2023-09-27 Nr. AB-17154-3-61-3-02629-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-780-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02629-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą (toliau – ir atsakovas, NBFC) teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) 5-ąjį reikalavimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1 Pagal Valstybės tarnybos registro (toliau – ir Registras) duomenis, kuriuos įvedė paskutinė pareiškėjo darbovietė – Lietuvos administracinių ginčų komisija, pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2021 m. vasario 24 d. buvo 9 metai 8 mėnesiai 19 dienų. Pareiškėjas tokį stažą nurodė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos; toliau – ir NŽT), prieš pradėdamas eiti NŽT Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (nuo 2021 m. kovo 1 d.). Pareiškėjas, prieš pradėdamas eiti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (nuo 2021 m. birželio 1 d.), patikrino Registro duomenis ir pastebėjo, kad nurodytas jo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra daugiau nei 2 metais mažesnis. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Viešojo valdymo agentūra; toliau – ir VTD) su 2021 m. gegužės 28 d. prašymu, kuriame prašė išsiaiškinti Registro duomenų pasikeitimo aplinkybes, ištaisyti duomenų apie stažą pakeitimus ir, 5-uoju reikalavimu, – nustačius neteisėtus pakeitimus, kaltiems asmenims taikyti darbo / tarnybinę atsakomybę ir skirti jiems nuobaudas. VTD persiuntė Prašymą nagrinėti Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos; Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persiuntė Prašymą nagrinėti Muitinės departamentui, o Muitinės departamentas persiuntė Prašymą nagrinėti NBFC. NBFC į Prašymą atsakė 2021 m. liepos 1 d. raštu Nr. S-7684 „Dėl valstybės tarnautojų registro duomenų apie J. K. tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ (toliau – ir Raštas), tačiau šiame Rašte nebuvo pasisakyta dėl Prašymo 5 reikalavimo.

2.2 Pareiškėjas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), NBFC direktoriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. V-453 patvirtinto Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro darbuotojų darbo pareigų pažeidimų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų̨ ir skundų nagrinėjimo ir asmenų̨ aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (nuo 2021 m. gruodžio 7 d. – Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės; toliau – ir Taisyklės) bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (nuo 2021 m. liepos 17 d. – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas; toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) nuostatas.

2.3 Kaip matyti iš Rašto, NBFC direktorius informaciją apie NBFC Personalo administravimo departamento personalo administratorės-ekspertės G. G. galbūt padarytą darbo pareigų pažeidimą gavo 2021 m. liepos 1 d., todėl sprendimą (ne)pradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimą privalėjo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, t. y. iki 2021 m. liepos 9 d. (imtinai), ir pateikti pareiškėjui atsakymą. NBFC, vadovaudamasis ir „vieno langelio“ principu (VAĮ 3 str. 1 d. 13 p.), privalėjo išnagrinėti Prašymą (jo 5-ąjį reikalavimą) ir atsakyti pareiškėjui arba priimti ir pateikti administracinį sprendimą (pateikti bet kokį atsakymą), atitinkantį VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 10 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalių reikalavimus, per 20 darbo dienų nuo tada, kai 2021 m. liepos 9 d. baigėsi terminas sprendimui dėl darbo pareigų pažeidimo tyrimo (ne)pradėjimo priimti (ABTĮ 29 str. 2 d., VAĮ 10 str. 4 d., Taisyklių 25 p.), t. y. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. Atsakovas neįvykdė ir nevykdo savo pareigų, todėl pripažintina, kad atsakovas vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

3. Atsakovas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1 Atsakovas nėra viešojo administravimo subjektas, nes jis nėra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą, kaip jis apibrėžtas VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje. Pagal teisinį reguliavimą, įsigaliojusį 2020 m. spalio 1 d., viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo sritis nėra priskiriama prie viešojo administravimo sričių. NBFC dirba tik darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, ir jiems nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai.

4.2 Pareiškėjas Prašymo 5-uoju reikalavimu prašė atsakovo atlikti veiksmus, o ne suteikti informacijos. Informacija apie NBFC darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo pareigų pažeidimo tyrimo pradėjimą ar nepradėjimą bei šio tyrimo rezultatus nėra informacija, kaip jis apibrėžta Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje, nes ši NBFC veikla nėra atliekama jam vykdant viešąsias funkcijas. Taigi, šiuo atveju Teisės gauti informaciją įstatymas netaikytinas.

4.3 Tarp pareiškėjo ir NBFC yra kilę keli ginčai, įskaitant ginčą dėl pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo. Pareiškėjas dėl NBFC ir dėl buvusių savo darbdavių nuolat teikia skundus įvairioms institucijoms, jis piktnaudžiauja savo teise į teisminę gynybą, siekia sutrikdyti institucijų veiklą ir jas sumenkinti.

4.4 Atsakovas Rašte atsakė į Prašymo 5-ąjį reikalavimą, nurodydamas, kad darbo pareigų pažeidimo tyrimas dėl darbuotojų, kurie suvedė duomenis apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nėra pradėtas, ir kad biudžetinės įstaigos vadovas gali, bet neprivalo visais atvejais pradėti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Nei Aprašas, nei kitas teisės aktas neįtvirtinta NBFC vadovo pareigos visais atvejais, gavus informacijos apie darbuotojo galbūt padarytą darbo pareigų pažeidimą, pradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimą.

4.5 Kadangi pareiškėjui buvo atsakyta į Prašymo 5-ąjį reikalavimą, šioje byloje kilo ginčas ne dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, o dėl Rašte pateikto atsakymo. Be to, ginčas yra susijęs su darbo santykiais, todėl jo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. K. skundą.

6. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad atsakovas Rašte visiškai nepasisakė dėl Prašymo 5 reikalavimo. Rašte dėl šio reikalavimo nurodyta, jog tai, ar NBFC darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, padarė darbo pareigų pažeidimą, gali būti nustatyta tik atlikus darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Darbo pareigų pažeidimo tyrimas dėl darbuotojų, kurie suvedė duomenis apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nėra pradėtas. Rašte pažymėta, kad, pagal teismų praktiką, biudžetinės įstaigos vadovas gali, bet neprivalo visais atvejais pradėti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Teisė, bet ne pareiga pradėti darbuotojo darbo pareigų pažeidimo tyrimą yra numatyta ir Aprašo 7 punkte.

7. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašomą pateikti informaciją, Rašte pateiktą atsakymą, teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, padarė išvadą, kad Raštas atitinka išsamumo ir tikslumo kriterijus. Rašte yra nurodytas reglamentavimas, kuris reguliuoja darbo pareigų pažeidimo tyrimo klausimus. Rašte pabrėžiama, jog tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo nėra pradėtas, kadangi nebuvo nustatyti neteisėti pakeitimai. Taigi, atsakovas Prašymo 5-ąjį reikalavimą išnagrinėjo išsamiai ir motyvuotai, Raštas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, o tai, kad pareiškėjas nesutinka su Rašto turiniu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas nenagrinėjo nurodyto pareiškėjo reikalavimo ir nepasisakė dėl jo.

8. Teismas akcentavo, kad atsakovas aptariamą pareiškėjo reikalavimą išnagrinėjo išsamiai ir motyvuotai. Darbo pareigų pažeidimo tyrimui neegzistavo sąlygos, nurodytos Aprašo 7 punkte, todėl atsakovas neprivalėjo jo atlikti. Atsakovas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes ir Prašymą, todėl nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti Prašymo 5 reikalavimą ir pateikti pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

9. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas. Atitinkamai, netenkintas ir pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 10. Pareiškėjas J. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

11. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir teigia, kad teismas netinkamai vertino Rašto turinį. Priešingai nei nurodė teismas, Rašte nėra nurodyta, jog nebuvo nustatyti neteisėti pakeitimai. Teismas nepagrįstai neįvertino, ar buvo tinkamai įvykdyti Aprašo 8 punkte nurodyti veiksmai. Teismas netinkamai įvertino faktinę situaciją, Prašymo ir Rašto turinį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir padarė netinkamas išvadas, kad Raštu buvo atsakyta į Prašymo 5-ąjį reikalavimą.

12. Atsakovas Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

13. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas tvirtina, kad Rašte buvo atsakyta į Prašymo 5 reikalavimą, šis Raštas buvo pateiktas pareiškėjui tinkamai ir laikantis teisės aktuose įtvirtintų terminų. Iš Rašto III dalies matyti, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, nenustatė neteisėtų pakeitimų Registre. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjami ginčai tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl Rašto III dalies (administracinė byla Nr. eA-2474-756/2022) ir dėl NBFC 2021 m. balandžio 27 d. rašto Nr. S-4813 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo“ (administracinė byla Nr. eA-2432-575/2022), todėl šiuo metu nėra pagrindo tikslinti Registro duomenis dėl pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažo. Be to, net jei būtų nustatyta, kad buvo padaryti neteisėti pakeitimai Registre, siekiant konstatuoti, jog NBFC darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, padarė darbo pareigų pažeidimą, būtų galima tik atlikus darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Kaip pareiškėjui buvo nurodyta Rašte, pradėti darbuotojo darbo pareigų pažeidimo tyrimą yra įstaigos vadovo teisė, bet ne pareiga. Vadovaujantis teismų praktika, asmuo turi tik teisę žinoti, ar buvo pradėtas darbo pareigų pažeidimų tyrimas, o patys rezultatai asmeniu nėra skelbiami, nes tai yra informacija apie asmens privatų gyvenimą. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas neskundė NBFC atsisakymo pradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimą, o kreipėsi į teismą teigdamas, jog NBFC išvis nepateikė jam jokio atsakymo. Pareiškėjas, manydamas, jog jam pateiktas atsakymas yra neišsamus, galėjo jį apskųsti teismui, bet jis nepasinaudojo galimybe apskųsti aptariamą Rašto dalį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 28 d. prašymo 5-ąjį reikalavimą ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai yra reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1639-520/2020, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020).

17. Akcentuotina, kad teismas reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus gali tenkinti tik tokiu atveju, kai atsakovas jų yra neatlikęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4242-502/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, kuriuo remiantis, reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-502/2020, 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3820-968/2019).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašyme suformulavo penkis reikalavimus. Prašymo 5-uoju reikalavimu pareiškėjas prašė, nustačius neteisėtus pakeitimus, kaltiems asmenis taikyti darbo / tarnybinę atsakomybę ir skirti jiems nuobaudas.

19. Atsakovas į Prašymą atsakė Raštu, kuris yra suskirstytas į dalis. Rašto IV dalyje „Dėl J. K. prašymo nustačius, kad Registre buvo padaryti neteisėti pakeitimai, kaltiems asmenims taikyti darbo / tarnybinę atsakomybę ir skirti jiems nuobaudas“ nurodyta, kad tai, ar NBFC darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, padarė darbo pareigų pažeidimą, gali būti nustatyta tik atlikus darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Darbo pareigų pažeidimo tyrimas dėl darbuotojų, kurie suvedė duomenis apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nėra pradėtas. Pagal teismų praktiką, biudžetinės įstaigos vadovas gali, bet neprivalo visais atvejais pradėti darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo pareigų pažeidimo tyrimą. Teisė, bet ne pareiga pradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimą yra numatyta Aprašo 7 punkte. Pastebėtina, kad iš kitų Rašto dalių matyti, jog atsakovas laikosi pozicijos, kad jis (jo darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį) teisėtai ir pagrįstai pakeitė Registro duomenis apie pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto IV dalies turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas išnagrinėjo Prašymo 5-ąjį reikalavimą. Iš Rašto galima aiškiai suprasti, kad atsakovas, įvertinęs Prašyme nurodytą informaciją ir pasinaudodamas savo diskrecijos teise, priėmė sprendimą neatlikti darbo pareigų pažeidimo tyrimo ir informavo pareiškėją apie tokį sprendimą. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas vilkina atlikti pareigas ir jo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl teismas turėtų įpareigoti jį atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, yra atmestini.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nesuformulavo reikalavimų dėl Rašto, todėl Rašto (jo IV dalies) teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas. Atsižvelgdama į tai ir siekdama neperžengti administracinės bylos nagrinėjimo ribų, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo argumentų, kuriais jis iš esmės nesutinka su Rašte išdėstytu atsakovo sprendimu nepradėti darbo pareigų pažeidimo tyrimo, ir netikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo perteklinių motyvų, kad Raštas atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, kad Rašte pateiktas atsakymas į Prašymo 5-ąjį reikalavimą yra išsamus ir motyvuotas bei kad atsakovas neprivalėjo atlikti pareiškėjo pageidaujamo darbo pareigų pažeidimo tyrimo.

22. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Jolanta Malijauskienė

Ernestas Spruogis