6ff27f67-ea4d-4c11-85f9-dbd701b263d5 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-2057-798/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00136-2014-2                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.6.2.;

                                                                                   3.1.2.1.; 3.4.3.7.1.; 3.3.2.5.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo PoÅ¡kaus, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,              teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4646-431/2017 pagal pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Admivita“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo, patvirtinto Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1380-803/2017, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Atsakovės BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorė prašė atnaujinti procesÄ dėl VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo civilinėje byloje Nr. B2-1380-803/2017 ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patvirtinti VMI 967 876,32 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 1 d. nutartimi patikslino antros eilės kreditorės VMI finansinį reikalavimÄ BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje ir patvirtino 873 020,18 Eur dydžio reikalavimÄ , kuris sumažėjo dėl VMI atlikto 94 856,14 Eur dydžio įskaitymo.

Bankroto administratorė tik po nurodytos nutarties įsiteisėjimo sužinojo, jog kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad mokesčių administratorius pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas negali įskaityti mokestinės nepriemokos, susiformavusios iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, su mokestine permoka, atsiradusia po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Taigi nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti patvirtintas sumažintas VMI finansinis reikalavimas (įskaitant permokÄ , atsiradusiÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo).

Nagrinėjamoje byloje buvo padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, todėl yra pagrindas atnaujinti procesÄ dėl VMI reikalavimo patvirtinimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ .Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi atnaujino procesÄ dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje ir patvirtino VMI 967 876,32 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje.Teismas nustatė, jog praÅ¡ymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje 9 punkte nustatytu pagrindu, todėl procesas atnaujintinas.Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad nėra ginčo dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡omo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dydžio, iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatęs, kad nebaigtoje bankroto byloje Nr. B2-1380-803/2017 buvo atidėtas bankroto administratorės praÅ¡ymas dėl BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ pabaigos klausimo nagrinėjimas dėl neiÅ¡spręsto VMI kreditorinio reikalavimo, kad paskelbta, jog 2017 m. lapkričio 15 d., 13:00 val. raÅ¡ytinio proceso tvarka bus nagrinėjamas bankroto administratorės praÅ¡ymas dėl įmonės pabaigos, nusprendė, kad netikslinga paskirti bylos nagrinėjimÄ kitame teismo posėdyje, kuris iÅ¡ esmės taip pat bus nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, o racionalu iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės.Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtino VÄ® „Turto bankas“ 984 826,65 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ , kuris susidarė kreditorei iÅ¡ VMI perėmus 3 341 883,37 Lt (967 876,32 Eur) dydžio reikalavimo teisę į atsakovę.

Realizavus atsakovės turtÄ , bankroto administratorė 2016 m. liepos 20 d. pateikė VMI praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti 97 400 Eur dydžio PVM permokÄ , susiformavusiÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo dėl bankroto proceso metu pirktų paslaugų ir prekių. Pagal mokesčių administratoriaus sistemoje „Mano VMI“ esančius duomenis 2016 m. rugpjūčio 1 d. atsakovės prievolių dydis nuo 893 427,59 Eur sumažėjo iki 795 558,81 Eur (97 868,78 Eur suma), t. y. iÅ¡ esmės ta suma, kuriÄ 2016 m. liepos 20 d. praÅ¡ymu bankroto administratorė prašė grÄ Å¾inti kaip PVM permokÄ .VMI 2016 m. lapkričio 29 d. raÅ¡te Nr. (23.28-08-1)-RNA-36278 dėl finansinio reikalavimo patikslinimo nurodė, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 19 d. protokolÄ Nr. 205 reikalavimo teisė į atsakovę dėl 3 341 883,37 Lt (967 876,32 Eur) mokestinės nepriemokos, perleistos VÄ® Turto bankui, buvo grÄ Å¾inta pradiniam kreditoriui – VMI, nes atsirado galimybė atlikti vienarÅ«Å¡ius įskaitymus, ir todėl prašė įtraukti VMI į atsakovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 873 020,18 Eur dydžio reikalavimu.

Ä®siteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje Nr. B2-1380-803/2017 buvo patvirtintas patikslintas VMI kreditorinis reikalavimas.Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ VMI neturi teisės įskaityti mokestinę nepriemokÄ , susiformavusiÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo su permoka, atsiradusia po bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015). Todėl teismas tenkino pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ ir patvirtino VMI 967 876,32 Eur dydžio finansinį reikalavimÄ .III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiAtskiruoju skundu trečiasis asmuo VMI praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje Nr. B2-1380-803/2017 patvirtintÄ patikslintÄ 873 020,18 Eur VMI kreditorinį reikalavimÄ .

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Taigi, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , nuo 2012 m. kovo 1 d. teisės aktuose įsigaliojo iÅ¡imtis, numatanti, kad yra galimas prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Pagal suformuotÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , mokesčių administratorius atlikdamas mokesčio permokos įskaitymÄ , veikia ne kaip kreditorius bankroto byloje, o kaip mokesčių administratorius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) nustatyta tvarka ir pagrindais.

MAÄ® 87 straipsnyje yra įtvirtintos nuostatos, susijusios su mokesčių permokos įskaitymu ir grÄ Å¾inimu, todėl CK nuostatos, reglamentuojančios įskaitymÄ , tokiu atveju netaikytinos. Pagal MAÄ® 87 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , iÅ¡imties tvarka mokesčių administratorius tik įskaitymo bÅ«du turi teisę padengti prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus (kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo taisykles) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-2022/2013;

A438-2143/2013; 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-922-2014). Pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalį kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡o patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos. VMI reikalavimai gali bÅ«ti tikslinami, jeigu atitinkamai pasikeičia jų dydis, t.y. mokesčių apskaitoje padidėja arba sumažėja mokestinės nepriemokos dydis. Pagal Ä®BÄ® 21 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

VMI 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. 331A-82831 negrÄ Å¾inti 97 400,00 Eur PVM permokos (skirtumo) pagal BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorės praÅ¡ymÄ nurodyta, kad jis galėjo bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo IX skyriuje nustatyta tvarka Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skundÄ paduodant per VMI per 20 dienų nuo Å¡io sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui dienos, tačiau bankroto administratorė Å¡ia teise nepasinaudojo.

Darytina iÅ¡vada, kad VMI atliko prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ kaip tÄ reglamentuoja įstatymai, minėtas įskaitymas nėra užginčytas, panaikintas ir yra galiojantis. Mokesčių apskaitoje mokestinės nepriemokos dydis įmonės atžvilgiu atitinkamai nepadidėjo, bet sumažėjo, todėl nėra pagrindo tikslinti VMI finansinio reikalavimo, jį padidinant. Specialiosios teisėjų kolegijos bylų rÅ«Å¡inio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog ginčai dėl mokesčio administratoriaus sprendimų negrÄ Å¾inti mokesčio permokos (skirtumo) yra kilę iÅ¡ mokestinio teisinio santykio, kurio atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas.

Tai atitinka ginčo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sampratÄ ir požymius, todėl Å¡is ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme. Tai, kad Å¡ioje byloje atsakove yra bankrutuojanti įmonė, bylos teismingumo nekeičia. Tokio pobÅ«džio bylose bankrutuojančios įmonės reikalavimai yra administracinio teisinio pobÅ«džio, todėl Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse ne kartÄ yra nurodžiusi, jog toks ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme (žr. pvz.

Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. T-55-2014, 2013 m. vasario 27 d. nutartį Nr. T-19/2013, 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį Nr. T-232-2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį Nr. T-216/2012, ir kt.). Taigi, ginčas dėl permokos (skirtumo) įskaitymo nėra teismingas Å¡iam bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 19 d. praneÅ¡imu tik informavo Å¡alis, kad Vilniaus apygardos teisme 2017 m. spalio 18 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka bus nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-4646-431/2017.

Teismas nepateikė praneÅ¡imo dėl atsiliepimo pateikimo, tokiu bÅ«du VMI prarado teisę į teisminę gynybÄ , taip pat buvo suvaržyta teisė visapusiÅ¡kai realizuoti savo procesinę teisę pateikiant atsikirtimus Å¡ioje civilinėje byloje.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Admivita“ nesutinka su skundu, praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: VMI klaidina teismÄ , teigdama, jog administratorei neginčijus mokesčių administratoriaus sprendimo negrÄ Å¾inti PVM permokos, mokesčių nepriemokos, susidariusios iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir mokesčių permokos, susidariusios po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitymas yra galiojantis. VMI 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 331A-82831 nusprendė negrÄ Å¾inti 97 400 Eur dydžio permokos, nurodydama, kad VMI administruojamų mokesčių apskaitoje nėra permokos (skirtumo), t. y. sprendimu nebuvo nuspręsta įskaityti administratorės praÅ¡omos permokos su nepriemoka.

VMI nebuvo priėmusi individualaus administracinio akto, kuriuo bÅ«tų įforminamas mokesčių nepriemokos ir mokesčių permokos įskaitymas, o tuo labiau toks administracinis aktas niekada nebuvo pateiktas bankroto administratorei. VMI buvo priėmusi individualų administracinį aktÄ tik dėl mokesčio permokos negrÄ Å¾inimo, tačiau ne įskaitymo, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, kad bankroto administratorė nepasinaudojo teise skųsti VMI sprendimo dėl įskaitymo, kad toks įskaitymas yra galiojantis bei sudarantis pagrindÄ apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ bankroto byloje spręsti administracinės teisenos nustatyta tvarka.

Bankroto administratorė nebuvo informuota apie VMI priimtÄ individualų administracinį aktÄ dėl mokestinės permokos ir nepriemokos įskaitymo, nėra aiÅ¡ki ir tokio įskaitymo atlikimo data, todėl bankroto administratorė neturėjo jokių objektyvių galimybių administracinės teisenos tvarka ginčyti šį įskaitymÄ . Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl tokio įskaitymo teisėtumo mokesčių teisės aktų aspektu. Byloje yra kilęs ginčas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo, o ne mokestinės permokos įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir (ar) įpareigojimo grÄ Å¾inti mokesčio permokÄ , todėl yra taikomos specialiosios teisės normos – Ä®BÄ® – reglamentuojančios įskaitymo negalimumÄ bei teismų praktika, susijusi su mokesčių nepriemokos ir mokesčių permokos įskaitymu bankroto proceso metu.

Å iuo atveju Å¡alių ginčas yra iÅ¡skirtinai civilinio teisinio pobÅ«džio, nes ginčo objektas nėra susijęs su mokesčių įstatymų reguliuojamais santykiais. VMI praÅ¡yme bankroto byloje patvirtinti jÄ BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ kreditore vietoj VÄ® „Turto bankas“ nurodyta, kad atsirado galimybė atlikti vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ . Todėl galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad VMI elgėsi nesÄ Å¾iningai ir siekė savo reikalavimo patenkinimo prioritetine tvarka prieÅ¡ kitus kreditorius, nors tai neatitinka imperatyvių Ä®BÄ® nuostatų, reglamentuojančių kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkÄ .

Kasacinis teismas, nagrinėdamas faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡iÄ bylÄ , kurioje, be kita ko, buvo sprendžiamas klausimas, ar prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas galimas, kai vienarūšės piniginės prievolės atsirado skirtingu metu - iki (mokestinė nepriemoka) ir po (mokestinė permoka) bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pateikė Å¡iai bylai aktualų Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintos normos aiÅ¡kinimÄ . Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ nedraudžiamas tik prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų, atsiradusiu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitymas.

Kasacinio teismo vertinimu, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir sisteminis teisės normų aiÅ¡kinimas. Leidžiant įskaitymÄ bankroto procese, ginamas teisėtas kreditoriaus lÅ«kestis, atsiradęs iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kad įskaitymo teise (kaip pirmumÄ suteikiančia teise) bus galima pasinaudoti ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Jei iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai reikalavimai nebuvo atsiradę, neatsiranda ir kreditoriaus teisėtas lÅ«kestis atlikti įskaitymÄ . Vadinasi, leidus įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, atsiradusius tiek iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir po jo, vienam iÅ¡ kreditorių bÅ«tų sukurta pirmumo teisė, kurios Å¡is iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ neturėjo.

Atsižvelgiant į nepriemokos ir permokos susiformavimo momentus, VMI pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ neturėjo teisės įskaityti mokestinę nepriemokÄ , susiformavusiÄ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, su permoka, atsiradusia po bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje yra tvirtinamas VMI 967 876,32 Eur dydžio reikalavimas, laikant, kad pagal Ä®BÄ® 94 856,14 Eur dydžio VMI atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir pažeidžiantis imperatyvÄ .

Tokia pirmosios instancijos teismo motyvacija absoliučiai atitinka aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria buvo atnaujintas procesas dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto byloje ir patvirtintas kreditorės VMI 967 876,32 Eur dydžio finansinis reikalavimas, vietoje 873 020,18 Eur dydžio reikalavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl kreditorės teisės į gynybÄ suvaržymoPagal CPK 370 straipsnio 2 dalį praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas nusprendžia praÅ¡ymÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , teismas bylÄ nagrinėja pakartotinai pagal bendrÄ sias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiÅ¡kėja, kad papildomas pasirengimas bylÄ nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmos instancijos teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi skyrė teismo posėdį dėl proceso atnaujinimo nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka 2017 m. spalio 18 d. 10:00 val. ir nurodė, jog BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ iki teismo posėdžio dienos turi teisę pateikti atsiliepimus į praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ ir argumentus dėl pareiÅ¡kėjos nurodomo mokestinės nepriemokos (mokestinės permokos) įskaitymo.

Å alims buvo iÅ¡siųsti 2017 m. liepos 19 d. praneÅ¡imai apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ . Skundžiamoje nutartyje teismas, nustatęs, jog yra pagrindas atnaujinti procesÄ , iÅ¡nagrinėjo bylÄ iÅ¡ esmės.Sutiktina su apeliantės argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepateikė jai praneÅ¡imo dėl atsiliepimo pateikimo, kadangi 2017 m. birželio 29 d. nutartyje buvo padaryta aiÅ¡ki apsirikimo klaida, nurodant, jog atsiliepimÄ turi teisę pateikti pati pareiÅ¡kėja BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“, o ne kreditorė VMI.

Tačiau byloje esatys duomenys taip pat patvirtina, jog VMI buvo tinkamai informuota apie vyksiantį teismo posėdį, jo datÄ . Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2017 m. birželio 13 d. nutartimi buvo nagrinėjamas klausimas dėl BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ priėmimo. Å i nutartis taip pat buvo iÅ¡siųsta VMI. Taigi, apeliantė buvo tinkamai informuota ir žinojo apie procesÄ ir jame nagrinėjamÄ klausimÄ .Pažymėtina, kad pagal CPK 328 straipsnį iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali bÅ«ti panaikinti vien formaliais pagrindais.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kreditorė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ , jai buvo žinoma byloje nagrinėjamo klausimo esmė, todėl ji galėjo iki teismo posėdžio pradžios naudotis CPK jai suteiktomis procesinėmis teisėmis ir teikti teismui paaiÅ¡kinimus bei įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog kreditorė yra valstybinė institucija, turinti patirtį ir teisinių žinių bankroto bylose dėl jos kreditorinių reikalavimų tvirtinimo.

Todėl nepripažintina, jog teismui praneÅ¡ime tiesiogiai nenurodžius, jog VMI turi teisę pateikti atsiliepimÄ dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ , buvo užkirstas kelias kreditorei į teisminę gynybÄ .Dėl kreditorės teisės taikyti įskaitymÄ bankroto bylojePagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina. Byloje buvo nustatyta, jog VMI prašė sumažinti 967 876,32 Eur finansinį reikalavimÄ , kuris buvo atsiradęs iki bankroto bylos UAB „Statybinių medžiagų mažmena“ iÅ¡kėlimo, 97 400 Eur dydžio PVM permokos, susidariusios po bankroto bylos iÅ¡kėlimo dėl bankroto proceso metu pirktų paslaugų ir prekių, suma.

Pirmos instancijos teismas atsisakė mažinti VMI kreditorinį reikalavimÄ , remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015. Minėtoje byloje buvo nagrinėjama iÅ¡ esmės tapati teisinė situacija, kadangi joje bankroto administratorius, gavęs VMI pareiÅ¡kimÄ patvirtinti 8991 Lt (2603,97 Eur) finansinį reikalavimÄ , pateikė bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui praÅ¡ymÄ pripažinti vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ dėl 5356 Lt (1551,20 Eur) dalies neteisėtu ir patvirtinti VMI 14 347 Lt (4155,18 Eur) reikalavimÄ .

PVM permoka (5356 Lt, arba 1551,20 Eur), grÄ Å¾intina iÅ¡ valstybės biudžeto, susidarė laikotarpiu po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. už laikotarpį nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Å¡ioje byloje priimta nutartimi.Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015 iÅ¡aiÅ¡kino, jog Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 punkto 3 dalyje nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Taigi aptariamoje Ä®BÄ® nuostatoje įtvirtinta bendra draudžiančioji taisyklė ir jos iÅ¡imtis. Å ioje normoje tiesiogiai nenurodyta iÅ¡imties taikymo apimtis laiko aspektu, t. y. ar prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas galimas, kai vienarūšės piniginės prievolės atsirado skirtingu metu – iki (mokestinė nepriemoka) ir po (mokestinė permoka) bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kitose įskaitymÄ reglamentuojančiose Ä®BÄ® nuostatose ((21 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; bei 26 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad kai iÅ¡kėlus bankroto bylÄ mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti reikalavimai)), pirmiau nurodytos iÅ¡imties taikymo apimtis taip pat nenustatyta.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarime pateikdamas iÅ¡aiÅ¡kinimus, inter alia, dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (2011 m. gruodžio 22 d. redakcijos) atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 3 daliai, pažymėjo, kad aiÅ¡kinant Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytÄ reguliavimÄ , inter alia iÅ¡lygÄ â€žiÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas“, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų kontekste pažymėtina, kad įmonės – mokesčių mokėtojo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, permokėtos mokesčių sumos, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti ir tuo atveju, kai toks įskaitymas nebuvo įvykdytas iki bankroto bylos jam iÅ¡kėlimo.Kasacinis teismas pažymėjo, jog nurodyto nutarimo turinys neteikia pagrindo aiÅ¡kinti Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas kaip nedraudžiančias atlikti įskaitymÄ bankroto procese, nepriklausomai nuo vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų (prievolių) atsiradimo momento.

Konstitucinis Teismas akcentavo įskaitymui reikÅ¡mingÄ Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintÄ momentÄ â€“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Iki Å¡io momento neįvykdytas įskaitymas galimas, kai, be kita ko, atitinka sÄ lygÄ , kad jis galimas ir pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartas momentas yra esminis ir prieÅ¡prieÅ¡inių mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo reikalavimams atsirasti, norint pasinaudoti Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta iÅ¡imtimi.

Tai reiÅ¡kia, kad pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktÄ nedraudžiamas tik prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitymas. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir sisteminis teisės normų aiÅ¡kinimas. Leidžiant įskaitymÄ bankroto procese, ginamas teisėtas kreditoriaus lÅ«kestis, atsiradęs iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kad įskaitymo teise (kaip pirmumÄ suteikiančia teise) bus galima pasinaudoti ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ . Jei iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai reikalavimai nebuvo atsiradę, neatsiranda ir kreditoriaus teisėtas lÅ«kestis atlikti įskaitymÄ .

Vadinasi, leidus įskaityti prieÅ¡prieÅ¡inius vienarÅ«Å¡ius reikalavimus, atsiradusius tiek iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir po jo, vienam iÅ¡ kreditorių bÅ«tų sukurta pirmumo teisė, kurios Å¡is iki iÅ¡keliant bankroto bylÄ neturėjo.Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi cituota kasacinio teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015, todėl teisėtai nesumažino kreditorės VMI reikalavimo dydžio PMV permokos, atsiradusios po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suma.

Atskirajame skunde apeliantė nepateikia jokių faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, kodėl nagrinėjamoje byloje neturėtų bÅ«ti taikomas minėtas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas. Pažymėtina, jog cituotoje kasacinio teismo nutartyje taip pat buvo aptarta ir apeliantės atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Kasacinis teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, pateiktais 2014 m. sausio 8 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A438-2022/2013, A438-2143/2013, 2014 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje A556-922/2014, kadangi Å¡iose administracinėse bylose nekeltas klausimas dėl įskaitymo teisėtumo, atsižvelgiant į prievolių atsiradimo momentÄ .Dėl bylos teismingumoNors apeliantė atskirajame skunde ir teigia, kad Å¡alių ginčas turėjo bÅ«ti nagrinėjamas administraciniame teisme, tačiau aukščiau cituotoje kasacinio teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartyje taip pat buvo pasisakyta ir dėl teismingumo, konstatuojant, jog pagrindinis, vyraujantis santykis Å¡iuo atveju yra civilinio, o ne mokestinio, administracinio teisinio pobÅ«džio, nes Å¡alys neginčija mokestinių prievolių viena kitai, nekelia klausimo, ar įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose įtvirtintas nuostatas.

Å alių ginčo esmė – finansinių reikalavimų įskaitymo teisėtumas pagal Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. ar įskaitymas galimas pagal Ä®BÄ® nuostatas, atsižvelgiant į (mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo – bankrutuojančios įmonės) prievolių atsiradimo momentÄ , o Å¡ių – bankroto teisinių santykių – mokesčių įstatymai nereglamentuoja. Nagrinėjamoje byloje VMI prašė patikslinti jos 967 876,32 Eur finansinį reikalavimÄ BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“, sumažinant jį 97 400 Eur PVM permokos suma.

Tuo tarpu BUAB „Statybinių medžiagų mažmena“ bankroto administratorė nesutiko su Å¡iuo reikalavimu, prašė atnaujinti procesÄ ir patvirtinti nesumažintÄ , tai yra 967 876,32 Eur dydžio finansinį VMI reikalavimÄ . Taigi bankroto administratorė praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo neginčijo nei paties įskaitymo, nei VMI 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo negrÄ Å¾inti bankrutuojančiai įmonei 97 400 Eur mokestinės permokos. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai, atnaujinęs procesÄ , iÅ¡nagrinėjo šį ginÄÄ iÅ¡ esmės.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs procesÄ , pagrįstai atsisakė tenkinti kreditorės VMI praÅ¡ymÄ sumažinti jos kreditorinį reikalavimÄ PVM permokos, atsiradusios po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, suma.

Atskirojo skundo argumentai ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantės atskirasis skundas atmetamas.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu, teisėjų kolegija, n u t a r i a:                    Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .         Teisėjai                                                                                           Alvydas PoÅ¡kus                                                                  Antanas Rudzinskas                                                                  Egidijus Žironas