2020-07-01 Nr. AB-12970-3-61-3-02495-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1167-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02495-2018

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, teisių perėmėjas – Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas)), 2 400 Eur ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala atsirado iš kalinimo sąlygų, kurios neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas teigė, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jis turėjo būti per 10 dienų išvežtas į pataisos įstaigą, tačiau dėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės pareiškėjas praleido tardymo izoliatoriuje 24 paras ir dėl to nepagrįstai patyrė papildomų nepatogumų, kuriuos patyrė būtent dėl įstaigos administracijos nepagrįsto delsimo. Taip pat jis nebuvo laiku pristatytas įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl prarado galimybę išeiti anksčiau į laisvę, kaip numato įstatymas. Teigė, kad buvo apribota judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojami pasimatymai su šeimos nariais. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, fizinius nepatogumus, orumo pažeminimą, bendravimo galimybių su šeima sumažėjimą.

3. Pareiškėjas taip pat skundžia Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. birželio 19 d. raštą Nr. 96-2414 „Dėl konvojavimo į pataisus namus“, Lukiškių TI-K administracijos 2018 m. birželio 21 d. raštą Nr. 96-2470 „Dėl konvojavimo į pataisos namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2018 m. birželio 29 d. raštą Nr. 2S-2055 „Dėl tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmų“. Nurodė, jog Lukiškių TI-K pateiktais raštais pareiškėjas buvo informuotas, kad sprendžiant klausimą dėl tolimesnio nukreipimo paskirtos bausmės atlikimui į Vilniaus PN buvo kreiptasi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (toliau – ir VSAT) dėl informacijos apie jo tarnybą bei užimamas pareigas. 2018 m. balandžio 18 d. gavus atsakymą jį pateikė 2018 m. balandžio 19 d. Kalėjimų departamentui. 2018 m. balandžio 27 d. gavus paskyrą Nr. 1S-1587 buvo konvojuotas į Vilniaus PN.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2018 m. sausio 11 d. pagal Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria Varėnos apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. nuosprendžiu jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą. Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 10 d. gavus vykdymui Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų įsiteisėjusį 2017 m. balandžio 5 d. bei sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nukreipimo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namų atskirąjį sektorių, skirtą buvusiems arba esantiems valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų tarnautojams, tą pačią dieną raštu Nr. 9-4293 buvo kreiptasi į VSAT dėl informacijos pateikimo apie pareiškėjo tarnybą bei užimamas pareigas. 2018 m. rugsėjo 14 d. gavus informaciją iš VSAT, Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 19 d. pateikė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui išvadą dėl pareiškėjo perkėlimo bausmės atlikimui į Vilniaus PN bei pažymą apie pareiškėjo tarnybos vietą ir vykdytas pareigas. Patvirtintos išvados pagrindu iš Kalėjimų departamento 2018 m. balandžio 27 d. gavus paskyrą Nr. 1S-1587, 2018 m. balandžio 30 d. pareiškėjas pirmuoju planiniu konvojumi buvo etapuotas į Vilniaus PN.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundžiami aktai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Skundžiami raštai nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, raštuose pateikiamas pareiškėjo atitinkamuose prašymuose ir skunduose nurodytų aplinkybių teisinis vertinimas, tačiau jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie darytų įtaką pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, nėra nustatyti.

7. Teigė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, žalos atsiradimo pagrindų pareiškėjas neįrodė, todėl žala nepriteistina.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 240 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas keliamą skunde reikalavimą grindžia tuo, jog dėl įstaigos administracijos nepagrįsto delsimo nebuvo laiku išvežtas į pataisos namus atlikti bausmę, jis taip pat nebuvo laiku pristatytas įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl prarado galimybę anksčiau išeiti į laisvę, kaip numato įstatymas. Taip pat negalėjo pasinaudoti galimybe į ilgalaikius pasimatymus ir kt. Pareiškėjas nurodė, kad buvo nuteistas Varėnos rajono apylinkės nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d. Nuosprendyje dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta Varėnos rajono apylinkės teismo paskirta bausme, skirta galutinė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Tačiau pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN buvo perkeltas tik 2018 m. balandžio 30 d., nors turėjo būti perkeltas ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 6 d., todėl neteisėtai buvo laikomas griežtesnėmis sąlygomis.

10. Teismas nustatė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2018 m. kovo 17 d. nuosprendis dėl pareiškėjo nubaudimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies 5 punktą įsiteisėjo 2018 m. kovo 27 d., todėl pareiškėjas į kitą pataisos įstaigą turėjo būti perkeltas iki 2018 m. balandžio 6 d., tačiau iš asmens įskaitos kortelės duomenų, atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas į Vilniaus PN buvo perkeltas tik 2018 m. balandžio 30 d., t. y. 24 dienomis vėliau įstatyme nustatyto termino. Teismas sprendė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas per ilgai, t. y. pažeidžiant teisės aktus, todėl šiuo aspektu, remdamasis BVK ginčui aktualiomis 65 straipsnio ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatavo Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumą.

11. Teismas pažymėjo, kad valstybė turi pareigą užtikrinti, jog asmenys būtų kalinami nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lukiškių TI-K argumentus, kad tik gavus paskyrą pradėjo pareiškėjo perkėlimo procedūrą, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad net ir gavus paskyrą pavėluotai (2018 m. balandžio 10 d.) Lukiškių TI-K delsė. Lukiškių TI-K turėjo pareigą užtikrinti, kad pareiškėjas per BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą būtų etapuotas į Vilniaus PN atlikti likusią bausmės dalį, jokių objektyvių aplinkybių, sąlygojusių pareiškėjo neperkėlimą nustatytu terminu, atsiliepime nenurodė. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kodėl pareiškėjo nuosprendžiui įsiteisėjus 2018 m. kovo 27 d. ir gavus patvarkymą iš Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. balandžio 10 d. Lukiškių TI-K delsė jį perkelti į pataisos namus, t. y. dėl kokių priežasčių po 2018 m. balandžio 10 d. BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jis nebuvo etapuotas į pataisos namus per kuo trumpesnį laiką ir kodėl išvada buvo surašyta tik 2018 m. balandžio 19 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui (24 dienoms) nuo pareiškėjo atvykimo. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai jį laikė neperkeliant į pataisos namus. Pareiškėjas skunde neginčijo kitų netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, todėl atsakovo atsiliepime nurodytų argumentų teismas nenagrinėjo ir nevertino.

12. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, atsižvelgdamas į tai, kad Lukiškių TI-K pavėlavo pareiškėją perkelti į pataisos įstaigą, t. y. viršijo nustatytą terminą, pripažino, kad pareiškėjo imperatyviai BVK 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė – per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Vilniaus PN – buvo pažeista. Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad užtrukęs perkėlimas būtų neigiamai paveikęs pareiškėjo sveikatą, sukėlęs itin didelių nepatogumų, pareiškėjui dėl pavėluoto perkėlimo priteisė 240 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas priteisti jo prašomą neturtinės žalos dydį.

13. Dėl pareiškėjo skundžiamų aktų teismas pažymėjo, kad raštai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie turėtų įtakos pareiškėjo teisėms ar interesams, juose nėra nustatyti. Teismas konstatavo, kad skundžiami raštai yra informacinio pobūdžio, todėl detaliau dėl jų nepasisakė.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K (pvz., dėl neizoliuoto sanitarinio mazgo tvyrančio nemalonaus kvapo), tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 15. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundą tenkinti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2017 m. lapkričio 27 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi 2018 m. sausio 11 d. pradėjo atlikinėti 90 parų arešto bausmę Lukiškių TI-K. Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir dalinio sudėjimo būdu subendrinus su neatlikta Varėnos rajono apylinkės teismo paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Atvykus į Lukiškių TI-K informavo administraciją, kad yra buvęs pareigūnas ir buvo laikomas atskirai nuo kitų asmenų, atliekančių arešto bausmę.

17. Teigia, kad vadovaujantis BVK 66 straipsnio 2 dalimi, per 10 dienų, t. y. 2018 m. balandžio 6 d. turėjo būti perkeltas į pataisos namus, tačiau Lukiškių TI-K pareigūnai to nepadarė. Pareiškėjas į Vilniaus PN buvo perkeltas tik 2018 m. balandžio 30 d. Tokiu būdu Lukiškių TI-K 24 paras buvo laikomas žymiai griežtesnėmis sąlygomis negu pataisos namuose, t. y. pažeidžiant BVK 66 straipsnio 2 dalies nuostatą.

18. Pažymi, kad pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį, būdamas laiku perkeltas į pataisos namus 2018 m. balandžio 9 d. jau galėjo rašyti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau to padaryti negalėjo, nes Lukiškių TI-K pareigūnai savo neveikimu ir neatsakingu pareigų vykdymu iš jo tokią teisę atėmė. Teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį). Į Vilniaus PN buvo perkeltas 2018 m. balandžio 30 d., ir vadovaudamasis BVK 157 straipsniu būrio vadui iš karto pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Būrio vadė pasakė, kad jis dabar yra „karantine“ ir čia su tokiais prašymais kreiptis negali, tai galės padaryti tik 2018 m. gegužės 9 d. kai bus paskirtas atlikti paskirtą bausmę į savo būrį. Būrio vadė atsisakė priimti jo prašymą ir niekur jo neužregistravo. 2018 m. gegužės 9 d. buvo paskutinė diena kai galėjo pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (BVK 158 str. 5 d.). Tačiau 2018 m. gegužės 10 d. ryte buvo pervežtas į Laisvės atėmimo vietos ligoninę. Tokiais veiksmais Lukiškių TI-K pareigūnai atėmė iš pareiškėjo teisę laiku kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir galimybę būti paleistam anksčiau iš pataisos namų. Dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas 2018 m. gegužės 15 d. kreipėsi į Seimo Žmogaus teisių komitetą bei LR Seimo kontrolierių su tikslu įrodyti, kokia netvarka yra Lukiškių TI-K, bei kaip pažeidinėjami įstatymai, tame tarpe ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

19. Pareiškėjas pažymi, kad nesvarbu koks jo atžvilgiu būtų priimtas pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos, o vėliau teismo sprendimas dėl prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau jeigu nuteistajam atsiranda formalus pagrindas (teisė) atlikus tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį kreiptis į pataisos namų įstaigą su prašymu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tai ji ir niekaip kitaip negali būti iš nuteistojo atimta, suspenduojama ar kitaip trukdoma laiku ja pasinaudoti, ją realizuoti. Jeigu nuteistajam yra trukdoma laiku kreiptis į pataisos namų įstaigą su prašymu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ar jis pats dėl kokių nors priežasčių laiku nesikreipė su tokiu prašymu atsiranda pasekmės, dėl kurių jis jau neturi galimybės kreiptis į pataisos namus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Lukiškių TI-K administracija nesilaikė BVK 66 straipsnio 2 dalyje nustatyto 10 dienų termino per kurį asmuo turi būti nukreiptas į pataisos namus. Lukiškių TI-K administracija 24 paras pareiškėją laikė griežtesnėmis sąlygomis, taikomomis asmenims, bausmę atliekantiems kalėjime. Buvo apribota judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojamas pasimatymas su šeimos nariais. Buvo atimta teisė laiku kreiptis į pataisos namų administraciją dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atimta teisė į laisvę. Teigia, kad dėl tokių Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas buvo priverstas patirti dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, fizinius nepatogumus, orumo ir asmenybės pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą su šeima, kas įstatymo įtvirtinama kaip patirta neturtinė žala.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo patyrė neapsakomai nežmoniškas fizines bei vidines kančias, nepakenčiamus skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, pablogėjo savivertė, pasidarė dirglus, irzlus, dėl to sumažėjo bendravimo galimybės. Žymiai pablogėjo savijauta. Pareiškėjas Lukiškių TI-K orumą žeminančiomis sąlygomis, kęsdamas nežmoniškas kančias, dvasinius išgyvenimus nesuteikiant pasimatymų su sutuoktine, šeimos nariais ir artimais jam asmenimis, buvo ilgą laiką, tai yra viršijant įstatymo numatytą dešimties dienų terminą buvo neteisėtai papildomai kalinamas 24 paras. Todėl įvertinus Lukiškių TI-K administracijos daryto pažeidimo trukmę, teigia patyręs papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų bei diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų per įstatymo nustatytą terminą paskirtas ir konvojuotas į pataisos namų įstaigą. Pažymi, kad yra visuotinai žinoma, jog sąlygos tardymo izoliatoriuje ir pataisos namuose skiriasi, tai yra asmenys tardymo izoliatoriuje - kalėjime laikomi žymiai griežtesnėmis sąlygomis ir patiria žymiai didesnius nepatogumus nei asmenys, esantys pataisos namuose, todėl akivaizdu, kad per įstatymu nustatytą terminą nukreipus bausmės atlikimui į Vilniaus pataisos namus, tokių gyvenimo nepatogumų, sąlygų ir suvaržymų nebūtų patyręs, būtų galėjęs laiku kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Todėl egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

21. Nurodo, kad Lukiškių TI-K administracijos neteisėto veikimo ir neveikimo, kurio pasekmėje turėjo ilgą laiką kęsti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus bei diskomfortą, pasireiškusiu žmogiškąjį orumą žeminančiomis sąlygomis ir kančiomis - neteisėtai kalinant kamerų tipo patalpoje ir dirbtinai ribojant pasivaikščiojimų laiką gryname ore, dvasiniais išgyvenimais - nesuteikiant pasimatymų su sutuoktine, šeimos nariais ir artimais asmenimis, kurių nebūtų patyręs jį laiku konvojavus ir bausmę jau atliekant pataisos namuose, todėl vieną neteisėto kalinimo sugriežtintomis sąlygomis dieną vertina 100 Eur, o visą neteisėto 24 dienų kalinimo laiką vertina 2 400 Eur. Mano, kad tai yra sąžininga piniginė statisfakcija už patirtą neturtinę žalą dėl Lukiškių TI-K administracijos neteisėto veikimo ir neveikimo jo atžvilgiu.

22. Lukiškių TI-K administracija savo neveikimu apribojo teisę į laisvę, atėmė viltį būti anksčiau paleistam, planus pradėti dirbti, nebūti išlaikomu visuomenės, o būti jos dalimi, gyventi su šeima ir pamatyti savo mažąją anūkę, atėmė galimybę pasinaudoti BVK numatyta teise būti paleistam anksčiau laiko. Pareiškėjo vertinimu, tai yra žymiai didesnis pažeidimas už kurį pirmosios instancijos teismas priteisė 240 Eur neturtinės žalos. Be to, teismas sprendime nepasisakė dėl pažeidimo, dėl kurio pareiškėjas negalėjo pasinaudoti teise būti anksčiau paleistas, neišdėstė nei vieno argumento dėl šio pažeidimo, teisiškai jo neįvertino, nors turėjo ištirti visus byloje esančius įrodymus. Minėtus Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmus laiko kaip labai grubų žmogaus teisių pažeidimą, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur.

23. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

24. Nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri skunde minimi įstaigos trūkumai darė tiesioginę įtaką pareiškėjui ir tai sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

25. Lukiškių TI-K nuomone, konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo palikti jį galioti, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, atlyginimo.

27. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodė, kad dėl to, jog per teisės aktuose nustatytą terminą nebuvo perkeltas į pataisos įstaigą, nebuvo laiku pristatytas įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl prarado galimybę išeiti anksčiau į laisvę, buvo apribota judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojami pasimatymai su šeimos nariais, jis patyrė neturtinę žalą. Taip pat skundė Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 19 d. raštą Nr. 96-2414 „Dėl konvojavimo į pataisus namus“, 2018 m. birželio 21 d. raštą Nr. 96-2470 „Dėl konvojavimo į pataisos namus“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. birželio 29 d. raštą Nr. 2S-2055 „Dėl tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmų“.

28. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatęs, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas per ilgai, t. y. pažeidžiant teisės aktus, todėl šiuo aspektu, remdamasis BVK 65 straipsnio ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konstatavo Lukiškių TI-K veiksmų neteisėtumą, ir sprendė, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią teismas įvertino pinigais ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 240 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nevertino ir nepasisakė dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, su kuriais pareiškėjas siejo neturtinės žalos atsiradimą.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl pareiškėjo skundžiamų raštų nurodė, jog pareiškėjo skundžiami raštai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jokie privalomi nurodymai ar patvarkymai, kurie turėtų įtakos pareiškėjo teisėms ar interesams, juose nėra nustatyti, todėl konstatavo, kad jie yra informacinio pobūdžio, teismas detaliau dėl jų nepasisakė. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, todėl dėl šios sprendimo dalies teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

32. Kaip minėta, pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad 24 paras buvo laikomas žymiai griežtesnėmis sąlygomis nei būtų buvęs laikomas, jei laiku būtų perkeltas į pataisos namus atlikti bausmės. Taip pat teigė, kad dėl Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN pareigūnų neveikimo negalėjo pateikti prašymo dėl lygtinio paleidimo, buvo apribota judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojami pasimatymai su šeimos nariais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka ir su Lukiškių TI-K 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. 96-2414 „Dėl konvojavimo į pataisus namus“, 2018 m. birželio 21 d. raštu Nr. 96-2470 „Dėl konvojavimo į pataisos namus“ ir Kalėjimų departamento 2018 m. birželio 29 d. raštu Nr. 2S-2055 „Dėl tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmų“.

33. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su jo perkėlimu iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN ir nustatė, kad Lukiškių TI-K pavėlavo pareiškėją perkelti į pataisos įstaigą, t. y. viršijo nustatytą terminą, pripažino, kad pareiškėjo imperatyviai BVK 66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisė – per 10 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo būti perkeltam į Vilniaus PN – buvo pažeista ir priteisė pareiškėjui 240 Eur neturtinei žalai atlyginti.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo perkėlimu į Vilniaus PN, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, ir pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ir nevertino kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų. Tik įvertinus visus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, turi būti sprendžiama dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad pareiškėjas skunde neginčijo kitų netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, priešingai, pareiškėjas skunde teigė, jog dėl Lukiškių TI-K ir Vilniaus PN pareigūnų neveikimo negalėjo pateikti prašymo dėl lygtinio paleidimo, buvo apribota jo judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojami pasimatymai su šeimos nariais, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodydamas, kad pareiškėjas skunde neginčijo kitų netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, tačiau vėliau nurodė priešingai, jog pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K (pvz., dėl neizoliuoto sanitarinio mazgo tvyrančio nemalonaus kvapo), tačiau vertino, kad jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

37. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde jokių argumentų, susijusių su sanitarinių mazgų įrengimu (neizoliavimu) bei iš jo sklindančių nemalonių kvapų, nenurodė. Pareiškėjas, kaip jau buvo minėta, teigė, kad buvo apribota jo judėjimo laisvė patalpoje ir pasivaikščiojimai gryname ore, ribojami pasimatymai su šeimos nariais, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo proceso dalyvių argumentų dėl ginčo esmės, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių skundo reikalavimams išspręsti, t. y. neatskleidė šio ginčo esmės, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, dėl to naikintinas.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų šiuo klausimu nenurodo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl minėtų raštų nekvestionuoja, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė