Legislator Case Law & Legislation
7006f444-781e-47ce-a4cd-35fdcb3b2b0b AI generated

7006f444-781e-47ce-a4cd-35fdcb3b2b0b · Kauno apygardos teismas

Case Number 7006f444-781e-47ce-a4cd-35fdcb3b2b0b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ir suinteresuoto asmens J. D.-D. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-326-97/2010 pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Kauno duona“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, V.

Legislator headnote

AI generated

7006f444-781e-47ce-a4cd-35fdcb3b2b0b · Kauno apygardos teismas: Kauno rajono valdybai 1995 m. buvo žinoma apie nebaigtas statinių statybas (duomenys neskelbtini) , ir tai patvirtina Kauno rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vadovo paraÅ¡as ant žemės sklypo plano, kuriame nurodytos statinių statybos. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, atliekanti statybos valstybinę priežiÅ«rÄ apskrities lygiu, nepateikė į bylÄ dokumentų, kurie liudytų savavaliÅ¡kos statybos faktÄ . IÅ¡ Kauno apskrities archyvo 2008-07-04 raÅ¡to Nr.(01.6.) V10-3680 matyti, jog nėra jokių žinių, kad pagalbinio Å«kio pastato pamatai, valgyklos pamatai ir tualetų pastatai yra pastatyti neteisėtai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-90-153/2011;pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Sabaitienė;             procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 128.15.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei,dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V.

D., suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos ir suinteresuoto asmens J. D.-D. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-326-97/2010 pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės „Kauno duona“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, V.

V., E. V., A. G., A. E., J. D.-D., L. Č., G. R., I. G., V. D., J. G., Kauno rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja AB „Kauno duona“ patikslintu pareiÅ¡kimu prašė nustatyti, jog AB „Kauno duona“ pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 240 vietų valgyklos pamatus, esančius 2,3 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) ; nustatyti, jog AB „Kauno duona“ pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ pagalbinio Å«kio pastato pamatus, esančius 2,3 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) ; nustatyti, jog AB „Kauno duona“ pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) .

PareiÅ¡kime nurodė, kad AB „Kauno duona“ 1976-02-17 Darbo žmonių deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.10 buvo suteiktas valdyti 7 ha žemės sklypas pionierių stovyklos statybai. 1999-10-25 Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija raÅ¡te Nr. 856 nurodė, kad AB „Kauno duona“ naudoja 2,3038 ha žemės sklypÄ , Å¡is plotas patvirtintas 1995-04-12 žemės sklypo ribų planu. Å iuo metu, vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, sprendžiamas pareiÅ¡kėjos naudojamo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , nuomos klausimų įforminimas, kuris užsitęsė dėl vykdomos žemės reformos. 1980 m. pareiÅ¡kėja pradėjo statyti 10 kv. m užstatymo ploto pagalbinį Å«kio pastatÄ , kurio buvo pastatyta 16 proc. 1989-01-10 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Valstybinės statybos inspekcijos virÅ¡ininkÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ 240 vietų pionierių stovyklos valgyklos statybai, taip pat pareiÅ¡kėja iÅ¡leido su tuo susijusius įsakymus bei pasirÅ«pino Darbų vykdymo vadovo ir techninės priežiÅ«ros specialisto įsipareigojimais. 1989-03-01 Kauno rajono LDT vykdomojo komiteto Kauno rajono architektas iÅ¡davė leidimÄ ir tais pačiais metais statyba buvo pradėta – pastatyta 9 proc. pastato. 1996 m. stovyklos eksploatacijai žemės sklype buvo pastatytas ir pradėtas valdyti 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatas, žymėjimas 30H1p.

IÅ¡ 1996-08-16 Valstybės įmonės Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro ir 2007-12-03 IÄ® „Paulimatas“ sudarytų lauko tualetų pastato planų ir užfiksuotų kadastrinių duomenų matyti, kad dar 1996 m. rugpjūčio mėn. 100,67 m2 bendro ploto patalpose įrengti sanitariniai mazgai, duÅ¡ai, prausyklos, pagalbinės patalpos ir kt. PareiÅ¡kėjai nėra jokių kliūčių įgyti nuosavybės teises į Statinius įgyjamosios senaties pagrindais, nes valdymas tęsiasi daugiau nei 10 metų, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai; daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu.Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija pareiÅ¡kimÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti statiniai yra sukurti statybos bÅ«du, todėl nuosavybė į juos negali bÅ«ti įgyjama įgyjamosios senaties pagrindu, nes tam nėra įstatymo nustatytų sÄ lygų. Suinteresuotieji asmenys J. D.-D. ir G. R. prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja siekia užvaldyti žemės sklypÄ , į kurį yra pretendentų ir ginčas realiai kilęs dėl to, kas valdys sklypÄ . Neužstatyta žemė turi bÅ«ti grÄ Å¾inama buvusiems savininkams.

PareiÅ¡kėjos nurodyti pagalbinio Å«kio pastatas ir valgykla neatitinka Statybos įstatymo nustatytų reikalavimų ir negali bÅ«ti pripažinti nekilnojamojo turto objektais. PareiÅ¡kėja siekia legalizuoti neteisėtus statinius ir gauti teisę į žemės sklypÄ . Tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai pažeidžia pretendentų teises.Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad įgyjamosios senaties institutas negali bÅ«ti taikomas, kai nuosavybės teisės gali bÅ«ti įgytos kitais bÅ«dais.

Pareiškėjos nurodyti statiniai nėra nustatyta tvarka pripažinti tinkamais naudoti. Tik vienam statiniui buvo pateiktas statybos leidimas, o kiti du pradėti statyti be statybos leidimų. Registruotini nekilnojamieji daiktai privalo būti įformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Savavališkos statybos aktai nėra surašyti, tačiau remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, savavališka statyba laikoma nuo to momento, kai buvo pradėta statyti be leidimo, o ne nuo savavališkos statybos akto surašymo momento.Suinteresuotieji asmenys V.

V., E. V., A. G. ir A. E. su pareiÅ¡kimu sutiko. Suinteresuotas asmuo V. D. pareiÅ¡kimo iÅ¡sprendimo klausimÄ paliko teismo nuožiÅ«rai. Suinteresuotas asmuo L. Č. su pareiÅ¡kimu sutiko. Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino visiÅ¡kai, nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja AB „Kauno duona“ įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – 240 vietų valgyklos pamatus (žymėjimas 31E1p), pagalbinio Å«kio pastato pamatus (žymėjimas 32I1p), 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatÄ (žymėjimas 30H1p), esančius 2,3 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) , bei priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 281,15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad 1976-02-17 DŽD Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 10 pareiÅ¡kėjai buvo suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , pionierių stovyklos statybai. 1980 m. pareiÅ¡kėja pradėjo statyti 10 kv. m užstatymo ploto pagalbinį Å«kinį pastatÄ , kurio buvo pastatyta 16 proc. Pagalbinio Å«kio pastato pamatai buvo iÅ¡vieÅ¡inti planuose. 1989-01-10 pareiÅ¡kėja kreipėsi į Valstybinės statybos inspekcijos virÅ¡ininkÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ 240 vietų pionierių stovyklos valgyklos statybai. 1989-03-01 Kauno rajono LDT vykdomojo komiteto Kauno rajono architektas iÅ¡davė leidimÄ valgyklos statybai.

Buvo pastatyta 9 procentai pastato. Nebaigtos valgyklos statybos faktas taip pat buvo iÅ¡vieÅ¡intas planuose. 1996 m. stovyklos eksploatacijai, tame pačiame žemės sklype, buvo pastatytas ir pradėtas valdyti 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatas. Statiniai, kuriems praÅ¡oma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , neįregistruoti trečiojo asmens vardu.Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjos pastatai buvo statomi neteisėtai.

Statybos teisėtumo kriterijai buvo įtvirtinti tik nuo 1989 m. Lietuvos Ministrų tarybos 1988-12-14 nutarimu, o pagalbinis Å«kio pastatas pradėtas statyti 1980 m. Teismo nuomone, bÅ«tina atsižvelgti į tai, jog pareiÅ¡kėjai 1976-02-17 DŽD Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu buvo suteiktas valdyti 7 ha žemės sklypas pionierių stovyklos statybai. LR Vyriausybės nutarimÄ Nr. 931 „Dėl Statinių statybos ir eksploatavimo valstybinės priežiÅ«ros vykdymo“ statinių statybos valstybinę priežiÅ«rÄ tualetų statinio statybos metu vykdė miestų (rajonų) valdybos pareigÅ«nai.

Kauno rajono valdybai 1995 m. buvo žinoma apie nebaigtas statinių statybas (duomenys neskelbtini) , ir tai patvirtina Kauno rajono valdybos Žemėtvarkos tarnybos vadovo paraÅ¡as ant žemės sklypo plano, kuriame nurodytos statinių statybos. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, atliekanti statybos valstybinę priežiÅ«rÄ apskrities lygiu, nepateikė į bylÄ dokumentų, kurie liudytų savavaliÅ¡kos statybos faktÄ . IÅ¡ Kauno apskrities archyvo 2008-07-04 raÅ¡to Nr.(01.6.) V10-3680 matyti, jog nėra jokių žinių, kad pagalbinio Å«kio pastato pamatai, valgyklos pamatai ir tualetų pastatai yra pastatyti neteisėtai.

Teismo nuomone, atvirÄ pareiÅ¡kėjos daiktų valdymo faktÄ patvirtino ir suinteresuoti asmenys, kurie nurodė, jog jiems visÄ laikÄ buvo žinoma, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso pareiÅ¡kėjai, ir per visÄ valdymo laikotarpį nereiÅ¡kė jokių pretenzijų dėl statinių. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdo sÄ Å¾iningai įgytus statinius, t. y. pagalbinio Å«kio pastato pamatus valdo nuo 1980 m., valgyklos pamatus valdo nuo 1989 m., tualetų pastatÄ valdo nuo 1996 m.

Tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjos valdymas trunka žymiai ilgiau, nei to reikalauja CK 4.68 str. nuostatos. Teismas laikė, kad pareiÅ¡kėja į statinius nuosavybės teisės neįgijo statybos bÅ«du, nes pagalbinis Å«kinis pastatas ir valgykla nebuvo baigti statyti, todėl jie negalėjo bÅ«ti įregistruoti Å«kinėse knygose pagal iki 1991 m. galiojusiÄ tvarkÄ . Teismas sprendė, kad nesant duomenų, jog nuosavybės teisė į Å¡iuos statinius buvo įgyta statybos bÅ«du, turi bÅ«ti taikomas įgyjamosios senaties institutas, nes pagal pateiktus įrodymus galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai statinius valdo kaip savus.Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija prašė teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti pareiÅ¡kėjos AB „Kauno duona“ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ .

Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nevisapusiÅ¡kai ir nevisiÅ¡kai juos iÅ¡tyrė, netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . Nurodė Å¡iuos motyvus:1) teismas netinkamai pritaikė įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismas neteisėtai konstatavo, kad nesant duomenų, kad nuosavybės teisė į ginčo statinius buvo įgyta statybos bÅ«du, turi bÅ«ti taikomas įgyjamosios senaties institutas.

Teismų praktikoje laikoma, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesÄ reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas. Asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 str. 4 p. pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas (pareiÅ¡kėja) negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto.

Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kai statybos yra neteisėtos, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68–4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų. Teismas nenustatė, kad ginčo statiniai bÅ«tų suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, todėl negalėjo nustatyti, kad jie gali bÅ«ti valdymo teisės objektais, į kuriuos bÅ«tų galima nustatyti nuosavybės teises;

2) teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo statinių statyba vyko teisėtai, atsižvelgiant į tuo metu galiojusias materialinė teisės normas. BylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai sprendė, kad 1980 m. pradedant statyti pagalbinio Å«kio pastatÄ , nebuvo nustatyti statybos teisėtumo kriterijai. Iki LR Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-12-22 įsakymu Nr. 249 patvirtintų „Leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo taisyklių“ galiojo Ministrų Tarybos 1976-12-30 įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės Å«kio ir kitus objektus įforminimo tvarkos“.

Visų ginčo statinių statymo metu galiojo teisės aktai, nustatantys, jog statyba galima tik turint projektÄ ir statybos leidimÄ ;3) byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pagalbinio Å«kio pastatas (žymėjimas 32Ilp) ir 100,67 m2 bendro ploto lauko tualetų pastatas (žymėjimas 30Hlp) buvo pradėti statyti teisėtai. Tai, kad statybos valstybinę priežiÅ«rÄ vykdžiusios institucijos laiku nebuvo konstatavusios savavaliÅ¡kos statybos fakto, nepatvirtina, kad statiniai yra pastatyti teisėtai. 240 vietų valgyklos statybai 1989-03-01 iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 05 galiojo tik iki 1989-12-31, ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent leidimo galiojimo metu buvo atliekami valgyklos statybos darbai.

Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė, kad yra visos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos, ir nustatė nuosavybės teisę į ginčo statinius;4) teismas netyrė ir nevertino, ar pareiÅ¡kėja yra tinkamas subjektas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu į statinius, pradėtus statyti 1980 m. Kauno duonos pramonės gamybinio susivienijimo, t. y. valstybinės įmonės. 1980 m. ir 1989 m. ginčo statiniai buvo pradėti statyti valstybės. Ginčo statinių statymo metu tokio juridinio asmens kaip AB „Kauno duona“ nebuvo.

CK 4.69 str. 3 d. numatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Byloje esantis LR Žemės Å«kio ministerijos 1996-06-24. įsakymas Nr. 274 „Dėl poilsio stovyklos „Dobilėlis“ pastatų teisinio registravimo“ patvirtina, kad reorganizavus valstybinę akcinę įmonę „Kauno duona“ į AB „Kauno duona“ jai buvo perduoti tik konkretÅ«s statiniai, buvę VAÄ® „Kauno duona“ balanse, ir jai nebuvo perduoti ginčo statiniai.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai, kurie buvo pradėti statyti valstybinės įmonės, nebuvo perduoti AB „Kauno duona“, nėra pagrindo teigti, kad jei jie buvo padėti statyti teisėtai, jie nepriklauso valstybei.Apeliaciniu skundu J. D.-D. prašė teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ atmesti. Apelianto nuomone, teismo sprendimo pagrindimas prieÅ¡tarauja bylos faktinėms aplinkybėms ir teismų praktikai:1) Pagalbinio Å«kio pastatas ir valgykla buvo sukurti statybos bÅ«du, todėl ir nuosavybės teisė įjuos turi bÅ«ti įgyjama CK 4.47 str. 4 p., o ne CK 4.47 str. 11 p. pagrindu;2) pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad 1980 m. pareiÅ¡kėja pagal tuo metu galiojusius teisės aktus pradėjo teisėtai ir turėdamas atitinkamÄ statybos leidimÄ statyti 10 kv. m užstatymo ploto pagalbinį Å«kio pastatÄ .

Pastatų statybÄ kaimo vietovėje iki 1983 m. rugpjūčio 31 d. reglamentavo Individualios statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1975 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 228, o nuo 1983 m. rugpjūčio 31 d. iki 1988 m. gruodžio 14 d. –Individualinės statybos kaimo gyvenvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Ministrų Tarybos 1983 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 213, ir Kaimo gyvenviečių statymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Ministrų Tarybos 1970 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 240;3) nors pareiÅ¡kėja ir pateikė 1989-03-01 Kauno rajono LDT vykdomojo komiteto Kauno rajono architekto iÅ¡duotÄ leidimÄ Nr. 5 valgyklos statybai, tačiau Å¡is leidimas galiojo tik iki 1989-12-31.

PareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, kad minėto leidimo galiojimas buvo pratęstas;4) pagalbinio Å«kio pastato ir valgyklos kadastrinių matavimų darbai ir jų pagrindu parengti planai, kurie buvo atlikti pareiÅ¡kėjos užsakymu, nėra suderinti su VÄ® Registrų centru, kuris atsako už Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų teisingumÄ ;5) kreiptis į teismÄ dėl juridinio fakto nustatymo galima tik tuomet, kai Å«kinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įraÅ¡ai, neiÅ¡likusios ar dingusios.

Byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, jog Å«kinės knygos, kuriose buvo padaryti atitinkami įraÅ¡ai, yra neiÅ¡likusios ar dingusios, prieÅ¡ingai – yra nustatyta, kad pagalbinio Å«kio pastatas ir valgykla nėra baigti statyti ir nustatyta tvarka priduoti eksploatacijai;6) teismas negali nustatyti pastatų valdy­mo nuosavybės teise juridinio fakto (iki 2003-01-01 galiojusio CPK 272 str. 2 d. 6 p.), jeigu pastatai (namų valda) Å«kinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, nes tai reiÅ¡kia, jog statybos metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka jie nebuvo priimti eksploatuoti.

Tokiu atveju statiniai ir daiktinės teisės į juos gali bÅ«ti įregistruojami tik suinteresuoto asmens inicijuojamų vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rų metu priimtų individualių teisės aktų, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymÄ sudarančių sÄ lygas Å¡iam vieÅ¡ojo administravimo veiksmui atlikti, pagrindu;7) asmuo, teisėtai pastatęs statinį, įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 str. 4 p. pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto.

PareiÅ¡kėja patvirtino, kad pagalbinio Å«kio pastatas buvo pradėtas statyti neturint tam statybos leidimo, o statybos leidimas valgyklos statybai pasibaigė 1989-12-31, nors valgyklos baigtumas yra tik 9 procentai. Å ios aplinkybės patvirtina, kad tiek pagalbinio Å«kio pastato statyba buvo ir Å¡iandien yra nelegali, tiek ir valgyklos statybos užbaigimas nebuvo įteisintas tuo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, o Å¡iuo metu pareiÅ¡kėja nesiekia teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti pagalbinio Å«kio pastato ir valgyklos statybos, o siekia įregistruoti valgyklos pamatus ir pagalbinio Å«kio pastato pamatus Nekilnojamojo turto registre;8) ginčijamu teismo sprendimu konstatavus, kad pareiÅ¡kėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus, esančius 2,3 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du teismas sprendimu suformavo ir priskyrė minėtiems nekilnojamojo turto objektams 2,3 ha bendro ploto žemės sklypÄ , nors bylos nagrinėjimo metu teismas netyrė aplinkybių dėl 2,3 ha bendro ploto dydžio žemės sklypo priskyrimo minėtiems nekilnojamojo turto objektams.

Konkretaus žemės sklypo dydis prie konkrečių nekilnojamojo turto objektų yra priskiriamas teritorijų planavimo proceso metu rengiant, derinant ir tvirtinant atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentus (LR teritorijų planavimo įstatymo 15 ir 22 str.), todėl sprendimas yra naikintinas ir dėl Å¡ių priežasčių.Atsiliepime į apeliacinius skundu suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija nurodė, kad neturi teisinio intereso Å¡ioje byloje, todėl sprendimÄ teismui palieka priimti savo nuožiÅ«ra.Atsiliepime į suinteresuoto asmens Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo J.

D.-D. nurodė, kad su skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti, palaiko jame iÅ¡dėstytus argumentus.Atsiliepime į apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo V. D. prašė teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ginčo statiniai nepatenka į jai grÄ Å¾intino sklypo ribas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimai jos interesų nepažeidžia.Atsiliepime į suinteresuoto asmens J. D.-D. apeliacinį skundÄ suinteresuoto asmens L. Č. atstovas advokatas S. D. nurodė, kad teismo sprendimas yra teisėtas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl ginčo statinių suinteresuoto asmens L. Č. tiesioginio intereso nėra.Atsiliepime į apeliacinius skundus suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sutiko su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, nurodė, kad apeliaciniai skundai yra pagrįsti ir turi bÅ«ti tenkinami, o priimtas teismo sprendimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.Suinteresuotieji asmenys I. G. ir J. G. prašė apeliacinių skundų patenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Atsiliepime į apeliacinius skundus pareiÅ¡kėja AB „Kauno duona“ prašė atmesti apeliacinius skundus ir palikti galioti teismo sprendimÄ . Atsiliepime nurodė Å¡iuos motyvus:1) apeliantai neteisingai nustatė valgyklos ir pagalbinio Å«kio pastato statybų teisėtumui taikytinus teisės aktus ir nepagrįstai jais rėmėsi. Å iuo atveju tualetų pastato ir pagalbinio Å«kio pastato statybų teisėtumÄ reglamentuoja 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 278, nustatantis dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sÄ raÅ¡Ä (toliau – nutarimas), kuriame yra nustatyti dokumentai, patvirtinantys senų statinių, įsigytų ar pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d. statybų teisėtumÄ .

Nutarimas yra vėlesnis, nei apeliantų nurodyti teisės aktai, todėl juo turi būti remiamasi nustatant, ar valgyklos ir pagalbinis ūkio pastato statybos pradėtos teisėtai. Apeliantai nenurodo, kaip jų nurodyti LTSR galioję teisės aktai įrodo, jog valgyklos ir pagalbinio ūkio pastato statybos buvo pradėtos neteisėtai. LTSR galioję teisės aktai, kurie galiojo statybų metu, negali turėti viršenybės prieš dabar galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Remiantis nutarimu turi būti nustatomas valgyklos ir pagalbinio ūkio pastato statybų teisėtumas;2) Nutarimo nuostatos patvirtina, jog valgyklos ir pagalbinio ūkio pastato statybos pradėtos teisėtai.

Nutarimo 6 punkte nurodyta, kad vienas iÅ¡ dokumentų, įrodančių statinių, pastatytų iki 1991 m. liepos 25 d. ir neįregistruotų Å«kinėse knygose, statybų teisėtumÄ , yra Vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypÄ statyboms. 1976-02-17 DŽD Tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 10 pareiÅ¡kėjai buvo suteiktas valdyti 7,0 ha žemės sklypas pionierių stovyklos statybai. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad valgyklos pastatui buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, reiÅ¡kia, jog ir pagalbinio Å«kio pastatui turėjo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas, kuris į bylÄ nebuvo pateiktas, neįrodo pagalbinio Å«kio pastato statybų neteisėtumo.

Teismas pagrįstai sprendė, kad visuma byloje esančių įrodymų rodo, jog valgyklos pastatas ir pagalbinis ūkinis pastatas buvo pradėti statyti teisėtai;3) aplinkybę, kad tualetų pastato statybos yra teisėtos, patvirtina bylos medžiaga: tualetų pastatas buvo išviešintas 1995-04-12 žemės sklypo ribų plane, VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1996-05-17 parengtame žemės sklype esančių statinių plane, 2007-12-03 IĮ „Paulimatas“ sudarytame statinių išdėstymo plane.

Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad tualetų pastato statybos vyko neteisėtai;4) pareiÅ¡kėja ginčo statinius pastatė, bet nuosavybės teisės į juos neįgijo, nes ginčo statiniai nebuvo suformuoti pagal jų statybos metu galiojusiÄ tvarkÄ . PareiÅ¡kėja neįgijo nuosavybės teisės į ginčo statinius statybos bÅ«du. Pagal iki 1991 m. galiojusiÄ tvarkÄ Ä¯gyjama nuosavybė buvo žymima Å«kinėse knygose, įskaitant atvejus, jei nuosavybė įgyjama statybos bÅ«du (tuo pačiu tai reiÅ¡kė naujai pastatytų statinių priėmimÄ eksploatacijai).

Jeigu pastatai Å«kinėse knygose apskritai nebuvo įregistruoti, o tai reiÅ¡kia jog pastatai apskritai nebuvo priimti eksploatuoti, tokiu atveju statiniai ir daiktinės teisės į juos gali bÅ«ti įregistruojami tik suinteresuoto asmens inicijuojamu vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtu individualiu teisės aktu pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymÄ . Vienintelė vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ra, skirta iki 1991 m. liepos 25 d. pastatytų statinių įregistravimo, yra numatyta 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278.

PareiÅ¡kėja turi tik vienÄ bÅ«dÄ Ä¯registruoti teisėtai pradėtus statyti, tačiau nebaigtus statyti ir nepriimtus eksploatuoti statinius, – pateikti teritoriniam registratoriui, be kita ko, teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. PareiÅ¡kėja neįgijo nuosavybės teisės į statinius statybos bÅ«du, nes pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ statiniai nebuvo priimti eksploatuoti ir nuosavybė į juos nebuvo pažymėta Å«kinėse knygose;

5) atmestinas apeliantų argumentas, kad valdymo (kaip ir nuosavybės teisės) objektais gali bÅ«ti tik tokie statiniai, kurie yra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, t. y. įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka. Ä®gyjamosios senaties institutas netaikomas jau įregistruotiems statiniams, nes įregistruojant statinius kartu nurodomas ir jų savininkas. Pagal 2003-03-03 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 278 patvirtintÄ Ä¯registravimo tvarkÄ , norint įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (pastatytus iki 1991-07-25) Nekilnojamojo turto registre, reikia pateikti registratoriui, be kitų dokumentų, teismo sprendimÄ dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ ja senatį fakto nustatymo.

Be įgyjamosios senaties nėra jokio kito instituto, kuris užtikrintų pareiÅ¡kėjos teisės į ginčo statinius įgyvendinimÄ . Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė. Apeliaciniai skundai netenkintini.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygų visetÄ , neteisingai sprendė, jog nustatyti nuosavybės teisės įgijimo statybos bÅ«du pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ konkrečiu atveju trukdo tai, jog statiniai nebuvo priimti eksploatuoti ir nuosavybės teisė nebuvo pažymėta Å«kinėse knygose.

Tačiau tai nesudaro pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti, nes pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės priėmė teisingÄ sprendimÄ .Formuodamas teismų praktikÄ nagrinėjamos kategorijos bylose, sprendžiant dėl daiktų, kurie gali bÅ«ti įgyti įgyjamÄ ja senatimi, kasacinis teismas yra akcentavęs, kad įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Ä®gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiÅ«riu gali bÅ«ti ir teisiÅ¡kai nesuformuotas iÅ¡ prigimties nekilnojamasis daiktas. Kita vertus, sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektas, po to iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar tas daiktas gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali bÅ«ti teisiÅ¡kai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/02009 pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atsiliepimo į apeliantų skundus motyvais, kad ginčo pastatai (valgykla – žymėjimas 31 E1p, ūkio pastatas – žymėjimas 32/1p, tualetai – žymėjimas 30H1p) buvo statomi kaip pionierių stovyklos komplekso sudėtinė dalis, nes pionierių stovyklos statyboms vykdyti buvo suteiktas DŽDT Tarybos VK 1976-02-17 sprendimu Nr. 10 žemės sklypas (1 t., b. l. 176). Todėl tas faktas, jog pagalbinio ūkio pastato statyba pradėta 1980 m. (iki statybos leidimo išdavimo), o tualeto pastatų statyba buvo vykdoma 1995–1996 metais (pasibaigus statybos leidime nustatytam terminui, po 1989 m.), nesudaro pagrindo pripažinti, jog pastatai negali būti įgyti pareiškėjos pareiškime nurodytu būdu.

Taip pat negalima sutikti su apeliantų motyvais, kad valgyklos pastatas yra pastatytas neteisėtai, nes šioms aplinkybėms patvirtinti byloje nepateikta įrodymų, o esantis byloje statybos 1989-03-01 leidimas patvirtina, jog valgyklos statyba pradėta teisėtai. Tas faktas, jog atlikta tik dalis darbų (9 proc.), nesudaro pagrindo pripažinti, jog pastatas buvo statomas be leidimo, t. y. pasibaigus leidime nustatytam terminui, nes tokių įrodymų byloje nėra. Be to, reikšminga yra ir tai, jog ginčo pastatų statybos faktas buvo išviešintas 1995-04-12 žemės sklypo ribose, VĮRIPPB 1996-05-17 parengtame žemės sklype esančių statinių plane, IĮ „Paulimatas“ sudarytame statinių išdėstymo 2007-12-03 plane, ir nei vienas iš ginčo pastatų (pastato pamatų) neįregistruotas kaip savavališkos statybos objektas.

Taip pat negalima sutikti su apeliantų motyvais, jog ginčo pastatai yra valstybės turtas, nes tokių duomenų byloje nėra. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nekilnojamieji daiktai, kurių unikalūs numeriai yra 4400-1288-8149 (1 t., b. l. 12), 5297-4010-9291 (1 t., b. l. 18), 4400-1288-8138 (1 t., b. l. 11), nėra įregistruoti nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažinti savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi pareiškėjos AB,,Kauno duona“reikalavimo objektas atitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sÄ lygų buvimÄ , valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiÅ¡kėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktÄ nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.). Kaip paminėta anksčiau, Kauno duonos pramonės gamybinio susivienijimui buvo paskirtas žemės sklypas pionierių stovyklos statybai ir išduotas statybos leidimas.

Tad paaiÅ¡kėjus, jog pastatai buvo statomi teisėtai, pareiÅ¡kėja įgijo į juos teisę statybos bÅ«du. Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad pareiÅ¡kėja neteisėtai perėmė ginčo pastatų valdymÄ . Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėja akcinė bendrovė ,,Kauno duona“ įsteigta, reorganizuojant Valstybinę įmonę į akcinę bendrovę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo turtas naujai įsikÅ«rusiai bendrovei buvo perduotas, tačiau tokia iÅ¡vada iÅ¡eina iÅ¡ byloje nenuginčytos aplinkybės, kad AB ,,Kauno duona“ yra Valstybinės įmonės ,,Kauno duona“ teisių ir pareigų perėmėja (CK 38 str. 1964 m.), tad įmonę reorganizavus, naujam juridiniam asmeniui pereina teisės ir prievolės. Nors po reorganizacijos pareiÅ¡kėja ir galėjo perimti pirminio statytojo teises, ginčo daikto ji pati statybos bÅ«du nesukÅ«rė, nes kaip nustatyta byloje, statybos darbus atliko valstybinė įmonė, t. y. pareiÅ¡kėja nėra Å¡io daikto savininkė.

Antra vertus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo yra pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008 pagal UAB „Antana“ pareiÅ¡kimÄ ). Situacija, kai po valstybinės įmonės, daiktus sukÅ«rusios statybos bÅ«du, reorganizacijos jos pastatyto daikto valdymas perėjo naujai sukurtai bendrovei, šį teisėto ir sÄ Å¾iningo valdymo apibrėžimÄ atitinka.

Ä®gyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad Å¡ia prasme daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 pagal A.

B. pareiÅ¡kimÄ LR Vyriausybei ir Klaipėdos miesto savivaldybei). Dėl to, kad pareiÅ¡kėja daugiau kaip 10 metų praÅ¡yme nurodytus statybos objektus atvirai, teisėtai, sÄ Å¾iningai ir nepertraukiamai valdė, mokėjo žemės nuomos mokestį (1 t., b. l. 140-151), ginčo tarp dalyvaujančių byloje asmenų nėra. Tai, kad visÄ valdymo laikÄ pareiÅ¡kėja ginčo statybos objektus valdė kaip savo, suvokdama, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jÄ Ä¯ Å¡iuos pastatus, patvirtina nurodytosios aplinkybės, pareiÅ¡kėjos atstovo parodymai bei tai, kad dėl valdymo fakto pareiÅ¡kėjai niekas nebuvo pareiÅ¡kęs pretenzijų, statybos objektų nuosavybės teisės nebandė įteisinti įgyjamosios senaties arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais.

PareiÅ¡kėja neturi ir Å¡iuo metu nebegali turėti visų Statybos įstatyme nustatytų dokumentų, reikalingų ginčo objektų statybos įteisinimui Å¡iame įstatyme nustatyta tvarka (pvz., atskiro leidimo statybai pareiÅ¡kime nurodytiems objektams). Suinteresuotieji asmenys, ginčijantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ , neiÅ¡reiÅ¡kė nuomonės dėl alternatyvaus ginčo daikto nuosavybės teisės įteisinimo bÅ«do. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aukščiau nurodytais įstatymų leidėjo tikslais, įsteigiant nuosavybės teisės pagal įgyjamÄ jÄ senatį institutÄ bei esant visoms įgyjamosios senaties fakto nustatymui bÅ«tinoms sÄ lygoms, numatytoms CK 4.68–4.71 straipsniuose, pripažįsta apelianto reikalavimÄ pagrįstu.

Kiti apeliantų motyvai nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje.Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliaciniai skundai atmestini (CPK 328, 326 str. 1 d. 1 p.). Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–330 straipsniais, n u t a r i a :              Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Galina Blaževič Kolegijos teisėjos                                                                                         Virginija Gudynienė                                                                                                                    Nijolia Indreikienė