6ff0eda6-fd8e-4e15-b49a-6e99ccb9fa01 · Å iaulių apylinkės teismas

                                                                                       Civilinė byla Nr. e2VP-5246-1031/2017                  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02991-2017-3                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.18                                    (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS 2017 m. birželio 1 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Ernestas Å ukys, raÅ¡ytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje antstolis Arturas Bložė, T.

Č., D. Č., n u s t a t ė:          pareiÅ¡kėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti, kad T. Č. nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis Å¡iame turte: žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad antstolis Arturas Bložė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0041/16/01896 pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. (23.31-08) 491-102 iÅ¡ skolininko T.

Č. iÅ¡ieÅ¡kotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolis areÅ¡tavo skolininko turtÄ , kuris skolininkui priklauso bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine. PareiÅ¡kėjas pateikė teismui antstolio Arturo Bložės pasiÅ«lymÄ Nr. S-17-41-8380 dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo (3 b. l.).          Suinteresuotas asmuo T. Č. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad antstolis privalėjo laikytis iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumo ir nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko pajamas bei kitÄ turtÄ , iÅ¡ kurio iÅ¡ieÅ¡koma antrÄ ja eile.

Kadangi skolininkas dalimis atliko mokėjimo pavedimus į antstolio sÄ skaitÄ , antstoliui yra žinoma, jog skolininkas turi galimybę mokėti po gana nemaÅ¾Ä sumÄ kas mėnesį (500 - 700 Eur) skolos, antstoliui turėjo bÅ«ti žinoma, jog skolininkas gyvena ir dirba Norvegijoje, ten gauna pajamas, antstolis net galėjo pareikalauti skolininko pateikti duomenis apie savo gaunamas pajamas (turtÄ ), tačiau to nedarė. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymėjo, kad bÅ«tina įvertinti, ar antstolis atliko CPK 662 straipsnio 4 dalyje numatytus veiksmus, t. y. ar siekė nustatyti bei ar nustatė tikrÄ jÄ skolininko turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas iÅ¡ darbo veiklos, kokie duomenys antstoliui leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad antstoliui nėra žinomo pirmesnės eilės turto ar, kad jo gali neužtekti iÅ¡ieÅ¡komai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti.

Skolininko vertinimu, antstolis be pagrindo pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo, o pareiÅ¡kėjas be pagrindo kreipėsi į teismÄ , nes priemonės, kuriomis pareiÅ¡kėjas siekia įvykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ , nepateisina tikslo - ekonomiÅ¡kai ir operatyviai įvykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ .Suinteresuotas asmuo antstolis Arturas Bložė pateiktame atsiliepime nurodė, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimÄ nustatytÄ terminÄ teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per deÅ¡imt dienų nuo tos dienos, kuriÄ pasibaigė terminas įvykdyti sprendimÄ , pradeda jį vykdyti priverstinai.

Vienu metu gali bÅ«ti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės, todėl aplinkybė, kad skolininkas skolÄ moka dalimis, negali bÅ«ti pripažinta pagrindu nenustatyti skolininkui priklausančios turto dalies. Skolininko turto dalies nustatymas dar nereiÅ¡kia, kad skolininkui priklausantis turtas iÅ¡ karto bus realizuojamas priverstine tvarka. Be to, CPK 663 str. numatyta, kad pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turtÄ , jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad iÅ¡ieÅ¡komÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius darant Å¡io CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio iÅ¡skaitymus iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Å iuo atveju iÅ¡ieÅ¡kotojo praÅ¡ymu antstolis gali areÅ¡tuoti pradedamÄ realizuoti skolininko turtÄ , jei paaiÅ¡kėja, jog darant iÅ¡skaitas iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Akivaizdu, kad kas mėnesį mokėdamas po 700 - 900 Eur, skolos skolininkas per 6 mėnesius nepadengtų. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad skolininkas dėl skolos mokėjimo dalimis pirmÄ kartÄ rašė 2016-07-20, tačiau nuo to laiko reguliarių įmokų nebÅ«davo.

Antstolis papildomai nurodė, kad antstolio Arturo Bložės depozitinėje sÄ skaitoje 2016-09-12 gauta 500,00 Eur, 2016-11-14 gauta 753,44 Eur, 2017-03-23 gauta 867,35 Eur, 2017-04-18 gauta 873,98 Eur, 2017-05-11 gauta 700,00 Eur. Skolininkas Lietuvoje nedirba, informacijos apie savo darbo užmokesčio dydį nėra pateikęs, todėl nėra jokių garantijų, kad teismui nenustačius skolininkui priklausančios turto dalies skolininkas ir toliau mokės savo skolÄ .Suinteresuotas asmuo D. Č. atsiliepimo į praÅ¡ymÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė.

Apie paskirtÄ teismo posėdį suinteresuoti asmenys informuoti teismo praneÅ¡imu ir vieÅ¡u paskelbimu. Bylos nagrinėjimui gauta vykdomoji byla Nr. 0041/16/01896. PraÅ¡ymas tenkintinas.          IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0041/16/01896 duomenų nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal 2016-04-07 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimÄ Nr. (23.31-08) 491-102 dėl 17 721,89 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko T.

Č., trečios eilės iÅ¡ieÅ¡kotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.          Antstolis Arturas Bložė nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuokÄ su D. Č.. Skolininkas T. Č. nedirba ir nuolatinių pajamų bei santaupų neturi (10 v. b. l.), jam ir jo sutuoktinei D. Č. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (13-14, 35-37 v. b. l.), kuriam antstolis taiko turto areÅ¡tÄ (17-19, 40-42 v. b. l.).

Antstolis pareiÅ¡kėjui pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo (50 v. b. l.).Antstolį saisto CPK 664 straipsnyje nustatyta iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ fizinio asmens turto eilė, t.y. neiÅ¡ieÅ¡kotos skolos likutis iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ piniginių lėšų, turtinių teisių, gaunamų pajamų ir tik po to iÅ¡ nekilnojamojo turto. Kaip matyti iÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0041/16/01896 duomenų iÅ¡ skolininko sÄ skaitų piniginių lėšų nebuvo nuraÅ¡yta, iÅ¡ darbo užmokesčio iÅ¡skaitos atliktos nebuvo.

Kaip nurodo pats skolininkas ir antstolis, iÅ¡ skolininko T. Č. į antstolio Arturo Bložės depozitinę sÄ skaitÄ 2016-09-12 pervesta 500,00 Eur, 2016-11-10 į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ pervesta 769,60 Eur, 2017-03-22 pervesta 867,35 Eur, 2017-04-12 pervesta 873,98 Eur, 2017-05-11 gauta 700,00 Eur (65-66 v. b. l.). IÅ¡ paskesnės eilės turto gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, Å¡io turto gali neužtekti iÅ¡ieÅ¡komai sumai ir vykdymo iÅ¡laidoms padengti, Å¡is turtas yra nelikvidus arba jeigu to raÅ¡tu praÅ¡o skolininkas (CPK 662 str. 4 d.).

CPK 663 str. 1 d. nustato, kad pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimas negali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turtÄ , jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad iÅ¡ieÅ¡komÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius darant CPK 736 str. nurodyto dydžio iÅ¡skaitymus iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad iÅ¡ieÅ¡komÄ pagal vykdomÄ jį dokumentÄ pinigų sumÄ galima iÅ¡ieÅ¡koti per Å¡eÅ¡is mėnesius darant CPK 736 str. nurodyto dydžio iÅ¡skaitymus iÅ¡ skolininko darbo užmokesčio.

Dėl to pagrįstai antstolis pasiÅ«lė vykdymo proceso dalyviui kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.Vykdymo proceso normų nustatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). IÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali bÅ«ti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ , pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (iÅ¡skyrus tÄ dalį, iÅ¡ kurios iÅ¡ieÅ¡kojimÄ riboja įstatymas), ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

Viena iÅ¡ Å¡ios teisės normos taikymo sÄ lygų – antstolio atliktas bendro turto apraÅ¡ymas ir areÅ¡tas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų jÄ sudarantį turtÄ , jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindÄ nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius Å¡iÄ sÄ lygÄ â€“ apraÅ¡ius ir areÅ¡tavus bendrÄ turtÄ , antstolis iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiÅ«lo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Ä®siteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrÄ ja nuosavybe, dalis, iÅ¡ieÅ¡kojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.)Nagrinėtinu atveju nustatyta, jog antstolis Arturas Bložė areÅ¡tavo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir tuo pagrindu pasiÅ«lė iÅ¡ieÅ¡kotojui kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su skolininko sutuoktine nuosavybe, CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nustatytas skolininko T. Č. bendras su D. Č. turtas yra žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Kai minėta, turtas, kuriame praÅ¡oma nustatyti skolininko dalį – nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra bendroji jungtinė sutuoktinių T. Č. ir D. Č. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), nes įgytas po santuokos sudarymo.

Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi bÅ«ti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo Å¡io principo galima nukrypti tik Å¡io kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sÄ raÅ¡as.

Å iuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas pažymi, kad nors suinteresuotas asmuo T. Č. nurodo, kad gauna darbo užmokestį, iÅ¡ kurio galėtų padengti skolÄ , tačiau, kaip matyti skolininkas T. Č. nedirba ir nuolatinių pajamų Lietuvoje negauna (10 v. b. l.). Skolininkas taip pat nurodo, kad gauna darbo užmokestį Norvegijoje, tačiau tokių duomenų nei nagrinėjamojoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra pateikta, o vien ta aplinkybė, kad skolininkas mokėjimus yra atlikęs Norvegijos kronomis (NOK) savaime nereiÅ¡kia, kad skolininkas turi nuolatines pastovias iÅ¡ darbo teisinių santykių gaunamas pajamas Norvegijoje.

Kaip yra nurodyta antstolio pasiÅ«lyme, T. Č. ir D. Č. yra sudarę santuokÄ . Vedybų sutarčių registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas nėra nustatytas pagal LR CK 3.101 str. – 3.108 str. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad suinteresuotų asmenų santuoka nėra nutraukta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai).PareiÅ¡kėjas, pateikęs praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, praÅ¡o nustatyti, kad skolininkui T.

Č. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine D. Č. valdomo nekilnojamojo turto. Ä®vertinęs tai, jog skolininkas neturi asmenine nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar pajamų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , byloje nėra duomenų apie tai, kad santuoka nutraukta ar, kad yra kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, o skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nustatyti skolininkui priklausančiÄ turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 str. numatytus reikalavimus.Pagal CPK 667 str. 1 d. iÅ¡ieÅ¡kotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu praÅ¡ymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 str. 2 d. ir kartu nustatyti naudojimosi tvarkÄ skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiÅ¡kėjas, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarkÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektÄ , parengtÄ Å¾emės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentÄ , kurio pagrindu Å¡is žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2006-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi bÅ«ti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu.

Dėl to žemėtvarkos projekte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir iÅ¡sidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi bÅ«ti nubrėžta taip, kad Å¡alims ir teismui bÅ«tų galima nustatyti jos faktinę vietÄ (LAT 2003-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nesant naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame esančiais pastatais tvarkos projekto teismas negali nustatyti skolininkui tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ios kategorijos bylose yra suformavęs praktikÄ , kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiÄ sias bei (ar) realiÄ sias dalis ir jos turi bÅ«ti nustatytos taip, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti, nes prieÅ¡ingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja bÅ«tinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies.

Pagal formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , varžytynių dalykas gali bÅ«ti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (Å¡iuo atveju žemės sklypo dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007). Taigi, teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali bÅ«ti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad bÅ«tų galima iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek iÅ¡ieÅ¡kotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukÅ¡tesnę kainÄ , turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl Å¡ios teisės įgyvendinimo į teismÄ ginčo teisenos tvarka.Teismas konstatuoja, kad ta aplinkybė, jog skolininkas skolÄ moka dalimis, negali bÅ«ti pripažinta pagrindu nenustatyti skolininkui priklausančios turto dalies. Skolininko atlikti mokėjimai, teismo vertinimu, negali bÅ«ti laikomi nei reguliariais, nei pastoviais – skolininkas nuo 2016-09-12 į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ (viso per devynis mėnesius) atliko penkis mokėjimus.

Nors skolininkas savo atsiliepime nurodė, kad dirba Norvegijoje, tačiau duomenų nei apie patį darbo faktÄ , nei apie skolininko gaunamÄ darbo užmokestį Norvegijoje duomenų nepateikė. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad antstolis tinkamai vertindamas vykdomosios bylos medžiagÄ padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visa iÅ¡ieÅ¡kojimo suma skolininko negali bÅ«ti sumokėta per Å¡eÅ¡is mėnesius, todėl vadovaujantis CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatomis iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreiptas į skolininko turtÄ .

Teismas taip pat pažymi, kad vadovaujantis minėta norma bÅ«tent skolininkas ir turi pateikti įrodymus antstoliui, kad iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo darbo užmokesčio, pensijos ar stipendijos iÅ¡ieÅ¡kojimas bus įvykdytas per Å¡eÅ¡is mėnesius. Tokių duomenų nesant ir vykdomojoje byloje nesant duomenų apie skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtÄ antstolis iÅ¡ieÅ¡kotojui pagrįstai pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo.  Teismas iÅ¡ esmės sutinka su antstolio pozicija, kad skolininko turto dalies nustatymas savaime nereiÅ¡kia, kad skolininkui priklausantis turtas iÅ¡ karto bus realizuojamas priverstine tvarka.

Turto realizavimas gali ir nebÅ«ti vykdomas, jeigu skolininkas tinkamai įvykdytų savo pareigÄ , numatytÄ CPK 663 straipsnio 1 dalyje. Teismas, spręsdamas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , atmeta skolininko argumentus, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ minėtų žemės sklypų yra neekonomiÅ¡kas dėl sklypų vertės. Teismas pažymi, kad norminis reguliavimas nenumato, kad galima iÅ¡ieÅ¡koti tik iÅ¡ tokio turto, kurį realizavus bus visiÅ¡kai padengta skolos suma, todėl iÅ¡ieÅ¡koma ir iÅ¡ tokio turto, kurį realizavus bus padengta ir tik dalis skolos.

Be to, tuo, jei atveju turtas būtų parduodamas varžytynėse, turto kaina galėtų būti ir aukštesnė nei nurodė skolininkas.   Pažymėtina, kad antstolis pagal CPK 662 straipsnio 3 dalį laikydamasis CPK 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (CPP 662 str. 4 d.).

CPK 664 straipsnis nustato iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko fizinio asmens turto eilę. Taigi, antstolis, laikydamasis jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, atlieka iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko turto ar skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK nustatyta tvarka, Å¡iuo atveju teismui nustatant skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra teisinio pagrindo nustatyti, kokiu bÅ«du bÅ«tų vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.Teismas, vertindamas pirmiau aptartas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, pareiÅ¡kimÄ laiko teisėtu ir pagrįstu ir sprendžia jį tenkinti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas n u t a r i a:

PraÅ¡ymÄ tenkinti.Nustatyti skolininko T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir pripažinti, kad skolininkui T. Č. priklauso ½ (viena antroji) dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ (viena antroji) dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Å iaulių apygardos teismui, atskirÄ jį skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                                           Ernestas Šukys