2022-08-01 Nr. BB-5086-1-05-6-00018-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3843/2022

Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00018-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andriuškevičiaus kasacinio skundo, dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžio išteisintojo K. B. baudžiamojoje byloje, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras P. Andriuškevičiaus kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, nes neįvertino visų bylos įrodymų, padarė klaidų dėl jų turinio, neišdėstė teisinių argumentų dėl dalies ištirtų įrodymų vertinimo, išteisinamajame nuosprendyje remtasi tik dalimi byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, naujų aplinkybių nenustatė, tačiau padarė priešingas išvadas, nei pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas suklydo vertindamas 2020 m. liepos 20 d. ir 2021 m. rugpjūčio 23 d. apskaitos ir finansų ekspertizės aktų išvadas, nurodydamas, kad šios yra sąlyginės, nors iš tiesų minėtų ekspertizės aktų išvados yra kategoriškos. Teismas be pagrindo atsižvelgė į duomenis apie 2014–2017 metais mokėtinus mokesčius, nes pasekmių, būtinų baudžiamajai atsakomybei atsirasti, jie nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismas padarė neteisingą išvadą apie tai, kad nenustatyta, jog K. B. įtraukimui į įmonės buhalterinę apskaitą apskritai nepateikė duomenų apie išgautus ir neparduotus smėlio likučius arba sąmoningai pateikė buhalterei suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus. Apgaulingas apskaitos tvarkymas gali būti padaromas ir netiesiogine tyčia, o byloje nustatyta, kad tikrovės neatitinkanti apskaitos informacija UAB „K“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei buvo perduota įmonės vadovo – K. B. – ir tai nebuvo vienkartinis atvejis, o tęsėsi ketverius metus. Turimų duomenų visuma neleidžia paneigti K. B. pozicijos, kad jis nenorėjo kilusių padarinių, tačiau buvo jiems abejingas, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Išteisinamajame nuosprendyje teisinių argumentų dėl šių aplinkybių nebuvo išdėstyta, taigi nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis) bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį (BPK 332 straipsnio 1, 2 dalys). Grįsdamas šiuos teiginius, kasatorius nurodo, kad teismas netinkamai vertino ekspertizės aktų išvadas, taip pat kitas bylos aplinkybes, pasak kasatoriaus, patvirtinančias netiesioginę K. B. tyčią, o šio vertinimo neatitinkančias teismo išvadas laiko neteisingomis. Taigi, kasacinio skundo turinys patvirtina, kad ginčijamos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir atliktas įrodymų vertinimas, pateikiant savą bylos duomenų vertinimą, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo išteisintas (ar nuteistas) pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Prokuroro kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių tokių aplinkybių buvimą, o BPK pažeidimai nurodomi deklaratyviai, grindžiant juos savu byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų duomenų interpretavimu. Tokie teiginiai nesudaro įstatyme nustatytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė priešingas išvadas, nei pirmosios instancijos teismas, nors pats įrodymų tyrimo neatliko, naujų aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Pagal teismų praktiką aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai ar siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu padarytus procesinius pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284-648/2016, 2K-173-648/2017 2K-178-976/2021 ir kt.). Taigi, aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei buvo priėmęs pirmosios instancijos teismas, prieš tai neatlikęs įrodymų tyrimo, savaime nepagrindžia, kad buvo padarytas esminis BPK nuostatų, reglamentuojančių apeliacinės instancijos teismo priimamo nuosprendžio turinį, pažeidimas.

Taigi, pagal skunde pateiktus argumentus nėra pagrindo manyti, kad galimai padarytas esminis BPK nuostatų pažeidimas, kuris sukliudė teismams išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Pauliaus Andriuškevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Albinas Antanaitis

Tomas Šeškauskas