2022-04-27 Nr. AB-10375-3-62-3-00040-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2104-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00040-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja H. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21S43096 (toliau – ir Sprendimas), Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 6K-2569 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji atvyko į Europą dėl gydymo. Pareiškėja paaiškino, jog ji turi (duomenys neskelbtini). Pareiškėja serga (duomenys neskelbtini), kuria galimai serga dvi jos mažametės seserys. Pareiškėja bandė vykti į Europą legaliai, tačiau negavo vizos. (duomenys neskelbtini) jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini), tačiau ilgiau (duomenys neskelbtini) negalėjo gydytis, nes, pareiškėjos teigimu, jai padarė tai, ką galėjo, ir dėl tolimesnio gydymo patarė vykti į Europą. Ji nesidomėjo, kurioje šalyje būtų galima gydytis. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvoje jai patinka ir ji nori gydytis čia. Pareiškėja pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) jai niekas negrasino, tiesiog jai gydytojai pasakė, kad jeigu ji nesigydys – jos (duomenys neskelbtini). Kadangi jai ir jos seserims reikia gydymo, ji su motina, dviem broliais ir dvejomis seserimis nutarė vykti į Europą. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti ją į kilmės valstybę ir uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Tačiau Komisija Komisijos sprendimu pareiškėjos skundą atmetė ir nurodė, kad atsakovas Sprendime padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo, o Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

3. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovas nepasirūpino, jog medikai pateiktų išvadas dėl realios pareiškėjos medicininės būklės, neatsakė į klausimą, ar jai grįžus į (duomenys neskelbtini) grėstų pavojus jos gyvybei negavus pakankamos medicininės priežiūros esant (duomenys neskelbtini) – nekonstatavo asmens būklės, o Sprendimą priėmė remiantis (duomenys neskelbtini) statistika.

4. Pareiškėja teigė, kad atsakovas turėjo pareigą organizuoti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą taip, jog būtų užtikrinamas jos teisės būti išklausytai principo taikymas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Komisija sprendime nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjai teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

5. Pareiškėja akcentavo, kad nesutinka su Sprendime ir Komisijos sprendime nurodyta aplinkybe, jog jai suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Pareiškėja paaiškino, jog prašyme suteikti prieglobstį nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – (duomenys neskelbtini) yra per silpna medicinos paslauga ir jai yra reali grėsmė, dėl medicinos nepriežiūros, numirti. Pareiškėjos pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra nepakankama medicininė priežiūra sunkiems ligoniams, todėl yra grėsmė pareiškėjos sveikatai ir (ar) gyvybei. Pareiškėja teigė, jog aplinkybė, kad ji negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Pareiškėja mano, jog šios aplinkybės patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai, todėl jai turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo.

6. Pareiškėja nurodė, kad Komisija sprendime nepasisakė dėl pareiškėjos išdėstytų motyvų, susijusių su jos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu į ją atvykti, o tik abstrakčiai nurodė, jog sprendimai teisėti, kad pareiškėja neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėja teigė, jog vien toks veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas buvo įvykdytas siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad išvažiavo iš kilmės valstybės dėl to, jog serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad nori gydytis, tačiau (duomenys neskelbtini) gydymo gauti negali, jai negalėjo padėti ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja gulėjo ligoninėje Vilniuje, o šiuo metu laukia (duomenys neskelbtini) Vilniuje. (duomenys neskelbtini) planuojama atlikti po 2–3 mėn. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, jog taip pat yra grėsmė visai šeimai, nes jos brolis dėl jos (duomenys neskelbtini) pasiskolino pinigų, dabar iš jo reikalaujama, kad skola būtų grąžinta. Grąžinti skolos neturi iš ko, todėl brolį buvo sužaloję, grasina nužudyti. Pareiškėjai asmeniškai nebuvo grasinama.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) informavo, jog neturi duomenų, kad pareiškėjo buvimas (gyvenimas) keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjai pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteiktas, kadangi ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog ji norėtų gyventi ir gydytis Lietuvoje. Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, priešingai, pati pareiškėja nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) niekas negresia. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybėje pareiškėjai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas tyrimo metu nustatė, kad beatodairiškas smurtas nei vienoje iš (duomenys neskelbtini) provincijų nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Atsakovas nurodė, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi pareiškėjos pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėja savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

11. Atsakovas teigė, kad Migracijos departamentas surinko ir įvertino visą aktualią informaciją, susijusią su medicininėmis paslaugomis bei jų prieinamumu pareiškėjos kilmės valstybėje ir pagrįstai konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja dėl turimos diagnozės susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3 straipsnio pažeidimui. Pareiškėjai buvo suteikiamas gydymas ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog ateityje jis suteiktas nebus bei nesant duomenų, kad jos būklė artima mirčiai ar, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) pareiškėjos būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jai kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nėra pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje dėl ligos pareiškėjai grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį. Pareiškėjos diagnozė ir jos sveikatos būklė nesąlygoja prieglobsčio jai suteikimo. Migracijos departamentas atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė realios rizikos pareiškėjai kilmės šalyje, taip pat nenustatė pagrįstos tikimybės, kad jai gresia Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgdamas į pareiškėjos individualias savybes ir į tai, jog jos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, pareiškėjos atveju nenustatė, atsakovas konstatavo, jog pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

12. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo į kilmės šalį, pareiškėja gali pasislėpti. Vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, gali pateikti tokį prašymą. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į tai, jog ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Nors pareiškėja iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Pareiškėja nesiekė kuo greičiau gauti prieglobstį, tai taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką situacijos tyrimą, tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos. Sprendimu pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjos situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Vien nesutikimas su Sprendimu nesudaro pagrindo jį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikoje gydytojai pareiškėjai paskyrė tokį patį gydymą, kaip (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nenustatyta, kad dėl ligos ji būtų diskriminuojama ar persekiojama. Migracijos departamento atstovė paaiškino, jog atsakovas nieko nežino apie pareiškėjai planuojamą (duomenys neskelbtini) Lietuvoje. Atstovė nurodė, kad net jeigu ir sutarta dėl (duomenys neskelbtini), tai nesuponuoja prieglobsčio pareiškėjai suteikimo. Atsakovo atstovės teigimu, (duomenys neskelbtini) nėra priežastis neišsiųsti į kilmės valstybę, jeigu atvyko nelegaliai.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjos H. T. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, „4. Įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėja raštu pateikė 2021 m. birželio 3 d. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjos 2021 m. birželio 17 d. Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole nurodyta išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis – atvyko į Europą dėl gydymo. Pirminės apklausos metu pareiškėja pažymėjo, kad ji turi (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog bandė vykti į Europą legaliai, prieš 1–1,5 m. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambasadą dėl vizos, tačiau jos negavo. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo atlikta (duomenys neskelbtini), tačiau ilgiau (duomenys neskelbtini) ji negalėjo gydytis, nes, pareiškėjos teigimu, jai padarė, ką galėjo, ir dėl tolimesnio gydymo jai patarė vykti į Europą.

Pareiškėja nesidomėjo, kurioje šalyje būtų galima gydytis. Lietuvoje jai patinka ir ji nori gydytis čia. Pareiškėja teigė, kad (duomenys neskelbtini) jai niekas negrasino, tiesiog jai gydytojai pasakė, jeigu ji nesigydys – jos (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėjai ir jos seserims reikia gydymo, ji su motina, dviem broliais ir dvejomis seserimis nutarė vykti į Europą. Jie neturėjo konkretaus tikslo, į kokią šalį vykti. Pareiškėja paaiškino, kad už kelionę sumokėjo jos sesers vyras. Kelionė kainavo 60 tūkst. Jungtinės Amerikos Valstijų (toliau – ir JAV) dolerių.

Pareiškėja nurodė, jog iš savo gimtojo kaimo jie išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, po to su kitais tautiečiais važiavo sunkvežimiu 3–4 dienas, buvo tamsu, jie nieko nematė, o kai juos išlaipino, parodė tolesnę judėjimo kryptį. Pareiškėja paaiškino, kad keletą valandų ėjo pėsčiomis, kol juos sulaikė Lietuvos pareigūnai. Ji nežino, kas organizavo kelionę. Migracijos departamento 2021 m. liepos 14 d. patikslintos apklausos (transkripcija) metu pareiškėja nurodė, jog serga (duomenys neskelbtini). Ligos dokumentų ji su savimi neturi.

Pareiškėja paaiškino, kad prieš trejus metus (vėliau ji nurodė, jog prieš dvejus) (duomenys neskelbtini) jai buvo atlikta (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog gydytojai rekomendavo jai vykti į Europą, nes ten yra geresnis gydymas. Ji nežino, kiek ši (duomenys neskelbtini) kainavo, žino tik tiek, kad jos tėvai už šią (duomenys neskelbtini) skolingi. Ar skola grąžinta, ji taip pat nežino. Pareiškėja teigė, jog (duomenys neskelbtini) jai niekas negrasino, tačiau grasino jos broliui. Vieną kartą jį buvo užpuolę su peiliu.

Pareiškėja mano, kad tai atliko pinigus skolinęs asmuo. Ji neprisimena, kada tai įvyko, tai buvo naktį, nes buvo labai tamsu. Ji taip pat neprisimena, ar brolis važiavo į ligoninę. Patikslintos apklausos metu pareiškėja teigė, jog atvyko į Europą dėl to, kad nori čia gydytis. Į (duomenys neskelbtini) ji grįžti nenori, nes nori gydytis ir gyventi Europoje. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. Sprendimu nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, jį apskundė Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Komisijos sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

16. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Įstatymo nuostatas (86 str. 1–2 d., 87 str. 1–2 d., 133 str. 2 d.), Konvencijos 1 straipsnio A dalies nuostatas, Tvarkos aprašo nuostatas (99, 222 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (toliau – ir ESTT).

17. Teismas nurodė, kad pareiškėja skunde teigė, jog prieglobstis jai turi būti suteiktas dėl to, kad ji serga (duomenys neskelbtini), turi (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvyko dėl gydymo, kurio negali gauti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodė, jog į (duomenys neskelbtini) negali grįžti, nes jos brolis yra pasiskolinęs pinigų ir jų negrąžinęs, todėl grasinama išžudyti visą šeimą. Iš pačios pareiškėjos paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama nepakankamomis ir (ar) netinkamomis medicininėmis paslaugomis, tačiau teismas nurodė, jog šios priežastys negali būti pagrindu svarstyti (suteikti) pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Įstatymo 86 ir 87 straipsnių prasme. Apklausos metu Migracijos departamento darbuotojas pareiškėjos klausė, kokia jos atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastis, tai taip pat buvo aiškinamasi ir teismo posėdžio metu. Pareiškėja esmine atvykimo priežastimi nurodė tai, kad serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jai negali suteikti gydymo, todėl gydytojai rekomendavo vykti į Europą, tačiau pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, jog ji yra persekiojama dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų. Teismas nurodė, kad apklausų metu pareiškėja netinkamo medicininio gydymo kilmės valstybėje neargumentavo ir nesiejo su rasiniu, tautiniu, religiniu ar kitu aspektu. Atsakovo atlikto tyrimo metu nenustatyta (tą patvirtino ir pati prieglobsčio prašytoja) nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, priešingai, pareiškėja nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) niekas negresia, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pasakojimą apklausos metu, teisme duotus paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjos atvykimas sąlygotas galimai geresnių medicininių paslaugų ieškojimo, o ne tariamai gresiančio persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

18. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, priešingos informacijos pareiškėja nepateikė, todėl teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo ją vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais. Migracijos departamento surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) sveikatos sistemą leidžia spręsti, jog ji yra pakankamai pažangi ir prieinama šalies gyventojams, todėl nėra akivaizdžios grėsmės ligonių gyvybei dėl sveikatos sistemos padėties. Teismas nurodė, kad pareiškėja nei Migracijos departamento apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nekėlė klausimo, jog jos kilmės valstybės gydymas neprieinamas, nekėlė klausimo dėl to, kad jis (ne)mokamas ir t. t., tačiau esmine aplinkybe pažymėjo tai, jog nori geresnio gydymo, t. y. ji subjektyviai abejoja (duomenys neskelbtini) medicinos sektoriaus pažangumu, galimai nepasitiki taikomu gydymu. Jos atvykimas į Europą leidžia suprasti, kad Europoje mediciną ji laiko labiau pažengusia. Teismo vertinimu, toks pareiškėjos elgesys, siekiant neva geresnių medicininių paslaugų yra suprantamas, tačiau jis turi būti pagrįstas objektyviai, o atsiradusi baimė turi būti reali, o ne išimtinai subjektyvi.

19. Teismas nurodė, jog pareiškėjos atveju matyti, kad jai buvo atlikta daugelyje pasaulio valstybių taikoma (duomenys neskelbtini). Dėl savo ligos, pareiškėja lankėsi tiek pas (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) medikus, jai buvo paskirtas gydymas. Ji vartoja jai paskirtus medikamentus: (duomenys neskelbtini). 2021 birželio mėn. pareiškėja buvo konsultuota Užsieniečių registracijos centro gydytojo (duomenys neskelbtini), jai buvo rekomenduota gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija. 2021 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjai buvo atlikta (duomenys neskelbtini), kurios metu nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 28 d. pareiškėjai viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) buvo suteikta gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacija. Šios konsultacijos metu buvo nustatyta, kad bendra pacientės būklė – (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjai buvo atlikti tyrimai, įskaitant (duomenys neskelbtini). Rezultatas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvo patvirtinta anksčiau nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Stebėti (duomenys neskelbtini). VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojo (duomenys neskelbtini) konsultacijos išraše nurodyta, kad gydymas pareiškėjai neskiriamas, atliktuose tyrimuose (duomenys neskelbtini). Esant (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtame išraše nurodytos rekomendacijos ambulatoriniam gydymui: 1) (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, sprendė, jog Lietuvos Respublikoje patvirtinta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjai nustatyta diagnozė, joks kitoks gydymo būdas, koks pareiškėjai buvo paskirtas kilmės valstybės (ar (duomenys neskelbtini)), nebuvo skiriamas. Priešingai, Lietuvos Respublikos gydytojas (duomenys neskelbtini) rekomendavo tęsti paskirtą gydymą, kuris, teismo vertinimu, laikytinas tinkamu pareiškėjos situacijoje.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos neužtikrintą poziciją dėl bėgimo iš kilmės valstybės dėl medicininių priežasčių patvirtina aplinkybės, jog pareiškėja su savimi neturėjo jokių jai nustatytą diagnozę, taikytus gydymo būdus ir priemones pagrindžiančių medicininių dokumentų. Pareiškėjos pasakojimas buvo nedetalus, ji į klausimus atsakinėjo trumpai, apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais. Aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) medikų rekomendacijų tęsti gydymą Europoje yra abstrakčios, ji negalėjo nurodyti medikų vardų ir pavardžių, kurie ją gydė ir teikė tokias rekomendacijas. Pareiškėja niekaip nepagrindė, kodėl iš Europos valstybių pasirinko Lietuvą ir kodėl ji mano, kad Lietuvoje medicinos lygis yra aukštesnis nei jos kilmės valstybėje. Aplinkybes dėl valstybės, kurioje jai atlikta (duomenys neskelbtini), ir kada tai buvo atlikta, pareiškėja dėstė netiksliai, pateikdama skirtingus atsakymus: iš pradžių teigė, kad (duomenys neskelbtini), vėliau patikslino, jog (duomenys neskelbtini); iš pradžių teigė, kad (duomenys neskelbtini) atlikta prieš tris metus, vėliau – prieš du metus. Šios aplinkybės nesutapo ir su tą pačią dieną atliktų pareiškėjos brolių apklausomis, jie nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad posėdžio metu pareiškėja teigė, jog Lietuvoje ją apžiūrėjo gydytojai ir ji yra įrašytą į eilę bei po 2–3 mėnesių laukia Lietuvoje (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliau atsakyti į šį klausimą ar pateikti kokių nors įrodymų negalėjo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja buvo konsultuota VšĮ (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini), jokių duomenų apie (duomenys neskelbtini) byloje nėra.

21. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja teigia, jog negali gauti reikalingos medicininės pagalbos kilmės valstybėje, jos pačios įvardinti faktai tai paneigia, o duomenų, kad gydymas jos kilmės šalyje pareiškėjai neprieinamas, nėra. Priešingai, ankstesnė patirtis įrodo, jog tinkamas gydymas jai suteiktas ir jis buvo efektyvus, o Lietuvoje šios ligos gydymui yra taikomi lygiai tokie patys metodai bei būdai. Todėl teismas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytoja tas pačias medicinos paslaugas sėkmingai galėtų gauti (duomenys neskelbtini), kuriame veikia ne tik valstybinės ar privačios ligoninės, bet taip pat ne pelno organizacijų (pvz., (duomenys neskelbtini)) įsteigti gydymo centrai, kuriuose gydymas nemokamas, todėl labai tikėtina, jog užsieniečiai, esant poreikiui, gali kreiptis į šiuos centrus. Tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja dėl turimų diagnozių susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia EŽTK 3 straipsnio pažeidimui.

22. Teismas, įvertinęs tai, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai buvo suteikiamas gydymas ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad ateityje jis suteiktas nebus, be to, nesant duomenų, jog jos būklė artima mirčiai ar, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jos būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jai kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, sprendė, jog nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos pareiškėjai grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį. Teismas konstatavo, jog pareiškėjos diagnozė ir jos sveikatos būklė nesąlygoja papildomos apsaugos suteikimo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtinybės.

23. Teismas, vertindamas Migracijos departamento apie pareiškėjos kilmės valstybę surinktą informaciją, sprendė, kad pareiškėjos gyvenamojoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, jog nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nelaikytina individualiu riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę. Teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, o pareiškėja šios Sprendime nurodytos informacijos nekvestionavo.

24. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėja priklausytų padidintos rizikos asmenų grupei, kadangi yra moteris, tačiau įvertinęs Sprendime paminėtus tarptautinių institucijų duomenis, teismas nenustatė, jog (duomenys neskelbtini) moterims, vien tik dėl lyties vertinimo, grėstų papildoma ar padidinta grėsmė. Kaip dar vienas padidintos rizikos asmenų profilių nurodytas negalią ir sunkius sveikatos sutrikimus turinys asmenys. Šiuo atveju teismas nurodė, kad neturėdamas jokių medicininių duomenų, negali vertinti, ar pareiškėja priskiriama šiai grupei. Teismas nurodė, jog jeigu būtų vertinama, kad pareiškėja patenka ir į šio profilio kategoriją, vertinant individualaus persekiojimo rizikos tikimybę, reikėtų atsižvelgti į tokią riziką didinančias aplinkybes, kaip asmens amžius, psichinės ar fizinės negalios matomumas, neigiamas šeimos požiūris ir kt. Teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė, jog ji patyrė neigiamą aplinkinių požiūrį ar būtų diskriminuojama dėl turimų ligų. Pareiškėja kartu su savo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), kur medicininės paslaugos prieinamos, jai buvo teikiamas gydymas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, jog nenustatyta individualių aplinkybių, didinančių persekiojimo rizikos tikimybę.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėja posėdžio metu pažymėjo, jog jos šeimai kyla grėsmė, nes jos brolis pasiskolino pinigų, tačiau nėra jų grąžinęs (iš dalies grąžinęs). Pareiškėjos nuomone, asmuo, kuris paskolino pinigų, buvo brolį sumušęs, grasinama visai šeimai. Tačiau teismas pažymėjo, jog tikslesnių aplinkybių dėl skolos, jos dalinio grąžinimo, aplinkybių dėl išpuolio prieš brolį pareiškėja nurodyti negalėjo. Be to, kai kurios aplinkybės nėra nuoseklios, pvz.: Migracijos departamentui pareiškėja nurodė, kad skolinosi tėvai, o teisme nurodė, jog brolis. Todėl teismas sprendė, kad šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra deklaratyvios, niekuo nepagrįstos ir niekaip neatspindinčios jai individualiai kylančio pavojaus ir grėsmės. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nurodyta grėsmė, baimės ir galimas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, o aplinkybė dėl šeimos narių persekiojimo yra grindžiama iš esmės dėl fizinių asmenų prievolinių santykių ir jų vykdymo. Pareiškėja nenurodė, kad būtų asmeniškai patyrusi neteisėtą elgesį, dėl kurio jai kiltų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja pastaruoju metu dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Pareiškėja nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad sulaukė grasinimų ir buvo persekiojama, o ypač kaip moteriai buvo kilusi didesnė rizika ir pavojus.

26. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjos situacija įvertinta individualiai, atliktos būtinos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jos visi nurodyti argumentai. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) medicinos sektorių ir jo pažangumo lygį, apie Lietuvos Respublikoje atliktą pareiškėjos sveikatos vertinimą, nustatytą diagnozę ir analogiškai kaip (duomenys neskelbtini) rekomenduotą medikamentinį gydymą, (duomenys neskelbtini) vykstantį žemu lygiu beatodairišką smurtą, pagrįstai nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Pati pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių dėl realiai patirto, grėsusio ar gresiančio pavojaus jos kilmes valstybėje, o pareiškėjos baimės dėl netinkamo medicininio gydymo didžia dalimi grindžiamos subjektyvia nuomone. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo argumentai neleidžia teismui suabejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjai papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra išimtinai subjektyvi ir abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

27. Teismas nurodė, jog teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjos skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų reikalingas, tokių aplinkybių neįvardijo ir pati pareiškėja. Pareiškėja nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją ji galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jos skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėja turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui ir jos teisė būti išklausytai buvo užtikrinta, o ji ja pasinaudojo. Todėl, atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos teiginius dėl žodinio skundo nagrinėjimo atmetė kaip nepagrįstus.

28. Pasisakydamas dėl atsakovo Sprendimo dalies, kuria pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, pareiškėja gali pasislėpti, todėl teismas konstatavo, jog Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta. Be to, nei iki Sprendimo priėmimo, nei po jo, iki bylos išnagrinėjimo, pareiškėja nepateikė prašymo leisti jai savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

29. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Kriterijų tvarka) nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos negali būti laikoma proporcinga ir adekvačia priemone padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje būtų padariusi dar kokių nors teisės pažeidimų.

Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Teismas byloje taip pat nenustatė aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinusi ar klaidinusi tyrimą, būtų pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sąlygotų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Taigi teismas konstatavo, jog pareiškėjos atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl pakeitė šią Sprendimo dalį, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Kadangi atsakovo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pakeista, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 metų, teismas pakeitė ir kitą atsakovo Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y.

įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Sprendimą ir Komisijos Sprendimą, todėl atmetė išvestinį pareiškėjos skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 31. Pareiškėja H. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (skunde nurodytas neteisingas teismo pavadinimas – Vilniaus apygardos administracinis teismas, laikytinas rašymo apsirikimu) 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą. Pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta.

32. Pareiškėja nurodo, kad prieglobsčio prašymas buvo atmestas nepagrįstai ir neteisėtai. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

33. Pareiškėja teigia, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme ir Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, jog surinkta informacija nepatvirtina, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamai iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

34. Pareiškėja nurodo, kad teismas remiasi atsakovo pateiktais tik bendrais duomenimis apie medicinos paslaugas pareiškėjos kilmės valstybėje, tačiau tikrai nežino realios situacijos. Teismas nurodo, jog dėl konfliktų daug medicinos specialistų tiesiog išvyko iš (duomenys neskelbtini), tam tikrose teritorijose medicinos paslaugos yra sunkiai prieinamos ir pasiekiamos. Taigi ši informacija tik patvirtina pareiškėjos pasakojimą, kad savo šalyje ji negali gauti tinkamų medicininių paslaugų, todėl ją išsiuntus būtų šiurkščiai pažeistas EŽTK 3 straipsnis.

35. Pareiškėjos vertinimu, jai nepagrįstai buvo nesuteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

36. Pareiškėja teigia, kad Sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos ir taikyti draudimą jai atvykti, jai neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, turi būti panaikinti ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

37. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

38. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjai pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga nesuteikti pagrįstai. Migracijos departamentas pareiškėjos atveju atliko tyrimą, kurio metu nenustatė nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, priešingai, ji nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) niekas negresia, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai kyla reali persekiojimo rizika, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsakovas tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, taigi ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovas nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė, todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pareiškėja nepagrindė savo baimės grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

39. Migracijos departamentas teigia, kad nagrinėdamas pareiškėjos prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino visą aktualią informaciją, susijusią su medicininėmis paslaugomis bei jų prieinamumu pareiškėjos kilmės valstybėje ir pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėja dėl turimos diagnozės susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia EŽTK 3 straipsnio pažeidimui. Be to, atsakovas įvertinęs tai, kad pareiškėjai buvo suteikiamas gydymas ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog ateityje jis suteiktas nebus bei nesant duomenų, kad jos būklė artima mirčiai ar kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jos būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jai kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos pareiškėjai grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį. Taigi pareiškėjos diagnozė ir jos sveikatos būklė nesąlygoja prieglobsčio jai suteikimo.

40. Atsakovas nurodo, jog vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų, o deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

41. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Pareiškėja H. T. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausyta. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėja nenurodo.

43. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

44. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

45. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėja kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjos prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

V. 46. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 21S43096, kuriuo pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei H. T. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 6K-2569 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

47. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovo Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė atsakovo Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į C.SIS II perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

48. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjos (prieglobsčio prašytojos) pasakojimą apie priežastis, lėmusias jos išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (ji teigė, kad atvyko į Europą dėl gydymo, (duomenys neskelbtini)), serga (duomenys neskelbtini), norėtų gyventi ir gydytis Lietuvoje), nustatė, jog pareiškėjos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius ją išvykti iš (duomenys neskelbtini), buvo nedetalus, nenuoseklus, labai lakoniškas. Bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėja atsakinėjo trumpai, vengė tikslaus, konkretaus atsakymo, apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais.

Ji negalėjo nurodyti konkrečios datos, kada jos brolis buvo užpultas. Taip pat pareiškėja nenurodė šio įvykio detalių, pvz., ar jis buvo išvežtas į ligoninę, teigdama, kad tuo metu sirgo. Tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pavyzdžiui, iš pradžių apklausos metu pareiškėja nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) atlikta prieš tris metus, o po to ji teigė, jog prieš du. Tą pačią dieną buvo atliktos pareiškėjos brolių S. A. T. ir B. A. T. apklausos. Sprendime pažymėta, kad kai kurios pareiškėjos brolio S. A.

T. istorijos detalės nesutapo su kito brolio istorijos detalėmis. Tačiau abu pareiškėjos broliai nurodė, jog už kelionę sumokėjo 6 tūkst. JAV dolerių, tuo tarpu pati pareiškėja teigė, kad buvo sumokėta 60 tūkst. JAV dolerių. Atsakovas nenustatė (tą patvirtino ir pati prieglobsčio prašytoja) nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti prieglobsčio prašytoją (pareiškėją), priešingai, pareiškėja nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) niekas negresia, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

Todėl atsakovas sprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pareiškėjos nurodomas aplinkybes įvertino kartu su aktualia kilmės valstybės informacija ir nenustatė realios rizikos pareiškėjai kilmės šalyje, taip pat nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Vertindamas pareiškėjos teiginius dėl jos sveikatos būklės, atsakovas surinko išsamią pareiškėjos kilmės valstybės informaciją apie medicinines paslaugas (duomenys neskelbtini) ir įvertinęs surinktą informaciją nurodė, jog (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojai buvo suteikiamas gydymas ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad ateityje jis suteiktas nebus, nesant duomenų, jog jos būklė artima mirčiai ar, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) jos būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jai kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, todėl nenustatė pagrįstos tikimybės, jog kilmės šalyje dėl ligos pareiškėjai grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį.

Atsakovas sprendė, kad prieglobsčio prašytojos diagnozė ir jos sveikatos būklė nesąlygoja papildomos apsaugos suteikimo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtinybės. Atsakovas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, pareiškėjos atveju nenustatė, todėl konstatavo, kad ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

Kadangi pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, atsakovas sprendė, jog pareiškėjai nesuteiktinas pabėgėlio statusas ir prieglobstis Lietuvos Respublikoje.

49. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą ir tikrindamas Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, detaliai ir atidžiai įvertino pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl jos sveikatos būklės ir galimybių gydytis (duomenys neskelbtini) ir informaciją apie medicininių paslaugų prieinamumą bei apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje.

50. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

51. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

52. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

53. Remiantis EŽTT praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją, (pareiškimo Nr. 24573/94), pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir EŽTK 3 straipsnio pažeidimas. Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, jog tai, kad šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-903-525/2019).

54. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022; kt.).

55. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad atsakovas surinko išsamią, aktualią informaciją apie medicininių paslaugų prieinamumą, apie pareiškėjai nustatytą diagnozę ir galimą taikyti gydymą pareiškėjos kilmės valstybėje, taip pat informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjos pateiktais paaiškinimais apie jos individualią situaciją. Akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėja atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes detaliai išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą. Pažymėtina, kad pareiškėja savo baimę ir (ar) nenorą grįžti į kilmės šalį iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog jai nebus suteiktas tinkamas gydymas, ji negaus reikalingų medicininių paslaugų, dėl to jai buvo rekomenduota vykti gydytis į Europą, todėl pareiškėja išvyko iš savo šalies.

57. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas surinko išsamią informaciją tiek apie (duomenys neskelbtini) sveikatos sistemą, tiek apie pareiškėjos kilmės valstybę, įvertino jos paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjos atvykimas yra sąlygotas galimai geresnių medicininių paslaugų ieškojimo, o ne tariamai gresiančio persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų (pati pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai niekas negresia), todėl ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti. Pažymėtina, jog pareiškėjos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius ją išvykti iš (duomenys neskelbtini), buvo nedetalus, nenuoseklus, labai lakoniškas. Migracijos departamentui bandant išsiaiškinti papildomas detales, pareiškėja atsakinėjo trumpai, vengė tikslaus, konkretaus atsakymo, apsiribodavo bendro pobūdžio pareiškimais. Pareiškėja niekaip nepagrindė, kodėl iš Europos valstybių pasirinko Lietuvą ir kodėl ji mano, kad Lietuvoje medicinos lygis yra aukštesnis nei jos kilmės valstybėje. Tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pavyzdžiui, aplinkybes dėl valstybės, kurioje jai (duomenys neskelbtini), ir kada tai buvo atlikta, pareiškėja dėstė netiksliai, pateikdama skirtingus atsakymus: iš pradžių teigė, (duomenys neskelbtini), vėliau patikslino, jog (duomenys neskelbtini); iš pradžių teigė, kad (duomenys neskelbtini) prieš tris metus, vėliau – prieš du metus. Šios aplinkybės nesutapo ir su tą pačią dieną atliktomis pareiškėjos brolių apklausomis, jie nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad Lietuvoje ją apžiūrėjo gydytojai ir ji yra įrašyta į eilę bei po 2–3 mėnesių laukia Lietuvoje (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliau atsakyti į šį klausimą ar pateikti kokių nors įrodymų negalėjo.

58. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nors pareiškėja teigia, kad negali gauti reikalingos medicininės pagalbos kilmės valstybėje, tačiau jos pačios įvardinti faktai tai paneigia, o duomenų, jog gydymas jos kilmės šalyje pareiškėjai neprieinamas, byloje nėra. Priešingai, tiek iš pačios pareiškėjos paaiškinimų, tiek iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tinkamas gydymas jai buvo suteiktas ir jis buvo efektyvus, o Lietuvoje šios ligos gydymui yra taikomi lygiai tokie patys metodai bei būdai. Todėl sutiktina su padarytomis išvadomis, jog prieglobsčio prašytoja tas pačias medicinos paslaugas sėkmingai galėtų gauti (duomenys neskelbtini), kuriame veikia ne tik valstybinės ar privačios ligoninės, bet taip pat ne pelno organizacijų (pvz., (duomenys neskelbtini)) įsteigti gydymo centrai, kuriuose gydymas nemokamas. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus apklausų metu ir kitą bylos medžiagą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos atveju nėra nustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog ateityje pareiškėjai gydymas nebus suteiktas, be to, nėra duomenų, kad jos būklė artima mirčiai ar, jog grįžus į (duomenys neskelbtini) jos būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jai kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje dėl ligos jai grėstų veiksmai, pažeidžiantys EŽTK 3 straipsnį. Taigi pareiškėjai nustatyta diagnozė ir jos sveikatos būklė nesąlygoja papildomos apsaugos suteikimo Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtinybės. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vertino pareiškėjos nurodytos aplinkybes, prieglobsčio prašytojos individualias savybes, rėmėsi surinkta kilmės valstybės informacija aktualiu aspektu, atsižvelgė į EŽTT praktiką sprendžiant aptariamus klausimus ir pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta individualių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

59. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje – jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Apeliaciniame skunde pareiškėja teigia, kad atsakovas nevertino asmeninių pareiškėjos savybių santykyje su žinoma bendra kilmės valstybės informacija, tačiau konkrečiai nenurodo, kokios pareiškėjos nurodytos ar susiklosčiusios individualios aplinkybės buvo neįvertintos. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie sveikatos sistemą pareiškėjos kilmės valstybėje ir apie pačią kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, atsakovas įvertino prieglobsčio prašytojos pateiktą informaciją, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjai (prieglobsčio prašytojai) asmeniškai kyla reali ir individuali grėsmė jos kilmės šalyje.

61. Įvertinus pareiškėjos šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjos apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, jog pareiškėjai (prieglobsčio prašytojai) asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje ar, jog kilmės šalyje prieglobsčio prašytoja dėl turimos diagnozės susidurtų su visuomenės diskriminacija ir izoliacija, prilygstančia EŽTK 3 straipsnio pažeidimui. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjai kylančios grėsmės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojos kilmės valstybę, medicinos sektorių ir jo pažangumo lygį kilmės valstybėje, apie Lietuvos Respublikoje atliktą pareiškėjos sveikatos vertinimą, nustatytą diagnozę ir analogiškai kaip (duomenys neskelbtini) rekomenduotą (duomenys neskelbtini) gydymą, prieglobsčio prašytojos paaiškinimus, įskaitant informaciją apie tai, ar ji realiai patyrė ar gali patirti gresiantį pavojų.

62. Pareiškėja argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jai nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios rizikos prieglobsčio prašytojai kilmės šalyje, atitinkamai nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jai gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjos kilmės šalyje (gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

63. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog panaikinus Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys dėl pareiškėjos išsiuntimo ir uždraudimo jai atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra išsami ir pagrįsta teisingu teisės aktų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimu, todėl yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

64. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

65. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos H. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Jūratė Varanauskaitė