6ff633ef-bc18-4203-8745-94922cdba367 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1360-565/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25067-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.2.3.3.1; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S lietuvos respublikos vardu 2020 m. liepos 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „EASTCON AG LT“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A.

I. individualios įmonės ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,EASTCON AG LT“ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė A. I. IÄ® kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2012 m. gegužės 3 d. ieÅ¡kovės ir atsakovės UAB ,,EASTCON AG LT“ sudarytos komercinio atstovavimo sutarties Nr. R4/12 9.5-9.8, 10.6 punktus.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2012 m. kovo 14 d. darbo sutarties Nr. 435 pagrindu ieÅ¡kovės A. I. IÄ® savininkas A. I. pradėjo dirbti UAB ,,EASTCON AG LT“ vadybininku. Atsakovės atsakingas darbuotojas pranešė, kad, norėdamas dirbti ilgiau nei 3 mėnesius, A. I. turi įsteigti savo individualiÄ Ä¯monę, o darbo santykiai liks tie patys, tik kita forma. Individualios įmonės steigimo iÅ¡laidas kompensavo atsakovė, darbo sutartis buvo nutraukta. IeÅ¡kovė ir atsakovė 2012 m. gegužės 3 d. sudarė komercinio atstovavimo sutartį Nr. R4/12.

IeÅ¡kovė Å¡iÄ sutartį nutraukė 2017 m. lapkričio 3 d. dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. atsakovės vadovo elgesio, kai Å¡is, įtardamas A. I. sÄ mokslu prieÅ¡ atsakovę, ėmė A. I. terorizuoti, grasino susidorojimu. 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovė informavo, jog nutraukia sutartį dėl ieÅ¡kovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, susijusio su konfidencialios informacijos atskleidimu, nekonkuravimo susitarimo, taip pat sutarties 9.6 punkto, pažeidimu, bei pareikalavo sumokėti bendrÄ 40 000 Lt (11 584,80 Eur) baudÄ . 3. 2012 m. gegužės 3 d. komercinio atstovavimo sutarties Nr. R4/12 9.5-9.8, 10.6 punktų nuostatos prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.5, 2.157, 2.164, 1.80 straipsniai) ir yra negaliojančios nuo pasiraÅ¡ymo momento.

Sutartyje nenumatyta kompensacija už nekonkuravimÄ . Sutartį pasiÅ«lė atsakovė, jokių derybų dėl jos sÄ lygų nebuvo, ieÅ¡kovė besÄ lygiÅ¡kai jÄ pasirašė, nes ieÅ¡kovės savininkÄ A. I. su atsakove saistė subordinaciniai darbo teisiniai santykiai. Atsakovė ieÅ¡kovei už nekonkuravimÄ nėra sumokėjusi per visÄ bendradarbiavimo laikotarpį. Sutarties nuostatos dėl konkurencijos ribojimo apimties yra nekonkrečios ir neaiÅ¡kios, jose įtvirtinama esminė Å¡alių nelygybė, nes atsakovei suteikiamas nepagrįstas pranaÅ¡umas prieÅ¡ sÄ Å¾iningai veikusiÄ ieÅ¡kovę.

4. Atsakovė UAB ,,EASTCON AG LT“ su ieškiniu nesutiko.

5. Atsakovė nurodė, kad 2017 m. lapkričio 3 d. ieÅ¡kovė praÅ¡ymÄ nutraukti komercinio atstovavimo sutartį atsakovei pateikė be svarbių priežasčių. Ä®tarusi, kad Å¡iuo atveju įvyko nekonkuravimo susitarimo pagal sutartį pažeidimas, atsakovė kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir 2017 m. gruodžio 4 d. antstolis užfiksavo A. I. vestÄ atsakovės konkurento prekių prezentacijÄ . A. I. konkuravo su atsakove, dirbdamas pas tiesioginį atsakovės konkurentÄ . 2017 m. gruodžio 8 d. atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad jai žinoma apie nekonkuravimo susitarimo pažeidimus, todėl sutartis nutraukiama dėl esminio pažeidimo. Atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 11 584,80 Eur baudÄ už nekonkuravimo pažeidimus.

6. Komercinio atstovavimo sutartyje įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas teisėtas. Sutarties nuostatos nepažeidė CK 6.164 straipsnio 4 dalies, nes sutarties 9.8 punkte buvo aiÅ¡kiai įtvirtinta, jog „prekybos atstovui pagal Å¡iÄ sutartį mokamas atlyginimas apima ir kompensacijÄ už Å¡ioje sutartyje nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymÄ tiek Å¡ios sutarties galiojimo metu, tiek ir 2 (dvejus) metus po sutarties pasibaigimo“. Å alys, du savarankiÅ¡ki verslo subjektai, aiÅ¡kiai raÅ¡tu susitarė, kad ieÅ¡kovei mokama kompensacija bus sumuojama prie atlyginimo, tam pritarė ir pati ieÅ¡kovė, kuri tokiÄ sutartį pasirašė ir visÄ laikÄ nuo sutarties sudarymo nereiÅ¡kė jokių pretenzijų.

Å alys laisva valia susitarė, jog nekonkuravimo teritorija apibrėžiama kaip Lietuvos Respublika. IeÅ¡kovė visoje Lietuvos Respublikoje pagal sutartį (1.14, 2.1 punktai) su atsakove platino prekes ir teikė kitas paslaugas. IeÅ¡kovės savininkas aktyviai dalyvavo sutarties sudaryme ir jos pasiraÅ¡yme, galėjo teikti savo pasiÅ«lymus ir pareiÅ¡kimus, daryti sutarties korekcijas. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovės savininkas prieÅ¡ sudarant sutartį turėjo darbo sutartį su atsakove, nereiÅ¡kia, kad tai juridiniam asmeniui ir verslo subjektui (ieÅ¡kovei) užkirto keliÄ tartis ir derėtis dėl priimtinų sutarties sÄ lygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovės UAB ,,EASTCON AG LT“ ir ieÅ¡kovės A. I. IÄ® 2012 m. gegužės 3 d. komercinio atstovavimo sutarties Nr. R4/12 9.5, 9.6, 9.7, 9.8 punktus ir 10.6 punktÄ , kiek jis susijęs su sutarties 9.5, 9.6, 9.7, 9.8 punktų pažeidimo pasekmėmis.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog: 8.1. atsakovės ir A. I. teisiniai santykiai prasidėjo darbo sutarties pagrindu, vėliau, A. I. įsteigus individualiÄ Ä¯monę, darbo teisiniai santykiai buvo nutraukti bei pasiraÅ¡yta komercinio atstovavimo sutartis. Atsakovė neginčijo, kad bendrovėje taikoma tokia praktika, kai gerai dirbantys darbuotojai skatinami įsteigti įmones ir toliau vystomi komercinio atstovavimo teisiniai santykiai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad toks teisinių santykių pokytis buvo inicijuotas atsakovės, jog ieÅ¡kovės funkcija iÅ¡ esmės liko ta pati, kaip buvusi jos savininko darbo teisinių santykių metu, taip pat į tai, kad iÅ¡liko ir toks pat apmokėjimo už paslaugas principas (iÅ¡skyrus padidintus atlyginimo procentus), laikytina, jog nagrinėjamu atveju susiklostę ginčo Å¡alių teisiniai santykiai buvo darbo teisinių santykių tÄ sa; 8.2. komercinio atstovavimo sutarties 9.5-9.6 punktuose, įtvirtinusiuose nekonkuravimo susitarimÄ , nustatyta, kad prekybos atstovas įsipareigoja sutarties galiojimo metu ir dvejus metus po jos pasibaigimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai be iÅ¡ankstinio raÅ¡ytinio bendrovės sutikimo nekonkuruoti su bendrove Lietuvos Respublikoje, įskaitant, bet neapsiribojant, neužsiimti tokia pačia ar panaÅ¡ia veikla, nevykdyti tokios pačios ar panaÅ¡ios veiklos su bendrove konkuruojančio subjekto veikloje;

įsipareigoti užtikrinti, jog nekonkuravimo įsipareigojimo laikytųsi ir prekybos atstovo darbuotojai. Sutarties 9.7 punkte šalys apibrėžė, kad su bendrove konkuruojančiu subjektu laikomas bet kuris subjektas, kuris užsiima tokia pačia ar panašia veikla kaip bendrovės, įskaitant, bet neapsiribojant, įvairių konkursų, pristatymų bei akcijų organizavimu, taip pat namų tekstilės, vonios įrangos, indų, buitinės technikos ir kitų produktų, panašių ar tapačių bendrovės platinamiems produktams, tiesiogine prekyba vartotojams.

Ä®vertinus Å¡iuos sutarties punktus, konstatuotina, kad prekybos atstovui nustatomi ženklÅ«s veiklos apribojimai, kurie apibrėžiami abstrakčiai ir plačiai: teritorija, apimanti visÄ Lietuvos RespublikÄ , veikla, susijusi su įvairių konkursų, pristatymų bei akcijų organizavimu, ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad komercinio atstovavimo sutartis sudaryta tęsiant darbo teisinius santykius, ieÅ¡kovė yra individuali buvusio darbuotojo įmonė, o atsakovė nepaneigė ieÅ¡kovės savininko teiginių, kad jis verslo nevystė, tik uždirbdavo lėšas pragyvenimui, vertintina, kad tokie apribojimai apsunkino fizinio asmens pragyvenimo Å¡altinio susiradimo galimybes nutraukus sutartį; 8.3. komercinio atstovavimo sutarties 9.8 punkte Å¡alys susitarė ir patvirtino, kad prekybos atstovui pagal Å¡iÄ sutartį mokamas atlyginimas apima ir kompensacijÄ už Å¡ioje sutartyje nustatytų nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymÄ tiek Å¡ios sutarties galiojimo metu, tiek ir dvejus metus po sutarties pasibaigimo.

Taigi, kompensacijos už nekonkuravimÄ mokėjimas apibrėžiamas abstrakčiai, darant nuorodas į bendrÄ apmokėjimo pagal sutartį sistemÄ . Ä®vertinus sutarties 7.2 punkte ir sutarties priede Nr. 2 įtvirtintÄ apmokėjimo prekybos atstovui tvarkÄ , dydžius ir detalizacijÄ , konstatuotina, kad atskiras ir aiÅ¡kus apmokėjimas už nekonkuravimÄ nebuvo įtvirtintas ir nustatytas. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, patvirtinantys atlygio prekybos atstovui skaičiavimÄ (apmokėjimo pagrindimo skaičiavimų lentelės), taip pat patvirtina, kad atskirai atlygis už nekonkuravimÄ neskaičiuotas ir nemokėtas.

Aplinkybės, kad atskiro apmokėjimo už nekonkuravimÄ nebuvo, neginčijo ir atsakovė, paaiÅ¡kindama, jog Å¡is apmokėjimas įtrauktas į bendro atlygio pagal komercinio atstovavimo sutartį sistemÄ , padidinant prekybos atstovui mokamus procentus nuo pardavimų. Atsakovė negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du bÅ«tų mokamas atlygis už nekonkuravimÄ dvejus metus po sutarties nutraukimo arba kaip atlyginama už nekonkuravimÄ tais atvejais, jei konkrečiu laikotarpiu apyvartos ar pardavimų prekybos atstovas nebÅ«tų įvykdęs. Atsakovės teiginiai, kad Å¡is apmokėjimas buvo vykdomas pakėlus prekybos atstovo gaunamus procentus nuo pardavimų apyvartos, lyginant su darbuotojo vadybininko procentais, nepaneigia iÅ¡vados, kad mokėjimo už nekonkuravimÄ iÅ¡ esmės nebuvo; 8.4. ieÅ¡kovei komercinio atstovavimo sutarties 9.5-9.8 punktuose nustatytas suvaržymas buvo neproporcingas, nes apėmė iÅ¡ esmės besÄ lyginį draudimÄ ne tik užsiimti konkuruojančia veikla, bet ir neteikti tokio pobÅ«džio paslaugų konkuruojančiam su atsakove subjektui ir tokios jo veiklos neskatinti, be to, apibrėžtas visÄ valstybę apimančia teritorija.

Nagrinėjamu atveju nurodytas formalus kompensacijos įtvirtinimas nėra pakankamas, kad bÅ«tų galima kompensacijÄ laikyti sÄ Å¾iningu ir teisingu atlyginimu už nekonkuravimo sÄ lygose nustatytos apimties ribojimÄ . Ginčo komercinio atstovavimo sutarties 9.5-9.8 punktais nustatyta ribojimų apimtis ir bendro pobÅ«džio kompensacijos įtvirtinimas neatitiko proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis), CK 2.164 straipsnio 8 dalies nuostatų bei įtvirtino esminę Å¡alių nelygybę.

IeÅ¡kovė už įsipareigojimÄ nekonkuruoti negavo teisingo atlygio, o tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad nurodytos sutarties sÄ lygos prieÅ¡taravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojančios (CK 1.80 straipsnis); 8.5. ieÅ¡kovės galimybės derėtis dėl sutarties sÄ lygų ir kitos sutarties sudarymo aplinkybės nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, nes vertinamas galutinis rezultatas, kuris pažeidė imperatyviÄ sias CK 1.5 straipsnio nuostatas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9.

Atsakovė UAB „EASTCON AG LT“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės A. I. IÄ® ieÅ¡kinį atmesti arba sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliaciniame skunde nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 9.1. 2017 m. gruodžio 8 d. praneÅ¡imu „dėl komercinio atstovavimo sutarties pažeidimo ir nutraukimo“ atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie tai, jog atsakovei tapo žinoma apie nekonkuravimo susitarimo pažeidimus.

Atsižvelgdama į nustatytÄ esminį sutarties pažeidimÄ , atsakovė, vadovaudamasi sutarties 11.5.1 ir 11.5.8 punktais, nutraukė sutartį nuo 2017 m. gruodžio ­22 d. ir pareikalavo, kad ieÅ¡kovė sumokėtų sutarties 10.6 punkte nustatytÄ 20 000 Lt (5 792,40 Eur) baudÄ už kiekvienÄ pažeidimo faktÄ , t. y. sumokėti atsakovei 11 584,80 Eur (5 792,40 Eur x 2) baudÄ už du antstolio 2017 m. gruodžio 4 d. nustatytus nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimus. Bauda nėra sumokėta iki Å¡iol.

Atsakovė 2018 metų birželį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl netesybų (baudos) priteisimo ir žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-482-910/2020). Atsakovei pradėjus bylÄ dėl baudos priteisimo, ieÅ¡kovė, siekdama iÅ¡vengti civilinės atsakomybės pagal sutartį, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Å¡ioje byloje; 9.2. sutartis ir konkrečiai Å¡ios bylos nagrinėjimo objektas - nekonkuravimo susitarimas, buvo sudarytas ne su fiziniu asmeniu - darbuotoju A. I., o su juridiniu asmeniu – A.

I. IÄ®. Aplinkybė, jog prieÅ¡ tai ieÅ¡kovės steigėjas ir savininkas buvo ieÅ¡kovės darbuotojas, neturi jokios teisinės įtakos ieÅ¡kovės (kaip juridinio asmens ir prekybos agento) statusui nekonkuravimo susitarimo kontekste. Kadangi juridinis asmuo negali bÅ«ti darbuotojas, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė negalėjo pradėti ar tęsti darbo santykius su atsakove. Tinkamai įforminta ir neginčijama darbo teisinių santykių pabaiga Å¡iuos santykius pabaigia galutinai, o Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nenumato tokių santykių „tÄ sos“ be galiojančios darbo sutarties ir fizinio asmens – darbuotojo; 9.3. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklostė iÅ¡imtinai civiliniai teisiniai santykiai.

Atsakovė platina savo prekes iÅ¡imtinai per juridinius asmenis - prekybos agentus, o ne per darbuotojus, ir, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbo santykiai bet kokiu atveju pasibaigia. Darbo santykiai Å¡iuo atveju yra pasitelkiami tik tinkamų komerciniam atstovavimui asmenų atrankai ir visada nutrÅ«ksta prieÅ¡ komercinio atstovavimo pradžiÄ , kuri yra vykdoma ne buvusio darbuotojo, o jo įsteigto juridinio asmens (kuriam vadovauti gali bet koks, tame tarpe ir pas apeliantę nedirbęs, asmuo); 9.4. sudarius komercinio atstovavimo sutartį, ieÅ¡kovės funkcija neliko ta pati kaip A.

I., kadangi pasikeitė tiek funkcijÄ vykdantis subjektas, tiek paties subjekto pareigos ir atsakomybės ribos. Be to, akivaizdžiai skiriasi funkcijos atlikimo organizavimas ir atlyginimo skaičiavimas. Prekybos agentas, skirtingai nei darbuotojas, nėra nuolat kontroliuojamas vadovo, veiklÄ organizuoja savo nuožiÅ«ra ir atlyginimÄ gauna tik tuo atveju, kai tinkamai įvykdo savo pareigas; 9.5. 2012 m. gegužės 1 d. ir 2 d. A. I. dar buvo atsakovės darbuotojas, todėl, skaičiuojant atlyginimÄ ieÅ¡kovei komercinį atstovavimÄ , į skaičiavimų lentelę buvo įtrauktas ir A.

I. atlyginimas už Å¡ias dvi dienas, kadangi skaičiavimų teisingumÄ reikėjo suderinti su tuo pačiu asmeniu - darbuotoju A. I. ir ieÅ¡kovės savininku A. I.. Kitaip tariant, atlyginimų skaičiavimas vienoje lentelėje neįrodo, kad ieÅ¡kovė turi bÅ«ti prilyginama darbuotojui; 9.6. ieÅ¡kovė - juridinis asmuo, prieÅ¡ sutarties (su inkorporuotu nekonkuravimo susitarimu) sudarymÄ nesigilino į prisiimamas pareigas, nesiekė pakeisti sutarties sÄ lygų, kadangi jomis nesidomėjo. Å ias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir A.

I.. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovė 5,5 metų vykdė sutartį ir jos galiojimo laikotarpiu kompensacijos už nekonkuravimÄ neginčijo. Å ių nuostatų ieÅ¡kovė neginčijo ir po sutarties nutraukimo. IeÅ¡kinys dėl nekonkuravimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu buvo pateiktas tik po to, kai atsakovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ dėl baudos pagal šį susitarimÄ priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės; 9.7. sutarties 9.5-9.7 punktuose aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apibrėžtas nekonkuravimo susitarimo turinys, o bet kokie iÅ¡ jo kylantys klausimai ir neaiÅ¡kumai sprendžiami ne tokių nuostatų pripažinimu negaliojančiomis, o spragų užpildymo institutu, taikomu bendru Å¡alių sutarimu arba teismo.

Atsakovės prekybos agentai veikia visoje Lietuvos teritorijoje. Atsakovės vykdoma veikla yra itin specifinė ir siaura, t. y. atsakovės siÅ«lomos prekės (iÅ¡ esmės specializuoti namų apyvokos daiktai) yra pristatomos prezentacijų, konkursų ir pan. renginių metu. Lietuvos rinkoje analogiÅ¡ku bÅ«du su panaÅ¡iu prekių asortimentu veikia vos keli subjektai, tarp kurių didžiausi yra du - ieÅ¡kovė ir BAUER įmonių grupė. Taigi, pagal ginčijamÄ nekonkuravimo susitarimÄ prekybos agentas (naudodamasis iÅ¡ atsakovės įgytomis žiniomis, įgÅ«džiais ir know-how pardavimų srityje) be jokių ribojimų gali atstovauti kitam asmeniui, kuris pardavinėja bet kokiÄ kitÄ produkcijÄ nei atsakovė (pvz., statybos medžiagas, automobilius ir pan.) ir veiklÄ vykdo nuotoliniu bÅ«du (internetu) ar stacionariose parduotuvėse.

Nekonkuravimo susitarime numatyti ribojimai yra itin siauri ir konkretūs, neribojantys prekybos agento teisių daugiau, nei tai būtina atsakovės verslo, komercinių paslapčių (kainodaros) ir kito know-how išsaugojimui; 9.8. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nekonkuravimo susitarimas apsunkino „fizinio asmens pragyvenimo šaltinio susiradimo galimybes nutraukus sutartį“, kadangi A. I. jokie ribojimai de jure ir de facto nebuvo ir nėra taikomi. Byloje esantis protokolas įrodo, kad A.

I. dar komercinio atstovavimo sutarties galiojimo laikotarpiu mažiausiai du kartus teikė paslaugas atsakovės konkurentui. Atsakovė neribojo ieÅ¡kovės galimybių vystyti verslÄ . PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė buvo skatinama bendradarbiauti su atsakove ir iÅ¡ to generuotis pelnÄ , inter alia apmokyti ir samdyti daugiau asmenų, kurie, kaip A. I., įmonės (prekybos agento) vardu veiktų atsakovės naudai. IeÅ¡kovė galėjo užsiimti bet kokia kita teisės aktų neuždrausta Å«kine-komercine veikla, atsakovė neribojo ieÅ¡kovės savininko A.

I. teisių dirbti / teikti paslaugas bet kuriam subjektui, kadangi nekonkuravimo susitarimas buvo sudarytas iÅ¡imtinai su ieÅ¡kove; 9.9. aplinkybė, kad Å¡alis siejo bÅ«tent komercinio atstovavimo, o ne kiti civiliniai santykiai, lemia, kad CK XII skyriaus nuostatos Å¡iems santykiams taikomos tiesiogiai, o ne pagal analogijÄ , ir Å¡iame skyriuje numatytas reglamentavimas yra baigtinis, todėl negali bÅ«ti plečiamas pasitelkiant teisinį reglamentavimÄ ar jį aiÅ¡kinančiÄ teismų praktikÄ iÅ¡ kitų teisinių institutų ar net Å¡akų (t. y. darbo teisės).

CK 2.156 straipsnio 4 punkte numatyta, kad prekybos agentas privalo nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu Å¡i sÄ lyga numatyta sutartyje. CK 2.164 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino, kad prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad, pasibaigus sutarčiai, prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Tokia sutarties sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta raÅ¡tu. IeÅ¡kovė neginčija, jog tarp Å¡alių sudarytas raÅ¡ytinis susitarimas dėl nekonkuravimo, kuris atitinka minėtus CK įtvirtintus reikalavimus.

Atsakovė, kuri sudaro komercinio atstovavimo sutartis su jos naudai veikiančiais prekybos agentais, yra suinteresuota saugoti savo komercines paslaptis, taip pat, kad jos vardu veikiantys prekybos agentai neprisiimtų įsipareigojimų atsakovės konkurentų naudai tiek esant sutartiniams santykiams tarp atsakovės ir jos prekybos agentų, tiek ir tam tikrÄ laikÄ po tokių santykių pasibaigimo; 9.10. CK 2.164 straipsnio 4 dalies formuluotė neįpareigoja Å¡alių iÅ¡skirti kompensacijos už nekonkuravimÄ dydį iÅ¡ bendro prekybos agentui mokamo atlyginimo, kaip ir neįpareigoja mokėti už nekonkuravimÄ po sutarties pasibaigimo / nutraukimo, jeigu Å¡alys susitarė, kad už tai bus sumokėta sutarties galiojimo metu.

Teisė apibrėžti kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarkÄ paliekama pačioms Å¡alims. Sutarties 1.1 punkte ieÅ¡kovė ir atsakovė aiÅ¡kiai ir raÅ¡tu susitarė, jog „Atlyginimas reiÅ¡kia Å¡ioje Sutartyje nustatyto dydžio ir sÄ lygomis Bendrovės Prekybos atstovui mokamÄ užmokestį už Å¡ios Sutarties vykdymÄ â€œ. Sutarties 7.1 punkte Å¡alys įtvirtino, kad „Bendrovė įsipareigoja mokėti Prekybos atstovui AtlyginimÄ už tinkamÄ Å¡ios Sutarties vykdymÄ ir Prekybos atstovo pasiektus rezultatus“.

Sutarties 9.8 punkte Å¡alys aiÅ¡kumo dėlei dar atskirai aiÅ¡kiai ir raÅ¡tu aptarė, kad atlyginimas apima ir kompensacijÄ už nekonkuravimÄ ; 9.11. kompensacijos už nekonkuravimÄ dydžio neiÅ¡skyrimas sutartyje ir atlyginimo skaičiavimuose dar nereiÅ¡kia, kad kompensacija ieÅ¡kovei nebuvo mokama. IeÅ¡kovei mokamas atlyginimas, apimantis ir kompensacijÄ pagal sutartį, padidėjo net 3,5 proc. (nuo apyvartos), palyginus su darbuotojui A. I. mokėtu darbo užmokesčiu (ko faktinė iÅ¡raiÅ¡ka nuo pvz. 300 000 Lt apyvartos bÅ«tų net 10 500 Lt padidėjimas (300 000 x 3,5 proc.)).

Padidėjo ir atlyginimo dalis, kai prekybos atstovas pasiekė mėnesio apyvartos planÄ . IeÅ¡kovei buvo nustatyta bendra atlygintina suma už visų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymÄ , kas atitinka teisingumo, proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, atitinka komercinio atstovavimo instituto esmę ir prigimtį; 9.12. ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad ieÅ¡kovė yra nutraukusi sutartį nuo 2017 m. lapkričio 3 d. IeÅ¡kovė pateiktu praÅ¡ymu nenutraukė sutarties, o tik paprašė atsakovės jÄ nutraukti, į kÄ atsakovė atsakė ieÅ¡kovei 2017 m. gruodžio 8 d. raÅ¡tu, informuodama, kad pagal sutartyje nustatytÄ tvarkÄ prekybos atstovo iniciatyva sutartis gali bÅ«ti nutraukta tik nuo 2018 m. kovo 4 d., o iki Å¡ios datos sutartis yra galiojanti, todėl galioja visi joje nustatyti prekybos atstovo įsipareigojimai.

Nutraukti sutartį nesikreipiant į teismÄ kitais pagrindais, nei numato sutartis, ieÅ¡kovė galėjo tik pagal CK 6.217 straipsnį, įspėjusi atsakovę prieÅ¡ 30 dienų (CK 6.218 straipsnis) esant esminiam sutarties pažeidimui, tačiau ieÅ¡kovė tokio praneÅ¡imo atsakovei nepateikė. Sutartis buvo teisėtai nutraukta atsakovės iniciatyva 2017 m. gruodžio 8 d. dėl ieÅ¡kovės padarytų esminių sutarties pažeidimų, laikantis sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimo tvarkos; 9.13. prekybos agento nekonkuravimo pareiga galiojant komercinio atstovavimo sutarčiai kyla iÅ¡ lojalumo atstovaujamajam pareigos ir CK neįpareigoja mokėti kompensacijÄ už nekonkuravimÄ Å¡iuo laikotarpiu.

Už nekonkuravimÄ pasibaigus komercinio atstovavimo sutarčiai (o tuo pačiu ir lojalumo pareigai), atstovaujamasis įpareigojamas mokėti kompensacijÄ , nustatomÄ Å¡alių susitarimu pagal CK 2.164 straipsnio reikalavimus. Atsakovė Å¡alių raÅ¡tu sutartu bÅ«du bei tvarka sumokėjo ieÅ¡kovei už nekonkuravimÄ tiek sutarties galiojimo metu, tiek jai pasibaigus. Ä®vertinus aplinkybę, kad pareigÄ mokėti kompensacijÄ už nekonkuravimÄ sutarties galiojimo metu atsakovė prisiėmė savanoriÅ¡kai, netgi pripažinus nekonkuravimo susitarimÄ negaliojančiu, ieÅ¡kovė pagal CK 2.156 straipsnio 1 punktÄ vis tiek turėjo bÅ«ti lojali ir sutarties galiojimo metu nekonkuruoti su atsakove.

Dėl Å¡ios priežasties, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavus, kad kompensacija už nekonkuravimÄ tariamai bÅ«tų nebuvusi mokama, ginčijamos sutarties nuostatos, kiek tai susiję su sutarties (ir lojalumo pareigos) galiojimo laikotarpiu, negalėjo bÅ«ti pripažintos negaliojančiomis; 9.14. CK 2.164 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad prekybos agento reikalavimu teismas turi teisę pripažinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies konkurencijÄ draudžiančių sutarties iÅ¡lygÄ negaliojančia, jeigu, atsižvelgiant į prekybos agento teisėtus interesus, tokia iÅ¡lyga daro jam didelės žalos.

IeÅ¡kovė 5,5 metų vykdė sutartį, gavo sutartyje nurodytÄ atlyginimÄ ir niekada nereiÅ¡kė atsakovei pretenzijų, kad nekonkuravimo susitarimas kaip nors pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nenurodė ir neįrodė, kad sutartyje numatytas nekonkuravimo susitarimas padarė / daro jai didelę žalÄ ; 9.15. pagal CK 1.96 straipsnį sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidÄ , kad sandoris bÅ«tų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies.

Nekonkuravimo susitarimas susideda iÅ¡ dviejų dalių - prekybos agento pareigos nekonkuruoti ir atstovaujamojo pareigos sumokėti už tai kompensacijÄ , Taigi, net pripažįstant negaliojančia nekonkuravimo susitarimo dalį dėl tariamai netinkamo pareigos mokėti kompensacijÄ Ä¯tvirtinimo (ar neiÅ¡skyrimo), tai neturi įtakos pačiam nekonkuravimo draudimui. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas iÅ¡kreiptų atsakovės ir ieÅ¡kovės interesų pusiausvyrÄ ir suabsoliutintų tik ieÅ¡kovės interesus. Sutarčių teisėje pripažįstamas favor contractus principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę.

Vienas sutarties iÅ¡saugojimo bÅ«dų yra sutarties pakeitimas, kurio bendrosios nuostatos reglamentuojamos CK 6.223 straipsnyje. Sutartis gali bÅ«ti keičiama Å¡alių susitarimu arba vienos Å¡alies praÅ¡ymu teismine tvarka. IeÅ¡kovė, manydama, kad yra pažeidžiami jos interesai, turėjo ne inicijuoti nekonkuravimo susitarimo nuostatų pripažinimÄ negaliojančiomis, o kreiptis į atsakovę su praÅ¡ymu nustatyti ieÅ¡kovės manymu tinkamÄ kompensacijos už nekonkuravimÄ mokėjimo tvarkÄ , o atsakovei su tokia tvarka nesutikus – siekti tokios tvarkos nustatymo teismo tvarka.

10. IeÅ¡kovė A. I. IÄ® praÅ¡o atsakovės UAB „EASTCON AG LT“ apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 10.1. nekonkuravimo susitarimas, atsižvelgiant į jo prigimtį, pobÅ«dį ir esmę, laikomas civiliniu teisinu sandoriu, nepaisant to, kad jis buvo sudarytas darbo sutarties Å¡alių, ir Å¡iam susitarimui pagal įstatymo analogijÄ taikytinas CK 2.164 straipsnis, reglamentuojantis prekybos agento ir jo atstovaujamojo konkurencijos draudimÄ , taip pat CK Å¡eÅ¡tosios knygos II dalies „Sutarčių teisė“ normos, CK 1.5 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

Taigi, nekonkuravimo susitarimo vertinimas nepriklauso nuo Å¡alis siejančių teisinių santykių pobÅ«džio, nes bet kuriuo atveju taikomos tos pačios CK 2.164 straipsnio, bendrosios sutarčių teisės bei CK 1.5 straipsnio nuostatos; 10.2. atsakovės ir A. I. teisiniai santykiai prasidėjo darbo sutarties pagrindu ir vėliau, A. I. įsteigus individualiÄ Ä¯monę, iÅ¡ karto darbo teisiniai santykiai buvo nutraukti bei pasiraÅ¡yta komercinio atstovavimo sutartis. A. I. buvo įsitikinęs, kad pas atsakovę toliau dirba iÅ¡ esmės kaip darbuotojas, nes Å¡iÄ pozicijÄ suformavo atsakovės elgesys - aiÅ¡kinimai, kad įsteigus individualiÄ Ä¯monę ir pasiraÅ¡ius atsakovės pasiÅ«lytÄ komercinio atstovavimo sutartį darbo pobÅ«dis ir santykiai iÅ¡ esmės nesikeis, tik teisiÅ¡kai bus įforminti kita forma, kas atitiks atsakovės poreikius, nes atsakovei taip naudingiau.

Apie tai, kad pagal komercinio atstovavimo sutartį Å¡alis sieja ne darbo santykiai, A. I. sužinojo tik po 2017 m. gruodžio 8 d. praneÅ¡imų gavimo iÅ¡ atsakovės dėl komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo, kuomet A. I. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekcijÄ , kuri jam paaiÅ¡kino, kad tai yra ne darbo santykiai, o verslo subjektų santykiai; 10.3. pirmos instancijos teismas pagrįstai Å¡alių teisinius santykius pripažino darbo santykių tÄ sa. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir byloje nustatytos kitos faktinės aplinkybės t. y. atsakovės direktoriaus vykdyta besÄ lyginė prekybos agentų kontrolė - privalomi nurodymai darbo drausmės klausimais, o nurodymų nevykdymo atveju, grasinimai taikyti nuobaudas; atsakovo reikalavimas pateikti pristatymų grafikus, kuriuos atsakovė tvirtindavo, bei reikalavimas per mėnesį turėti ne mažiau kaip 40 pristatymų (renginių), kuris sistemingai buvo kontroliuojamas; prekybos agentų sistemingas kvietimas telefonu į atsakovės direktoriaus darbo kabinetÄ ir privalomas jų vykdymas; tokio paties prekybos agento, dirbančio pagal tokiÄ pat komercinio atstovavimo sutartį, kaip ir ieÅ¡kovas, vienaÅ¡alis paskyrimas koordinatoriumi arba gaminių vadovu (faktiÅ¡kai prilygsta atsakovės administracijos darbuotojui), kurių nurodymas privalomas ir kitiems prekybos agentams; 10.4. nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Susitarime, be kita ko, turi bÅ«ti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos Å¡alių interesų, vienos Å¡alies interesas turi bÅ«ti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos Å¡alies veiksmus, Å¡ios naudai nustatant sÄ Å¾iningÄ ir teisingÄ kompensacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K.-3-415/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015). Nekonkuravimo susitarimu apribojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbuotojo teisė laisvai pasirinkti darbÄ , taip pat Å¡is susitarimas, priklausomai nuo jo turinio, gali riboti ir kitų konstitucinį principÄ - darbuotojo ar kito asmens Å«kinės veiklos laisvę ir iniciatyvÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007).

Jei nekonkuravimo susitarime nenumatyta teisingos kompensacijos už įsipareigojimų nekonkuruoti, toks susitarimas laikytinas įtvirtinančiu esminę Å¡alių nelygybę ir pripažintinas negaliojančiu remiantis CK 6.228 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013); 10.5. ginčo sutartimi prekybos atstovui nustatomi ženklÅ«s veiklos apribojimai, kurie apibrėžiami abstrakčiai ir plačiai: teritorija, apimanti visÄ Lietuvos RespublikÄ , veikla, susijusi su įvairių konkursų, pristatymų bei akcijų organizavimu, ir pan.

Atsakovė ieÅ¡kovei už nekonkuravimo ribojimÄ nėra sumokėjusi jokios sumos per visÄ bendradarbiavimo laikotarpį tiek dirbant pagal darbo sutartį, tiek pagal komercinio atstovavimo susitarimÄ (sutartį). Komercinio atstovavimo sutarties 9.5-9.8 punktuose nustatyta ribojimų apimtis ir bendro pobÅ«džio kompensacijos įtvirtinimas neatitiko proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis), CK 2.164 straipsnio 8 dalies nuostatų bei įtvirtino esminę Å¡alių nelygybę (CK 6.228 straipsnis).

IeÅ¡kovė už įsipareigojimÄ nekonkuruoti negavo teisingo atlygio, o tai sudaro pagrindÄ pripažinti, kad nurodytos sutarties sÄ lygos prieÅ¡taravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojančios (CK 1.80 straipsnis). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

13. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. kovo 14 d. atsakovė ir A. I. sudarė darbo sutartį Nr. 435 (toliau – taip pat ir Darbo sutartis), kurios pagrindu A. I. buvo priimtas į darbÄ vadybininku, nustatant trijų mėnesių bandomÄ jį laikotarpį. 2012 m. gegužės 2 d. A. I. pateikė praÅ¡ymÄ nuo 2012 m. gegužės 2 d. nutraukti darbo sutartį. 14. 2012 m. gegužės 3 d. atsakovė ir ieÅ¡kovė (A. I. individuali įmonė) pasirašė komercinio atstovavimo sutartį Nr. R4/12 (toliau – taip pat ir Sutartis).

15. Sutartimi atsakovė paskyrė ieÅ¡kovę bÅ«ti atsakovės agentu ir komerciniu atstovu platinant (parduodant) Sutartyje nurodytas ieÅ¡kovės prekes klientams Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ieÅ¡kovė priėmė šį paskyrimÄ ir įsipareigojo veikti atsakovės vardu, sÄ skaita ir interesais Sutartyje nustatyta apimtimi sudarant bei vykdant Sutartyje nurodytų prekių pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat Sutartyje nustatyta apimtimi teikti Sutartyje nurodytas paslaugas, susijusias su Sutartyje nurodytų prekių populiarinimu ir pardavimo skatinimu.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties pagrindu susiklostę Å¡alių teisiniai santykiai buvo darbo teisinių santykių tÄ sa. Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad Sutarties sudarymas buvo inicijuotas atsakovės, kad ieÅ¡kovės funkcija pagal Sutartį iÅ¡ esmės liko ta pati, kaip ieÅ¡kovės savininko A. I. funkcija pagal Darbo sutartį, taip pat Sutartyje liko toks pats apmokėjimo principas, kaip ir darbo sutartyje. Tačiau nurodytos aplinkybės nėra pakankamos padaryti iÅ¡vadÄ , kad Sutarties pagrindu susiklostę Å¡alių teisiniai santykiai buvo darbo teisinių santykių tÄ sa.

17. Kaip nurodė atsakovė, ji savo prekes platina išimtinai per prekybos agentus, o ne per darbuotojus, todėl darbo sutartys, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, nebėra tęsiamos. Įdarbinimo bandomajam laikotarpiui modelis pasirinktas tiek atsakovės, tiek būsimo prekybos agento interesais: atsakovė darbo santykių metu supažindina asmenį su prekybos agento funkcijomis ir statusu, apmoko pardavinėti atsakovės prekes, įvertina, ar asmuo tinka prekybos agento veiklai, o asmuo, prieš apsispręsdamas tęsti santykius su atsakove komercinio atstovavimo sutarties pagrindu, darbo santykių metu įsitikina, ar tinka tokiai veiklai.

18. Pažymėtina, kad atsakovė turi teisę pasirinkti, ar Sutartyje nurodytas paslaugas įsigyti darbo teisinių santykių pagrindu, inkorporuojant asmenį į atsakovės struktÅ«rÄ , ar įsigyti Å¡ias paslaugas kitų sutartinių teisinių santykių pagrindu, Å¡iuo atveju – komercinio atstovavimo santykių pagrindu.

19. Sutartis buvo sudaryta ne su A. I. kaip fiziniu asmeniu, o su juridiniu asmeniu – A. I. individualia įmone. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktų apmokėjimo pagal Sutartį pagrindimo dokumentų, Sutarties pagrindu atsakovės prekių pardavimÄ tiesiogiai vykdė ne tik ieÅ¡kovės savininkas A. I., bet ir A. I., kas rodo, kad ieÅ¡kovė Sutarčiai vykdyti savo nuožiÅ«ra pasitelkė ir kitus asmenis.

20. Sutartyje nustatytas apmokėjimo principas – procentas nuo sudarytų prekių pardavimo sutarčių sumos, yra įprastas Sutartyje nurodytų komercinio atstovavimo paslaugų teikimo atveju, todėl aplinkybė, kad Sutartyje liko iÅ¡ esmės panaÅ¡us apmokėjimo principas kaip Darbo sutartyje, nėra pakankama patvirtinti darbo teisinių santykių tęstinumÄ .

21. IeÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad atsakovė vykdė besÄ lyginę prekybos agentų kontrolę – duodavo privalomus nurodymus darbo drausmės klausimais, reikalaudavo pateikti prekių pristatymų grafikus, kuriuos tvirtindavo, reikalaudavo per mėnesį turėti ne mažiau kaip 40 prekių pristatymų (renginių), vienus prekybos agentus vienaÅ¡aliÅ¡kai skirdavo kitų prekybos agentų koordinatoriais arba gaminių vadovais, kurių nurodymai buvo privalomi.

22. Tačiau Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodytos ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose, Å¡ios aplinkybės nebuvo nustatytos ir pirmosios instancijos teismo sprendime, Å¡iomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas negrindė iÅ¡vados apie darbo teisinių santykių tÄ sÄ pagal Sutartį.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Sutarties pagrindu susiklostę Å¡alių teisiniai santykiai buvo darbo teisinių santykių tÄ sa, yra nepagrįsta.

24. Sutartimi Å¡alys taip pat susitarė dėl draudimo ieÅ¡kovei konkuruoti su atsakove ir Å¡io draudimo sÄ lygų.

25. Sutarties 9.5 punkte nustatyta, kad ieškovė įsipareigoja Sutarties galiojimo metu ir 2 metus po jos pasibaigimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai be išankstinio atsakovės sutikimo nekonkuruoti su atsakove Lietuvos Respublikoje, įskaitant, bet neapsiribojant: (a) atskirai ir (ar) kartu su kitais asmenimis neužsiimti tokia pačia veikla ar panašia veikla, kuria užsiima atsakovė; (b) nesteigti su atsakove konkuruojančių subjektų, neturėti juose akcijų, pajų, dalių, bei kitaip nedalyvauti su atsakove konkuruojančių subjektų veikloje; (c) nevykdyti tokios pačios ar panašios veiklos su atsakove konkuruojančiais subjektais; (d) neskatinti, neįkalbėti atsakovės esamų ir potencialių, privačių ar verslo klientų ir (ar) partnerių atsisakyti sandorių, bendradarbiavimo ar kitokių ryšių su atsakove bei su ja susijusiais asmenimis; (e) neversti, neskatinti ir (ar) neįtikinėti atsakovės ar su ja susijusių asmenų, darbuotojų nutraukti darbo santykius su atsakove ar su ja susijusiais asmenimis ir (ar) įsidarbinti, pradėti teikti paslaugas ar palaikyti kitokius santykius su subjektais, konkuruojančiais su atsakove, ar kitais asmenimis.

26. Sutarties 9.6 punkte nustatyta, kad 9.5 punkte nurodytas nekonkuravimo įsipareigojimas taikomas ir ieÅ¡kovės darbuotojams. IeÅ¡kovė įsipareigoja užtikrinti, kad jos darbuotojai laikysis Å¡iame punkte nustatytų nekonkuravimo su atsakove sÄ lygų bei reikalavimų, ir tuo tikslu pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus ieÅ¡kovė su savo darbuotojais sudarys atitinkamus nekonkuravimo susitarimus. Å alys susitaria, kad ieÅ¡kovė yra pati atsakinga už tokių nekonkuravimo susitarimų su darbuotojais tinkamÄ sudarymÄ , galiojimÄ bei tinkamÄ vykdymÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, kompensacijų darbuotojams mokėjimÄ .

27. Sutarties 9.7 punkte nustatyta, kad su atsakove konkuruojančiu subjektu laikomas bet kuris subjektas, kuris užsiima tokia pačia ar panaÅ¡ia veikla kaip atsakovės, įskaitant, bet neapsiribojant, įvairių konkursų, pristatymų bei akcijų organizavimÄ , taip pat namų tekstilės, vonios įrangos, indų, buitinės technikos ir kitų produktų, panaÅ¡ių ar tapačių atsakovės platinamiems produktams, tiesiogine prekyba vartotojams.

28. Sutarties 9.8 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovei pagal Sutartį mokamas atlyginimas apima ir kompensacijÄ už Sutartyje nustatytÄ nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymÄ tiek Sutarties galiojimo metu, tiek ir 2 metus po Sutarties pasibaigimo.

29. Sutarties 10.6 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovė, pažeidusi Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl konfidencialios informacijos saugojimo, nekonkuravimo ir klientų duomenų apsaugos, privalo sumokėti atsakovei 20 000 Lt dydžio baudÄ už kiekvienÄ pažeidimo faktÄ ir atlyginti kitus atsakovės patirtus nuostolius, kurių nepadengia bauda, įskaitant ir atsakovės negautas pajamas.

30. Pagal CK 2.164 straipsnio 1 dalį prekybos agentas ir atstovaujamasis gali sutartyje numatyti, kad pasibaigus sutarčiai prekybos agentas ne daugiau kaip dvejus metus nekonkuruos su atstovaujamuoju. Jeigu sutartyje yra numatytas konkurencijos draudimas, prekybos agentas turi teisę į kompensacijÄ už visÄ konkurencijos draudimo laikotarpį. Kompensacijos dydis nustatomas Å¡alių susitarimu. Kompensacijos dydis gali bÅ«ti apibrėžiamas metine prekybos agento atlygio suma (CK 2.164 straipsnio 4 dalis).

31. Kaip minėta, Sutarties 9.8 punkte nustatyta, kad ieÅ¡kovei pagal Sutartį mokamas atlyginimas apima ir kompensacijÄ už Sutartyje nustatytÄ nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymÄ tiek Sutarties galiojimo metu, tiek ir 2 metus po Sutarties pasibaigimo.

32. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kovei pagal Sutartį mokamas 3,5 proc. didesnis atlyginimas, lyginant su ieÅ¡kovės savininkui A. I. Darbo sutartimi nustatytu atlyginimu, ir sudaro kompensacijÄ už konkurencijos draudimÄ Sutarties galiojimo metu ir 2 metus po Sutarties pasibaigimo.

33. Darbo sutartimi atsakovė ir A. I. susitarė, kad A. I. bus mokama fiksuota 400 Lt per mėnesį darbo užmokesčio dalis ir kintama darbo užmokesčio dalis, apskaičiuojama procentu nuo per mėnesį sudarytų sutarčių sumos: iki 50 000 Lt neto apyvartos mokama 4,5 proc., nuo 50 000 Lt iki 350 000 Lt neto apyvartos mokama 5,5 proc., nuo 350 000 Lt neto apyvartos mokama 6,5 proc.

34. Sutartimi ieškovė ir atsakovė susitarė, kad ieškovei mokamas atlyginimas yra: 8 proc. nuo sudarytų sutarčių sumos (neto apyvartos) iki 50 000 Lt, 9 proc. nuo sudarytų sutarčių sumos (neto apyvartos) nuo 50 000 Lt iki 350 000 Lt, 10 proc. nuo sudarytų sutarčių sumos (neto apyvartos) virš 350 000 Lt.

35. Tik ta aplinkybė, kad pagal Sutartį yra mokamas 3,5 proc. didesnis atlyginimas nuo sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių sumos, lyginant su Darbo sutartimi nustatytu atlyginimu (kintama atlyginimo dalimi), savaime neįrodo, kad visas Å¡is padidėjimas ir yra kompensacija už konkurencijos draudimÄ . Didesnis pagal Sutartį mokamas procentas nuo sudarytų sutarčių sumos, lyginant su Darbo sutartimi nustatyta kintama atlyginimo dalimi, gali bÅ«ti sÄ lygotas ir kitų aplinkybių: mažesni atsakovės mokami mokesčiai ir kitos iÅ¡laidos, susiję su darbo santykiais, padidėjusios ieÅ¡kovės iÅ¡laidos pagal Sutartį ir sumažėjusios socialinės garantijos, lyginant su darbo santykių pagrindu dirbančiais asmenimis, ieÅ¡kovės savininkui nebemokama pastovi 400 Lt atlyginimo pagal darbo sutartį dalis, kt.

36. IeÅ¡kovė nurodė, kad Sutarties sÄ lygas dėl konkurencijos draudimo vienaÅ¡aliÅ¡kai parengė atsakovė, ieÅ¡kovė dėl Å¡ių sÄ lygų neturėjo galimybės derėtis, ieÅ¡kovei buvo mokamas tik atlyginimas už komercinį atstovavimÄ pagal Sutartį, tačiau ieÅ¡kovei niekada nebuvo mokama kompensacija už konkurencijos draudimÄ .

37. Taigi ieÅ¡kovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovės nebuvo jokių derybų dėl kompensacijos už konkuravimo draudimÄ dydžio, ieÅ¡kovei nebuvo aiÅ¡kiai nurodytas/iÅ¡skirtas kompensacijos už konkurencijos draudimÄ dydis, ieÅ¡kovė Sutarties priedo Nr. 2 nurodytÄ paslaugų kainÄ vertino tik kaip ieÅ¡kovei mokamÄ užmokestį už komercinį atstovavimÄ pagal Sutartį, o ne ir kaip dalį kompensacijos už konkurencijos draudimÄ .

38. Byloje nėra įrodymų apie derybas dėl kompensacijos už konkurencijos draudimÄ dydį, mokėjimo dokumentų, kuriuose bÅ«tų iÅ¡skirta kompensacija už konkurencijos draudimÄ , kitų įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti kompensacijos už konkurencijos draudimÄ dydį.

39. Pagal CK 6.164 straipsnio 7 dalį prekybos agento reikalavimu teismas turi teisę pripažinti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies konkurencijÄ draudžiančiÄ iÅ¡lygÄ negaliojančia, jei atsižvelgiant į prekybos agento teisėtus interesus tokia iÅ¡lyga daro jam didelės žalos. CK 2.164 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Susitarimai, kurie prieÅ¡tarauja Å¡io straipsnio nuostatoms ir pablogina prekybos agento padėtį, laikomi negaliojančiais.

40. Suteikiant galimybę riboti prekybos agento konkurencijÄ pasibaigus sutarčiai, CK 2.164 straipsnio 4 dalyje numatyta Å¡io ribojimo atsvara: įsipareigojęs nekonkuruoti su atstovaujamuoju, prekybos agentas įgyja teisę į kompensacijÄ už nekonkuravimo draudimo laikotarpį.

41. Sutinkama su atsakovės teiginiu, kad įstatyme nėra nustatytas draudimas kompensacijÄ už konkuravimo draudimÄ Ä¯skaičiuoti į prekybos agentui mokamÄ atlyginimÄ . Tačiau turi bÅ«ti galimybė nustatyti, kokio dydžio kompensacija už konkuravimo draudimÄ yra įskaičiuota į prekybos agentui mokamÄ atlyginimÄ , tam, kad bÅ«tų galima įvertinti, ar Å¡i kompensacija nėra per maža lyginant su prekybos agentui nustatytų konkurencijos ribojimų apimtimi. Draudimas konkuruoti nemokant adekvačios kompensacijos, pažeidžia imperatyvias CK 2.164 straipsnio normas ir pablogina prekybos agento padėtį, kas pagal CK 2.164 straipsnio 8 dalį sudaro pagrindÄ tokį draudimÄ pripažinti negaliojančiu.

42. Kaip jau nurodyta, nei Sutarties 9.5 punkto sÄ lyga, nei kiti byloje esantys įrodymai neleidžia nustatyti, dydžio kompensacija už konkuravimo draudimÄ yra įskaičiuota į ieÅ¡kovei mokamÄ atlyginimÄ pagal Sutartį.

43. Sutarties 9.5 – 9.7 punktuose ieškovei įtvirtintas plačios apimties konkurencijos ribojimai: Lietuvos Respublikos teritorijoje neužsiimti tokia pačia ar panašia veikla, kaip užsiima atsakovė, nesteigti su atsakove konkuruojančių subjektų, neturėti juose akcijų, pajų, dalių bei kitaip nedalyvauti jų veikloje, nevykdyti tokios pačios ar panašios veiklos su atsakove konkuruojančiais subjektais, užtikrinti, kad nustatytų konkurencijos ribojimų laikytųsi ir ieškovės darbuotojai. Pagal minėtus punktus su atsakove konkuruojančiu subjektu laikomas bet kuris subjektas, kuris užsiima tokia pačia veikla kaip atsakovė, įskaitant, bet neapsiribojant, įvairių konkursų, pristatymų bei akcijų organizavimu, taip pat namų tekstilės, vonios įrangos, indų, buitinės technikos ir kitų produktų, panašių ar tapačių atsakovės platinamiems produktams, tiesiogine prekyba vartotojams.

44. Pritariama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad tokios plačios apimties ribojimai smarkiai pablogino ne tik ieÅ¡kovės galimybę vykdyti verslÄ ir gauti pajamas, bet ir ieÅ¡kovės darbuotojų, kuriuo pagal Sutarties 9.6 punkto prasmę laikomas ir ieÅ¡kovės savininkas A. I., galimybes pasirinkti darbÄ ar verslÄ ir gauti pajamas, nes, kaip jau minėta, pagal Sutarties 9.6 punktÄ Sutartyje nustatytas konkurencijos draudimas taikomas ir ieÅ¡kovės darbuotojams, o ieÅ¡kovė įsipareigojo su savo darbuotojais sudaryti atitinkamus konkurencijos ribojimo susitarimus ir sumokėti jiems kompensacijÄ .

45. Atsižvelgiant į Sutarties 9.5 - 9.7 punktuose nustatytus plačios apimties konkurencijos ribojimus, į tai, kad nei Sutarties 9.8 punkte įtvirtintas bendro pobÅ«džio teiginys, kad pagal Sutartį mokamas atlyginimas apima ir kompensacijÄ už Sutartyje nustatytÄ nekonkuravimo įsipareigojimų vykdymÄ tiek Sutarties galiojimo metu, tiek ir 2 metus po Sutarties pasibaigimo, nei byloje esantys įrodymai nepatvirtina nei to, kad ieÅ¡kovei Sutarties galiojimo metu buvo mokama kompensacija už konkurencijos draudimÄ , nei Å¡ios kompensacijos dydžio, vertinama, kad Sutartimi ieÅ¡kovei nebuvo nustatytas konkurencijos ribojimų apimtį atitinkantis teisingas atlyginimas, kas sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad Sutartyje nustatytas konkurencijos draudimo susitarimas prieÅ¡tarauja proporcingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), CK 2.164 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei pablogina ieÅ¡kovės padėtį, ir pripažinti šį susitarimÄ negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, CK 2.164 straipsnio 8 dalis).

46. Nurodytai iÅ¡vadai neturi įtakos atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovė daugiau kaip 5 metus vykdė Sutartį ir neginčijo Sutartyje nustatytų konkurencijos draudimo nuostatų, o ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė tik po to, kai atsakovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovei dėl baudos už Sutartyje nustatytÄ konkurencijos draudimo pažeidimÄ .

47. Asmuo turi teisę pasirinkti, kada ginti savo pažeistas teises. Å alims sėkmingai vykdant Sutartį ir neiÅ¡kilus nesutarimams dėl konkuravimo draudimo nuostatų taikymo, ieÅ¡kovei nebuvo bÅ«tinybės kreiptis į teismÄ ir ginčyti Sutartyje nustatytÄ nekonkuravimo susitarimÄ . Todėl tai, kad ieÅ¡kovė ne iÅ¡ karto po Sutarties sudarymo kreipėsi į teismÄ dėl konkurencijos draudimÄ nustatančių Sutarties sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis, savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė su Å¡iomis sÄ lygomis sutiko. Be to, Sutarties sÄ lygos dėl konkurencijos draudimo pripažintos negaliojančiomis kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms įstatymų nuostatoms, o teisės normos draudžia sudaryti sandorius, prieÅ¡taraujančius imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme atsakovei neatlyginamos. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ sumokėjo advokatui 800 Eur. Å ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovės naudai priteisiamos iÅ¡ atsakovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB “EASTCON AG LT” ieÅ¡kovės A. I. individualios įmonės naudai 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjos RÅ«ta Burdulienė Jadvyga Mardosevič Neringa Å vedienė