2018-02-28 Nr. AB-4073-3-65-3-00373-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-954-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00373-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai laikant jį Komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje (toliau – Komisariato areštinė), atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. periodiškai buvo konvojuojamas į Komisariato areštinę, buvo laikomas kamerose Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 10. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nei vienoje iš šių kamerų nebuvo areštinės vidaus tvarkos taisyklių, nors pagal teisės aktų reikalavimus jos privalo būti kiekvienoje kameroje padėtos ant spintelės. Pareiškėjas tvirtino, kad, reikalaudamas pareigūnų pateikti šias taisykles, jis būdavo išjuokiamas, pažeminamas, iš jo buvo tyčiojamasi. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į viršininką, kad jam atneštų į kamerą areštinės vidaus tvarkos taisykles. Pareiškėjas paaiškino, kad taisyklės į kamerą jam buvo atneštos, tačiau jos buvo senos redakcijos, t. y. patvirtintos 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2016 m. balandžio 1 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai, kurie leidžia suimtiesiems asmenims trumpalaikius pasimatymus turėti be prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo. Pareiškėjas teigė, kad, prašydamas areštinės vidaus tvarkos taisyklių, jis siekė sužinoti, ar šios taisyklės pakeistos, atsižvelgus į Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimus, taip pat, ar areštinės pareigūnai žino šiuos pakeitimus.

3. Pareiškėjo nuomone, areštinės pareigūnai su nauja suimtųjų pasimatymų tvarka nebuvo susipažinę, nes 2016 m. gegužės 25 d. iš Kauno atvykusiems artimiems giminaičiams nebuvo leista su juo pasimatyti. Atsisakymas suteikti pasimatymą buvo motyvuojamas tuo, kad jie neturi prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimo, nors tokio leidimo nuo 2016 m. balandžio 1 d. nebereikia. Dėl tokių areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir jis patyrė pažeminimą. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, kad Komisariato areštinės pareigūnai, atlikdami asmens ir daiktų apžiūras, tyčiodavosi iš jo bei jo daiktų. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra neįgalus asmuo, todėl jam būtina naudotis sėdimu klozetu, tačiau tokio tipo klozetai Komisariato areštinės kamerose neįrengti. Pareiškėjo teigimu, jis areštinėje dėl savo negalios buvo pažemintas, išjuoktas, išvadintas invalidu. Pareiškėjas teigė, kad visa tai jam sukėlė didelius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, sveikatos sutrikdymą ir kitokius nepatogumus.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Komisariato, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.1 punkte įtvirtinta teisė gauti raštišką informaciją apie asmenų laikymo areštinėje tvarką ir sąlygas, jų teises ir pareigas, pareiškėjui buvo užtikrinta, 2016 m. gegužės 25 d. areštinės viršininkas asmeniškai perdavė pareiškėjui taisykles. Be to, pareiškėjas su šiomis taisyklėmis buvo pasirašytinai supažindintas ir 2015 m. rugpjūčio 30 dieną. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nereikalauja, jog su areštinės veiklą ir tvarką reglamentuojančiais teisės aktais areštinėje laikomi asmenys būtų supažindinami pareiškėjo nurodytu būdu, t. y. dokumentus paliekant kamerose ant spintelių.

6. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodyto neįvykusio pasimatymo su artimaisiais 2016 m. gegužės 25 d., atsakovas nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. birželio 31 d. pareiškėjas žodžiu ar raštu dėl pasimatymo su artimaisiais nesikreipė, be to, Komisariato areštinėje nėra duomenų apie jo artimųjų atvykimą į Komisariato areštinę 2016 m. gegužės 25 d., pareiškėjas su artimaisiais matėsi 2016 m. vasario 26 dieną. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie tai, jog Komisariato pareigūnai per apžiūras tyčiodavosi iš pareiškėjo ir jo asmeninių daiktų, yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kada konkrečiai ir kokie pareigūnai galimai elgėsi neetiškai. Atsakovas tvirtino, kad pareigūnų bendravimas su areštinėje laikomais asmenimis grindžiamas griežtu įstatymų laikymosi principu. Pareigūnai stengiasi pavyzdingai atlikti pareigas, skundų dėl netinkamo bendravimo su sulaikytaisiais nebuvo gauta.

7. Teikdamas paaiškinimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, Komisariatas nurodė, kad reikalavimus areštinės kamerų įrengimui iki 2015 m. lapkričio 1 d. nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009). Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumatė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pasirašydamas 2015 m. rugpjūčio 30 d. į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole, patvirtino, jog nusiskundimų sveikatos būkle neturi.

II. 8. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

9. Teismas rėmėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 17 punktu, Komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 50-V-442 patvirtintų Komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus areštinės apsaugos budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklės) 25 punktu, nustatė, kad pareiškėjas buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, tai jis patvirtino pasirašydamas protokole. Vertindamas skundo teiginį, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 25 d. raštu kreipėsi į Komisariato areštinės viršininką ir prašė pateikti jam taisykles, teismas atsižvelgė į Komisariato 2016 m. rugsėjo 29 d. pranešime nurodytus duomenis, patvirtinančius, kad tokio turinio pareiškėjo rašytinis prašymas policijos įstaigoje nebuvo registruotas, pareiškėjas kreipėsi 2016 m. gegužės 26 d. žodžiu ir taisyklės jam buvo pateiktos.

10. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė susipažinti su Taisyklių nuostatomis nebuvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas teigė, jog, reikalaudamas areštinės pareigūnų pateikti šias taisykles, jis būdavo išjuokiamas, pažeminamas, iš jo buvo tyčiojamasi, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Dėl šios priežasties nurodytus pareiškėjo teiginius teismas vertino kaip deklaratyvius ir abstrakčius.

11. Pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad nei vienoje iš kamerų, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo taisyklių, nors pagal teisės aktų reikalavimus jos privalo būti kiekvienoje kameroje (padėtos ant spintelės), teismas atkreipė dėmesį, kad areštinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai tokio reikalavimo nenumato. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo dėl Instrukcijos 18 punkto ir Budinčios pamainos vidaus tvarkos taisyklių 25 punkto nekėlė.

12. Teismas rėmėsi Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi (galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) 19 punktu, Taisyklių 6.7 punktu, pažymėjo, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. galiojančio Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnis numato, jog tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti.

13. Teismas nustatė, kad, įsigaliojus 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1819 pakeitimams, Areštinių veiklos taisyklių 19 punkto ir Taisyklių 6.7 punkto nuostatos nebuvo pakeistos. Komisariatas 2016 m. rugpjūčio 8 d. rašte Nr. 50-S-44814 nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Suėmimo vykdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimams, Taisyklės nebuvo atnaujintos, kadangi yra laukiama naujų Policijos departamento patvirtintų teritorinių policijos įstaigų areštinės veiklos taisyklių. Patvirtinus šias taisykles, atitinkamai bus pakeistos ir Taisyklės. Teismas nustatė, kad, įsigaliojus Suėmimo vykdymo įstatymo pataisoms, darbas areštinėje yra organizuojamas, vadovaujantis šio įstatymo pakeitimais, pasimatymai policijos areštinėje organizuojami vadovaujantis pakeistu Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsniu.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisariatas nurodė, jog 2016 m. gegužės 25 d. iš pareiškėjo ar jo artimųjų giminaičių prašymų leisti pasimatyti nebuvo gauta, pareiškėjas tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą suteikti pasimatymą, į kurį Komisariatas atsakė 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu, patvirtindamas pareiškėjo galimybę pasimatyti su artimaisiais. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios pagrįstai leistų abejoti Komisariato pateiktais paaiškinimais ir duomenimis. Teismas sprendė, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių, jog areštinės pareigūnai nėra susipažinę su nauja suimtųjų pasimatymų tvarka ir kad pareiškėjo teisė į pasimatymus su artimaisiais buvo pažeista.

15. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam, kaip negalią turinčiam asmeniui, neturtinę žalą sukėlė tai, kad Komisariato areštinės kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengti tualetai nepritaikyti naudotis, be to, jis, kaip neįgalus asmuo, areštinės pareigūnų buvo pajuokiamas ir žeminamas, teismas rėmėsi Areštinės veiklos taisyklių 7.13 punktu, HN 37:2009 20 punktu, pažymėjo, kad HN 134:2015 sanitarinio mazgo įrengimui specialių reikalavimų nenumato, vadovavosi HN 134:2015 12 punktu ir darė išvadą, kad teisės aktuose specialių reikalavimų unitazo (klozeto) tipui nėra nustatyta. Teismas nustatė, kad sėdimo tipo klozetų areštinės kamerose nėra sumontuota. Teismas nurodė, kad pareiškėjui yra (duomenys neskelbtini), sulaikytasis (duomenys neskelbtini), pareiškėjui rekomenduota skirti papildomą valandą pasivaikščioti, kitų specialiųjų poreikių pareiškėjui nebuvo nustatyta. Naujų poreikių nebuvo nustatyta ir 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėją apžiūrint Komisariato areštinėje. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas, į Komisariato areštinę atvykęs pirmą kartą ar ginčo laikotarpiu būtų informavęs areštinės administraciją ar pareigūnus apie kitokius specialiuosius poreikius nei buvo nurodyta jo asmens sveikatos istorijoje. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis, motyvuodamas savo fizinės sveikatos sutrikimu, žodžiu ar raštu būtų prašęs leisti pasinaudoti kitose areštinės patalpose įrengtu sėdimo tipo tualetu, o policijos pareigūnai būtų atsisakę tenkinti tokį jo prašymą.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas tik 2016 m. rugpjūčio 29 d., t. y. tik po to, kai administraciniam teismui pateikė byloje nagrinėjamą skundą, kreipėsi prašymu sudaryti galimybę pasinaudoti sėdimu klozetu. Komisariatas 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 50-S-49980(1.30) pareiškėjui pranešė, kad areštinės kamerose sumontuoti tik „Genujos“ tipo klozetai, tačiau, esant svarbioms priežastims, pareiškėjui bus sudarytos galimybės pasinaudoti sėdimu klozetu, kuris yra ne areštinės kamerose.

17. Teismas kaip nepagrįstus ir deklaratyvius vertino pareiškėjo teiginius, kad jis, kaip neįgalus asmuo, buvo žeminamas ir pajuokiamas areštinės pareigūnų. Tokiems savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas jokių objektyvių duomenų nepateikė, t. y. nenurodė, kada įvyko tokie atvejai; kokie areštinės pareigūnai žemino ir pajuokė pareiškėją; kaip konkrečiai pasireiškė neteisėtos pareigūnų veikos. Be to, pareiškėjas nenurodė, ar jis skundais kreipėsi į Komisariatą dėl netinkamų areštinės pareigūnų veiksmų ir pan. Teismas darė išvadą, kad nenustatyta, jog Komisariato areštinės pareigūnai būtų neužtikrinę pareiškėjui tinkamų sąlygų pasinaudoti kamerose įrengtais tualetais, būtų jį pajuokę ir žeminę dėl turimos fizinės negalios.

18. Teismas rėmėsi Instrukcijos 14, 41 punktais, nustatė, kad pareiškėjui atvykus į areštinę, buvo atlikta asmens krata, ne kartą kratos buvo atliekamos ir pareiškėjui būnant areštinėje. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, kurie patvirtintų skundo teiginius apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, kvalifikuotinus kaip pareiškėjo psichologinis žeminimas. Teismas pareiškėjo argumentus apie patirtas patyčias atmetė kaip nepagrįstus.

19. Teismas nenustatė pagrindo Komisariato areštinės darbuotojų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustatęs neteisėto viešojo administravimo subjekto neveikimo, t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, teismas nurodė, jog nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 20. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniame skunde prašo jo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 10 000 Eur.

21. Pareiškėjas nurodo, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Komisariatas savo raštuose pareiškėjui pateikia skirtingas aplinkybes, t. y. Departamentas teigia, kad pareiškėjas buvo supažindintas su vidaus taisyklėmis ir jas pasirašė, o Komisariatas teigia, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Suėmimo vykdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimams, Komisariato areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės nebuvo atnaujintos, nes yra laukiama naujų Departamento patvirtintų teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių. Pareiškėjas daro išvadą, kad su naujomis Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis nei jis, nei Komisariato areštinės darbuotojai nebuvo supažindinti. Todėl 2016 m. gegužės 25 d. nebuvo leista jam pasimatyti su dukra ir broliu, kadangi jie neturėjo prokuroro leidimo. Tokiu būdu buvo pažeista jo ir jo šeimos narių teisė į pasimatymų suteikimą. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl sveikatos problemų tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi į Komisariato areštinės budinčius ir vadovybę, kad jam būtų suteikta galimybė naudotis sėdimu klozetu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo A. Ž. skundas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Komisariato areštinėje pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo teisė susipažinti su Taisyklių nuostatomis, taip pat pareiškėjo teisė į pasimatymus su artimaisiais nebuvo pažeistos, byloje surinkti duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl jo išjuokimo ir žeminimo. Teismas nenustatė, kad Komisariato pareigūnai būtų neužtikrinę pareiškėjui tinkamų sąlygų pasinaudoti kamerose įrengtais tualetais.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad su naujomis Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis nei jis, nei Komisariato areštinės darbuotojai nebuvo supažindinti, todėl 2016 m. gegužės 25 d. jam nebuvo leista pasimatyti su dukra ir broliu, kadangi jie neturėjo prokuroro leidimo. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam nebuvo suteikta galimybė naudotis sėdimu klozetu.

25. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Departamento ir Komisariato raštuose yra pateikta prieštaringa informacija dėl susipažinimo su Taisyklėmis. Kaip matyti, Departamento 2016 m. rugpjūčio 16 d. rašte Nr. 5-S-6561 (b. l. 106) nustatyta, kad pareiškėjas buvo supažindintas su Komisariato areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis. Pareiškėjo poziciją, kad jis su taisyklėmis nebuvo supažindintas, paneigia Komisariato 2015 m. rugpjūčio 30 d. į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolas (b. l. 48), iš kurio matyti, kad pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas su taisyklėmis.

26. Apeliantas teisingai atkreipia dėmesį, kad Komisariatas 2016 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. 50-S-50141(1.30) pažymėjo, jog nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus Suėmimo vykdymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimams, Komisariato areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės nebuvo atnaujintos, kadangi buvo laukiama naujų Departamento patvirtintų teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių. Kita vertus, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog Komisariato areštinės pareigūnai veikė pareiškėjo atžvilgiu pažeisdami Suėmimo vykdymo įstatymo naujai įsigaliojusias nuostatas. Nors pareiškėjas tvirtina, kad 2016 m. gegužės 25 d. jam nebuvo leista pasimatyti su dukra ir broliu, motyvuojant tuo, kad nebuvo pateiktas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimas, byloje nėra tokius pareiškėjo teiginius patvirtinančių duomenų. Atsakovas neigia, kad pareiškėjas ar jo artimi giminaičiai būtų prašę leisti pasimatyti 2016 m. gegužės 25 d., o iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas teikė prašymą suteikti pasimatymą 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir toks jo prašymas buvo tenkintas (b. l. 18-19).

27. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo prieita išvada, kad pareiškėjo teisė į pasimatymus su artimaisiais nebuvo pažeista. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai. Be to, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad jis buvo žeminamas ar iš jo buvo tyčiojamasi. Iš bylos dokumentų matyti, jog pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu nebuvo pareiškęs pretenzijų dėl žeminančio ar kitokio neetiško Komisariato areštinės pareigūnų elgesio su juo. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė dėl pareiškėjo argumentų apie patirtas patyčias ir žeminimą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

29. Byloje nustatyta, kad Komisariato areštinėje įrengti nesėdimo tipo klozetai. Pareiškėjas, išsakydamas pretenzijas dėl nesėdimo klozeto įrengimo, akcentavo, kad yra neįgalus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 47). Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su tualeto įrengimu Komisariato areštinėje ir pareiškėjo patirtu diskomfortu naudojantis tokiu tualetu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo, jog atsakovas nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad HN 37:2009 6 punkte numatyta, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 20 punkte buvo nustatyti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai, pagal kuriuos policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame, be kita ko, turėjo būti įrengtas unitazas. Areštinių veiklos taisyklių 6 punkte nustatyta, kad į policijos areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką. Turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai. Su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog nesėdimo tualeto įrengimas (buvimas) areštinėje neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia kalinamo asmens teises (pvz., 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017, 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2254-520/2017).

31. Įvertinus tai, kad pareiškėjas turi sveikatos sutrikimų, nepaneigtos jo nurodomos aplinkybės dėl naudojimosi nesėdimu klozetu Komisariato areštinės kamerose 28 dienas, konstatuotina, kad atsakovas neveikė taip, kaip nustato teisės aktai, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

32. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

33. Pažymėtina, kad pareiškėjas Komisariato areštinėje neužtikrinant jam teisės pasinaudoti sėdimu tualetu buvo laikomas neilgai, t. y. periodiškai nuo 2015 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., iš viso 28 dienas (b. l. 51-52). Nors byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų, jog jam, be rekomendacijos skirti papildomą valandą pasivaikščiojimui, būtų nustatyti kiti specialieji poreikiai (b. l. 47), o pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų prašęs leisti jam pasinaudoti kitose areštinės patalpose įrengtu sėdimo tipo tualetu. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. rugpjūčio 29 d., t. y. jau po kreipimosi skundu į pirmosios instancijos teismą šioje administracinėje byloje, pareiškėjas pateikė Komisariatui prašymą suteikti galimybę pasinaudoti sėdimu klozetu, toks jo prašymas buvo tenkintas (b. l. 16, 17). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34. Vadovaudamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisariato, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Ž. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo A. Ž. skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė