6fecbeb6-2763-4231-adf0-e3ce55ee579f · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-31-231/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01551-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 116.1. (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. sausio 10 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Ramunei Karsokienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo M. Z. atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei-Gylienei,atsakovei L. V.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. Z. ieÅ¡kinį atsakovei L.

V. dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo ir n u s t a t ė: ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpe tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ projektÄ (planÄ ), pagal kurį ieÅ¡kovas naudotųsi 31,28 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-11, o atsakovė naudotųsi 27,86 kv. m. ploto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-12, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, kas patvirtinama byloje esančia pažyma, neatvykimo priežastys teismui nežinomos.

IeÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kino, jog Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Gyvenamasis namas). IeÅ¡kovui priklauso 52/100 dalys Gyvenamojo namo, atsakovei – 48/100 dalys Gyvenamojo namo. Yra nustatyta naudojimosi Gyvenamojo namo rÅ«sio, gyvenamųjų patalpų tvarka, tačiau nėra nustatyta naudojimosi palėpe tvarka. IeÅ¡kovas ne vienÄ kartÄ kreipėsi į atsakovę dėl naudojimosi palėpe tvarkos nustatymo Å¡alių susitarimu, tačiau atsakovė nereagavo į ieÅ¡kovo siÅ«lymus.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymu architektė V. Plitnikaitė parengė naudojimosi Gyvenamojo namo palėpe tvarkos projektÄ (planÄ ). Pagal paruoÅ¡tÄ naudojimosi tvarkos projektÄ (planÄ ) tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei tektų proporcingos palėpės dalys. Tokiu bÅ«du nebÅ«tų pažeistos nei vieno bendraturčio teisės. Nustačius naudojimosi palėpe tvarkÄ , ieÅ¡kovas kreipsis į atitinkamas institucijas dėl leidimo įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ palėpę. Atsakovė su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, jog pagal 2003-11-17 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ notaro, ji iÅ¡ V. J. (buvusi pavardė – Z.) įsigijo 48/100 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 48/100 dalis Gyvenamojo namo. Atsakovei priklausančios gyvenamosios patalpos yra antrajame Gyvenamojo namo aukÅ¡te. VirÅ¡ atsakovei priklausančių gyvenamųjų patalpų yra palėpė, kurioje atsakovė įsirengė patalpÄ (mansardÄ ). Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino, jog, sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , teisinę reikÅ¡mę turi du faktai: pirma, kokiu bÅ«du buvę sutuoktiniai pasidalijo GyvenamÄ jį namÄ , antra, koks yra ginčo patalpos teisinis statusas daiktinės teisės požiÅ«riu.

Palėpė, kurioje atsakovė įsirengė patalpÄ (mansardÄ ), yra virÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančios Gyvenamojo namo dalies ir yra tiesiogiai fiziÅ¡kai su ja susijusi bei niekaip nėra susijusi su patalpomis, nuosavybės teise priklausančiomis ieÅ¡kovui, jis negali patekti į ginčo patalpas. Pagal 1999-01-05 turto pasidalijimo sutartį Nr. 2-6635, patvirtintÄ notaro, kuria ieÅ¡kovas ir jo buvusi sutuoktinė interlia pasidalijo GyvenamÄ jį namÄ , ieÅ¡kovui atiteko patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais:

R-6 (36,15 kv. m. ploto); R-5 (6,44 kv. m. ploto); ½ dalis R-2 (2,50 kv. m. ploto); 1-5 (32,89 kv. m. ploto); 1-2 (10,46 kv. m. ploto); 1-3 (2,21 kv. m. ploto); 1-4 (14,55 kv. m. ploto) (patalpų bendras plotas - 105,20 kv. m.). IeÅ¡kovo sutuoktinei pagal aukščiau nurodytÄ sutartį atiteko patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais: R-1 (2,04 kv. m. ploto); ½ dalis R-2 (2,50 kv. m. ploto); R-3 (6,23 kv. m. ploto); R-4 (8,17 kv. m. ploto); R-7 (8,89 kv. m. ploto); R-8 (4,56 kv. m. ploto); 1-1 (3,55 kv. m. ploto); 1-6 (4,26 kv. m. ploto); 1-7 (6,22 kv. m. ploto); 1-8 (6,60 kv. m. ploto); 1-9 (14,50 kv. m. ploto); 1-10 (18,03 kv. m. ploto); 1-11 (12,62 kv. m. ploto) (patalpų bendras plotas – 98,17 kv. m.).

Nurodytos patalpos, priklausiusios buvusiai ieÅ¡kovo sutuoktinei, pagal pirkimo-pardavimo sutartį perėjo atsakovės nuosavybėn. IeÅ¡kovo ir jo buvusios sutuoktinės turto pasidalijimo sutartyje nenurodyta iÅ¡lyga, jog ginčo patalpa neperduodama kartu su pagrindinėmis patalpomis, todėl laikytina, kad ginčo patalpa perėjo iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovo sutuoktinės, o vėliau – atsakovės nuosavybėn. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas ir jo buvusi sutuoktinė nepasidalijo palėpės, yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga Å¡ioje byloje ir reiÅ¡kia, kad, pasidalijus GyvenamÄ jį namÄ , palėpė, kuri pagal namo konstrukcijÄ yra fiziÅ¡kai susijusi su atidalytomis patalpomis ir Å¡ių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, atiteko tam bendraturčiui, su kurio patalpomis palėpė yra fiziÅ¡kai susijusi.

Vadinasi, palėpė atsakovei priklausančių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, kurį, kaip žinia, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas. Toks ginčo santykių aiÅ¡kinimas atitinka atsakovės teisėtus lÅ«kesčius, nes, pirkdama Gyvenamojo namo dalį, ji buvo įsitikinusi, kad ginčo patalpa – palėpė – yra atsakovės patalpų priklausinys. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovas neturi teisės pretenduoti į atsakovės įrengtÄ patalpÄ (mansardÄ ) ir prarado teisę naudotis palėpe.

Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino, jog tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl naudojimosi palėpe, kol atsakovė nepradėjo remontuoti palėpės. Atsakovė praÅ¡o palikti naudotis jai ta patalpų dalimi, kurioje ji įrengė patalpÄ (mansardÄ ), sutinka, kad likusia palėpės dalimi naudotųsi ieÅ¡kovas. Nustačius naudojimosi palėpe tvarkÄ pagal ieÅ¡kovo pasiÅ«lymÄ , nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė negalės naudotis ta palėpės dalimi, kurioje atsakovė įrengė patalpÄ (mansardÄ ). IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti naudojimosi Gyvenamojo namo palėpe tvarkÄ . Atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , paaiÅ¡kino, jog palėpė atsakovei priklausančių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, kurį, kaip žinia, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, todėl palėpė nuosavybės teise priklauso atsakovei. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovas ir jo buvusi sutuoktinė V. J. (buvusi pavardė – Z.) 1999-11-05 turto pasidalijimo sutartimi Nr. 2-6635, patvirtinta notaro, inter alia pasidalijo GyvenamÄ jį namÄ : ieÅ¡kovui atiteko 52/100 dalys Gyvenamojo namo, V.

J. – 48/100 dalys Gyvenamojo namo. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė pagal 2003-11-17 pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ notaro, iÅ¡ V. J. įsigijo inter alia 48/100 dalis Gyvenamojo namo. Taigi, Å¡alims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Gyvenamasis namas: ieÅ¡kovui priklauso 52/100 dalys Gyvenamojo namo, atsakovei – 48/100 dalys Gyvenamojo namo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieÅ¡kovui priklauso Gyvenamojo namo patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais R-6 (36,15 kv. m. ploto), R-5 (6,44 kv. m. ploto), ½ dalis R-2 (2,50 kv. m. ploto), 1-5 (32,89 kv. m. ploto), 1-2 (10,46 kv. m. ploto), 1-3 (2,21 kv. m. ploto), 1-4 (14,55 kv. m. ploto) (patalpų bendras plotas - 105,20 kv. m.), atsakovei priklauso Gyvenamojo namo patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais R-1 (2,04 kv. m. ploto), ½ dalis R-2 (2,50 kv. m. ploto), R-3 (6,23 kv. m. ploto), R-4 (8,17 kv. m. ploto), R-7 (8,89 kv. m. ploto), R-8 (4,56 kv. m. ploto), 1-1 (3,55 kv. m. ploto), 1-6 (4,26 kv. m. ploto), 1-7 (6,22 kv. m. ploto), 1-8 (6,60 kv. m. ploto), 1-9 (14,50 kv. m. ploto), 1-10 (18,03 kv. m. ploto), 1-11 (12,62 kv. m. ploto) (patalpų bendras plotas – 98,17 kv. m.).CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga.

Kaip žinia, civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Tai yra: bendrojo naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo patalpa – palėpė – yra perleista ir nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl atsakovės paaiÅ¡kinimai apie tai, kad ieÅ¡kovo ir jos buvusios sutuoktinės turto pasidalijimo sutartyje nenurodyta iÅ¡lyga, jog ginčo patalpa neperduodama kartu su pagrindinėmis patalpomis, todėl laikytina, kad ginčo patalpa perėjo iÅ¡ pradžių ieÅ¡kovo sutuoktinės, o vėliau – atsakovės nuosavybėn; ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas ir jo buvusi sutuoktinė nepasidalijo palėpės, yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga Å¡ioje byloje ir reiÅ¡kia, kad, pasidalijus GyvenamÄ jį namÄ , palėpė, kuri pagal namo konstrukcijÄ yra fiziÅ¡kai susijusi su atidalytomis patalpomis ir Å¡ių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, atiteko tam bendraturčiui, su kurio patalpomis palėpė yra fiziÅ¡kai susijusi, vadinasi, palėpė atsakovei priklausančių patalpų atžvilgiu yra antraeilis daiktas, kurį, kaip žinia, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, vertintini kritiÅ¡kai ir atmestini kaip nepagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad palėpė – bendro naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti šalims (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovui priklauso 52/100 dalys Gyvenamojo namo, atsakovei – 48/100 dalys Gyvenamojo namo, todėl konstatuotina, jog ieškovui priklauso 52/100 dalys palėpės, o atsakovei – 48/100 dalys palėpės (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Å¡alių kilo dėl naudojimosi ginčo patalpa – palėpe – tvarkos. IeÅ¡kovas pateikė teismui naudojimosi palėpe tvarkos projektÄ (planÄ ) (toliau tekste – Planas) (b. l. 4). Atsakovė nepateikė teismui naudojimosi palėpe tvarkos projekto (plano).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama teismo pareiga, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ , vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, siekti abiem Å¡alims priimtiniausio sprendimo, atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad naudojimosi daiktu tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).Esminis kriterijus, kuris taikytinas nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ , yra adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, pagal kurį naudojimosi tvarka turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimÄ dalį bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Nurodyta formuluotė reiÅ¡kia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010). Teismų praktikoje pripažįstama, jog savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka bÅ«tent tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. apžvalga Nr. AC-32-1).

Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi.Vertinant PlanÄ , matyti, jog pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ naudojimosi palėpe tvarkÄ ieÅ¡kovas naudotųsi patalpa, Plane pažymėta indeksu 1-11, kurios plotas – 31,28 kv. m., o atsakovė naudotųsi patalpa, Plane pažymėta indeksu 1-12, kurios plotas – 27,86 kv. m. IÅ¡ Plano matyti, jog palėpės naudingasis plotas be kamino užimto ploto (0,75 kv. m.) ir be sienos, kurį skirtų patalpas, kuriomis naudotųsi ieÅ¡kovas ir atsakovė, ploto (1,56 kv. m.) yra 59,14 kv. m.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog, nustačius naudojimosi palėpe tvarkÄ pagal PlanÄ , ieÅ¡kovui skirtina naudotis patalpa (realiosios palėpės dalys) sudarytų 53/100 dalis bendrosios dalinės nuosavybės objekto – palėpės (31,28 kv. m. / 59,14 kv. m.), o atsakovei – 47/100 dalis palėpės (27,86 kv. m. / 59,14 kv. m.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieÅ¡kovui priklauso 52/100 dalys palėpės (idealiosios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje), o atsakovei – 48/100 dalys palėpės. Sisteminis aukščiau nurodytų, teismo nustatytų aplinkybių viseto aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog, nustačius naudojimosi palėpe tvarkÄ pagal PlanÄ , bus įgyvendinta dalių bendrosios nuosavybės teisėje adekvatumo taisyklė, tai yra tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir Å¡alių dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuos adekvatumas - Å¡alims, kaip palėpės bendraturčiams, skirtinos naudotis realiosios palėpės dalys iÅ¡ esmės atitiks jų idealiÄ sias dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

Be to, pažymėtina, jog, nustačius naudojimosi palėpe tvarkÄ pagal PlanÄ , tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei pagal savo naudingÄ sias savybes teks vienodo vertingumo palėpės dalys: bylos duomenys (b. l. 8, 12) patvirtina, jog Gyvenamojo namo stogas nėra tolygus, jis yra nuožulnus, todėl vienoje pusėje palėpės aukÅ¡tis yra didesnis, kitoje pusėje – mažesnis; nustačius naudojimosi palėpe tvarkÄ pagal PlanÄ , tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei skirtinų naudotis patalpų aukÅ¡tis bus labai panaÅ¡us.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra konstatavęs, jog, kai praÅ¡oma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir kt.) reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).Planas patvirtina, jog, nustačius naudojimosi palėpe tvarkÄ pagal PlanÄ , turi bÅ«ti atliekamas bendrosios dalinės nuosavybės objekto – palėpės – pakeitimas, tai yra sienos, skiriančios ieÅ¡kovo ir atsakovės patalpas, įrengimas.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ (toliau tekste – STR „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“) 6.2 punkte numatyta, kad laikančiosios sienos – iÅ¡orinės ir vidinės sienos, laikančios apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų ir užtikrinančios statinio mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ , 6.4 punkte numatyta, kad nelaikančios sienos – iÅ¡orinės ar vidinės sienos (pertvaros) laikančios tik nuosavÄ svorį. Ä®vertinus PlanÄ ir jame punktyrine linija pažymėtÄ sienÄ , skiriančiÄ ieÅ¡kovui ir atsakovei skirtinas naudotis patalpas, vadovaujantis aukščiau nurodytomis laikančiosios ir nelaikančios sienų sÄ vokomis, konstatuotina, jog siena, įrengtina nustačius naudojimosi palėpe tvarkÄ pagal PlanÄ , yra nelaikanti siena, kadangi ji nelaiko apkrovų nuo kitų statinio konstrukcijų ir neužtikrina statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo; nurodyta siena laiko tik nuosavÄ svorį.

STR „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ 12 punkte numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamÄ statinį, jo nerekonstruojant ir kapitaliÅ¡kai neremontuojant. Ä® Å¡iÄ statybos rūšį patenka inter alia statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog nelaikančios sienos, skiriančios ieÅ¡kovo ir atsakovės patalpas, įrengimas – tai statinio paprastasis remontas. Sisteminis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau tekste – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 2, 3, 6 ir 94 punktų aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Gyvenamasis namas – neypatingas statinys.

Ä®vertinus Statybos įstatymo 20 straipsnio nuostatas, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nereikės parengti paprastojo remonto projekto ar paprastojo remonto apraÅ¡o. Be kita ko, nelaikančios sienos, skiriančios ieÅ¡kovo ir atsakovės patalpas, įrengimui nėra privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 23 straipsnis). Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog numatomas bendrosios dalinės nuosavybės objekto – palėpės – pakeitimas, tai yra sienos, skiriančios ieÅ¡kovo ir atsakovės patalpas, įrengimas, pagal PlanÄ atitinka statybÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei nesukels Å¡alims neigiamų pasekmių, susijusių su projekto ar apraÅ¡o parengimu ir statybÄ leidžiančio dokumento gavimu.

 Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovo siÅ«lomas nustatyti naudojimosi palėpe tvarkos variantas yra teisėtas, adekvatus, racionalus bei optimalus naudojimosi bendrÄ ja nuosavybe variantas, proporcingai užtikrinantis abiejų bendraturčių, tai yra ieÅ¡kovo ir atsakovės, teises ir teisėtus interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai.Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikÅ¡mingi sprendžiant šį ginÄÄ , todėl, priimant sprendimÄ , teismo neanalizuojami ir nevertinami.             CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

IeÅ¡kovÄ pagal pavedimÄ atstovauja advokatė Viktorija Čivilytė-Gylienė (b. l. 23), ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2500,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokatės pagalbÄ (2010-09-02 kvito Å¡aknelė (serija LAT) Nr. 253471). CPK 98 straipsnis reglamentuoja iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimÄ . CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos). Rekomendacijų bendrųjų nuostatų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ , į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius.

Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, iÅ¡ Å¡alies priteisiamos tik tuo atveju, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau tekste – MMA): už ieÅ¡kinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA yra 800,00 Lt) (Rekomendacijų 8.2 punktas), už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme – 0,15 MMA (Rekomendacijų 8.18 punktas).             IeÅ¡kovo atstovė 2011-12-23 pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriame nurodė, kad advokatės pagalba – tai ieÅ¡kinio paruoÅ¡imas bei atstovavimas parengiamuosiuose bei teismo posėdžiuose.              Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovo atstovė pagal pavedimÄ advokatė Viktorija Čivilytė-Gylienė surašė ieÅ¡kinį, atstovavo ieÅ¡kovÄ 2010-09-03 ir 2011-11-25 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – viena valanda (b. l. 44, 79), 2011-12-23 teismo posėdyje, kurio trukmė – viena valanda penkiolika minučių, bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus, Rekomendacijų 2 punkte iÅ¡dėstytus kriterijus, inter alia į Å¡ios civilinės bylos sudėtingumÄ , specialių žinių reikalingumÄ bei į Rekomendacijų 3, 7, 8 punktus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju iÅ¡laidos už advokatės pagalbÄ , kurias ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti, yra per didelės. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisinga, protinga ir sÄ Å¾ininga ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisti 2000,00 Lt iÅ¡laidų už advokatės pagalbÄ .Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 2132,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra 132,00 Lt žyminio mokesčio (b. l.

3) ir 2000,00 Lt iÅ¡laidų už advokatės pagalbÄ . Be to, iÅ¡ atsakovės priteistina 27,66 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3, 5, 12, 13, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), palėpe tvarkÄ :

M. Z. naudojasi 31,28 kv. m. ploto patalpa, naudojimosi palėpe tvarkos projekte (plane), parengtame architektės V. Plitnikaitės, pažymėta indeksu 1-11;L. V. naudojasi 27,86 kv. m. ploto patalpa, naudojimosi palėpe tvarkos projekte (plane), parengtame architektės V. Plitnikaitės, pažymėta indeksu 1-12. Priteisti iÅ¡ L. V. 2132 Lt 00 ct bylinėjimosi iÅ¡laidų M. Z.Priteisti iÅ¡ L. V. 27 Lt 66 ct bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja              Česlava Malinovska