7012c244-96e1-4539-a6b8-e4361df22d1f · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-503/2009 Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.2.2.;1.2.4.2.9.;1.2.7.1.;1.2.14.5.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. vasario 04 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Violetos Ražinskaitės, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei ir Kęstučiui Valiui,nuteistiesiems M.

G. ir G. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. M. ir M. G. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžio kuriuo:G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir 9 punktÄ , 149 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir 9 punktÄ laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) metams;- pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės, paskirtosios pagal BK BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 2 p., 9 p., 149 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir G. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su pagal BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. paskirta bausme ir G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. G. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (du epizodai) ir BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir 9 punktÄ ir nuteistas:         - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2008-10-16) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;           - pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2008-10-08) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;          - pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ ir 9 punktÄ laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 2 d. (2008-10-16), 135 str. 2 d. 2, 9 p., subendrintos apėmimo bÅ«du ir M.

G. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 1 d.,4 d. subendrinta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su pagal BK 180 str. 2 d. (2008-10-08) paskirta bausme ir M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Iš G. M. ir M. G. solidariai priteista 315 Lt (trys šimtai penkiolika litų) K. Z. turtinei žalai atlyginti.Iš M. G. priteista 665 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt penki litai) K.

Z. turtinei žalai atlyginti.IÅ¡ G. M. ir M. G. solidariai priteista 12324,40 Lt (dvylika tÅ«kstančių trys Å¡imtai dvideÅ¡imt keturi litai keturiasdeÅ¡imt centų) Valstybinės ligonių kasos K. Z. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: M. G. nuteistas už tai, kad padarė plėšimÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , t. y. 2008 m. spalio 8 d., laikotarpiu nuo 21.00 iki 24.00 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiosios K.

Z. pinigus, iÅ¡laužęs jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), laukines duris ir įsibrovęs į buto vidų, grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ nukentėjusios atžvilgiu, t. y. papjauti, reikalavo iÅ¡ senyvo amžiaus (85 metų) K. Z., gim. (duomenys neskelbtini) pinigų – 100 Lt, tokiu bÅ«du pagrobė iÅ¡ K. Z. 630 Lt ir moteriÅ¡kÄ Â Å¡varkelį 35 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. Z. iÅ¡ viso 665 Lt turtinę žalÄ .Be to, G. M. ir M. G. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpÄ , dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, sunkiai sutrikdė sveikatÄ ir apiplėšė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogui, t. y. 2008 m. spalio 16 d., laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 23.00 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdami bendrininkų, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir turėdami tikslÄ užvaldyti svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiosios K.

Z. pinigus, pasinaudodami K. Z. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl senyvo amžiaus (85 metai), G. M. koja iÅ¡spyrus, o M. G. pastÅ«mus K. Z. buto, esančio (duomenys neskelbtini), laukines duris, abu įsibrovė į buto vidų, kur grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ ir panaudodami fizinį smurtÄ nukentėjusiosios K. Z. atžvilgiu, t. y. G. M. laikant K. Z. ranka užspaudus jos burnÄ , kad ji neÅ¡auktų, o tuo metu M. G. bute ieÅ¡kant pinigų, G. M. grasino K. Z. prie kaklo pridėjęs peilį bei tuo peiliu pjaustė pagalves, siekdamas parodyti nukentėjusiajai, kad nedavus jiems pinigų, Å¡iai gali bet kas nutikti, ir taip sukÅ«ręs bauginančiÄ situacijÄ reikalavo iÅ¡ K.

Z. atiduoti pinigus, suėmęs jÄ už rankos, nuvedė į kitÄ kambarį, kad ji parodytų, kur yra pinigai, tačiau tame kambaryje pinigų neradus, keliu sudavė K. Z. į krÅ«tinės sritį, po ko M. G. kartu su G. M. sudavė K. Z. nemažiau 6 kartus į pakaušį, ne mažiau 3 kartus į veidÄ , 1 kartÄ Ä¯ kairį petį, 1 kartÄ Ä¯ kairę ausį ir 1 kartÄ Ä¯ kairę plaÅ¡takÄ , kuri nuo suduotų smÅ«gių nukrito ant grindų ir liko gulėti, tokiais savo tyčiniais bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai K.

Z. galvos smegenų sumuÅ¡imÄ , kraujo susikaupimÄ po kietuoju dangalu deÅ¡inėje pusėje, galvos sumuÅ¡imÄ , kraujosruvas ir nubrozdinimus veide, kraujosruvas kairiame petyje, kairėje ausyje, kairėje plaÅ¡takoje, t. y. nežymų ir sunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl kraujo susikaupimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje pusėje, tokiu bÅ«du, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiajai K. Z., jÄ apiplėšė, pagrobdami žiÅ«ronus 50 Lt vertės, radijo imtuvÄ â€žSanitec Japan ST-8600" 50 Lt vertės, dekoratyvinę taurę 40 Lt vertės, vyno butelį 8 Lt vertės, pinigus – 228,85 Lt, iÅ¡ viso padarydami nukentėjusiajai K.

Z. 376,85 Lt turtinę žalÄ .           Be to, G. M. nuteistas už tai, kad tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , t. y. M. G. kitame buto kambaryje toliau ieÅ¡kant pinigų, pasinaudodamas nukentėjusiosios K. Z. bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl panaudoto fizinio smurto ir jos amžiaus, apvertė K. Z. ant nugaros, pakėlė jos naktinius marÅ¡kinėlius iki pusės, pats nusimovė kelnės, praskėtė jos kojas ir atsiklaupęs įvedė savo lytinį organÄ Ä¯ K. Z. makÅ¡tį, ir prieÅ¡ jos valiÄ lytiÅ¡kai su ja santykiavo, ir jÄ išžagino.Be to, G.

M. nuteistas už tai, kad pasikėsino išžaginti žmogų, t. y. 2008 m. iÅ¡ spalio 16 į 17 d. naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjo dar kartÄ Ä¯ K. Z. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bÅ«damas prieÅ¡ tai kartu su kaltinamuoju M. G. tame bute dėl savanaudiÅ¡kų paskatų padarę sunkų sveikatos sutrikdymÄ bejėgiÅ¡kos bÅ«klės nukentėjusiajai K. Z. ir jÄ apiplėšę, o jis išžaginęs ir palikę jÄ dėl padaryto sužalojimo gulėti ant grindų, paėmė K.

Z. ir įkėlė į lovÄ paguldė ant nugaros, pakėlė jai naktinius marÅ¡kinėlius į viršų, nusmaukė naktinių marÅ¡kinėlių petnešėles, kad matytųsi K. Z. krÅ«tys, nusimovė pats kelnes, iÅ¡skėtė jos kojas, atsiklaupė ant kelių ir pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios K. Z. bÅ«kle dėl panaudoto fizinio smurto ir jos amžiaus, pasikėsino įvesti savo lytinį organÄ Ä¯ K. Z. makÅ¡tį prieÅ¡ jos valiÄ , tačiau veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko atlikti su nukentėjusiÄ ja K.

Z. lytinio akto dėl girtumo.Nuteistasis G. M. apeliacinius skundu praÅ¡o, dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 str. 1 d. ir BK 22 str. 149 str. 1 d. jį iÅ¡teisinti, bei paskirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę.Skunde nurodo, kad ikiteisminio bylos tyrimo metu buvo prisipažinęs kaltu, kadangi pareigÅ«nai prieÅ¡ jį vartojo psichologinį smurtÄ â€“ grasino sumuÅ¡ti. IÅ¡ tikrųjų K. Z. jis neišžagino, jos atžvilgiu įvykdė plėšimÄ ir sunkų kÅ«no sužalojimÄ .

Jis sudavė nukentėjusiajai vienÄ kartÄ keliu į petį ir ranka per veidÄ . SmÅ«giu K. Z. į galvÄ sudavė jo bendrininkas M. G.. Prisipažįsta, kad reikalavo K. Z. turto ir grasino jai peiliu. Kai K. Z. gulėjo ant grindų, jam kilo mintis jÄ išžaginti, tačiau to jis nepadarė. Negali paaiÅ¡kinti kokiu tikslu supjaustė pagalves. IÅ¡ K. Z. buto iÅ¡sinešė radijo imtuvÄ , taurę, vienÄ butelį bei žiÅ«ronus. M. G. buvo radęs ir pasiėmė pas K. Z. namuose rastus pinigus. Po to su kitais pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus, kol pasigedo grotuvo ir grįžo pas K.

Z. į namus jo ieÅ¡koti. Bute rado ant grindų gulinčiÄ K. Z., jÄ pakėlė ir paguldė į lovÄ . Tuo metu jis ketino jÄ išžaginti, buvo nusimovęs kelnes, atsigulė Å¡alia nukentėjusiosios, jÄ judino, tačiau dėl girtumo jos neišžagino. Pas jÄ namuose rado savo grotuvÄ , jį pasiėmė ir grįžo į namus. Nukentėjusioji K. Z. buvo apklausta ir nepatvirtino, kad buvo išžaginta, dėl to ji nerašė ir pareiÅ¡kimo į policijÄ . Nėra ir kitų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę išžaginus K.

Z., nes ekspertai nerado spermos pėdsakų, o ant peilio nebuvo rasta kraujo. Remiantis Å¡iais motyvais, apeliantas praÅ¡o jį iÅ¡teisinti dėl išžaginimo ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę. Teisiamas jis yra pirmÄ kartÄ , dėl padaryto nusikaltimo gailisi, jo motinai nustatyta invalidumo grupė ir jis padeda jÄ iÅ¡laikyti. Ketina atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ . Nuteistasis M. G. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apygardos teismo nuosprendį, jo padarytÄ veikÄ iÅ¡ LR BK 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 178 str. 1 d., bei suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.

Pirmosios instancijos teismas nepilnai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , nevertino nukentėjusiosios K. Z. parodymų, kad ji nebuvo apiplėšta ir sumuÅ¡ta. Nukentėjusioji pati leido jam užeiti į jos gyvenamÄ patalpÄ . Užėjęs pas K. Z. į butÄ , jis paėmė kambaryje jai priklausantį Å¡varkelį, kurio kiÅ¡enėje buvo pinigų ir iÅ¡ karto iÅ¡ buto pabėgo. Teismo medicinos specialistas neteisingai nustatė suduotų smÅ«gių K. Z. skaičių, nes jų buvo suduota mažiau, o teismas nepagrįstai vadovavosi Å¡ia iÅ¡vada ir nuteisė jį už sunkaus kÅ«no sužalojimo padarymÄ .

Apelianto nuomone, teismas, skirdamas bausmę, turėtų atsižvelgti į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo nepilnametis, dėl įvykdytų nusikaltimų gailisi, Å¡eimai reikalinga jo pagalba. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė tenkinti apeliacinius skundus pilnai juose iÅ¡dėstytais motyvais, prokuroras prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.Nuteistųjų M. G. ir G. M. apeliaciniai skundai atmetami. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis LR BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

G. M. padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktuose, 149 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d., o M. G. – padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 180 str. 2 d. ( du epizodai ) ir 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktuose, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas apygardos teismo nuosprendį peržiūri tik paduotų apeliacinių skundų ribose. Kadangi G. M. neginčija faktinių bylos aplinkybių bei nuosprendžio dalies dėl jo nuteisimo pagal LR BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktus bei 180 str. 2 d. ( 2008-10-16 d. epizodas ), o M.

G. – dėl jo nuteisimo pagal LR BK 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktus, todėl Å¡i nuosprendžio dalis neperžiÅ«rima.G. M. skunde nurodo, kad 2008-10-16 d. nukentėjusiosios K. Z. neišžagino, nors ketino tai padaryti. Anksčiau pilnai prisipažino tik todėl, kad jo atžvilgiu pareigÅ«nai pavartojo psichologinį smurtÄ . Papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdyje G. M. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡teisinti dėl išžaginimo jis praÅ¡o ir tuo tikslu, kad esant nuteistam pagal LR BK 149 straipsnį, sudėtinga atlikinėti bausmę pataisos namuose.

Tokie nuteistojo G. M. argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Jo padaryta nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 1 d. Ikiteisminio bylos tyrimo metu G. M. buvo du kartus apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui ir davė vienodus bei iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus kokiomis aplinkybėmis jis išžagino K. Z.. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigÅ«nai G. M. atžvilgiu bÅ«tų vartoję fizinį smurtÄ ir tokiu bÅ«du privertę duoti parodymus prieÅ¡ save. G. M. tinkamai buvo užtikrinta teisė į gynybÄ ( LR BPK 51 str. ), todėl skundo argumentus dėl vertimo duoti atitinkamus parodymus, kolegija vertina kaip G.

M. pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ . AnalogiÅ¡kus parodymus jis davė ir pirmosios instancijos teisme tiriant įrodymus, Å¡ie jo parodymai pilnai atitinka anksčiau duotus parodymus ir kitas bylos aplinkybes. G. M. parodė, kad mintis išžaginti K. Z. jam kilo tuo metu, kai plėšimo metu jis sugrįžo į kambarį ir pamatė nukentėjusiÄ jÄ gulint ant grindų. Jis iÅ¡skėtė K. Z. kojas, pats nusimovė kelnes, atsiklaupė ir įkiÅ¡o lytinį organÄ Ä¯ nukentėjusiosios lytinius organus bei ne mažiau kaip 10 kartų judėjo pirmyn ir atgal. Ši nusikalstama veika yra baigta, kadangi lytinis santykiavimas BK 149 str. prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t.y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį.

BÅ«tent tokius nusikalstamus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ ir atliko G. M.. Kaltinime pagrįstai nurodyta, kad K. Z. buvo išžaginta pasinaudojant bejėgiÅ¡ka jos bÅ«kle, kadangi ji buvo senyvo amžiaus ir prieÅ¡ tai, plėšimo tikslu, jos atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. G. M. kaltė dėl K. Z. išžaginimo grindžiama ir kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Liudytojai V. P. ir A. V. parodė, kad anksti rytÄ rado gulinčiÄ be sÄ monės K. Z. ant lovos, ji buvo nuoga, tik virÅ¡utinė kÅ«no dalis buvo pridengta drabužiu.

Palyginus Å¡iuos parodymus su G. M. parodymais, nustatyta, kad K. Z. buvo rasta tokioje pat padėtyje, kurioje buvo palikta po antrojo G. M. apsilankymo jos bute. Nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad išžaginimo faktÄ paneigia tokios aplinkybės, kad nei nukentėjusiosios makÅ¡tyje nei ant jos drabužių nebuvo rasta spermos pėdsakų. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas yra baigtas nuo lytinio santykiavimo pradžios. G. M. teisme parodė, kad lytinio akto nebaigė, nes sperma nebuvo iÅ¡siliejusi, todėl logiÅ¡ka, kad jos pėdsakų ir nebuvo rasta nukentėjusiosios apžiÅ«ros metu.  G.

M. nusikalstama veika dėl pasikėsinimo išžaginti K. Z. buvo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismo posėdyje G. M. parodė, kad antrÄ kartÄ Ä¯ butÄ pas K. Z. atėjo tikslu surasti savo grotuvÄ ir pamatė pastarÄ jÄ pusnuogę gulinčiÄ ant lovos. Jis vėl ketino pakartotinai jÄ išžaginti, tuo tikslu nusimovė kelnes ir atsigulė ant K. Z., tačiau lytinio akto neatliko, nes buvo pernelyg girtas ir nesusijaudino. Teismų praktikoje laikoma, kad jei asmuo siekia padaryti išžaginimÄ pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle, pasikėsinimu gali bÅ«ti laikomas nukentėjusiojo asmens perneÅ¡imas į nusikaltimo vietÄ , jo nurengimas ar kiti panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmai.

Byloje nustatyta, kad G. M. pakėlė K. Z. nuo grindų ant lovos, pakėlė naktinius marÅ¡kinius į viršų. Ta aplinkybė, kad lytinės aistros patenkinti G. M. nepavyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės dėl pasikėsinimo išžaginti. Pažymėtina, kad panaÅ¡ias K. Z. pasikėsinimo išžaginti aplinkybes, G. M. nurodė ir savo apeliaciniame skunde. G. M. gynėjas praÅ¡o iÅ¡teisinti jo ginamÄ jį G. M. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 149 straipsnyje ir tuo motyvu, kad nėra nukentėjusiojo asmens skundo.

Å ie nuteistojo ir jo gynėjo argumentai yra nepagrįsti. Nukentėjusiosios K. Z., kuri dėl amžiaus ir sveikatos bÅ«klės negalėjo apsiginti savo teisių ir teisėtų interesų, nukentėjusiuoju ir įstatyminiu atstovu buvo pripažintas jos sÅ«nus R. Z., kuris parašė pareiÅ¡kimÄ dėl savo motinos apiplėšimo ir išžaginimo.Savo apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. sutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl K. Z. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau neigia sudavęs nukentėjusiajai smÅ«gius, galėjusius sukelti LR BK 135 straipsnyje numatytas pasekmes.

M. G. skunde nurodo, kad jis nesutinka su teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl K. Z. sužalojimo pobÅ«džio, kadangi jai nebuvo suduota tiek smÅ«gių, kiek nurodyta iÅ¡vadoje. G. M. tvirtina vienÄ kartÄ sudavęs nukentėjusiajai koja į petį ir vienÄ smÅ«gį delnų į kairiÄ jÄ veido pusę. Tiek G. M., tiek M. G. skundų argumentai Å¡ioje dalyje yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje iÅ¡tirtais įrodymais, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K. Z. sunkų sveikatos sutrikdymÄ padarė abu nuteistieji bendrais veiksmais – suduodami smÅ«gius į galvÄ . Byloje yra nustatyta, kad K.

Z. buvo padarytas galvos smegenų sumuÅ¡imas ir tai lėmė kraujo susikaupimÄ po kietuoju galvos dangalu. Teismo medicinos specialistas nurodė, kad minėtÄ sužalojimÄ sukėlė suduotų smÅ«gių į galvÄ ir kairę ausį visuma, konkrečiai, suduoti smÅ«giai į pakauÅ¡io sritį. Be to, specialisto konstatuota, kad toks sužalojimas, kuris nustatytas nukentėjusiajai, galėjo gautis nuo bet kurio smÅ«gio į galvÄ . Apklaustas kaltinamuoju teisme, G. M. parodė, kad kartu su M. G. mušė K.

Z. rankomis, kiek ir į kuriÄ vietÄ sudavė smÅ«gių nepamena, nes buvo tamsu, be to buvo girtas. AnalogiÅ¡kus parodymus G. M. ir apklaustas įtariamuoju ikiteisminio bylos tyrimo metu. Kito nuteistojo – M. G. parodymai nuo G. M. parodymų skiriasi dalyje dėl to, kas iÅ¡ jų abiejų ir į kuriÄ nukentėjusiosios kÅ«no vietÄ sudavė atitinkamÄ kiekį smÅ«gių. M. G. ikiteisminio bylos tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad jis pats K. Z. sudavė tik vienÄ smÅ«gį į veidÄ , o G.

M. – tris smÅ«gius ranka per pakaušį. Tačiau teisme M. G. suduotų nukentėjusiajai nekonkretizavo, kaip ir G. M. parodė, kad fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ vartojo abu su G. M., kas ir kiek konkrečiai sudavė smÅ«gių sudavė neatsimena, nes buvo tamsu. Pagal skundų turinį matyti, kad kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų, nurodydami skirtingas įvykio aplinkybes, mažindami savo suduotų smÅ«gių skaičių ir apkalbėdami vienas kitÄ , siekia palengvinti savo teisinę padėtį ir iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ .

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad fizinį smurtÄ vartojo abu nuteistieji, smurto pobÅ«dis patvirtina, kad G. M. ir M. G. veikė neapibrėžta nekonkretizuota tyčia, todėl už kilusias pasekmes jie atsako kaip bendravykdytojai. Be to, nuteistasis M. G. dar ginčija savo padarytos veikos kvalifikavimÄ , nurodydamas, kad nukentėjusiajai K. Z. jis negrasino ir jos negÄ sdino, todėl jo veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami ne kaip plėšimas, o kaip vagystė, pagal LR BK 178 str., atitinkamai sumažinant paskirtÄ bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje M. G. patikslino, kad jis nesutinka su veikos kvalifikavimu 2008 m. spalio 08 d. epizode. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė surinktus įrodymus dėl K. Z. turto plėšimo įsibraunant į patalpÄ 2008 10 08 d., pakankamai iÅ¡samiai motyvavo M. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ pagal LR BK 180 str. 2 d. Teisėjų kolegija sutinka su nuosprendyje nurodytais veikos vertinimo ir kvalifikavimo motyvais ir jų nebekartoja. M. G. kaltė padarius plėšimÄ nėra grindžiama iÅ¡skirtinai vien tiktai nukentėjusiosios parodymais, nors ji buvo apklausta netrukus po įvykio ir davė apie įvykį pakankamai iÅ¡samius parodymus.

K. Z. parodė, kad M. G. į butÄ Ä¯siveržė be jos leidimo, Å¡vietė jai žibintuvėliu į veidÄ ir reikalavo pinigų, jų negavus, pagrasino jÄ â€žpapjauti“. Å iuos K. Z. parodymus iÅ¡ dalies patvirtino ir jos sÅ«nus R. Z., kaimynė V. P.. Ta aplinkybė, kad K. Z. vėlesnių apklausų metu neprisiminė kai kurių įvykio detalių, yra pateisinama, nes nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, jai diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – rezidualinė Å¡izofrenija su asmenybės defektu, remisijos stadijoje ir lengvu pažintinės veiklos sutrikimu, dėl ko ji tik iÅ¡ dalies atkuria nusikalstamos veikos prieÅ¡ jÄ aplinkybes.

Apeliantai G. M. ir M. G. nurodo, kad jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra per griežtos, teismas nepakankamai atsižvelgė į jų atsakomybę lengvinančias aplinkybes, neįvertino asmenybių, nuteistojo M. G. atžvilgiu netaikė LR BK 90-91 straipsnių nuostatų, numatančių bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais nuteistųjų argumentais dėl bausmės dydžio, nes pirmosios instancijos teismas, skirdamas terminuotas laisvės atėmimo bausmes, nepažeidė LR BK Bendrojoje dalyje numatytus reikalavimų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ .

Teismas pripažino vienÄ aplinkybę lengvinančia ir dvi aplinkybes sunkinančiomis M. G. ir G. M. atsakomybę, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ bei rūšį, pakankamai iÅ¡samiai vertino kaltininkų asmenybes. Vadovaujantis LR BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, privalo motyvuotai parinkti bausmės rūšį, o taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

G. M. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d., padarymÄ , paskirta kiek didesnė už sankcijoje numatytÄ vidurkį bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Atitinkamai kiek didesnės už sankcijos vidurkį, paskirtos bausmės už K. Z. išžaginimÄ ir pasikėsinimÄ jÄ išžaginti. Už sunkų sveikatos sutrikdymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis, G. M. paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė, nei numatyta LR BK 135 str. 2 d. sankcijos vidurkyje. Kolegijos nuomone, G. M. paskirtos bausmės nėra per griežtos, nes teismas atsižvelgė, kad yra net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir tik viena lengvinanti.

Teismas pagrįstai atsižvelgė, kad nusikalstama veika pasižymėjo ypatingu cinizmu, nes buvo padaryta prieÅ¡ senyvo amžiaus ir ligotÄ moterį, du nusikaltimai yra sunkÅ«s, o vienas labai sunkus. Bendrindamas paskirtas bausmes, teismas taikė G. M. atžvilgiu palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , iÅ¡ pradžių jas apėmė, o po to iÅ¡ dalies sudėjo. Remiantis iÅ¡dėstytu, nėra pagrindo pripažinti, kad G. M. paskirtos bausmės savo dydžiu yra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl jas Å¡velninti skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. M.

G. savo skunde nurodo, kad nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas nepilnamečiu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas laikėsi LR BK 90-91 straipsnių reikalavimų paskirdamas laisvės atėmimo bausmes už kiekvienÄ iÅ¡ padarytų nusikaltimų, kadangi buvo padaryti sunkÅ«s ir vienas labai sunkus nusikaltimas. LR BK 91 str. 3 d. nurodyta, kad kai skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumÄ sudaro pusė minimalios bausmės, numatyto kodekso straipsnio, pagal kurį jis teisiamas, sankcijoje.

Sunkiausio iÅ¡ M. G. padarytų nusikaltimų, numatyto LR BK 135 str. 2 d., sankcijos ribos jam, kaip nepilnamečiui yra nuo 1 iki 10 metų laisvės atėmimo. Teismas jam paskyrė mažesnę už vidurkį, t.y. 5 metų laisvės atėmimo bausmę. Už K. Z. turto plėšimÄ ( LR BK 180 str. 2 d., du epizodai ) teismas M. G. skyrė didesnę nei Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ kaip nepilnamečiui laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, kolegijos nuomone, Å¡ios bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos, kadangi buvo įvertinta, jog M.

G., nors ir veikų padarymo metu ir buvo nepilnametis, yra charakterizuojamas itin neigiamai, anksčiau tris kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs. Nėra pakankamo pagrindo Å¡velninti bausmę M. G. tais motyvais, kad jis pageidauja kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, nes reikia padėti artimiems giminaičiams. Paskirtosios bausmės M. G. negalėjo bÅ«ti subendrintos taikant vien apėmimo bÅ«dÄ , kadangi padarytos nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumÄ ( LR BK 11 str. 5 ir 6 dalys ). G. M. paskirtas bausmes teismas subendrino LR BK 63 straipsnyje numatytu pagrindu – esant idealiajai veikų sutapčiai, dalį bausmių subendrino apėmimo bÅ«du, po to prie subendrintos bausmės iÅ¡ dalies pridėjo bausmę, paskirtÄ už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 22 str. 1 d. ir 149 str. 1 d.

Sutiktina su teismo pozicija, kad idealiÄ jÄ sutaptį sudaro veikos, numatytos LR BK 180 str. 2 d. ( K. Z. turto grobimas plėšimo bÅ«du ) ir 135 str. 2 d. 2 ir 9 punktuose ( sunkus sveikatos sutrikdymas K. Z. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogui ), todėl už Å¡ias veikas paskirtosios bausmės ir turėjo bÅ«ti subendrintos apėmimo bÅ«du. Nusikalstama veika, numatyta LR BK 149 str. 1 d. sudaro ne idealiÄ jÄ , bet realiÄ jÄ sutaptį su kitomis tuo metu padarytomis nusikalstamomis veikomis, todėl turėjo bÅ«ti subendrinta, vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d. numatytomis taisyklėmis.

Tačiau pakeisti nuosprendį dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo yra negalima, nes tokiu atveju, nesant nukentėjusiojo ar prokuroro skundo, bÅ«tų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, todėl nuosprendis Å¡ioje dalyje paliekamas galioti ( LR BPK 320 str. 4 d. ). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų G. M. ir M. G. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                          Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                   Regina Gaudutienė                                                                                            Violeta RažinskaitėÂ