6ffa81d0-efd5-45f7-8703-d024a8d474dc · Panevėžio apygardos teismas

N U T A R T I S Panevėžys, 2001 m                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1-105-366/2017                                                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20800-2016-2                                                                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.7.2.2.3; (S)                                                                        1.1.8.1.2; 2.3.6.4.5.

         N U O S P R E N D I  S 2017 m. lapkričio 24 d. Panevėžys, Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, sekretoriaujant Rimai PačeÅ¡iÅ«nienei,dalyvaujant prokurorui Ričardui Juozainiui,kaltinamajam K. D., kaltinamojo K. D. gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,nukentėjusios atstovei pagal įstatymÄ L. J.,nukentėjusios įgaliotam atstovui advokatui Vytautui Sketeriui,nevieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:K.

D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, padarymu;Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t  a  t  ė  : K. D. 2011 metų laikotarpyje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės A.

J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, ne mažiau nei keturis kartus tenkino savo lytinę aistrÄ , o bÅ«tent: vertė mažametę čiulpti, smaukyti (masturbuoti) jo lytinį organÄ ir tokiu bÅ«du seksualiai prievartavo mažametę A. J.. K. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų vasaros (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos mažametystės, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, ne mažiau nei keturis kartus lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete A.

J. o bÅ«tent: įvedė A. J. į makÅ¡tį savo varpÄ ir taip išžagino mažametę A. J., t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje.Be to jis buvo kaltinamas tuo, jog tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų vasaros (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos mažametystės, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, davęs nukentėjusiajai 10 litų, numovęs jai apatines kelnaites, pasikėsino išžaginti ir seksualiai prievartauti mažametę A.

J., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nes į kambarį įėjo auklėtoja A. R., kuri jį išvarė iš kambario, t.y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje. Kaltinamasis K. D. teismo posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįsta, tačiau duoti parodymus atsisakė.Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b.l. 48 – 49) K.

D. parodė, kad 15 metų gyveno (duomenys neskelbtini). Neprisimena kuriais metais, tačiau jam tuo metu buvo 16 ar 17 metų, vasaros metu galimai apie 16 val., nes tai buvo po pavakarių, kieme pamatė žaidžiančiÄ A. J.. Mano, kad tuo metu jai buvo 7 ar 8 metai. Kilo mintis pasikviesti A. Paprašė I. G., kad nueitų ir pakviestų A. Jis tai padarė ir A. priėjo. Pakvietė A. nueiti už gimnazijos. Ji klausė ko ten eiti. Nepamena kÄ jai atsakė. A. iÅ¡ pradžių eiti nesutiko. Pažadėjo duoti 5 litus, tuomet eiti sutiko.

Nuėjus už gimnazijos, numovė A. kelnes ir apatines kelnaites, o paskui nusimovė savo kelnes ir apatines kelnaites. A. tylėjo ir nieko nesakė. Liepė jai čiulpti savo lytinį organÄ ir savo ranka kiÅ¡o jį A. į burnÄ . Po to liepė A. „pasmaukyti“ savo lytinį organÄ . Kiek laiko ji čiulpė ir smaukė lytinį organÄ nepamena. Po to liepė jai atsigulti ant žolės. Kai ji atsigulė, savo lytinį organÄ kiÅ¡o jai į „putę“. Ä® užpakalį savo lytinio organo jai nekiÅ¡o.

TÄ kartÄ su A. iÅ¡ viso prabuvo apie 40 minučių. Po to, kaip ir buvo žadėjęs, davė jai penkis litus. Po kiek laiko nepamena, tačiau žino, kad tÄ pačiÄ vasarÄ dar du kartus buvo nusivedęs A. už gimnazijos ir darė tÄ patį, t.y. ji čiulpė, smaukė jo lytinį organÄ , kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į „putę“. Visus kartus duodavo jai po 5 litus.Dar vienas kartas su A. buvo tÄ pačiÄ vasarÄ jos kambaryje. Ji tuo metu viena miegojo. A. jį vijo iÅ¡ kambario, tačiau jis jos neklausė.

Atsisėdęs ant lovos numovė jai apatines kelnaites. Dar prieÅ¡ numaudamas kelnaites davė jai 10 litų. Pats kelnių nusimauti nespėjo, kadangi į kambarį užėjo auklėtoja A. R. ir iÅ¡varė iÅ¡ A. kambario. Po to karto daugiau prie A. nebelindo.Apklausiamas papildomai, K. D. patvirtino, kad pripažįsta savo kaltę ir paaiÅ¡kino, kad kai A. J. kambaryje numovė jai apatines kelnaites, norėjo paliesti jos lytinius organus (T. 2, b.l. 133 – 134). Nukentėjusioji A. J. 2016-05-13 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (T. 1, b.l. 28 – 32), paaiÅ¡kino, kad K., kuriam yra 20 metų ir kuris anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), liepė jai čiulpti ir smaukyti.

Ji paaiÅ¡kino, kad tai buvo seniai, kai ji dar gyveno E. Å¡eimoje. Ji nurodo, kad įvyko A. ir K. kambaryje. K. daug kartų, gal 4 kartus pažadindavo ir liepdavo čiulpti ir smaukyti. Liepė atsukti subinę, tada jis darė tÄ patį, kÄ ir kambaryje darė: čiulpti, smaukyti, laižyti. K. kiÅ¡o į burnÄ . K. kiÅ¡o b...į į p....Ä ir į subinę. Kai baigdavo kiÅ¡ti, tada su rankomis smaukydavo, iÅ¡bėgdavo skystis, kuris vadinasi sperma - tai pasakė 9 metų E.. Užduodant klausimus, nukentėjusioji pakartojo, kad K. tai darė gal 4 kartus.

Paskutinį kartÄ jis tai darė seniai, kai ji dar gyveno E. Å¡eimoje. Liudytoja L. P. paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. 2016-05-03 apie 15 val. iÅ¡leido mergaitę į laukÄ . Turėjo dalyvauti posėdyje, todėl ji liko lauke. Grįžusi, pamatė mergaitę apsiverkusiÄ , pasimetusiÄ , susijaudinusiÄ . Pradėjo jos klausinėti, ji atsakė, kad jÄ tvirkino. Ji pasakė, kad kai buvo lauke, jÄ nusivedė G.. IÅ¡siaiÅ¡kino, kas tas asmuo – G., kuris kartais ateidavo į globos namų teritorijÄ .

Apie kitus atvejus su A. J. kalbėti neteko. Liudytoja A. R. paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Žino A. J., kuriai dabar apie 12 metų. Paties įvykio nepamena. Nukentėjusioji linksma, paslaugi, gal per daug patikli, labai žingeidi. Jei kas nors pakvies pažiÅ«rėti kÄ Ä¯domaus, tai ji ir eis. Ji geraÅ¡irdė. Pažįsta K. D., kuris buvo auklėtinis. Su juo buvo sunku dirbti. Dirbti su juo teko trumpai. VisÄ laikÄ jis ginčydavosi. Žinojo, kad jis blogai mato. Jam sunku buvo iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jam reikia bÅ«tinai laiku bÅ«ti nurodytoje vietoje, jis nesuprasdavo, kad laiku reikia grįžti, norėdavo iÅ¡eiti tuo laiku, kai jau nebeleidžiama.

Negali pasakyti, ar jis apsimeta, kad nesupranta, ar iÅ¡ tikro nesupranta. Tačiau prie naktinio darbuotojo jam viskas buvo aiÅ¡ku, to darbuotojo nepraÅ¡ydavo iÅ¡eiti. Mano, kad tas darbuotojas buvo gal autoritetas. K. nelabai kas skriausdavo, tačiau K. radęs Å¡aldytuve kieno nors maistÄ , jei norėdavo, pasiimdavo neklausęs. Visi pykdavo ant jo, o jis nesuprasdavo, ko pyksta. Jis su bendraamžiais nebendraudavo, nelabai jis turėjo draugų. Mergaitės ir berniukai bÅ«davo kartu, užsimegzdavo ir draugystės. K. su mergaitėmis nebendraudavo.

Jis nesiprausdavo. IÅ¡ miesto grįždavo purvinas, bet praustis nepatiko.Globos namai yra vienas pastatas, kuris suskirstytas aukÅ¡tais. Viename koridoriaus gale -viena Å¡eimyna, kitame - kita. Vaikai gali tarpusavyje bendrauti, eiti į kiemÄ , lankyti vieni kitus. Nepamena įvykio, kad K. bÅ«tų sėdėjęs ant J. lovos ir bÅ«tų jį iÅ¡variusi. Neneigia, kad tokia situacija buvo, bet A. nepamena. Jei A. bÅ«tų apsiverkusi, tai bÅ«tų į tai atkreipusi dėmesį. Gal K. ir iÅ¡varė iÅ¡ A. kambario, tačiau tai nebuvo įsimintinas įvykis.

Liudytoja S. B. paaiÅ¡kino, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. K. D. yra jos mokinys. Å iuo metu jis mokosi vieÅ¡bučio darbuotojo specialybės antrame kurse, tai jo antroji profesija. PrieÅ¡ tai mokėsi dailininko specialybės. Gerai lanko pamokas, nekonfliktinis, sutariantis su grupės draugais, mokytojais. Lėtas darbo tempas, ne visada suvokia, kas jam sakoma, turi problemų su skaitymu. Jam padedama skaityti, padeda vaizdinė medžiaga. Menkai pats suvokia, kÄ skaito, jis turi intelekto sutrikimÄ .Kai prasidėjo apklausos, K.

D. vykdavo į apklausas pas tyrėjus. Jį įsodindavo į autobusÄ , o Panevėžyje jį pasitikdavo. Gal lapkričio mėnesį jis pagal stažuotę turėjo vykti į PortugalijÄ , tuomet paaiÅ¡kėjo, kad jam skirtas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. AtsiųstÄ kaltinamÄ jį aktÄ jis prašė padėti jam skaityti. Jis keletÄ kartų patraukė pečiais, lyg nesuprastų apie kÄ skaito, lyg nusiÅ¡ypsojo, susimÄ stė, sakė, kad nepamena. Skaitė tik tai, kas susiję su K.. Klausė, ar jis suprato, kÄ perskaitė apie jį.

Jo atsakymai buvo nekonkretÅ«s. Mokykloje mokosi ir mergaitės. Mokykloje K. daugiau vieniÅ¡ius, gal daugiau stebi, kÄ kiti veikia. Turi užsiėmimÄ - mobilų telefonÄ . Nepamena, bet mano, kad nebuvo pastebėtas vartojantis alkoholiu. Abejoja, ar jis galėjo didžiuotis, kiek gali iÅ¡gerti.K. D. bÅ«dinga darbo lėtumas, lėtas informacijos priėmimas ir jos neteisingas supratimas, intelekto sutrikimas. Jis iÅ¡moksta, bet reikia daug kartų kartoti, nurodyti darbo etapus. Jis gali iÅ¡mokti, tačiau aukÅ¡tų įvertinimų nebÅ«na.

Jis lankosi pas gydytojus dėl regos. Buvo pas Å¡eimos gydytojÄ , kuris iÅ¡rašė raminančius nakčiai. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. lytinių organų bei iÅ¡einamosios angos srityse sužalojimų nerasta. A. J. mergystės plėvėje sužalojimų nėra. KiÅ¡ant lyties organÄ , pirÅ¡tus į A. J. lytinius organus, mergystės plėvės vientisumas turėjo bÅ«ti pažeistas (T. 1, b.l. 96).

IÅ¡ Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas ir ekspertizės darymo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas; A. J. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių funkcijų, mÄ stymo ir kiti individualÅ«s psichologiniai ypatumai ar psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų.

Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti jos parodymais;Nagrinėjamų įvykių metu A. J. nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės), todėl adekvačiai jiems nesiprieÅ¡ino. Ä®vykio metu nukentėjusioji pakluso įtariamajam, nes jai yra bÅ«dingas padidintas polinkis į įtaigumÄ â€“ ji lengvai pasitiki aplinkiniais ir pasiduoda kitų, ypatingai vyresnių, spaudimui, įkalbinėjimui, praÅ¡ymui;Padidintas polinkis fantazuoti A. J. nenustatytas;A.

J. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu galėjusių atsirasti dėl byloje nagrinėjamų įvykių, ekspertizės atlikimo metu nestebima, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (T. 1, b.l. 100 – 104). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. D. tiek veikos padarymo metu, tiek ekspertizės atlikimo metu konstatuotas įgimtas intelekto defektas – lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo;K.

D., atsižvelgiant į jo intelektÄ , mÄ stymÄ , individualias psichologines ypatybes bei dėl savo bÅ«klės, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir gali apie tai duoti teisingus parodymus;Nusikaltimo padarymo metu ir tyrimo metu K. D. galėjo ir gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;K. D. nereikalinga taikyti priverstines medicininio pobÅ«džio priemones (T. b.l. 92 – 94). Veikų vertinimas                                                 Dėl seksualinio prievartavimo K.

D. kaltinamas A. J. seksualiniu prievartavimu, t.y. tuo, kad ne mažiau kaip keturis kartus vertė jÄ Äiulpti bei masturbuoti jo lytinį organÄ bei seksualiai prievartavo jÄ analiniu bÅ«du. Apie tai, kad K. D. atliko bÅ«tent tokius veiksmus apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė nukentėjusioji. Pats kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu parodymus duoti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas tik tyrėjo. Toje apklausoje K. D. duoti parodymai buvo perskaityti, siekiant patikrinti kitus įrodymus, t.y.

A. J. parodymus. Minėtoje apklausoje K. D. patvirtino, jog vertė A. J. čiulpti ir masturbuoti jo lytinį organÄ , tačiau neigia, jog kiÅ¡o savo lytinį organÄ jai į užpakalį. Objektyvių įrodymų, kad A. J. buvo seksualiai prievartaujama analiniu bÅ«du byloje nėra. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, jog sužalojimų A. J. iÅ¡einamosios angos srityje nenustatyta. Atliekant A. J. teismo psichiatrinę, teismo psichologinę ekspertizę, ekspertai konstatavo nukentėjusiajai lengvÄ protinį atsilikimÄ bei pažymėjo, kad jos pasakojime labai stinga nuoseklumo, atminties apimtis siaura, tiksliau įsimena esmines įvykių aplinkybes ir klysta pasakodama apie mažiau reikÅ¡mingas detales.

Ekspertai taip pat nustatė, kad įvykių metu nukentėjusioji visiÅ¡kai nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės. Ä®vertinus visÄ tai, darytina iÅ¡vada, kad nėra abejonių, jog K. D. atliko seksualinio prievartavimo veiksmus, tačiau kelia abejonių, jog tiek dėl savo asmeninių savybių (protinio atsilikimo), tiek dėl mažametystės (dėl ko negalėjo visai suprasti atliekamų veiksmų esmės) A. J. gali tiksliai ir detaliai nurodyti visus su ja atliktus veiksmus. Todėl kyla pagrįstos abejonės, jog K.

D. jÄ seksualiai prievartavo analiniu bÅ«du. IÅ¡naudojus visas galimybes, Å¡ios abejonės nepaÅ¡alintos. Bet kokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alinama aplinkybė, kad K. D. A. J. seksualiai prievartavo analiniu bÅ«du.K. D. kaltinamas tuo, kad ne mažiau kaip keturis kartus seksualiai prievartavo A. J.. Å ie jo veiksmai įvertinti kaip tęstiniai. IÅ¡ nukentėjusios parodymų, paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog K.

D. iÅ¡ tikrųjų bent keturis kartus seksualiai prievartavo nukentėjusiÄ jÄ . Akivaizdu, jog tie veiksmai buvo daromi skirtingu laiku. Tačiau iÅ¡ kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jis turėjo vieningÄ tikslÄ patenkinti savo seksualinius poreikius. NukentėjusiÄ jÄ A. J. tam jis pasirinko todėl, kad vyresnės (bendraamžės) mergaitės su juo nedraugaudavo, o mažametę A. J. buvo lengva priversti tai daryti. Todėl laikytina, kad K. D. veika iÅ¡ tikrųjų buvo tęstinė.Kaltinime nurodoma, kad minėtus seksualinio prievartavimo veiksmus K.

D. atliko laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų vasaros. Byloje nėra aiÅ¡kių ir objektyvių įrodymų, kad nusikalstama veika buvo padaryta bÅ«tent tuo laikotarpiu. Nei kaltinamajame akte, nei praneÅ¡imuose apie įtarimÄ ar kituose dokumentuose (įskaitant ir prokuroro baigiamÄ jÄ kalbÄ ) nėra argumentuota kodėl pasirinktas toks nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. D. yra nurodęs, kad tai įvyko kai jam pačiam buvo 16 ar 17 metų, o A. J. 7 ar 8 metai.

Įvertinus tai, kad K. D. yra gimęs (duomenys neskelbtini), o A. J. (duomenys neskelbtini), akivaizdu, jog kaltinamajam (duomenys neskelbtini) metų, o nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) metai buvo 2011 – 2012 metais. Nukentėjusioji A. J., apklausos metu, dėl savo būklės (lengvas protinis atsilikimas) mažametystės ir kitų ekspertizės akte nurodytų savybių negalėjo tiksliai nurodyti, kada būtent K. D. atliko nurodytus veiksmus. Tačiau ji savo parodymuose kelis kartus pabrėžė, kad tai buvo seniai, kai ji dar gyveno E. šeimynoje.

Iš O. vaikų globos namų pažymos (T. 1, b.l.

62) matyti, kad A. J. į globos namus atvyko 2008-07-17 ir buvo paskirta į E. Å¡eimynÄ , o nuo 2011-12-05, direktoriaus įsakymu, perkelta į V. Å¡eimynÄ . Jau minėtame teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akte yra konstatuota, kad A. J. stebimi įvykių sekos, laikÄ nusakančių sÄ vokų supratimo bei skaičiavimo sunkumai, ji tiksliau įsimena tik esmines įvykių aplinkybes (T. 1, b.l. 103). IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog ji tiesiog negali tiksliai nurodyti kada, kokiais metais buvo tie įvykiai.

Tačiau Å¡eimynos pakeitimas jai buvo pakankamai reikÅ¡mingas įvykis ir ji gali atsekti kas vyko iki persikėlimo į V. Å¡eimynÄ , o kas jau po to. Sugretinus visus Å¡iuos aukščiau iÅ¡vardintus įrodymus, akivaizdu jog jie tarpusavyje sutampa, vienas kitÄ papildo, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog seksualinio prievartavimo veiksmai A. J. atžvilgiu buvo atlikti ne nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų vasaros, kaip nurodyta kaltinime, o 2011 metais. Toks kaltinimo pakeitimas nelaikytinas esminiu, kadangi veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi.Kaip matyti įvykių metu nukentėjusiajai buvo apie 8 metai amžiaus.

Tiek nukentėjusioji, tiek K. D. gyveno tuose pačiuose globos namuose. Akivaizdu, jog kaltinamajam buvo žinomas nukentėjusios amžius. To apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neneigė ir jis pats. Netgi konkrečiai nurodė, kad tuo metu A. J. buvo apie 7 ar 8 metus ir jÄ pasirinko todėl, kad lengviau priversti daryti tai kÄ nori. Visa tai rodo, jog K. D. suprato, kad jis seksualiai prievartauja mažametę ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia. Aukščiau aptarti įrodymai, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad K.

D. 2011 metais, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), RokiÅ¡kio r., pasinaudodamas mažametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, ne mažiau nei keturis kartus tenkino savo lytinę aistrÄ , o bÅ«tent: vertė mažametę čiulpti, smaukyti (masturbuoti) jo lytinį organÄ ir tokiu bÅ«du seksualiai prievartavo mažametę A. J.. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį.                                                     Dėl žaginimo K.

D. taip pat kaltinamas tuo, jog laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų vasaros (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos mažametystės, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, ne mažiau nei keturis kartus lytiÅ¡kai santykiavo su mažamete A. J. o bÅ«tent: įvedė A. J. į makÅ¡tį savo varpÄ ir taip išžagino mažametę A. J..Išžaginimu laikomas lytinis santykiavimas tarp vyro ir moters prieÅ¡ vieno iÅ¡ jų valiÄ .

Lytinis santykiavimas yra medicininis terminas kuris suprantamas kaip aistros tenkinimas tik natÅ«raliu bÅ«du, t.y. vaginalinis lytinis aktas.Nukentėjusios A. J. parodymai Å¡ioje dalyje nėra vienareikÅ¡miÅ¡ki. Apklausos metu, pasakodama apie K. D. atliktus veiksmus nukentėjusioji vienÄ kartÄ pasakė, kad kaltinamasis savo lytinį organÄ kiÅ¡o jai tiek į užpakalį, tiek makÅ¡tį. Tačiau iÅ¡ apklausos matyti, jog bandant detaliau iÅ¡siaiÅ¡kinti tuos veiksmus ir užduodant jai papildomus klausimus, ji jau atsakinėjo, kad K.

D. savo lytinį organÄ kiÅ¡o jai į burnÄ . Tai rodo, jog jos parodymai nėra tvirti ir nuoseklÅ«s. Ä®vertinus jos iÅ¡sivystymÄ ir kitas savybes galima daryti prielaidÄ , jog ji gali maiÅ¡yti realius faktus su anksčiau ar vėliau įgytomis žiniomis. PagrindÄ taip manyti duoda tai, jog apklausoje A. J. aiÅ¡kindama, jog K. D. iÅ¡ lytinio organo iÅ¡bėga sperma, paaiÅ¡kino, kad tai sužinojo iÅ¡ savo draugo E.. Tai rodo, jog ji kalbėjosi su bendraamžiais apie vienus ar kitus veiksmus, susijusius su lytiniais santykiais ir informacijos apie tai daugiau ar mažiau turi.

Kaip jau minėta, K. D. parodymų teisme nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose ir teisme pagarsintuose parodymuose jis pripažino, jog bent tris kartus kiÅ¡o savo lytinį organÄ A. J. į makÅ¡tį. Tačiau vien kaltinamojo parodymai, kuriuose jis pripažįsta savo kaltę, ypač duoti tik ikiteisminio tyrimo metu, negali bÅ«ti laikomi absoliučiu ir neginčijamu kaltės įrodymu, jei nėra kitų objektyvių įrodymų. Specialisto iÅ¡vadoje (T. 1, b.l.

96) konstatuota, kad A. J. mergystės plėvėje sužalojimų nėra. Be to duota kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog kiÅ¡ant lyties organÄ , pirÅ¡tus į A. J. lytinius organus, mergystės plėvės vientisumas turėjo bÅ«ti pažeistas. Sugretinus aptartus įrodymus darytina iÅ¡vada, jog K. D. nebuvo įvedęs savo lytinio organo A. J. į makÅ¡tį, t.y. nebuvo lytinio santykiavimo, o tai reiÅ¡kia, kad nėra išžaginimo. Nesant paties įvykio, K. D. iÅ¡ kaltinimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį iÅ¡teisintinas.

                          Dėl pasikėsinimo išžaginti ir seksualiai prievartauti    K. D. taip pat kaltinamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų vasaros (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, dėl ko ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, davęs nukentėjusiajai 10 litų, numovęs jai apatines kelnaites, pasikėsino išžaginti ir seksualiai prievartauti mažametę A.

J., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nes į kambarį įėjo auklėtoja A. R., kuri jį išvarė iš kambario.Apie tokį įvykį yra pasakojęs tik pats K. D. ikiteisminio tyrimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu jis parodymų, tame tarpe ir apie šiame kaltinime nurodytus įvykius, nedavė. Apie tai, kad K. D. būtų atėjęs į jos kambarį ir nurengęs bei davęs 10 litų, o į kambarį užėjusi auklėtoja A.

R. būtų jį išvariusi (kaip nurodyta K. D. apklausoje), pati A. J. nėra pasakojusi. Liudytoja A. R. taip pat neprisiminė tokio įvykio, jog būtų užtikusi K. D. A. J. kambaryje vėlai vakare ar nakties metu.Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, vien paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai prieš save patį negali būti laikomi neginčijamu kaltės įrodymu. Kadangi šiuo atveju K. D. duotų parodymų nepatvirtina nei pati nukentėjusioji, nei kitų liudytojų parodymai ar objektyvūs įrodymai, todėl yra pagrįstų abejonių, jog toks įvykis iš viso buvo.

Patikrinti kaltinamojo duotus parodymus ir pašalinti kilusias abejones išnaudotos visos galimybės. Kadangi kilusių abejonių pašalinti nėra galimybės, tokios abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Neįrodžius K. D. kaltės, jog jis kėsinosi išžaginti ir seksualiai prievartauti A. J., jis iš šio kaltinimo išteisintinas.                                        Dėl bausmės skyrimo Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.K.

D. ikiteisminio tyrimo metu pilnai pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus (papasakojo netgi daugiau nei buvo žinoma iÅ¡ nukentėjusios parodymų). Teisminio nagrinėjimo metu jis pasinaudojo savo teise neduoti parodymų, tačiau patvirtino, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Nors teisme kaltinamasis parodymų nedavė, tačiau iÅ¡ jo elgesio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad taip jis elgiasi ne siekdamas kÄ nors nuslėpti (kaip minėta kaltę pripažįsta pilnai) ar norėdamas apsunkinti bylos nagrinėjimÄ , o dėl to, jog gėdijasi kalbėti apie įvykius.

Tai rodo, kad jis suvokia savo netinkamÄ elgesį, gailisi padaręs nusikaltimÄ . Todėl savo kaltės pripažinimas ir nuoÅ¡irdžių parodymų davimas ikiteisminio tyrimo metu vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Parenkant bausmės rūšį ir dydį atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimÄ K. D. padarė bÅ«damas nepilnametis. Nuo veikos padarymo (2011 metų) yra praėję labai daug laiko – beveik Å¡eÅ¡i metai. K. D. nėra anksčiau teistas.

Jis baustas administracine tvarka (T. 2, b.l. 65 – 68).Nors K. D. pripažinta pakaltinamu, tačiau Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad jam konstatuotas įgimtas intelekto defektas, lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (T. 2 b.l. 92 – 94). Tos pačios ekspertizės akte teismo ekspertas psichiatras nurodo, kad K. D. išreikšta trumparegystė. Nuo 2013-04-13 nustatytas 25 procentų darbingumo lygis dėl regos nervo atrofijos, ryškios trumparegystės. Jam diagnozuotas vaikų cerebralinis paralyžius.

Teismo psichiatras psichologas nurodo, kad kontaktas su tiriamuoju apsunkintas dėl jo regos negalios, mato tik labai iÅ¡ arti. Dėl kaltinamojo silpnaregystės iÅ¡samaus psichologinio tyrimo ekspertas atlikti negalėjo. Ekspertas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡i organinė patologija gali turėti įtakos K. D. gebėjimui socialiai prisitaikyti. Ekspertas nurodo, kad K. D. apie įvykį pasakoti nenori, akivaizdžiai susigėsta, paklaustas „ar jaučia kaltę?“, atsako teigiamai.Tie patys duomenys apie K. D. fizinę ir psichinę sveikatÄ nurodyti ir (duomenys neskelbtini) mokymo centro pažymoje.

Be to joje dar nurodoma, kad K. D. silpnai orientuojasi naujoje aplinkoje, nesugeba disponuoti savo lėšomis (T. 2, b.l. 72).Teisme apklausta liudytoja S. B. (K. D. yra jos mokinys) taip pat akcentuoja, kad K. D. darbo tempas lėtas, ne visada suvokia, kas jam sakoma, turi problemų su skaitymu. Jam padedama skaityti, padeda vaizdinė medžiaga. Menkai pats suvokia, kÄ skaito. PraktiÅ¡kai nesugeba savarankiÅ¡kai raÅ¡yti, gali tik nukopijuoti kitÄ tekstÄ . Turi intelekto sutrikimÄ . BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki trylikos metų.

Sutinkamai su BK 11 straipsniu, Å¡i veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir todėl negalimas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas. BK 41 straipsnyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, sulaikyti jį nuo nuskalstamų veikų darymo ir t.t., tačiau ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Ä®vertinus K. D. fizinės ir psichinės bÅ«klės ypatumus iÅ¡vardintus aukščiau, laikytina, kad net minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė prilygtų kankinimui.

Teisingumo principas gali bÅ«ti įgyvendintas kaltinamajam paskyrus bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Tai, kad nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ Å¡eÅ¡is metus ir per tÄ laikÄ K. D. daugiau nusikaltimų nėra padaręs (nėra teistas ir iki nusikalstamos veikos padarymo), supranta savo nusikalstamų veiksmų esmę ir pergyvena (tai užfiksuota ir psichiatrinės – psichologinės ekspertizės akte), leidžia pagrįstai manyti, jog paskyrus Å¡velnesnę bausmės rūšį, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai.

Sprendžiant kokiÄ bausmę parinkti kaltinamajam, atsižvelgiama ir į nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ , dėl nusikalstamos veikos kilusioms pasekmėms. A. J. atliktos psichiatrinės – psichologinės ekspertizės akte (T. 1, b.l. 100 – 104) konstatuota, kad nagrinėjamų įvykių metu A. J. nesuprato su ja atliktų veiksmų esmės (nei pobÅ«džio, nei reikÅ¡mės). Jokių psichikos sutrikimų, priežastiniu ryÅ¡iu susijusių su nagrinėjamais įvykiais nestebima, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas.

Tai reiškia, jog sunkesnių pasekmių nukentėjusiajai tie įvykiai nesukėlė. Todėl atsižvelgus nukentėjusiosios interesus, švelnesnės bausmės paskyrimas neprieštarautų teisingumo principui. Byloje nėra nustatyta pagrindų, kurie leistų K. D. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnį. Todėl, įvertinus visas aukščiau išdėstytas išimtines aplinkybes, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir jam skirtina laisvės apribojimo bausmė maksimaliam terminui.K. D. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su A.

J., atitinka BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl kardomoji priemonė nekeičiama ir paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Nukentėjusios A. J. interesais byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ kaltinamojo K. D. priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 44).Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jos pasekmes.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, bet jos ginamos turtiniais bÅ«dais, Å¡i žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis ). Nors CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalÄ , Å¡is principas tiesiogiai negali bÅ«ti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Akivaizdu, kad nukentėjusiajai A. J. K. D. tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamas emocijas, iÅ¡gyvenimus. Nukentėjusioji patyrė stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, baimę. Teismas įvertinęs tai, kad nusikalstami veiksmai sunkesnių pasekmių nesukėlė (tai patvirtina A. J. ekspertizės aktas), į kaltinamojo turtinę padėtį (yra naÅ¡laitis, Å¡iuo metu mokosi ir jokio turto neturi), į menkas galimybes ateityje dirbti ir uždirbti atsižvelgiant į jo sveikatÄ ir darbingumo lygį, daro iÅ¡vada, kad praÅ¡oma neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė.

Atsižvelgus į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti mažinamas iki 1 000 eurų.Daiktų, turinčių reikÅ¡mės Å¡iai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Daiktai, kurie yra prijungti prie Å¡ios bylos susiję su kitu kaltinamuoju, kurio atžvilgiu byla iÅ¡skirta. Todėl visi daiktai paliktini prie bylos.Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

K. D. iš kaltinimo pagal BK 149 straipsnį 4 dalį, išteisinti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu., nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.K. D. iš kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį., 149 straipsnį 4 dalį, išteisinti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu., nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.K. D. iš kaltinimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį., 150 straipsnį 4 dalį, išteisinti vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu., nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymių.K.

D. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnį 4 dalį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi paskirti bausmę – laisvės apribojimÄ dvejiems metams, įpareigojant per visÄ bausmės atlikimo laikÄ nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ jÄ A. J., tęsti mokslus, arba dirbti ar bÅ«ti registruotam darbo biržoje.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su A. J., palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Priteisti iÅ¡ K.

D. nukentėjusiajai A. J. 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniai skundai dėl Å¡io nuosprendžio gali bÅ«ti paduodami per dvideÅ¡imt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apygardos teisme. Teisėjas                                                                            Sigitas Bagdonavičius