Legislator Case Law & Legislation
6ffbfa19-aa8f-499d-a92c-10c85b6f09ed AI generated

6ffbfa19-aa8f-499d-a92c-10c85b6f09ed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6ffbfa19-aa8f-499d-a92c-10c85b6f09ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI2-1481-983/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04091-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė vertėjaujant I. K., dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovui advokatui D. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui V.

Legislator headnote

AI generated

6ffbfa19-aa8f-499d-a92c-10c85b6f09ed · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI2-1481-983/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04091-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė vertėjaujant I. K., dalyvaujant pareiškėjui A. B., jo atstovui advokatui D. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui V.

B., žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ..

PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kina, kad 2020 m. vasario 1 d. po įvykusio konflikto su taksi vairuotoju buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatÄ tolimesniam aiÅ¡kinimuisi. Pažymi, jog jis buvo laikomas areÅ¡tinėje, į kuriÄ keturis kartus buvo kviečiama greitoji pagalba dėl pareiÅ¡kėjo patirtos hipertenzijos krizės, todėl pareiÅ¡kėjas buvo nugabentas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir Ligoninė). Gabenant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Ligoninę, prieÅ¡ jį buvo panaudota fizinė prievarta (specialiosios priemonės – antrankiai).

Atvykus į Ligoninę, pareiÅ¡kėjas taip pat buvo vedamas su antrankiais, Å¡iomis aplinkybėmis jį matė ne tik medicininio personalo darbuotojai, tačiau ir Ligoninės priimamajame esantys asmenys. PareiÅ¡kėjas su antrankiais buvo vedamas ir į tualeto patalpÄ , kurioje antrankiai nebuvo nuimti, juos nuėmė tik gydytojo kabinete, kol buvo atliekamas medicininis patikrinimas, po kurio antrankiai vėl buvo uždėti. Nurodo, jog į Ligoninę buvo vežamas dėl sulaikymo metu patirto streso, o jį vežant į Ligoninę su antrankiais, taip pat vedant vieÅ¡ai Ligoninės patalpose, jis patyrė dar didesnį stresÄ , o tai atsiliepė jo sveikatai.

Dėl skunde nurodytų aplinkybių jis patyrė pažeminimÄ , gėdos jausmÄ , baimę, stresÄ , fizinį skausmÄ , didelį sukrėtimÄ . Pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas buvo sulaikytas dėl galimai padaryto nesunkaus nusikaltimo, pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino ir vykdė jų nurodymus, taip pat nekėlė pavojaus sau ar kitiems, todėl mano, kad specialiosios priemonės – antrankiai jo atžvilgiu buvo panaudoti pažeidžiant proporcingumo principÄ . Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius (toliau – ir Seimo kontrolierius), iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo advokato skundÄ dėl Vilniaus AVPK pareigÅ«nų veiksmų, nusprendė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu specialiosios priemonės (antrankius) buvo panaudotos nepagrįstai.

Teismo posėdžio metu tiek pareiÅ¡kėjas, tiek pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas palaikė skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus AVPK areÅ¡tinę buvo uždarytas 2020 m. vasario 1 d. 05. 11 val., įtariant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra nenustatė, kad policijos pareigÅ«nai vedant pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Ligoninę nepagrįstai naudojo antrankius. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 11 d. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas įvertino pareiÅ¡kėjo advokato pareiÅ¡kimuose pateiktÄ informacijÄ apie galbÅ«t netinkamus pareigÅ«nų veiksmus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ir nustatė, kad Vilniaus AVPK pareigÅ«nai sulaikydami pareiÅ¡kėjÄ bei pristatydami į Vilniaus AVPK vykdė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ pareigÄ .

Ä®vertinus, kad dėl pareiÅ¡kėjo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigÅ«nai prieÅ¡ pastarÄ jį veikė neteisėtai. Antrankiai buvo naudoti teisėtai, kadangi Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punktas policijos pareigÅ«nams konvojuojant arba pristatant į policijos įstaigÄ , kitÄ institucijÄ ar įstaigÄ administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atliekant Å¡ių asmenų apžiÅ«rÄ , taip pat vykdant asmenų gražinimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , yra suteikiama teisė naudoti antrankius ir suriÅ¡imo priemones.

Teismas konstatuoja: Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, nepagrįstai naudojant specialiÄ sias priemones - antrankius, atlyginimo. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui 2020 m. vasario 1 d. 04:26 val. buvo suraÅ¡ytas įtariamojo laikino sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. vasario 1 d. 00:40 val. pareiÅ¡kėjas sulaikytas įtariant nusikalstamos veikos, kuri numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), padarymu.

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, pareiškėjas į Vilniaus AVPK areštinę buvo uždarytas 2020 m. vasario 1 d. 01:05 val. Asmens kortelės išraše nurodyta, jog pareiškėjui 2020 m. vasario 1 d. 12.24 val. buvo atlikta medicininė apžiūra ir duoti vaistiniai preparatai, taip pat kviesta greitoji medicinos pagalba bei reikalaujant 12.59 val. išvežtas į Ligoninę, o 15.09 val. gražintas į Vilniaus AVPK areštinę. Pareiškėjas paleistas 2020 m. vasario 1 d. 18:02 val. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pagal LVAT praktikÄ pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz.

LVAT 2011-03-30 nutartis Nr. A444-669/2011). Taigi Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjui tenka pareiga įrodyti, kad bÅ«tent dėl Vilniaus AVPK neteisėtų veiksmų ji patyrė nurodomÄ neturtinę žalÄ â€“ pažeminimÄ , stresÄ , gėdos jausmÄ , fizinį skausmÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad paminėtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, dėl kurių kildina neturtinę žalÄ , jis patyrė konvojavimo metu, o taip pat ir Ligoninėje, kadangi jo atžvilgiu neteisėtai buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT), nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrÄ jÄ pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai aiÅ¡kina siaurai, t. y. ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „VieÅ¡ojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį vieÅ¡osios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti Å¡ių įgalinimų ribų.

VieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti virÅ¡ijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas, yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. VieÅ¡Ä jį administravimÄ vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai negali bÅ«ti prieÅ¡pastatoma pareigai laikytis Å¡iÄ veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar vieÅ¡osios teisės subjektas elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir atidžiai, turi bÅ«ti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų reikalavimų (pvz.

LAT 2008-03-04 nutartis Nr. 3K-3-154/2008). Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr.1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 5 d.) (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugÄ .

Konvojuotojai prievartÄ (psichinę ir fizinę), specialiÄ sias priemones (antrankius, tramdomuosius marÅ¡kinius ar suriÅ¡imo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius Å¡unis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), Å¡aunamÄ jį ginklÄ konvojavimo metu naudoja jų tarnybÄ ar tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir Å¡ių taisyklių nustatytais pagrindais (221 punktas). Konvojuotojų tarnybÄ ar tarnybinę veiklÄ reglamentuojančių įstatymų nustatyta fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir Å¡aunamasis ginklas gali bÅ«ti naudojami tik įspėjus apie tokį ketinimÄ ir suteikus asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę konvojuotojo, konvojuojamojo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas neįmanomas (222 punktas).

VieÅ¡ojo saugumo pajėgų, Kalėjimo departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba suriÅ¡imo priemones naudoja konvojuodami ypatingo konvojaus metu (223.1. punktas); 223.2. konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymÄ ; antrankiai Å¡iems asmenims gali bÅ«ti nuimti tik teismo posėdžio metu ir tik leidus Å¡io posėdžio pirmininkui, taip pat konvojuojamÄ jį palydėjus į tualetÄ (223.2. punktas); konvojuodami konvojuojamuosius transporto priemonėmis, kuriose nėra įrengta kamerų, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigÄ ar kitÄ paskirties punktÄ (223.3. punktas).

Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. 1162 „Dėl Specialiųjų priemonių specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) (toliau – ir ApraÅ¡as) 12.2 punkte numatyta, jog prieÅ¡ agresyvų, linkusį žalotis asmenį, taip pat konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigÄ , kitÄ institucijÄ ar įstaigÄ administracinį nusižengimÄ ar nusikalstamÄ veikÄ padariusį arba galbÅ«t padariusį asmenį, atlikdamas Å¡io asmens apžiÅ«rÄ , taip pat vykdydamas asmens iÅ¡siuntimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos ar Å¡io asmens grÄ Å¾inimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ pareigÅ«nas gali panaudoti asmens judesių ribojimo priemones.

Pažymėtina, jog viena iÅ¡ asmens judesių ribojimo priemonių yra metaliniai antrankiai (ApraÅ¡o 2.2. punktas). Tačiau ApraÅ¡o 4 punkte nustatyta, kad pareigÅ«nas, prieÅ¡ panaudodamas specialiÄ sias priemones, privalo įvertinti asmens pasiprieÅ¡inimo lygį, specialiųjų priemonių naudojimu siekiamÄ tikslÄ , kokio poveikio efektyvumo tikimasi panaudojus specialiÄ sias priemones, galimybes pasinaudoti specialiųjų priemonių sukeltu poveikiu, specialiųjų priemonių panaudojimo ir poveikio padarinius, savo atsitraukimo, priedangos ir kitų specialiųjų priemonių panaudojimo galimybes, jeigu panaudotos specialiosios priemonės bÅ«tų nepakankamai veiksmingos.

PrieÅ¡ naudodamas specialiÄ sias priemones, pareigÅ«nas privalo paaiÅ¡kinti asmeniui ar asmenims sulaikymo pagrindÄ , atsakomybę, kylančiÄ už pareigÅ«no teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymÄ (5.1. punktas);  įspėti apie ketinimÄ panaudoti specialiÄ sias priemones (5.2. punktas). PrieÅ¡ naudodamas specialiÄ sias priemones, pareigÅ«nas gali nevykdyti veiksmų, nurodytų ApraÅ¡o 5 punkte, tik tais atvejais, kai bet koks delsimas naudoti specialiÄ sias priemones kelia grėsmę pareigÅ«no ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba kai toks įspėjimas neįmanomas (6 punktas).

Be to, ApraÅ¡o 7 punkte numatyta, kad pareigÅ«nas, spręsdamas, kokias iÅ¡ galimų konkrečioje situacijoje naudoti specialiųjų priemonių jis naudos, vadovaujasi ApraÅ¡o 2 punkte nurodytais įstatymais, ApraÅ¡u, įgytomis teorinėmis ir praktinėmis specialiųjų priemonių naudojimo žiniomis, įvertina tiek kylančiÄ , tiek specialiųjų priemonių keliamÄ grėsmę, specialiųjų priemonių naudojimo veiksmingumÄ , pasirinktÄ veiksmų taktikÄ , siekiamus tikslus ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigÅ«nas turi teisę panaudoti prievartÄ tik tarnybinio bÅ«tinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. PareigÅ«nas naudoti prievartÄ privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , teisės pažeidimo pobÅ«dį, intensyvumÄ ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigÅ«no ar kito asmens gyvybei ar sveikatai Tačiau Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, jog pareigÅ«nas turi teisę naudoti antrankius ir suriÅ¡imo priemones, konvojuodamas arba pristatydamas į policijos įstaigÄ , kitÄ institucijÄ ar įstaigÄ administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas Å¡ių asmenų apžiÅ«rÄ , taip pat vykdydamas asmenų grÄ Å¾inimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ .

Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad įvertinus tai, kad dėl A. B. veiksmų 2020-02-01 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad Policijos registruojamų įvykių registre buvo registruotas praneÅ¡imas kad 2020-02-01 apie 00:15 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) A. B. sėdėdamas pareiÅ¡kėjo P. D. taksi automobilyje (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės ir nesutikdamas su teikiama paslauga griebė jam ranka už kaklo ir pradėjo jį smaugti, taip sukeldamas fizinį skausmÄ , t. y. jis buvo sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 str. nustatyta tvarka ir uždarytas į areÅ¡tinę įtariant jį nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, antrankiai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu jį konvojuojant buvo naudoti teisėtai, tačiau teismas su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka.

IÅ¡ paminėto teisinio reglamentavimo darytina iÅ¡vada, kad specialiųjų priemonių panaudojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, kurios taikymas riboja žmogaus teises, todėl specialiosios priemonės (nagrinėjamu atveju – antrankiai) turi bÅ«ti taikomos tik esant bÅ«tinumui. Pažymėtina, kad tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad nors tiek Policijos įstatymo 27 str. 4 d. 2 p., tiek ApraÅ¡o 12.2 p. nurodyta, jog policijos pareigÅ«nas konvojuodamas asmenį asmenį įtariamÄ galimai nusikalstamos veikos padarymu turi teisę naudoti atrankius, tačiau Å¡iÄ teisę, t. y. naudoti specialiÄ sias priemones, gali naudoti tik esant tarnybinio bÅ«tinumo atvejui, adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečiÄ situacijÄ , individualias pažeidėjo savybes, prieÅ¡ panaudodamas specialiÄ sias priemones, privalo įvertinti asmens pasiprieÅ¡inimo lygį, specialiųjų priemonių naudojimu siekiamÄ tikslÄ , kokio poveikio efektyvumo tikimasi panaudojus specialiÄ sias priemones, specialiųjų priemonių panaudojimo ir poveikio padarinius.

Be to, tiek Konvojavimo taisyklėse, tiek ApraÅ¡e numatyta, kad fizinė prievarta gali bÅ«ti naudojama tik prieÅ¡ tai įspėjus apie ketinimÄ panaudoti specialiÄ sias priemones, suteikus asmeniui galimybę vykdyti teisėtus konvojuotojo reikalavimus. Tuo tarpu įvertinęs byloje pateiktos medžiagos turinį, teismas konstatuoja, kad negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo bÅ«tinumas taikyti specialiÄ sias priemones - antrankius. Pažymėtina, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog sulaikant pareiÅ¡kėjÄ galimai nusikalstamos veikos padarymo vietoje ir vežant jį į policijos komisariatÄ tolimesniam aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimui, specialiosios priemonės jo atžvilgiu naudotos nebuvo.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų policijos pareigÅ«nų G. P., T. B. liudytojų apklausos protokolų, vyr. tyrėjos S. K. tarnybinio praneÅ¡imo, Ä®tariamojo laikinojo sulaikymo protokolo matyti, kad pristatant A. B. į policijos komisariatÄ jis buvo ramus, vykdė visus policijos reikalavimus, sulaikymo metu spec. priemonės naudotos nebuvo. Kad pareiÅ¡kėjas kėlė grėsmę sau ar aplinkiniams, nevykdė teisėtų policijos pareigÅ«nų reikalavimų, prieÅ¡inosi policijos pareigÅ«nams jį konvojuojant į Ligoninę ar iÅ¡ jos, taip pat atvykus į Ligoninę byloje nėra nustatyta.

Taigi, iÅ¡ byloje esančios medžiagos negalima daryti iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju specialiųjų priemonių panaudojimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo bÅ«tinas. Pažymėtina ir tai, jog nors iÅ¡ į bylÄ pateiktų Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vado A. M. 2020-01-02 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020-04-10 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) kuriais buvo atsakyta į pareiÅ¡kėjo atstovo paklausimus, galima suprasti, kad antrankiai A. B. atžvilgiu jį konvojuojant į Ligoninę ir Å¡i jos buvo panaudoti, kadangi jis buvo konvojuojamas ne specialiuoju transportu, tačiau atsakovas Å¡iuo argumentu teismo posėdžio metu nesirėmė, į bylÄ jokių Å¡iÄ aplinkybę, t. y. kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas ne specialiuoju transportu, patvirtinančių įrodymų nepateikė, prieÅ¡ingai, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovui nėra žinoma, kokiu transportu pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas, todėl Å¡is argumentas atmetamas kaip nepagrįstas Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog Vilniaus AVPK neįrodė bÅ«tinumo panaudoti antrankius, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo padaryti neteisėti veiksmai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02).

Teismas konstatuoja, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjas jį konvojuojant į Ligoninę ir iÅ¡ jos bei pačioje Ligoninėje buvo su antrankiai (antrankiai jam buvo nuimti tik jį atvedus į gydytojo kabinetÄ , kol buvo atliekamas medicininis patikrinimas). Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortÄ ir kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti pareigÅ«nų veiksmai – antrankių panaudojimas, žala – pareiÅ¡kėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortÄ , tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Vertindamas pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų nematyti, kad dėl pareiÅ¡kėjo konvojavimo su antrankiais bÅ«tų kilusi didelė žala pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai, tačiau teismas atsižvelgęs į pažeidimo ypatumus, pažymi, kad dėl antrankių panaudojimo pareiÅ¡kėjas galėjo patirti fizinių ir dvasinių nepatogumų. Dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ .

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytus žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingus kriterijus daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos bÅ«tų galima įvertinti jo praÅ¡oma 5 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs Vilniaus AVPK pareigÅ«nų padaryto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę (pažeidimas truko trumpÄ laiko tarpÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas 2020-02-01 12.59 val. buvo iÅ¡vestas konvojavimui į medicinos įstaigÄ ir 15.09 val. grÄ Å¾intas į areÅ¡tinę), pareiÅ¡kėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, jis įgijo teisę į pagrįstų dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas byloje yra pateikęs duomenis apie 1350 Eur pirmos instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2020-12-18 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 2020/12/18-32, 2020-12-21 pervedimo iÅ¡raÅ¡as).

Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia (be kita ko), į bylos sudėtingumÄ , trukmę, teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ , pobÅ«dį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertindamas pareiÅ¡kėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sÄ naudas, teikiant teisines paslaugas Å¡ioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, bei tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteisia 135 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 135 Eur (Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė