6fef8408-80b5-4f94-84a3-00a6d9a0e0e9 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1N-25-654/2020 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.13.13 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Alenas Piesliakas teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo perduotino asmens A. S. gynėjo advokato Olego Å ibkovo skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis A. S. perduotas Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Pietų (Lo?una) apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. sausio 24 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį baudžiamojoje byloje Nr. 18260100046.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjęs skundÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratÅ«roje gautas Estijos Respublikos kompetentingos institucijos – Pietų (Lo?una) apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. sausio 24 d. iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis (toliau ir – EAO) baudžiamojoje byloje Nr. 18260100046 dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. S. perdavimo Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už jame nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

2. IÅ¡duotame EAO nurodyta, kad pagal surinktus įrodymus A. S. įtariamas įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. kelis kartus neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o bÅ«tent: Ä®gijęs marihuanos (kanapių antžeminės dalys), Rygoje, Latvijos Respublikoje, A. S. per kelis kartus (kiekvienÄ kartÄ po 500 g) perdavė narkotinę medžiagÄ R. S.. R. S. gabeno marihuanÄ per valstybinę sienÄ iÅ¡ Latvijos Respublikos į Estijos RespublikÄ keleiviniu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iomis dienomis: 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. sausio 20 d., 2018 m. vasario 11 d., 2018 m. kovo 13 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. balandžio 15 d. Taip pat R. S. gabeno narkotinę medžiagÄ 2018 m. liepos 15 d. keleiviniu automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 9 d. ir 2018 m. rugsėjo 8 d. – keleiviniu automobiliu „Peugeot 307“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini). GautÄ narkotinę medžiagÄ R. S. perdavė L.

S. ir S. M., kad jie toliau platintų medžiagÄ . Taip pat įtariama, kad A. S. įgijo ne mažiau kaip 49,63 g marihuanos (15 % THC), kuriÄ laikė savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijos Respublika, iki 2018 m. rugpjūčio 18 d., 22.02 val., kai bÅ«damas prie namo, jis perdavė narkotinę medžiagÄ R. ir T. S., kurie keleiviniu automobiliu „Ford Galaxy“, valst. reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nugabeno narkotinę medžiagÄ per valstybinę sienÄ iÅ¡ Latvijos Respublikos į Estijos RespublikÄ .

Paskui nugabeno marihuanÄ Ä¯ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), Tartu, Estijos Respublika, ir laikė ten jÄ iki tol, kol 2018 m. rugpjūčio 19 d. kratos metu jÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. A. S. taip pat įgijo ne mažiau kaip 481,6 g marihuanos (15 % THC) ir laikė jÄ savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Ryga, Latvijos Respublika, kol 2018 m. spalio 15 d., 13.20 val., prie namo perdavė narkotinę medžiagÄ R. S.. Pastarasis nugabeno narkotinę medžiagÄ keleiviniu automobiliu „Peugeot 307“, valst. reg.

Nr. (duomenys neskelbtini), per valstybinę sienÄ iÅ¡ Latvijos Respublikos į Estijos RespublikÄ ir ten laikė jÄ tol, kol automobilio kratos metu jÄ surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Narkotinės medžiagos kiekis yra didelis, kai jo pakanka apsvaiginti ne mažiau kaip 10 asmenų. Remiantis eksperto iÅ¡vada, 5 000 g marihuanos pakanka apsvaiginti ne mažiau kaip 6 700 asmenų.

3. Vykdant Europos areÅ¡to orderį A. S. 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi A. S. paskirta kardomoji priemonė suėmimas dviem mėnesiams, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 9 d.

4. A. S. 2020 m. rugsėjo 23 d., dalyvaujant gynėjui ir rusų kalbos vertėjai, buvo supažindintas su Europos arešto orderio turiniu, jam įteiktas Europos arešto orderio vertimas į rusų ir lietuvių kalbas, išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės. A. S. nesutiko būti perduotas pagal EAO supaprastinta tvarka Estijos Respublikai.

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi tenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiÅ¡kimÄ dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. S. perdavimo Estijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Pietų (Lo?una) apygardos prokuratÅ«ros 2019 m. sausio 24 d. iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį baudžiamojoje byloje Nr. 18260100046. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta nei imperatyvių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 91 straipsnio 3 dalyje, nei diskrecinių, numatytų BK 91 straipsnio 4 dalyje, pagrindų, kurie neleistų perduoti A.

S. EAO iÅ¡davusiai valstybei. II. Skundo aukÅ¡tesniajam teismui argumentai 6. Perduotino asmens A. S. gynėjas advokatas Olegas Å ibkovas skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti. 6.1. Skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi apygardos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė BK 91 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, be to, A. S. perdavimas Estijos Respublikai pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves (BK 91 straipsnio 3 dalies 1 punktas) – teisę į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ bei nekaltumo prezumpcijos principÄ . 6.2.

Skunde nesutinkama su apygardos teismo iÅ¡vada, jog nėra nustatytas BK 91 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iÅ¡duoti A. S.. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad A. S. įtariamas nusikalstamÄ veikÄ padaręs bendrininkaudamas su kitais asmenimis, o jų veika pradėta Latvijos Respublikoje ir baigta Europos areÅ¡to orderį iÅ¡davusios Estijos Respublikos teritorijoje. Europos areÅ¡to orderio „e“ dalyje pateiktame nusikalstamos veikos aplinkybių apraÅ¡yme nėra nurodyta, kad A.

S. veikė bendrininkų grupe arba kad jo veika bent iš dalies buvo padaryta Estijos Respublikos teritorijoje. Iš Europos arešto orderio matyti, jog A. S. inkriminuojami nusikalstami veiksmai buvo padaryti Latvijos Respublikoje, jo galimai padaryta nusikalstama veika buvo baigta Latvijos Respublikoje perdavus narkotines medžiagas kitiems asmenims, nenurodyta, kad A. S. derino kokius nors veiksmus su kitais asmenimis ar pan. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos pilietis A. S. negalėjo būti perduotas Estijos Respublikai, nes jam inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo padaryta šios šalies teritorijoje. 6.3.

Gynėjo teigimu, apygardos teismas netinkamai aiÅ¡kino BK 91 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas remdamasis dvigubo veikos baudžiamumo sÄ lyga ir jos taikymo iÅ¡imtimi. Dvigubo baudžiamumo sÄ lyga ir jos taikymo iÅ¡imtis pasireiÅ¡kia ne tuo, kad bet kuri Å¡alis bet kada gali praÅ¡yti iÅ¡duoti asmenį už bet kokį nusikaltimÄ ir toks asmuo jai yra iÅ¡duodamas, o tuo, jog teismui nereikia tikrinti, ar iÅ¡duodančioje Å¡alyje tokia veika pripažįstama nusikalstama. Tačiau aptariamos teisės normos atveju esminę reikÅ¡mę turi tai, kad A.

S. inkriminuojama veika buvo padaryta ne prašančioje išduoti asmenį valstybėje. 6.4. Taip pat skunde nurodoma, kad yra ir BK 91 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas pagrindas neperduoti asmens pagal EAO, kadangi toks perdavimas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose teisės aktuose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija.

Nekaltumo prezumpcijos principas aiÅ¡kinamas keliais aspektais, kurių vienas aktualus ir nagrinėjamu atveju. Nekaltumo prezumpcijos principas reikalauja procesiniuose dokumentuose, priimamuose prieÅ¡ apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimÄ , vengti formuluočių apie įrodytÄ Ä¯tariamojo ar kaltinamojo kaltę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nuosprendyje negali bÅ«ti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2011, 2K-174-511/2020).

Å ios sÄ lygos buvo nesilaikyta Estijos Respublikos Tartu apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendime, kuriame apraÅ¡ant kitų asmenų nusikalstamas veikas, įvardinti ir A. S. konkretÅ«s veiksmai, nors A. S. toje byloje nebuvo kaltinamas ir negalėjo pasinaudoti įstatymo garantuotomis teisėmis į gynybÄ , prieÅ¡tarauti, ginti savo teises bei teisėtus interesus, o tai laikytina grubiu jo pagrindinių teisių pažeidimu. Tartu apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendime, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principÄ , jau konstatuota ir procese nedalyvavusio A.

S. kaltė padarius tuos nusikaltimus, dėl kurių iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Tartu apygardos teismo formuluotės akivaizdžiai suponuoja ne tik iÅ¡vadÄ , jog Estijos Respublikos teismas laiko A. S. neabejotinai kaltu, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijÄ , bet ir tai, jog perdavus jį Estijos Respublikai, Å¡ios Å¡alies teismai gali bÅ«ti tendencingi A. S. atžvilgiu ir jis nesulauks teisingo teismo. 6.5. Nagrinėjamoje situacijoje prioritetas turi bÅ«ti teikiamas Lietuvos Respublikai. Todėl pirmiausiai reikėjo svarstyti ne klausimÄ dėl asmens perdavimo trečiajai Å¡aliai, o bylos perdavimo Lietuvos Respublikai klausimÄ , nes nusikaltimÄ Latvijos Respublikoje galimai padarė Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Lietuvoje (pilietybės principas).

7. Atsiliepimų į perduotino asmens A. S. gynėjo skundÄ negauta. III. AukÅ¡tesniojo teismo argumentai ir iÅ¡vados Perduotino asmens A. S. gynėjo skundas atmetamas.

8. SkundÄ nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, A. S. perdavimo Estijos Respublikai byla bei A. S. gynėjo skundu, konstatuoja, kad sprendimas perduoti A. S. Estijos Respublikai yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nepažeidė BK 91 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 711, 73 straipsnių bei Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR (keisto Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR) nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingai nenustatė jokių teisinių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, dėl kurių asmuo negali bÅ«ti perduotas EAO iÅ¡davusiai Estijos Respublikai.

9. Europos areÅ¡to orderis yra Europos SÄ jungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos SÄ jungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti Å¡iame sprendime nurodytÄ asmenį, siekiant pradėti Å¡io asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ ar vykdyti jam paskirtÄ su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 171 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl asmens perdavimo pagal Europos areÅ¡to orderį, patikrina:

1) ar laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų;

2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali bÅ«ti perduodamas ar gali bÅ«ti neperduodamas kitai Europos SÄ jungos valstybei narei. Vilniaus apygardos teismas Å¡ias aplinkybes patikrino ir nenustatė aplinkybių, trukdančių perduoti A. S. Estijos Respublikai.

10. Europos arešto orderio mechanizmas remiasi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, todėl išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nesprendžia klausimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar asmens veiksmų kvalifikavimo teisingumo.

11. A. S. praÅ¡oma perduoti Estijos Respublikai siekiant vykdyti jo baudžiamÄ jį persekiojimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalies 2 punkte, už kuriÄ numatyta laisvės atėmimo nuo 3 iki 15 metų bausmė. IÅ¡ EAO nurodyto A. S. galimai padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių apraÅ¡ymo matyti, kad A. S. įtariamas neteisėtai disponavęs dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Europos areÅ¡to orderio „e“ dalies I skirsnyje pažymėta, kad A.

S. inkriminuota nusikalstama veika (neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis) įraÅ¡yta į nusikalstamų veikų, iÅ¡vardintų Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje, baigtinį sÄ raÅ¡Ä , todėl Å¡iuo atveju veikos dvigubo baudžiamumo sÄ lygos nereikia tikrinti. Kita vertus, pagal faktines aplinkybes A. S. galimai padaryta nusikalstama veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje.

12. Ä®vertinus Estijos Respublikos iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį, taip pat papildomai Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai pateiktÄ informacijÄ , nenustatyta, kad iÅ¡duotame Europos areÅ¡to orderyje bÅ«tų trÅ«kumų dėl jo turinio. Europos areÅ¡to orderyje nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus reikalavimus. Europos areÅ¡to orderyje suprantamai ir iÅ¡samiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant galimai padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuotina nusikalstama veika, nuostatos.

13. Byloje ne tik nustatyti visi formalūs pagrindai perduoti A. S. Estijos Respublikai, bet, priešingai nei teigiama skunde, nėra ir imperatyvių bei diskrecinių Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų BK 91 straipsnio 3 ir 4 dalyse. 13.1. Skunde advokatas nepagrįstai teigia, kad A. S. negali būti perduotas Estijos Respublikai pagal EAO, kadangi tai pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves (BK 91 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šis skundo argumentas grindžiamas tuo, kad Estijos Respublikos Tartu apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendime, kuriuo R.

S., L. S., S. M. buvo nuteisti už neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, apraÅ¡ant Å¡ių asmenų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes nurodyti ir jų galimai bendrai su A. S. atlikti veiksmai. Teismas sutinka su skundo argumentais, kad Lietuvos teismų praktikoje yra suformuota pozicija, jog galutiniame procesiniame sprendime, priimtame dalies bendrininkų atžvilgiu, turi bÅ«ti vengiama formuluočių, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie bendrininko, kurio atžvilgiu toks procesinis sprendimas dar nėra priimtas, padarytus veiksmus ir jo kaltę.

Paprastai procesiniuose sprendimuose tokie bendrininkai įvardijami ne vardu ir pavarde, o asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas iÅ¡skirtas ar kuris pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo ir pan. Å iuo atveju Estijos Respublikoje priimtame sprendime vartojamos formuluotės A. S. atžvilgiu nėra tinkamos Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste. Tačiau teismas pritaria apygardos teismo pozicijai, kad Å¡is pažeidimas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindÄ manyti, jog perdavus A.

S. Estijos Respublikai nebus užtikrintos jo pagrindinės teisės ir laisvės bei vien dėl to A. S. nebus užtikrintas nepriklausomas, neÅ¡aliÅ¡kas, sÄ Å¾iningas ir teisingas procesas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Å¡is pažeidimas neturi esminės įtakos įtariamojo teisių gynybai, nes tokio asmens atžvilgiu vyks atskiras procesas, apimantis bylos duomenų tyrimÄ , jų vertinimÄ , nustatant konkretaus įtariamojo kaltę dėl nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2007).

Estija yra teisinė valstybė ir teismas neabejoja, kad A. S. bylÄ nagrinėsiantis teismas sugebės teisingai ir neÅ¡aliÅ¡kai jÄ iÅ¡nagrinėti. 13.2. Taip pat nepagrįsti skundo argumentai, jog yra BK 91 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatytas pagrindas, dėl kurio A. S. negali bÅ«ti perduotas Estijos Respublikai. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis neperduodamas Europos areÅ¡to orderį iÅ¡davusiai valstybei, jeigu nusikalstama veika padaryta ne EAO iÅ¡davusios valstybės teritorijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai negalėtų bÅ«ti taikomi dėl analogiÅ¡kos veikos, jeigu ji bÅ«tų buvusi padaryta ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba ne laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais.

EAO nurodytos A. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos apraÅ¡yme A. S. veikimas apsiriboja galimu narkotinių medžiagų perdavimu kitiems asmenims Rygoje, Latvijoje, po ko Å¡ie narkotines medžiagas gabeno į Estijos RespublikÄ . Todėl, perduotino asmens gynėjo teigimu, A. S. nusikalstamÄ veikÄ galimai padarė ne EAO iÅ¡davusioje Estijos Respublikoje, o Latvijos Respublikoje, be to A. S. nėra inkriminuotas bendrininkavimas su kitais asmenimis. Teismas pritaria gynėjo argumentams, jog Vilniaus apygardos teismas, aiÅ¡kindamas EAO nevykdymo Å¡iuo pagrindu aspektus, Å¡iame kontekste nepagrįstai rėmėsi dvigubo veikos baudžiamumo sÄ lyga ir jos taikymo iÅ¡imtimi.

Kita vertus, taikant BK 91 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ reikia nustatyti ir tai, ar Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai galėtų bÅ«ti taikomi dėl analogiÅ¡kos veikos, jeigu ji bÅ«tų buvusi padaryta ne Lietuvos valstybės teritorijoje. Å i formuluotė nukreipia į BK 7 straipsnį, kuriame numatyta, kad asmenys atsako pagal BK, nesvarbu, kokia jų pilietybė ir gyvenamoji vieta, taip pat nusikaltimo padarymo vieta bei tai, ar už padarytÄ veikÄ baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos įstatymus, kai padaro nusikaltimus, atsakomybė už kuriuos numatyta tarptautinių sutarčių pagrindu ir pagal kurio 12 punktÄ tokiems nusikaltimams priskiriami nusikaltimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK 259-269 straipsniai).

Be to, skunde nepagrįstai nurodyta, kad A. S. nėra inkriminuotas bendrininkavimas. Nors apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ tiesiogiai nenurodyta, kokia bendrininkavimo forma buvo veikta, bet Europos areÅ¡to orderio „f“ dalies 5 punkte pažymėta, kad A. S. įtariamas padaręs veikÄ bendrininkaujant su taip pat ir Estijos Respublikoje veikusiais R. S., L. S., S. M..

14. Atmetamas skundo argumentas, kad pagal susiklosčiusias aplinkybes turi bÅ«ti teikiamas prioritetas Lietuvos Respublikai perimti baudžiamÄ jį persekiojimÄ . Vien perduotino asmens ir jo gynėjo noras, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų atliekamas jo gyvenamojoje valstybėje, nesudaro pagrindo atsisakyti perduoti asmenį pagal EAO užsienio valstybei, tuo labiau nenustačius pagrindų, dėl kurių EAO negalėtų bÅ«ti vykdomas. EAO iÅ¡davusioje Estijos Respublikoje yra atliekamas tyrimas dėl neteisėto disponavimo dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tyrimas atliekamas dėl kelių asmenų įvykdytų nusikaltimų, nė vienas iÅ¡ galimų bendrininkų neveikė Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl operatyviausiai galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bus iÅ¡siaiÅ¡kintos ne Lietuvos Respublikoje, o valstybėje, kurioje veika galimai ir buvo padaryta.

15. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2, 3 dalimis, n u t a r i a : A. S. gynėjo advokato Olego Å ibkovo skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartį. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjas Alenas Piesliakas