2021-01-13 Nr. AB-919-3-62-3-01126-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-46-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01126-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 20 d. buvo kalinamas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Marijampolės PN administracija neužtikrino jam 8 val. per dieną užimtumo, nesudarė galimybės įsidarbinti, todėl jis buvo priverstas 22 val. per parą praleisti kameroje. Marijampolės PN jis buvo persekiojamas, pataisos įstaigos darbuotojai naudojo psichologinį smurtą. Marijampolės PN jam nebuvo sudaryta galimybė eiti į koplytėlę, kameroje nebuvo radijo taško ir kabelinės televizijos. Marijampolės PN administracija neleido jam iš savo asmeninių lėšų įsigyti akinių, todėl (duomenys neskelbtini). Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjas patyrė daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų.

3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjui Marijampolės PN buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti užsiėmimuose. Nuteistųjų iki gyvos galvos noras išpažinti tikėjimą vykdomas tose patalpose, kuriose jie atlieka bausmę. Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus viršininkas nesuteikė leidimo pareiškėjui įsidarbinti, nes jis 6 kartus baustas drausmine tvarka, 4 kartus nuobaudos skirtos už grubius pažeidimus ir yra galiojančios. Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika nevertinta, nes nuteistasis atsisakė būti vertinamas pagal Oasys metodiką. Marijampolės PN kiekvienoje kameroje yra įrengtas radijo taškas, o reikalavimo įrengti kabelinę televiziją teisės aktai nenumato. Pareiškėjas nenurodė konkrečių neteisėtų atsakovo atstovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie pareiškėjui realiai galėjo sukelti tokias neigiamas pasekmes, kurios būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri galėtų būti įvertinta pinigais, atlyginimo. Pareiškėjas skunde išdėstė tik abstrakčius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, nepagrindė subjektyvių neigiamų pasekmių ir tiesioginio priežastinio ryšio.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje spręs dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 20 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

6. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl neužtikrinto jo užimtumo, rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 111, 136 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 4 dalimi, 1371 straipsnio 1 ir 5 dalimis; Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nuomone, kad nuteistiesiems, kurie nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos ir ilgalaikėmis laisvės atėmimo bausmėmis, turi būti sudarytos galimybės rinktis įvairių rūšių tikslingą veiklą (ne tik darbą, pageidautina pagal įgytą profesiją ir išsilavinimą, bet ir sportą, poilsį / bendravimą), siekiant stiprinti jų nepriklausomybės ir asmeninės atsakomybės jausmą; atsakovo atstovo tvirtinimu, kad pareiškėjui Marijampolės PN sudarytos galimybės lankyti užsiėmimus; Marijampolės PN pateiktais duomenimis, kad pataisos įstaigoje nuteistiesiems yra sudaryti programų ir pozityvių priemonių vykdymo grafikai; pareiškėjas dalyvavo programose „Kitoks“, „Relakcija“, „Mangalų terorija“, „Bendravimo įgūdžių ugdymo ir emocijų psichologinio konsultavimo programoje“; Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaita Nr. NKP-2019/1-1 (18 psl.), kurioje konstatuota, kad į Marijampolės PN perkelti nuteistieji, atliekantys bausmę iki gyvos galvos, turi galimybę po 2–3 val. per dieną išeiti iš savo kamerų ir visi kartu užsiimti bendra veikla poilsio kambaryje (žaisti stalo žaidimus: domino, šachmatais, šaškėmis ir panašiai). Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovo atstovas nesirūpino pareiškėjo užsiėmimais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, bei atmetė kaip nepagrįstus analizuojamus pareiškėjo skundo argumentus.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl nesudarytos galimybės įsidarbinti, rėmėsi BVK 111 straipsniu, 125 straipsnio 1, 3 ir 8 dalimis; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą); pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų; todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kita. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus viršininkas nesuteikė leidimo įdarbinti pareiškėją, nes pareiškėjas 6 kartus baustas drausmine tvarka, 4 kartus nuobaudos skirtos už grubius pažeidimus ir yra galiojančios. Nusikalstamo elgesio rizika nevertinta, nes nuteistasis atsisakė būti vertinamas pagal Oasys metodiką. Teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu, nes atsisakymas įdarbinti pareiškėją yra susijęs su jo asmenybe (padarytais vidaus tvarkos taisyklių pažeidimais). Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, darbas pataisos įstaigose nėra viena iš socialinių garantijų, kuri taikoma darbo teisinių santykių srityje, o yra viena iš pataisos priemonių, kuri taikoma nuteistiesiems, siekiant juos paruošti gyvenimui laisvėje ir pan. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, kad Marijampolės PN nepagrįstai jam nesuteikė darbo.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jam nebuvo suteikta teisė nueiti į koplytėlę, rėmėsi BVK 106 straipsnio 1 dalimi; taip pat atsakovo atstovo tvirtinimu, kad nuteistųjų iki gyvos galvos norėjimas išpažinti tikėjimą vykdomas tose patalpose, kuriose pareiškėjas atlieka bausmę. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas ir nepateikė duomenų, ar pareiškėjui buvo suteikta teisė eiti į koplytėlę, tačiau iš kitų byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN administracijai ginčo laikotarpiu neteikė prašymų nuvesti jį į koplytėlę ar skundų dėl tokios teisės nesuteikimo. Teismas apibendrino, kad šiuo atveju pareiškėjas teismui nenurodė jokių konkrečių atvejų ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų, jog jam neleista nueiti į koplytėlę, byloje taip pat nenustatytos pareiškėjo teiginį patvirtinančios aplinkybės. Pareiškėjui Marijampolės PN buvo sudaryta galimybė susitikti su kunigu ir vienuole ir taip išpažinti savo tikėjimą. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, nurodė, kad analizuojamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, todėl šį pareiškėjo skundo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, vertinamas pareiškėjo skundo teiginius dėl kameroje neįrengto radijo taško ir kabelinės televizijos, rėmėsi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktu, kuriame nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema, bei atsakovo atstovo tvirtinimu, kad Marijampolės PN kiekvienoje kameroje yra įrengtas radijo taškas, o reikalavimo įrengti kabelinę televiziją teisės aktai nenumato. Teismas nenustatė pagrindo abejoti oficialiais atsakovo atstovo duomenimis, kad Marijampolės PN kiekvienoje kameroje yra įrengtas radijo taškas, o dėl kabelinės televizijos nebuvimo teismas pabrėžė, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja Marijampolės PN kamerose įrengti kabelinę televiziją. Tai reiškia, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo ir konkrečiai nenurodė, kokius neigiamus išgyvenimus patyrė dėl galbūt neveikiančio radijo taško bei kabelinės televizijos.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jam atsakovo atstovas neleido iš savo lėšų įsigyti akinius, todėl (duomenys neskelbtini), rėmėsi BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjui pasiskundus dėl (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui buvo užsakyta oftalmologo konsultacija, kuri jam buvo suteikta 2019 m. gruodžio 3 d. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų analizuojamu aspektu, todėl šį pareiškėjo skundo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl jo persekiojimo ir pareigūnų naudojamo psichologinio smurto, nustatė, kad pareiškėjas Marijampolės PN administracijai ginčo laikotarpiu neteikė jokių skundų dėl fizinio, psichologinio ar kitokio smurto, patirto iš pareigūnų. Tai reiškia, kad Marijampolės PN neturi duomenų apie galimą netinkamą Marijampolės PN darbuotojų elgesį su pareiškėju. Be to, pareiškėjas teismui nenurodė jokių konkrečių atvejų ir nepateikė juos patvirtinančių duomenų, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, nenustatė pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu, todėl šį pareiškėjo skundo argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nenustatyta, jog Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas nurodė, kad tam tikras pareiškėjo laisvių apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai, paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nesant visų būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų, asmens patirtos žalos, neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, neatkreipė dėmesio į tai, jog Marijampolės PN specialiai neleido jam įsigyti akinių ir 6 mėn. nebuvo kabelinės televizijos (išvardija prašymų, teiktų Marijampolės PN, datas ir numerius). Pareiškėjas dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti akinių, patyrė dideles dvasines kančias, pažeminimą, pablogėjo sveikata. Dėl patirto streso pareiškėjui išrašyti akiniai nebetinka, nes (duomenys neskelbtini), o naujų įsigyti negali. Marijampolės PN sunaikino jo prašymus, rašytus dėl vedimo į bažnyčią (tam skirtas patalpas). Taip pat pareiškėjas buvo kankinamas, nes 23 val. per parą turėjo būti kameroje, nors jis turi teisę 8 val. per parą būti kažkuo užimtas (darbu, sportu, programomis). Dėl to gėrė antidepresantus iki 2020 m. kovo 31 d., sutriko miego ciklas ir turi vartoti vaistus. Teismas visus jo skunde išvardintus nusiskundimus išnagrinėjo neišsamiai, todėl juos turėtų išnagrinėti apeliacinės instancijos teismas.

15. Atsakovo atstovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Marijampolės PN sąlygų laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2020 m. kovo 20 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat tam tikrais atvejais pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo bylą, taip pat kartoja savo nusiskundimus dėl to, jog jam nebuvo leista už savo lėšas įsigyti akinių, nebuvo įrengtos kabelinės televizijos, jo nevedė į koplytėlę ir neužtikrino 8 val. per parą užimtumo.

18. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą, neleidus pareiškėjui savo lėšomis įsigyti akinių

19. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jo teigimu, nepagrįstai nenustatytų jo teisių pažeidimų dėl to, kad jam nebuvo leista už savo lėšas įsigyti akinių, pirmiausiai primena, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1855‑575/2017).

20. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi, teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat ar teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sprendžia, kad tikrinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti akinių, paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta.

22. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad:

(1) vienas esminių pareiškėjo skundo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentų (b. l. 5) buvo tai, jog jis kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, kad šis leistų jam už savo lėšas įsigyti akinius, kuriuos išrašė Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojas. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN direktorius griežtai atsisakė disponuoti pareiškėjo asmeniniais pinigais ir neleido minėtų akinių jam įsigyti. Dėl šios priežasties, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini), todėl jis vėl turės vykti į ligoninę, kad (duomenys neskelbtini);

(2) atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16–19) jokių atsikirtimų į pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti akinių, nenurodė;

(3) pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad jam atsakovo atstovas neleido iš savo lėšų įsigyti akinių, todėl (duomenys neskelbtini), rėmėsi BVK 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu („nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą“). Taip pat teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, kad 2019 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjui pasiskundus dėl (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo 20 d. jam buvo užsakyta oftalmologo konsultacija, kuri buvo suteikta 2019 m. gruodžio 3 d. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus analizuojamu aspektu ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.

23. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią jis kildino iš, jo nuomone, neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neleidžiant už savo lėšas įsigyti gydytojo išrašytų akinių.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 92–103 ir 106–109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises. BVK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams bei artimiesiems giminaičiams ir pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimu – kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 22 d.) 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo“ 4.15 punkte nustatyta – „Akiniai, kontaktiniai lęšiai, jiems skirtos dėtuvės ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonės“.

25. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui akiniai buvo išrašyti 2019 m. gruodžio 3 d. oftalmologo konsultacijos metu (b. l. 78, 85), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad minėti akiniai pareiškėjui būtų išduoti ar kad, kaip teigia pareiškėjas, būtų sudaryta galimybė jam pačiam (ar per kitus asmenis) juos įsigyti. Iš atsakovo atstovo pateikto pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 24 d. prašymo (b. l. 75) ir 2020 m. kovo 15 d. pasiaiškinimo (b. l. 76–77) matyti, kad pareiškėjas reiškė atsakovo atstovui nusiskundimus dėl to, jog jam neleidžiama disponuoti savo pinigais, įsigyti reikalingų daiktų (taip pat ir akinių), išsiųsti turimus pinigus kitiems asmenims, kad šie jam nupirktų akinius. Kaip buvo nurodyta, atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą jokių argumentų šiuo aspektu nenurodė, taip pat nepateikė jokių duomenų, kaip buvo sprendžiamas akinių išdavimo pareiškėjui klausimas ar klausimas dėl to, kad pareiškėjui pačiam (ar per kitus asmenis) būtų leista įsigyti akinius. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime jokių argumentų nepateikė, t. y. neatsakė į vieną esminių pareiškėjo skundo pagrindą sudarančių teiginių, taip pat šiuo aspektu byloje esančių įrodymų neanalizavo ir nevertino, iš atsakovo atstovo paaiškinimų ir susijusių dokumentų nepareikalavo.

26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

27. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamo teismo sprendimo dalis tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti akinių, naikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kitų pareiškėjo reikalavimų

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, jo teigimu, nepagrįstai nenustatytų jo teisių pažeidimų dėl neįrengtos kabelinės televizijos, jo nevedimo į koplytėlę ir neužtikrinto 8 val. per parą užimtumo aktualaus teisinio reglamentavimo, teismų praktikos bei įrodymų vertinimo aspektais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas. Vengiant pirmosios instancijos teismo motyvų kartojimo, jie neperrašomi.

29. Dėl kabelinės televizijos įvedimo papildomai pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjas teikė atsakovo atstovui prašymus įrengti kabelinę televiziją ir šie jo prašymai nebuvo patenkinti, savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovo atstovas ar jo pareigūnai neveikė neteisėtai. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenumato atsakovo atstovui pareigos tokią televiziją įrengti.

30. Dėl pareiškėjo nevedimo į koplytėlę papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tokius prašymus teikė atsakovo atstovui. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas teikė skundus dėl nenuvedimo į koplytėlę. Pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kam konkrečiai jis tokius prašymus (ar skundus) teikė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo atstovas, nenuvesdamas pareiškėjo į koplytėlę, neteisėtų veiksmų ar neveikimo neatliko.

31. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis tiek, kiek teismas nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimų dėl neįrengtos kabelinės televizijos, jo nevedimo į koplytėlę ir neužtikrinto 8 val. per parą užimtumo, yra teisėta ir pagrįsta. Ją keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį tiek, kiek ja atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jam nebuvo leista įsigyti akinių, panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė