Legislator Case Law & Legislation
700d9f84-7a0c-4877-bddd-b07097bfe2e4 AI generated

700d9f84-7a0c-4877-bddd-b07097bfe2e4 · Regionų administracinis teismas

Case Number 700d9f84-7a0c-4877-bddd-b07097bfe2e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-1810-422/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03089-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 31 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

700d9f84-7a0c-4877-bddd-b07097bfe2e4 · Regionų administracinis teismas: CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-1810-422/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03089-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 31 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas J. J. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde ir skundo patikslinime (b. l. 1–6, 11) nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis atliko bausmę perpildytose patalpose.

Gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų ploto norma neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, jų neužteko, pasimatymų kambariuose nebuvo karšto vandens ir sanitarinių mazgų. Skalbyklos ir džiovyklos patalpos nebuvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, nepritaikytos aptarnauti daug žmonių. Pastatas, kuriame pareiškėjas atliko bausmę, yra negyvenamosios paskirties, nepritaikytas gyventi dideliam skaičiui žmonių.

Antrajame sektoriuje nebuvo avarinio išėjimo. Pataisos namai neturi techninio energinio paso, leidimo-higienos paso. Patalpose veisėsi graužikai ir parazitai, kurie jį kando naktimis; žiemÄ buvo Å¡alta; neįrengta ventiliacijos sistema. Nurodė, kad lokaliniuose sektoriuose įrengta per mažai duÅ¡o kabinų, todėl nuteistieji nespėja iÅ¡simaudyti. BÅ«ryje įrengtose virtuvėse elektrinių viryklių neužteko 5 brigadoms, nebuvo karÅ¡to vandens. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad dėl tokių kalinimo sÄ lygų jis patyrė pažeminimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , diskomfortÄ , tapo dirglus, todėl patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 10 000 Eur.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepimu į skundÄ (b. l. 15–2) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Laikotarpiui nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2018 m. sausio 12 d. prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PravieniÅ¡kių PN-AK nurodė, kad minimali vienam kalinamam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Apie kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri, atsižvelgdama į pastebėtus kenkėjus, atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ .

Tvirtino, kad pataisos namų sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, trumpalaikių pasimatymų patalpose sanitarinis mazgas įrengtas, o ilgalaikių pasimatymų patalpose karÅ¡to vandens tiekimas užtikrintas. Nurodė, kad Antrojo sektoriaus bendroje nuteistųjų duÅ¡inėje įrengta 15 purkÅ¡tukų, 15 ir 16 bÅ«rių duÅ¡inėje įrengti 3 duÅ¡o sieteliai. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡inės įrengimÄ pagal numatytus teisės aktus. Nuteistieji duÅ¡u naudojasi pagal patvirtintÄ nuteistųjų maudymosi grafikÄ .

Gyvenamųjų patalpų virtuvėlės įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenumato karÅ¡to vandens tiekimo į nuteistųjų bÅ«rių virtuvėles ar maisto laikymo patalpas. Antrajame sektoriuje veikiančioje džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, batus. BÅ«riuose įrengtos automatinės skalbimo bei džiovinimo maÅ¡inos. Antrojo sektoriaus KTP atliekančių drausmines nuobaudas nuteistųjų neÅ¡varÅ«s drabužiai bei patalynė surenkami ir perduodami į įstaigoje esančiÄ skalbyklÄ .

Teisės aktai nenumato pareigos užtikrinti karÅ¡to vandens tiekimÄ Ä¯ KTP ir gyvenamųjų bendrabučio tipo patalpų sanitarinius mazgus. Bendroje nuteistųjų duÅ¡inėje karÅ¡to vandens yra nuolat. Nurodė, kad Antrajame sektoriuje 10, 6, 2, 12, 9 bÅ«rių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. 15 ir 16 bÅ«rių patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, prireikus galima vėdinti ir per langus. Tvirtino, kad įstaiga užtikrina tinkamÄ temperatÅ«rÄ nuteistųjų patalpose. Esant bÅ«tinumui, tinkamai oro drėgmei, oro temperatÅ«rai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti į kameras iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai.

Nurodė, kad nuteistasis minėtu laikotarpiu į Turto valdymo skyrių dėl Å¡ildytuvo ar ventiliatoriaus iÅ¡davimo nesikreipė. PareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę pataisos namuose, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Atsakovės atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Skundas netenkintinas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuriÄ J. J. kildina iÅ¡ tinkamų kalinimo sÄ lygų neužtikrinimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (b. l. 11). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis).

Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra vieÅ¡asis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).

CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiÅ¡kinimo, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015).

Taigi, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas aiÅ¡kinimas, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ . Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumÄ ir teisinio saugumo principo įgyvendinimÄ (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumÄ , bet ir teisinį baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams ilgainiui tapus nepatikimiems (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93, 22095/93). Minėta, jog nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas siekia, kad bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d.

Teismas sprendžia, jog J. J. nuo pat patekimo į PravieniÅ¡kių PN-AK bausmės atlikimo sÄ lygas vertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir sukeliančias įvairaus pobÅ«džio neigiamų iÅ¡gyvenimų. Taigi, pareiÅ¡kėjas suvokė apie savo teisių pažeidimÄ , tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad jis į teismÄ kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 30 d. (b. l. 7). Atsižvelgus į pirmiau paminėtas teisės aktų nuostatas ir teismų praktikÄ , į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo PravieniÅ¡kių PN sÄ lygų, įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų pobÅ«dį, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento turi bÅ«ti skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimÄ , jokių prieÅ¡taravimų, paaiÅ¡kinimų ar įrodymų, jog jo nurodytų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, nepateikė. Jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismÄ , nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir esant atsakovės atstovo praÅ¡ymui, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, todėl reikalavimui dėl 2015 m. kovo 19 d. – 2017 m. lapkričio 29 d. laikotarpio taikoma ieÅ¡kinio senatis ir skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ už šį laikotarpį atmetamas. Taigi, byloje aktualus ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog PravieniÅ¡kių PN-AK administracija gyvenamosiose ir kamerų tipo patalpose neužtikrino nustatyto minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.1 punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 112.2 punkte buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Analogiškos ploto normos reglamentuotos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 ir 2.2 punktuose.

Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iÅ¡ joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose pareiÅ¡kėjo buvimo metu buvusį nuteistųjų skaičių į bylÄ nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.

Byloje esančių 2021 m. sausio 19 d. pažymos ir 2021 m. sausio 26 d. pažymos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bausmę atliko Antrajame sektoriuje ir nuo 2017 m. lapkričio 30 d. (ginčo laikotarpio pradžios) iki 2018 m. sausio 16 d. buvo paskirtas į 12-to bÅ«rio 2-rÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri yra 52,18 kv. m ir joje įrengta 16 miegamųjų vietų; nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. liepos 19 d. buvo paskirtas į 10-to bÅ«rio 5-tÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri yra 24,21 kv. m ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos; nuo 2018 m. liepos 19 d. iki 2019 m. vasario 11 d. buvo paskirtas į 15-to bÅ«rio 9-tÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri yra 16,09 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. spalio 8 d. buvo paskirtas į 2-ro bÅ«rio 2-rÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri yra 66,07 kv. m ploto, joje įrengta 21 miegamoji vieta; nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. buvo paskirtas į 9-to bÅ«rio 1-mÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri yra 60,05 kv. m ploto, joje įrengta 19 miegamųjų vietų; nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo paskirtas į 16-to bÅ«rio 5-tÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri yra 15,42 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos; nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. buvo paskirtas į 15-to bÅ«rio 7-tÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kuri yra 14,31 kv. m ploto, joje įrengta 3 miegamosios vietos (b. l. 28, 31).

Taigi darytina iÅ¡vada, kad gyvenamosiose patalpose esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko nuo 3,15 kv. m. iki 5,36 kv. m, todėl teisės aktais reglamentuotos 3,1 kv. m ploto norma gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista. Pagal byloje pateiktas 2021 m. sausio 21 d. pažymÄ ir 2021 m. sausio 26 d. pažymÄ , pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2020 m. spalio 10 d. buvo paskirtas į 11 kamerų tipo patalpÄ , kuri yra 16,44 kv. m ploto ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 5,48 kv. m; nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 14 d. bausmę atliko 10 kamerų tipo patalpoje, kuri yra 14,39 kv. m ploto ir joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,80 kv. m (b. l. 29, 31).

Taigi, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse ir Ä®sakyme dėl minimalaus ploto nustatyta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas 2021 m. kovo 1 d. atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ nurodė naujas aplinkybes, kad gyvenamosiose patalpose buvo rakinamas 21 val. per parÄ , todėl jam turėjo priklausyti 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi pareiÅ¡kėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) pagrindÄ ar dalykÄ per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso Å¡alių atsiliepimų gavimo dienos. <...> Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktÄ patikslintÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ), iÅ¡skyrus atvejus, kai atsakovas neprieÅ¡tarauja dėl patikslinto skundo (praÅ¡ymo, pareiÅ¡kimo) priėmimo arba jeigu bÅ«tinybė pateikti patikslintÄ skundÄ (praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kimÄ ) iÅ¡kilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra bÅ«tina bylai teisingai iÅ¡spręsti. <...> .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas per įstatymo nustatytÄ terminÄ neteikė teismui patikslino skundo, teismas bylÄ nagrinėja pagal 2021 m. sausio 12 d. nutartimi priimtÄ skundÄ ir pareiÅ¡kėjo atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ nurodytų naujų aplinkybių nevertina. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz.: 2018 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1353-662/2018). PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad neturtinę žalÄ sukėlė tai, jog virtuvėse, sanitariniuose mazguose, kamerų tipo patalpose, ilgalaikių pasimatymų kambariuose nėra tiekiamas karÅ¡tas vanduo.

Pasimatymų kambariuose nebuvo įrengti sanitariniai mazgai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 18 punktas numato, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Atsakovės atstovas nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose karšto vandens tiekimas užtikrintas, vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 18 punkto reikalavimais; trumpalaikių pasimatymų patalpose sanitarinis mazgas įrengtas (b. l. 32).

Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Veiklos organizavimo skyriaus 2021 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. 77-121 pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų sanitarinius mazgus ir virtuves, pareiškėjo teisės dėl šios reikalavimų dalies pažeistos nebuvo. Pareiškėjas nurodė, kad džiovyklos ir skalbyklos patalpos nepritaikytos aptarnauti didelio skaičiaus nuteistųjų.

Atsakovės atstovė Veiklos organizavimo skyriaus 2021 m. sausio 26 d. pažymoje Nr. 77-121 (toliau – ir Veiklos organizavimo skyriaus pažyma) nurodė, kad Antrajame sektoriuje veikiančioje džiovykloje yra sudarytos sÄ lygos džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, batus. BÅ«riuose tam numatytose vietose įrengtos automatinės skalbimo bei džiovinimo maÅ¡inos. Džiovinimo vietos įrengtos ir bÅ«rių kiemuose po stacionariais stogeliais. Minėtu laikotarpiu dėl to, kad nespėja pasinaudoti skalbimo ar džiovinimo įrenginiais, nuteistasis Turto valdymo skyriui nusiskundimų nepateikė.

Antrojo sektoriaus KTP atliekančių drausmines nuobaudas nuteistųjų neÅ¡varÅ«s drabužiai bei patalynė surenkami ir perduodami į įstaigoje esančiÄ skalbyklÄ . IÅ¡skalbti ir iÅ¡džiovinti skalbiniai grÄ Å¾inami nuteistiesiems (b. l. 31–33). Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta oficialiame dokumente nurodyta informacija. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, jog jis kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl naudojimosi džiovykla, todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl naudojimosi džiovykla atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija neturi Leidimo-higienos paso, pastatai neatitinka gyvenamųjų patalpų paskirties, Antrajame sektoriuje nėra įrengti avariniai išėjimai. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai iÅ¡duoti Statinių techniniai pasai, kuriuose nurodyta statinių funkcinė paskirtis, adresai, statinių charakteristika ir kiti techniniai duomenys (b. l. 34–49).

Pagal Å¡iuos dokumentus bendrabučių funkcinė paskirtis yra gyvenamoji. PareiÅ¡kėjo teiginį, kad atsakovės atstovė neturi Leidimo-higienos paso, paneigia į bylÄ pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡duotas 2016 m. liepos 29 d. Leidimas-higienos pasas Nr. LHP.2-469 (17.24.3.4.2.22) (b. l. 50). Veiklos organizavimo skyriaus 2021 m. sausio 26 d. pažyma patvirtina, kad Antrojo sektoriaus bÅ«rių patalpose avariniai išėjimai įrengti. Dėl nurodytų aplinkybių Å¡ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad patalpose neįrengta mechaninė ventiliacija, dėl to tapdavo sunku kvėpuoti, temperatÅ«ra buvo per žema, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte numatyta, jog turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Veiklos organizavimo skyriaus pažymoje (b. l. 31–33) nurodyta, kad Antrajame sektoriuje 10, 6, 2, 12, 9 bÅ«rių gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. 15 ir 16 bÅ«rių patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, prireikus galima vėdinti ir per langus.

Esant bÅ«tinumui, tinkamai oro drėgmei, oro temperatÅ«rai ir oro judėjimo greičiui užtikrinti į kameras iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai ir ventiliatoriai. Nuteistasis minėtu laikotarpiu į Turto valdymo skyrių dėl Å¡ildytuvo ar ventiliatoriaus iÅ¡davimo nesikreipė. Teismas neabejoja Å¡ioje pareigÅ«no pasiraÅ¡ytoje pažymoje pateikta informacija, be to, pareiÅ¡kėjas skunde Å¡ias aplinkybes nurodė abstrakčiai ir deklaratyviai, dėl nurodytų kalinimo sÄ lygų į pataisos įstaigos administracijÄ nesikreipė.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir įvertinęs raÅ¡ytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo teisė atlikti bausmę vėdinamose ir tinkamos temperatÅ«ros gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog Antrajame lokaliniame sektoriuje ir kituose sektoriuose visi nuteistieji nespėja nusimaudyti, nes įrengta per mažai duÅ¡o kabinų. Taip pat nurodė, kad virtuvė per maža ir joje yra tik 2 viryklės, nepakanka įrangos. Pirmiausia pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ gali kreiptis tik dėl savo pažeistų subjektinių teisių ir teisėtų interesų gynybos (ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis).

Kreipimasis dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo administraciniame teisme gali bÅ«ti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai įstatymas suteikia asmeniui specialiÄ teisę kreiptis į teismÄ ginant kitų asmenų teises ar vieÅ¡Ä jį interesÄ (ABTÄ® 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 55 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl duÅ¡o kabinų trÅ«kumo niekaip nesieja su savo subjektinėmis teisėmis. Atsakovės atstovė Veiklos organizavimo skyriaus pažymoje pateikė teismui duomenis apie dušų įrengimÄ ir nurodė, kad Antrojo sektoriaus bendroje nuteistųjų duÅ¡inėje įrengta 15 purkÅ¡tukų, 15 ir 16 bÅ«rių duÅ¡inėje įrengti 3 duÅ¡o sieteliai.

Ä®staiga užtikrina tinkamÄ duÅ¡inės įrengimÄ pagal numatytus teisės aktus. Nuteistieji duÅ¡u naudojasi pagal patvirtintÄ nuteistųjų maudymosi grafikÄ . Grafikas sudaromas, kad visi nuteistieji spėtų pasinaudoti duÅ¡u. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl dušų trÅ«kumo atmetami kaip nepagrįsti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2.4 punkte nustatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos virtuvėlėje turi bÅ«ti elektrinė viryklė – 1 vnt. esant techninėms galimybėms.

Kaip matyti, pats pareiÅ¡kėjas įvardija, kad virtuvėje yra 2 viryklės, todėl teisės aktų reikalavimai dėl virtuvėlės įrengimo nepažeisti. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigų virtuvėlės ploto. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Naktimis jį kÄ sdavo blakės, todėl pareiÅ¡kėjas tapo dirglus, jį kankino nemiga. Higienos normos HN 134:2015 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Byloje esanti 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203, sudaryta PravieniÅ¡kių PN-AK su UAB „Utenos deratizacija“, patvirtina, kad įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri, atsižvelgdama į pastebėtus kenkėjus, atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (b. l. 55–57). Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo kopijos ir parazitų naikinimo darbų atlikimo aktai patvirtina, kad pataisos namai imasi aktyvių veiksmų, kad kenkėjai bÅ«tų naikinami (b. l. 58–65).

Tai pat pažymėtina, kad blakių, blusų būriuose, kuriose pareiškėjas atliko bausmę nefiksuota. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovės atstovė veikė taip, kaip numato teisės aktai, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė papildomÄ diskomfortÄ , nepatogumų, dvasinių iÅ¡gyvenimų, įžeidimų, sukrėtimÄ , kančiÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , paniekinimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Konstatuotina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). IÅ¡ PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos 2021 m. sausio 21 d. pažymos Nr. 86-8 (b. l. 30) matyti, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sÄ lygos, į psichologus nesikreipė.

Byloje esantis medicininis pažymėjimas patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl parazitų įkandimų į medikus nesikreipė, jam buvo skirti vaistai dėl nemigos, nerimo, nustatytas priklausomybės sindromas, abstinencija (b. l. 10). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo pareiÅ¡kėjo nemigÄ susieti su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais dėl parazitų įkandimų, nes Å¡iuo atveju nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų (neveikimo).

Ä®vertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ , todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė