6fe395df-c261-4e0b-b067-95b76ee682fb · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. eA2-3484-614/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.4.2.7.; 3.3.4.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo K. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Indusek“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kasdairas“ dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje D.

K., K. K., D. K.. Teismas n u s t a t ė : Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4725-262/2017 iÅ¡kėlė uždarajai akcinei bendrovei (UAB) „Kasdairas“ bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė uždajajÄ bendrovę (UAB) „Bankrotas“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugpjūčio 6 d. (Å¡iuo metu bylos numeris eB-563-432/2020). Byloje 2018 m. kovo 20 d. gautas atsakovės bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ praÅ¡ymas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu.

Bankroto administratorė nurodė, kad atsakovė jau nuo 2016 metų pabaigos susidÅ«rė su mokumo problemomis ir pradėjo nevykdyti finansinių įsipareigojimų savo kreditoriams ir darbuotojams. Ä®monės vadovas ir vienintelis akcininkas K. K., žinodamas, jog įmonė yra akivaizdžiai nemoki, ne tik laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau ir toliau didino atsakovės įsipareigojimus, 2017 metais su artimais giminystės ryÅ¡iais susijusiais asmenimis sudarė atsakovei ir jos kreditoriams nenaudingus (žalingus) sandorius, taip įmonei ir jos kreditoriams sÄ moningai padarydamas didelę žalÄ .

K. K. veiksmų prieÅ¡ingumas atsakovės ir jos kreditorių interesams pasireiÅ¡kė tuo, jog iki bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo iÅ¡ esmės visas vertingas įmonės turtas buvo realizuotas žinant, kad už jį nebus atsiskaityta. K. K. neatliko jokių veiksmų tam, kad iÅ¡ D. K. ir D. K. bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos skolos už iÅ¡ atsakovės įsigytÄ turtÄ (prekes, butÄ ). K. K. atsakovės veiklÄ organizavo taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės turtÄ bÅ«tų visiÅ¡kai panaikintos.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi pripažino UAB „Kasdairas“ bankrotÄ tyčiniu. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė nuo 2016 metų rudens pradėjo nevykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams: 2016 m. lapkričio 28 d. atsirado pradelsti įsipareigojimai UAB „Indusek“, kurie iki bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo padidėjo iki 33 832,17 Eur, UAB „Asia tasty“ – 26 166,08 Eur, A. V. – 9 729,49 Eur. Kadangi atsakovė jau 2016 metais buvo nemoki, jos vadovas pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalį privalėjo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, tačiau ne tik to nepadarė, tačiau ir toliau didino UAB „Kasdairas“ įsipareigojimus.

Teismas nustatė, kad UAB „Kasdairas“ nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 23 d. su atsakovės direktoriumi K. K. artimais ryÅ¡iais susijusiam asmeniui D. K., kuris buvo ir atsakovės komercijos direktorius, pardavė turto ir prekių už 58 714,40 Eur, tačiau D. K. atsakovei sumokėjo tik 43 273,69 Eur. Taigi, D. K. liko skolingas atsakovei 15 440,71 Eur. Å i suma atsakovei nėra sumokėta iki Å¡iol. Atsakovė, atstovaujama K. K., 2017 m. vasario 13 d. už 47 000 Eur pardavė butÄ D. K., už kurį ji neatsiskaitė.

Teismas sprendė, kad prekės ir butas buvo parduoti tuo metu, kai atsakovė jau buvo nemoki, o jos direktorius, sudaręs Å¡iuos sandorius, iÅ¡ anksto žinojo, jog pirkėjai už įsigytÄ turtÄ neatsiskaitys. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad K. K., bÅ«damas UAB „Kasdairas“ vadovu, sÄ moningai sudarė prekių ir buto pardavimo sutartis, žinodamas, jog D. K. ir D. K. už įsigytÄ turtÄ neatsiskaitys, patvirtina ir tai, kad K. K. neatliko jokių veiksmų tam, jog iÅ¡ Å¡ių asmenų atsakovės naudai bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos skolos.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovas K. K., gavęs vienos iÅ¡ pagrindinių kreditorių UAB „Asia tasty“ 2016 m. lapkričio 9 d. pretenzijÄ dėl neapmokėtos 20 933,10 Eur skolos, taip pat esant pradelstiems įsipareigojimams kitiems UAB „Kasdairas“ kreditoriams, neturėjo jokios teisės sudaryti Å¡ių sandorių, nes jie prieÅ¡taravo atsakovės ir jos kreditorių interesams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovės veikla buvo organizuojama taip, jog jos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ UAB „Kasdairas“ turtÄ bÅ«tų apribotos ar apskritai panaikintos.

Atsakovės vadovas K. K. nurodytus sandorius sudarė žinodamas, kad UAB “Kasdairas“ kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes atsakovė po nurodytų sandorių nebeturės pakankamai turto įsipareigojimams įvykdyti. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad jos atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų sÄ lygas, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu, nes:

1) atsakovės vadovas ir vienintelis akcininkas K. K. sÄ moningai blogai valdė UAB „Kasdairas“, netinkamai vykdė pareigas, susijusias su atsakovės valdymu, ir, įmonei esant nemokiai, ilgÄ laikÄ sÄ moningai neinicijavo bankroto bylos UAB „Kasdairas“ iÅ¡kėlimo, neatliko kitų direktoriaus (administracijos vadovo) pareigų (1 punktas);

2) UAB „Kasdairas“ esant nemokiai, prieÅ¡ pat iÅ¡keliant bankroto bylÄ , buvo sudaryti atsakovei ir jos kreditoriams ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai su įmonės vadovu artimais ryÅ¡iais susijusiais asmenims, o tai lėmė UAB „Kasdairas“ veiklos nutraukimÄ bei atsiskaitymo su įmonės kreditoriais eliminavimÄ (2 punktas);

3) UAB „Kasdairas“ turtas buvo parduotas (perleistas) mažesnėmis negu rinkos kainomis ar iÅ¡ viso neatlygintinai asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudus ryÅ¡iai (3 punktas); 4) UAB „Kasdairas“ esant nemokiai, 2016–2017 metais iki bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo buvo panaikintos visos galimybės nukreipti kreditorių reikalavimų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės turtÄ , nes visas vertingiausias bendrovės turtas buvo perleistas su nemokia bendrove susijusiems asmenims. Suinteresuotas asmuo K.

K., nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartimi, pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė minėtÄ teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ grÄ Å¾inti spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs K. K. atskirÄ jį skundÄ , nutarė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumÄ bei padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Kreditorius K. K. (buvęs UAB „Kasdairas“ vadovas ir vienintelis akcininkas) pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėjant bankroto administratorės UAB „Bankrotas“ praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu, prašė atnaujinti procesÄ grįžtant į pareiÅ¡kimo priėmimo stadijÄ ir pripažinti, kad 2018 m. kovo 19 d. pateiktas pareiÅ¡kimas dėl tyčinio bankroto, buvo paduotas praleidus 6 mėnesių senaties terminÄ nepapraÅ¡ius jo pratęsti, kad pareiÅ¡kimas pateiktas asmens, neturinčio įgaliojimo jį paduoti, nes nepasiraÅ¡yta Pavedimo sutartis bei grÄ Å¾inti pareiÅ¡kimÄ jį padavusiam asmeniui.

Jei teismas neatsisakytų priimti 2018 m. kovo 19 d. pareiÅ¡kimo dėl tyčinio bankroto, prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti, pripažįstant kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ , melagingÄ , pažeidžiantį sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus, nustatyti teisingÄ bendrovės nemokumo momentÄ , bylÄ nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Nurodė, jog procesas turėtų bÅ«ti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pagrindu.

PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad: 1) 2018 m. sausio 5 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, po kurio Pavedimo sutartis su UAB „Bankrotas“ nebuvo pasiraÅ¡yta ir tai iÅ¡aiÅ¡kėjo tik 2020 m. balandžio 6 d. (Å¡i aplinkybė patvirtinta 2020 m. balandžio 6 d. VMI prie FM atstovės D. S.-G. praneÅ¡imu ir 2020 m. balandžio 7 d. VÄ® Turto banko atstovės I. P. raÅ¡tu), todėl administratorė nebuvo įgaliota veikti kreditorių vardu, o administratorės įgaliojimai nutrÅ«ko 2018 m. sausio 15 d. ir pareiÅ¡kimÄ teismui padavė neįgaliotas asmuo;

2) Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-884-381/2020 patvirtino D. K. kreditorinį reikalavimÄ 52 551,28 Eur sumai, kuris atsirado 2015 m. kovo 16 d.; 3) 2018 m. kovo 19 d. UAB „Bankrotas“ atstovas S. G. Vilniaus apygardos teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir pareiÅ¡kime nurodė melagingus teiginius: apie bendrovės nemokumo momentÄ , apie sudarytus įmonei tariamai nenaudingus sandorius – prekių pardavimÄ D. K., buto pardavimÄ D.

K. ir K. K., už kurį neapmokėta, nors įmonė turėjo prievolių kitiems kreditoriams; direktorius sÄ moningai blogai valdė įmonę, netinkamai vykdė pareigas ir įmonei esant nemokiai ilgÄ laikÄ sÄ miningai neinicijavo bankroto bylos ir padarė didelę žalÄ Ä¯monės kreditoriams; be to nurodė, kad visos nurodytos aplinkybės ir faktai galimai atitinka LR BK 209 str. reglamenuojamÄ nusikalstamo bankroto sÄ vokÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, Å¡iais melagingais paaiÅ¡kinimais Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi UAB „Kasdairas“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

Tačiau paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės: a) 2020 m. kovo 31 d. AVNT atliko UAB „Bankrotas“ patikrinimÄ ir tyrimo iÅ¡vadoje nustatė, kad UAB „Bankrotas“ neįvykdė Ä®BÄ® numatytos pareigos ir po 2017 m. rugpjūčio 7 d., kai įsigaliojo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto iÅ¡kėlimo, niekuomet nenuvyko į įmonę perimti turto ir dokumentų (Å¡ios iÅ¡vados UAB „Bankrotas“ neskundė); b) 2020 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė R.

M., vadovaudama ikiteisminiam tyrimui Nr. 02-2-00595-18, priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl LR BK 208 str. 1 dalies ir 209 str. nusikalstamų veikų, nes nenustatė nei vieno sandorio, kuris įmonei buvo ar galėjo bÅ«ti nenaudingas ir nustatė, kad tiek D. K., tiek D. K. už pirktas prekes atsiskaitė iÅ¡ anksto (D. K. atsiskaitė 2015 m. kovo 16 d., o D. K. nuo 2016 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. kovo 29 d.). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino 2020 m. birželio 15 d., 2020 m. birželio 10 d. jam atsiųstas praneÅ¡imas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimÄ .

PareiÅ¡kėjas kvestionuoja įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes, su jomis nesutinka, nurodo, kad bankroto administratorė net nebandė nustatyti realaus įmonės nemokumo momento, nemokumas negalėjo kilti iki 2017 m. vasario mėnesio. Nenustačius nemokumo momento negalima konstatuoti, kad bendrovei esant nemokiai buvo sudaryti sandoriai, kurie pažeidė kreditorių interesus. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas BUAB „Kasdairas“ prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios jam nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, prieÅ¡ingai – pareiÅ¡kėjas minimas aplinkybes nurodė bylÄ nagrinėjančiam teismui, siekė jas įrodyti. Aplinkybė, kad sutartis su bankroto administratore atitinkamu metu nebuvo pasiraÅ¡yta, praÅ¡ymui atnaujinti bylos procesÄ neturi įtakos, kadangi administratorė veikė teismo nutarties pagrindu. PareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje, o be to, pagrindo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje nėra.

Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimais prašė tenkinti K. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, iÅ¡ esmės nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes kaip ir pareiÅ¡kėjas, taip pat iÅ¡dėstė savo pozicijÄ bei argumentus, kuriais nesutinka su įsiteisėjusiais teismų sprendimais. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmestinas. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiÅ«rėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebÅ«tų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai.

Taigi proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik iÅ¡imtiniais atvejais. Jų baigtinis sÄ raÅ¡as yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , pažymėta, kad vienas esminių teisės virÅ¡enybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbÄ res judicata principui.

Laikantis Å¡io principo, teismams galutinai iÅ¡sprendus ginÄÄ , jų sprendimas neturėtų bÅ«ti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumÄ . Remiantis Å¡iuo principu, jokia proceso Å¡alis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesÄ tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiÅ«rėjimas neturėtų bÅ«ti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52).

Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiÅ«ros procese reiÅ¡kia nukrypimÄ nuo teisinio apibrėžtumo principo. Å is nukrypimas bÅ«tų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai bÅ«tų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės Å¡varos“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali bÅ«ti panaikintas tik siekiant iÅ¡taisyti klaidÄ , iÅ¡ tiesų turinčiÄ esminę reikÅ¡mę teisminei sistemai (žr.

EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 40713/04, par. 18). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad, siekiant užtikrinti normaliÄ civilinių santykių raidÄ , bÅ«tinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesÄ Ä¯siteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje iÅ¡spręsto Å¡alių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.

Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas iÅ¡imtiniu bÅ«du įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Ä®statyme bylos Å¡alims nesuteikiama teisės atnaujinti procesÄ vien siekiant pakartotinio bylos iÅ¡nagrinėjimo, o praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ ribojami laiku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; kt.).

Teisingas ir efektyvus procesas yra vieni iÅ¡ civilinio proceso tikslų. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių, aiÅ¡kinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Civilinio proceso tikslų (teisingo ir efektyvaus proceso) siekimas atsispindi procesinių terminų plotmėje.

Ä®statymų leidėjas procesinių terminų nustatymÄ ir taikymÄ Ä¯tvirtina keliais bÅ«dais. Pirma, suteikia teismui diskrecijÄ Â pačiam nustatyti terminus ir kontroliuoti proceso eigÄ , įtvirtindamas reikalavimÄ bylas nagrinėti per įmanomai trumpiausiÄ terminÄ bei nustatydamas santykinai apibrėžtus terminus, pvz., nedelsiant (CPK 105 straipsnio 3 dalis, 108 straipsnio 2 dalis). Antra, įstatymų leidėjas nustato konkrečius procesinius terminus atskiriems procesiniams veiksmams atlikti, inter alia (be kita ko), terminÄ praÅ¡ymui atnaujinti procesÄ pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis).

Nurodyto termino buvimas koreliuoja su teisinio tikrumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo nuostatomis, kadangi jokiais terminais neapribota galimybė inicijuoti proceso atnaujinimÄ neužtikrintų teisinio apibrėžtumo principo įgyvendinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iÅ¡ sÄ lygų atnaujinti procesÄ â€“ CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ . Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų laikymÄ si, užkirsti keliÄ piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžiÄ , atsižvelgiama ne tik į pareiÅ¡kėjo nurodomÄ sužinojimo momentÄ , bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ , veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rÅ«pestingai, rÅ«pindamasis savo galbÅ«t pažeistų teisių gynyba (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytÄ Â kasacinio teismo praktikÄ ). Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto iÅ¡imtinumÄ bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti keliÄ proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ padavimo terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiÅ¡kėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019 19 punktas).

PraÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindÄ momentÄ Ä¯rodančius duomenis. TokiÄ pareigÄ suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindÄ , – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal Å¡alių pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.eB2-563-432/2020, kurios nagrinėjimÄ dalyje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu pareiÅ¡kėjas K. K. praÅ¡o atnaujinti, bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iÅ¡nagrinėjo 2018 m. birželio 5 d. Minėta, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2018 m. spalio 4 d. iÅ¡nagrinėjęs K. K. atskirÄ jį skundÄ 2018 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1319-381/2018 K.

K. atskirojo skundo netenkino, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistÄ , konstatavo, kad byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai. Pažymėtina, kad pateikdamas minimÄ atskirÄ jį skundÄ apeliantas (pareiÅ¡kėjas) taip pat, kaip ir praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo, nurodė, jog skundžiamoje nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai vertino faktinę įmonės mokumo situacijÄ .

Apeliantais K. K. minimame skunde taip pat nurodė savo pozicijÄ dėl suinteresuoto asmens D. K. bei D. K. su įmone sudarytų sandorių teisėtumo. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad pareiÅ¡kėjas K. K. buvo ne tik bankrutavusios įmonės UAB „Kasdairas“ vadovas ir akcininkas, bet taip pat ir kreditorius - bankroto byloje dar 2017 m. lapkričio 3 d. teismo nutartimi įtrauktas į įmonės pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Taigi, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę aktyviai domėtis tiek įmonės bankroto eiga, tiek civilinėje bankroto byloje buvusiais įvykiais procese tiesiogiai ar per įgaliotÄ atstovÄ , o taip pat dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus, o taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iÅ¡ administratoriaus informacijÄ apie įmonės bankroto bylos eigÄ , kreiptis į teismÄ dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, ir, atitinkamai dėl jų vykdymo ar nevykdymo (galiojusios redakcijos Ä®BÄ® 21 str. 2 d., 22 str. 6 d.).

Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad proceso atnaujinimo pagrindu jo nurodomas aplinkybes jis sužinojo (galėjo sužinoti) tik šių metų kovo – balandžio mėnesiais, kadangi apdairiai ir atsakingai realizuodamas minėtas teisės aktuose reglamentuotas savo kaip bankrutuojančios įmonės valdymo organo ir kaip akcininko, o taip pat ir kaip kreditoriaus teises, pareiškėjas aplinkybę dėl bankroto administratorės pavedimo sutarties pasirašymo ar nepasirašymo 2017 – 2018 metais ar nuvykimo ar nenuvykimo į įmonės buveinę galėjo sužinoti iš karto, o ne 2020 m. gavęs elektroninius laiškus iš kitų kreditorių pagal suinteresuoto asmens (artimojo giminaičio) D.

K. paklausimÄ , ar gavęs Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos 2020 m. kovo 31 d. IÅ¡vadÄ dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankrotas“ ir jo įgalioto asmens S. G. neplaninio veiklos patikrinimo Nr.D4-459, kuris vėlgi buvo atliktas paties giminaičių D. K. bei K. K. skundų pagrindu. Aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo D. K. į UAB „Kasdairas“ sÄ skaitÄ dar 2015 m. kovo 16 d. pervedė 47 000 Eur sumÄ pareiÅ¡kėjui taip pat buvo žinoma bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu, todėl neatitinka tikrovės pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo nurodoma aplinkybė, kad apie tokį mokėjimÄ pareiÅ¡kėjas galėjo sužinoti tik gavęs Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį, priimtÄ byloje Nr.e2-884-381/2020 arba gavęs ir susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020 m. balandžio 6 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ dėl dalies nusikalstamų veikų.

Minėta, kad teikdamas atskirÄ jį skundÄ bankroto byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, pareiÅ¡kėjas taip pat nurodė apie bankrutuojančios įmonės ir D. K. bei D. K. su įmone UAB „Kasdairas“ sudarytus sandorius. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartyje nurodytos (nustatytos) aplinkybės apie tai, kad D. K. 2015 m. kovo 16 d. sumokėjo įmonei 47 000 Eur, pareiÅ¡kėjui ir anksčiau buvo žinomos.

Vien tai, kad D. K. minima Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pripažinta įmonės kreditore ir įtraukta į BUAB „Kasdairas“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su nurodyto dydžio kreditoriniu reikalavimu, savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad nutarties priėmimo metu pareiÅ¡kėjui tapo žinoma nauja reikÅ¡minga aplinkybė. Teisėjų kolegija minimos nutarties 29 punkte, 30 punkte ir 31 punkte argumentavo, jog byloje nėra ginčo, jog minimas mokėjimas buvo atliktas, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog D.

K. ir K. K. su bendrove neatsiskaitė, Lietuvos apeliacinis teismas priteisė bendrovei iÅ¡ pastarųjų 47 000 Eur skolÄ (nutarties 29 punktas). Lietuvos apeliaciniam teismui nustačius (CPK 182 str. 2 p.), kad D. K. sumokėjo bendrovei 47 000 Eur, tačiau pripažinus, kad iÅ¡ankstinis (2015 m. kovo 16 d.) mokėjimas bendrovei už pastarosios siektÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ nepatvirtina kainos pagal Buto pirkimo-pardavimo sutartį BUAB „Kasdairas“ sumokėjimo, taip pat bankroto byloje nesant įrodymų, kad minėta 47 000 Eur suma pareiÅ¡kėjai buvo kokiu nors bÅ«du grÄ Å¾inta, teisėjų kolegija sprendė, jog bendrovė tokiu bÅ«du be jokio teisinio pagrindo praturtėjo pareiÅ¡kėjos sÄ skaita, todėl pripažino jÄ kreditore.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek apie pareiÅ¡kime dėl proceso atnaujinimo nurodytų ginčo sandorių sudarymo bei atsiskaitymo pagal juos aplinkybes, tiek apie bankroto administratorės ar jo įgalioto asmens veiksmus ar neveikimÄ ar pavedimo sutarties nepasiraÅ¡ymÄ , tiek apie bendrovės finansinę bÅ«klę bei nemokumo atsiradimo momentÄ pareiÅ¡kėjas žinojo (galėjo sužinoti) aktualiu laikotarpiu, o ne susipažinęs su 2020 m. kovo – balandžio mėnesiais D. K. gautais elektroniniais laiÅ¡kais į jo paties pateiktus paklausimus ar susipažinęs su gautais 2020 m. balandžio 6 d. prokurorės nutarimu ar Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų misterijos (trumpinama – AATVNVT, Tarnyba) 2020 m. kovo 31 d.

IÅ¡vada arba Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi. Nagrinėjamu atveju teismų procesiniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės ar jų įvertinimas, o taip pat ikiteisminio tyrimo organo procesiniame sprendime ar administratorės veiklÄ tikrinusios Tarnybos patikrinimo iÅ¡vadoje padarytos (tikėtinos) iÅ¡vados savaime negali bÅ«ti laikomos pareiÅ¡kėjo K. K. nurodomų esminių faktinių aplinkybių sužinojimo momentu. PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkte įtvirtintais pagrindais teisme gautas 2020 m. birželio 23 d., t. y. praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

PareiÅ¡kėjas nepagrįstai skaičiuoja tariamai naujų aplinkybių sužinojimo momentÄ nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties ar prokuratÅ«ros prokurorės bei AATVNVT IÅ¡vados gavimo dienos. Ä®siteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo bÅ«tų buvę nustatyti žinomai melagingi Å¡alies ar trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto iÅ¡vada, žinomai neteisingas vertinas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas pareiÅ¡kėjas apskritai nepateikia (pareiÅ¡kėjas net nenurodo tokio nuosprendžio buvimo fakto).

Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytÄ ar teismo paskirtÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Pažymėtina, kad sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimÄ bÅ«tina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinis bÅ«das įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiÅ«rėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms.

Dėl to praleistas terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar praÅ¡ymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiÅ«ra, įvertindamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę inicijuoti proceso atnaujinimÄ dėl įstatyme nustatytos procedÅ«ros nesilaikymo, bÅ«tina įvertinti, ar termino praleidimÄ lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio aplinkybės. KlausimÄ , ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ , elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Be kita ko, turi bÅ«ti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienÄ konkrečiÄ situacijÄ bÅ«tina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimÄ Ä¯vertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ ir pan. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindÄ praleistÄ procesinį terminÄ atnaujinti, gali bÅ«ti pripažįstamos tik Å¡io termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ Ä¯gyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios.

Teismui nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo (paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo). Minėta, kad teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme pareiÅ¡kėjas bylos nagrinėjime dalyvavo pateikdamas atskirÄ jį skundÄ (nurodydamas jo manymu reikÅ¡mingas aplinkybes), taigi, apie teismo procesinį sprendimÄ pareiÅ¡kėjas sužinojo 2018 metais, ir siekdamas apginti savo teises tais pačiais 2018 metais pateikė byloje atskirÄ jį skundÄ (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr.e2-1319-381/2018).

Apeliacinės instancijos teismas apelianto (pareiÅ¡kėjo) nurodytas aplinkybes vertino ir pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ (nutartį) paliko nepakeistÄ , teisėjų kolegija nekonstatavo pirmosios instancijos teismo civilinio proceso kodekso normų ar materialinių teisės normų pažeidimo dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių ar bankroto administratoriaus pavedimo sutarties nepasiraÅ¡ymo. Å ios iÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui buvo žinoma visa civilinės bankroto bylos eiga, taigi įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas praÅ¡ymui dėl proceso atnaujinimo paduoti buvo praleistas be svarbių priežasčių, todėl atnaujinti jo nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybÄ . Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir pan. Civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ savo nuožiÅ«ra, o taip pat savo nuožiÅ«ra naudotis civilinio proceso teisėmis bei Ä®BÄ® teisėmis, pareikÅ¡ti praÅ¡ymus byloje, gauti dokumentus, apskųsti atitinkamus asmenų veiksmus ar neveikimÄ .

Gindami pažeistas civilines teises įstatymuose numatytais bÅ«dais, asmenys privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir nepiktnaudžiauti subjektine teise (CK 1.137 straipsnis). Dėl bylos atnaujinimo pagrindo: Asmuo, besikreipiantis su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ , privalo įrodyti esant bent vienÄ CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikÅ¡mę bylai ir bÅ«tų neatskiriamai susijusi su iÅ¡nagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip bÅ«tų užtikrintas Å¡io proceso instituto tikslas ir reikÅ¡mė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibÅ«dinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimÄ , o teisiÅ¡kai Å¡ias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

Nagrinėjamu atveju praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 3 punktu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas, kaip jau buvo minėta, kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo bÅ«tų buvę nustatyti žinomai melagingi Å¡alies ar trečiojo asmens paaiÅ¡kinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto iÅ¡vada, žinomai neteisingas vertinas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas ir nenurodė tokio nuosprendžio esant, plačiau dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto pagrindo teismas nepasisakys.

Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiÅ¡kėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylÄ ir priimant sprendimÄ ; jos pareiÅ¡kėjui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos; aplinkybės pareiÅ¡kėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikÅ¡mę bylai, t. y. jeigu jos bÅ«tų buvusios žinomos nagrinėjant bylÄ , bÅ«tų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobÅ«dis turi bÅ«ti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso Å¡alių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo iÅ¡vada, jÄ pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiÅ¡kia, kad dėl naujų duomenų gavimo bÅ«tų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus iÅ¡spręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletÄ , visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies) arba teismo sprendimÄ pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Jeigu praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iÅ¡ naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių požymio, jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Å¡iuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

Nagrinėjamoje byloje praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikęs pareiÅ¡kėjas kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę nurodė tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020, AATVNVT 2020 m. kovo 31 d. pateikė IÅ¡vadÄ dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankrotas“ ir jo įgalioto asmens S. G. neplaninio veiklos patikrinimo Nr.D4-459, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė 2020 m. kovo 6 d. priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr.02-2-00595-18 dalyje dėl nusikalstamų veikų, nustatytų LR BK 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, nenustačius Å¡ių nusikalstamų veikų sudėties požymių.

Taigi, pareiÅ¡kėjas savo praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ iÅ¡ esmės siÅ«lo atnaujinti procesÄ ir nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo vertinti įrodymus (procesinius sprendimus, iÅ¡vadÄ ), kurių nebuvo nagrinėjant bylÄ . PraÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, bÅ«dingus naujai paaiÅ¡kėjusioms aplinkybėms. PrieÅ¡ingu atveju jos negali bÅ«ti pripažintos naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Atsižvelgdamas į tai teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ pateikusio pareiÅ¡kėjo K.

K. nurodomos aplinkybės nepagrindžia CPK 366 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Minėta, jog nagrinėjamoje byloje pagal bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Kasdairas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi pripažino bankrotÄ tyčiniu, nurodė, kad atsakovė nuo 2016 metų rudens pradėjo nevykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams. Kadangi atsakovė jau 2016 metais buvo nemoki, jos vadovas pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį privalėjo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, tačiau ne tik to nepadarė, tačiau ir toliau didino bendrovės įsipareigojimus.

Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Kasdairas“ nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 23 d. su atsakovės direktoriumi K. K. (pareiÅ¡kėju) artimais ryÅ¡iais susijusiam asmeniui D. K., kuris buvo ir atsakovės komercijos direktorius, pardavė turto ir prekių už 58 714,40 Eur, tačiau D. K. atsakovei sumokėjo tik 43 273,69 Eur. Taigi D. K. liko skolingas atsakovei 15 440,71 Eur. Å i suma atsakovei nėra sumokėta iki Å¡iol. Atsakovė, atstovaujama K. K., 2017 m. vasario 13 d. už 47 000 Eur pardavė butÄ D.

K., už kurį ji neatsiskaitė. Teismas sprendė, kad prekės ir butas buvo parduoti tuo metu, kai atsakovė jau buvo nemoki, o jos direktorius, sudaręs Å¡iuos sandorius, iÅ¡ anksto žinojo, jog pirkėjai už įsigytÄ turtÄ neatsiskaitys. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad K. K., bÅ«damas bendrovės vadovu, sÄ moningai sudarė prekių ir buto pardavimo sutartis, žinodamas, jog D. K. ir D. K. už įsigytÄ turtÄ neatsiskaitys, patvirtina ir tai, kad K. K. neatliko jokių veiksmų tam, jog iÅ¡ Å¡ių asmenų atsakovės naudai bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kotos skolos.

Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovas K. K., gavęs vienos iÅ¡ pagrindinių kreditorių UAB „Asia tasty“ 2016 m. lapkričio 9 d. pretenzijÄ dėl neapmokėtos 20 933,10 Eur skolos, taip pat esant pradelstiems įsipareigojimams kitiems UAB „Kasdairas“ kreditoriams, neturėjo jokios teisės sudaryti Å¡ių sandorių, nes jie prieÅ¡taravo atsakovės ir jos kreditorių interesams. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovės veikla buvo organizuojama taip, jog jos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ UAB „Kasdairas“ turtÄ bÅ«tų apribotos ar apskritai panaikintos.

Atsakovės vadovas K. K. nurodytus sandorius sudarė žinodamas, kad bendrovės kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes atsakovė po nurodytų sandorių nebeturės pakankamai turto įsipareigojimams įvykdyti. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad jos atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų sÄ lygas, todėl yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotÄ tyčiniu, nes:

1) atsakovės vadovas ir vienintelis akcininkas K. K. sÄ moningai blogai valdė bendrovę, netinkamai vykdė pareigas, susijusias su atsakovės valdymu, ir, esant įmonei nemokiai, ilgÄ laikÄ sÄ moningai neinicijavo bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo, neatliko kitų direktoriaus (administracijos vadovo) pareigų (1 punktas);

2) bendrovei esant nemokiai, prieÅ¡ pat iÅ¡keliant bankroto bylÄ , buvo sudaryti atsakovei ir jos kreditoriams ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai su įmonės vadovu artimais ryÅ¡iais susijusiais asmenims, o tai lėmė UAB „Kasdairas“ veiklos nutraukimÄ bei atsiskaitymo su įmonės kreditoriais eliminavimÄ (2 punktas);

3) bendrovės turtas buvo parduotas (perleistas) mažesnėmis negu rinkos kainomis ar iš viso neatlygintinai asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudus ryšiai (3 punktas);

4) bendrovei esant nemokiai, 2016–2017 metais iki bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo buvo panaikintos visos galimybės nukreipti kreditorių reikalavimų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ atsakovės turtÄ , nes visas vertingiausias bendrovės turtas buvo perleistas su nemokia bendrove susijusiems asmenims (4 punktas. Kaip jau buvo minėta, visus pareiÅ¡kėjo nesutikimo su atsakovės bankroto pripažinimu tyčiniu argumentus apeliantas buvo iÅ¡dėstęs atskirajame skunde, kuriuos Lietuvos apeliacinis teismas įvertino 2018 m. spalio 10 d. nutartyje.

Apeliantas minimoje byloje neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovė BUAB „Kasdairas“ jau 2016 metais buvo nemoki, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad apeliantui (pareiÅ¡kėjui), kaip įmonės akcininkui ir vadovui, kuriam įmonės finansinė padėtis turėjo bÅ«ti žinoma geriausiai, kilo Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. IÅ¡ skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų matyti, kad tyčinio bankroto požymių egzistavimas buvo konstatuotas nustačius, jog 2017 metais atsakovės turtas pažeidžiant įmonės kreditorių interesus buvo perleistas su įmonės vadovu artimais ryÅ¡iais susijusiems asmenims – sutuoktinei D.

K. bei sÅ«nui D. K.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga paneigia Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio taikymo galimybę, tačiau patvirtina kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų tyčinio bankroto požymių, įtvirtintų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, taikymo pagrįstumÄ . PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, kuriomis grindžiami su D. K. sudaryti sandoriai, ir buto pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad atsakovės turtas buvo perleistas už tam tikrÄ Å¡iuose dokumentuose nurodytÄ kainÄ , t. y. ne neatlygintinai, be to, kaip teisingai nurodo apeliantas, bankroto administratorė nei praÅ¡yme dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nei Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 neįrodinėjo, jog susitarta turto perleidimo kaina neatitinka rinkos kainos.

Taigi pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimo nėra teisinga, tačiau tai savaime nedaro nepagrįsta galutinės pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad yra pagrindas atsakovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, nes buvo nustatyti ir kiti tyčinio bankroto požymiai, o tokių požymių skaičius nėra svarbus sprendžiant klausimÄ , ar atsakovės bankrotas pripažintinas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo– pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad butas parduodamas už 47 000 Eur, kuriuos pirkėja (D.

K.) prieÅ¡ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymÄ sumokėjo pardavėjai (atsakovei) banko piniginių lėšų pavedimu į atsakovės sÄ skaitÄ . Å io buto pardavimas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip teisėtas, pagrįstas ir atsakovės kreditorių interesų nepažeidžiantis sandoris, jeigu buto kaina bÅ«tų realiai sumokėta atsakovei, nes tokiu atveju nebÅ«tų pagrindo konstatuoti atsakovės turto sumažėjimÄ , tačiau byloje nėra atsiskaitymÄ už butÄ patvirtinančių dokumentų.

PrieÅ¡ingai, atsakovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as už 2017 metus patvirtina, kad jokių lėšų iÅ¡ D. K. 2017 metais atsakovė negavo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad atsakovės direktorius, sudaręs šį sandorį tuo metu, kai atsakovė jau buvo nemoki, iÅ¡ anksto žinojo, jog pirkėja už įsigytÄ turtÄ neatsiskaitys, apeliantas atskirajame skunde net neįrodinėjo, kad už parduotÄ butÄ buvo realiai atsiskaityta, nepaneigė, jog dėl to, kad pirkėja neatsiskaitė už įsigytÄ turtÄ , tai buvo atsakovei ir jos kreditoriams nenaudingas (žalingas) sandoris.

Vilniaus apygardos teismas, 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 konstatavęs, kad už butÄ pagal 2017 m. vasario 13 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nebuvo atsiskaityta, priteisė buto kainÄ (47 000 Eur) BUAB „Kasdairas“ naudai. Å iame sprendime yra konstatuotos tos pačios aplinkybės, kurias nustatė pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje pripažindamas, kad buto pirkimo–pardavimo sandoris buvo nenaudingas atsakovei ir jos kreditoriams, nes sumažino jų galimybes patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ atsakovės turto masės, kuri dėl Å¡io sandorio sudarymo sumažėjo.

Jokių Å¡ias pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė. Pagal byloje esančius duomenis net ir įvertinus mokėjimus avansu, kuriuos pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. K. sumokėtÄ sumÄ , taip pat vertino, D. K. nuo 2017 m. sausio 23 d. iki 2017 m. liepos 27 d. sumokėta suma (43 273,69 Eur) yra mažesnė už atsakovės nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 23 d. jam iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nurodytas mokėtinas sumas (58 714,40 Eur).

Jeigu, kaip teigia apeliantas Å¡ioje byloje, D. K. už suteikiamas paslaugas bei prekes visada bÅ«tų mokėjęs avansu, o PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«tų iÅ¡raÅ¡omos vėliau, tokiu atveju D. K. skola atsakovei nebÅ«tų susidariusi. Taigi apeliantas, kaip atsakovės direktorius, tuo metu, kai atsakovė jau buvo nemoki, organizuodamas įmonės veiklÄ taip, kad jo sÅ«nui buvo teikiamos prekės ir paslaugos, už kurias iÅ¡ dalies nebuvo atsiskaityta, neveikė įmonės atžvilgiu ekonomiÅ¡kai naudingiausiu bÅ«du ir sumažino jos kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iÅ¡ atsakovės turto masės, kuri dėl tokios nuostolingos veiklos sumažėjo.

Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3434-661/2018 pripažino pagrįstais ir įrodytais BUAB „Kasdairas“ argumentus dėl neteisėtų 2017 metais, t. y. kai atsakovė jau buvo nemoki, atliktų įskaitymų už D. K. parduotÄ atsakovės turtÄ , nes Å¡iais sandoriais jam suteikta pirmenybė prieÅ¡ kitus atsakovės kreditorius patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ atsakovės turto. Lietuvos apeliacinis teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog aptartos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės veiklos organizavimu, turto perleidimu, įsipareigojimų didinimu, visiÅ¡kai atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

Jeigu apeliantas bÅ«tų tinkamai vykdęs savo pareigas, veikęs įmonės interesais, laiku kreipęsis į teismÄ dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo, Å¡ie sandoriai su jam artimais asmenimis nebÅ«tų įvykę, papildomi įsipareigojimai nebÅ«tų atsiradę, atsakovė turėtų daugiau turto ir visi atsakovės kreditoriai bÅ«tų turėję didesnes galimybes patenkinti savo reikalavimus Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Tačiau Å¡iuo atveju apeliantas elgėsi prieÅ¡ingai ir nemokios įmonės veiklÄ 2017 m. pirmÄ jį pusmetį organizavo sudarinėdamas su savo artimaisiais giminaičiais atsakovei ir jos kreditoriams nenaudingus sandorius.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantas, esant atsakovei nemokiai, sÄ moningai neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, per tÄ laikÄ dar didino nemokios įmonės skolas ir mažino jos turtÄ , jį perleisdamas susijusiems asmenims (2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo–pardavimo sutartis ir prekių bei paslaugų teikimas D. K. pagal nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 23 d. iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas). Taigi Å¡iuo atveju egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp sÄ moningo bankroto bylos bendrovei neinicijavimo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Nors byloje nėra duomenų, kad įmonės nemokumas yra neteisėtų veiksmų rezultatas, tačiau vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį esmingai pažeidė kreditorių teises, nes vertingiausias bendrovės turtas buvo perleistas jai jau esant nemokiai, tačiau dar iki bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo. Minėta, kad praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ bankroto bylos dalyje dėl tyčinio bankroto, pareiÅ¡kėjas pateikė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2020 m. kovo 6 d. priimtÄ nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr.02-2-00595-18 dalyje dėl nusikalstamų veikų, nustatytų LR BK 208 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, nenustačius Å¡ių nusikalstamų veikų sudėties požymių.

Minimame nutarime nurodoma, jog dalis bendrovės dokumentų bankroto administratorei buvo perduoti laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 27 iki 2017 spalio 17 d., dalis įmonės dokumentų kratos metu buvo paimta iÅ¡ pareiÅ¡kėjo K. K.. Atlikus įmonės Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ pateikta specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad pagrindinių įmonės UAB „Kasdairas“ mokumo rodiklių reikÅ¡mės 2015 m., 2016 m., 2017 m. rugpjūčio 31 d. buvo mažesnės už normines, tai reiÅ¡kia, kad įmonė turėjo mokumo problemų, dirbo nuostolingai, įmonė nuo 2015 m. gruodžio 31 d. atitiko nemokios įmonės statusÄ .

Tyrimui nebuvo pateikti buhalterinių sÄ skaitų apskaitos registrai, pagrindžiantys pirkėjų skolų apskaitÄ , todėl nėra galimybės nustatyti, ar D. K. 2015 m. kovo 16 mokėjimo nurodymu į įmonės sÄ skaitÄ Ä¯mokėti 47 000 Eur buvo skirti atsiskaitymui už įgytÄ butÄ Palangoje. Kadangi tyrimui nepateikti įmonės nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. liepos 27 d. buhalterinių sÄ skaitų apskaitos registrai: turto apskaitos, įsipareigojimų apskaitos, kreditorių ir debitorių sÄ raÅ¡ai nurodant skolų sumas ir pradelstus įsipareigojimus, nėra galimybės nustatyti, kokiÄ Ä¯takÄ Ä¯monės finansinei bÅ«klei turėjo su D., D. ir K.

K. sudaryti sandoriai. Pateikti duomenys reiÅ¡kia, kad UAB „Kasdairas“ neturėdama pakankamai pinigų vykdyti veiklai pirko nekilnojamÄ jį turtÄ (žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, butÄ Palangos m.), tuo didindama kreditorinius įsipareigojimus. Atlikus papildomÄ UAB „Kasdairas“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ pateikta specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad tarp tyrimui pateiktų UAB „Kasdairas“ dokumentų yra 2017 m. vasario 13 d. buto pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kuriÄ UAB „Kasdairas“ parduoda butÄ Palangoje už 47 000 Eur, kurios pirkėjas prieÅ¡ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymÄ sumokėjo pavedimu į įmonės sÄ skaitÄ .

Buto pardavimÄ UAB „Kasdairas“ įformino iÅ¡raÅ¡ydama 2017 m. vasario 13 d. pardavimo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kurioje nurodytas pirkėjas – D. K., kuri taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja. Ikiteisminiame tyrime taip pat buvo apklaustas pareiÅ¡kėjas K. K., jis nurodė, jog dėl jo ligos įmonę valdė sÅ«nus D. K., kiek prisimena, įmonė tapo nemoki nuo 2016 m. pabaigos, kai įmonei buvo priimti nepalankÅ«s sprendimai, apie bankroto bylÄ sužinojo tik tada, kai buvo priimtas teismo sprendimas iÅ¡kelti bankroto bylÄ ; nurodė, kad jam nėra žinoma ar atsiskaityta už butÄ Palangoje, visus dokumentus ruošė sÅ«nus.

Prokurorės nutarime nurodoma, kad D. K. atsisakė bÅ«ti apklausiamas. Ä®vertinusi tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus, specialisto iÅ¡vadomis nustatytas aplinkybes, pateiktų dokumentų turinį, prokurorė kaip manytinÄ nurodė, jog už perleistÄ bÅ«tÄ Palangoje D. K. su UAB „Kasdairas“ atsiskaitė dar 2016 m. kovo 16 d., o D. K. už didžiÄ jÄ dalį jam pagal 8 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras parduotų prekių ir suteiktų paslaugų atsiskaitė pavedimais ir grynais 2016-04-22 – 2017-03-29 laikotarpiu.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti ar minėtais mokėjimais D. K. ir D. K. atsiskaitė bÅ«tent už jiems perleistÄ turtÄ . Tačiau jokių duomenų apie tai, kad už kokias nors kitas nei aptariamas prekes ar paslaugas, tyrimo metu taip pat negauta. Apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, prokurorė nutarė, jog nėra pagrindo manyti, kad D. K. ir D. K. UAB „Kasdairas“ turtas buvo perleistas neatlygintinai ar to buvo siekiama ir kad perleidžiant minėtÄ turtÄ UAB „Kasdairas“ kreditoriams buvo padaryta žala.

Pagal sandorius matyti, kad realiai už UAB „Kasdairas“ pirktÄ minėtÄ turtÄ apmokėjo D. K., kuriai vėliau už tÄ pačiÄ kainÄ buvo perleistas UAB „Kasdairas“ nekilnojamasis turtas padarant užskaitÄ . Todėl teigti, kad nupirkus minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ buvo nepagrįstai padidinti UAB „Kasdairas“ kreditoriniai įsipareigojimai ar tuo padaryta žala pačiai UAB „Kasdairas“ ir jos kreditoriams, nėra pagrindo. Apibendrinant padaryta iÅ¡vada, jog tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, partvirtinančių, kad UAB „Kasdairas“ bankrotÄ nulėmė ginčijami turi ir paslaugų perleidimai su jos vadovu susijusiems asmenims, t. y. kad buvo padaryta LR BK 209 str. nustatyta nusikalstama veika.

Nutarime nustatyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Kasdairas“ ekonominė padėtis buvo sunki, ji buvo nemoki, jai grėsė bankrotas ir ji neturėjo galimybės patenkinti visų savo kreditorių reikalavimų. 2017 m. buvo įforminti įmonės turto ir paslaugų perdavimo K. už, tikėtina, anksčiau jų avansu bendrovei įmokėtas pinigų sumas, t. y. patenkinti jų kreditoriniai reikalavimai. Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 208 str. 1 d. kyla tuomet, kai įmonei esant nemokiai, gręsiant bankrotui bei neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkinami ar užtikrinami vieno ar keleto iš jų reikalavimai ir dėl to padaroma turtinės žalos kitiems kreditoriams.

Pagal specialisto iÅ¡vadÄ Ä¯monei esant nemokiai ir gręsiant bankrotui, iÅ¡ dalies buvo tenkinami beveik visų bankroto byloje patvirtintų UAB „Kasdairas“ kreditorių reikalavimai (už 358 865,87 Eur sumÄ ) bei pilnai patenkinti (atsiskaitant pavedimu ar grynais) kreditorių reikalavimai už 243 920, 79 Eur sumÄ , iÅ¡ viso patenkinta reikalavimų už 602 786,66 Eur sumÄ , kai tuo tarpu liko nepatenkinta bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma – 139 698,08 Eur. Ä®vertinus aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad 2016 – 2017 m. m. buvo patenkinti tik vieno ar kelių K. reikalavimai.

Nesant Å¡io bÅ«tino LR BK 208 str. 1 d. nustatytos veikos požymio, ikiteisminis tyrimas dalyje dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nutrauktas. Nutarime taip pat nurodoma, jog tuo atveju, jei patenkinus K. reikalavimus buvo padaryta žala kitiems įmonės kreditoriams, jų pažeisti interesai gali bÅ«ti ginami teisme civilinio proceso kodekso tvarka, kas, kaip Å¡ioje byloje nustatyta, ir buvo padaryta. Apibendrindamas nutarime iÅ¡dėstytÄ informacijÄ , nagrinėjamu atveju teismas kaip reikÅ¡minÄ aplinkybę pažymi, jog specialisto ikiteisminio tyrimo metu nustatytas bendrovės nemokumo momentas yra dar ankstesnis, nei spręsta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Dėl K. atsiskaitymo už prekes ir paslaugas nutarime padaryta tikėtina išvada teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja naujai paaiškėjusios aplinkybės kaip reglamentuojama CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nagrinėjamu atveju svarbi kasacinio teismo formuojama praktika, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu.

Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).

Kaip jau buvo minėta, pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-884-381/2020 iÅ¡ dalies patenkino D. K. praÅ¡ymÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios UAB „Kasdairas“ byloje ir patvirtino 52 551,28 Eur dydžio kreditorinį reikalavimÄ bei įtraukė jÄ Ä¯ kreditorių sÄ raÅ¡Ä su nurodyto dydžio kreditoriniu trečios eilės reikalavimu, teismo vertinimu taip pat nelaikytina naujai paaiÅ¡kėjusia aplinkybe ir nesudaro pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi minimos sumos sumokėjimo 2015 m. kovo 16 d. faktas nagrinėjant bylÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu tiek pareiÅ¡kėjui, tiek teismui buvo žinomas, pažymėtina, kad minimoje nutartyje nėra konstatuotas atsiskaitymo už butÄ faktas.

Teismas jau pasisakė dėl pareiÅ¡kėjo kartu su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ pateiktų D. K. adresuotų elektroninių laiÅ¡kų atspaudų, kuriuose VMI ir VÄ® Turto bankas darbuotojai atsako į Å¡. m. balandžio 6 d. pareiÅ¡kėjo sÅ«naus (suinteresuoto asmens, kreditoriaus) D. K. paklausimÄ apie pavedimo sutarties su bankroto administratore sudarymo aplinkybes. Minėta, kad Å¡ios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Papildomai pažymėtina, kad pagal galiojusio Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies redakcijÄ , esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu tiek savo iniciatyva, tiek kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas bankroto bylose turi bÅ«ti aktyvus, todėl, teismo vertinimu, net jei pavedimo sutartis bÅ«tų buvusi nepasiraÅ¡yta, pagal teisinį reglamentavimÄ nustatęs tyčinio bankroto požymius teismas turėtų diskrecijos teisę spręsti dėl tyčinio bankroto. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas taip pat pateikė AATVNVT 2020 m. kovo 31 d. IÅ¡vadÄ dėl nemokumo administratoriaus UAB „Bankrotas“ ir jo įgalioto asmens S. G. neplaninio veiklos patikrinimo Nr.D4-459 (trumpinama – IÅ¡vada).

IÅ¡vadoje nurodoma, jog administratorius ir administratoriaus įgaliotas asmuo pažeidė kai kurias administravimo veiksmų atlikimo (neveikimo) metu galiojusias Ä®BÄ® nuostatas. Tarnybos IÅ¡vadoje nurodyta, jog asmenų skundai Tarnybos nagrinėjami ir vertinami tik jos kompetencijos ribose. Teismas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos IÅ¡vados nepaneigia ir negali paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotų faktų ar teismo padarytų iÅ¡vadų. Pažymėtina ir tai, kad Tarnybos IÅ¡vadoje nurodoma, jog asmenų skunduose nurodyti teiginiai, kad administratorius ar jo įgaliotas asmuo teismui sÄ moningai teikė nepagrįstus įrodymus, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

Tarnyba taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonės turtas tiesiogiai ir laiku nebuvo perduotas administratoriui. Ä®BÄ® dokumentų ir turto perdavimo pareiga nustatyta įmonės atsakingiems asmenims, pareiÅ¡kėjams buvo žinoma apie teismo nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ ir apie įgaliojimų pabaigÄ bei prievolę perduoti turtÄ ir dokumentus, todėl pirmiausia jie turėjo atlikti aktyvius veiksmus, o pateiktas laiÅ¡ko fragmentas be konteksto negali bÅ«ti vertinamas kaip patvirtinantis administratoriaus tyčinį ar aplaidų delsimÄ priimti įmonės turtÄ ir dokumentus.

Tarnyba dar kartÄ nurodė, jog tiek įrodymų vertinimas, tiek senaties termino taikymas priklauso teismo, o ne Tarnybos kompetencijai, todėl Å¡ių skundų argumentų tarnyba nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. IÅ¡vadoje nurodoma, kad administratorius, nors ir nurodė, kad vykdydamas Ä®BÄ® įpareigojimus buvo nuvykęs į įmonės buveinę, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų, todėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 9 punkte nurodyta pareiga galimai nebuvo įvykdyta tinkamai ir nustatytu terminu.

Taigi, IÅ¡vadoje pateikta tikėtino pobÅ«džio iÅ¡vada dėl teisės normos pažeidimo. Teismo vertinimu AATVNVT 2020 m. kovo 31 d. IÅ¡vadoje pateikta tikėtino pobÅ«džio iÅ¡vada apie administratoriaus ar jo įgalioto asmens galimÄ pažeidimÄ (nenuvykimÄ Ä¯ įmonės buveinę), kitų įrodymų kontekste nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡minga, o pareiÅ¡kėjo argumentas dėl pažeidimo deklaratyvus. Net jei toks pažeidimas ir bÅ«tų buvęs padarytas, jis vertintinas kaip formalus, kadangi, kaip jau buvo minėta, tiesioginė dokumentų ir turto perdavimo pareiga teisės aktais nustatyta bÅ«tent įmonės atsakingiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju AATVNVT iÅ¡vada, jog administratorius, atlikdamas priteistų mokėti bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ administravimo lėšų įskaitymÄ bankroto procese, pažeidė galiojusio Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p., nėra reikÅ¡minga bylos dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo apsektu, todėl teismas dėl jo nepasisako. Pažymėtina, kad kitų pažeidimų administruojant įmonę IÅ¡vadoje nėra nustatyta. Å iais iÅ¡dėstytais argumentais teismas atmetÄ pareiÅ¡kėjo K. K. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo kaip nepagrįstÄ (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Kiti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikÅ¡mės sprendžiant bylos dėl proceso atnaujinimo klausimo pareiÅ¡kėjo nurodytu pagrindu pagrįstumÄ , todėl teismas dėl jų nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų: Netenkinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas jam nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo (atsakovas) BUAB „Kasdairas“ nurodo, kad turėjo 750 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl bylos atnaujinimo, pateikė tai patvirtinančius duomenis ir praÅ¡o priteisti Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio. Netenkinant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas suinteresuotam asmeniui priteistinas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo (CPK 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 370 straipsniais, teismas n u t a r i a :

PareiÅ¡kėjo K. K. praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. eB2-563-432/2020 atmesti. Priteisti iÅ¡ K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 750,00 Eur (septyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų BUAB „Kasdairas“ (j.a.k. 12408583) naudai. Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali bÅ«ti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Eglė Surgailienė