Legislator Case Law & Legislation
2019-06-05 Nr. AB-12437-3-61-3-01347-2019-0 AI generated

2019-06-05 Nr. AB-12437-3-61-3-01347-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-06-05 Nr. AB-12437-3-61-3-01347-2019-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2019-06-05 Nr. AB-12437-3-61-3-01347-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-386-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01347-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Širvintų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Aplinkos apsaugos agentūrą (toliau – ir atsakovas) atstatyti upės Beržės duomenis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (toliau – ir Kadastras) į iki 2019 m. vasario 20 d. patikslinimo buvusią padėtį, t. y. atkarpą nuo koordinačių (LKS-94 koordinačių sistemoje) – X-6097189, Y-562953 iki koordinačių (LKS-94 koordinačių sistemoje) – X-6100471, Y-560153 vadinti upe Beržė; 2) panaikinti atsakovo 2019 m. vasario 20 d. raštą Nr. (25)-A4-1322 (toliau – ir 2019 m. vasario 20 d. raštas); 3) panaikinti atsakovo 2019 m. kovo 5 d. raštą Nr. (25)-A4-1607 (toliau – ir 2019 m. kovo 5 d. raštas).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2019 m. vasario 20 d. raštas bei 2019 m. kovo 5 d. raštas yra susiję ir turėtų būti vertinami kartu, o apskundimo terminas skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 5 d., kai pareiškėjas gavo atsakovo 2019 m. kovo 5 d. raštą. Jeigu teismas nuspręstų, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, pareiškėjas prašė jį atnaujinti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. visus duomenis, susijusius su upės Beržės duomenų tikslinimu, pareiškėjas iš atsakovo gavo 2019 m. kovo 22 d. ir iš šio rašto suprato apie atsakovo 2019 m. vasario 20 d. sprendimu sukeltas galimas pasekmes visuomenei. Pareiškėjas nurodė, kad spendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu įvertinti didelę dokumentų apimtį bei viešąjį interesą, kurį pareiškėjas siekia apginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi netenkino pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog 2019 m. vasario 20 d. raštą gavo 2019 m. vasario 21 d., o į teismą su skundu kreipėsi 2019 m. balandžio 5 d., nustatė, kad pareiškėjas vieno mėnesio terminą skundui paduoti praleido daugiau nei 2 savaites. Teismas nurodė, kad ginčijamu 2019 m. vasario 20 d. raštu atsakovas išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Retroplast“ 2018 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl, be kita ko, upės Beržės ištakų pakeitimo pagal pridedamą schemą ir suinteresuotus asmenis informavo apie priimtą sprendimą ištaisyti Kadastre upės Beržės duomenis. Ginčijamu 2019 m. kovo 5 d. raštu atsakovas suinteresuotus asmenis informavo apie 2019 m. vasario 20 d. rašte padarytą techninę klaidą, t. y. vietoj nurodytos informacijos „upė Beržė yra 3,8 km ilgio Šventosios upės kairysis intakas“ turi būti nurodyta informacija „upė Beržė yra 3,8 km ilgio Širvintos upės kairysis intakas“. Teismas, įvertinęs, kad atsakovo motyvai Kadastre ištaisyti upės Beržės duomenis nurodyti 2019 m. vasario 20 d. rašte, o 2019 m. kovo 5 d. raštu buvo ištaisyta tik techninė 2019 m. vasario 20 d. rašto klaida, darė išvadą, kad nėra pagrindo spręsti, jog terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. kovo 5 d. rašto gavimo dienos.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. 13-754 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti papildomą informaciją dėl apsaugos zonų ir juostų taikymo upei Beržei ir sureguliuotai upei B-2. Atsakovas 2019 m. kovo 22 d. raštu pareiškėjui pateikė nuomonę apie upės apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nustatymą, rengiant atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, tačiau jokių patikslinimų, susijusių su upės Beržės ar sureguliuotos upės B-2 pavadinimu, koordinatėmis ar duomenų apie galimas pasekmes, pakeitus upės atkarpos pavadinimą, nepateikė, taip pat nepateikė jokių dokumentų. Teismas, įvertinęs prieš tai minėtų raštų turinį, konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas, tik gavęs atsakovo 2019 m. kovo 22 d. raštą, suprato apie 2019 m. vasario 20 d. sprendimo galimas pasekmes visuomenei.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, laikė jas subjektyviomis, pabrėžė, kad pareiškėjui taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo bei operatyvumo standartai ir pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo 2019 m. vasario 20 d. rašto panaikinimo netenkino. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovo 2019 m. vasario 20 d. raštą, atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti upės Beržės duomenis Kadastre į iki 2019 m. vasario 20 d. patikslinimo buvusią padėtį yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti prieš tai minėtą raštą, todėl šią skundo dalį taip pat atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas, įvertinęs ginčijamo atsakovo 2019 m. kovo 5 d. rašto turinį, darė išvadą, kad šis raštas negali būti savarankišku administracinės bylos objektu, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti atsakovo 2019 m. kovo 5 d. raštą, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas Širvintų rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas skundo padavimo termino praleidimo priežastis įvertino tik formaliai ir neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, jog pareiškėjas buvo rūpestingas (siekė išsiaiškinti visas aplinkybes), ėmėsi aktyvių veiksmų (kreipėsi į atsakovą dėl papildomos informacijos pateikimo) dėl priimto sprendimo galbūt sukeltų pasekmių.

Pareiškėjas pažymi, kad tik gavęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų neatitinkantį atsakovo 2019 m. kovo 22 d. raštą, kurį teismas traktavo kaip nuomonę, pareiškėjas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, kurio tvarkytojas yra atsakovas, išmatavo upių Beržės ir B-2 ilgius. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. raštą Nr. 13-754 „Dėl informacijos pateikimo“, turėjo pateikti konkretų atsakymą, kad patikslinus minimų upių duomenis sumažėjo ir aplinkos apsaugos zonos, t. y. konkrečiu atveju upei B-2 nebėra taikomas 100 m aplinkos apsaugos zona.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nepaisant jam keliamų aukštesnių atidumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartų, šiuo metu jis neturi specialistų, kurie galėtų tinkamai ir laiku išsiaiškinti atsakovo priimto sprendimo sukeltas pasekmes, juolab, kad kartu su atsakovo 2019 m. vasario 20 d. raštu buvo pateikti didelės apimties papildomi dokumentai, kuriuos pareiškėjas turėjo išnagrinėti. Pareiškėjas nurodo, kad į atsakovą kreipėsi siekdamas konkrečiai išsiaiškinti po minimų upių duomenų patikslinimo pasikeitusius ir dabar keliamus aplinkos apsaugos zonų reikalavimus.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas rėmėsi teismų formuojama praktika dėl termino pradžios, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, ir pabrėžia, kad pareiškėjas tik 2019 m. kovo 23 d. faktiškai surinkęs visus duomenis ir išsiaiškinęs / supratęs visas aplinkybes, galėjo priimti sprendimą skųsti atsakovo 2019 m. vasario 20 d. rašto sukeltas pasekmes. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių dėl egzistuojančio viešojo intereso, t. y. kad pagal UAB „Retroplast“, kuri šalia buvusios upės Beržės (šiuo metu upės B-2) rengiasi statyti antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų apdorojimo, plastiko dribsnių, granulių bei mišinių gamyklą, prašymą buvo sumažinti aplinkosauginiai reikalavimai. Pareiškėjas pabrėžia, kad į teismą kreipėsi, siekdamas apsaugoti gyventojus nuo galimo neigiamo poveikio sveikatai, galimo upių užterštumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodytas termino praleidimo paduoti skundą priežastis, tačiau nenustatė objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą ir reikalauti panaikinti atsakovo 2019 m. vasario 20 d. raštą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo 2019 m. kovo 5 d. raštas negali būti savarankišku administracinės bylos objektu, o reikalavimas įpareigoti atsakovą atstatyti upės Beržės duomenis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre į iki 2019 m. vasario 20 d. patikslinimo buvusią padėtį yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2019 m. vasario 20 d. raštą. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada neatnaujinti termino skundui dėl atsakovo 2019 m. vasario 20 d. rašto panaikinimo paduoti ir nurodo, kad nepaisant ribotų žmogiškųjų išteklių ir didelės dokumentų apimties, jis buvo rūpestingas ir aktyvus, siekdamas apginti viešąjį interesą – Širvintų rajono savivaldybės gyventojus nuo galimo neigiamo poveikio jų sveikatai bei upių užterštumo.

Nagrinėjant atskirojo skundo argumentus, pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Tiek, kiek ši norma taikoma prašymams dėl viešojo intereso gynimo, primintina, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas, t. y. viešąjį interesą ginantis subjektas, gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas aptariamas interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsirado anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-818-525/2017).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. vasario 20 d. raštu suinteresuotus asmenis informavo, jog Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre ištaisė upės Beržės duomenis, pakeitė upės Beržės ištakų koordinates, o buvusi upės Beržės atkarpa nuo koordinačių (LKS-94 koordinačių sistemoje) – X-6100471, Y-560153 iki koordinačių (LKS-94 koordinačių sistemoje – X-6100471, Y-560153 pavadinta upe B-2 (upė B-2 yra sureguliuota upė). Pareiškėjas skunde nurodė, jog apie ginčijamą atsakovo raštą sužinojo 2019 m. vasario 21 d. Atsakovas 2019 m. kovo 5 d. raštu suinteresuotus asmenis informavo apie 2019 m. vasario 20 d. rašte padarytą techninę klaidą, t. y. neteisingai nurodyta upė, kurios kairysis intakas yra upė Beržė. Pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti informaciją, kokie aplinkosauginiai reikalavimai yra taikomi minėtoms upėms, t. y. kokios apsaugos zonos ir juostos taikomos upei Beržė bei kokios sureguliuotai upei B-2. Atsakovas 2019 m. kovo 22 d. raštu informavo, kad nėra įgaliotas nustatyti upių apsaugos zonas ir pakrančių apsaugos juostas bei pateikė nuomonę, jog upės Beržės ir sureguliuotos upės B-2 apsaugos juostos ir pakrančių apsaugos juostos gali būti nustatomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus teritorijai, kurioje planuojama vykdyti ūkinę veiklą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2019 m. kovo 13 d. rašto ir atsakovo 2019 m. kovo 22 d. atsakymo į šį raštą turinį, pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2019 m. vasario 20 d. rašto apskundimo terminas negali būti skaičiuojamas nuo atsakovo 2019 m. kovo 22 d. atsakymo gavimo dienos, nes 2019 m. kovo 22 d. atsakyme atsakovas nenurodė jokių patikslinimų, susijusių su upės Beržės ir sureguliuotos upės B-2 pavadinimu, koordinatėmis, ar duomenų apie galimas pasekmes, pakeitus upės atkarpos pavadinimą. Be to, pats pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d. rašte jokių klausimų ir abejonių dėl 2019 m. vasario 20 d rašto turinio ir jo esmės nereiškė. Be to, upių apsaugos zonas ir pakrančių apsaugos juostas nustato Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, nuostatos.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/2013).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Akcentuotina ir tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pakankamai trumpą terminą paduoti skundą dėl viešojo administravimo subjekto akto, jei šis aktas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjui nuo pat 2019 m. vasario 20 d. rašto gavimo dienos buvo žinomas įstatymo nustatytas terminas skundui paduoti, kartu su skundu nėra pateikti jokie įrodymai, kad dėl šio 2019 m. vasario 20 d. rašto turinio neaiškumo ar kitų priežasčių pareiškėjas negalėjo laiku paduoti skundo dėl šio rašto nuginčijimo.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl viešojo intereso, teisėjų kolegija pažymi, kad jie yra abstraktaus pobūdžio ir nedetalizuoti (nenurodytas teisinis (konkretus teisės aktas, suteikiantis pareiškėjui galimybę ginti nagrinėjamu atveju aptariamo pobūdžio viešąjį interesą) ir faktinis pagrindas (pvz., koks galimas neigiamas poveikis gyventojų sveikatai, kaip ūkinė veikla įtakos upių užterštumą ir pan.).

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (1 p.); įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (3 p.). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina, kad subjektas, reikšdamas skundą viešajam interesui ginti, skunde privalo pagrįsti minėtų sąlygų egzistavimą, t. y. kad jis patenka į subjektų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą administracinio proceso tvarka, sąrašą, ir kad tokios teisės įgyvendinimas (reikalaujant taikyti konkretų teisių gynimo būdą) yra priskirtas jo kompetencijai pagal įstatymą, skunde turi būti nurodoma konkreti įstatymo norma, suteikianti pareiškėjui teisę skundu dėl viešojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkretų teisių gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokio pobūdžio aplinkybių skunde nenurodė.

Pareiškėjas atskirajame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, atskirajame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama aptartas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai skundžiama nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė