6ff74b68-f2fa-4196-b703-930be1dc3ef2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-2356-1047/2021Administracinė byla Nr. eI2-2356-1047/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00552-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Tomo Blinstrubio ir Beatos MartiÅ¡ienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Y.K. (Y.K.), atsakovo atstovei M.R., vertėjaujant I.K., vieÅ¡ame nuotoliniame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Y.K. (Y.K.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas Y.K. (Y.K.) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. vasario 11 d. sprendimÄ Nr. (15/18-7)50U-00679 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam panaikintas iki 2022 m. rugsėjo 30 d. galiojantis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760002086.

Skunde nurodo, kad Migracijos departamento sprendimas yra priimtas neįvertinus reikÅ¡mingų individualių pareiÅ¡kėjo aplinkybių, yra formalus bei nemotyvuotas, t. y. neatitinkantis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) reikalavimų, taikytinų administraciniams sprendimams. Teigia, kad pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. Ä®sakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as), 130 punktÄ , atsakovas SprendimÄ panaikinti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galėjo priimti tik per 14 dienų, skaičiuojant nuo Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatyto leidimo panaikinimo pagrindo nustatymo momento.

Tačiau ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pažeidus maksimalų Tvarkos apraÅ¡e numatytÄ 14 dienų terminÄ ir negavus jokių pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų, ar papildomų dokumentų, taip pat neįvertinus darbdaviui paskirtos nuobaudos skyrimo pagrindo ir ypatumų. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas jau daugiau nei 5 mėnesius nuolat dirba Lietuvos Respublikoje. Nuo jo gaunamų pajamų yra mokami mokesčiai į valstybės biudžetÄ , be to, niekada nebuvo nustatyta jokių nelegalaus pareiÅ¡kėjo darbo faktų.

Tvirtina, kad paties pareiÅ¡kėjo veiksmuose nebuvo jokių pažeidimų, kurie įtakojo skundžiamo Sprendimo priėmimÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Migracijos departamentas priimdamas SprendimÄ visiÅ¡kai neįvertino to, kad pačiam darbdaviui ir jo direktoriui paskirtos nuobaudos yra dėl kitų 2 darbuotojų, o ne dėl pareiÅ¡kėjo, ir esant pastariesiems įdarbinantiems pagal darbo sutartis bei užregistruotiems Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (toliau – ir Sodra). Mano, kad iÅ¡ Sprendimo visiÅ¡kai nėra aiÅ¡ku, kokių teisėtų tikslų juo siekiama, kadangi juo baudžiami ne įmonė, ar jos vadovas, kurie buvo nubausti administracine tvarka teisės, bet bÅ«tent pareiÅ¡kėjas, kurio veiksmai / neveikimas niekaip nedarė įtakos UAB (duomenys neskelbtini) padarytiems teisės normų pažeidimams.

Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamento priimtas Sprendimas faktiškai pažeidžia ne darbdavio, bet būtent pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas niekada nebuvo pažeidęs Įstatymo nuostatų, neteikė klaidingos ar nepagrįstos informacijos Migracijos departamentui ir kitoms įstaigoms. Nagrinėjamu atveju, nors ir neatimama iš pareiškėjo pakartotinai kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi, tačiau pareiškėjui tai sukels reikšmingų tiek finansinių, tiek neturtinių neigiamų padarinių.

Be to, pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis pas darbdavį yra vienintelis pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altinis, todėl esant tokiam nepagrįstam atsakovo sprendimui kenčia pareiÅ¡kėjo ir jo Å¡eimos gerovė. Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Migracijos departamentas surinkęs duomenis nustatė, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniame skyriuje 2020 m. lapkričio 12 d. suraÅ¡ytas nutarimas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) bausta administracine tvarka už nelegalų darbÄ bauda.

Bauda sumokėta 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K.H. (K.H.) už Ä®statymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 ir 2(2) dalių nuostatų pažeidimÄ , administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį (Nelegalus darbas) paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda, teismo nutarimas įsiteisėjęs. UAB (duomenys neskelbtini) pripažinus pažeidus Užimtumo įstatymo nuostatas ir bendrovės direktorių patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi.

Taigi Migracijos departamentas, nustatęs Å¡ias aplinkybes, pagrįstai priėmė ginčijamÄ SprendimÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodo, kuo remiantis teigia, kad teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo naikinti asmeniui leidimÄ laikinai gyventi esant Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatytam pagrindui. DeklaratyvÅ«s pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, nesant jokių Å¡iuos teiginius galinčių pagrįsti įrodymų, t. y. iÅ¡ esmės vien pareiÅ¡kėjo nesutikimas su priimtu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ SprendimÄ neteisėtu ar nepagrįstu.

Ä®statyme nėra nustatyta jokių iÅ¡imčių dėl Å¡ių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ panaikinti užsieniečiui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi. PareiÅ¡kėjas nenurodo nei vienos priežasties ar iÅ¡imties, kodėl jam turėtų bÅ«ti taikomos kitokios taisyklės nei visiems užsieniečiams, kuriems panaikinamas iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu. Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teigimu, jog Migracijos departamentas praleido 14 dienų terminÄ sprendimui priimti.

Migracijos departamento duomenimis, 2020 m. lapkričio 26 d. buvo suraÅ¡ytas nutarimas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K.H. paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (Nelegalus darbas). Todėl mano, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte a nustatytas vienerių metų terminas nėra suėjęs ir Migracijos departamentas pagrįstai panaikino pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo Å¡iuo atveju neteisėtų veiksmų nenustatyta, tačiau tam, kad bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, yra įvertinami ne tik paties pareiÅ¡kėjo duomenys (dokumentai), bet ir jo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) atitiktis Ä®statymo reikalavimams. Nagrinėjamu atveju darbdavys pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimÄ , todėl Ä®statymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiÅ¡kėjui.

Akcentuoja, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo. Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai, kad pažeidimas yra tik formalus, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo bÅ«ti iÅ¡ naujo vertinamos, kadangi tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos bei teismo. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas Ä®statymo ir kitų teisės aktų pagrindu.

Migracijos departamentas, priimdamas SprendimÄ , veikė savo įgaliojimų ribose, laikėsi Ä®statymo, VAÄ® ir kitų teisės aktų numatytų reikalavimų bei, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ginčijamÄ SprendimÄ . Sprendimas atitinka tiek VAÄ® nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Akcentuoja, jog Migracijos departamentas, prieÅ¡ panaikindamas pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi, neturėjo pareigos nustatyti, ar sprendimas bus ekonomiÅ¡kai naudingas pareiÅ¡kėjui ar jo darbdaviui.

Teisės aktų, kuriuose bÅ«tų nustatyta tokia pareiga Migracijos departamentui, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Be to, byloje nėra ginčo, kad UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta pažeidus Užimtumo įstatymo nuostatas ir bendrovės direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo privalo prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Migracijos departamentas neginčija aplinkybių, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamas pasekmes, kadangi panaikinus leidimÄ laikinai gyventi jis negali dirbti, patiria nepatogumus bei papildomas iÅ¡laidas, tačiau visa tai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant ginčijamo Sprendimo teisėtumÄ .

Minėtos pasekmės pareiÅ¡kėjui kilo dėl UAB (duomenys neskelbtini), o ne dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų. Visgi jeigu pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ dėl neteisėtų UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų, jis savo teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau neturi teisinio pagrindo praÅ¡yti teismo panaikinti SprendimÄ , kuris priimtas iÅ¡imtinai laikantis imperatyvių įstatymo normų. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti visÄ . Pažymėjo, kad Lietuvoje dirba teisėtai, mokosi, baigė kursus, įdėjo daug pastangų, todėl dabar viskÄ panaikinti dėl kito asmens neteisėtų veiksmų yra neproporcinga ir neteisinga. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. (15/18-7)50U-00679, kuriuo pareiÅ¡kėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus nustatyta, jog 2020 m. birželio 29 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tuo pagrindu, jog ketina Lietuvos Respublikoje dirbti.

Migracijos departamentas 2020 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760002086, galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniame skyriuje 2020 m. lapkričio 12 d. suraÅ¡ytas nutarimas, kuriuo UAB (duomenys neskelbtini) bausta administracine tvarka už nelegalų darbÄ bauda. Bauda sumokėta 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui K.H. (K.H.) už Ä®statymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 62 straipsnio 2 ir 2(2) dalių nuostatų pažeidimÄ , administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (Nelegalus darbas) paskirta administracinė nuobauda – 1000 eurų bauda, teismo nutarimas įsiteisėjęs. 2021 m. vasario 11 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pareiÅ¡kėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjas su tokiu Sprendimu nesutinka, todėl praÅ¡o jį panaikinti kaip nepagrįstÄ . Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai reglamentuoti Ä®statymo 50 straipsnyje. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 straipsnio a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi iÅ¡duotas pagal Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktÄ , ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, be kita ko, yra bausti už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečiųjų Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų Å¡alių piliečių darbo.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sÄ voka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai:

1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raÅ¡tu arba nepraneÅ¡a Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimÄ Ä¯ darbÄ ;

2) dirba asmuo, kuris nėra Europos SÄ jungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios Å¡alies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje iÅ¡vardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudÄ ) nustačius nelegalaus darbo atvejus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamÄ jį kodeksÄ (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kuriÄ Å¡iame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.

ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiÅ¡kose bylose aiÅ¡kindamas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatÄ , yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali bÅ«ti panaikinamas, kai:

1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymÄ Ä¯gyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas iki Sprendimo priėmimo (2021 m. vasario 11 d.) dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Tačiau Departamentas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjo darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. lapkričio 12 d. buvo nubaustas už nelegalų darbÄ ir pareiÅ¡kėjo darbdavio vadovas 2021 m. sausio 13 d. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbÄ , 2021 m. vasario 11 d. priėmė SprendimÄ panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teismas pabrėžia, kad tiek įmonės, tiek jos vadovo nubaudimas už nelegalų darbÄ atitinka Ä®statymo reikalavimus panaikinant leidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai palaiko tokį aiÅ¡kinimÄ savo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra akcentavęs, kad Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkto nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobÅ«džio. Kitoks Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimas nepagrįstai suteiktų iÅ¡imtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip Å«kio subjektas pagal Užimtumo įstatymÄ (žr., pvz., 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020).

Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) papunkčio prasme), todėl taikytinas Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19(a) punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad dėl nelegaliai dirbo ne jis, o kiti, kad dėl pažeidimo nėra jo kaltės. Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nepaneigia Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡duotas pagal Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , yra baustas už leidimÄ dirbti nelegalų darbÄ ar už leidimÄ dirbti nelegaliai trečių Å¡alių piliečiams ir nuo dienos, kuriÄ skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Teismas pažymi, jog tokie teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai visiÅ¡kai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019). Tai, kad pareiÅ¡kėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Ä®statymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui.

Jei darbdavys pažeidžia Ä®statymo reikalavimus, pasekmės (Å¡iuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. AnalogiÅ¡kus iÅ¡aiÅ¡kinimus naujausio praktikoje palaiko ir LVAT (2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2966-556/2021). PareiÅ¡kėjo teigimu, jis jau virÅ¡ 5 mėnesių nuolat dirbo, ir Å¡iuo metu dirba Lietuvos Respublikoje, nuo jo pajamų mokami mokesčiai į Lietuvos Respublikos biudžetÄ . Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad Sprendimas neproporcingas, neaiÅ¡ku kokių tikslų juo siekiama.

Sprendime tinkamai taikoma teisinga Įstatymo nuostata. Ginčijamo sprendimo priėmimo metu Migracijos departamentas veikė savo įgaliojimų ribose, be to, pareiškėjui taikomi teisių apribojimai atitinka siekiamus teisėtus tikslus, o taikomos priemonės yra proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimti sprendimai yra proporcingi ir adekvatūs. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus, tačiau tam, kad bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas laikinai gyventi, yra įvertinami ne tik paties pareiÅ¡kėjo duomenys, bet ir jo darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) atitiktis Ä®statymo reikalavimams. Ä®vertinus pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo darbdavys Å¡iuo atveju pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimÄ , todėl Ä®statymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiÅ¡kėjui.

Tuo pačiu pritartina atsakovui, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka Ä®statymo numatytas sÄ lygas ir pagrindÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad atsakovo ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pažeidus maksimalų Tvarkos apraÅ¡e nustatytÄ 14 dienų terminÄ . Tvarkos apraÅ¡o 130 punkte nustatyta, kad paaiÅ¡kėjus bent vienam iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas iÅ¡nagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iÅ¡ Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiÅ¡kėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstÄ sprendimÄ panaikinti leidimÄ laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo Å¡eimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti Å¡io Å¡eimos nario leidimÄ laikinai gyventi, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Ä®statyme nustatytu pagrindu) arba sprendimÄ nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.

Nagrinėjamu atveju teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus, kad buvo praleistas terminas priimti SprendimÄ . Byloje buvo fiksuoti keli pažeidimai dėl nelegalaus darbo: 2020 m. lapkričio 12 d. suraÅ¡ytas nutarimas įmonei ir 2021 m. sausio 13 d. – įmonės vadovui. Taigi jų visų įsiteisėjimo diena žymi bylai reikÅ¡mingÄ juridinį faktÄ (buvimÄ baustu už nelegalų darbÄ ). Nors Migracijos departamentas tarnybinį praneÅ¡imÄ surašė 2021 m. sausio 7 d., tačiau Sprendimo priėmimo momentu 14 dienų terminas nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-31-978/2021 įsiteisėjimo (dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos ir jo nepaskundus aukÅ¡tesniam teismui) nebuvo suėjęs. Taigi terminas nepraleistas.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra pažymima, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobÅ«džio, todėl Å¡io termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus Å¡iam terminui. Ä®statyme nustatyto termino, per kurį turi bÅ«ti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimÄ ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesÄ .

VieÅ¡ojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytÄ administracinio sprendimo priėmimo terminÄ , galima konstatuoti vieÅ¡ojo administravimo subjekto neveikimÄ , tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr. pvz., LVAT 2012 m. vasario 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A602-1192/2012, 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-602/2018 ). Termino sprendimui priimti nesilaikymas negali bÅ«ti laikomas esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimÄ , atsakovo atliktas tyrimas yra iÅ¡samus, o pareiÅ¡kėjas nepaneigė tyrimo metu nustatytų aplinkybių.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog ginčijamas Sprendimas nesuderinimas nei su Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija), nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos normomis, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl Migracijos departamento sprendime taikomo Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto konstitucingumo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimÄ , teismas atnaujina bylos nagrinėjimÄ . Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinio Teismo statusÄ ir jo įgaliojimų vykdymo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto.

Pirma, jokių argumentų dėl nekonstitucingumo (kokiu aspektu, kokiai Konstitucijos nuostatai) ar prieÅ¡taravimo Konvencijai nenurodo ir pareiÅ¡kėjas, tik abstrakčiai suabejoja normos konstitucingumu ir atitikimu Konvencijai. Antra, teismas prieÅ¡taravimo Konvencijai ar pagrindų kreiptis į Konstitucinį TeismÄ taip pat nenustatė. Ä®statymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostata yra aiÅ¡ki, nedviprasmiÅ¡ka, jos taikymo praktika nusistovėjusi tiek Departamento, tiek teismų praktikoje ir neprieÅ¡taringa.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas subjektyviai nesutinka su Ä®statymo turiniu, nedaro jo prieÅ¡taraujančiu Konvencijai ar Konstitucijai. Taigi, teismas konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų iÅ¡dėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis, o pareiÅ¡kėjui taikoma poveikio priemonė yra motyvuota. Vadinasi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti 2021 m. vasario 11 d. sprendimÄ Nr. (15/18-7)50U-00679 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo Y.K. (Y.K.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Asta Adamonytė-Šipkauskienė Tomas Blinstrubis Beata Martišienė