2020-05-13 Nr. AB-9733-3-61-3-01234-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-361-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01234-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. (A. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. (A. L.) skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. L. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti mokesčio išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pranešimą apie nesumokėtą prievolę (toliau – ir Pranešimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. L. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnio 1 dalį ir 23 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų.

Teismas, susipažinęs su Pranešimo turiniu, nustatė, kad šis VMI dokumentas priimtas tik pranešant pareiškėjai apie pareigą laiku sumokėti prievoles (skolą).

Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir MAĮ) 144 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas pažymėjo, kad Pranešimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, kuriuo primenama apie pareigą laiku sumokėti prievolę (skolą) ir jų dydį, pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

Atsižvelgęs į tai, kad Pranešimas laikytinas tik informacinio pobūdžio dokumentu, toks reikalavimas negali būti priimtas nagrinėjimui teisme, todėl skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja A. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį.

Pareiškėja nurodo, kad ginčijame Pranešime yra nurodyta, kad nesumokėjus nurodytų prievolių, VMI inicijuoja priverstinį skolos išieškojimą iš sąskaitų, o nepavykus išieškoti – išieškojimas perduodamas antstoliui vykdyti.

Pareiškėjos nuomone, Pranešimas iš esmės yra priverstinis reikalavimas (VMI teisės aktas), sumokėti laiku, nesumokėtą prievolę. Pažymi, kad tokie VMI veiksmai daro įtaką pareiškėjos teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, kaip mokesčių mokėtojos, tačiau teismas atima pareiškėjos teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos A. L. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Pranešimo priimti atsisakė, remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad Pranešimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie pareigą laiku sumokėti prievolę (skolą) ir jų dydį), pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, jog Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str.), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Taigi, teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymų numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. MAĮ 144 straipsnio, ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-250-968/2019).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Pranešimas nelaikytinas savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Pranešimas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (primenama apie pareigą laiku sumokėti prievoles (skolą) ir jų dydį), pats savaime nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių. Teismui galėtų būti skundžiamas atsižvelgiant į Pranešimą jo nevykdymo atveju priimtas sprendimas priverstinai išieškoti skolą (MAĮ 105 str. 1 d. 1 p., 2 d.), dėl kurio atsirastų teisiniai padariniai. Tuomet pareiškėja ir galėtų pateikti savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) dėl Pranešimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-828/2011, 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-145/2013, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-556/2016). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju neturi pagrindo kitaip vertinti šio konkretaus VMI Pranešimo, kuris teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos A. L. (A. L.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan