6ff1c68d-c560-4772-b0a2-346cddf2687f · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-537-828/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28077-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 6 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialÄ , dėl žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius prašė iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE filialÄ , priteisti 1 696,78 Eur dydžio J. V. iÅ¡mokėtÄ netekto darbingumo pensijÄ ir 58,97 Eur netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , iÅ¡ viso 1 755,75 Eur, už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį.

2. Nurodė, kad ieškovas dėl J. V. 2005-12-30 įvykusio eismo įvykio ir draudžiamuoju pripažinto nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pasekmių priskaičiavo ir išmokėjo išmokas, iš kurių: 5 224,70 Eur ligos išmoka už 2018-03-19 – 2018-09-20 laikotarpį; 1 696,78 Eur netekto darbingumo pensija už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį; 58,97 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį. Ieškovas 2018-10-22, 2019-01-15 ir 2019-05-06 pateikė pretenzijas atsakovui dėl padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui žalos atlyginimo.

Atsakovas 2019-06-18 raÅ¡tu Nr. 252453-2850_1-001 „Dėl draudimo iÅ¡mokos“ informavo ieÅ¡kovÄ , kad atlygins dalį padarytos žalos – 5 224,70 Eur (ligos iÅ¡moka už 2018-03-19–2018-09-20 laikotarpį), likusios žalos neatlygins, nes neturi pagrindo. IeÅ¡kovas su tokia atsakovo pozicija nesutiko, todėl kreipėsi į teismÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino, priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 1 755,75 Eur žalos atlyginimo ir 40 Eur žyminio mokesčio valstybei.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo sprendimais J. V. buvo paskirta netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 ir sumokėta 1 696,78 Eur, taip pat paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija ir sumokėta 56,18 Eur; iÅ¡ viso už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 ieÅ¡kovas sumokėjo J. V. 1 755,75 Eur. J. V. 2019-09-20 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis (netektas darbingumas – 45 procentai), tokio nustatyto darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe (2005-12-30 autoįvykio metu pakeliui iÅ¡ darbo traumavo kairės kojos čiurnÄ , po traumos palaipsniui pradėjo varginti kairės kojos čiurnos skausmai, deformacija didėjo, vargino apsunkintas judėjimas; 2017-08-19 susižalojo kairę pėdÄ diskiniu pjÅ«klu, bÅ«klė dar pablogėjo; 2018-03-19 operuotas LSMU KK, atlikta kairės čiurnos artrodezė, po kurios iÅ¡lieka apsunkintas judėjimas, eina su lazda, kairės čiurnos apriboti judesiai; iki tol dirbo darbÄ , susijusį su vaikščiojimu).

J. V. iki paminėtos operacijos (nuo 2017-07-17) ir toliau iki 2019-07-11 dirbo UAB „Asol“, iš darbo buvo atleistas Darbo kodekso 62 straipsnio 2 dalies pagrindu.

5. Teismas sprendė, kad J. V. teisę į VSDFV iÅ¡mokas įgijo ne dėl amžiaus, bet dėl netekto darbingumo, kurio netekimo priežastis - patirta trauma, t. y. J. V. netekto darbingumo priežastis ir tolesnės galimybės susirasti darbÄ yra tiesiogiai susiję su jo sveikatos bÅ«kle, kuriÄ Ä¯takojo nelaimingas atsitikimas pakeliui iÅ¡ darbo (eismo įvykis). Todėl nors atsakovas teigia, kad įstatymų leidėjas asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei 2 metai, ir neįgaliems asmenims suteikia vienodas garantijas dėl jų ribotų galimybių susirasti darbÄ , t. y. tokio amžiaus asmeniui yra sunkiau susirasti bet kokį darbÄ ir Å¡ios ribotos galimybės atsiranda vien dėl amžiaus, neatsižvelgiant į asmens darbingumo lygį, tačiau nagrinėjamu atveju teismas vertino, kad nepaisant panaÅ¡aus įstatyminio tokių grupių asmenų traktavimo, visgi svarbu nustatyti ir vertinti asmens nedarbingumo priežastį ir, nepaisant panaÅ¡ių ribotų galimybių susirasti darbÄ , Å¡iuo atveju pagrindinė J.

V. ribotų galimybių dirbti priežastis ir teisė kreiptis bei gauti atitinkamas VSDFV iÅ¡mokas susijusi su jo netektu darbingumu dėl patirtos traumos, už kuriÄ atsakingas eismo įvykį sukėlęs asmuo, todėl Å¡io asmens civilinės atsakomybės draudikas taip pat turi kompensuoti ir VSDFV iÅ¡mokas, kurių skyrimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ sÄ lygojo J. V. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo. Be to, teismas negalėjo konstatuoti, kad nukentėjusiajam laikotarpiu nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos – periodinė netekto darbingumo kompensacija ir netekto darbingumo pensija – virÅ¡ijo jo patirtÄ turtinę žalÄ .

VSDFV iÅ¡mokų mokėjimo laikotarpiu J. V. gavo ligos iÅ¡mokas, t. y. dėl taikyto operacinio čiurnos gydymo buvo ilgÄ laikÄ nedarbingas, todėl bÅ«tent Å¡ios aplinkybės (taikyto traumos pasekmių gydymo pobÅ«dis ir trukmė, esama sveikatos bÅ«klė), tikėtina, ir sÄ lygojo J. V. kreipimÄ si dėl papildomų VSDFV iÅ¡mokų skyrimo dėl netekto darbingumo sumažėjus jo pajamoms ir galimybėms ieÅ¡kotis geriau apmokamo darbo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovÄ CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu laikė įgijusiu teisę iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡mokėtas sumas iÅ¡ žalÄ padariusio asmens draudiko.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-07 sprendimÄ civilinėje byloje e2-1586-925/2020 ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi.

7. Nurodo, kad nuo 2018-01-01 galiojusios Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko nuo 30 iki 45 procentų darbingumo, jam mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Asmeniui, dėl draudžiamojo įvykio netekusiam 45 ir daugiau procentų darbingumo, mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija: <...> 2) jeigu gavėjui dėl to paties draudžiamojo įvykio mokama netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra mažesnė už apskaičiuotÄ netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ .

Å iuo atveju gavėjui mokama netekto darbingumo periodinė kompensacija, kurios dydis yra nustatomas kaip Å¡iame punkte nurodytų iÅ¡mokų skirtumas. Kai apskaičiuota netekto darbingumo periodinė kompensacija yra didesnė už apskaičiuotÄ netekto darbingumo socialinio draudimo pensijÄ , netekto darbingumo socialinio draudimo pensija yra įskaitoma į netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ ir apdraustajam yra mokama tik ta apskaičiuotos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dalis, kuri virÅ¡ija netekto darbingumo socialinio draudimo pensijÄ .

8. NevienarÅ«Å¡iai dydžiai negali bÅ«ti įskaitomi, t. y. iÅ¡ socialinio draudimo iÅ¡mokos, atlyginančios negautas pajamas, negali bÅ«ti atimama socialinio draudimo iÅ¡moka, kompensuojanti kitÄ turtinės žalos rūšį. Taigi į netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , kuria yra atlyginamos apdraustajam negautos pajamos, gali bÅ«ti įskaitoma netekto darbingumo socialinio draudimo pensija tik tuo atveju, jeigu ja taip pat yra kompensuojamos negautos pajamos.

9. IeÅ¡kovas, nustatęs 55 proc. darbingumo lygį, paskyrė J. V. netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ , kurios suma 2018-09-20 buvo 140,06 Eur per mėnesį ir 133,83 Eur netekto darbingumo pensijÄ nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19. IeÅ¡kovas, mokėdamas minėtas socialinio draudimo iÅ¡mokas, rėmėsi Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu, į apskaičiuotÄ netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ Ä¯skaitė netekto darbingumo socialinio draudimo pensijÄ ir mokėjo J. V. netekto darbingumo periodinės kompensacijos dalį, virÅ¡ijančiÄ netekto darbingumo socialinio draudimo pensijÄ , ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijÄ . J. V. sumokėtos netekto darbingumo periodinė kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos už laikotarpį nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19 paskirtis buvo kompensuoti J. V. negautas pajamas.

10. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas įgijo teisę reikalauti J. V. sumokėtų ginčo socialinio draudimo išmokų iš atsakovo. Taip pat nesutinka, kad J. V. darbingumo netekimas sudarė jam ribotas galimybes ieškotis geriau apmokamo darbo.

11. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus duomenis 2018 metų J. V. vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 907,80 Eur per mėnesį. J. V. vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2019-01 iki 2019-09 buvo 956,07 Eur. J. V. vidutinės draudžiamosios mėnesio pajamos už laikotarpį nuo 2018-09 iki 2019-09 buvo 909,77 Eur. Tuo tarpu J. V. vidutinės mėnesio pajamos prieš eismo įvykį buvo 1 000 Lt (290 Eur). Vidutinis bruto darbo užmokestis (be individualiųjų įmonių) Šiaulių apskrityje 2018 metų III ketvirtį (ketvirtį, kurio metu buvo nustatytas J.

V. 55 proc. darbingumo lygis) buvo 793,80 Eur, o 2019 metų III ketvirtį (J. V. nustatyto 55 proc. darbingumo lygio galiojimo pabaigos ketvirtį) – 1 105 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai ir bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto, palyginimui su 2018 metais turėtų būti imamas dydis: 857,25 Eur (1.105/1,289=857,25 Eur). Šios aplinkybės pagrindžia, kad J. V. gaunamos pajamos laikotarpiu nuo 2018-09 iki 2019-09 viršijo vidutinį darbo užmokestį Šiaulių apskrityje.

12. Taip pat J. V. dėl 2005-12-30 nelaimingo atsitikimo anksčiau jau buvo nustatytas mažesnis, t. y. 50 proc. darbingumo lygis, ir jam turėjo bÅ«ti mokamos socialinio draudimo iÅ¡mokos (netekto darbingumo periodinė kompensacija ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensija), tačiau ieÅ¡kovas niekuomet dėl jų kompensavimo į atsakovÄ nesikreipė. IeÅ¡kovas pradėjo laikyti, kad J. V. patiria žalÄ negautų pajamų forma tik nuo 2018-09-20, kai J. V. buvo nustatytas didesnis, t. y. 55 proc., nei buvo anksčiau darbingumo lygis. Å ios aplinkybės pagrindžia, kad ieÅ¡kovas pats abejoja dėl savo pozicijos pagrįstumo.

13. Pažymi, kad J. V. dirbo ne už minimalų atlygį, kuris galėtų sumažėti tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų dirbama ne visÄ darbo laikÄ , o gavo vidutinį darbo užmokestį virÅ¡ijančias pajamas. Taip pat J. V. 2018-09-20 nustatytas darbingumo lygis (55 proc.) dėl 2005-12-30 nelaimingo atsitikimo, palyginus su anksčiau nustatytu 50 proc. darbingumo lygiu, padidėjo ir ieÅ¡kovas anksčiau nelaikė, jog J. V. galimybės užsidirbti daugiau buvo sumažėjusios. Todėl nėra pagrindo teigti, kad J. V. galimybės užsidirbti sumažėjo, ieÅ¡kovui 2018-09-20 nustačius J. V. didesnį 55 proc. darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo.

14. Mano, kad J. V. nuo 2018-09-20 neturėtų realios galimybės daugiau užsidirbti net ir tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų buvęs visiÅ¡kai darbingas. Nelaimingo atsitikimo dienÄ J. V. jau buvo sukakęs 49 su puse metų. Ä®prastai tokio amžiaus asmuo yra laikomas jau pasiekęs savo profesinę brandÄ ir mažai tikėtina, kad jo pajamos iÅ¡ profesinės veiklos vėliau dar gali padidėti nepriklausomai nuo jo darbingumo lygio. Be to, J. V. iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę mažiau nei du metai ir dėl to jis tapo aukščiausio laipsnio socialiai pažeidžiamu darbuotoju, kuriam yra taikomos papildomos garantijos dėl apsunkinto susiradimo bet kokio kito darbo vien tik dėl amžiaus ir nepriklausomai nuo darbingumo lygio.

Taip pat J. V. beveik visÄ laikotarpį (nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20), kurio metu buvo mokamos ginčo socialinės draudimo iÅ¡mokos, dirbo pagal darbo sutartį ir buvo atleistas iÅ¡ darbo tik 2019-07-11 ir ne dėl su sveikata susijusių priežasčių, o dėl darbdavio bankroto.

15. Mano, kad J. V. laikotarpiu nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20 neturėjo realių galimybių užsidirbti daugiau ar susirasti kitÄ darbÄ , nes jų nebuvo jau vien dėl jo amžiaus, t. y. net ir bÅ«damas visiÅ¡kai darbingas J. V. nuo 2018-09-20 nebÅ«tų pajėgus užsidirbti daugiau.

16. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovo ginčo socialinio draudimo iÅ¡mokų mokėjimo laikotarpiu, t. y. nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20, J. V. buvo nedarbingas dėl taikyto operacinio čiurnos gydymo ir gavo ligos iÅ¡mokas ir bÅ«tent Å¡ios aplinkybės, tikėtina, ir sÄ lygojo J. V. kreipimÄ si dėl papildomų socialinio draudimo iÅ¡mokų skyrimo dėl netekto darbingumo sumažėjus jo pajamoms ir galimybėms ieÅ¡kotis geriau apmokamo darbo.

17. Laikotarpiu, kai ieškovas mokėjo J. V. ginčo socialinio draudimo išmokas (nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20) J. V. buvo laikinai nedarbingas nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16 ir gavo ligos išmokas. Ieškovas neteismine tvarka neteikė pretenzijų dėl ligos išmokų, kurios buvo mokamos už laikotarpius nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16. Taip pat ieškovas neteikė reikalavimo jas kompensuoti nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje ir dėl to atsakovas net netyrė aplinkybių, susijusių su minėtomis ligos išmokomis. Šios aplinkybės pagrindžia, kad J. V. laikinas nedarbingumas ir jam sumokėtos ligos išmokos už pirmiau minėtus laikino nedarbingumo laikotarpius nėra susijusios priežastiniu ryšiu su 2005-12-30 nelaimingu atsitikimu.

18. Be to, J. V. čiurnos operacija buvo atlikta 2018-03-19 ir J. V. laikinai nedarbingas dėl jos buvo iki 2018-09-20, t.y. darbingumo lygio, dėl kurio Justinui buvo mokamos ginčo socialinės draudimo išmokos, nustatymo dienos.

19. Mano, kad J. V. nedarbingumas laikotarpiais nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16 nėra susijęs su 2005-12-30 nelaimingu atsitikimu ir dėl to niekaip negalėjo sÄ lygoti J. V. ieÅ¡kovo ginčo socialinių draudimo iÅ¡mokų mokėjimo (netekto darbingumo periodinės kompensacijos ir netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos).

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyrius praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad konkrečiu atveju Å¡ioje byloje pagrindinė J. V. ribotų galimybių dirbti priežastis ir teisė kreiptis bei gauti atitinkamas valstybines socialinio draudimo iÅ¡mokas susijusi su jo netektu darbingumo dėl patirtos traumos, už kuriÄ atsakingas eismo įvykį sukėlęs asmuo, todėl Å¡io asmens civilinės atsakomybės draudikas taip pat turi kompensuoti ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokas, kurių skyrimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ sÄ lygojo J.

V. netektas darbingumas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iÅ¡ darbo. Atsakovo nurodomos nukentėjusiojo gautos pajamos iki eismo įvykio, 2018-2019 metais nėra pakankamas įrodymas, kad nukentėjusysis dėl nelaimingo atsitikimo, netekto darbingumo neprarado pajamų. Pajamų didėjimÄ nuo 2005-12-30 lėmė daugelis veiksnių: bendroji pasaulinė ekonomika, Lietuvos ekonomika, valstybinis minimalios algos reguliavimas (didinimas), konkrečios darbovietės darbdavio nustatyta apmokėjimo sistema, konkretaus darbuotojo profesinė kompetencija, patirtis ir t.t.

Išvardinti subjektyvūs ir objektyvūs veiksniai yra sunkiai įvertinami.

21. IeÅ¡kovas tinkamai pateikė įrodymus: priimtus sprendimus dėl iÅ¡mokų skyrimo nukentėjusiajam asmeniui, iÅ¡mokų pažymas. O atsakovas savo pozicijÄ grindžia tik prielaidomis (koks nukentėjusiojo gauto darbo užmokesčio dydis iki eismo įvykio, iki netekto darbingumo nustatymo, koks jo amžius, Å iaulių apskrityje buvęs vidutinis darbo užmokestis) ir to nepakanka, norint paneigti, kad nukentėjusiajam iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos virÅ¡ija negautų pajamų dydį.

22. Mano, kad bÅ«tina įvertinti ne tik realiai dėl sveikatos sužalojimo prarastas ar sumažėjusias pajamas, tačiau lygiai taip pat ir dėl sveikatos sužalojimo asmens prarastÄ ar sumažėjusiÄ galimybę gauti atitinkamas pajamas ateityje, nepriklausomai nuo to, ar Å¡iuo metu, ar ateityje asmuo realiai pasinaudos Å¡ia galimybe (LAT 2019-05-23 nutartis). Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas netenkinamas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialÄ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Remdamasis Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE filialÄ apeliacinį skundÄ , pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir, nuspręsdamas tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio motyvams pritaria, jų iÅ¡samiai nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

25. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Ieškovas dėl J. V. 2005-12-30 įvykusio eismo įvykio ir draudžiamuoju pripažinto nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pasekmių priskaičiavo ir išmokėjo išmokas, iš kurių: 5 224,70 Eur ligos išmoka už 2018-03-19 – 2018-09-20 laikotarpį; 1 696,78 Eur netekto darbingumo pensija už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį; 58,97 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija už 2018-09-20 – 2019-09-19 laikotarpį. Atsakovas sutiko atlyginti tik dalį padarytos žalos – 5 224,70 Eur (ligos išmoka už 2018-03-19–2018-09-20 laikotarpį).

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino, pripažino, kad J. V. teisę į VSDFV iÅ¡mokas įgijo dėl netekto darbingumo, kurio netekimo priežastis - patirta trauma draudiminio įvykio metu, t. y. J. V. netekto darbingumo priežastis ir tolesnės galimybės susirasti darbÄ yra tiesiogiai susiję su jo sveikatos bÅ«kle, kuriÄ Ä¯takojo nelaimingas atsitikimas pakeliui iÅ¡ darbo (eismo įvykis).

26. Apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovas neįgijo teisės reikalauti J. V. sumokėtų ginčo socialinio draudimo iÅ¡mokų iÅ¡ atsakovo. Nesutinka, kad J. V. darbingumo netekimas sudarė ribotas galimybes jam ieÅ¡kotis geriau apmokamo darbo, dėl ko jis neteko galimybės gauti daugiau pajamų. Mano, kad dėl savo amžiaus J. V. laikotarpiu nuo 2018-09-20 iki 2019-09-20 neturėjo realių galimybių užsidirbti daugiau ar susirasti kitÄ darbÄ , t. y. net ir bÅ«damas visiÅ¡kai darbingas J. V. nuo 2018-09-20 nebÅ«tų pajėgus užsidirbti daugiau. Taip pat mano, kad J. V. nedarbingumas laikotarpiais nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16 nėra susijęs su 2005-12-30 nelaimingu atsitikimu.

27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad J. V. teisę į VSDFV išmokas įgijo dėl netekto darbingumo, kurio netekimo priežastis yra būtent 2005-12-30 draudiminio įvykio metu patirta trauma.

28. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2005-12-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas J. V.. Šis eismo įvykis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu, vykstant iš darbo ir dėl jo 2018-09-20 J. V. buvo konstatuotas 55 proc. darbingumo lygis (netektas darbingumas – 45 procentai). J. V. 2018-09-20 Šiaulių skyriui pateikė prašymus dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo, dėl nelaimingo atsitikimo darbe kompensacijos skyrimo.

Prie praÅ¡ymų buvo pridėta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) 2018-09-20 iÅ¡duota Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2721. Pažymoje nurodyta, kad netektas darbingumas yra 45 procentai, darbingumo lygio priežastis – nelaimingas atsitikimas (suluoÅ¡inimas) darbe, diagnozės (pagal TLK-10-AM): kitų sÄ narių potrauminė artrozė, čiurna ir pėda (M19.17); sÄ nario kontraktÅ«ra, kitos vietos (M24.57). Å iaulių skyrius 2018-10-03 sprendimais Nr. VPE_SP1E-6277, VPA_SP5-2643 nusprendė skirti J.

V. 133,83 Eur netekto darbingumo pensijÄ ir netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ nuo 2018-09-20 iki 2019-09-19.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o CK 6.290 straipsnio 3 dalis – draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. Dėl įvykusio 2005-12-30 eismo įvykio B. S. buvo pripažinta kalta. Eismo įvykio metu, jos vairuojamas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas atsakovo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovei patirtÄ Å¾alÄ .

30. Kaip minėta nutarties 28 punkte, 2005-12-30 J. V. patyrė traumÄ pakeliui iÅ¡ darbo - traumavo kairės kojos čiurnÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad po traumos palaipsniui nukentėjusįjį pradėjo varginti kairės čiurnos skausmai, deformacija didėjo, vargino apsunkintas judėjimas. Akivaizdu, kad J. V. nedarbingumo laikotarpiai tiesiogiai susiję 2005-12-30 autoįvykiu ir su tuo atsiradusiomis pasekmėmis - kitų sÄ narių potrauminė artrozė (čiurna ir pėda), kuri nustatyta 2018-09-20 - 2019-09-19 laikotarpiui.

IÅ¡ 2018-09-20 Darbingumo lygio vertinimo akto matyti, kad J. V. buvo nustatyti apribojimai – jis negali dirbti: darbÄ susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, požeminiai darbai, kai naudojama rankinė pastÅ«ma. Ä® bylÄ apeliantė nepateikė duomenų (CPK 178 straipsnis), kurie patvirtintų, kad J. V. darbingumo lygio vertinimas buvo atliekamas ir anksčiau, t. y. iki 2005-12-30 eismo įvykio. Minėtas aktas patvirtina, kad bÅ«tent po B. S., kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas, sukelto eismo įvykio J.

V. tapo tik iÅ¡ dalies darbingas ir jo galimybės susirasti darbÄ buvo apribotos. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai apie tai, kad J. V. nedarbingumas laikotarpiais nuo 2018-11-15 iki 2018-12-19, nuo 2019-02-06 iki 2019-03-15 ir nuo 2019-06-11 iki 2019-07-16 nėra susijęs su 2005-12-30 nelaimingu atsitikimu.

31. Kaip nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad J. V. ribotų galimybių dirbti priežastis ir teisė kreiptis bei gauti atitinkamas valstybines socialinio draudimo iÅ¡mokas susijusi su jo netektu darbingumu dėl draudiminio įvykio metu patirtos traumos. Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarime, aktualiame nagrinėjamam klausimui iÅ¡spręsti, konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos „socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos iÅ¡mokos, mokamos apdraustajam ar jo Å¡eimos nariams apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinės ligos paÅ¡alpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos paÅ¡alpa, naÅ¡laičių pensija (4.8. p.).

Nutarime nurodoma, kad asmenims iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos gali bÅ«ti įskaičiuojamos į žalos atlyginimÄ , vadinasi, ir iÅ¡reikalautos iÅ¡ kaltųjų asmenų iÅ¡mokėjusios jas institucijos naudai, jeigu tam bÅ«tų nustatytos sÄ lygos. Apie mokamų draudimo iÅ¡mokų kompensacinę paskirtį (kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas) jau ne kartÄ buvo pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014).

Kai tiesiogiai įstatyme periodinės ar vienkartinės išmokos įvardijamos kompensuojančiomis, pagrįsta jas priskirti CK 6.249 straipsnio 1 dalies reguliavimo sferai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007).

32. Todėl pripažįstama, jog prieÅ¡ingai nei tvirtina savo apeliaciniame skunde apeliantas, ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 straipsnio nuostatas į minėtos iÅ¡mokos (ar jos dalies) susigrÄ Å¾inimÄ iÅ¡ kaltojo asmens draudiko.

33. Pažymėtina, kad netekto darbingumo pensija yra skirta apdrausto asmens dėl draudžiamųjų įvykių prarastoms darbo pajamoms kompensuoti arba papildomoms iÅ¡laidoms apmokėti. Netekto darbingumo pensijos mokėjimas pirmiausia siejamas su objektyviu darbingumo (jo dalies) netekimo faktu, ja kompensuojamas prarastas asmens darbingumas, dėl kurio pasunkėja asmens galimybės įsidarbinti, pasirinkti turimÄ profesijÄ kvalifikacijÄ ar patirtį atitinkančias pareigas, dirbti atitinkamo judrumo, trukmės ar reikalaujantį specialaus pasirengimo darbÄ .

Taip pat tokia iÅ¡moka gali apimti susijusias su sužalojimu nukentėjusiojo patirtas iÅ¡laidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiÅ«rai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo bÅ«tinumÄ atsiradimo realumÄ ir protingumÄ . Todėl pripažįstama, kad apelianto nurodomos J. V. gautos pajamos iki įvykusio eismo įvykio bei 2018 – 2019 metais nėra pakankamas įrodymas, kad J. V. dėl nelaimingo atsitikimo metu netekto darbingumo neprarado pajamų.

Be to sutiktina su ieÅ¡kovu, kad pajamų didėjimÄ nuo 2005-12-30 lėmė daugelis veiksnių: ekonomikos raida, infliacija, valstybinis minimalios algos reguliavimas ir pan., ir nustatyti, kuris iÅ¡ jų esminis – galimybių nėra.

34. Apelianto argumentai, kad J. V. darbingumo netekimas neapribojo jam galimybių ieÅ¡kotis geriau apmokamo darbo jau vien dėl jo amžiaus, t.p. nepagrįsti. Teismo vertinimu, nepagrįstai apeliantas savo tokiÄ pozicijÄ grindžia ir kituose teisės aktuose (LR užimtumo įstatymas, Darbo kodeksas) numatyta vyresnio amžiaus žmonėms taikytina apsauga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo byloje iÅ¡reikÅ¡ta pozicija, jog asmens amžius pats savaime iÅ¡ esmės neriboja jam galimybių gauti daugiau pajamų. Tačiau pablogėjusi asmens sveikatos bÅ«klė (netektas darbingumas, draudimai dirbti tam tikrÄ darbÄ dėl sveikatos, kaip yra nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam J. V. - darbÄ susijusį su nuolatiniu stovėjimu, vaikščiojimu, požeminiai darbai, kai naudojama rankinė pastÅ«ma) tokius ribojimus akivaizdžiai sukelia.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog J. V. darbingumo netekimas neapribojo jam galimybių gauti pajamų, niekaip nepatvirtina atsakovo argumentas, jog iÅ¡ darbo Å¡is asmuo buvo atleistas ne dėl sveikatos bÅ«klės. Akivaizdu, kad susirasti naujÄ darbÄ , esant ribotam darbingumui, tokiam asmeniui sunkiau.

36. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusysis iki jo atleidimo iÅ¡ darbo gavo atlyginimÄ , virÅ¡ijantį vidutinį, ar kad ieÅ¡kovas nereikalauja kompensuoti jo iÅ¡mokų, iÅ¡mokėtų nukentėjusiajam iki 2018-09-20 (nors ir tada nukentėjusiajam buvo nustatytas ribotas darbingumas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, t.p. nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad nukentėjusiojo galimybės užsidirbti sumažėjo bÅ«tent dėl draudiminio įvykio, iÅ¡ kurio kildinimas ieÅ¡kovo reikalavimas. Minėta, kad nukentėjusysis iÅ¡ darbo vis tik buvo atleistas (nors ir ne dėl sveikatos bÅ«klės) ir turėtų ieÅ¡kotis naujo, turėdamas, kaip nurodyta, tik 55 proc. darbingumÄ .

37. Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus kasacinėse nutartyse, tačiau skunde minimų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios Å¡ioje byloje esančioms aplinkybėms. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytose bylose suformuota praktika negali bÅ«ti taikoma Å¡ioje byloje, kaip pagrįstai atsiliepime į skundÄ nurodo ir ieÅ¡kovas.

38. Dėl paminėtų motyvų, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Nors ieÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo jos patirtas atstovavimo iÅ¡laidas, tačiau Å¡is klausimas nespręstinas ieÅ¡kovei nepateikus jokių įrodymų apie patirtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teismui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjas Vygintas Mažuika