6fde368f-7b8b-422d-a6ff-d64d7784a39b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-331-449/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35295-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1., 1.2.23.7., 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 23 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Gintui Ivanauskui, gynėjui Aivarui Surbliui, nuteistajam R.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 265 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du, R.

Š. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie šios bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė R. Š. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R.

Å . per šį laikotarpį dirbti ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. IÅ¡ nuteistojo R. Å . ir D. S. solidariai priteista 10 049,39 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. IÅ¡ nuteistojo R. Å . taip pat priteista 18,99 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei.

R. Å . pagal BK 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dėl Å¡ios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nepaduoti. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti D. S. ir A. V., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu R. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtÄ kanapių auginimÄ ir turto sunaikinimÄ .

Šias nusikalstamas veikas jis padarė tokiomis aplinkybėmis. 1.1. R. Š. ne vėliau kaip nuo 2018 m. liepos 24 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. D. S. priklausančios sodybos kieme esančiame šiltnamyje po to, kai D. S. ir R. Š. jį pastatė ir iki 2018 m. liepos 24 d., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, R. Š. jame pasodino 46 vnt. D. S. išaugintų kanapių augalų sodinukų, kuriuos 2018 m. liepos 26 d., 2018 m. liepos 27 d. laistė A.

V. su D. S., 2018 m. liepos 28 d. D. S. apžiūrėjo, 2018 m. liepos 29 d. D. S. laistė, 2018 m. liepos 30 d. D. S. ir R. Š. apžiūrėjo, 2018 m. liepos 31 d. D. S. laistė ir A. V. apžiūrėjo, 2018 m. rugpjūčio 3 d., 2018 m. rugpjūčio 4 d. D. S. laistė, 2018 m. rugpjūčio 5 d. D. S. ir R. Š. ravėjo, 2018 m. rugpjūčio 6 d. D. S. laistė ir apžiūrėjo kartu su A. V., 2018 m. rugpjūčio 7 d. D. S. apžiūrėjo, 2018 m. rugpjūčio 8 d. D. S. laistė ir ravėjo, 2018 m. rugpjūčio 12 d.

D. S. su R. Å . apžiÅ«rėjo minėtame Å¡iltnamyje auginamas kanapes ir taip R. Å ., D. S. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnį, draudžiantį Lietuvos Respublikoje auginti kanapes, augino didelį kiekį – 46 vienetus – kanapių augalų. 1.2. R. Å . 2018 m. rugpjūčio 12 d., atvykęs į D. S. priklausančiÄ sodybÄ , adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«rėti neteisėtai kartu su D.

S. ir A. V. auginamų kanapių, 15.59 val. surado 2018 m. liepos 24 d. X apylinkės teismo nutartimi sankcionuoto slapto sekimo metu sumontuotÄ 10 049,39 Eur vertės X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausančiÄ vaizdo įraÅ¡ymo įrangÄ â€žY“, kuriÄ veikdami bendrai R. Å . ir D. S. apie 23.10 val. sudegino nuoÅ¡alioje vietoje, (duomenys neskelbtini). Taip R. Å . ir D. S. sunaikino svetimÄ turtÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 2. Nuteistasis R. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, jį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad jis pagrįstai nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, R. Å . praÅ¡o sumažinti iÅ¡ jo priteistos turtinės žalos atlyginimo X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui sumÄ arba civilinį ieÅ¡kinį atmesti, arba civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimÄ perduoti spręsti civilinio proceso tvarka. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus. 2.2.

Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl neteisėto didelio kiekio kanapių auginimo. 2.2.1. Nuteistasis R. Å . nurodo, kad teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, jog jis ir D. S. neteisėtam kanapių auginimui pastatė Å¡iltnamį ir pasodino kanapes, o D. S. į pagalbÄ pasikvietė ir A. V.. Kanapes Å¡iltnamyje jie laistė, ravėjo ir augino. Jo, R. Å ., ir D. S. tikslas buvo sulaukti, kol kanapės pradės žydėti ir surinkus žiedus rÅ«kyti. 2.2.2. Nors Å¡ios aplinkybės teisingos, tačiau nuteistasis nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ kanapių auginimÄ kyla tik tuo atveju, kai auginamas didelis Å¡ių augalų kiekis.

Tuo tarpu neteisėtas kanapių auginimas tokio kiekio, kuris negali bÅ«ti pripažįstamas dideliu, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 340 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobÅ«džio bylose yra suformavęs pozicijÄ baudžiamosios atsakomybės atsiradimo kriterijumi laikyti neteisėtai auginamų augalų kiekį, o ne augalų masę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us įtrauktų augalų kiekis yra sÄ lyginis vertinamasis kriterijus, todėl teismas, spręsdamas, ar konkretus kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡us įtrauktų augalų kiekis gali bÅ«ti pripažįstamas dideliu kiekiu, turi atsižvelgti į visas konkrečios bylos aplinkybes.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasak nuteistojo R. Å ., iÅ¡ esmės neargumentuodamas ir nemotyvuodamas, konstatavo, kad jis su bendrininkais pasodino ir augino 46 vnt. kanapių ir toks augalų auginimo kiekis yra didelis. Teismas paminėjo, jog kanapes jie augino Å¡iltnamyje, kurio dydis yra 3x6 m, aukÅ¡tis 1,90 m. ir nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra buvę, jog asmuo buvo nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį už tai, kad augino 21 vnt. kanapių. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė Å¡ios kasacinės nutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ji galėtų bÅ«ti laikoma precedentu Å¡ioje byloje.

Tuo tarpu nuteitasis R. Š. skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje didelis neteisėtai auginamų kanapių kiekis svyruoja nuo 256 vnt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-511/2017), 262 vnt. augalų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-311-222/2017), iki 389 vnt. augalų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-278-788/2018). Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, jam inkriminuotas 46 vnt. kanapių negali būti vertinamas kaip didelis kiekis. 2.2.3. Skunde R.

Š. nurodo, kad sprendžiant dėl kanapių kiekio pripažinimo dideliu kiekiu, turi būti atsižvelgta į tai, jog kanapės buvo išaugintos ne iš specialių narkotinių kanapių sėklų, kurios tam tikslui būtų užsakytos, nupirktos ar kitokiu būdu gautos. Šias sėklas D. S. rado, kai anksčiau rūkant kanapes ir sukant suktinę, išskrisdavo sėklų. Šiltnamis, kuriame buvo auginamos kanapės, buvo pastatytas D. S. sodybos kieme, o ne neužmaskuotas kažkokiame miško masyve.

Be to, pačios kanapės buvo auginamos be kanapių auginimo technologijos, nesilaikant nei temperatÅ«ros, nei drėgmės palaikymo parametrų. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nuteistajam R. Å . kyla klausimas, ar visi jam inkriminuoti 46 vnt. kanapių buvo narkotinės kanapės. 2.2.4. Pasak nuteistojo, nors tyrėja paskyrė užduotį atlikti kanapių tyrimÄ ir ekspertui uždavė klausimÄ , ar 46 vnt. augalo stiebų su lapais, kuriuos 2018 m. rugpjūčio 13 d. savanoriÅ¡kai D. S. pateikė policijos pareigÅ«nams yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tačiau iÅ¡ specialisto iÅ¡vados matosi, kad visi 46 vnt. augalo stiebų su lapais tirti nebuvo, ekspertas net neskaičiavo kiek jam buvo pateikta to augalo stiebų.

Ekspertas tyrė augalų masę, o ne vienetus. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje išvadoje nurodyta, jog tyrimui sunaudota 15 g kanapių augalų antžeminių dalių iš trijų dėžių, tačiau nenurodyta ar visų dėžių turinys buvo tirtas, kiek augalų buvo tirtų iš kiekvienos dėžės. Nuteistajam šios aplinkybės yra svarbios, nustatant ar visi 46 vnt. augalų yra draudžiamos auginti kanapės, nes jam inkriminuota, kad augino 46 vnt. draudžiamų kanapių augalų, o ne šių augalų masę.

Dar viena iš priežasčių, kodėl keliamas šis klausimas, taip pat šis klausimas buvo keltas ir pirmosios instancijos teisme, yra tai, kad specialisto išvadose nustatyta, jog iš D. S. sodybos ūkinio pastato paimtos kanapės, kurių masė 702 g, yra pluoštinės kanapės. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad D. S. sėklas buvo susirinkęs įvairiu laiku ir įvairių vietų, taip pat į tai, jog auginamos kanapės nežydėjo bei į tai, kad kai kurios iš jų buvo „patinai“, kuriuose nėra veikliosios medžiagos, nuteistojo R.

Š. nuomone, ne visi 46 vnt. augalų buvo narkotinės kanapės, o dalis jų – pluoštinės kanapės. 2.2.5. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo nuomone, nėra BK 265 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko – didelio kiekio draudžiamų auginti kanapių, jis pagal BK 265 straipsnio 1 dalį išteisintinas, o jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 340 straipsnį. 2.3. Skunde dėstomi nesutikimo argumentai dėl svetimo turto sunaikinimo. 2.3.1.

Nuteistasis nurodo, kad iÅ¡ bylos matosi, jog X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausanti vaizdo įraÅ¡ymo įranga buvo sumontuota D. S. sodybos teritorijoje greta jų pastatyto Å¡iltnamio, kuriame augino kanapes. Kai D. S. aptiko Å¡iÄ Ä¯rangÄ ir apie tai pasakė jam, jie suprato, kad tai greičiausiai konkurentų, kaip teisme jis, R. Å ., iÅ¡sireiÅ¡kė –„L“ sumontuota įranga, kuria jie stebėjo, kaip jie augino kanapes, kad vėliau galėtų patys tas kanapes užvaldyti.

Taip pat jie galvojo, jog tai gali bÅ«ti ir geodezininkų įranga, nes D. S. pardavinėjo žemes. Jie neatmetė ir tokios galimybės, kad Å¡ia įranga juos stebi policija. Nuteistasis nurodo, kad visais atvejais jie suprato, kad jų veiksmai auginant kanapes yra stebimi Å¡ia įranga, fiksuojami bei Å¡ioje įrangoje kaupiami duomenys. Jie neabejotinai suprato, kad įrangoje yra užfiksuoti ir sukaupti jų daromo nusikaltimo ar administracinio nusižengimo duomenys. Ä®vertinę Å¡ias aplinkybes, jie nusprendė Å¡iuos duomenis sunaikinti, nes buvo įsitikinę, kad įranga sumontuota neteisėtai, kadangi ji sumontuota privačioje teritorijoje, o, be to, ir neprofesionaliai, kas leido jiems pagrįstai abejoti, jog tai policijos įranga, ir tai jie padarė teismo nuosprendyje nurodytu bÅ«du, tai yra sudaužius plaktuku mikroschemÄ ir jÄ sudeginus. 2.3.2.

R. Å . nuomone, jis ir D. S. slėpė padarytÄ nusikaltimÄ , t. y. padarė veiksmus, numatytus BK 237 straipsnio 1 dalyje. Å io nusikaltimo objektyvioji pusė bÅ«tent ir pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais, tai yra nusikaltimo pėdsakų, nusikaltimo padarymo įrankių, priemonių, nusikalstamu bÅ«du įgytų daiktų, dokumentų, kitų su slepiamu nusikaltimu susijusių dalykų, turinčių įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, paslėpimas arba jų sunaikinimas ar sugadinimas. Subjektyvioji pusė taip pat yra nukreipta bÅ«tent į tai, kad buvo siekiama paslėpti įkalčius, tai yra su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Pasak nuteistojo, tai buvo vienintelis ir pagrindinis jų veikos motyvas. Nors motyvas yra pagrindinis žmogaus elgesį apibÅ«dinantis veiksnys, kuris yra tiesioginė nusikalstamo elgesio priežastis, tai yra į kÄ orientuota nusikalstama veika, tačiau teismas iÅ¡ esmės nusikaltimo motyvo nevertino. Nei jis, nei D. S. neturėjo jokio tikslo ir motyvo be jokios priežasties (pvz. kerÅ¡to, pykčio ar pan.) sunaikinti bÅ«tent policijos turtÄ . 2.3.3. Nuteistasis nurodo ir tai, kad pagal BK 237 straipsnio 1 dalį jis negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes pagal BK straipsnį atsakomybė numatyta tik už slėpimÄ sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo, o BK 265 straipsnio 1 dalis priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, pagal BK 237 straipsnio 2 dalį taip pat negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, kuris nepraneÅ¡a apie savo padarytÄ nusikaltimÄ arba pats slepia savo nusikaltimÄ .

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, R. Å . nuomone, jis pagal BK 187 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.4. Nuteistasis R. Å . nesutinka su priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžiu civiliniam ieÅ¡kovui X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, nes jie sunaikino tik dalį Å¡ios įrangos, o bÅ«tent – tik lagaminėlyje buvusiÄ mikroschemÄ , o kitų įrangos dalių, kaip kamera ir mikrofonas, jie nesunaikino.

Pasak nuteistojo, byloje nėra jokių duomenų, kas konkrečiai buvo sunaikinta. Tik iš apžiūros protokolo matosi, kad buvo apžiūrėti plastmasės degėsiai, paimti įvykio vietos apžiūros metu. Ant degėsių nesimato jokių identifikacinių skaičių ar raidžių, yra metalinis sidabro spalvos kaištis ir apdegę laidai. Nuteistasis R. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl šių apdegusių daiktų nebuvo atliktas joks tyrimas. Nuteistojo nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėtų įvertinti pareigūnų veiksmus, kiek tai susiję su šios įrangos praradimu, nes pirmosios instancijos teismas to nevertino, nors to prašė jo gynėjas.

R. Å . nuomone, pačių pareigÅ«nų veiksmuose yra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Nuteistasis kelia klausimÄ , ar pareigÅ«nai tinkamai atliko savo pareigas taip aplaidžiai sumontavę įrenginį ir sudarę sÄ lygas D. S. jį aptikti ir sunaikinti. Ä®renginys buvo sumontuotas visai Å¡alia Å¡iltnamio, ant kuolo, įbesto į žemę. Akivaizdu, kad D. S. turėjo atkreipti dėmesį į naujai atsiradusį kuolÄ Å¡alia Å¡iltnamio jo gyvenamojoje vietoje. Nei jis, nei D.

S. neturi supratimo apie sekimo įrangÄ , taip pat jie nenaudojo ir jokios įrangos skirtos aptikti šį įrenginį. PareigÅ«nas D. C. teisme parodė, kad Å¡ia įranga jie buvo stebimi pastoviai, tai yra realiu laiku. Atsižvelgiant į tai, pasak R. Å ., pareigÅ«nai, matydami, kad jie aptiko jų sumontuotÄ Ä¯rangÄ , vietoj to, kad iÅ¡ karto juos sulaikytų ir užkirstų keliÄ Ä¯rangos sunaikinimui, sÄ moningai leido tai daryti ir tik kitÄ dienÄ juos sulaikė. Å ios aplinkybės, pasak nuteistojo, parodo akivaizdų pareigÅ«nų aplaidumÄ â€“ tarnybos pareigų neatlikimÄ .

Pažymima, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Skunde nurodoma ir tai, kad pagal į bylÄ pateiktus duomenis teisingai iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nėra galimybės. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog tokio pobÅ«džio specialios technikos įrangos komplektacija, jos sumontavimo vietos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymÄ yra priskiriamos įslaptintai informacijai, todėl detalesnės aparatÅ«ros komplektacijos atskleisti negalima.

Tokia teismo nuostata, pasak nuteistojo, prieštarauja BPK principams, kad baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina tai, jog kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, kas reiškia, jog asmens kaltė, o tuo pačiu ir civilinė atsakomybė negali būti grindžiama teismo posėdyje neišnagrinėtais įrodymais.

3. Civilinio ieÅ¡kovo X apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas atsiliepime į nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. 3.1. Atsiliepime nurodoma, kad R. Å . kartu su D. S., supratę, jog jie yra stebimi, tyčia sunaikino policijos komisariatui priklausantį, t. y. svetimÄ turtÄ , ir tokių pasekmių norėjo, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. 3.2. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ne įrangos „Y“ įsigijimo vertę, t. y. 14 999,16 Eur, bet įrangos likutinę vertę – 10 049,39 Eur.

Visi civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį įrodantys dokumentai buvo pateikti baudžiamojoje byloje ir teismas tinkamai juos įvertino priteisdamas civiliniam ieÅ¡kovui padarytÄ turtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. Å . ir D. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymiai, taip pat nustatė, jog tarp nuteistųjų padarytos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. 3.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Å . nurodo, kad kartu su D. S. sunaikino tik lagaminėlyje buvusiÄ mikroschemÄ , o kitų įrangos dalių, t. y. kameros ir mikrofono, nenaikino.

Tuo tarpu R. Å . teisme parodė, kad nesuprato ir nematė, kurioje vietoje buvo įmontuota kamera. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas pažymi, kad sunaikinta buvo specialios technikos įranga. Tokios specifikacijos įrangos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir paslapčių įstatymÄ yra priskiriamos įslaptintai informacijai, todėl kurioje vietoje buvo kamera ar mikrofonas, kur jie buvo sumontuoti, atskleisti negali. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors kaltinamieji nesutinka, jog jie sunaikino visÄ aparatÅ«rÄ , bet remiantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad apžiÅ«rint įvykio vietÄ ant vieÅ¡kelio deÅ¡inėje provėžoje matosi juodos spalvos į iÅ¡silydžiusį plastikÄ panaÅ¡i degėsių krÅ«vÄ , viduryje apdegusių laidų galai.

Ant degėsių nesimato jokių identifikacinių skaičių ar raidžių. Matosi tik metalinis sidabro spalvos kaiÅ¡tis ir apdegę laidai. Civilinio ieÅ¡kovo nuomone, akivaizdu, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiÅ«ra, suraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei apžiÅ«ros protokolas, o visi užfiksuoti duomenys įrodo, jog nuteistieji sunaikino ne tik mikroschemÄ , buvusiÄ lagaminėlyje, bet visÄ Ä¯rangÄ . 3.4. Skunde nuteistasis nurodo, kad pareigÅ«nų veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, požymiai.

Taip pat pažymi, jog jam ir D. S. pareigÅ«nai sÄ moningai leido sunaikinti įrangÄ , nes stebėdami „online“ turėjo galimybę užkirsti keliÄ Ä¯rangos sunaikinimui. Civilinio ieÅ¡kovo atstovas nurodo, kad X apskrities vyriausiojo policijos komisariatas turtinės žalos patyrė ne dėl pareigÅ«nų veiksmų, o dėl nuteistųjų veiksmų, todėl turtinė žala pagrįstai solidariai priteista iÅ¡ R. Å . ir D. S.. Policijos pareigÅ«no D. C. pasakymas, kad nuteistieji buvo stebimi „online“ rėžimu, reiÅ¡kia, jog vaizdo transliacija vyko į tam tikrÄ vietÄ su galimybe gyvai matyti tÄ vietÄ , tačiau detaliai to nurodyti negali, nes tai yra įslaptinta informacija.

Teismo posėdyje nuteistasis R. Å . ir jo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras praÅ¡o nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Å ioje byloje yra paduotas tik nuteistojo R. Å . apeliacinis skundas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl Å¡io nuteistojo ir jo paduoto apeliacinio skundo.

6. Pirmiausia teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, daro iÅ¡vadÄ , kad priimtas dėl R. Å . skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. SkundžiamÄ nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais.

Savo iÅ¡vadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma iÅ¡nagrinėtų įrodymų, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas R. Å . pagal BK BK 260 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisino padaręs iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. O R. Å . su kitu nuteistuoju padarytÄ kitÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 187 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 187 straipsnio 1 dalį.

Jokių kitų nepaÅ¡alintų abejonių, kurios turėtų bÅ«ti vertinamos nuteistojo naudai, byloje nėra. Todėl teismas in dubio pro reo principo nepažeidė, taip pat suraÅ¡ydamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepažeidė ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų.

7. Kad nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis R. Å ., veikdamas bendrininkų grupe su D. S. ir A. V., pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ augino didelį kiekį (46 vienetus) kanapių bei su D. S. sunaikino (sudegino) svetimÄ , X apskrities vyriausiojo policijos komisariato turtÄ , patvirtina pačių nuteistųjų, liudytojo D. C. parodymai, slapto sekimo protokolai, elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolai, savanoriÅ¡ko daiktų (46 vienetų kanapių stiebų su lapais) pateikimo protokolas, upelio, kuriame buvo sumestos kanapės, apžiÅ«ros protokolas, kratos ir daiktų apžiÅ«ros protokolai, specialisto iÅ¡vados ir kiti raÅ¡ytiniai įrodymai. Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje.

8. Pirmiausia teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais R. Å . neteisėtai augino didelį kiekį kanapių. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčijamos nei Å¡ios nusikalstamos veikos nustatytos aplinkybės, nei neteisėtai augintų kanapių, o bÅ«tent 46 vienetų, skaičius, nei tai, jog Å¡iÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. PrieÅ¡ingai, apeliaciniame skunde kaip tik nurodoma, kad teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, jog jis ir D.

S. neteisėtam kanapių auginimui pastatė Å¡iltnamį ir jame pasodino kanapes. Ä® pagalbÄ D. S. pakvietė ir A. V.. Kanapes Å¡iltnamyje jie laistė, ravėjo ir augino. Jų tikslas buvo sulaukti, kol kanapės pradės žydėti ir surinkus žiedus rÅ«kyti. Tačiau apeliaciniame skunde abejojama, ar visos augintos kanapės buvo narkotinės, taip pat nesutinkama su tuo, kad augintų kanapių skaičių teismas įvertino kaip didelį kiekį. 8.1. Pagal BK 265 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ augino didelį kiekį aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktų augalų.

Nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia atliekant veiksmus, sudarančius minėtų augalų auginimo procesÄ â€“ nuo jų sėjos iki priežiÅ«ros auginimo metu, siekiant, kad augalai iÅ¡augtų, subręstų ir taptų tinkami narkotinėms medžiagoms gaminti. Veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės, ar kaltininkui Å¡iuos augalus pavyko iÅ¡auginti iki jų subrendimo stadijos, ar ne. Nusikaltimo sudėtis yra formalioji – neteisėtas aptariamos normos dispozicijoje nurodytų augalų auginimas laikomas baigtu nuo Å¡ių augalų pasėjimo, pasodinimo, priežiÅ«ros pradžios momento.

Å io nusikaltimo dalyku yra kanapės ir kiti Å¡io BK straipsnio dispozicijoje nurodyti augalai, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti gaminamos narkotinės medžiagos. Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtÄ aptariamų augalų (taip pat ir kanapių) auginimÄ kyla tik tuo atveju, kai auginamas didelis Å¡ių augalų kiekis. 8.2. IÅ¡ bylos matosi, kad nuteistieji R. Å . ir D. S. susitarė auginti kanapes, kurias po to galėtų rÅ«kyti. Tokių kanapių auginimui jie pastatė Å¡iltnamį D. S. sodybos kieme. Å iam Å¡iltnamiui pastatyti reikalingas medžiagas supirko ir į sodybÄ suvežė R.

Å ., o D. S. užaugino kanapių sodinukus, iÅ¡ sėklų, kurias rasdavo rÅ«kant narkotines kanapes. IÅ¡ viso sudygo 46 kanapių daigai. Visus juos jie susodino į pastatytÄ Å¡iltnamį. Ä® pagalbÄ D. S. pasikvietė A. V.. Nuteistieji R. Å ., D. S. ir A. V. prižiÅ«rėjo (laistė, tręšė, ravėjo) Å¡iltnamyje susodintas kanapes. D. S. ir A. V. laistė, o D. S. su R. Å . ravėjo. Pats R. Å . parodė, kad kanapes ravėjo, nes „patinai“ negali augti su „patelėmis“. Taip kanapes Å¡iltnamyje jie augino iki tol, kol sodyboje pamatė vaizdo įraÅ¡ymo įrangÄ .

Tada šias kanapes nupjovė ir išvežę įmetė į upelį. Iš apžiūrų protokolų matosi, kad šiltnamyje iš žemių kyšojo 46 nupjauti kotai, panašūs į kanapių, o D. S. parodė, kur išmetė šias nupjautas kanapes. Būtent 46 kanapių stiebai su lapais buvo ištraukti iš upelio (1 t., 157-164, 176-183 b.l.). Specialisto išvada Nr. 140-(4307)-IS1-4931 patvirtina, kad šie stiebai (augalų antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 11 453,0 g, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 1,7 proc. (2 t., 75-81 b.l.). 8.3.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atlikdamas tyrimÄ specialistas tyrė ne visus jam pateiktus stiebus su lapais. Pasak nuteistojo, specialistas neskaičiavo jam pateiktų augalų. Specialistas tyrė kanapių masę, o ne vienetus. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėjas prašė atlikti įrodymų tyrimÄ paskiriant ekspertizę, kurioje bÅ«tų aiÅ¡kintasi apie Å¡ias skunde nurodomas aplinkybes. Tokį praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ teisėjų kolegija atmetė. Bylos įrodymai patvirtina ir specialistui pateiktų kanapių skaičių, ir tai, jog visos nuteistųjų augintos kanapės buvo narkotinės. 8.3.1.

Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis D. S. savanoriÅ¡kai nurodė vietÄ , kurioje buvo iÅ¡mesti kanapių stiebai su lapais, nupjauti Å¡iltnamyje (1 t., 153-154, 155 b.l.). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matosi, kad iÅ¡ upelio buvo iÅ¡traukti 46 vienetai (1 t., 157-160, 161-164 b.l.). D. S. parodė, kad pareigÅ«nai Å¡ias kanapes skaičiavo net kelis kartus. Tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad visus 46 stiebus, kuriuos pateikė D. S., pareigÅ«nai supakavo į tris dėžes Nr. 276886, 276887, 276888 (2 t., 66 b.l.).

Å ios dėžės su 46 augalo stiebais buvo perduotos specialistui kartu su užduotimi atlikti objektų tyrimÄ (2 t., 69-71 b.l.). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 140-(4307)-IS1-4931 matosi, kad specialistui buvo pateiktos visos Å¡ios dėžės, o tai reiÅ¡kia, kad tyrimui buvo pateikti visi 46 vienetai kanapių, augintų R. Å . ir kitų nuteistųjų. Specialisto iÅ¡vadoje detaliai nurodyti tyrimai, kurie buvo atlikti tiriant Å¡iuos augalus. Pirmiausia buvo atliktas objektų paruoÅ¡imas pagal KTC SVP – 4/1-2 „Augalinės kilmės narkotinių bei psichotropinių medžiagų bandinių paruoÅ¡imas tyrimams“.

Nustatyta, kad antžeminių dalių, supakuotų dėžėse Nr. 276887, 276886, 276888, masės atitinkami yra 4941,0 g, 2099,0 g ir 4413,0 g, o bendroji augalų antžeminių dalių masė yra 11 453,0 g (11, 453 kg). Po to buvo atliktas mikroskopinis augalinės kilmės medžiagų tyrimas pagal KTC SVP – 4/1-3 „Mikroskopinis aguonų ir jų dalių bei kanapių ir jų dalių tyrimas“, kurio metu pastebėta, kad iš visų įpakavimų, tame tarpe ir dėžių Nr. 276887, 276886, 276888, augalinės kilmės medžiagoms būdingi kanapėms (antžeminėms dalims) požymiai.

Tada buvo atlikti kokybiniai augalinės kilmės medžiagų tyrimai pagal KTC SVP – 4/1-6 „Narkotinių, psichotropinių ir kitų veikliųjų medžiagų tyrimas dujinės chromatografijos metodu (GC/MS)“. Sulyginus tiriamųjų medžiagų smailes ir jų masės spektrus su narkotinių ir kitų medžiagų masės spektrais, esančiais KTC bibliotekose, nustatyta, kad augalinės kilmės medžiagų, esančių dėžėse Nr. 276886, 276887, 276888, sudėtyse yra kanabinoidas – 9-tetrahidrokanabinolis.

Nustatyta, kad Å¡ios medžiagos yra kanapės (antžeminės dalys). O atlikus kiekybinį 9-tetrahidrokanabinolio tyrimÄ , panaudojus dujinį chromatografÄ su liepsnos jonizaciniu detektoriumi, nustatyta, kad kanapių antžeminėse dalyse, kurios buvo supakuotos į tris dėžes Nr. 276886, 276887, 276888, 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 1,7 proc. Todėl, vadovaujantis teisės aktais, Å¡ios kanapės yra narkotinės. 8.3.2. IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, akivaizdu, kad specialisto tyrimo metu specialistas tyrė bÅ«tent R.

Š. ir kitų nuteistųjų augintas kanapes. Jau išdėstyti duomenis patvirtina ir tai, kad tyrimui buvo pateiktos visos 46 kanapės. Tai, kad specialistas, atlikdamas tyrimus, neskaičiavo šių pateiktų kanapių vienetų, nepaneigia aplinkybės, jog jam buvo pateikti visi 46 kanapių vienetai. Pažymėtina, kad specialistui net nebuvo pateiktas klausimas, susijęs su šių kanapių skaičiumi, jam neprireikė jų skaičiuoti. Specialistui buvo užduotas konkretus klausimas – ar augalų antžeminės dalys, supakuotos į dėžes Nr. 276886, 276887, 276888, yra narkotinė medžiaga, jei taip, tai kokia ir koks jos kiekis.

Ä® šį klausimÄ jau nurodytais metodais atlikdamas tyrimus specialistas ir atsakė. Specialistas padarė iÅ¡vadÄ , kad augalų antžeminės dalys, kurias savanoriÅ¡kai pateikė D. S. ir kurios buvo supakuotos į dėžes Nr. 276887, 276886, 276888, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 11 453,0 g, o 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 1,7 proc. Atliekant tyrimus iÅ¡ Å¡ių trijų dėžių iÅ¡ tikrųjų buvo sunaudotos ne visos kanapės, o tik jų (15,0 g) dalis.

Tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia nei to, kad tyrimui buvo pateikti visi 46 vienetai kanapių, nei to, jog Å¡ios kanapės yra narkotinės, juo labiau nepaneigia pačios specialisto iÅ¡vados. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialisto, turinčio aukÅ¡tÄ jį universitetinį iÅ¡silavinimÄ , narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimų specialisto kvalifikacijÄ ir 25 metų objektų tyrimo staÅ¾Ä , kompetencija ir jo atliktais tyrimai bei pateikta iÅ¡vada. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos 46 kanapės iÅ¡augo iÅ¡ sėklų, kurias, kaip patys nuteistieji D.

S. ir R. Š. parodė, D. S. rasdavo rūkant „žolę“, t. y. narkotines kanapes. Be to, iš bylos matosi, kad nuteistieji atidžiai rūpinosi, kad šiltnamyje augtų tik narkotinės kanapės, o kitus augalus atrinkdavo ir išraudavo. Pats R. Š. parodė, kad jo tikslas buvo užauginti kanapes, kurias galėtų rūkyti. Jis buvo suinteresuotas auginti tik narkotines kanapes, todėl šiltnamyje buvo paliekamos tik šios rūšies kanapės. Visos šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia pagrindo išvadai, kad, nors ir specialisto tyrimo metu ne visos kanapės buvo sunaudotos ir konkrečiai nenurodyta koks kiekis buvo tirtas iš kiekvienos dėžės, tačiau akivaizdu, jog visi kanapių 46 vienetai yra iš tų pačių sėklų, t. y. iš narkotinių kanapių, visos augintos kanapės buvo peržiūrėtos ir atrinktos, paliktos augti tik narkotinės kanapės, todėl nėra pagrindo abejoti, kad visos R.

Š. su kitais nuteistaisiais šiltnamyje augintos 46 kanapės yra narkotinės kanapės, jose yra 1,7 proc. 9-tetrahidrokanabinolio kiekio. 8.3.3. Iš tos pačios specialisto išvados matosi, kad nuteistojo D. S. gyvenamojoje sodyboje paimtų augalų antžeminės dalys yra pluoštinės kanapės. Ir ši aplinkybė nepaneigia to, kad šiltnamyje rastos kanapės yra narkotinės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad trys vienetai sudžiūvusių pluoštinių kanapių buvo paimti visai kitoje vietoje, šios kanapės buvo paimtos iš D.

S. sodybos ūkinio pastato (1 t., 139-143 b.l.), todėl paaiškinama, jog šios kanapės yra kitos rūšies, be to, neatmetama galimybė, kad šie ūkiniame pastate palikti trys stiebai galėjo būti išrauti kaip netinkami iš šiltnamio, kuriame buvo auginamos išskirtinai tik narkotinės kanapės. R. Š. parodė, kad D. S. kitus augalus, ne narkotines kanapes, išraudavo, pasidėdavo ūkiniame pastate. Byloje nėra duomenų, kad R. Š. siekė auginti pluoštines kanapes, kurios neturi narkotinėms medžiagoms būdingų savybių.

Kaip minėta, jo tikslas buvo auginti ne kokios nors kitos rÅ«Å¡ies, o bÅ«tent narkotines kanapes. 8.4. Pirmosios instancijos teismas R. Å . su kitais nuteistaisiais augintų kanapių skaičių įvertino kaip didelį kiekį. Nors nuteistasis su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, tačiau tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina bylos aplinkybės. 8.4.1. IÅ¡ jau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurių iÅ¡ esmės neginčija ir pats R. Å ., akivaizdu, kad bÅ«tent narkotinių kanapių auginimui nuteistieji R. Å . ir D.

S. specialiai pastatė Å¡iltnamį. Nors, kaip skunde nurodoma, Å¡iltnamis nebuvo pastatytas kažkur užmaskuotai, tačiau apžiÅ«ros protokolas (1 t., 176-179, 180-183 b.l.) patvirtina, jog Å¡is buvo pastatytas pakankamai nuoÅ¡alioje vietoje – X rajono Y kaime. Å iltnamis buvo pastatytas už pastato, todėl nuo pagrindinio kelio matėsi tik nedidelė jo dalis. R. Å . su kitais nuteistaisiais dėjo pastangas ne tik įrengiant vietÄ kanapių auginimui, o ir jų priežiÅ«rai. Pats R. Å . sodino kanapių sodinukus, pirko trÄ Å¡as bei ravėjo kanapes.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, augintos kanapės iÅ¡augo iÅ¡ narkotinių kanapių sėklų. Juk Å¡ios sėklos buvo surinktos rÅ«kant bÅ«tent narkotines kanapes. TÄ patvirtino ir specialisto iÅ¡vada Nr. Nr. 140-(4307)-IS1-4931. Be to, nuteistasis siekė auginti tik narkotines kanapes, todėl atidžiai buvo peržiÅ«rima, kad Å¡iltnamyje augtų tik Å¡ios rÅ«Å¡ies kanapės. Nors, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, Å¡ios kanapės buvo auginamos nesilaikant tam tikrų parametrų, tačiau iÅ¡ prie apžiÅ«ros protokolo pridėtų nuotraukų (1 t., 161-164 b.l.) akivaizdu, kad ir tokios sÄ lygos buvo tinkamos narkotinėms kanapėms augti.

Per trumpÄ laikÄ (ne vėliau kaip nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d.) specialiai pastatytame 3x6 m dydžio ir 1,90 m aukščio Å¡iltnamyje 46 vienetai kanapių sparčiai augo ir vešėjo. 8.4.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas 46 augintų kanapių kiekį kaip didelį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Teismas nurodė, kad pagal BK 265 straipsnio 1 dalį asmuo buvo nuteistas už tai, kad augino didelį kiekį – 21 vienetÄ kanapių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-596/2011 iÅ¡ tikrųjų vertino, kad nuteistasis pagrįstai buvo nuteistas už didelio kiekio – 21 vieneto – kanapių augalų auginimÄ , pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ . IÅ¡ Å¡ios kasacinės nutarties ir skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nustatytos aplinkybės yra iÅ¡ esmės tapačios – veikdami kartu trys asmenys augino kanapes Å¡iltnamyje. Kasacinėje nutartyje buvo atkreiptas dėmesys ir į kanapių svorį.

Kasacinėje nutartyje nurodyta, kad augintų 21 vieneto kanapių masė iÅ¡džiovinus 9 615,50 g., o skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistieji augino 46 vienetus kanapių, kurių masė – 11 453,0 g. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, vertindamas kanapių kiekį kaip didelį, pagrįstai vadovavosi Å¡ia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir formuojama praktika. 8.5. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ R.

Å . su kitais nuteistaisiais augino didelį kiekį (bÅ«tent 46 vienetus) kanapių. Atsižvelgiant į didelį augintų kanapių skaičių, kas ir yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijus, R. Å . pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 265 straipsnio 1 dalį. Nėra jokio teisinio pagrindo spręsti klausimÄ dėl jo ne baudžiamosios, o administracinės atsakomybės. 8.6. Skundžiamu nuosprendžiu R. Å . nuteistas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Teismas nustatė, kad į sodybÄ atvykęs apžiÅ«rėti auginamų kanapių R. Å . surado policijos komisariatui priklausančiÄ vaizdo įraÅ¡ymo įrangÄ , kuriÄ nuoÅ¡alioje vietoje kartu su D. S. sudegino. D. S. paėmė iÅ¡ sodybos jų anksčiau surastÄ aparatÅ«rÄ , paėmė benzino bakelį ir, nuvažiavus į tolimesnę vietÄ , R. Å . plaktuku sudaužė ir sudegino. D. S. stovėjo Å¡alia. 8.6.1. Apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės neginčijamos Å¡ios nustatytos faktinės aplinkybės ir nuteistojo R.

Å . atlikti veiksmai. Nuteistasis nurodo, kad jis su D. S. svarstė kam priklauso Å¡i įranga. Jie galvojo, kad D. S. sodybos teritorijoje prie Å¡iltnamio, kuriame augino kanapes, vaizdo įraÅ¡ymo įrangÄ sumontavo „konkurentai“, kurie norėjo Å¡ias kanapes pasisavinti, galvojo, jog tai geodezininkų įranga, nes D. S. pardavinėjo žemes, taip pat neatmetė ir to, kad Å¡ia įranga juos stebi policija. Suprasdami, kad jų veiksmai, susiję su kanapių auginimu, Å¡ia įranga yra stebimi ir fiksuojami, nuteistieji nusprendė sukauptus duomenis sunaikinti.

Jie buvo įsitikę, kad vaizdo stebėjimo įranga sumontuota neteisėtai, nes ji buvo privačioje teritorijoje, taip pat sumontuota neprofesionaliai. Å ios aplinkybės suteikė pagrindÄ abejonei, kad Å¡i įranga priklauso policijai. Pasak nuteistojo, įrangÄ sunaikino, nes siekė paslėpti padarytÄ nusikaltimÄ ir jo įkalčius, todėl praÅ¡o nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 187 straipsnio 1 dalies į BK 237 straipsnio 1 dalį. 8.6.2. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimÄ turtÄ .

Å ios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys, o subjektyvieji požymiai – kaltė. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Pagal teismų praktikÄ svetimo turto tyčinio sunaikinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusiÄ nusikalstamos veikos darymo metu. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tuomet, kai sunaikinto turto vertė yra didesnė nei 5 MGL dydžio suma, bet nevirÅ¡ija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnis).

Å i veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir Å¡ių pasekmių nori, arba jei ir nenori, sÄ moningai leidžia joms atsirasti. 8.6.3. BPK 160 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro praÅ¡ymÄ , gali paskirti asmens ar transporto priemonės arba objekto sekimÄ . To paties BPK straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jei slapto sekimo metu norima daryti vaizdo ar garso įraÅ¡Ä arba filmuoti, tai taip pat turi bÅ«ti numatyta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro nutarime.

IÅ¡ bylos matosi, kad tyrėja kreipėsi į prokurorÄ su praÅ¡ymu kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl slapto sekimo sankcionavimo (1 t., 27-28 b.l.). Prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ dėl slapto sekimo, o ikiteisminio tyrimo teisėja 2018 m. liepos 24 d. priėmė nutartį, kuria paskirtas R. Å . ir jo automobilio bei D. S. slaptas sekimas. Å ia nutartimi leista slapto sekimo metu naudoti technines priemones: garso ir vaizdo įraÅ¡ymo priemonėmis fiksuojant asmenų pokalbius, filmuojant, darant garso ir vaizdo įraÅ¡us (1 t., 30-31, 33-34 b.l.).

Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriaus vyriausias specialistas D. C. sumontavo vaizdo įraÅ¡ymo įrangÄ vadovybės nurodytoje vietoje D. S. sodyboje. Specialistas negalėjo atskleisti, kaip turi bÅ«ti sumontuojama įranga, kad ji nebÅ«tų surasta, nes tokia informacija yra riboto turinio. Byloje yra pateikti duomenys, kad Å¡iam specialistui buvo pateikta pažyma, kurioje nurodyta įrangos montavimo vieta – (duomenys neskelbtini), t. y. D. S. sodyba (5 t., 82-83 b.l.). Vėliau R. Å . buvo praneÅ¡ta apie taikytÄ procesinę prievartos priemonę (1 t., 114 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti apie neteisėtÄ vaizdo įraÅ¡ymo priemonės sumontavimÄ D. S. sodyboje. Be to, nėra pagrindo teigti ir tai, kad Å¡i įranga buvo sumontuota neprofesionaliai. Å ios sumontuotos vaizdo įraÅ¡ymo įrangos pagalba buvo gauti reikÅ¡mingi duomenys, užfiksuoti slapto sekimo protokole ir tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., 36-37, 42-51, 53-75 b.l.). 8.6.4. IÅ¡ Å¡ių duomenų bei pačių nuteistųjų R. Å . ir D. S. parodymų matosi, kad pastebėję vaizdo įraÅ¡ymo įrangÄ , jie bendrais veiksmais Å¡iÄ Ä¯rangÄ sunaikino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad D. S. paėmė iÅ¡ sodybos jų anksčiau surastÄ aparatÅ«rÄ , paėmė benzino bakelį ir, nuvažiavus į tolimesnę vietÄ , R. Å . plaktuku jÄ sudaužė ir sudegino. D. S. stovėjo Å¡alia. Vaizdo įraÅ¡ymo įrangos sunaikinimÄ patvirtina ir apžiÅ«ros protokolai. IÅ¡ apžiÅ«ros ir daiktų apžiÅ«ros protokolų matosi, kad ant vieÅ¡kelio rasti juodos spalvos į iÅ¡silydžiusį plastikÄ panaÅ¡i degėsių krÅ«va, jos viduryje matosi apdegusių laidų galai.

Apžiūrint šiuos degėsius nesimatė jokių identifikacinių skaičių ar raidžių (1 t., 165-168, 169-171, 172, 174 b.l.). Skundžiamame nuosprendyje jau buvo atmesti argumentai, kad nuteistieji sunaikino tik dalį įrangos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad jau aptarti protokolai patvirtina, kad D. S. paėmė ne tik plastmasinę dėžę su mikroschema, bet ir prie dėžutės prijungtus laidus bei viskas buvo sunaikinta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio (D. S. sodybos) vietos apžiūros protokole nėra nurodyta apie jokius rastus laidus ar kitas įrangos detales, o tuo tarpu iš daiktų (degėsių) apžiūros protokolo nuotraukų akivaizdu, kad sudeginti buvo ir laidai.

Byloje nėra jokių duomenų, kad D. S. sodyboje bÅ«tų rastos kažkokios detalės, panaÅ¡ios į vaizdo įraÅ¡ymo įrangos, kurios nebÅ«tų sunaikintos, todėl akivaizdu, kad visa įranga buvo iÅ¡vežta į nuoÅ¡aliÄ vietÄ ir sudeginta. Liudytojas D. C. patvirtino, kad įvykio vietoje buvo sumontuota visos sudėties įranga. IÅ¡ policijos komisariato pateiktų dokumentų matosi Å¡io įraÅ¡ymo įrangos komplekto su priedais techninė specifikacija ir jo įsigijimo kaina – 14 999,16 Eur, taip pat matosi, kad Å¡ios įrangos vertė sunaikinimo dienÄ , t. y. 2018 m. rugpjūčio 12 d., buvo 10 049,39 Eur (5 t., 79, 85, 86 b.l.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistieji neigė sunaikinę ir prie dėžės prijungtÄ akumuliatorių, tačiau policijos komisariato pateikti dokumentai patvirtina, kad Å¡io akumuliatoriaus vertė ir nebuvo įskaičiuota reiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį, pagal pateiktus dokumentus ieÅ¡kinio sumÄ sudaro tik įrangos „Y“ sudėties kaina. 8.6.5. Tai, kas iÅ¡dėstyta, patvirtina, kad bÅ«tent dėl R. Å . ir kito nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų (daužymo plaktuku ir po to padegimo) vaizdo įraÅ¡ymo įranga buvo sudeginta, t. y. sunaikinta.

Ši sunaikinta vaizdo įrašymo įranga „Y“ priklausė X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuris pateikė duomenis, patvirtinančius nusikaltimo padarymo metu sunaikinto turto vertę, t. y. 10 049,39 Eur. Akivaizdu, kad ši vaizdo įrašymo įranga R. Š. nepriklausė, jam tai buvo svetimas turtas. Tiek duodamas parodymus, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo apie tai, kad su D. S. svarstė kam priklauso ši įranga, spėliojo, jog ji gali būti konkurentų, geodezininkų ar policijos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Bet kuriuo atveju iÅ¡ iÅ¡vardintų nuteistųjų spėjimų Å¡is turtas R. Å . buvo svetimas. Nėra svarbu, kad nusikalstamos veikos darymo metu nuteistasis nežinojo tikslaus vaizdo įraÅ¡ymo įrangos savininko, tačiau aiÅ¡kiai suvokė, kad Å¡is turtas jam nepriklauso ir yra svetimas. Nėra jokios abejonės, kad R. Å . suvokė savo veikos pavojingumÄ , numatė, kad sudaužius, o po to ir padegus svetimÄ Ä¯raÅ¡ymo įrangÄ â€žY“, Å¡is turtas bus sunaikintas ir to norėjo.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Å . pripažino kaltu sunaikinus svetimÄ turtÄ ir teisingai jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. 8.6.6. Apeliaciniame skunde R. Å . nurodo, kad naikindamas vaizdo įraÅ¡ymo įrangÄ norėjo sunaikinti joje užfiksuotus kanapių auginimo duomenis. Pasak nuteistojo, jis slėpė padarytÄ nusikaltimÄ , todėl jo nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota pagal BK 237 straipsnio 1 dalį. 8.6.6.1. Pagal 237 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas iÅ¡ anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikÅ¡mės, arba slėpė nusikaltimÄ padariusį asmenį.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. Å . neva slėpė savo, o ne jokio kito asmens padarytÄ nusikaltimÄ , t. y. didelio kiekio kanapių auginimÄ (BK 265 straipsnio 1 dalis), kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Vien dėl Å¡ių aplinkybių nebÅ«tų galimybės nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 237 straipsnio 1 dalį. TÄ nurodo ir pats R. Å . apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos nuomone, policijos sumontuota vaizdo įraÅ¡ymo įranga Å¡iuo atveju apskritai negalėjo bÅ«ti vertinama nei kito nusikaltimo padarymo įrankiu, nei priemone, nei kitu dalyku, už kurio slėpimÄ atsakomybę numato BK 237 straipsnio 1 dalis.

Todėl argumentus dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo teisėjų kolegija atmeta. 8.7. Jau buvo pasisakyta, kad tarp nuteistojo R. Å . neteisėtų veiksmų ir dėl to kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl nuteistasis turi atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . BÅ«tent R. Å . su kitu nuteistuoju sunaikino visÄ Ä¯raÅ¡ymo įrangÄ â€žY“, kuri priklausė X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. IÅ¡ bylos matosi, kad X apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 14 999,16 Eur turtinės žalos atlyginimui (2 t., 129 b.l.).

Prie Å¡io civilinio ieÅ¡kinio pridėjo dokumentus, iÅ¡ kurių matosi, kad policijos komisariatas įraÅ¡ymo įrangÄ â€žY“ pirko už 14 999,16 Eur (2 t., 131-134 b.l.). Civilinio ieÅ¡kovo atstovė teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieÅ¡kinį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys apie įraÅ¡ymo įrangos „Y“ vertę nusikaltimo padarymo dienÄ (5 t., 86 b.l.). Å ioje pažymoje nurodyta, kad Å¡ios įrangos vertė 2018 m. rugpjūčio 12 d. buvo 10 049,39 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas iÅ¡ tikrųjų nurodė, kad tokio pobÅ«džio specialios technikos įrangos sudėtis, jos sumontavimo vietos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymÄ yra priskiriamos įslaptintai informacijai, todėl detalesnės aparatÅ«ros sudėties negalima atskleisti, tačiau bÅ«tent įrangos vertę patvirtinantys dokumentai byloje buvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistųjų R.

Å . ir D. S. solidariai priteisė 10 049,39 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieÅ¡kovui X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks teismo sprendimas iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisti nusikaltimo padarymo metu buvusiÄ Ä¯rangos vertę yra teisingas ir pagrįstas jau nurodytais duomenimis. 8.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nei R. Å . kaltės sunaikinus svetimÄ turtÄ , nei Å¡io turto vertės nepaneigia tokie skundo argumentai, jog nuteistieji neturėjo supratimo apie sekimo įrangÄ , surandant Å¡iÄ Ä¯rangÄ jie nenaudojo jokių specialių įrenginių, taip pat ir argumentai, susiję su neva pačių pareigÅ«nų aplaidaus elgesio, dėl kurio ir atsirado žala.

Atsiliepime civilinio ieÅ¡kovo atstovas teisingai pažymėjo, kad policijos komisariatas patyrė turtinę žalÄ ne dėl pareigÅ«nų, o dėl nuteistųjų veiksmų, todėl jie ir turi Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti. 8.9. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skirdamas M. Å . bausmes pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis. 8.9.1.

Teismas nustatė R. Å . atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė ir jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – veikas padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas įvertino ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. R. Å . padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Teismas įvertino, kad nuteistasis buvo kanapių auginimo iniciatorius ir finansuotojas, be to, jis į tai įtraukė ir kitÄ nuteistÄ jį.

Taip pat buvo įvertinta ir nuteistojo R. Š. asmenybė. Nuteistasis nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., 190, 191 b.l.). Teismas nurodė, kad R. Š. nusikalstamas veikas padarė neteistas, bet administracine tvarka baustas net 16 kartų (3 t., 177-188 b.l.). BK 187 straipsnio 1 dalies ir BK 265 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos ir kitos bausmės rūšys (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštu), tačiau įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas R. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmes.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes teismas subendrino dalinio sudėjimo bÅ«du ir nuteistajam paskyrė subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 2 metams ir 3 mėnesiams. Prie Å¡ios bausmės teismas pridėjo dalį bausmės, paskirtos Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2019 m. sausio 25 d. nuosprendžiu, ir paskyrė nuteistajam galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimas 3 metams. Taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas teismas bausmės vykdymÄ atidėjo 2 metams ir paskyrė atitinkamus įpareigojimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek galutinė subendrinta bausmė, tiek už atskirus nusikaltimus R. Å . paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per griežtos ir jas Å¡velninti pagrindo nėra. To nepraÅ¡o ir nuteistasis apeliaciniame skunde. 8.10. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad R. Å . pagrįstai nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ augino didelį kiekį kanapių ir sunaikino svetimÄ X apskrities vyriausiojo policijos komisariato turtÄ .

Jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos. Taip pat pagrįstai ir teisingai iÅ¡ nuteistųjų R. Å . ir D. S. solidariai priteista turtinės žalos atlyginimo X apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Naikinti arba keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo R. Å . apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Aloyzas Kruopys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta