7008e671-d6a7-4bc1-962e-8ade2bf9b99f · Å iaulių apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-30-251/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09800-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.5.; 2.3.2.9.1.; 2.3.5.; 3.2.6.1.; (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 7 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėja Gema JanuÅ¡ienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui M. K., ieÅ¡kovų atstovams advokatei Irinai Petkienei, A. Ž., atsakovų atstovui advokatui M. Å .,iÅ¡vadÄ duodančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus atstovui N. J.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų M.

K., L. R., Ž. S., R. Å ., L. V., V. R., A. Ž., J. R. ieÅ¡kinį atsakovams E. D., B. Z., dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyrius, ir n u s t a t ė : IeÅ¡kovai ieÅ¡kiniu (1-11 b. l.) praÅ¡o ieÅ¡kinyje nurodytu bÅ«du padalinti 13,5000 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei leisti visiems ieÅ¡kovams, be atsakovų sutikimo įregistruoti parengtas inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijų sklypų kadastrinių matavimų bylas VÄ® „Registrų centras“, pakeisti sklypų paskirtį bei pateikti praÅ¡ymus Å iaulių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ir kitoms institucijoms dėl tolimesnių veiksmų dėl žemės sklypų.IeÅ¡kinyje nurodė, kad M.

K., L. R., Ž. S., R. Š., L. V., V. R. priklauso po 45/1350 dalių sklypo (po 4500 kv. m.), A. Ž., J. R. – po 90/1350 dalių sklypo (po 9000 kv. m.), atsakovams E. D. ir B. Z. po 1/3 dalis sklypo (po 45000 kv. m.). Nurodė, kad nepavyko su atsakovais susitarti dėl šio sklypo pasidalijimo, kad kiekvienas savininkas galėtų disponuoti jam priklausančia žemės sklypo dalimi. 2011-10-27 Šiaulių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-305 buvo patvirtintas sklypo Detalusis planas. Iki Detaliojo plano parengimo, visiems bendraturčiams priklausė vienas sklypas pagal pirkimo-pardavimo sutartyse bei Registro išraše numatytas proporcijas, viso sklypo plotas 13,4965 ha.

Po Detaliojo plano parengimo, pirminis sklypas buvo suskirstytas į mažesnius namų valdos, komercinės paskirties, inžinerinės infrastruktÅ«ros ir bendrojo naudojimo teritorijų sklypus. PraÅ¡o teismo padalinti pirminį sklypÄ tarp bendraturčių pagal UAB „Imposta“ parengtÄ Padalinimo schemÄ ir AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ . Papildomai nurodo, kad atsakovai vilkina žemės sklypo pasidalijimÄ , nesiruoÅ¡ia kreiptis į institucijas dėl žemės paskirties pakeitimo, nesiruoÅ¡ia projektuoti kelių, gatvių, vandens telkinių, todėl ieÅ¡kovai praÅ¡o be atsakovų sutikimo leisti jiems įregistruoti parengtas inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijų sklypų Nr. D3, D6, D7 kadastrinių matavimų bylas VÄ® „Registrų centras“ ir pakeisti sklypų paskirtį.Atsiliepimuose į ieÅ¡kinį atsakovas E. D. ir atsakovas B.

Z. nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad atsiradus dideliam kiekiui bendraturčių, buvo tartasi dėl kiekvienam tenkančios sklypo dalies formavimo, į tokį visų bendraturčių reikalavimÄ buvo atsižvelgta ruoÅ¡iant Detalųjį sklypo planÄ . Pažymėjo, kad visas dokumentų rengimo iÅ¡laidas apmokėjo tik atsakovai. Sklypas plane suskirstytas į A, B ir C zonas, dalis teritorijų suplanuotos kaip gatvių koridoriai, bendro naudojimo teritorijos, tokiam Detaliajam planui pritarė visi jo organizatoriai.

ParuoÅ¡us Detalųjį planÄ , ieÅ¡kovai nutraukė bendradarbiavimÄ su atsakovais, nebesprendė bÅ«tinųjų iÅ¡laidų klausimų, todėl žemės sklypo paskirties keitimo procedÅ«ra sustojo ir nėra užbaigta. Pabrėžė, kad neužbaigus žemės sklypo paskirties pakeitimo procedÅ«ros, negalimi jokie darbai Å¡ioje teritorijoje. Be to, ieÅ¡kovų reikalavimai dėl kitokio, nei numatyta A. J.IÄ® paruoÅ¡tame Detaliajame plane, sklypų iÅ¡dėstymo bei nuosavybės teisės į juos įgyvendinimo, prieÅ¡tarauja atsakovų susitarimui su ieÅ¡kovais, bei pažeidžia teisėtus atsakovų interesus.IeÅ¡kovų atstovai advokatė Irina Petkienė ir A.

Ž., ieÅ¡kovas M. K. teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytais motyvais.Atsakovų atstovas advokatas M. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .IÅ¡vadÄ byloje duodančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Å iaulių skyriaus atstovas N. J. posėdyje teismui pateikė iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad Nacionalinė žemės tarnyba suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi neturi. Dėl tokių ieÅ¡kinio reikalavimų, kokie yra dabar, ateityje gali kilti teisinių kliūčių įgyvendinant teismo sprendimÄ .

Nurodė, kad pagal ieÅ¡kovų paklausimÄ dėl miÅ¡ko paskirties pakeitimo kitomis žemės naudmenomis buvo jų tarnybos raÅ¡tas. Ten buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad, ieÅ¡kovai turės spręsti dėl kompensavimo valstybei už miÅ¡ko paskirties sklypo pakeitimo kitomis naudmenomis, tai yra jie turės kreiptis į Detalųjį planÄ patvirtinančiÄ institucijÄ , kad ji paskaičiuotų ir įvertintų kompensavimo dydį. Tas Å¡iai dienai nėra padaryta. IeÅ¡kovai Å¡iÄ informacijÄ puikiai žinojo dar prieÅ¡ ruoÅ¡dami Detalųjį planÄ .

Konstatuoja, kad realiai neiÅ¡sprendus miÅ¡ko paskirties pakeitimo kitomis žemės naudmenomis klausimo, nebus galimas kadastro duomenų bylų tvirtinimas. Kol nebus sumokėta kompensacija valstybei, tol kadastro duomenų bylų jų tarnyba netvirtins, grÄ Å¾ins pateikusiems asmenims. Liudytojas A. J. teismui paaiÅ¡kino, kad yra architektas. PaaiÅ¡kino, kad projektavo tÄ kvartalÄ vadovaujantis bendruoju planu. Numatytos dvi sklypų zonos - viena gyvenamosios, kita – komercinės paskirties. Dėl Å¡itų sklypų buvo betarpiÅ¡kai bendraujama, buvo siÅ«lomas ne vienas variantas.

Jis dirba pagal užsakymÄ ir atkreipia dėmesį į užsakovÄ , nes projektÄ reikia suderinti, reikia turėti paraÅ¡us, kiekviena Å¡alis, kiekvienas užsakovas turi sutikti su sprendimais. ViskÄ padarė pagal praÅ¡ymus, užsakovai pasirašė. PaaiÅ¡kino, kad smulkieji Detaliojo plano aspektai buvo pasiÅ«lyti M. K.. Gavo jo elektroninio paÅ¡to adresÄ ir buvo porÄ kartų susitikę. Daugiau dirbo elektroniniu paÅ¡tu ir nurodymus gaudavo elektroniniu paÅ¡tu. Bendrasavininkių valia atsispindėjo Detaliajame plane.

Bendrasavininkiams jis rodė planus, grafinę medžiagÄ . Visi su Detaliuoju planu sutiko. Visus dokumentus pasiėmė A. Ž.. Detalusis planas yra vieÅ¡as dokumentas ir jis yra patvirtintas. Detalusis planas leidžia dalinti esamÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯ tam tikras dalis, Å¡io plano sudaryme ieÅ¡kovai aktyviai dalyvavo, jų dalyvavimas atsispindi AiÅ¡kinamajame raÅ¡te prie Detalaus plano. IeÅ¡kinys atmestinas.Ä®statyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos Å¡iems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iÅ¡ jų atskirus žemės sklypus (Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalis).

Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ . Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.Nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės be dviejų atsakovų sutikimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės yra vienas bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, Å¡iuo bÅ«du bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v.

N. K., kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; kt.). CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais.

Taigi viena atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sÄ lygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo bÅ«do. IeÅ¡kinio pareiÅ¡kimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo.Atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ . Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai.

Tačiau tam, kad galėtų tokiais bÅ«ti, Å¡ie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). PraÅ¡omas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiÄ jÄ bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniÅ¡kai įmanoma. Dėl to prieÅ¡ atidalijant bendraturčio dalį, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2009).IÅ¡ bylos dalyvių paaiÅ¡kinimų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad ginčo dėl sklypo dalių ploto nėra.

Tačiau pažymėtina, kad parengus Detalųjį planÄ atsirado sklypo ploto nesutapimas 35 kv. m. (I t., 35 b. l.). Kaip ir bet kuriÄ kitÄ teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Kaip minėta, įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos Å¡iems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iÅ¡ jų atskirus žemės sklypus.

Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ . Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Nagrinėjamoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai: ieškovams M. K., L. R., Ž. S., R. Š., L. V., V. R. priklauso po 45/1350 dalių sklypo (po 4500 kv. m.), A. Ž., J. R. – po 90/1350 dalių sklypo (po 9000 kv. m.), atsakovams E. D. ir B. Z. po 1/3 dalis sklypo (po 45000 kv. m.) (1 t., 12-14, 15-17 b. l.). Iš 2009-08-17 Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad visas žemės sklypo plotas yra 13.5000 ha, iš šio ploto 13.4200 ha sudaro miško žemės plotas ir 0.0800 ha vandens telkinių plotas, nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (I t., 12 b. l.).

IÅ¡ 2014-11-20 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad visas žemės sklypo plotas yra 13.4965 ha, iÅ¡ Å¡io ploto 10.6000 ha sudaro miÅ¡ko žemės plotas ir 0.2972 ha vandens telkinių plotas, 2.5993 ha kitos žemės plotas, nurodyta, kad žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (I t., 15 b. l.). IeÅ¡kovai pateikė teismui UAB „Imposta“ 2014-10-12 paruoÅ¡tÄ sklypo padalinimo schemÄ , kurioje nurodyta, koks konkrečiai sklypas atitenka kuriam iÅ¡ bendrasavininkių, bei aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ (I t., 19, 32-50 b. l.).

Iš 2011-10-27 Detaliojo plano matyti, kad ginčo sklypas suskirstytas į A, B, C, D zonas (I t., 20 b. l.). Teismui pateiktas Detaliojo plano Aiškinamasis raštas (I t., 189-198 b. l.), kurio sprendiniuose numatyta, kas preliminariai yra konkrečių teritorijų savininkai (I t., 189-190 b. l.). Iš Detaliojo plano Aiškinamojo rašto matyti, kad planuojama teritorija yra miškų paskirties žemės sklypas, planavimo tikslas – žemės sklypo paskirties keitimas, padalijimas ir kiti klausimai (I t., 189 b. l.).

Atsakovai pateikė teismui Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų užstatymo sklypo dalies kadastrinį teritorijos savininkų naudojimosi planÄ (II t., 30 b. l.), iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovai pateikė naudojimosi sklypu planÄ , o ne atidalijimo planÄ .Nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų, statinių ir kito nekilnojamojo turto kadastro tvarkymo principus bei duomenų apie nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯raÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (toliau - Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas).

Nagrinėjamoje byloje aktualus yra jo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas nekilnojamojo turto objekto formavimo bÅ«das – suformuojant nekilnojamojo turto daiktinių teisių objektÄ . Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nekilnojamasis daiktas laikomas baigtas formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti. Taigi nors sklypas suformuotas pagal Detalųjį planÄ , detalusis planas nėra dokumentas, patvirtinantis galutinai suformuotÄ objektÄ , todėl žemės sklypas vis tiek liko bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe.

Infrastruktura taip pat liko bendroji dalinė nuosavybė. DaiktÄ galutinai suformuoti įmanoma tada, kai yra atlikti kadastriniai matavimai ir įvykdytos kitos anksčiau minėtos įstatyme nustatytos sÄ lygos. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nekilnojamieji daiktai formuojami atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirtus nekilnojamuosius daiktus. Å io straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimÄ gali inicijuoti privačių sklypų savininkas (Žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13.4, 19 punktas). IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teisme dėl atidalijimo iÅ¡ bendro žemės sklypo, prie ieÅ¡kinio pridėjo sklypo padalinimo schemÄ , tačiau nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka.

Teismas papildomai paaiÅ¡kina, kad pagal Taisyklių 19 ir 19.1 punktÄ , iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, praÅ¡ymÄ organizuoti Projekto rengimÄ pateikia raÅ¡tu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytÄ praÅ¡ymo formÄ arba užpildydami elektroninę praÅ¡ymo formÄ specialioje informacinėje sistemoje: Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietÄ vadovui, kai ProjektÄ pageidaujama rengti kaimo gyvenamosios vietovės (iÅ¡skyrus miestelius) teritorijoje.

Jeigu žemės sklypas, kurį praÅ¡oma pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, – praÅ¡ymÄ gali pateikti (pasiraÅ¡ytÄ ) vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Pagal Taisyklių 66 punktÄ , projekto sprendinių brėžinį turi pasiraÅ¡yti (plane) visi žemės sklypo bendraturčiai. Tuo atveju, kai Projekto sprendinių brėžinys nėra suderintas visų bendraturčių, Projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys iÅ¡duoda teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl Projekto tikrinimo nurodydamas pastabÄ , kad Projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu Projektu sutiks (pasiraÅ¡ys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį ProjektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ (-us) priimamas kartu su sprendimu patvirtinti ProjektÄ . Sprendimas paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis priimamas kartu su sprendimu patvirtinti ProjektÄ vadovaujantis MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis tvarkos apraÅ¡u (Taisyklių 70, 71 punktas). Taip pat pabrėžtina, kad atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas iÅ¡lieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti.

Šis atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliučiu atidalijimu (padalijimu) teisinis santykis kvalifikuojamas tuo atveju, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y. ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir neturi teisės reikšti reikalavimo dėl kitų bendraturčių dalių atidalinimo, t. y. reikalauti absoliutaus atidalijimo.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypas pagal ieÅ¡kovų parengtÄ schemÄ buvo padalintas į atskirus žemės sklypus kiekvienam ieÅ¡kovui, dalį žemės sklypų paskiriant atsakovams bendra nuosavybe. Ginčo žemės sklypÄ padalinus pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ schemÄ pasibaigia ieÅ¡kovus ir atsakovus siejusi bendrosios dalinės nuosavybės teisė, o atsakovus tarpusavyje siejusi bendrosios dalinės nuosavybės teisė iÅ¡lieka, taip pat iÅ¡lieka bendroji nuosavybė infrastruktÅ«rai. FaktiÅ¡kai vietoj vieno bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto sukuriami keli tokie objektai.

Pripažintina, kad toks atidalinimo bÅ«das, kai yra susmulkinami nekilnojamojo turto objektai ir jie paliekami valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kitiems bendraturčiams, esant techninėms galimybėms racionaliai atidalinti vienam iÅ¡ bendraturčių priklausančiÄ dalį, neturėtų bÅ«ti taikomas (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-929-658/2015).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal į bylÄ ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ nėra galimybių suformuoti žemės sklypÄ atskirais nekilnojamo turto objektais.

Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovų pateikta žemės sklypo atidalijimo schema neatitinka Žemės, Nekilnojamojo turto kadastro, ir kt. teisės aktų keliamų reikalavimų, kurie suteikia bendraturčiams teisę jų bendrai su kitais savininkais valdomÄ Å¾emę formuoti į atskirus kadastro objektus.Be to, nėra prielaidų tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų, nes pirmiausia savininkai turi pakeisti sklypo paskirtį iÅ¡ miÅ¡ko žemės į kitos paskirties. Paskirčiai pakeisti reikia visų savininkų valios ir lėšų.

IeÅ¡kinyje teismui, nėra numatyta kaip bus sprendžiamas klausimas dėl miÅ¡ko paskirties pakeitimo kitomis naudmenomis.2011-09-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis patvirtintame apraÅ¡e Nr. 1131, 9 ir 11 punktuose yra nurodyta, kad keičiant miÅ¡ko paskirtį yra numatyta piniginė kompensacija, todėl prieÅ¡ keičiant paskirtį turi bÅ«ti iÅ¡spręstas kompensacijos klausimas. Piniginę kompensacijÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos biudžetÄ privaloma sumokėti prieÅ¡ iÅ¡registruojant kitomis naudmenomis paverčiamÄ miÅ¡ko žemę iÅ¡ Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro .Kadangi ginčo sklype yra ir miÅ¡ko žemė, o ieÅ¡kinyje nenumatytas kompensavimo mechanizmas, negalima tenkinti ir antrojo ieÅ¡kinio reikalavimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje yra pateikti duomenys, kad atsakovas E. D. 2015-11-11 sumokėjo advokatui M. Å . 1600,00 Eur (II t., 5 b. l.). IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis atsakovo E. D. naudai priteistinos jo byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Iš pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, matyti, kad siuntimo išlaidas byloje sudaro 28,07 Eur. Ieškinį atmetus, iš ieškovų lygiomis dalimis – po 3,51 Eur valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str. n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti.Priteisti iš kiekvieno ieškovo:

M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui E. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti valstybei iš kiekvieno ieškovo: M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) R.

Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) L. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 3,51 Eur (trijų eurų, 51 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme. Teisėja                                                                              Gema JanuÅ¡ienė