7007bb43-643d-4078-9ffd-e1d75c029d98 · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-1888-965/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16180-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9; 2.4.2.4.3; 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 10 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Deimantei Žilienei, Linai Vaitkutei,dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Egidijui Mockevičiui,atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovams Jolantai Jasutienei, Marijui Mockui,trečiajam asmeniui L.

R. ir jos atstovui advokatui Egidijui Giedraičiui,trečiųjų asmenų V. Å . ir E. G. atstovui advokatui Dariui Krenciui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, L.

R., V. Å ., E. G., D. N.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170920-00232 galiojimÄ . Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2017 m. rugsėjo 22 d. trečiajam asmeniui (statytojai) L. R. iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ statyti I grupės nesudėtingÄ statinį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kultÅ«ros paveldo vietovėje (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)) pagal projektuotojo L.

J. 2014 metais parengtÄ statinio projektÄ Nr. 14-02/NS-SSP „I gr. Nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) supaprastintas projektas“ (toliau – Statinio projektas). IeÅ¡kovė patikrinimo aktu nustatė, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė neįvertino, kad prie trečiojo asmens L. R. praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo pateikti ne visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti privalomi pateikti dokumentai, t. y. nepateiktas bendraturčių sutikimas.

Statinio projektinėje dokumentacijoje buvo pateikta 2016 m. birželio 27 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, o sutikimÄ statybai davė Å¡ia sutartimi įgaliotas asmuo. Nurodo, kad savivaldybės administracija neįvertino, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. e2-1218-1032/2017 jungtinės veiklos sutarties galiojimas nuo 2017 m. vasario 7 d. buvo sustabdytas. Be to, statybos leidimas iÅ¡duotas nepagrįstai, nes statytojos L.

R. pateiktas sklypo planas yra parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai, taip pat statinys yra suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame plane leidžiamÄ užstatyti antžeminės dalies teritorijÄ . Dėl Å¡ių priežasčių statybÄ leidžiančio dokumento galiojimas turi bÅ«ti panaikintas. Taip pat nurodo, kad statinio statybos, adresu (duomenys neskelbtini), supaprastintas projektas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-164, patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinių.

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad su ieÅ¡kovės 2017 m. spalio 26 d. patikrinimo akte Nr. PS1-256 (16.5) nustatytais trÅ«kumais nesutinka ir mano, kad leidimas iÅ¡duotas laikantis visų Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. D1-878, nustatytų reikalavimų ir patikrinus visus privalomus pateikti dokumentus. Statytoja L. R. pateikė 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu sutikimÄ statybai bendraturčių vardu davė jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo D. N..Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nurodė, kad paraiÅ¡kÄ dėl „I gr. Nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) supaprastintas projektas“ atmetė, kadangi minėtam pastatui specialieji paveldosaugos reikalavimai nenustatomi.Tretieji asmenys V.

Å . ir E. G. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti ir priteisti trečiųjų asmenų naudai jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad tretieji asmenys V. Å . ir E. G. nėra davusios savo sutikimo terasos įrengimui ir nebuvo suteikusios įgaliojimų D. N. kitų bendraturčių vardu duoti sutikimÄ . L. R. be bendraturčių sutikimo negalėjo parengti projektinės dokumentacijos ir įteisinti savavaliÅ¡kos statybos, gauti statybÄ leidžiančio dokumento, taip pat negalėjo atlikti jokių statybos darbų visiems bendraturčiams priklausančiame žemės sklype.

Trečiasis asmuo L. R. atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad žemės sklypo bendraturčių sutikimai buvo iÅ¡duoti pagal jungtinės veiklos sutartis įgalioto asmens D. N. ir toks sutikimas yra tinkamas bei atitinka Statybos įstatymo reikalavimus. Žemės sklypo planas yra parengtas patikslintos geodezinės kontrolinės nuotraukos pagrindu, kuri atspindi realų statinių iÅ¡dėstymÄ Å¾emės sklype, jų parametrus ir atstumus iki žemės sklypo ribų, todėl pagal esamÄ situacijÄ projektuojamas I grupės nesudėtingas statinys neperžengia detaliuoju planu patvirtintos užstatymo ribos.

I gr. nesudėtingo statinio statybos adresu, (duomenys neskelbtini), supaprastinto projekto sprendiniai nepažeidžia teritorijų planavimo sprendinių, t. y. suprojektuotas I gr. nesudėtingas statinys nepažeidžia detaliojo plano leidžiamos užstatyti antžeminės dalies užstatymo teritorijos / zonos.Trečiojo asmens D. N. atstovas informavo, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad palaiko atsakovės bei trečiojo asmens L. R. atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , praÅ¡o bylÄ nagrinėti trečiajam asmeniui D.

N. ir jos atstovui nedalyvaujant.IeÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas Egidijus Mockevičius teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, papildomai paaiÅ¡kino, kad 2016 m. jungtinės veiklos sutartis nesuteikė įgaliotam asmeniui teisės duoti sutikimÄ dėl statinio statybos. Å iai dienai minėta sutartis teismo sprendimu yra panaikinta nuo sudarymo momento, todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra imperatyviai reikalaujamo dokumento – bendraturčių sutikimo. 2013 m. jungtinės veiklos sutartyje taip pat nėra numatyta įgaliotam asmeniui teisė duoti sutikimÄ dėl statinio statybos.

Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovė Jolanta Jasutienė teismo posėdžio metu nurodė, kad nurodyti trÅ«kumai formalÅ«s, ieÅ¡kovės tikrinimas atliktas tik iÅ¡ dokumentų, atrankos bÅ«du, nesilaikant protingumo, sÄ Å¾iningumo, teisingumo kriterijų, todėl nėra pagrindo panaikinti statybos leidimÄ . Nurodė, kad statytoja L. R., siekdama gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , savivaldybei pateikė 2016 m. jungtinės veiklos sutartį, kurios pagrindu sutikimÄ statybai bendraturčių vardu davė įgaliotas asmuo.

IÅ¡duodant statybos leidimÄ atsakovei nebuvo žinoma, kad minėtos jungtinės veiklos sutarties galiojimas yra sustabdytas. Be kita ko, net ir panaikinus minėtÄ 2016 m. jungtinės veiklos sutartį, atsakovei buvo žinoma apie 2013 m. sudarytÄ jungtinės veiklos sutartį ir to pakako bendraturčių sutikimui patvirtinti.Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas Marijus Mockus teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nesutinka su ieÅ¡kovės atliktais patikrinimo rezultatais. Nurodo, kad skaičiuojant atstumus buvo vadovautasi geodezine kontroline nuotrauka, kuri yra tikslesnė nei topografinė.

Pagal atliktus skaičiavimus nuo projektuojamo statinio iki sklypo ribos lieka 1,30 m, o tai atitinka detaliojo plano sprendinius.Trečiųjų asmenų V. Š. ir E. G. atstovas advokatas Darius Krencius teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, ieškiniui pritarė, taip pat paaiškino, kad tretieji asmenys V. Š. ir E. G. sutikimų niekada nedavė, 2016 m. birželio  27 d. jungtinės veiklos sutartis teismo pripažinta niekine nuo sudarymo momento, todėl bet kokie D. N. pritarimai terasos statybai negalioja. 2013 m. balandžio 12 d. jungtinės veiklos sutartis yra negaliojanti.

Tretieji asmenys V. Å . ir E. G. nėra 2013 m. balandžio 12 d. sutarties dalyvės. Bet koks statinys be bendraturčių sutikimo pažeidžia jų teises. Trečiojo asmens L. R. atstovas advokatas Egidijus Giedraitis teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti, taip pat paaiÅ¡kino, kad bendraturčių sutikimo nereikėjo, nes byloje nėra ginčo, kad statybÄ leidžiantis dokumentas buvo gautas galiojant tiek 2013 m., tiek 2016 m. jungtinės veiklos sutartims (sutartys yra identiÅ¡kos). 2018 m. balandžio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismas panaikino 2016 m. jungtinės veiklos sutartį, tačiau paliko galioti 2013 m. jungtinės veiklos sutartį, taip pat nurodė, kad 2013 m. jungtinės veiklos sutartis Å¡alims galiojo, jos galiojimas pasibaigė 2018 balandžio 20 d. IÅ¡ teismui pateiktos geodezinės nuotraukos matyti, kad antžeminis užstatymas, projekto sprendiniai atitinka detalųjį planÄ . Trečiasis asmuo L. R. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pagal reikalavimus buvo paruoÅ¡tas projektas ir įvykdytas teismo sprendimas.

Dėl 2013 m. ir 2016 m. jungtinės veiklos sutarčių buvo konsultuotasi su ieÅ¡kovės darbuotojais, buvo parodyta ir pati sutartis, buvo atlikti reikalaujami papildymai. Teikiant dokumentus statybos inspekcijai, buvo siekiama įteisinti jau pastatytÄ statinį.Liudytoja V. M. paaiÅ¡kino, kad dirba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos departamento vyriausiÄ ja specialiste. Nurodė, kad ieÅ¡kovei pagal statybos techninį reglamentÄ yra privaloma atlikti statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimÄ .

Per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinę sistemÄ â€žInfostatyba“ buvo patikrinta, kokie dokumentai buvo pridėti prie praÅ¡ymo ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikrinimas buvo atliktas pagal klausimynÄ . Buvo nustatyti pažeidimai, kad nepateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai dėl naujo statinio – terasos statybos; projekte buvo pateikta topografinė nuotrauka, tačiau ji buvo 2007 m. (be statinių), o pagal reglamentÄ topografinė nuotrauka turėjo bÅ«ti ne senesnė nei 5 metų ir joje turėjo bÅ«ti nurodyti visi esami ir projektuojami statiniai.

Pateiktoje topografinėje nuotraukoje nebuvo matyti jokių pastatų. Plane pažeista statybos riba ir užstatyta 26 cm daugiau, nei nurodyta detaliajame plane. Pirmasis L. R. praÅ¡ymas dėl statybos leidimo buvo atmestas, o pakartotinai 2017 m. teikiant praÅ¡ymÄ dėl statybos leidimo, 2016 m. jungtinės veiklos sutartis teismo jau buvo sustabdyta, tai atsispindėjo Registrų centro iÅ¡raÅ¡e. Geodezinė kontrolinė nuotrauka yra galiojanti tuo atveju, jei ji pasiraÅ¡yta nuotraukÄ dariusio geodezininko, kuriÄ jis atliko, Å¡iuo atveju nuotrauka buvo nepasiraÅ¡yta, todėl ji nebuvo vertinama.

Kadangi buvo pateiktas tik sklypo planas, todėl dėl nurodytų trÅ«kumų, institucija neturėjo galimybės nustatyti atstumų, siekiant patikrinti statybÄ leidžiančio dokumento teisėtumÄ . Liudytojas A. K. paaiÅ¡kino, kad dirba Statybos inspekcijoje vyriausiuoju specialistu, atsakingu už teritorijų planavimÄ . PaaiÅ¡kino, kad atliko statybÄ leidžiančio dokumento atitikimo teritorijų planavimo dokumentams patikrinimÄ . Atlikus patikrinimÄ , buvo nustatyti prieÅ¡taravimai. Sklypo plano brėžinyje projektuojamos terasos matmenys neatitiko teritorijų planavimo dokumentų.

Pateikta geodezinė nuotrauka buvo nepasiraÅ¡yta, todėl ji nebuvo vertinama, jei ji bÅ«tų pasiraÅ¡yta, gal joje nurodyti matmenys bÅ«tų vertinami, tačiau topografinėje nuotraukoje pateikiama daugiau duomenų. Vertinant statybos leidimo atitikimÄ , sklypo plano brėžinio pilnai pakanka. Buvo vertinami dokumentai tik pateikti per sistemÄ â€žInfostatyba“. Geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje duomenys neturi skirtis nuo žemės sklypo plano duomenų, neturėtų bÅ«ti prieÅ¡taravimų. Jei geodezinė nuotrauka bÅ«tų pateikta pasiraÅ¡yta, tai kažkiek į jÄ bÅ«tų atsižvelgta, tuo atveju, jeigu bÅ«tų nustatyti neatitikimai tarp Å¡ių dokumentų, tai bÅ«tų vadovaujamasi planu.

Teismas konstatuoja : ieÅ¡kinys tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. birželio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1219-642/2015) L. R. įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-12-03 savavaliÅ¡kos statybos akte Nr. SSA-30-131203-00068, parengiant projektinę dokumentacijÄ ir, sumokėjus nustatytÄ Ä¯mokÄ už savavaliÅ¡kos statybos įteisinimÄ , gaunant statybÄ leidžiantį dokumentÄ , statybÄ leidžiančio dokumento kopijÄ , pateikiant inspekcijai.

Jei Å¡ių įpareigojimų L. R. teismo nustatytu terminu neįvykdys – leista Inspekcijai pačiai nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį – terasÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ieÅ¡kant visas patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ L. R.. L. R. 2017 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas Nr. LSNS-31-170920-00232 statyti I grupės nesudėtingÄ statinį žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kultÅ«ros paveldo vietovėje pagal projektuotojo L. J. 2014 m. parengtÄ statinio projektÄ .

Trečiasis asmuo L. R. ieÅ¡kovei pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1219-642/2015 yra įvykdytas, savavaliÅ¡kos statybos padariniai yra paÅ¡alinti, gavus 2017 m. rugsėjo 22 d. statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LSNS-31-170920-00232. Vadovaujantis Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Inspekcijos virÅ¡ininko 2016-12-22 įsakymu Nr. 1V-175, Inspekcijos Klaipėdos departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyrius atliko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojai L.

R. iÅ¡duoto 2017 m. rugsėjo 22 d. statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo teisėtumo patikrinimÄ . 2017 m. spalio 26 d. patikrinimo aktu Nr. PS1-256 nustatyta, kad statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas statytojui pateikus ne visus privalomus dokumentus, t. y. nepateikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių V. Å ., E. G. ir D. N. sutikimų minėtame žemės sklype statyti I grupės nesudėtingosios kategorijos inžinerinį statinį – terasÄ , tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 str. 5 d. 4 p. Taip pat statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas pagal I gr. nesudėtingo statinio statybos (duomenys neskelbtini) supaprastintÄ projektÄ , kuriame suprojektuoto statinio dalis 0,26 m patenka už detaliajame plane leidžiamos statybos užstatymo zonos ribos, tuo pažeidžiant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-05-25 sprendimu Nr. T2-164 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius.

Be to, pateiktas sklypo planas yra parengtas ant 2007-01-18 topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai. dėl bendraturčių sutikimo             Vadovaujantis LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, statybos leidimas reikalingas naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

Byloje nėra ginčo, kad statinys – terasa, (duomenys neskelbtini), statomas mieste, kultÅ«ros paveldo vietovėje, todėl jam reikalingas statybos leidimas.             StatybÄ leidžiančiam dokumentui gauti turi bÅ«ti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus atvejį, kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams ir yra priimtas jų sprendimas pagal Å¡ios dalies 7 punkte nustatytus reikalavimus (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Kai žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ turi bÅ«ti pateikiamas butų ir kitų patalpų savininkų protokolinis sprendimas dėl Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimtas Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Å is reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus siekiant pritaikyti gyvenamÄ jį namÄ neįgaliesiems, taip pat Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatyto galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams paÅ¡alinimo atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ir kapitalinio remonto atvejus, kai Å¡ie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktas).             IÅ¡ bylos medžiagos bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad statinio (terasos) projektinėje dokumentacijoje buvo pateikta 2016 m. birželio 27 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis.

Taip pat atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, kad nesudėtingo statinio – terasos – statybai sutikimÄ davė jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Atsakovė daugiabučio namo jungtinės veiklos sutartį bei ja įgalioto asmens duotÄ sutikimÄ prilygina bendraturčių sutikimui.              Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017-12-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, registro Nr. 21/6263, 8.1. punkte nurodyta, kad 2017-01-31 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. e2-1218-1032/2017 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties galiojimas nuo 2017-02-07 yra sustabdytas.

Taigi atsakovei 2017 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡davus L. R. statybÄ leidžiantį dokumentÄ , 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties, kuria L. R. rėmėsi, kaip bendraturčių sutikimu, galiojimas jau buvo sustabdytas. Be kita ko, 2017-11-06 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-1218-1032/2017) minėta 2016-06-27 jungtinės veiklos sutartis buvo pripažinta negaliojančia; sprendimas įsiteisėjo 2018-04-19. Nors atsakovė teigia, kad statybos leidimo iÅ¡davimo metu jai nebuvo žinoma apie jungtinės veiklos sutarties galiojimo sustabdymÄ , su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad L. R. dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo į atsakovę kreipėsi 2016-12-20, pateikdama praÅ¡ymÄ per IS „Infostatyba“, kaip tai numato Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad patikrinus pateiktÄ projektÄ , jis buvo atmestas, nes neatitiko detaliojo plano sprendinių. Vėliau, L. R. pateikus patikslintÄ praÅ¡ymÄ 2017 metais, iÅ¡ naujo visi dokumentai tikrinami nebuvo, buvo patikrinta tik ta projekto dalis, kuri ankstesnio tikrinimo metu neatitiko detaliojo plano sprendinių.

Pažymėtina, kad iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ , jis turėtų atitikti iÅ¡davimo dienÄ galiojančių teisės aktų reikalavimus bei faktinę situacijÄ . Atsakovė turėjo įvertinti, kad užtrukus statybos leidimo iÅ¡davimo procesui, faktinė situacija gali pakisti, todėl jai tenka galimų neigiamų pasekmių rizika. 2017-09-22 iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ , atsakovei turėjo bÅ«ti žinoma, kad nuo 2017-02-07 jungtinės veiklos sutarties galiojimas sustabdytas, jei bÅ«tų atliktas iÅ¡samus naujai pateikto praÅ¡ymo patikrinimas.

Be to, statybos leidimo iÅ¡davimo metu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai jau buvo pasikeitę – nuo 2016-12-22 nuosavybės teisė registruota V. Å . vardu, todėl atsakovė turėjo įvertinti, ar naujas bendraturtis davė sutikimÄ , ar yra jungtinės veiklos sutarties dalyvis.             Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad net ir sustabdžius 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties galiojimÄ , o vėliau jÄ pripažinus negaliojančia, liko galioti 2013-04-12 daugiabučio gyvenamojo namo jungtinės veiklos sutartis.

Taip pat nurodė, kad atsakovei apie Å¡ios sutarties galiojimÄ buvo žinoma iÅ¡ kitų bylų, todėl dėl Å¡ios 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties galiojimo vertintina, kad bendraturčių sutikimas terasos statybos darbams buvo duotas. Su tokia pozicija teismas nesutinka. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo V. Å . nuosavybės teises įgijo 2016-12-13 dovanojimo sutartimi, o E. G. – 2015-06-04 paveldėjimo teisės pagrindu. Nei V. Å ., nei E. G. nėra ir nebuvo 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties dalyvės, be to, nėra duomenų, kad minėta sutartis bÅ«tų registruota vieÅ¡ajame registre, todėl prieÅ¡ trečiuosius asmenis negali bÅ«ti panaudota.

Pažymėtina dar ir tai, kad L. R. teikiant praÅ¡ymÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo per IS „Infostatyba“, 2013-04-12 jungtinės veiklos sutartis pateikta nebuvo. Vadovaujantis Statybos techninis reglamento STR 1.05.01:2017 nuostatomis, visi su praÅ¡ymu iÅ¡duoti statybos leidimÄ pridedami dokumentai turi bÅ«ti pateikti per sistemÄ â€žInfostatyba“ ir tik taip pateiktus dokumentus atsakovė turėtų vertinti. Vien ta aplinkybė, kad atsakovei iÅ¡ kitų bylų buvo žinoma apie 2013-04-12 jungtinės veiklos sutarties egzistavimÄ , to nepakanka iÅ¡vadai, kad bendraturčių sutikimas terasos statybai buvo pateiktas.             Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad 2017-09-22 iÅ¡duodant statybÄ leidžiantį dokumentÄ , bendraturčių sutikimas pateiktas nebuvo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja ne tik tai, kad 2016-06-27 jungtinės veiklos sutarties galiojimas buvo sustabdytas, o vėliau ji pripažinta negaliojančia, tačiau ir tai, kad, teismo nuomone, jungtinės veiklos sutartis ir jos pagrindu įgalioto asmens duotas sutikimas iÅ¡ viso negali bÅ«ti prilyginamas bendraturčių sutikimui.             Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Remiantis kasacinio teismo praktika, bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios.

Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iÅ¡ bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015 ir joje nurodyta praktika).             Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas, reglamentuojantis, kad statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti turi bÅ«ti pateikiamas žemės sklypo bendraturčių raÅ¡ytinis sutikimas, aiÅ¡kintinas neatsiejamai nuo Civilinio kodekso ketvirtosios knygos nuostatų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ .             Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, disponavimo teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu kitos savininko teisių turinį sudarančios teisės (valdymo, naudojimo) įgyvendinamos bendraturčių balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).             Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimÄ , jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotÄ savininko teisių apsaugÄ (CK 4.93 straipsnis).

Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai. CK 4.85 straipsnis, įtvirtindamas išimtį iš bendrosios 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčių sprendimo priėmimo taisyklės, nurodo du sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priėmimo būdus:

1) bendraturčių balsų daugumÄ (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) ir 2) paprastesnę bendraturčių sprendimų priėmimo formÄ , kai galima priimti sprendimus dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų – atitinkamos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).             Teisinis reguliavimas nepateikia nuosavybės teisės turinį sudarančių savininko teisių grupių – valdymo, naudojimo bei disponavimo – sampratų. Teisės doktrina disponavimÄ turtu apibrėžia kaip teisę nustatyti daikto teisinę padėtį, jo teisinį likimÄ , pakeisti jo ekonominę bÅ«klę.

Kartu teisės doktrinoje yra pripažįstama, kad daikto naudojimo teisė ir disponavimo juo teisė yra labai glaudžiai susijusios ir netgi gali bÅ«ti įgyvendinamos vienu metu. Ginčo situacija apima sprendimÄ Å¾emės sklype, priklausančiame bendrosios dalinės nuosavybės teise, įrengti vieno iÅ¡ bendraturčių poreikius tenkinančiÄ terasÄ â€“ pastatyti naujÄ statinį ant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tokie veiksmai turi disponavimu daiktu požymių – sprendimÄ darant tam tikrÄ Ä¯takÄ jo ekonominei bÅ«klei, teisiniam likimui, jo teisinei padėčiai.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje ginčo situacijoje yra pagrindas taikyti CK 4.75 straipsnį, todėl bendraturtė L. R., siekdama įrengti terasÄ bendrosios nuosavybės teise valdomame žemės sklype turėjo gauti visų bendraturčių sutikimÄ . IÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad tokios pozicijos laikėsi ir pati L. R., nes civilinėje byloje Nr. 2-905-512/2015 reiÅ¡kė reikalavimÄ leisti įrengti ginčo terasÄ be bendraturčių sutikimo, tačiau jos ieÅ¡kinys buvo atmestas.

Nors trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtoje byloje reikalavimas buvo kildinamas visai kito projekto pagrindo, tačiau nepriklausomai nuo to, trečiasis asmuo manė, kad terasos įrengimui toks visų bendraturčių sutikimas reikalingas ir jungtinės veiklos sutarties Å¡iuo atveju nepakanka. Tik ieÅ¡kinį atmetus, L. R. teikė praÅ¡ymÄ atsakovei dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo jau remdamasi tik jungtinės veiklos sutartimi.               Sutiktina su ieÅ¡kovės pozicija, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra numatyta žemės (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo dalies valdymo, naudojimo ir disponavimo ja tvarka, o įgaliotam asmeniui sutartyje nėra numatyta teisė savarankiÅ¡kai priimti sprendimus, kuriuos butų ir kitų patalpų savininkai priima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnyje ir 4.85 straipsnyje numatyta tvarka.

Be kita ko, jungtinės veiklos sutartimi nėra iÅ¡reikÅ¡ta butų ir kitų patalpų savininkų valia dėl žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), naujai statomų statinių ir su jais susijusių atliekamų statybos darbų. IÅ¡ į bylÄ pateiktų abiejų jungtinės veiklos sutarčių turinio matyti, kad bendraturčiai susitarė dėl jau esančių bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir jų priežiÅ«ros bei remonto (Sutarties 2 punktas). Ä®galiotiniui suteikta teisė tik sudaryti sandorius, susijusius su sutartyje nustatytų namo bendro naudojimo objektų priežiÅ«ra, naudojimu, atnaujinimu ir kitokiu tvarkymu (Sutarties 8.4 punktas), bet nesuteikta teisė spręsti dėl bendro naudojimų objektų disponavimo, naujų statinių statymo, ar dėl kitų sandorių sudarymo, kurie apribotų bendraturčių galimybes naudotis bendru turtu, sumažintų bendro turto dalį.

IÅ¡ byloje esančios projektinės dokumentacijos matyti, kad L. R. įrengus atvirÄ lauko terasÄ , iÅ¡ dalies užstatoma bendraturčių bendrai naudojamo žemės sklypo dalis, naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra numatyta. Taigi jungtinės veiklos sutartį ir ja įgalioto asmens duotÄ sutikimÄ Ä¯rengti terasÄ kitų bendraturčių vardu pripažinus pakankamu Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto bei Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies prasme, bÅ«tų paneigta bendraturčių teisė bendru sutarimu spręsti dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio objekto (žemės sklypo) disponavimo, be to, nepagrįstai iÅ¡plėstų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotiniui suteiktus įgaliojimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad jungtinės veiklos sutartyje net ir klausimams CK 4.85 straipsnyje numatyta tvarka spręsti yra numatyta speciali tvarka – balsų dauguma, Å¡aukiant patalpų savininkų susirinkimÄ (Sutarties 9.3 punktas). Nagrinėjamu atveju, ne tik kad negautas visų bendraturčių sutikimas terasos įrengimui, bet Å¡is klausimas net nebuvo sprendžiamas patalpų savininkų susirinkime.             Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, darytina iÅ¡vada, kad L. R. kreipiantis dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo, kartu nebuvo pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimai (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktas).             Dėl statinio projekto neatitikimo detaliojo plano sprendiniams             IeÅ¡kovės teigimu, statinys yra suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame plane leidžiamÄ užstatyti antžeminės dalies teritorijÄ .

Detaliajame plane nurodytas leidžiamas užstatyti antžeminė sklypo dalis yra 1,0 m atstumu iki žemės sklypo ribos, o suprojektuota terasa peržengia sklypo statybos užstatymo ribÄ 0,26 m.              Statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, iÅ¡skyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimÄ (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Statybos zona – teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai statiniai, neįskaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių sienučių (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis).             Statinio supaprastinto projekto bendrosios dalies (BD) sklypo plano brėžinyje Nr.14-02/NS-SSP-SP-002 atstumas nuo projektuojamos terasos iki žemės sklypo iÅ¡ rytų pusės ribos yra nurodytas 1,0 m (1 tomas, e. b. l. 54).

IeÅ¡kovės atstovas, taip pat liudytojais apklausti ieÅ¡kovės darbuotojai, kurie atliko patikrinimÄ , V. M. ir A. K. teismo posėdyje nurodė, kad suskaičiavus žemės sklypo brėžinyje nurodytus matmenis – žemės sklypo iÅ¡ rytų pusės plotį (13,17 m), esamo gyvenamojo namo plotį (10,50 m) ir projektuojamos terasos plotį (1,93 m), atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra tik 0,74 m (13,17-10,50-1,93=0,74 m), o ne 1,0 m ir tai pažeidžia detaliajame plane nurodytÄ leidžiamÄ užstatyti antžeminę sklypo dalį, kuri yra 1,0 m atstumu iki žemės sklypo ribos.             Atsakovės atstovai su ieÅ¡kovės atliktais skaičiavimais nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad, sprendžiant dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, ginčo statinio skaičiavimai buvo atliekami pagal statinio geodezinę kontrolinę nuotraukÄ (1 tomas, e. b. l. 46).

PaaiÅ¡kino, kad sklypo plano brėžinyje, kuriuo remiasi ieÅ¡kovė, įsivėlusi techninė klaida, nes esamo daugiabučio gyvenamojo namo plotis nurodytas pagal jo projektÄ (10,50 m), bet ne pagal esamÄ padėtį – pastatyto gyvenamojo namo plotis 10,29 m. Statinio geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje, kuria rėmėsi atsakovė spręsdama statybos leidimo iÅ¡davimo klausimÄ , gyvenamojo namo plotis nurodytas 10,29 m. Be kita ko, nurodė, kad atstumui nuo terasos iki žemės sklypo ribos apskaičiuoti aktualiausias matmuo yra 3,23 m, t. y. atstumas nuo pietrytinio daugiabučio gyvenamojo namo kampo iki Å¡iaurės-rytinės sklypo ribos.

Kadangi projektuojamo statinio plotis – 1,93 m, tai darė iÅ¡vadÄ , kad nuo ginčo statinio iki sklypo ribos lieka 1,30 m (3,23-1,93=1,30 m) ir tai atitinka detaliojo plano sprendinius.              Įvertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus, nesutiktina su atsakovės atliktais skaičiavimais. Byloje ginčo nėra ir Å¡alys sutiko, kad žemės sklypo, esančio K. D. a. 5B, Klaipėdoje, plotis yra 13,17 m. Liudytojas A. K. nurodė, kad minėtas matmuo yra nekintantis (konstanta), atsakovės atstovas su Å¡iais teiginiais sutiko.

Taigi net ir vertinant geodezinėje kontrolinėje nuotraukoje nurodytÄ daugiabučio gyvenamojo namo plotį (10,29 m), atstumas nuo terasos iki žemės sklypo ribos yra tik 0,95 m (13,17-10,29-1,93=0,95 m), o ne 1,0 m ir tai pažeidžia detaliajame plane nurodytÄ leidžiamÄ užstatyti antžeminę sklypo dalį, kuri yra 1,0 m atstumu iki žemės sklypo ribos. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad atstumui nuo terasos iki žemės sklypo ribos apskaičiuoti aktualiausias matmuo yra 3,23 m, nes prie Å¡io matmens pridėjus jau pastatyto gyvenamojo namo plotį, gautas matmuo (13,52 m) jau virÅ¡ija žemės sklypo, kuriame suprojektuoti statiniai, plotį (13,17 m), kuris yra nekintantis.

Trečiojo asmens L. R. atstovas teismo posėdžio metu, nurodė, kad pastatytas gyvenamasis namas yra iÅ¡lindęs į gretimÄ Å¾emės sklypÄ , tačiau tokie duomenys nei žemės sklypo brėžinyje, nei kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje neužfiksuoti. Žemės sklype, kurio plotis yra 13,17 m, pastatyti ir statomi statiniai kartu su apsauginėmis zonomis negali užimti daugiau nei yra žemės sklypo plotis.             Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad suprojektuota terasa peržengia sklypo statybos užstatymo ribÄ , todėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos supaprastintas projektas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-164 patvirtinto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano – statinio projekto sprendiniai prieÅ¡tarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumento sprendiniams.             Dėl žemės sklypo plano neatitikimo reikalavimams             IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje nurodė, kad trečiojo asmens L.

R. atsakovei pateiktas sklypo planas yra parengtas ant topografinio plano, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai. Pateiktas žemės sklypo topografinis planas yra parengtas 2007-01-18.              Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Nr. D1-738 30.2 p. numatyta, kad kai statybai įteisinti reikalingas viešojo administravimo subjektų pritarimas, supaprastinto projekto sudėtis turi būti tokia:

I grupės nesudėtingojo statinio, kai supaprastintas projektas privalomas, – sklypo planas (parengtas vadovaujantis senesniu kaip 5 metų topografiniu planu, kuris supaprastinto projekto rengimo metu prireikus patikslinamas, arba – ne senesniu kaip 5 metų kadastrinių matavimų planu) su pažymėtais esamais ir projektuojamais statiniais, jų eksplikacija ir projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis plane. Nagrinėjamu atveju projektavimo užduotis pasirašyta 2014-08-04, tuo metu galiojo statybos techninio reglamento 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 33.2 p.             Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo statinio projektinėje dokumentacijoje pridėtas 2007-01-18 parengtas žemės sklypo topografinis planas, kuriame nėra pažymėti esami ir projektuojami statiniai ir kuris yra senesnis negu 5 metai (1 tomas, e. b. l. 49).

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad projektinėje dokumentacijoje taip pat yra pateikta statinio geodezinė kontrolinė nuotrauka, kuri yra tikslesnė ir joje numatyti visi esami ir projektuojami statiniai (1 tomas, e. b. l. 46). Å io dokumento pakako, vertinant statybos leidimo iÅ¡davimo klausimÄ . IeÅ¡kovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad patikrinimo metu 2013-11-26 geodezinė kontrolinė nuotrauka buvo nevertinta, nes ji buvo pateikta be geodezinius matavimus atlikusio asmens paraÅ¡o, todėl ji yra negaliojanti.

Be kita ko, liudytoja apklausta ieÅ¡kovės darbuotoja V. M. nurodė, kad jei nuotrauka bÅ«tų buvusi pateikta pasiraÅ¡yta, ji galėjo bÅ«ti vertinama ir jos galėjo pakakti sprendimui priimti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis asmuo L. R. pasiraÅ¡ytÄ 2013-11-26 geodezinę kontrolinę nuotraukÄ pateikė tik teismo posėdžio, jos nebuvo institucijoms vertinant statybos leidimo iÅ¡davimo bei teisėtumo klausimÄ . Tačiau net ir vertinant statinio geodezinę kontrolinę nuotraukÄ , kaip tinkamÄ dokumentÄ sprendimui dėl statybos leidimo priimti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad statybos leidimas negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas dėl statinio projekto sprendinių prieÅ¡taravimo galiojantiems teritorijų planavimo dokumento sprendiniams bei dėl to, kad nepateiktas visų žemės sklypo bendraturčių sutikimas.             Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuotina, kad atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė, neįvertinusi, kad prie praÅ¡ymo iÅ¡duoti statybÄ leidžiantį dokumentÄ buvo pateikti ne visi Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyti privalomi pateikti dokumentai, t. y. nepateikti visų žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių sutikimai, taip pat kad statinys yra suprojektuotas, pažeidžiant detaliajame plane leidžiamÄ užstatyti antžeminės dalies teritorijÄ , neteisėtai L.

R. iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir pažeidė imperatyviuosius teisės aktų reikalavimus, todėl 2017-09-22 statybÄ leidžiantis dokumentas naikintinas.             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo             Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Byloje pareikÅ¡tas neturtinio pobÅ«džio reikalavimas, kuris apmokestinamas 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), priteistinos į valstybės biudžetÄ .

IÅ¡ atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).             IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 111,51 Eur iÅ¡laidų, patirtų už atvykimÄ Ä¯ teismÄ , nes ieÅ¡kovės interesams atstovavo inspekcijos darbuotojas, kurio darbo vieta Tauragės mieste. IeÅ¡kovės patirtos kelionės iÅ¡laidos priskirtinos prie kitų bÅ«tinų su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų, yra pagrįstos į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, todėl priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti.Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017-09-22 L.

R. iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LSNS-31-170920-00232.             IÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 75 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ .             IÅ¡ atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priteisti 111,51 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieÅ¡kovei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, priteistÄ sumÄ sumokant į Inspekcijos sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, banko kodas 73000.Sprendimas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                    Erika Tamošaitienė