6ffb577f-b358-4036-a530-e050203ed718 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-110-562/2023 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01208-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.11.5; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. vasario 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio energija” kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės V. K. 330,25 Eur skolÄ ;

2) priteisti 31 Eur palūkanų;

3) priteisti 5 proc. procesines palūkanas;

4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovė V. K. yra patalpų adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Å iose patalpose ieÅ¡kovės bendrovė tiekia Å¡ilumos energijÄ . Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 str. 1 d. nuostata, kad nuo to momento, kai prie Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų yra prijungti skolininko Å¡ilumos vartojimo įrenginiai, yra sudaryta atsiskaitymo už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ sutartis, skolininkas privalo mokėti už Å¡ilumÄ . Mokesčiai už Å¡ilumÄ , tiektÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, buvo priskaičiuoti įstatymų nustatyta tvarka. Per laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2021 vasario 1 d. už suvartotÄ Å¡ilumÄ atsakovė neapmokėjo 330,25?Eur skolos. Atitinkamai, vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., buvo priskaičiuota 31 Eur palÅ«kanų.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodė, jog ieÅ¡kovė bando įrodyti, kad pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra centrinio Å¡ildymo sistema, nors jokie centrinio Å¡ildymo vamzdžiai bendro naudojimosi patalpose, kurios yra atsakovei priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), nėra. 2014 m. spalio 10 d. pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje yra ginčo patalpos, yra suformuota kaip atskiras pastatas, atskiriant jį nuo kitos pastato dalies. Naujai suformuotame pastate nėra centrinio Å¡ildymo sistemos, kuria Å¡ilumos energijÄ tiektų ieÅ¡kovė. Pastate yra įrengtas vietinis centrinis Å¡ildymas, o centralizuotas Å¡ilumos energijos tiekimas atjungtas. Patalpos, buvusios (duomenys neskelbtini), neturi bendro naudojimo patalpų, kuriose bÅ«tų tiekiama Å¡ilumos energija iÅ¡ centralizuotų Å¡ildymo sistemų.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį tenkino:

1) priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 330,25 Eur skolÄ ;

2) priteisė 31 Eur palūkanų;

3) priteisė 5 proc. procesines palÅ«kanas už priteistÄ 361,25 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2021 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) priteisė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo atsakovė padavė apeliacinį skundÄ . Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 10 d. nutartimi tenkino atsakovės V. K. apeliacinį skundÄ ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimÄ bei perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

6. IeÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) priteisti iš atsakovės 270,04?Eur skolos;

2) priteisti 28,26?Eur palūkanų;

3) priteisti 5 proc. procesinių palūkanų;

4) priteisti 17 Eur žyminio mokesčio;

5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintas ieškinys buvo grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais kaip ir pradinis ieškinys.

7. Atsiliepimu į patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovė prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog kad tarp Å¡alių ilgÄ laiko tarpÄ vyko teisminiai ginčai, kurių metu buvo pripažinta, kad pastate (duomenys neskelbtini) nėra centrinio Å¡ildymo sistemos. 2014 m. spalio 10 d. pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje yra ginčo patalpos, už kurios priskirtas bendrojo naudojimo patalpas ir yra reikalaujama priteisti skolÄ , buvo suformuotos kaip atskiras pastatas, atskiriant jį nuo kitos pastato dalies.

Nurodė, kad naujai suformuotame pastate, kuriame yra ginčo patalpos, priklausančios atsakovei, tiek iki 2014 m. spalio 10 d., tiek ir po 2014 m. spalio 10 d. nebuvo ir nėra centrinio Å¡ildymo sistemos, kuria Å¡ilumos energijÄ tiektų ieÅ¡kovė. Atsakovei priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), yra įdiegtas vietinis centrinis Å¡ildymas, o ne Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų Å¡ilumos energijos tinklų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3425-599/2022 ieÅ¡kinį tenkino.

Sprendimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. Teismas nustatė, kad iÅ¡ civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl apmokėjimo už Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėm, t. y. ar atjungus centrinį Å¡ildymÄ Ä¯ butÄ lieka / nelieka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms. 8.2. Teismas, iÅ¡ byloje esančių įrodymų viseto, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra pagrįstas bei tenkintinas, o atsakovės argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.

Pažymėjo, kad daugiabučio namo bendraturčių pareiga apmokėti jiems tenkančiÄ bendrojo naudojimo patalpoms sunaudotos Å¡ilumos energijos dalį atsiranda daiktinės teisės pagrindu pagal CK 4.76 ir 4.82 straipsnių nuostatas. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymÄ bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , sprendė, jog iÅ¡ bylos medžiagos turinio matyti, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo ir ji patalpas Å¡ildo savarankiÅ¡kai.

Atitinkamai teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, savaime nelemia, jog ji neturi pareigos mokėti už Å¡ilumÄ bendrosioms reikmėms. Minėta, kad net ir savo patalpas atsijungusiam nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo vartotojui, esant nurodytoms sÄ lygoms, iÅ¡lieka pareiga mokėti už daugiabučiame name suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ bendrosioms reikmėms tenkinti. 8.3. Teismas sprendė, jog esminė aplinkybė, kurios pagrindu atsakovė visgi turi mokėti ginčo mokesčius ieÅ¡kovei yra ta, jog atsakovė, nors ir nurodė, kad yra suformuotas atskiras pastatas su autonominiu Å¡ildymu, tačiau tai patvirtinančių oficialių įrodymų nei Å¡ioje civilinėje byloje nėra pateikta bei tokių įrodymų atsakovė aplamai neturi. 2013 metų suformuota kadastrinė byla dėl atskiro pastato iki Å¡iol nėra registruota VÄ® Registrų centre, tokiu bÅ«du negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog atskiras pastatas, kaip toksai, teisėtai Å¡iuo metu egzistuoja bei jame yra numatytas ir teisėtas naujas patalpų Å¡ildymo bÅ«das, todėl visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju vadovaujasi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais iÅ¡ VÄ® Registrų centro, kuriuose yra nurodyta, jog tai nėra atskiras pastatas su autonominiu Å¡ildymu, o yra butas su bendrojo naudojimo patalpomis, ir tuo pagrindu pagrįstai skaičiuoja skolÄ atsakovei. 8.4.

Teismas vertino, kad Å¡ioje byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybė, kad namo, kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos, daugumos savininkų bÅ«tų priimtas sprendimas nutraukti Å¡ilumos tiekimÄ bendrojo naudojimo patalpose ir kad realiai Å¡ilumos tiekimas bÅ«tų nutrauktas, atsižvelgiant į tai, padarė iÅ¡vadÄ , kad name, kuriame yra atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, yra vartojama ieÅ¡kovės tiekiama Å¡ilumos energija bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9.

Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-3425-599/2022 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir neatsižvelgė į tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad pastato daliai, tame tarpe ir bendrosioms patalpoms, kuriose yra patekimas į atsakovei priklausantį butÄ , nėra tiekiama Å¡ilumos energija, Å¡ioje dalyje nėra net centrinio Å¡ildymo sistemos vamzdžių, kurie buvo paÅ¡alinti ieÅ¡kovės darbuotojų inciatyva.

Tai konstatuota ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. sprendime civilinėje byloje N. 2-34164-235/2015, kurioje teismas konstatavo, kad pati ieÅ¡kovė, jos darbuotojai ir AB „Panevėžio butų Å«kis“ darbuotojai dar 1998 m. gruodžio 10 d. nupjovė centrinio Å¡ildymo sistemos įvadinius vamzdžius pastogės patalpose virÅ¡ butų esančių adresu (duomenys neskelbtini), tuo patvirtindami faktÄ , kad Å¡ilumos energija nėra tiekiama į ginčo butÄ , dėl ko sutartis negali bÅ«ti sudaryta konkliudentiniais veiksmais, taip pat ir teisėtÄ buto atjungimÄ nuo centralizuotų Å¡ildymo sistemų įvykusį dar 1994 m. pabaigoje.

Atitinkamai tai 2022 m. gegužės 30 d. patvirtino ir (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė. 9.2. Pažymi, jog svarbu ir tai, kad kaip ir matyti iÅ¡ bylÄ nagrinėjusiam teismui pateiktos 2013 m. kovo 28 d. kadastrinių matavimų bylos, bendrojo naudojimo patalpas, kuriose yra atsakovei priklausantis butas ir kuris suformuotas kaip atskiras objektas pastate 2M2p, adresu (duomenys neskelbtini), nuo likusio pastato dalies skiria kapitalinė siena, tokiu bÅ«du suformuodama du atskirus ir savarankiÅ¡kus nekilnojamojo turto objektus.

Jokia Å¡ilumos energija pro kapitalinę pastato sienÄ nepatenka, o, kaip nurodyta anksčiau, bendrojo naudojimo patalpos, pro kurias patenkama į atsakovei priklausantį butÄ , nėra Å¡ildomos iÅ¡ centralizuotų Å¡ildymo sistemų, todėl atsakovė neturi pareigos mokėti už tai, kuo nesinaudoja. 9.3. Nurodo, jog nuo 2014 m. spalio 10 d., pastato, buvusio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kurioje yra ginčo patalpos, yra suformuota kaip atskiras pastatas, atskiriant jį nuo kitos pastato dalies. Naujai suformuotame pastate nebuvo ir nėra centrinio Å¡ildymo sistemos.

Tai reiškia, jog patalpos šildomos dujų, elektros ir pan. įrenginiais ar yra įrengta vietinė katilinė.

10. IeÅ¡kovė AB „Panevėžio energija“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti skundžiamÄ sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Nurodo, kad atsakovė, nors ir teigia, kad yra suformuotas atskiras pastatas su autonominiu Å¡ildymu, tačiau tai patvirtinančių oficialių įrodymų Å¡ioje civilinėje byloje nėra pateikta ir tokių įrodymų atsakovė neturi. Taigi, kadangi duomenys apie naujai suformuotÄ pastatÄ nėra iÅ¡vieÅ¡inti, atsakovės argumentas, kad naujai suformuotame pastate nėra centrinio Å¡ildymo sistemos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atitinkamai ieÅ¡kovė vadovaujasi oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais iÅ¡ VÄ® Registrų centro, kuriuose yra nurodyta, jog tai nėra atskiras pastatas su autonominiu Å¡ildymu, o yra butas su bendrojo naudojimo patalpomis, ir tuo pagrindu pagrįstai skaičiuoja skolÄ atsakovei. 10.2. Akcentuoja, kad byloje yra pateiktas namo, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo bÅ«das: centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė neturi jokio teisinio pagrindo ginčo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), traktuoti kaip nors kitaip ir kokiu nors kitu adresu, negu Å¡iuo metu yra iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre. IeÅ¡kovė mokesčius už Å¡ilumÄ , įskaitant ir Å¡ilumÄ bendrosioms reikmėms, skaičiuoja vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais. Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo visiškai patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Faktinės bylos aplinkybės 15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovei V. K. nuosavybės teise priklauso butas esantis adresu (duomenys neskelbtini).

16. IeÅ¡kovė pastate, kuriame yra atsakovei priklausantis butas, tiekia Å¡ilumos energijÄ . IeÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismÄ ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 270,04?Eur skolos bei 28,26?Eur palÅ«kanų už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d., nurodydama, jog mokesčiai už Å¡ilumÄ , tiektÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, buvo priskaičiuoti LR įstatymų nustatyta tvarka.

17. Ginčas byloje tarp Å¡alių kilo dėl to, ar atsakovei atsijungus nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos, ji privalo apmokėti skolÄ už Å¡ilumos energijÄ .

18. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, t.y. priteisė ieÅ¡kovės naudai 239?Eur skolÄ , 27,59?Eur palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 17 Eur žyminį mokestį.

19. Apeliaciniu skundu atsakovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡iais pagrindais:

1) dar 1998 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovės darbuotojai nupjovė centralizuoto Å¡ildymo vamzdžius pastogės patalpose, virÅ¡ butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), todėl Å¡ilumos energija nėra tiekiama į ginčo butÄ ;

2) pastatas, kuriame yra ginčo patalpos adresu (duomenys neskelbtini), dar nuo 2014 m. yra suformuota kaip atskiras pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra centrinio Å¡ildymo sistemos. Dėl apeliacinio skundo argumentų 20. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog 1998 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovės darbuotojai nupjovė centralizuoto Å¡ildymo vamzdžius pastogės patalpose, virÅ¡ butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), todėl Å¡ilumos energija nėra tiekiama į ginčo butÄ , dėl to sutartis negalėjo bÅ«ti sudaryta konkliudentiniais veiksmai.

21. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis pastatas. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrÄ ja daline nuosavybe, ir Å¡ios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektÄ bei juo disponuoti.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: bendrosios nuosavybės teisės dalis, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, kuris yra visų bendraturčių nuosavybė, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo šildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).

22. Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatÄ kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pareiga iÅ¡laikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti iÅ¡laidas bendro naudojimo daiktui iÅ¡laikyti bei prižiÅ«rėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros Å¡ildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pareigÄ mokėti už pastate sunaudotÄ Å¡ilumos energijÄ vartotojai turi neatsižvelgiant į tai, kokiu bÅ«du yra Å¡ildomos jų asmeninės patalpos, t. y. už Å¡ildymÄ , sunaudotÄ bendrosioms reikmėms, turi pareigÄ sumokėti ir vartotojai, kurie yra nutraukę Å¡ilumos tiekimo sutartis dėl savo asmeninių patalpų Å¡ildymo (pvz., pasirinkę Å¡ildyti patalpas naudojant tiekiamas dujas, elektrÄ ar kitu bÅ«du) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2020, 26 punktas, 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-695/2020).

24. Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo (toliau – ŠŪĮ) 12 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal VERT rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui. Å ių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iÅ¡ VERT rekomenduotų taikyti metodų.

Kiti metodai gali bÅ«ti taikomi tik suderinti su VERT. Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Taigi, ŠŪĮ yra įtvirtintas principas, jog už visÄ pastate sunaudotÄ Å¡ilumÄ apmoka to pastato vartotojai. Minėta, kad Å¡iÄ pareigÄ vartotojai turi neatsižvelgiant į tai, kokiu bÅ«du yra Å¡ildomos jų asmeninės patalpos, t. y. už Å¡ildymÄ , sunaudotÄ bendrosioms reikmėms, turi pareigÄ apmokėti ir vartotojai, kurie yra nutraukę Å¡ilumos tiekimo sutartis savo asmeninių patalpų Å¡ildymui, kÄ nagrinėjamu atveju yra atlikę apeliantai (ŠŪĮ 25 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

25. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip jau buvo konstatuota tiek ieškovės procesiniuose dokumentuose, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiga atsakovei mokėti kyla iš bendrosios nuosavybės teisės bendro naudojimo patalpų atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, jog atsakovė yra atsijungusi jai priklausančias patalpas nuo centrinio šildymo sistemos.

26. Pagal ŠŪĮ 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti už pastate sunaudotÄ Å¡ilumÄ , net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu Å¡ilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas – tačiau tokiu atveju, pagal ŠŪĮ 25 straipsnio 2 dalį, apskaičiuojant vartotojui (apeliantams) tenkantį Å¡ilumos kiekį, laikoma, kad visa Å¡iluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato Å¡ildymo sistemos vamzdynuose pristatant Å¡ilumÄ nuo Å¡ilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose). PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant ŠŪĮ 25 straipsnį, bÅ«tų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų (kurie nutraukė Å¡ilumos tiekimÄ bendrojo naudojimo patalpose) kitų Å¡ilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sÄ skaitÄ už Å¡ilumÄ bÅ«tų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos Å¡ilumos kiekis, o antriesiems – visas.

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė kolegija 2018 m. sausio 22 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e1-19-858/2017, iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas sistemiÅ¡kai ir negali bÅ«ti suprantamas izoliuotai nuo likusių Å¡io įstatymo nuostatų. Å io straipsnio 2 dalis, nurodanti, jog tam tikrais atvejais apmokėjimas už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas, negali bÅ«ti suprantama, kaip atleidžianti nuo prievolės Å¡ilumos tiekėjui apmokėti už visÄ pastatui Å¡ildyti sunaudotÄ Å¡ilumÄ , kurios kiekis paprastai nustatomas pagal Å¡ilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

Å ilumos Å«kio įstatymo 25 straipsnio 2 dalis tik reglamentuoja, kaip apmokėjimas už visÄ pastate sunaudotÄ Å¡ilumÄ yra paskirstomas vartotojams tame pastate – kuri dalis laikoma sunaudota bendrosioms reikmėms ir kuri sunaudota asmeninių patalpų Å¡ildymui.

28. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindama Å¡ios nuostatos taikymÄ , yra nurodęs, kad daugeliu atvejų pagal senos statybos inžinerinių sistemų tipinę konstrukcijÄ nėra techninių galimybių visiÅ¡kai eliminuoti į atsijungusių nuo centralizuoto Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų patalpas bei bendrojo naudojimo patalpas patenkantį pastato karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymo sistemos energijos kiekį, todėl nėra teisinio pagrindo ir visiÅ¡kai atleisti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkus nuo pareigos mokėti už karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymÄ , kaip daugiabučio namo inžinerinės konstrukcijos padarinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 56 punktas).

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi, nepaisant to, jog šilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose būtų nutrauktas ŠŪĮ 25 straipsnio 2 dalies prasme, jose gali būti suvartojama šiluma, patenkanti iš šilumos tiekimo įrangos rūsiuose, šilumos punktuose iš vamzdynų, nuo kurių įšyla pastato konstrukcijos ir tuo pačiu – asmeninio ir bendro naudojimo patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

29. Byloje nenuginčyta, kad pastate esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra įrengti bendro naudojimo objektai, kuriems yra teikiama Å¡ilumos energija, o Å¡iÄ Å¡ilumos energijÄ pastatui tiekia ieÅ¡kovė. Nustačius, kad atsakovei priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei kyla pareiga prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti. Å i pareiga yra nustatyta įstatymo, todėl jos neigimas yra nepagrįstas. Tokia iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo praktikoje formuluojamÄ taisyklę, kad Å¡iluma į namo butus tiekiama Å¡ilumos energijos vamzdynu, taigi, Å¡ilumos vamzdynu tekantys Å¡ilumos energijos srautai Å¡ildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukÅ¡to grindų iki virÅ¡utinio aukÅ¡to lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to ar atsakovė naudojasi bendro naudojimo patalpomis, ar ne, bendro naudojimo patalpos priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas (CK 4.85 straipsnio 3 dalis).

Bendrojo naudojimo objektų apraÅ¡as leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau Å¡i teisė turi bÅ«ti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto iÅ¡laidoms. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, sprendžia, kad atsakovės argumentai, jog ieÅ¡kovė reikalauja apmokėti už faktiÅ¡kai nepatiektÄ Å¡ilumos energijÄ , yra nepagrįsti, o argumentas, jog Å¡ilumos energija nėra tiekiama į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butÄ , neeliminuoja atsakovės pareigos mokėti už Å¡ilumos energijÄ tiekiamÄ bendrojo naudojimo patalpose.

31. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių. Atsakovė nurodo, jog pastatas, kuriame yra ginčo patalpos adresu (duomenys neskelbtini), dar nuo 2014 m. yra suformuota kaip atskiras pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra centrinio šildymo sistemos.

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

33. Pažymėtina, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis). Rungimosi principas suteikia proceso Å¡alims teisę ir pareigÄ Ä¯rodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Ä®rodinėjimo procese laikomasi principo, jog įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Kaip jau minėta, teismas priima sprendimus vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, t .y. kiekvienu konkrečiu atveju reikalinga įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tokie įrodymai yra patikimi ir leistini.

34. Atsižvelgiant į įrodinėjimo procesui keliamus reikalavimus, atsakovė, teigdama, jog yra suformuotas atskiras pastatas, kuriame nėra centrinio šildymo sistemos, privalėjo pateikti tai pagrindžiančiu įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra pateikta jokių objektyvių atsakovės teiginius patvirtinančių įrodymų.

35. Papildomai akcentuotina ir tai, jog iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, jog įrašų, apie nekilnojamojo turto objektÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Be to, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovė pateikė namo, adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä . IÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog minėto pastato Å¡ildymo bÅ«das yra Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 4.262 straipsnį įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtintas visų nekilnojamojo turto registre bei kadastre esančių duomenų (nuo jų įraÅ¡ymo) teisingumo ir iÅ¡samumo, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, principas. Kartu akcentuotina, jog pagal CK 2.71 straipsnio 3 dalį patvirtinti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ juridinių asmenų registro turi prima facie (preliminarus pagrįstumas) galiÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesivadovauti Å¡iais duomenimis, o atsakovės argumentas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

36. Atsižvelgiant į viskÄ , kas buvo iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė nesilaikė įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų skirstydama Å¡ilumos energijos kiekį bendrojo naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms. Apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad atsakovė neturi prievolės mokėti už Å¡ilumÄ bendroms namo reikmėms, nes jai priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto Å¡ilumos tiekimo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai vertino bylos aplinkybes, įrodymų visumÄ bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , o Å¡io sprendimo nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 37. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v.

Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismÄ motyvuotai atsakyti, gali bÅ«ti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti.

Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, tinkamai tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių ir deramai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, tiksliai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė motyvuotÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

40. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nesuformavo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: atsakovės V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja         Rosita Patackienė