A-552-2732-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A552-2732/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00173-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 5; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Dariui Giruckui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. kreipėsi su skundu (b. l. 1-2) ir patikslintu skundu (b. l. 19) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 nuo 2012 m. sausio 1 d. Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizuota jungimo būdu – prijungiant ją prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos) 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 4R-2032(D-564); 2) įpareigoti Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išnagrinėti pareiškėjo skundą; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2011 m. lapkričio 28 d. su skundu kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), tačiau ši 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 4R-1982(D-530) skundą nagrinėti atsisakė. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 28 d. su skundu dar kartą kreipėsi į Inspekciją, pridėjo reikiamus dokumentus, tiksliai nurodė Marijampolės pataisos namų bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimų numerius, tačiau Inspekcija ir šį kartą atsisakė nagrinėti jo skundą. Nurodo, kad Inspekcija 2011 m. gruodžio 28 d. rašte Nr. 4R-2035(D-564) mini Aprašo 26.8 punktą, bet necituoja jo turinio. Mano, kad jis įvykdė visus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo reikalavimus ir tik po to kreipėsi į Inspekciją. Atsižvelgdamas į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad pacientui turi būti suteikiamos mokslu pagrįstos nuskausminamosios priemonės, kad jis nekentėtų dėl sveikatos sutrikimų, kreipėsi į Inspekciją, kadangi laisvės atėmimo vietose pareiškėjas nebuvo gydomas. Todėl reikalavo atlikti tyrimą ir nubausti už tai atsakingus asmenis. Pažymėjo, jog Inspekcijai nurodė, kad 2008 m. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose jam buvo diagnozuotas susirgimas ir paskirtas gydymas, kuris laisvės atėmimo vietose jam buvo teiktas iš dalies. 2011 m. rugpjūčio 23 d. šios gydymo įstaigos gydytojas pakartotinai atliko tyrimus ir paskyrė gydymą, tačiau pareiškėjas iš viso nebuvo gydytas. Mano, kad Inspekcija tokiais atvejais privalo atlikti tyrimą, o atsisakydama veikti pareiškėjo naudai, nevykdo Konstitucijoje nustatytos pareigos tarnauti žmonėms. Inspekcija neužkirto kelio valstybės įstaigų neteisėtai veiklai ir neapsaugojo pareiškėjo nuo sveikatos pablogėjimo, kadangi nebuvo paskirtas gydymas. Dėl tokio institucijos neveikimo pareiškėjas patyrė depresiją, dvasinį sukrėtimą, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime (b. l. 23-24) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 28 d. su skundu dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam suteiktų galimai nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų kreipėsi į Inspekciją ir šios institucijos 2011 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. 4R-1912(D-530) buvo informuotas, kad, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, pirmiausia pacientas privalo raštu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl ginčo, kilusio iš asmens sveikatos priežiūros teisinių santykių, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo.

Į Inspekciją pacientas turi teisę kreiptis tik nepatenkintas skundo nagrinėjimu asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jo teisės buvo galimai pažeistos. Prie skundo turi būti pridedamas asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakymas. Pažymi, kad V. K. buvo informuotas, jog skundą siunčiant paštu ar per kurjerį, prie jo turi būti pridėta nustatyta tvarka patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Dėl šių priežasčių ir vadovaujantis Skundo nagrinėjimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d.

įsakymu Nr. 3V-35, 17.2, 26.1 ir 26.8 punktais, pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, jog jis su skundu turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigos, kurios paslaugomis yra nepatenkintas, administraciją. Pakartotinai pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi 2011 m. gruodžio 16 d. su skundu dėl jam galimai nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų Laisvės atėmimų vietų ligoninėje, Kauno tardymo izoliatoriuje bei Marijampolės pataisos namuose. Prie skundo pridėjo nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją.

V. K. nurodė, kad su 2011 m. spalio 24 d. bei 2011 m. lapkričio 11 d. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl jam galimai nekokybiškai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Inspekcija 2011 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 4R-2035 (D-564) informavo pareiškėją, kad jo skundas paliekamas nenagrinėtu, nes jis pateiktas nesilaikant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytos privalomos pacientų skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. pacientas su skundu pirmiausia turi kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurių paslaugomis yra nepatenkintas, administraciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo V. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Inspekciją, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jo teisės buvo pažeistos. Nors skunde pareiškėjas nurodo, kad jis kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovas, ši institucija nėra sveikatos priežiūros įstaiga. Kadangi pareiškėjas skundą Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padavė nesilaikęs privalomos pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos, Inspekcija, vadovaudamasi Aprašo 26.8 punktu, pagrįstai jo skundą paliko nenagrinėtą. Todėl teismas padarė išvadą, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. 4R-2035(D-564) iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėjo, kad skundo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į instituciją su nauju skundu, pašalinus nurodytus trūkumus.

Dėl pareiškėjo reikalavimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 1 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nurodė, kad iš V. K. skundo matyti, kad neturtinę žalą jis kildina iš neteisėtų Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų – Inspekcija neatliko tyrimo dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam suteiktų galimai nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, neužkirto kelio valstybės įstaigų neteisėtai veiklai ir neapsaugojo pareiškėjo nuo sveikatos pablogėjimo. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso 6.247-6.249, 6.271 straipsniais, nurodė, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos valdžios institucijos – Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Byloje esančių įrodymų visetas suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu Inspekcijos pareigūnai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei neturtinės žalos priteisimui.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą, atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Pareiškėjas nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą, kadangi teismui buvo pateikti visi įrodymai, kad atsakovas neatliko savo pareigų ir neužtikrino pareiškėjo, kaip paciento teisių. Pažymi, kad visos valstybės institucijos turi teisę gauti informaciją apie pareiškėją. Todėl nors atsakovas turėjo galimybę gauti jam reikalingus dokumentus (atsakymus), tačiau to nepadarė ir neteisėtų veiksmų neužkirto. Pareiškėjui buvo paskirti vaistai stipriam nugaros skausmui malšinti ir teisę tokius vaistus gauti nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, tačiau nei atsakovas, nei teismas į tai neatsižvelgė.

Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad bet kokia valstybės įstaiga turi teisę gauti informaciją apie pareiškėją, kadangi vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, pirmiausia pacientas privalo raštu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl ginčo, kilusio iš asmens sveikatos priežiūros teisinių santykių, nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo. Į Inspekciją pareiškėjas turėjo teisę kreiptis tik nepatenkintas skundo nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje jo teisės buvo galimai pažeistos, pridedant asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakymą, t. y. teisės aktas numato privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką, kurios pareiškėjas privalo laikytis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje yra skundžiami Valstybinės medicininio audito inspekcijos veiksmai priimant nagrinėti paciento skundą. Inspekcijos teisių perėmėja yra Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 ir 6 dalys nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką ir įtvirtina reikalavimą prieš kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, pasinaudoti privaloma ikiteismine tvarka – kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Be to, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato pareigą pacientui su skundu pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ar jo patvirtintą kopiją.

Pareiškėjas tiesiogiai įstatyme numatyta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nepasinaudojo, į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nesikreipė nei prieš rašydamas 2011 m. lapkričio 28 d. skundą, nei vėliau. Taip pat pareiškėjas prie savo 2011 m. lapkričio 28 d. paštu pateikto skundo nebuvo pridėjęs asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos.

Skundų nagrinėjimo Inspekcijoje tvarką skundžiamų sprendimų priėmimo metu reglamentavo Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 3V-35 patvirtintas Aprašas, kurio 26.8 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu nesilaikoma privalomos pacientų skundų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Aprašo 17.2 punkte taip pat numatyta, kad su skundu turi būti pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas arba jo kopija, patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, jei asmuo pateikia skundą paštu. Aprašo 26.1. punktas leidžia nenagrinėti skundo ar skundo nagrinėjimą nutraukti, jeigu nėra pateiktas asmens (paciento) tapatybę patvirtinantis dokumentas arba jo kopija, patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka.

Taigi Inspekcija pagrįstai ir teisėtai paliko nenagrinėtais abu pareiškėjo skundus, veikė taip, kaip jai priklausė veikti pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovas pats gali išsireikalauti jam reikalingus dokumentus, neturi teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui. V. K. turėjo raštu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurios darbuotojų veiksmais ar neveikimu jis nepatenkintas, ir tik gavęs iš šios įstaigos jo netenkinantį atsakymą, galėjo kreiptis į atsakovą.

Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų – vienos iš privalomų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo ir galimos neturtinės žalos atlyginimui.

Pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija:

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė