6fec57c8-40d5-415e-b123-39fcaa5cab3e · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-338-265/2021 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02200-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.10; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J.

J., A. J. ir atsakovės L. B. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų J. J. ir A. J. ieÅ¡kinį atsakovėms L. B., Å ilutės rajono savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo atnaujinus procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nemuno deltos regioninio parko direkcija, KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos, V.

B., J. N., V. M., UAB „Archidomus“. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 2015 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos L. B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir, siekiant įregistruoti daiktines teises, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,0500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra išlikę priestato prie pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pamatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Tauragės apylinkės teismui buvo pateiktas pareiÅ¡kėjų J. J. ir A. J. praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu (kai buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų teisių ir pareigų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartimi J. J. ir A. J. praÅ¡ymÄ patenkino ir atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

3. Ieškovai J. J. ir A. J. atsakovams L. B. ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai pareiškė ieškinį dėl statybų leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. Ieškovai prašė taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir įpareigoti atsakovę L. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pastato, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių, kurių unikalūs numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau negu 3 m atstumu iki ieškovų žemės sklypo ribos.

Ieškovų teigimu, savavališka statyba turi būti pašalinta, ji negali būti įteisinta. Byloje nustatyta, kad statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai ir jis jau panaikintas, nes jam išduoti buvo būtini ieškovų sutikimai, konstatuota, kad statybos leidimas pažeidė ieškovų teises. Siekiant įteisinti savavališkos statybos padarinius reikalingas ieškovų sutikimas, be jo įteisinimas neįmanomas, tačiau ieškovai tokio sutikimo nedavė ir neketina duoti ateityje. Dėl šios priežasties savavališkos statybos įteisinimas nėra galimas.

Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų švelnesnių pasekmių taikymas iš esmės reikštų, kad atsakovė gali nepaisyti įsiteisėjusių teismo sprendimų išvadų dėl ieškovų sutikimų statybos darbams būtinumo, o atsakovės interesai būtų iškelti aukščiau ieškovų interesų, kuriuos garantuoja ne tik teisės aktai, bet ir kurie buvo pripažinti teismų.

4. Atsakovė L. B. prašė netaikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir neįpareigoti atsakovės nugriauti ginčo priestato dalį, esančiÄ arčiau nei 3 m atstumu iki kaimyninio sklypo ribos, o suteikti atsakovei teisę ginčo priestatÄ Ä¯teisinti per dvejus metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , ieÅ¡kovų ir atsakovės interesų pusiausvyros derinimo principÄ bei į tai, kad ginčo priestato statybomis buvo pažeistas tik formalus 3 m atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos reikalavimas, kurio pažeidimas neturėjo jokios realios neigiamos įtakos ieÅ¡kovų teisėms, neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo nuostatos apskritai neturėtų bÅ«ti taikomos. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis proporcingumo principu atsakovei turėtų bÅ«ti sudaryta galimybė ginčo priestatÄ Ä¯teisinti jį perstatant.

5. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu suinteresuotų asmenų J. J. ir A. J. praÅ¡ymÄ tenkino, panaikino Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015 ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ L. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo atmetė, ieÅ¡kovų J. J. ir A. J. ieÅ¡kinį patenkino, panaikino Å ilutės rajono savivaldybės administracijos 2016 m. gegužės 11 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. LNS-37-160511-00012, įpareigojo L.

B. per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, priteisė J. J. ir A. J. iÅ¡ L. B. 4 547,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria L. B. buvo įpareigota per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo.

Panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria J. J. ir A. J. iÅ¡ L. B. priteista 4 547,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo. Kitas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalis paliko nepakeistas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartyje, be kita ko, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėsiantis ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo, pirmiausia privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar neteisėta statyba gali bÅ«ti įteisinta ir jos padariniai gali bÅ«ti paÅ¡alinti kitomis, t. y. mažiau statytojos teises varžančiomis, priemonėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Tauragės apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė neteisėtos statybos padarinius paÅ¡alinti tokia tvarka: leisti L. B. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančiÄ arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos.

Per nustatytÄ terminÄ minėtų veiksmų neįvykdžius, įpareigojo L. B. per vienÄ mėnesį nugriauti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Priteisė J. J. ir A. J. iÅ¡ L. B. 162 Eur žyminio mokesčio ir 6 882,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. 2021 m. sausio 11 d. priimtas papildomas sprendimas – priteista J.

J. ir A. J. iÅ¡ L. B. 21 Eur žyminio mokesčio ir 1 966,81 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Priteista J. J. ir A. J. iÅ¡ L. B. 121 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai, rengiant praÅ¡ymÄ dėl papildomo sprendimo, apmokėti.

8. Vertindamas klausimÄ dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo, pažymėjo, kad atsakovės praÅ¡ymas sudaryti galimybę atsakovei perstatyti pastatÄ taip, kad jis nepažeistų ieÅ¡kovų interesų, yra pagrįstas. Nurodė, kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje matyti, jog ginčijamo pastato statyba pripažinta neteisėta tik dėl vienos priežasties – nesilaikyta privalomo minimalaus 3 metrų atstumo iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Kitų priežasčių naikinti statybos leidimÄ nenustatyta. Todėl, teismo nuomone, visiÅ¡kai suprantamas atsakovės pageidavimas perstatyti pastato dalį taip, kad jis nepažeistų kaimyninio sklypo savininkų interesų, tai yra iÅ¡laikant minimalų 3 metrų atstumÄ iki kaimyninio sklypo. Todėl šį atsakovės praÅ¡ymÄ tenkino.

9. Spęsdamas dėl termino, per kurį ginčijama pastato dalis turėtų bÅ«ti perstatyta, pažymėjo, kad atsakovės praÅ¡omas dvejų metų terminas veiksmams atlikti yra pernelyg ilgas, taip pat atsižvelgė ir į užsitęsusį Å¡alių ginčo nagrinėjimÄ . Todėl nustatė vienerių metų terminÄ . Per nustatytÄ terminÄ minėtų veiksmų neįvykdžius atsakovę įpareigojo per vienÄ mėnesį nugriauti pastato dalį, esančiÄ arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

10. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė pripažino, jog kaltė dėl neteisėtos statybos tenka tik atsakovei L. B.. Todėl nusprendė, kad, per nustatytÄ terminÄ neperstačius pastato ir jo neįteisinus, nugriovimo darbai turi bÅ«ti atlikti atsakovės L. B. lėšomis. Taip pat sutiko su ieÅ¡kovų argumentais dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Atkreipė dėmesį, kad per visÄ laikotarpį nuo nesutarimų kilimo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo atsakovė nuosekliai nesÄ Å¾iningai veikė siekdama savo tikslo – negavusi ieÅ¡kovų sutikimo statyti priestatÄ nesilaikant statybos techninio reglamento reikalavimų ji tai bandė padaryti kitais bÅ«dais – gauti teismo sprendimÄ , tokiu bÅ«du apeidama ieÅ¡kovus.

Toks elgesys, teismo nuomone, laikytinas aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningu. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. IeÅ¡kovai J. J. ir A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡spręsti materialieji reikalavimai, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti tÄ pastato, statomo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)., dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau nei yra užfiksuota statinių, kurių unikalÅ«s numeriai yra (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau negu 3 m iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos.

Netenkinus Å¡io reikalavimo praÅ¡o pakeisti minėtÄ sprendimo dalį – leisti atsakovei per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančiÄ arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos, o per nustatytÄ terminÄ minėtų veiksmų neįvykdžius, įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nugriauti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos.

Taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės L. B. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 11.1. Teismas neturėjo pagrindo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto, bet turėjo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ ir įpareigoti atsakovę nugriauti pastato dalį. Å iuo atveju atsakovei nepagrįstai buvo suteiktas vienerių metų terminas pastato dalies pertvarkymui, nors joks pastato dalies pertvarkymas, iÅ¡skyrus nugriovimÄ , nėra galimas.

Teismas, spręsdamas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do, turėjo pasisakyti tik dėl ginčo pastato dalies, tačiau iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas vertino ir galimybę įteisinti likusiÄ pastato dalį, todėl parinko Å¡velnesnę priemonę. Å ioje byloje akivaizdu, kad pastato dalies įteisinimas be ieÅ¡kovų sutikimo nėra galimas pagal galiojančius teisės aktus, reikalaujančius ieÅ¡kovų sutikimo statybos darbams arčiau kaip 3 m iki kaimyninio žemės sklypo ribos.

Vadinasi, pastato dalis turi bÅ«ti griaunama taikant Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , nes, kaip ieÅ¡kovai buvo nurodę, tokio sutikimo neduos. 11.2. Teismo sprendimo motyvai prieÅ¡taringi – tuo pat metu pripažinta ir tai, kad pastato dalis turės bÅ«ti patraukta iÅ¡ zonos, esančios arčiau kaip 3 m iki ieÅ¡kovų sklypo ribos, kas reiÅ¡kia pastato dalies nugriovimÄ , ir suteiktas terminas pertvarkyti pastato dalį. 11.3. Teismas nustatė per ilgÄ terminÄ pastato dalies projektinei dokumentacijai parengti, statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti ir pastato daliai pertvarkyti.

Atsakovė nebuvo pateikusi konkrečių ir aiÅ¡kių argumentų dėl 2 metų termino pagrindimo, tokių argumentų nenurodė ir teismas. Vertinant, koks terminas reikalingas atsakovei parengti projektinę dokumentacijÄ , gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir atlikti statybos darbus pagal jį, yra reikÅ¡mingi duomenys apie tai, kiek Å¡ių veiksmų atlikimas užtruko atsakovei gaunant panaikintÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir atliekant statybos darbus pagal jį. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nuo Å ilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2659-733/2015, kuriuo atsakovės praÅ¡ymu buvo nustatytas juridinis faktas, priėmimo iki 2016 m. gegužės 11 d. statybos leidimo Nr. LNS-37-160511-00012 iÅ¡davimo praėjo beveik 6 mėnesiai, taigi tiek užtruko parengti projektinę dokumentacijÄ ir gauti statybos leidimÄ sudėtingai pastato rekonstrukcijai.

Å iuo atveju pertvarkyti jau turimÄ projektinę dokumentacijÄ nugriaunant pastato dalį ir gauti tam reikalingÄ statybos leidimÄ visiÅ¡kai pakaktų 3 mėnesių. Atitinkamai pagrįstas terminas sprendimui įvykdyti bÅ«tų ne 1 metai, o 6 mėnesiai, Å¡is terminas užtikrintų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

12. Atsakovė L. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Arba pakeisti sprendimo rezoliucinę dalį ir iÅ¡dėstyti jÄ taip: leisti atsakovei L. B. per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančiÄ arčiau nei trijų metru atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos; per nustatytÄ terminÄ minėtų veiksmų neįvykdžius, įpareigoti L.

B. per vienÄ mėnesį nugriauti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančiÄ arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 12.1. Teismas, nenagrinėjęs atsakovės praÅ¡ymo netaikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų neteisėtų statybos Å¡alinimo pasekmių, t. y. nenagrinėjęs atsakovės praÅ¡ymo leisti negriauti atsakovei priklausančio ginčo priestato dalies, esančios arčiau nei 3 m iki kaimyninio žemės sklypo ribos, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ , kad teismas turi priimti sprendimÄ dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikÅ¡tų reikalavimų, iÅ¡skyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. 12.2.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ginčo priestato statyba pagal galiojančius detaliuosius planus, bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus yra galima, ginčo priestato statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Todėl, teismui priėmus sprendimÄ perstatyti ginčo priestatÄ , buvo priimtas sprendimas, neproporcingai varžantis atsakovės nuosavybės teises. 12.3. Teismas, įpareigodamas atsakovę ginčo priestatÄ perstatyti per vienerius metus, visiÅ¡kai nemotyvavo, kodėl yra nustatomas bÅ«tent vienerių metų terminas ginčo priestatui perstatyti ir kodėl yra atmetamas atsakovės praÅ¡ymas ginčo priestato dalį perstatyti per 2 metų terminÄ .

Teismas, nustatydamas vienerių metų terminÄ ginčo priestato daliai perstatyti, visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad Å¡iuo metu visoje Å¡alyje yra įvestas karantinas, kurio pabaiga yra ne tik neaiÅ¡ki, bet ir neprognozuojama. Dėl nurodytų objektyvių priežasčių projektinės dokumentacijos derinimo ir parengimo darbai yra ilgesni nei įprastai. Å iuo atveju svarbu pažymėti ir tai, kad ginčo priestatas, kurį atsakovė ginčijamu teismo sprendimu įpareigota perstatyti per vienerius metus, yra Mingės kaime – Nemuno deltos regioniniame parke.

Mingės kaimas yra konservacinio prioriteto kaimo architektÅ«rinis draustinis, taigi statomiems statiniams yra taikomi specialieji saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos reikalavimai bei specialieji paveldosaugos reikalavimai. Pažymėtina, kad visos rekonstrukcijai bÅ«tinos projektinės dokumentacijos parengimas užtruko net 6 metus. 12.4. Å iuo atveju byloje liko nepaneigta, kad atsakovė, siekdama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , sÄ Å¾iningai klydo manydama, kad buvusio priestato pamatų fragmentai sudaro pagrindÄ konstatuoti pamatų iÅ¡likimo faktÄ ir suteikia teisę atlikti rekonstrukcijÄ ant iÅ¡likusių priestato pamatų.

Minėtos aplinkybės liudija, kad nebuvo jokio pagrindo spręsti ir teismui konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Taip pat negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovė, pasirinkdama alternatyvų savo teisių gynimo bÅ«dÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai. 12.5. Taip pat pažymėtina, kad teismas priėmė sÄ lyginį teismo sprendimÄ , nors CPK 267 straipsnio nuostatos tai daryti draudžia.

13. IeÅ¡kovai J. J. ir A. J. praÅ¡o atsakovės L. B. apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti patirtas atstovavimo iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo atsakovės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose suformuluoto praÅ¡ymo negriauti atsakovei priklausančio ginčo priestato dalies, esančios arčiau nei 3 m iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos. Kadangi atsakovė tokio reikalavimo nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kiniu, todėl teismas neturėjo pareigos dėl jo atskirai pasisakyti.

IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas dėl statybos pagal negaliojančiu pripažintÄ statybos leidimÄ padarinių Å¡alinimo, vertino atsakovės pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. Atsakovės praÅ¡ymas leisti negriauti pagal panaikintÄ statybos leidimÄ pastatytos priestato dalies yra artimiausias Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotei, tačiau atsakovė neprašė įpareigoti kompetentingas institucijas pagal tinkamai pertvarkytus projektinius dokumentus iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

Tai yra vienintelė galimybė pagal Statybos įstatymo 33 straipsnį iÅ¡saugoti statinį, o atsakovės pateiktas praÅ¡ymas tiesiog leisti negriauti neteisėtai pastatytos priestato dalies neatitinka nė vienos iÅ¡ Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytų statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo galimybių. Byloje nebuvo jokio pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ leisti negriauti priestato dalies, pastatytos arčiau kaip 3 m iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos. 13.2.

Atsakovės teiginiai, jog įpareigojimas perstatyti priestato dalį, kuri tik formaliai pažeidžia ieÅ¡kovų interesus, nėra proporcinga neteisėtų statybų Å¡alinimo priemonė, turint omenyje, kad ginčo priestato statyba iÅ¡ esmės yra teisėta, nepagrįsti ir prieÅ¡taraujantys kasacinio teismo praktikai. 13.3. Atsakovės teiginiai, jog ginčo priestatas buvo pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus atsakovei parengus projektinę medžiagÄ , kuriai buvo atlikta Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, esant panaikintam statybos leidimui ir sprendžiant klausimÄ dėl statybos pagal jį padarinių Å¡alinimo, nėra svarbÅ«s sprendžiant dėl statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do, o turi reikÅ¡mę tik svarstant dėl to, kieno lėšomis Å¡ios pasekmės bÅ«tų Å¡alinamos.

Tačiau pati atsakovė nurodė, kad sutinka su tuo, kad pasekmės būtų šalinamos tik jos lėšomis. 13.4. Teismai yra nustatę, kad pastato dalies statyba arčiau nei 3 m iki ieškovų žemės sklypo ribos be ieškovų sutikimo buvo neteisėta. Ieškovai nurodė, kad nedavė ir ateityje neduos atsakovei sutikimo pastato dalies statybai ar įteisinimui. Todėl vienintelė galimybė, kuri buvo galima sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, buvo pastato dalies nugriovimas, nes jo įteisinimas yra negalimas. 13.5.

Atsakovė nenurodė, kokiÄ konkrečiÄ Ä¯takÄ karantinas turės projektinės dokumentacijos parengimo ir derinimo darbams, kurie gali bÅ«ti vykdomi nuotoliniu bÅ«du (derinimo darbai netgi privalomai vykdomi nuotoliniu bÅ«du teikiant dokumentus per Infostatyba.lt duomenų bazę). Statybos darbai taip pat karantino metu nėra uždrausti. Taip pat atsakovė nepagrindžia, kaip ilgesnio termino poreikį sÄ lygoja ypatingas Mingės kaimo statusas. Atsakovė, teigdama jog priestato rekonstrukcijos projekto parengimas užtruko 3 metus (nuo 2013 iki 2016 m.) vien dėl ypatingo Mingės kaimo statuso, klaidina teismÄ . 13.6.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad atsakovė per visÄ laikotarpį nuo nesutarimų kilimo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo nuosekliai nesÄ Å¾iningai veikė siekdama savo tikslo. 13.7. Atsakovės argumentai dėl sÄ lyginio sprendimo priėmimo yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Teismas neprivalėjo papildomai motyvuoti, kodėl atsakovei nepasinaudojus leidimu perstatyti ar pertvarkyti statinio dalį ji šį statinį turės nugriauti. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ tai yra tiesioginė pertvarkymo ar perstatymo neįvykdymo pasekmė, nereikalaujanti papildomos motyvacijos.

14. Trečiasis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos (toliau – ir Departamentas) praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Pažymi, kad Departamento Klaipėdos skyriui, kuris, vadovaujantis Departamento teritorinių padalinių nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. Ä®-121, 5.2 punktu, vykdo Departamentui teisės aktų nustatytas nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas Klaipėdos apskrityje. UAB Archidomus“ 2016 m. balandžio mėn. parengtas statinio projektas, kuriam Å ilutės rajono savivaldybė 2016 m. gegužės 11 d. iÅ¡davė statybÄ leidžiantį dokumentÄ Nr. LNS-37-160511-00012, pateiktas nebuvo ir tokiam projektui Departamento Klaipėdos skyrius nėra pritaręs.

15. Kitų atsiliepimų į apeliacinius skundu nepateikta. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo 18. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi panaikino Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas ir L. B. buvo įpareigota per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastato, statomo žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trys metrai iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs klausimÄ dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo, nusprendė leisti L. B. per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančiÄ arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. Per nustatytÄ terminÄ minėtų veiksmų neatlikus įpareigojo L.

B. per vienÄ mėnesį nugriauti ginčo pastato dalį.

19. Nagrinėjamu atveju su priimtu teismo sprendimu nesutinka ir ieÅ¡kovai, ir atsakovė. IeÅ¡kovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė egzistuojant pagrindÄ leisti ginčo pastato dalį pertvarkyti, atsakovė akcentuoja, jog nepagrįstai nevertintas jos praÅ¡ymas leisti apskritai ginčo pastato dalies negriauti. Taip pat abi Å¡alys nesutinka su teismo nustatytu vienerių metų terminu, per kurį atsakovė turi teisę pertvarkyti ginčo pastato dalį, – ieÅ¡kovai mano, jog terminas pernelyg ilgas, atsakovė teigia prieÅ¡ingai – jis nėra pakankamas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis bei Å¡alių argumentus, mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nėra pagrindo. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžiantys motyvai bus nurodyti toliau Å¡ioje nutartyje.

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės, kurių taikymas reiÅ¡kia savininko nuosavybės teisės ribojimÄ , yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu.

21. Statybos įstatymo 33 straipsnyje reglamentuota statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo tvarka. Statybų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad  jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybÄ leidžiančio dokumento galiojimÄ , jis savo sprendimu:

1)  įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininkÄ , valdytojÄ , naudotojÄ , žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininkÄ , valdytojÄ ar naudotojÄ per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę;

2)  įpareigoja statytojÄ (užsakovÄ ) ar kitÄ Å¡ios dalies 1 punkte nurodytÄ asmenį per nustatytÄ terminÄ teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultÅ«ros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kuriÄ ) nugriovus (iÅ¡ardžius) buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas;

3) leidžia Å¡ios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; Å¡ių veiksmų per nustatytÄ terminÄ neatlikus, – vykdyti Å¡ios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus;

4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytÄ terminÄ pagal statytojo (užsakovo) ar kito Å¡ios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus (jeigu tai bÅ«tina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ tuo atveju, kai statybÄ leidžiantis dokumentas buvo iÅ¡duotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedÅ«rų.

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi bÅ«ti taikomi laikantis ginčo Å¡alių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kuriÄ iÅ¡ įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

23. Griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė gali bÅ«ti taikoma tik įsitikinus, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sÄ lygos taikyti Å¡iÄ priemonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019, 71 punktas).

24. Atsakovė L. B. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas apskritai net nevertino jos reikalavimo leisti negriauti atsakovei priklausančio ginčo priestato dalies, esančios arčiau nei 3 m iki kaimyninio žemės sklypo ribos. Jos teigimu, ginčo priestato statybos pažeidimas yra formalus, o pati statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl priimtas teismo sprendimas neproporcingai varžo atsakovės nuosavybės teises. Teisėjų kolegija su šia skundo nuostata nesutinka.

25. Visų pirma, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė motyvų, kodėl netenkina atsakovės praÅ¡ymo leisti tiesiog negriauti ginčo pastato dalies, nėra pakankama iÅ¡vadai, jog tokio reikalavimo pagrįstumas nebuvo svarstytas. IÅ¡ 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad teismas Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino, jog Å¡ioje byloje, kuriÄ Klaipėdos apygardos teismas perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo, sprendžiamas klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, t. y. nurodė, jog teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylos dalį, yra saistomas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartyje nurodytų iÅ¡aiÅ¡kinimų, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėsiantis ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo, pirmiausia privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar neteisėta statyba gali bÅ«ti įteisinta ir jos padariniai gali bÅ«ti paÅ¡alinti kitomis, t. y. mažiau statytojos teises varžančiomis, priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme yra atsakingas (atsakingi) už statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimÄ pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir todėl privalo dengti iÅ¡laidas už statybos padarinių Å¡alinimÄ .

26. Antra, atsakovės praÅ¡ymas leisti negriauti pagal panaikintÄ statybos leidimÄ pastatytos priestato dalies artimiausias Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotei, tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieÅ¡kovai, atsakovė neprašė įpareigoti kompetentingas institucijas pagal tinkamai pertvarkytus projektinius dokumentus iÅ¡duoti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ . Taigi atsakovės pateiktas praÅ¡ymas tiesiog leisti negriauti neteisėtai pastatytos priestato dalies neatitinka nė vienos iÅ¡ Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatytų statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo galimybių.

Todėl, kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju iÅ¡samiai analizuoti ir vertinti tokio atsakovės reikalavimo pagrįstumo nebuvo bÅ«tinybės, kadangi, kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, jog dėl to, kuriÄ iÅ¡ įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju. Å iuo atveju Statybos įstatyme nėra įvirtintos galimybės leisti tiesiog neÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinių.

27. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų argumentais, jog, Å¡iuo atveju tenkinus atsakovės reikalavimÄ leisti neÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinių, bÅ«tų paneigti teismų sprendimų privalomumo bei teisinio apibrėžtumo principai. PrieÅ¡ingai, nei nurodo atsakovė, nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos pažeidimas negali bÅ«ti laikomas formaliu – Å¡ioje byloje konstatuota, jog atsakovės atlikta statyba pažeidė imperatyviÄ sias įstatymo normas. Vertindama atsakovės argumentus, jog reikalavimas paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius pažeidžia proporcingumo principÄ , kolegija negali neatkreipti dėmesio į reikÅ¡mingas aplinkybes.

IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami ieÅ¡kinį dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo, teikė praÅ¡ymÄ ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei L. B. vykdyti statybos darbus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)., sklypo dalyje, kuri yra arčiau nei 3 m iki ieÅ¡kovų žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), didinant statinio matmenis labiau, nei yra užfiksuota statinio, kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro byloje.

IeÅ¡kovai nurodė, kad atsakovė Å¡iuo metu intensyviai vykdo statybos darbus mažesniu nei 3 m atstumu nuo ieÅ¡kovų sklypų ribos. Pastačius pastato dalį pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus ir arčiau negu 3 m iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos, ieÅ¡kovų teigimu, neiÅ¡vengiamai pasunkės bÅ«simo galbÅ«t ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo vykdymas. Pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, o atsakovė, atsikirsdama į ieÅ¡kovų atskirojo skundo argumentus, nurodė, kad bÅ«tina atlikti likusius pastato statybos darbus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, jog atsakovė, bÅ«dama informuota apie ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, tačiau statybos darbų nestabdydama, priėmė sprendimÄ veikti savo rizika. Todėl Å¡iuo atveju kolegija, įvertinusi atsakovės elgesį, proporcingumo principo pažeidimo neįžvelgia.

28. Apeliaciniuose skunduose Å¡alys daug dėmesio skiria atsakovės (ne) sÄ Å¾iningumo vertinimui. IÅ¡ ieÅ¡kovų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, teiktų pirmosios instancijos teismui, matyti, kad ieÅ¡kovai atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ siejo su praÅ¡ymu nesuteikti atsakovei teisės nenugriauti ieÅ¡kovų interesus pažeidžiančios statinio dalies. Jų teigimu, atsakovė turtines teises statybos leidimo pagrindu įgijo nesÄ Å¾iningai, todėl, leidus nenugriauti ginčo pastato dalies, bÅ«tų sukurta galimybė neteisėtus veiksmus atlikusiai atsakovei iÅ¡vengti tokio elgesio pasekmių.

29. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Pirmosios instancijos teismas pritarė ieÅ¡kovų argumentams, jog per visÄ laikotarpį nuo nesutarimų kilimo iki bylos iÅ¡nagrinėjimo atsakovė nuosekliai nesÄ Å¾iningai veikė siekdama savo tikslo. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog, negavusi ieÅ¡kovų sutikimo statyti priestatÄ nesilaikant statybos techninio reglamento reikalavimų, atsakovė tai bandė padaryti kitais bÅ«dais – gauti teismo sprendimÄ , tokiu bÅ«du apeidama ieÅ¡kovus.

Tokį elgesį teismas laikė aiÅ¡kiai nesÄ Å¾iningu. Teisėjų kolegija pastebi, jog skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokias teisines pasekmes sukelia Å¡i iÅ¡vada. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo klausimas, aplinkybės dėl atsakovės (ne) sÄ Å¾iningumo siekiant gauti statybos leidimÄ ir (ar) ginant savo teises ir interesus teisme teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingos bei nesukeliančios Å¡alims teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo dėl to pasisakyti plačiau.

30. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo atveju pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimÄ leisti tiesiog negriauti ginčo pastato dalies nenustatyta. Tačiau taip pat kolegija neturi pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentu, jog Å¡ioje byloje nebuvo pagrindo taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , numatantį galimybę pertvarkyti statinį.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumÄ , negali pripažinti, kad ginčo pastato dalies neteisėtos statybos paÅ¡alinimas galimas tik nugriaunant statinio dalį. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo parinktas neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«das ir leista per vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančiÄ arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., ribos, atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog toks pastato dalies pertvarkymas nėra objektyviai įmanomas, ir į pačių ieÅ¡kovų nuomonę dėl tokios galimybės egzistavimo.

32. IÅ¡ teismo posėdžio, vykusio 2020 m. gruodžio 2 d., garso įraÅ¡o nustatyta, kad ieÅ¡kovai neneigė galimybės atsakovei pertvarkyti ginčo pastato dalį. IeÅ¡kovų atstovė nurodė, jog atsakovė gali pastatÄ ir pertvarkyti, gali patraukti jį į Å¡onÄ , griauti jo dalį, griauti jį visÄ â€“ pasak advokatės, Å¡ie klausimai neįeina į ieÅ¡kovų kompetencijÄ (34 min. 46 s.–35 min.). Ä® atsakovės atstovės klausimÄ , dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovai nesutinka dėl termino paÅ¡alinti statybos padarinius suteikimo, ieÅ¡kovų atstovė nurodė, kad nėra pateiktas projektinis pasiÅ«lymas, mano, jog bÅ«tų sudėtinga tai padaryti (1 va. 10 min. 46 s.–1 val. 12 min. 7 s.).

Taigi ieÅ¡kovų nesutikimÄ su Statybų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymu nagrinėjamu atveju lemia abejonės, ar toks pertvarkymas yra objektyviai įmanomas. Minėto posėdžio metu atsakovės atstovė, atsakydama į teisėjo klausimÄ , ar pastato pertvarkymo galimybė nėra tik hipotetinė, nurodė, jog tai yra projektavimo uždavinys, galbÅ«t yra tam tikri projektiniai sprendimai, leidžiantys pastato dalį, kuri įsiterpia į 3 metrų ribÄ , paslinkti (1 val. 36 min. 36 s.).

33. Å iuo atveju negalima neatkreipti dėmesio į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektÄ â€“ yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavaliÅ¡kos statybos ar statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iÅ¡ esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sÄ lygos taikyti Å¡iÄ priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).

Todėl, kolegijos vertinimu, nesant neginčijamų įrodymų, jog ginčo pastato dalies pertvarkymas nėra objektyviai įmanomas, negalima daryti iÅ¡vados, jog Å¡iuo atveju nebuvo galima taikyti Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto, numatančio galimybę pertvarkyti statinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju teisėtai ir pagrįstai nuspręsta, jog tik per nustatytÄ terminÄ nepertvarkius pastato dalies ginčo pastato dalis turi bÅ«ti nugriauta.

34. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė sÄ lyginį sprendimÄ , o tai, vadovaujantis CPK 267 straipsniu, laikytina proceso teisės pažeidimu.

35. Pagal CPK 267 straipsnio nuostatas sÄ lyginiu laikomas sprendimas, kurio įvykdymas priklausys nuo tam tikros sÄ lygos atsiradimo ar neatsiradimo. Å iuo atveju iÅ¡ skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad atsakovės pareiga nugriauti priestato dalį yra siejama su atsakovės įpareigojimų, susijusių su tam tikrais veiksmais, (ne) įvykdymu. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis visiÅ¡kai atitinka Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatÄ , kuri bÅ«tent ir buvo taikyta Å¡ioje byloje. Todėl toks teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas sÄ lyginiu, kaip tai suprantama vertinant CPK 267 straipsnį.

36. Taip pat kolegija negali sutikti su atsakovės argumentu, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kuria atsakovė iÅ¡ esmės buvo įpareigota nepertvarkius ginčo priestato dalies, esančios arčiau nei 3 metrai iki kaimyninio žemės sklypo ribos, per 1 mėnesį nugriauti visÄ priestatÄ , yra neproporcinga ir visiÅ¡kai nemotyvuota. IÅ¡ sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad teismas įpareigojo L. B. per vienÄ mėnesį nugriauti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, kuria buvo padidinti statinio matmenys labiau, nei yra užfiksuota statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro ir registro bylose, ir kuri yra arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ribos.

Tai yra atsakovė, neįvykdžiusi reikalavimo per nustatytÄ terminÄ pertvarkyti pastato dalies, turėtų nugriauti tik tÄ rekonstruoto pastato dalį, kuri buvo naujai pristatyta prie buvusio pastato taip didinant jo tÅ«rį ir kuri yra arčiau nei 3 m iki ieÅ¡kovų žemės sklypo ribos. Nesant iÅ¡samesnių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas papildomai turėjo argumentuoti, kodėl atsakovė įpareigojama nugriauti pastato dalį, dėl kurios ir yra kilęs ginčas tarp Å¡alių ir kurios statybos neteisėtumo faktas yra nustatytas, kolegija neturi galimybės Å¡iuo klausimu pasisakyti plačiau.

37. Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje, ir ieÅ¡kovai, ir atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu vienerių metų terminu, per kurį leista L. B. pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini)., dalį, esančiÄ arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos. IeÅ¡kovų teigimu, Å¡iam įpareigojimui įvykdyti pakaktų 6 mėnesių, o atsakovė akcentuoja, jog terminas turėtų bÅ«ti pratęstas iki dvejų metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniuose skunduose nurodytus motyvus, susijusius su terminu, per kurį leista pertvarkyti pastatÄ , mano, jog jie nėra pakankami sutrumpinti ar prailginti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ terminÄ .

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog bylos nagrinėjimo metu nėra žinomi konkretÅ«s galimi statinio dalies pertvarkymo sprendiniai, įvertinus tai, jog Å¡iuo atveju projekto pakeitimo darbai yra susiję ne su viso ginčo pastato, o su jo dalies pertvarkymu, kas galbÅ«t turės įtakos projekto rengimo trukmei, manytina, jog 6 mėnesių terminas negali bÅ«ti laikomas pakankamu. Tačiau ir atsakovės siÅ«lomas dvejų metų terminas Å¡iuo atveju nelaikytinas objektyviu ir bÅ«tinu – atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su Å¡alyje įvesto karantino trukme bei jo neapibrėžtumu, ar aplinkybės, susijusios su pastato rekonstravimo terminu, įvertinus tai, jog Å¡alių ginčas tęsiasi jau daugiau nei septynerius metus, nelaikytinos pateisinančiomis dvejų metų termino nustatymÄ nurodytiems veiksmams atlikti.

39. Atsižvelgusi į iÅ¡dėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamoje situacijoje vienerių metų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos gavus statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), dalį, esančiÄ arčiau nei trijų metrų atstumu iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., ribos, yra teisingas ir nesuteikiantis nepagrįsto pranaÅ¡umo atsakovei bei nepažeidžiantis ieÅ¡kovų interesų.

40. Kadangi 2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog neketina šioje byloje įrodinėti kaltų asmenų dėl statybos leidimo išdavimo, t. y. pripažino, jog statybos padarinių šalinimo išlaidas apmokėtų atsakovė (1 val. 23 min. 36 s.–1 val. 27 min. 4 s.; 1 val. 32 min. 55 s.–1 val. 33 min. 22 s), teisėjų kolegija plačiau dėl šio aspekto nepasisako.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinių skundų argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).

44. Atmetus ir ieÅ¡kovų, ir atsakovės apeliacinius skundus, jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (žyminis mokestis bei iÅ¡laidos, susijusios su apeliacinių skundų parengimu) nepriteistinos. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundÄ parengimu, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas