2023-02-01 Nr. AB-2681-3-62-3-03330-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-7-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03330-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisių ir pareigų perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. B. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir atsakovas, Ligoninė) direktoriaus 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. P-338 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo T. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas jam skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Įsakyme nenurodyta už kokius konkrečius faktinius nusižengimus ir teisės aktų pažeidimus skirta nuobauda. Tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai ir šališkai, selektyviai vertinant surinktus duomenis, neatsižvelgiant į situaciją iš esmės, į aplinkybių visetą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad buvo atliekami du tarnybiniai patikrinimai: pirmasis buvo susijęs su nuteistojo pabėgimu iš Ligoninės 2020 m. rugpjūčio 30 d. (pradėtas pagal Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus viršininko 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinį pranešimą), antrasis – su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-0-00052-20 dėl įtariamo piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimo, sukčiavimo rengiant ir registruojant dokumentus, poveikio tyrimo eigai (pradėtas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imuniteto skyriaus viršininkės 2020 m. rugsėjo 10 d. tarnybinį pranešimą). Atliekant tarnybinius patikrinimus, priimtas įsakymas nušalinti pareiškėją nuo Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamento direktoriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-284 sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TT-19 „Dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų veiksmų, atliekant jiems nustatytas funkcijas, įvertinimo“ (toliau – ir Išvada) jam inkriminuojami tik pažeidimai, susiję su jam pavaldaus Saugumo valdymo skyriaus veiklos planavimu, kontrole, aktyvių veiksmų šalinant trūkumus nebuvimu. Komisijos išvardyti įtariami pažeidimai padaryti 2020 metais, fiksuoti dokumentine forma, išsaugoti nomenklatūrinėse bylose, t. y. praeityje atlikti veiksmai. Jų įtaka iš esmės nėra aktuali ir negali būti vertinama konkrečiame tarnybiniame patikrinime, pavyzdžiui, Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus I pusmečio plano įvykdymo ataskaita, pateikta pareiškėjui būnant atostogose.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad fizinės apsaugos neskyrimas bokštelyje Nr. 3 nelaikytinas pažeidimu, nes Ligoninės direktoriaus 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-14 patvirtintame Ligoninės Apsaugos ir priežiūros postų plane (toliau – ir Postų planas) numatyta, kad apsaugos postai Nr. 4–Nr. 7 (atitinkamai, apsaugos bokšteliai Nr. 1–Nr. 4) yra nenuolatiniai postai (pareiškėjas atkreipė dėmesį į tokios taisyklės priėmimo priežastis, pvz., pareigūnų trūkumą), pagal 2020 m. sausio 30 d. Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo planą Nr. BD-217, buvo svarstoma visiškai atsisakyti fizinės apsaugos bokšteliuose (naudotis inžinerinėmis techninėmis priemonėmis), o 2020 m. liepos 29 d. Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų II pusmečio darbo plane Nr. BD-1354 užfiksuota, jog ne visos ankstesniojo darbo plano priemonės buvo įgyvendintos, nes reikėjo imtis papildomų priemonių dėl koronaviruso (Covid-19) plitimo. Priešingai nei nurodyta Išvadoje, vykdant Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo plano priemonę įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius apskaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių̨ techninių priemonių̨ atnaujinimo bei įdiegimo (kad būtų̨ įmanoma nuimti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius), buvo renkami ir analizuojami duomenys tiek Ligoninės Saugumo valdymo skyriuje, tiek Departamento Saugumo valdymo skyriuje. Kadangi pareiškėjas 2020 m. liepos 13 d.–rugpjūčio 7 d. atostogavo, jis negalėjo organizuoti ir kontroliuoti ataskaitų teikimo, surašymo procedūrų. Pareiškėjo vertinimu, priemonės įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius apskaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių̨ techninių priemonių̨ atnaujinimo bei įdiegimo (kad būtų̨ įmanoma nuimti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius) neperkėlimas 2020 metų II pusmečiui niekaip negalėjo padaryti įtakos nuteistojo pabėgimui, nes nėra priežastinio ryšio tarp darbo plano dokumento (priemonės) ir įvykio, taip pat nėra kaltės pareiškėjo veiksmuose (iki tol apsauga galėjo būti vykdoma iš dalies fiziniu vykdymo modeliu).

6. Pareiškėjas teigė, kad aplinkybę, jog jis ėmėsi veiksmų dėl nustatytų trūkumų pasivaikščiojimo kiemeliuose (stipresnių tvirtinimų poreikio), įrodo ant 2020 m. birželio 26 d. protokolo Nr. 8-APS-1528 esanti jo rezoliucija: „SVS – informuoti TVS(ŪS), esant galimybei organizuoti įrangos atnaujinimą (įtraukiant į strateginius, metinius planus)“. Pareiškėjas akcentavo, kad Ligoninėje tokio masto darbai, nesant pakankamo finansavimo, atliekami labai suvaržytai, panaudojant turimas medžiagas, inventorių, pasitelkiant ribotus žmogiškuosius resursus. Atnaujinimo, sutvirtinimo, dalinio remonto darbai vyksta nuolat (tai patvirtina pridėti dokumentai), tačiau didesnės apimties darbai ir paslaugos, reikalaujančios nemažų investicijų, įtraukiami į įstaigos ar skyriaus veiklos, įstaigos pirkimų planus ir pan. Pareiškėjas dėl Išvadoje paminėtų įvairių darbų, atliktų 2020 m. lapkričio mėnesį, pažymėjo, kad didesnių investicijų reikalaujančių priemonių įgyvendinimas tapo galimas, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (Covid-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą ir skyrė papildomas lėšas bausmių vykdymo sistemai, kurios nebuvo numatytos Ligoninės einamųjų metų sąmatoje, ir šios aplinkybės niekaip nepatvirtina, jog tai, kad per itin trumpą laiką padėtis įstaigoje buvo iš esmės pagerinta, yra susiję su pareiškėjo nušalinimu nuo pareigų.

7. Pareiškėjo vertinimu, Išvados turinys neatitinka teismų praktikos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) (pastebėtina, kad nors pareiškėjas skunde nurodė 2019 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, iš cituojamų teisės normų turinio matyti, kad jis turi omenyje būtent Tvarkos aprašą, o 2019 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 1V-55 buvo pakeistas 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, papildomai patvirtinant, be kita ko, Tvarkos aprašą) 24 punkto kylančių reikalavimų. Nors Išvadoje išvardyti Ligoninės direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-13 patvirtinto Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) punktai, kurių pareiškėjas neva nesilaikė, šios teisės normos yra bendro pobūdžio, o Išvadoje nenurodyta, kokių konkrečių teisės normų pažeidimas buvo padarytas. Nenustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo fakto, nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą.

8. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo teiginius apie šališkai, neobjektyviai atliktą tarnybinį patikrinimą, teigė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagal Departamento Imuniteto skyriaus viršininkės J. M. (toliau – J. M.) tarnybinį pranešimą, kuriame pateiktas ir siūlymas nušalinti pareiškėją nuo pareigų. Po to šiam asmeniui buvo paskirta pradėti tarnybinį patikrinimą ir sudaryti komisiją jam atlikti, parengti įsakymą dėl nušalinimo. Tas pats asmuo buvo paskirtas eiti Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas ir, po Ligoninės vadovybės nušalinimo nuo pareigų, laikinai eiti Ligoninės direktoriaus pareigas. J. M. turėjo suinteresuotumą įrodyti jos pačios tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, galėjo turėti išankstinę nuomonę dėl pareiškėjo.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jam nebuvo pateikti įtarimai, susiję su tikėtinais jo padarytais pažeidimais ir veiklos trūkumais, t. y. dėl įtariamo piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybinių pareigų neatlikimo, sukčiavimo rengiant ir registruojant dokumentus, jis taip pat nedalyvavo faktinių duomenų patikrinimo vietoje procese, nežinojo apie Komisijos inicijuotus ir vykusius patikrinimo veiksmus. Pareiškėjas manė, kad Komisijos teiginiai apie formalius patikrinimus, tęstinius trūkumus, „silpniausią“ vietą tikėtino pabėgimo atveju yra abstraktūs, neobjektyvūs (pastebėta, kad šalia posto (bokštelio) Nr. 3 yra Ligoninės skyriai su sunkiausio pobūdžio ligoniais, gydomuosiuose korpusuose įrengtos kamerų tipo patalpos). Komisija netinkamai įvertino duomenis apie pareiškėjo ankstesnę tarnybą, Išvadoje pateikė tik bendro pobūdžio informaciją, neatsižvelgė į tarnybos eigą, skatinimus, vertinimą. Komisijos narių nuomonė dėl siūlytinos skirti nuobaudos nebuvo vieninga. Pareiškėjui taip pat neaišku, kiek tyrimų buvo atliekama dėl jo veiksmų, ar tarnybiniai patikrinimai buvo sujungti, kokia tiksli proceso eiga. Jeigu tarnybinis patikrinimas, kuris užbaigtas Įsakymo priėmimu, buvo pradėtas pagal E. G. (toliau – E. G.) 2020 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinį pranešimą, tai Išvada, priimta 2020 m. lapkričio 9 d., buvo patvirtinta pažeidžiant Tvarkos aprašo 23 punkte nustatytą terminą.

10. Atsakovas Ligoninė atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

11. Atsakovas pabrėžė, kad ne Ligoninė, o Departamentas atliko tarnybinį patikrinimą dėl Ligoninės pareigūnų veiksmų įvertinimo. Atsižvelgiant į Išvados konstatuojamąją dalį, Ligoninė privalėjo priimti sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo nurodytiems pareigūnams (įskaitant pareiškėją) ir atlikti kitus susijusius veiksmus. Ligoninė teigė, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Ligoninės veiksmai ar neveikimas, o Departamento atliktas tyrimas, kurio išvadomis remiantis buvo paskirta nuobauda.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

13. Departamentas nesutiko su pareiškėjo vertinimu dėl Tvarkos aprašo nuostatų pažeidimo ir teigė, kad Komisija atliko išsamų tarnybinį patikrinimą ir nustatė, jog pareiškėjas, eidamas Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas, elgėsi nerūpestingai (aplaidžiai) ir neatliko būtinų veiksmų, kuriuos turėjo ir galėjo atlikti pagal teisės aktus, t. y. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje konkrečiai nurodyti pareiškėjo veiksmai ir teisės normos (Pareigybės aprašymo punktai), kurios buvo pažeistos tokiais veiksmais. Pareigybės aprašyme aiškiai nustatytos pareiškėjo vykdomos funkcijos ir pareigos, o, atliekant tarnybinį patikrinimą, konstatuota, kad pareiškėjas šių konkrečių pareigų neatliko arba atliko netinkamai, taip pat kad nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo įvykdyti šių pareigų. Išvadoje nustatyta tokios pareiškėjo veikos (neveikimo) kaltės forma – aplaidumas.

14. Departamentas akcentavo pareiškėjo einamas pareigas ir teigė, kad tokios pareigos suponuoja aukštesnį nei kitų statutinių pareigūnų atsakomybės laipsnį už jam pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, jam pavaldžių padalinių darbo organizavimą, koordinavimą ir veiklos kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Išvadoje pateikta pakankamai duomenų, kurie neginčijamai patvirtina pažeidimų faktus ir pareiškėjo kaltę dėl netinkamo jam pavaldžių įstaigos padalinių pavestų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimo, netinkamo jų veiklos koordinavimo ir kontrolės, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo T. B. skundą, t. y. panaikino Įsakymą, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

16. Teismas nustatė, kad tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas paskirtas pareiškėjui Įsakymu, atsižvelgiant į Departamento 2020 m. lapkričio 9 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-19 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 4, 6 ir 10 dalimis, Tvarkos aprašu. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta iš esmės dėl Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigų nevykdymo, t. y. tinkamo jam pavaldaus Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus veiklos neužtikrinimo ir nekontroliavimo, taip pažeidžiant Išvadoje nurodytus teisės aktus. Tarnybinė nuobauda paskirta iš esmės dėl netinkamo pareigų atlikimo, atsakovo teigimu, nulėmusio 2020 m. rugpjūčio 30 d. nuteistojo J. S. (toliau – J. S.) pabėgimą iš Ligoninės.

17. Teismas nurodė, kad Išvadoje nustatyta, jog pareiškėjas: 1) eidamas Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas, tinkamai neužtikrino ir nekontroliavo jam pavaldaus Saugumo valdymo skyriaus veiklos, todėl 2020 m. sausio 30 d. Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo plane Nr. BD-217 numatyta 18 priemonė įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius apskaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo, kad būtų įmanoma nuimti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius, nebuvo įgyvendinta iki 2020 m. birželio 30 d. ir neperkelta į 2020 metų II pusmetį; 2) nepaisydamas neįvykdytos priemonės, pareiškėjas kartu su Ligoninės direktoriumi priėmė sprendimą įstaigoje nuo 2020 m. gegužės 21 d. neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3, būtent nuteistojo J. S. pabėgimo maršruto vietoje, taip sudarydamas sąlygas šiam nuteistajam pabėgti 2020 m. rugpjūčio 30 d. (nuteistajam prireikė apytiksliai 1 min. 10 s. tam, kad jis įveiktų kaip kliūtis apsaugines tvoras ir pabėgtų iš įstaigos); 3) pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui, nors susipažino ir patvirtino 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokolą Nr. 8-APS-1528, kuriame nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemelių pertvarų skardoms reikia stipresnių tvirtinimų, nes matyti bandymų jas atlupti; įgyvendinus pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimą, nebūtų įvykęs nuteistojo pabėgimas 2020 m. rugpjūčio 30 d. Nerūpestingais, aplaidžiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.5, 8.9 ir 8.13 punktų reikalavimus.

18. Teismas, spręsdamas dėl nustatyto pažeidimo – Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo plane Nr. BD-217 numatytos 18 priemonės neįgyvendinimo, pažymėjo, kad šią priemonę buvo pavesta įvykdyti Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams R. L., S. S. ir V. M. (toliau – R. L., S. S. ir V. M.). Teismas apžvelgė Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus nuostatų, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-13, 11 punkto, Pareigybės aprašymo 5 ir 8.1 punktų bei Departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (neteko galios nuo 2020 m. balandžio 4 d. (toliau – ir galiojusi Instrukcija)) 14, 15 ir 16 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad 2020 m. sausio 30 d. Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo planas Nr. BD-217 buvo parengtas Ligoninės Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininko ir patvirtintas Ligoninės direktoriaus (toliau – ir Priemonių planas). Priemonių plane buvo numatyta viena iš daugelio prioritetinių Saugumo valdymo skyriaus veiklos krypčių – įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius skaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo, kad būtų įmanoma panaikinti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius (Priemonių plano eil.

Nr. 18). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Ligoninė 2020 m. kovo 3 d. rašte Nr. S-1035, kurį parengė R. L., Departamentas buvo informuotas, jog daugumoje Ligoninės korpusų bei perimetro ruožuose būtina atnaujinti stipriai morališkai ir technologiškai pasenusias vaizdo stebėjimo sistemas; atnaujinus ir įdiegus apsaugos perimetro inžinerines technines priemones, būtų galima panaikinti fizinę apsaugą ir pareigūnus paskirti į priežiūros postus saugumui užtikrinti; paprašyta, esant galimybei, skirti reikalingas priemones arba finansines lėšas joms įsigyti.

Tai, kad būtina iš esmės atnaujinti stipriai morališkai ir technologiškai pasenusias vaizdo stebėjimo sistemas daugumoje įstaigos korpusų ir perimetro ruožuose, būtina keisti vaizdo stebėjimo kameras dėl prastos jų būklės, prašant skirti reikalingas priemones arba finansines lėšas trūkumams pašalinti, buvo nurodyta ir Ligoninės 2020 m. balandžio 7 d. rašte Nr. S-1372, kurį parengė R. L.. Duomenys apie reikalingą lėšų poreikį perimetro apsaugos užtikrinimo priemonių įdiegimui ir jų įrengimui, nurodant konkrečios priemonės pavadinimą ir jai įdiegti reikalingą pinigų sumą, buvo pateikti Departamentui Ligoninės 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. S-3390.

19. Teismo vertinimu, išvada, jog Priemonių plane numatyta priemonė eil. Nr. 18 nebuvo įgyvendinta iki 2020 m. birželio 30 d. ir tai lėmė nuteistojo pabėgimą 2020 m. rugpjūčio 30 d., nepagrįsta pakankamais įrodymais ir duomenimis, pagrindžiančiais priežastinį ryšį tarp numatytos priemonės neįvykdymo ir nuteistojo pabėgimo. Aptartų raštų turinys ir Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus Inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokolų (2020 m. sausio 28 d. Nr. 8-APS-652, 2020 m. birželio 26 d. Nr. 8-APS-1528, 2020 m. rugsėjo 3 d. Nr. 8-APS-2580) duomenys leidžia neabejotinai teigti, jog Ligoninės apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių būklė buvo nuolat stebima ir tikrinama, taip pat teikiami pasiūlymai Departamentui dėl šių priemonių atnaujinimo, prašymai dėl finansinių lėšų skyrimo. Priemonių plane nenustatyta, kokia forma turėjo būti vykdoma priemonė eil. Nr. 18, t. y. kaip turėjo būti teikiami vertinimai ir pasiūlymai dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo ir įdiegimo. Išvadoje nebuvo įvertinti ir detalizuoti pareiškėjo veiksmai, susiję su šios priemonės įgyvendinimo kontrole, taip pat nepasisakyta dėl nurodytos priemonės įgyvendinimo formos.

20. Teismas konstatavo, kad Priemonių plano eil. Nr. 18 numatyta įvykdyti iki 2020 m. birželio 30 d. priemonė bei nuteistojo pabėgimas 2020 m. rugpjūčio 30 d. akivaizdžiai neturi jokio priežastinio ryšio, nes nurodyta priemonė yra prevencinė, iš esmės susijusi su apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių esamos būklės konstatavimu ir atnaujinimu, kurios tikslas – visiškai atsisakyti fizinės apsaugos bokšteliuose; tokiam apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimui reikalingų lėšų apskaičiavimas nukreiptas į ateitį, atsisakant fizinės apsaugos bokšteliuose, o ne į operatyvius veiksmus, susijusius su galimu nuteistojo pabėgimu. Teismas laikėsi tokios pačios pozicijos ir dėl kaltinimo pareiškėjui dėl minėtos priemonės perkėlimo ar neperkėlimo į 2020 metų II pusmečio Saugumo valdymo skyriaus planą, nurodydamas, kad tai negalėjo tiesiogiai lemti nuteistojo pabėgimą, nes šios priemonės tikslas buvo susijęs su fizinės apsaugos pašalinimu apsaugos bokšteliuose.

21. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas dar 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. S-3390 kreipėsi į Departamentą dėl lėšų poreikio, siekiant įdiegti perimetro apsaugos sistemą tik techninėmis priemonėmis be šaunamųjų ginklų naudojimo, pateikdamas konkrečių reikalingų lėšų skaičiavimus, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokios lėšos buvo skirtos ir nepanaudotos. Išvadoje šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad informacija apie Ligoninės apsaugos sistemas buvo renkama 2020 metais, vykdant Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio veiklos planą, ir įtraukta į Ligoninės 2021 metų veiklos, pirkimų planus kaip prioritetinė veikla, pateikta Departamentui vykdant Priemonių plano eil. Nr. 18 numatytą priemonę, liko nepaneigti. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui už minėtos priemonės neįgyvendinimą nepagrįsta jokiais neabejotinais įrodymais, be to, nenustatytas šios priemonės įgyvendinimo ir nuteistojo pabėgimo priežastinis ryšys.

22. Teismas, spręsdamas dėl nustatyto pažeidimo – fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3 neskyrimo, pažymėjo, kad, pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės Apsaugos ir priežiūros postų plano, patvirtinto Ligoninės direktoriaus 2019 m. vasario 1 d., II skirsnį „Apsaugos postų tabelis“, esant ypatingai situacijai ar tarnybiniam būtinumui, įstaigos apsaugos poste gali būti paskiriama fizinė, automatiniais ginklais arba pistoletais ginkluota apsauga. Minėto skirsnio lentelėje (eil. Nr. 6) nurodyta, kad apsaugos bokštelyje Nr. 3 postas yra nenuolatinis. Pagal minėtą lentelę, apsaugos postai Nr. 4–Nr. 7 ir, atitinkamai, apsaugos bokšteliai Nr. 1–Nr. 4 yra nenuolatiniai postai, skiriami ypatingų įvykių metu ar esant tarnybiniam būtinumui kaip papildoma įstaigos apsaugos priemonė, į postą skiriamas ne mažiau kaip vienas pataisos pareigūnas visą parą, nurodant skyrimą apsaugos postų žiniaraštyje. Postų planas buvo suderintas su Departamento direktoriaus pavaduotoju (suderinimo viza) ir su Departamento Veiklos organizavimo ir kontrolės valdybos Priežiūros skyriaus viršininku (suderinimo viza). Kadangi Postų planas buvo suderintas ir galiojantis, jo teisėtumas negali būti kvestionuojamas ir jis privalėjo būti įgyvendinamas. Atsižvelgiant į tai ir į aplinkybę, kad Išvadoje nenustatyta, jog Ligoninėje nuteistojo pabėgimo 2020 m. rugpjūčio 30 d. metu egzistavo ypatingos sąlygos, dėl kurių buvo būtina skirti bokštelyje fizinę apsaugą, fizinės apsaugos neskyrimas bokštelyje Nr. 3 negali būti vertinamas kaip tarnybinis nusižengimas, nes nenustatyti jokie pareiškėjo neteisėti veiksmai.

23. Teismas, spręsdamas dėl nustatyto pažeidimo – pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų nesutvirtinimo, pažymėjo, kad 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 nustatyta, jog pasivaikščiojimų kiemelių pertvarų skardoms reikia stipresnių tvirtinimų, nes matyti bandymų jas atlupti. Šio protokolo pirmame lape yra pareiškėjo rezoliucija Saugumo valdymo skyriui informuoti Ūkio skyrių ir, esant galimybei, organizuoti įrangos atnaujinimą bei įtraukti į strateginius, metinius planus. Pareiškėjas tvirtino, jog Ligoninėje sutvirtinimo, dalinio remonto darbai vyksta nuolat, tai patvirtina pridedamos paraiškos prekėms bei gautos sąskaitos faktūros, o nesant pakankamo finansavimo, didesnės apimties darbai ir paslaugos, kurioms reikia nemažų investicijų, įtraukiami į įstaigos veiklos ir pirkimų planus. Pareiškėjas teigė, jog pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijos buvo sutvirtintos. Teismo vidiniu įsitikinimu, tai, kad pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui buvo imtasi aktyvių veiksmų, patvirtina 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 esanti pareiškėjo rezoliucija, taip pat Ligoninės Turto valdymo skyriaus komendanto 2021 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo duomenys, jog 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 esanti rezoliucija buvo vykdoma operatyviai (tarnybiniame pranešime nurodyta ir tai, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nuteistieji nuolat atlupa skardas vidinėse pertvarų pusėse, tokio pobūdžio pertvarų sugadinimai nuolat taisomi, darbai, kuriems reikia didesnių investicijų, įtraukiami į įstaigos veiklos ir priemonių pirkimo planus). Teismas sprendė, kad kaltinimas pareiškėjui dėl pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų nesutvirtinimo yra nepagrįstas ir negalėjo būti nuteistojo pabėgimą lėmusia priežastimi.

24. Teismas akcentavo, kad Ligoninėje apsaugos perimetre įrengtos apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo sistema, numatyti stacionarūs apsaugos postai, t. y. įrengta apsaugos priemonių sistema, turėjusi užtikrinti tinkamą suimtųjų (nuteistųjų) priežiūrą. Departamentas Ligoninės raštais ir pažymomis buvo nuolat informuojamas apie tai, kad šią apsaugos priemonių sistemą reikėjo atnaujinti ir keisti, kad buvo reikalingas konkretus lėšų poreikis šiems darbams įvykdyti. Teiginiai Išvadoje, jog Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus patikrinimai iki nuteistojo pabėgimo buvo formalūs (daugelyje raštų atkartojami tie patys tęstiniai trūkumai), dėmesys akcentuotas į signalizacijas, vaizdo kameras, spynas, iškvietimo mygtukus, netvarkingus perimetro takus, tačiau nekreipta dėmesio į pačių tvorų ir pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų stiprinimą, taip pat kad pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų, jog pasivaikščiojimo kiemelių pertvaros būtų sustiprintos, nepagrįsti jokiais pakankamais faktiniais įrodymais. Minėti Išvados teiginiai grindžiami prielaidomis, jog ne formalūs patikrinimai ir skardų sutvirtinimas būtų užkardę nuteistojo pabėgimą.

25. Teismo vertinimu, Išvadoje nenustatyta pagrįstų duomenų, jog nuteistojo pabėgimą lėmė pareiškėjo nerūpestingas (aplaidus) pareigų neatlikimas. Nagrinėjamoje byloje nekonstatuotas pareiškėjo nerūpestingas (aplaidus) pareigų, numatytų Pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.5, 8.9 ir 8.13 punktuose, neatlikimas. Išvadoje šių pareigų neatlikimas nedetalizuotas, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos nurodytos teisės normos. Teismas pripažino, kad atsakovas neįrodė, jog buvo faktinis ir teisinis pagrindas skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, kadangi nepakanka duomenų teigti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nėra atskleista tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė (neteisėtas elgesys) ir subjektyvioji pusė (kaltė), t. y. atsakovas nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties. Išvada laikytina vienpusišku, neobjektyviu ir nepagrįstu visų objektyvių aplinkybių įvertinimu, todėl nepatvirtina tarnybinio nusižengimo sudėties, o visos abejonės dėl pareiškėjo tarnybinės atsakomybės vertintinos pareiškėjo naudai.

26. Teismas sprendė, kad Išvados pagrindu priimtas Įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Kadangi pareiškėjo skundas patenkintas, pareiškėjui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

III. 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kalėjimų tarnyba (Departamento teisių ir pareigų perėmėjas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

28. Lietuvos kalėjimų tarnyba nesutinka su teismo atliktu aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda, vertinimu, tvirtindama, jog teismas jų neįvertino kompleksiškai, neatsiejamai viena nuo kitos. Lietuvos kalėjimų tarnybos teigimu, akivaizdu, kad, pagal 2020 m. sausio 30 d. Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo plane Nr. BD-217 numatytą 18 priemonę, ilgą laiką tik konstatuojant, kad Ligoninės korpusų bei perimetro ruožuose būtina atnaujinti stipriai morališkai ir technologiškai pasenusias vaizdo stebėjimo sistemas, tačiau neužtikrinant, jog būtų̨ imtasi realių veiksmų šiai problemai spręsti, šios priemonės neįgyvendinus iki nustatyto termino (2020 m. birželio 30 d.) ir net jos neperkėlus į 2020 metų II pusmečio Saugumo valdymo skyriaus planą̨, tuo faktiškai visiškai eliminuojant galimybę fizinės apsaugos pašalinimui apsaugos bokšteliuose, ir, nepaisant to, pareiškėjui priėmus sprendimą̨ nuo 2020 m. gegužės 21 d. neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3, buvo sudarytos palankios sąlygos nuteistojo J. S. pabėgimui iš įstaigos 2020 m. rugpjūčio 30 d. Minėtos priemonės tinkamas neįgyvendinimas nepanaikino būtinumo apsaugos bokštelyje Nr. 3 skirti fizinę apsaugą. Atsižvelgiant į Pareigybės aprašymo 8.1 ir 8.2 punktuose įtvirtintas Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas, akivaizdu, kad nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas) turėjo tiesioginę įtaką įstaigos apsaugos ir joje laikomų asmenų priežiūros tinkamam užtikrinimui, todėl tokia pareiškėjo veika turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su nuteistojo pabėgimu.

29. Lietuvos kalėjimų tarnybos įsitikinimu, 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 esanti pareiškėjo rezoliucija ir Ligoninės Turto valdymo skyriaus komendanto 2021 m. balandžio 2 d. tarnybinis pranešimas (surašytas praėjus beveik metams nuo minėto protokolo priėmimo) nepatvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui buvo imtasi aktyvių veiksmų ir pareiškėjo rezoliucija buvo vykdoma operatyviai. Pareiškėjas nekontroliavo rezoliucija nustatytų užduočių vykdymo ir tai patvirtina jam konkrečiai nustatytų pareigų netinkamą vykdymą (neatlikimą), turėjusį tiesioginę įtaką ir priežastinį ryšį su nuteistojo pabėgimu. Lietuvos kalėjimų tarnyba akcentuoja pareiškėjo statuso specifiką (aukštesnį atsakomybės laipsnį) ir tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai.

30. Pareiškėjas T. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

31. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, o apeliaciniame skunde apsiribojama deklaratyviais teiginiais, prielaidomis ir nenurodoma konkrečių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo.

32. Pareiškėjas teigia, kad situacija dėl techninių inžinerinių įstaigos apsaugos perimetro priemonių 2019–2020 metais nesikeitė: buvo pastebėtas ir fiksuojamas bendras priemonių, įrenginių nusidėvėjimas. Nuteistojo pabėgimo aplinkybes tyrusi komisija, kaip vieną iš pabėgimą lėmusių aplinkybių, įvardijo budėjusių pareigūnų nerūpestingą elgesį ir netinkamą nustatytų pareigų atlikimą, t. y. netinkamą pirminį reagavimą / neveikimą, todėl nėra pagrindo abejoti, kad Postų planas buvo sudarytas tinkamai, objektyviai įvertinus situaciją, o administracijos veiksmai, susiję su pareigūnų skyrimu į postus, buvo teisėti. Kaip teisingai nustatė teismas, Departamentas buvo ne kartą informuotas apie poreikį atnaujinti sistemas Ligoninės korpusų bei perimetro ruožuose. Be to, Ligoninės Turto valdymo skyriaus komendanto 2021 m. balandžio 2 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytomis aplinkybėmis netikėti nėra pagrindo, patvirtina, kad 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 esanti pareiškėjo rezoliucija dėl pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų nesutvirtinimo buvo vykdoma operatyviai.

33. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad vėlesnis darbų atlikimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtomis papildomomis lėšomis, kurios nebuvo numatytos Ligoninės einamųjų metų sąmatoje. Pareiškėjas pabrėžia, jog tai, kad jis užima aukštesnes pareigas, nesuteikia pagrindo jo tarnybinę veiklą vertinti kitaip nei numato Statutas ir Tvarkos aprašas.

34. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (Ligoninės teisių ir pareigų perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir pakartoja, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent Departamento patvirtinta Išvada, o Ligoninė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems lūkesčiams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Bylos dalykas – Ligoninės (teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. P-338, kuriuo pareiškėjui T. B. (Ligoninės direktoriaus pavaduotojui) paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

36. Byloje nustatyta, kad Įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta dėl to, jog jis, eidamas Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigas, pažeidė Pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.5, 8.9 ir 8.13 punktų reikalavimus, t. y. tinkamai neužtikrino ir nekontroliavo jam pavaldaus Saugumo valdymo skyriaus veiklos, todėl 2020 m. sausio 30 d. Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo plane Nr. BD-217 numatyta 18 priemonė (įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius apskaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo, kad būtų įmanoma nuimti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius) nebuvo įgyvendinta iki 2020 m. birželio 30 d. ir neperkelta į 2020 metų II pusmetį; nepaisydamas neįvykdytos priemonės, pareiškėjas kartu su Ligoninės direktoriumi priėmė sprendimą Ligoninėje nuo 2020 m. gegužės 21 d. neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3 (būtent nuteistojo J. S. 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgimo maršruto vietoje, taip sudarydamas sąlygas 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgti nuteistajam (šiam nuteistajam 2020 m. rugpjūčio 30 d. prireikė apytiksliai 1 min. ir 10 s įveikti Ligoninės apsaugines tvoras ir pabėgti iš įstaigos)); nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijoms sustiprinti, nors susipažino ir patvirtino 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokolą Nr. 8-APS-1528, kuriame buvo nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemelių pertvarų skardoms reikia stipresnių tvirtinimų, nes matyti bandymų jas atlupti (įgyvendinus pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimą nebūtų įvykęs nuteistojo 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgimas).

37. Pažymėtina, kad Pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.5, 8.9 ir 8.13 punktuose nustatyta, jog pareiškėjas vykdo šias funkcijas: organizuoja kuruojamų administracinių padalinių veiklą (skiria užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoja jų vykdymą, užtikrina darbo drausmę, teikia siūlymus įstaigos direktoriui dėl darbo drausmės, darbo ir tarnybos sąlygų įstaigoje gerinimo, teikia siūlymus dėl skatinimo, kontroliuoja, kad laiku būtų parengti ir pateikti dokumentai bei įvykdytos pavestos užduotys ir kt.), užtikrindamas kuruojamų administracinių padalinių uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą (8.1 p.); organizuoja ir užtikrina įstaigos apsaugą ir joje laikomų asmenų priežiūrą, užtikrindamas tinkamą teisės aktų įgyvendinimą (8.2 p.); analizuoja įstaigos kriminogeninę būklę, informuoja apie tai įstaigos direktorių, prireikus pagal savo kompetenciją priima sprendimus kriminogeninei būklei gerinti ir stabilizuoti, numato papildomas priemones įstaigos apsaugai ir priežiūrai užtikrinti (8.5 p.); kontroliuoja apsaugos, signalizacijos ir ryšio inžinerinių technikos priemonių naudojimą bei techninę būklę, organizuoja naujų inžinerinių ir techninių priemonių diegimą įstaigoje (8.9 p.); užtikrina operatyvų reagavimą į kriminogeninės būklės pokyčius ir ypatinguosius įvykius, informuoja apie tai įstaigos direktorių, numato papildomas priemones įstaigos apsaugai ir joje laikomų asmenų priežiūrai (8.13 p.).

38. Pirmosios instancijos teismas panaikinimo Įsakymą, nustatęs, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės, t. y. pareiškėjo neteisėto elgesio, nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, susijusio su nuteistojo J. S. pabėgimu, o Išvadoje Pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.5, 8.9 ir 8.13 punktuose nurodytas pareiškėjo pareigų neatlikimas nedetalizuotas, nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeistos nurodytos teisės normos.

39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų atmestas, atsiliepimo į apeliacinį skundą, kuriame laikomasi nuostatos, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

40. Tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

41. Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindą, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios: 1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėjo veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; kt.). Tarnybinio nusižengimo padarymas neveikimo (pasyvia) forma pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia, jog pagal teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius jo tarnybinę veiklą, jis privalo veikti atitinkamu būdu, tačiau neatlieka tų veiksmų, išlieka pasyvus, nesant objektyvių priežasčių, galinčių atimti iš jo galimybę veikti iš jo reikalaujamu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2013/2012; kt.).

42. Valstybės tarnautojo (pareigūno) atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tik tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011; kt.).

43. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad būtent Ligoninė ir Departamentas šioje byloje privalėjo įrodyti, jog yra pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1854-662/2021; kt.).

44. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Išvadoje nurodytas aplinkybes, dėl kurių Įsakymu buvo konstatuota, kad pareiškėjas padarė šio sprendimo 36 punkte apartą tarnybinį nusižengimą, pirmosios instancijos teismo atliktą atsakovo pateiktų įrodymų vertinimą, taip pat ir pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, už kurį jam skirtina tarnybinė nuobauda.

45. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

46. Nagrinėjant klausimą, ar Išvadoje teisingai nustatyta, jog pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 8.1, 8.2, 8.5, 8.9 ir 8.13 punktų reikalavimus, pirmiausia akcentuotina, kad Pareigybės aprašymo 5 punkte nurodyta, jog Ligoninės direktoriaus pavaduotojo pareigybė reikalinga užtikrinti įstaigos apsaugą ir joje laikomų asmenų priežiūrą, <...>, užtikrinti viešuosius pirkimus, transporto, darbų saugos, statinių ir pastatų priežiūros ir remonto, statybos bei rekonstrukcijos darbus, <...>. Kaip jau minėta, pagal Pareigybės aprašymo 8.1 punktą, pareiškėjas turėjo organizuoti kuruojamų administracinių padalinių veiklą (skirti užduotis pavaldiems darbuotojams ir kontroliuoti jų vykdymą, užtikrinti darbo drausmę, teikti siūlymus Ligoninės direktoriui dėl darbo drausmės, darbo ir tarnybos sąlygų įstaigoje gerinimo, teikti siūlymus dėl skatinimo, kontroliuoti, kad laiku būtų parengti ir pateikti dokumentai bei įvykdytos pavestos užduotys ir kt.), užtikrindamas kuruojamų administracinių padalinių uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą.

47. Byloje nustatyta, kad 2020 m. sausio 30 d. Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo plane Nr. BD-217 buvo parengtas Priemonių planas, kuriame numatyta viena iš daugelio numatytų prioritetinių Saugumo valdymo skyriaus veiklos krypčių – įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius apskaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo, kad būtų įmanoma panaikinti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius (Priemonių plano eil. Nr. 18). Taip pat pagal bylos duomenis ši priemonė nebuvo įgyvendinta iki nustatyto termino ir nebuvo perkelta į 2021 metų II pusmečio Saugumo valdymo skyriaus planą, ir neatsižvelgdamas į tai, pareiškėjas priėmė sprendimą nuo 2020 m. gegužės 21 d. neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinoma, jog reikia stipresnių pasivaikščiojimo kiemelių pertvarų skardų tvirtinimų (pareiškėjas 2020 m. birželio 26 d. patvirtino inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokolą Nr. 8-APS-1528, nurodė, jog Saugumo valdymo skyrius turi informuoti Ūkio skyrių ir esant galimybei organizuoti įrangos atnaujinimą bei įtraukti į strateginius, metinius planus), tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių, jog jo kuruojamas administracinis padalinys operatyviai sutvirtintų pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijas ir kad jis kontroliavo šį padalinį (Saugumo valdymo skyrių), kaip ir kada buvo atliktas pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sutvirtinimas.

48. Akcentuotina, kad po J. S. pabėgimo 2020 m. rugpjūčio 30 d. surašytame Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo 2020 m. rugsėjo 3 d. protokole Nr. 8-APS-2580 nurodyta, jog pasivaikščiojimo kiemelių pertvarų skardos silpnos, lengvai atlupamos, būtina iš esmės jas sutvirtinti; kontrolinės pėdsakų juostos vidinės tvoros stulpai iškrypę, spygliuota viela surūdijusi, daugumoje vidinės tvoros segmentuose styro dideli plyšiai, reikalinga iš esmės surūdijusią dygliuotą vielą pakeisti nauju tinklu ir viršutinę jos dalį apjuosti dygliuota viela „dagiliu“; įstaigos perimetro kampuose ties bokštais spygliuota viela nulenkta, silpnai laikosi, todėl būtina rekonstruoti spygliuotos vielos laikyklius ir pertempti nauja „pjaunama viela“.

49. Išvadoje nurodyta, kad iki J. S. pabėgimo Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus patikrinimai buvo formalūs, dėmesys akcentuotas į signalizacijas, vaizdo kameras, spynas, iškvietimo mygtukus, netvarkingus perimetro takus, tačiau nekreipta dėmesio į pačių tvorų ir pasivaikščiojimų kiemelių konstrukcijų stiprinimą. Šios Išvados aplinkybės nėra paneigtos jokiais įrodymais, t. y. byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog buvo imtasi realių priemonių, jog būtų pašalinti akivaizdūs pasivaikščiojimų kiemelių pertvarų defektai, kurie šiuo atveju sudarė palankias sąlygas pabėgti nuteistajam. Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismo nurodytuose Ligoninės 2020 m. kovo 3 d. rašte Nr. S-1035, 2020 m. balandžio 7 d. rašte Nr. S-1372, 2019 m. rugpjūčio 12 d. rašte Nr. S-3390 nurodoma apie vaizdo stebėjimo sistemas, perimetro apsaugos užtikrinimo priemones.

50. Ligoninė pagal 2020 m. spalio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-18 įgyvendino konkrečias priemones, susijusias du dalies pasivaikščiojimų kiemelių (pastato 12 korpuso 7 pasivaikščiojimo kiemelių) sienų sutvirtinimu iš Ligoninėje turimų metalinių kampuočių, taip pat buvo tvarkomi 11 ir 13 korpuso kiemeliai, gavus papildomą finansavimą, sudaryta skardos pirkimo sutartis papildomam kiemelių sutvirtinimui, suderinus su Vilniaus pataisos namų vadovybe, iš buvusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo nemokamai gauta apie 60 m dagilio ir sutvirtinimo vielos, transporto nuomai sumokėta 150 Eur (dagilis ir viela bus panaudoti perimetro apsaugos ruožų stiprinimui, atlikti kiti darbai (žr. Išvadoje nurodytą Ligoninės 2020 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. S-3838).

51. Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad nuteistasis J. S., atlenkęs pasivaikščiojimo kiemelio Nr. 3 skardinę sieną, pabėgo, nusiėmė pižamą, persirengė kitais drabužiais ir pajudėjo link 3-iojo apsaugos posto bokštelio, perlipęs per apsauginės spygliuotos vielos tvorą, betonine tvora užlipo į 3-iojo apsaugos posto bokštelį ir nusileidęs į apačią, pasišalino link miško.

52. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad pareiškėjas tinkamai vykdė Pareigybės aprašymo nuostatas, nurodė, jog Priemonių plane numatyta priemonė (eil. Nr. 18) įvertinti ir pateikti siūlymus, preliminarius apskaičiavimus dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo, kad būtų įmanoma panaikinti fizinę apsaugą apsaugos bokštelius, buvo pavesta įvykdyti trims Saugumo valdymo skyriaus pareigūnams – R. L., S. S. ir V. M., o Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus nuostatų 11 punkte numatyta, jog Saugumo valdymo skyriui vadovauja skyriaus viršininkas, kuris pavaldus Ligoninės direktoriaus pavaduotojui.

53. Vertinant Išvados aplinkybes, kad pareiškėjas tinkamai neužtikrino ir nekontroliavo jam pavaldaus Saugumo valdymo skyriaus veiklos, nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijoms sustiprinti, nepagrįstai priėmė sprendimą Ligoninėje neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3, pirmiausia pažymėtina, kad Išvadoje taip pat buvo nustatyta, jog Saugumo valdymo skyriaus viršininkas V. J. (toliau – V. J.) padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį jam turi būti paskirta nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-869-968/2022 konstatuota, kad Saugumo valdymo skyriaus viršininkui V. J. pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, nes Išvadoje pagrįstai ir teisingai konstatuota, jog V. J. neįgyvendinus 2020 m. sausio 30 d. Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus 2020 metų I pusmečio darbo plano Nr. BD-217 ir 18 priemonės dėl apsaugos perimetro inžinerinių techninių priemonių atnaujinimo bei įdiegimo ir, nepaisant šios aplinkybės, kartu su Ligoninės vadovybe priėmus sprendimą Ligoninėje neskirti fizinės apsaugos bokštelyje Nr. 3 (nuteistojo J. S. pabėgimo maršruto vieta) nuo 2020 m. gegužės 21 d., buvo sudarytos sąlygos 2020 m. rugpjūčio 30 d. pabėgti nuteistajam J. S.; V. J. nesiėmė aktyvių veiksmų, kad būtų imtasi priemonių 12 korpuso pasivaikščiojimo kiemelių konstrukcijų sustiprinimui, kurias įgyvendinus nebūtų galimas 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykęs pabėgimas (remiamasi Ligoninės 2020 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. S-3838 pateikta informacija, kuri patvirtina, kad įstaigos apsaugos priemonės galėjo būti ir buvo sustiprintos iš pačios įstaigos lėšų ir šių lėšų nereikėjo daug).

54. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Ligoninės Turto valdymo skyriaus komendanto A. K. 2021 m. balandžio 2 d. tarnybinio pranešimo „Dėl informacijos pateikimo“ duomenimis, jog Ligoninės Saugumo valdybos 2020 m. birželio 26 d. inžinerinių techninių apsaugos ir aliarmo sistemos priemonių patikrinimo protokole Nr. 8-APS-1528 Ligoninės direktoriaus pavaduotojo rezoliucija buvo vykdoma operatyviai, tačiau byloje surinkti įrodymai, kurie yra susiję su situacija, kai nuteistasis pabėgo, ir po šio pabėgimo, paneigia šiame pranešime nurodytas aplinkybes.

55. Taigi pareiškėjas pagal Pareigybės aprašymą privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti jam pavaldaus Saugumo valdymo skyriaus veiklą taip, kad šis skyrius užtikrintų suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Ligoninėje, apsaugą, užkirstų kelią Ligoninėje laikomų asmenų pabėgimams, organizuotų ir vykdytų Ligoninės apsaugą, atliktų Ligoninės patalpų ir teritorijos priežiūrą, siekdamas užkardyti pabėgimus, inžinerinių ir techninių apsaugos ir priežiūros įrenginių diegimo priežiūrą ir jų būklės patikrinimus, kt.

56. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju įvertinus Išvadoje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog Ligoninė ir Departamentas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad pareiškėjas padarė Išvadoje nustatytą tarnybinį nusižengimą, nes pareiškėjas, kuris yra statutinis pareigūnas, nerūpestingai (aplaidžiai) atliko pareigas, nustatytas Pareigybės aprašyme. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatyti ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nepripažintina pagrįsta. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo byloje nurodomus argumentus, susijusius su lėšų ir pareigūnų trūkumu, kad jis atostogavo nuo 2020 m. liepos 13 d. iki rugpjūčio 7 d., daro išvadą, kad šie argumentai nepaneigia aplinkybių, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

57. Bylos įrodymai nepatvirtina pareiškėjo skundo argumentų, kad tarnybinis patikrinimas atliktas tendencingai, neobjektyviai ar šališkai, kad buvo selektyviai įvertinti surinkti įrodymai, neatsižvelgta į situaciją iš esmės. Pareiškėjo nurodoma Imuniteto skyriaus viršininkė J. M. neatliko tarnybinio patikrinimo (Išvadoje nurodyta, kad ji nusišalino nuo Komisijos veiklos 2020 m. spalio 26 d. tarnybiniu pranešimu Nr. LV-5371), Išvadoje detaliai įvertinti visi patikrinimo metu surinkti įrodymai, nurodyti argumentai, dėl kurių nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

58. Įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Statuto 39 str. 2 d. 3 p.). Pažymėtina, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Statuto 39 str. 1 d.).

59. Pareiškėjas skunde yra nurodęs, jog Išvadoje netinkamai įvertinti jo duomenys apie ankstesnę tarnybą, pateikta lakoniška, bendro pobūdžio informacija, neatsižvelgta į tarnybos eigą, skatinimus, vertinimą, Komisijos narių nuomonė dėl siūlomų skirti nuobaudų nebuvo vieninga (pateikta Vilniaus pataisos namų 1-ojo saugumo valdymo skyriaus viršininko D. Č. atskiroji nuomonė).

60. Vertinant, ar pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pažymėtina, kad nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).

61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013; kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

62. Kiekvienu atveju kaltam asmeniui turi būti parinka tokia poveikio priemonė, kuri atitiktų pažeidėjo asmenį, pažeidimo padarymo aplinkybes, nes per griežta nuobauda tampa neefektyvia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5486-556/2019).

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padarytu tarnybiniu nusižengimu, taip pat Išvadoje nurodytus pareiškėją charakterizuojančius duomenis (pataisos įstaigose dirba nuo 2011 m. vasario 21, neturi galiojančių nuobaudų), daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirta per griežta nuobauda, todėl yra pagrindas Įsakymu paskirtą nuobaudą pakeisti į papeikimą (Statuto 39 str. 2 d. 2 p.).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas pakeistina į tarnybinę nuobaudą – papeikimą, o kita skundo dalis atmestina.

65. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, priteisė pareiškėjui 1 500 Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui yra pateikęs prašymą priteisti jam 500 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

66. Įvertinus pareiškėjo atstovės atliktus veiksmus, tai, kad pareiškėjo sumokėtas atlygis advokatei neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, taip pat bylos trukmę ir jos procesinę baigtį (patenkinto reikalavimo dalį), vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, darytina išvada, jog pareiškėjui iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (Ligoninės teisių ir pareigų perėmėja) priteistina 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kalėjimų tarnybos (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisių ir pareigų perėmėjo) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo T. B. skundą tenkinti iš dalies.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2020 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. P-338 pareiškėjui T. B. paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeisti į tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui T. B. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos 650 Eurų (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė