6ff14ea3-3e90-4213-b9e4-e9920d48eb9d · Regionų administracinis teismas

?N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-3846-320/2019 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00053-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2, 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 27 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiškėjos B.

E. R. atstovei advokatei V. K., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriaus atstovei S. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. E. R. praÅ¡ymÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja B. E. R. teismui paduotu pareiÅ¡kimu (b. l. 2-17) prašė atnaujinti įstatymo nustatytus terminus praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į močiutės T. D. (D.) iki nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise valdytos likusios negrÄ Å¾intos 44,24 ha žemės plotÄ paduoti. B. E. R. pareiÅ¡kime nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja 1991 m. spalio 23 d. Ignalinos rajono Ignalinos apylinkės agrarinės reformos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) pateikė praÅ¡ymÄ dėl mirusio tėvo L.

D. 15 ha ploto žemės, buvusios (duomenys neskelbtini). (Å¡iuo metu –(duomenys neskelbtini).), grÄ Å¾inimo. 1992-1993 m. iÅ¡ pokalbių su L. D. seserimis sužinojo, kad pareiÅ¡kėjos senelė T. D. (D.) (duomenys neskelbtini). turėjo apie 100 ha žemės. PareiÅ¡kėja iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo gavo pažymÄ , kad T. D. (D.) (duomenys neskelbtini) k. 1923 m. turėjo 33,9 h žemės. Å iÄ pažymÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti žemę pateikė Tarnybos darbuotojui P. D., kuris priėmė pažymÄ , tačiau atsisakė priimti praÅ¡ymÄ motyvuodamas tuo, kad pareiÅ¡kėja jau yra pateikusi 1991 m. spalio 23 d. praÅ¡ymÄ , todėl kitas praÅ¡ymas nėra reikalingas.

Minėta pažyma yra dingusi iÅ¡ L. D. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos, tačiau Å¡ios pažymos pateikimo faktÄ netiesiogiai patvirtina kiti raÅ¡ytiniai dokumentai. 1996 m. pareiÅ¡kėja dar kartÄ teikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į T. D. (D.) žemę, tačiau P. D. Å¡io praÅ¡ymo taip pat nepriėmė. 1997 m. B. E. R., sužinojusi, jog tetos A. D. vaikai ketina atkurti nuosavybės teisę į jų motinos žemę, pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti T. D. (D.) žemę, kuris buvo priimtas. 1999 m. matininkas pasikvietė pareiÅ¡kėjÄ ir pasakė, kad jai bus skirta 24,9 ha žemės ir 0,50 ha (duomenys neskelbtini) ežero, o 1997 m. pateiktÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡liadėžę bei pagrasino daugiau tokių praÅ¡ymų nebeteikti.

Ignalinos rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123/99, nustačius juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , pareiÅ¡kėjai su kitais pretendentais atkurtos nuosavybės teisės į 24,95 ha žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 39S-(14.39.3)-47, 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 39S-(14.39.3)-230 pareiÅ¡kėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko L. D. valdytÄ nekilnojamÄ turtÄ , viso – 8,15 ha žemės ir miÅ¡ko bei 0,17 ha vandens telkinio.

PareiÅ¡kėjos senelė T. D. (D.) Å venčionių apskr., Ignalinos vlsč., KlimiÅ¡kėlės k. nuosavybės teise valdė 37,03 ha ploto žemės sklypÄ , kuris buvo grÄ Å¾intas T. D. (D.s) anÅ«kams – Skaistei M. G., pareiÅ¡kėjai, K. D. ir S. D.. Tačiau T. D. (D.) su A. D. Å venčionių apskr., Ignalinos vlsč., KlimiÅ¡kėlės k. bendrosios nuosavybės teise valdė ir 67,73 ha žemės sklypÄ . Anos pareiÅ¡kėjos, duomenys apie Å¡iÄ T. D. (D.s) iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę archyvuose rasti tik 2018 m.

Å i žemė nėra grÄ Å¾inta pretendentams. B. E. R. laikytina tinkama pretendente atkurti nuosavybės teises į Å¡iÄ Å¾emę, nes įstatymų leidėjas nuo 1997 m. liepos 1 d. suteikė teisę Å¡ias teises atkurti mirusio žemės savininko vaikaičiams, t. y. pretenduoti į savininko vaikui, kuris yra miręs, tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnyje nustatytas terminas praÅ¡ymui dėl žemės gražinimo pateikti yra praleistas dėl nuo pareiÅ¡kėjos nepriklausančių aplinkybių. 1997 m. pareiÅ¡kėjos pateiktas praÅ¡ymas turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas ir T.

D. (D.s) vaikui L. D. tenkanti žemės dalis turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta pareiÅ¡kėjai. PareiÅ¡kėjos aptarnavimas už žemės grÄ Å¾inimÄ atsakingose institucijose neatitiko Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtintų gero administravimo principų, pareiÅ¡kėja buvo nuolat klaidinama, nors pareiÅ¡kėja dėjo visas pastangas Å¡iÄ Å¾emę susigrÄ Å¾inti. B. E. R. esant garbaus amžiaus, valstybės institucijų darbuotojai nepaaiÅ¡kino, kad ji gali kreiptis ne tik dėl tėvo L.

D., bet ir dėl senelės T. D. (D.) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės grÄ Å¾inimo. PareiÅ¡kėja buvo įtikinta, kad 1991 m. spalio 23 d. pateiktas praÅ¡ymas grÄ Å¾inti žemę yra tinkamas jos senelės T. D. (D.) nuosavybės teise valdytai žemei susigrÄ Å¾inti. Apie tai, kad reikalinga pateikti naujÄ praÅ¡ymÄ , pareiÅ¡kėja sužinojo tik 2019 m. vasario 8 d., kuomet gavo NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 39SD-469-(14.39.104.), po ko nedelsiant ėmėsi veiksmų, t. y. 2019 m. vasario 20 d. parengė pareiÅ¡kimÄ teismui dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti.

Faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėja ne dėl savo kaltės yra priversta teisme įrodinėti, kad terminus praÅ¡ymui grÄ Å¾inti T. D. (D.) žemę pateikti ji praleido dėl svarbių, nuo jos objektyviai nepriklausančių priežasčių. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius su B. E. R. pareiÅ¡kimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime (b. l. 100-105) teismui nurodė ir Å¡ios institucijos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad 1991 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėja Tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti L.

D. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę, esančiÄ (duomenys neskelbtini). PraÅ¡yme nurodytas žemės savininkas L. D., sutuoktinė P. D. ir įpėdiniai S. D., Liudviko ir B. E. R. PraÅ¡ymo pateikimo metu vadovautasi tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. I-1454 „Dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“, kurio 2 straipsnyje reglamentuotas piliečių, turinčių teisę į nuosavybės atstatymÄ sÄ raÅ¡as.

Vadovaujantis Å¡iuo teisiniu reglamentavimu, pareiÅ¡kėja turėjo teisę pateikti praÅ¡ymÄ tik į savo tėvo L. D. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę. Ignalinos rajono apylinkės teismo 1999 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-123/99 nustatytas juridinę reikÅ¡mė turintis faktas, kad L. D. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nuosavybės teise valdė 24,95 ha žemės ir miÅ¡ko, 0,50 ha Vėlykščio ežero. NŽT 2014 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 39S-(14.39.3.)-47 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei“ pareiÅ¡kėjai atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra 3,06 ha žemės ir 0,17 ha vandens telkinio.

NŽT 2014 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 39S-(14.39.3.)-230 47 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei“ pareiÅ¡kėjai atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra 4,2900 ha žemės. NŽT 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. 39S-35-(14.39.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei“ pareiÅ¡kėjai atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,5584 ha miÅ¡ko sklypo dalį. 2013 m. gegužės 9 d.

NŽT Ignalinos ir Visagino skyriuje gautas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas Nr. 39FP-1023, kuriuo ji prašė grÄ Å¾inti 12,00 ha žemės (duomenys neskelbtini), kuri buvo valdoma L. D. iki nacionalizacijos. 2015 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į NŽT ir nurodė, kad jos tėvas L. D. nuosavybės teise iki 1940 m. valdė didesnį nei 33,9 ha žemės plotÄ ir prašė papildomai atkurti nuosavybės teises į 5 ha žemės, miÅ¡ko, ežero plotÄ , tačiau B. E. R. pasiÅ«lyta kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino dokumentams pateikti atnaujinimo, jei Å¡i turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kad L.

D. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė daugiau žemės, o nesant Å¡ių dokumentų, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismui pateiktame pareiÅ¡kime teigiama, kad 1994 m., 1996 m., 1997 m. pareiÅ¡kėja Tarnybai pateikė praÅ¡ymus grÄ Å¾inti jos senelės T. D. (D.) iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę. Siekiant patikrinti Å¡iuos teiginius, NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius patikrino skyriuje esančius registracijos žurnalus 1991-2000 m. laikotarpiu, tačiau duomenų, kad tokie praÅ¡ymai buvo gauti ir registruoti, nerasta.

Taip pat nėra galimybės apklausti tuomečio Tarnybos darbuotojo P. D., kadangi Å¡is asmuo NŽT Ignalinos ir Visagino skyriuje nedirba. IÅ¡ aukščiau pateiktų aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėja vėlesnių datų praÅ¡ymus teikė tik dėl tėvo L. D. nuosavybės teise valdytų 33,9 ha žemės. PareiÅ¡kėja papildomai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvÄ , kuris pateikė dokumentus apie T. D. (D.) turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini). Tai laikytina naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis.

Be to, nurodė, kad pagal pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, pareiÅ¡kėjos 1994 m., 1996 m., 1997 m. Tarnybai pateikti praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į močiutės T. D. (D.) nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę nebuvo priimti dėl valstybės tarnautojų neveikimo, todėl, atsakovės atstovės nuomone, Å¡i klaida turi bÅ«ti iÅ¡taisyta, atnaujinant įstatymo nustatytus praleistus terminus naujam praÅ¡ymui bei reikalingiems dokumentams pateikti. PareiÅ¡kimas atmestinas. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pagrįstumo klausimas.

AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnyje yra nustatytos prielaidos, kurioms esant asmuo gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ : Lietuvos Respublikos pilietybė, giminystės ryÅ¡ys su savininku arba paveldėjimo santykių egzistavimas. AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas asmenų, galinčių pretenduoti į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ratas, tarp jų nurodant patį turto savininkÄ Â (1 punktas) ir asmenis, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ Â (2 punktas).

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu Å¡is yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pačių prielaidų egzistavimas (pvz., buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ nesukuria. Tam, kad atsirastų Å¡i teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sÄ lygas, be kita ko, pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , kad tokia subjektinė teisė jam bÅ«tų suteikta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-1403/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1437-2012).

Įstatymų leidėjas nustatė galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytus prašymų pateikimo terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises.

Ä®statymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartÄ yra konstatavęs, kad asmens, praÅ¡ančio atnaujinti įstatymu nustatytÄ terminÄ , sveikatos bÅ«klė, garbus amžius, Å¡eiminė padėtis, iÅ¡silavinimo lygis ir kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiÅ¡kėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiÅ¡kia jo pačio subjektyvų apsisprendimÄ ir negali bÅ«ti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimÄ (pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Sprendžiant AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi bendraisiais AtkÅ«rimo įstatymo pradmenimis ir Å¡io įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Å iame kontekste akcentuotina ir tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja B. E. R. atitinka AtkÅ«rimo įstatyme įtvirtintas prielaidas, susijusias su asmenų subjektiÅ¡kumu: yra buvusios turto savininkės T. D. (D.), kurios sÅ«nus L. D. (pareiÅ¡kėjos tėvas) miręs, anÅ«kė; taipogi yra Lietuvos Respublikos pilietė, todėl teisėjų kolegija Å¡ių aplinkybių plačiau neanalizuoja. B. E. R. pareiÅ¡kimÄ dėl termino atnaujinimo iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai apie tai, kad norėdama atkurti nuosavybės teises į mirusios senelės T.

D. (D.) nekilnojamÄ turtÄ turi teikti savarankiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , sužinojo tik 2019 m. vasario 8 d., gavusi NŽT Ignalinos ir Visagino skyriaus raÅ¡tÄ Nr. 39SD-469-(14.39.104.). Anot pareiÅ¡kėjos, ji iki 2001-12-31 dėjo visas pastangas susigrÄ Å¾inti T. D. (D.) žemę, ne sykį kreipėsi į TarnybÄ bei NŽT Ignalinos ir Visagino skyrių, tačiau Å¡iose institucijose dirbantys valstybės tarnautojai klaidino B. E. R., nurodydami, jog atskiro praÅ¡ymo teikti nereikia, kadangi pareiÅ¡kėja jau yra pateikusi 1991 m. spalio 23 d. praÅ¡ymÄ dėl mirusio tėvo L.

D. žemės grÄ Å¾inimo, o jos pateiktas 1997 metų praÅ¡ymas buvo iÅ¡mestas į Å¡iukÅ¡lių dėžę. Teisėjų kolegija pažymi, kad praÅ¡ymai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo galėjo bÅ«ti teikiami laikotarpiu nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymui dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų (toliau- Atstatymo įstatymas), nagrinėjamo ginčo kontekste- pretenduojant atkurti nuosavybės teises į senelių žemę- nuo 1992 m. sausio 17 d. (įsigaliojus Atstatymo įstatymo 2 straipsnio 1992-01-14 Nr.2200 redakcijai) iki AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino tokiems praÅ¡ymams paduoti pabaigos – 2001 m. gruodžio 31 d., taigi aplinkybės, sukliudžiusios asmeniui laiku pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, turi bÅ«ti pirmiausiai siejamos bÅ«tent su Å¡iuo laikotarpiu.

Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos teiginius, kad ji teisės aktų nustatytu laiku teikė praÅ¡ymus grÄ Å¾inti T. D. (D.s) žemę, tačiau Å¡ie praÅ¡ymai nebÅ«davo priimami. PareiÅ¡kėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ji minėtu laikotarpiu atliko kokius nors veiksmus, siekdama paduoti praÅ¡ymÄ arba iÅ¡siaiÅ¡kinti objektyviÄ informacijÄ apie T. D. (D.s) nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (praÅ¡ymų, raÅ¡ytų žemėtvarkos skyriui ar kitoms institucijoms, gautų atsakymų ir pan.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog NŽT Ignalinos ir Visagino skyrius patikrino skyriuje esančius registracijos žurnalus 1991-2000 m. laikotarpiu, tačiau duomenų, kad tokie praÅ¡ymai buvo gauti ir registruoti, nerasta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos argumentai yra abstraktÅ«s, deklaratyvaus pobÅ«džio, iÅ¡ esmės nepagrįsti objektyviais duomenimis. Å iuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog svarbias termino praleidimo priežastis teisme turi įrodyti terminÄ praleidęs ir praÅ¡antis jį atnaujinti asmuo (žr., pvz., 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-208-146/2017), taigi, bÅ«tent pareiÅ¡kėja turėjo įrodyti, jog ji teikė praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotÄ jos senelės nekilnojamÄ turtÄ . bet tokius praÅ¡ymus buvo atsisakyta priimti, o Å¡ios pareigos (pareigos įrodyti) neįvykdžius, tokia aplinkybė neturėtų bÅ«ti vertinama pareiÅ¡kėjos naudai (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas).

B. E. R. teigia ir tai, jog jai, kaip garbaus amžiaus asmeniui, valstybės institucijų darbuotojai nepaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėja gali kreiptis ne tik dėl mirusio tėvo, bet ir dėl senelės T. D. (D.s) nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės grÄ Å¾inimo, tačiau, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti laikoma esmine ir sukliudžiusia pareiÅ¡kėjai pateikti tokį praÅ¡ymÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kime dėstomų aplinkybių matyti, jog B. E. R. apie jos senelės T. D. (D.)(duomenys neskelbtini) turėtÄ apie 100 ha žemės sužinojo jau 1992-1993 m. iÅ¡ pokalbių su L.

D. seserimis. Taigi, jau nuo Å¡ios datos pareiÅ¡kėja turėjo galimybę aktyviai domėtis nuosavybės teisių į senelės žemę atkÅ«rimo sÄ lygomis, rinkti dokumentus ar konsultuotis su profesionaliais teisininkais. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas prasidėjo 1991 m. ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , keitimai ne kartÄ vieÅ¡ai aptarti, svarstyti, aiÅ¡kinti. Apie terminus paduoti praÅ¡ymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama vieÅ¡ai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotÄ asmenį veikti rÅ«pestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių siekiamam tikslui, Å¡iuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr.eI-1899-1062/2019).

Žinodama apie vykstantį nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ ir tinkamai rÅ«pindamasi savo interesais, pareiÅ¡kėja turėjo galimybę pasidomėti jos senelės turėta nuosavybe bei nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra, tačiau to nepadarė. Teismas deklaratyviais laiko ir pareiÅ¡kėjos teiginius, kad vienÄ iÅ¡ pateiktų praÅ¡ymų matininkas iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡liadėžę, kadangi pareiÅ¡kėja nenurodo jokių objektyvių aplinkybių, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti kaip toks praÅ¡ymas atsidÅ«rė pas matininkÄ bei kokį suinteresuotumÄ galėjo turėti Å¡is matininkas, sunaikindamas praÅ¡ymÄ .

Pareiga bÅ«ti aktyviam ir operatyviai surinkti visus duomenis, reikalingus nuosavybės teisių atkÅ«rimui, teko pačiai pareiÅ¡kėjai, kuri Å¡ios pareigos neįvykdė. Aptartos aplinkybės patvirtina iÅ¡vadÄ , kad termino praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių paduoti praleidimÄ Å¡iuo atveju lėmė pareiÅ¡kėjos subjektyvus situacijos vertinimas bei jos pačios pasirinktas pasyvus elgesio modelis, ir tai nelaikytina objektyviomis ir nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistiems terminams atnaujinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus, proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir anksčiau minėtas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nenustatė, jog pareiÅ¡kėja buvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, siekdama atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį buvusios savininkės T. D. (D.) nekilnojamÄ jį turtÄ . Byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių egzistavus objektyvias ir nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausiusias priežastis, pakankamai svarbias praleistiems terminams pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo atnaujinti.

Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėja praleido be svarbių priežasčių, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas atnaujinti šį terminÄ yra nepagrįstas, todėl atmetamas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos B. E. R. pareiÅ¡kimÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo praÅ¡ymui atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė