6fec5cd6-e8b6-48d6-89ab-7883be9de12c · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1658-344/2021 Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00305-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 16 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Edita Gailienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Inai Visockienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Teismas, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja D. P. kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po vyro R. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad jos mirusio sutuoktinio R. P. palikimÄ sudaro 0,4277 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kuris jai su vyru priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Nuo pat palikimo atsiradimo dienos sutuoktiniui priklausiusiÄ turto dalį ji ėmė valdyti ir jį prižiÅ«rėti, kasmet moka apskaičiuotÄ Å¾emės mokesčio sumÄ . Minėtame žemės sklype taip pat yra jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, kuriame po vyro mirties ji liko gyventi. Jos ir mirusio sutuoktinio dukros R. P. ir R. P. notarui yra pateikusios pareiÅ¡kimus, kuriuose nurodė, kad mirusio R. P. palikimo nepriėmė ir nevaldo bei jokių pretenzijų į mirusiojo turtÄ neturi ir ateityje neturės. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja D.

P. palaikė pareiÅ¡kimÄ jame nurodytais pagrindais ir motyvais ir papildomai paaiÅ¡kino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, o žemės sklypas buvo jos ir mirusio vyro R. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po vyro mirties praėjus dvejiems metams ji norėjo perraÅ¡yti gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ jaunesniajai dukrai R. P., ir tik tada sužinojo, kad nėra sutvarkyti palikimo dokumentai. Dukra R. P. neprieÅ¡tarauja, kad nurodytas gyvenamasis namas ir žemės sklypas bÅ«tų perraÅ¡yti R.

P.. Po vyro mirties minėtÄ Å¾emės sklypÄ ji ir toliau prižiÅ«ri, nuomoja Å«kininkui grÅ«dinių pasėlių sėjimui. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodė, kad ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi ir pareiÅ¡kimo tenkinimo klausimÄ siÅ«lo spręsti teismo nuožiÅ«ra, įvertinus bylos faktines ir teisines aplinkybes. Prašė pareiÅ¡kimÄ nagrinėti nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui.

Pareiškimas tenkintinas. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Tokia nuostata nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja D. P. yra R. P., mirusio 2018 m. birželio 16 d., sutuoktinė. R. P. ir R. P. yra pareiÅ¡kėjos ir mirusiojo R. P. dukros. PareiÅ¡kėjai ir jos sutuoktiniui iki mirties bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nei pareiÅ¡kėja, nei mirusiojo R. P. dukros per įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl mirusiam R. P. priklausiusio turto paveldėjimo nesikreipė.

Siekdama ir toliau rÅ«pintis likusiu sutuoktiniui priklausiusiu žemės sklypu, kuriuo faktiÅ¡kai naudojasi, gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ dėl mirusio sutuoktinio turto, priklausiusio jam mirties dienÄ , pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , įrodinėdama, kad ji po sutuoktinio mirties priėmė palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti. Teismui patenkinus pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei, gaunant paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes pareiÅ¡kėja neturi ir negali gauti kitu bÅ«du dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

CK 5.50 straipsnis reglamentuoja, kad įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti.

Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t. y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, jog po sutuoktinio R. P. mirties pareiÅ¡kėja, faktiÅ¡kai pradėdama valdyti likusį mirusio sutuoktinio turtÄ , priėmė jo palikimÄ , naudodamasi jos sutuoktiniui priklausančiu žemės sklypu, jį prižiÅ«rėdama ir tvarkydama, mokėdama žemės mokesčius, pagrindžia pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – mirties liudijimas, santuokos liudijimas, gimimo liudijimai, valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų iÅ¡raÅ¡ai, TelÅ¡ių rajono 3-ojo notarų biuro liudijimas, TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos Žarėnų seniÅ«nijos pažyma apie asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos ir mokėjimo kvitai, R.

P. ir R. P. pareiÅ¡kimai apie palikimo nepriėmimÄ . Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvavusios pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja po sutuoktinio R. P. mirties visÄ sutuoktinio paliktÄ turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir juo rÅ«pinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teise palikėjo R. P. turtÄ . Byloje surinkti įrodymai suteikia pagrindÄ teismui pripažinti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog pareiÅ¡kėja priėmė mirusio sutuoktinio R.

P. palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446-448 straipsniai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 443, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus. Teisėja Edita Gailienė