2025-11-27 Nr. AB-20870-4-16-3-00573-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2876-552/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00573-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsienietei, (duomenys neskelbtini) prisistačiusiai M. S. K., jos atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjams Abush Kifle ir Ingridai Nasvytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) prisistačiusios M. S. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) prisistačiusios M. S. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) prisistatančią M. S. K. (toliau – ir užsienietė) VSAT trims mėnesiams, terminą nustatant iki 2026 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras Teikime nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. VSAT pareigūnai netoli Kauno miesto patikrinimui sustabdė automobiliu vykusį Estijos Respublikos pilietį, kuris vežė šešiolika tamsaus gymio asmenų. Viena iš jų prisistatė (duomenys neskelbtini) piliete M. S. K., gimusia (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, jog užsienietė prisistatė nepilnamečiu asmeniu, buvo inicijuota jos, kaip nepilnamečio asmens apklausa, kurios metu M. S. K. pakeitė savo gimimo duomenis ir nurodė, jog yra gimusi (duomenys neskelbtini)

3. 2025 m. rugpjūčio 26 d. VSAT sprendimu užsienietė buvo apgyvendinta Centro patalpose, Pabradėje, iki 2025 m. spalio 26 d., kol sprendžiamas klausimas dėl jos perdavimo Lenkijos Respublikai.

4. 2025 m. spalio 8 d. Lenkijos Respublikos pasienio tarnyba atmetė Lietuvos Respublikos prašymą priimti užsienietę dėl įrodymų trūkumo.

5. Centro vertinimu, atsižvelgus į tai, kad užsienietė Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeimyninių, socialinių ir ekonominių ryšių, bei į tai, kad į Lietuvos Respubliką atvyko be jokių tapatybę patvirtinančių dokumentų, ne kartą raginta, tačiau iki šios dienos taip ir nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento, jo kopijos ar nuotraukos, ji gali pasislėpti nuo VSAT vykdomos neteisėtos migracijos kontrolės bei kelti nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos teritorijoje bei trukdyti kompetentingoms institucijoms nustatyti jos tapatybę ir priimti bei vykdyti sprendimą dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Centras darė išvadą, kad Lietuva nėra ir niekada nebuvo užsienietės kelionės tikslas, o prisistačiusi nepilnamete, ji siekė pasinaudoti galimybe gauti laisvo judėjimo teisę, todėl reikalinga užsienietę sulaikyti.

II. 7. Utenos apylinkės teismas 2025 m. spalio 21 d. sprendimu Centro Teikimą tenkino iš dalies ir skyrė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

8. Teismas nustatė, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. netoli Kauno buvo sustabdytas automobilis, vairuojamas Estijos Respublikos piliečio. Automobiliu kaip keleivė vyko (duomenys neskelbtini) piliete M. S. K., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatantis asmuo, kuri jokių asmens tapatybę, pilietybę ir/ar teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų neturėjo. Apklausiama užsienietė pakeitė savo gimimo duomenis ir nurodė, jog yra gimusi (duomenys neskelbtini).

9. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu užsienietė nurodė norinti prieglobsčio Lietuvoje. Teismas nurodė, kad užsienietė neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, jos tapatybė nėra patvirtinta. Lietuvos Respublikoje užsienietė neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių, lėšų pragyvenimui, su Lietuva jos nesieja jokie ryšiai. Kadangi pageidavimą dėl prieglobsčio Lietuvoje išreiškė tik teismo posėdžio metu, nėra išaiškinti motyvai, kuriais grindžiamas jos prašymas suteikti prieglobstį, todėl teismas sprendė, kad sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrinti tik apribojus užsienietei judėjimo laisvę, nes priešingu atveju užsienietė gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydama priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jos teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikymui, tačiau pažymėjo, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas).

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad ji kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, todėl padarė išvadą, kad įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Teismas nurodė, kad dar mažiau užsienietės laisvę varžančiomis priemonėmis, įstatymų tikslų pasiekti negalima, kadangi yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydama priimti ir įvykdyti galutinį sprendimą dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, todėl sprendė, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

III

11. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo 2025 m. spalio 21 d. sprendimą ir paskirti jai kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietė apeliaciniame skunde teigia, kad ji yra de facto (faktiškai) sulaikyta, nors Įstatyme taikoma priemonė pavadinta alternatyvia sulaikymui priemone, tačiau Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) vienareikšmiškai konstatavo, jog Lietuvos nacionalinėje teisėje įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik šiai apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra sulaikymas (ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendimas byloje C-72/22, 39-42 p.).

13. Užsienietė pažymi, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus vadovo ar įgalioto asmens leidimo, iš esmės nepasikeitė, pasikeitė apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kurios priežiūroje yra centrai, bet taikomos priemonės esmė liko ta pati. Asmuo gyvena tame pačiame centre Pabradėje, toje pačioje teritorijoje, asmuo negali išvykti iš centro teritorijos negavęs vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo ir be palydos. Asmuo turi teisę judėti tik centro teritorijoje (kaip ir buvo anksčiau), asmuo gali išvykti iš centro teritorijos tik gavęs vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą (kaip ir buvo anksčiau). Taigi, asmens laisvės ribojimo mastas nepasikeitė, pasikeitė tik institucija, atliekanti priežiūrą, todėl atsižvelgiant į tai, kad pritaikyta priemonė yra de facto sulaikymas, tai tokios priemonės taikymui, kad taikymas būtų teisėtas, turi būti Įstatymo nustatyti reikalavimai, kurie taikomi, kai taikomas sulaikymas.

14. Užsienietė nesutinka su teismo motyvais ir argumentais, kad prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes dar nėra galutinio sprendimo prieglobsčio byloje, ir tai yra pagrindas tęsti suvaržymus. Užsienietės manymu, teismo vertinimas yra nepagrįstas, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Teikime nebuvo pagrįsta, kodėl yra poreikis taikyti asmens laisvės ribojimą tuo pagrindu, kad reikia išsiaiškinti prieglobsčio motyvus, t. y. kodėl nėra galimybės šiuos motyvus išsiaiškinti netaikant tokio griežto laisvės ribojimo.

15. Užsienietė teigia, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, t. y. prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais.

16. Užsienietė pažymi, kad teismas savo sprendimui pagrįsti nenurodė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nustatytų aplinkybių, nors tuo atveju, kai taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas (prieglobsčio motyvų išsiaiškinimas), jas nustatyti būtina.

17. Užsienietė nurodo, kad teismas rėmėsi tuo, kad asmuo atvyko į Lietuvos teritoriją neteisėtai ir neturi jokių dokumentų leidžiančių teisėtai būti, bei jo asmens tapatybė nėra nustatyta, bet pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ji nebendradarbiautų su valstybės institucijomis, kad keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Todėl Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktas jos atžvilgiu netaikytinas, nes turi būti nustatyta ne tik, kad asmuo neturi asmens dokumento, bet kad ir nebendradarbiauja. Šiuo atveju nebendradarbiavimo fakto nėra.

18. Užsienietė, atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta nei viena iš Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose numatytų sąlygų, jai negali būti taikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindas, kadangi yra būtina nustatyti, jog egzistuoja bent viena iš išvardintų aplinkybių, teismui nepagrindus, kad užsienietis gali pasislėpti, nėra pagrindo asmens judėjimo laisvės suvaržymą grįsti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto pagrindu (nėra tenkinamos šio sulaikymo kumuliatyvios pagrindo sąlygos) ir į tai, kad užsienietės atveju nėra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto, taikomo kartu su 5 dalies 1, 6– 11 punktais įtvirtinto sulaikymo pagrindo, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skirti užsienietei švelnesnę priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

19. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsienietės apeliacinį skundą.

20. Centras pažymi, kad Užsienietė 2025 m. spalio 21 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų posėdžio metu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 25S234477, kuriuo nuspręsta nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės. 2025 m. lapkričio 14 d. Užsienietė apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūros Vilniaus priėmimo centre.

21. Centras nurodo, kad Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus, be kita ko, siekiant priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.

22. Centro teigimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsienietei švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi Užsienietės elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, ji bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą jos prieglobsčio byloje, todėl Užsienietei taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti. Be kita ko, išvykimo pavojų į kitas Europos Sąjungos valstybes pagrindžia faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsienietės tikslas ir ji per Lietuvos Respublikos teritoriją vyko tranzitu. Užsienietė nenori būti grąžinta į kilmės valstybę, ji nesieks nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, bet prioritetą teiks savo asmeniniams interesams, nepaisydama, kad ir toliau pažeis įstatymais nustatytą tvarką.

23. Centras nurodo, kad aplinkybė, jog Užsienietė, nors ir ne kartą buvo prašoma, tačiau iki šios dienos nėra pateikusi jokių asmens dokumentų ar jų kopijų, leidžia spręsti, kad Užsienietė nėra linkusi bendradarbiauti su kompetentingų institucijų darbuotojais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsienietei pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. sausio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje

25. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, ji nėra apklausta prieglobsčio byloje ir dėl jos nėra priimtas galutinis sprendimas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, be to, ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, neturi teisėto pragyvenimo šaltinio, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje bei neturi gyvenamosios vietos, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas sulaikymo pagrindas. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau nei sulaikymas asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

26. Užsienietė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jai taikoma laisvės apribojimo priemonė prilygsta sulaikymui. Ji neatsisako bendradarbiauti su valstybės institucijomis, teikia prašomus duomenis, o prieglobsčio prašymo motyvai gali būti išsiaiškinami ir nevaržant jos judėjimo laisvės. Užsienietės manymu, Įstatymo tikslai gali būti pasiekti taikant mažiau judėjimo laisvę ribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą.

28. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

29. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

30. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

31. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį (2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietė apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jai pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, bet mano, jog jai pritaikyta priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra neproporcinga ir turėtų būti pakeista į švelnesnę priemonę.

33. Byloje nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 21 d. netoli Kauno buvo sustabdytas automobilis, vairuojamas Estijos Respublikos piliečio, kuriuo, kaip keleivė, tarp kitų 16 asmenų, vyko Užsienietė, kuri jokių asmens tapatybę, pilietybę ir / ar teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų neturėjo. Užsienietė prisistatė nepilnamečiu asmeniu, buvo inicijuota jos, kaip nepilnamečio asmens apklausa, kurios metu ji pakeitė savo gimimo duomenis ir nurodė, jog yra gimusi (duomenys neskelbtini). Užsienietė buvo apgyvendinta Priėmimo ir integracijos agentūroje, kol sprendžiamas klausimas dėl užsieniečio perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei. 2025 m. spalio 8 d. Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnyba informavo, kad Užsienietės Lenkijos Respublika nepriims. Užsienietė 2025 m. spalio 21 d. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų posėdžio metu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja, jos tapatybė nenustatyta, galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje nėra priimtas, nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, ji į Lietuvą atvyko neteisėtai, naudodamasi pašalinių asmenų pagalba, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai ir pagrįstai taikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę trims mėnesiams, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, konstatavęs, kad tai yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdama Užsienietė gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama kompetentingoms institucijoms išnagrinėti jos prašymą ir priimti sprendimą jos prieglobsčio byloje.

35. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad egzistuoja Įstatyme nustatyti Užsienietės sulaikymo pagrindai, kiti Užsienietės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl jos elgesio nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei jų teisinio įvertinimo. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietei pateikus prašymą Centro vadovui, jai būtų neleista išvykti iš Centro, taip pat nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė nepagrįstai ir neproporcingai ribotų Užsienietės judėjimo laisvę.

36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Užsienietės, (duomenys neskelbtini) prisistačiusios M. S. K., apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius