6fdaeb7e-45ee-48c0-9b1e-2a6d23171db3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1277-264/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02720-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2; 2.5.10.5.2. (S) Kauno apygardos teismas s p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų O.

Å . ir V. Å . apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-112-985/2016 pagal ieÅ¡kovės Z. B. ieÅ¡kinį atsakovams O. Å . ir V. Å ., tretieji asmenys A. B., A. S., dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 3 757,53 Eur dydžio turtinę žalÄ , 1 000 Eur dydžio neturinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad dėl atsakovų kaltės 2012 m. liepos mėn. buvo aplietas ieÅ¡kovei ir tretiesiems asmenims priklausantis butas. Atsakovai iÅ¡ pradžių pripažino savo kaltę, o vėliau atsisakė geranoriÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovai atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad atsakovams nežinoma kas apliejo ieÅ¡kovės butÄ jeigu jis buvo aplietas. Atsakovai niekada nežadėjo apmokėti ieÅ¡kovės buvo remonto iÅ¡laidas.

Jokių įrodymų patvirtinančių žalos padarymo faktÄ ieÅ¡kovė neteikia. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei Z. B. solidariai iÅ¡ atsakovų O. Å . ir V. Å . 2 086,43 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Priteisė ieÅ¡kovei Z. B. lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų O. Å . ir V. Å . po 16,22 Eur iÅ¡ kiekvieno atsakovo už lokalinę sÄ matÄ . Priteisė valstybei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų O.

Å . ir V. Å . po 31,50 Eur žyminio mokesčio, po 8,53 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų ir po 210,26 Eur už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Atsakovų pateikto šalto vandens skaitiklio rodmenų istorija teismo vertinimu nepaneigia pačių atsakovų nurodytų aplinkybių, kad vanduo jų bute iÅ¡siliejo iÅ¡ skalbyklės Å¡langos. Liudytojos D. nurodytÄ aplinkybę, kad jos butas nebuvo užlietas, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. gruodžio mėnesį Å¡is butas parduotas atsakovų sÅ«nui, ir esant liudytojų, gyvenančių (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukÅ¡te paaiÅ¡kinimams dėl jiems priklausančio buto užliejimo, teismas vertino kritiÅ¡kai.

Liudytoja M. V. teismui nurodė, kad dėl 2012 m. ieškovei užlieto buto papasakoti nieko negali, atsimena įvykius prieš 26 metus, todėl šios liudytojos parodymais teismas nesivadovavo, nes jie neturi tiesioginio ryšio su pareikštu reikalavimu.Teismas iš prie bylos pateiktų foto nuotraukų, ieškovės paaiškinimų, liudytojų: A., V., B., trečiojo asmens A. B. paaiškinimų, liudytojos Z. O. parodymų, kad avarijų, susijusių su bendro naudojimo vamzdynais, žalos atsiradimo metu neužfiksuota, sprendė, kad ieškovė įrodė, kad jos butas buvo užpiltas iš viršuje esančių atsakovų patalpų, nenustatyta kitų galimų užpylimo šaltinių.

Nesiremti liudytojo parodymais teismui nebuvo pagrindo. Teismas nurodė, kad atsakovų teiginiai prieÅ¡tarauja bylos faktinių aplinkybių visumai, todėl juos atmetė kaip neįrodytus (CPK 185 str.).Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė įrodė aplinkybę, kad jos buto užpylimas įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovų patalpų. Todėl, galiojant generalinio delikto taisyklei (žalos padarymas preziumuoja neteisėtus veiksmus - CK 6.263 str. 1 d.), byloje įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai, t.y. netinkamas jiems priklausančio turto valdymas ir naudojimas, sukėlęs žalÄ kitiems asmenims (CK 6.246, 6.263 str.).

Byloje įrodytas ieÅ¡kovei padarytos turtinės žalos faktas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir tai, jog egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos (bÅ«tent atsakovų netinkamas turto valdymas sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei) (CK 6.247 str.) bei tai, jog atsakovai nebuvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi, naudodami ir valdydami jam priklausantį turtÄ , todėl yra kalti dėl žalos atsiradimo (CK 6.248 str., 6.6 str. 3 d.).Vertindamas turinės žalos dydį teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų pateikta lokalinė sÄ mata nenuginčyta, atlikta kvalifikuoto specialisto, nurodyti dydžiai neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės ir liudytojų nurodytiems buto apgadinimams, todėl abejoti Å¡ia sÄ mata nebuvo objektyvaus pagrindo.

Taikant protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, atsižvelgiant į buto remonto atlikimo laikÄ , tai yra butas remontuotas prieÅ¡ 8 metus, buto remonto bÅ«klę apliejimo metu, teismas taikė 30 % nusidėvėjimÄ , ir Å¡iuo dydžiu sumažino medžiagų vertę iki 1147,68 Eur. Teismas nesutiko su lokalinėje sÄ matoje nurodytais atskirais paskaičiavimais. Nurodė, kad ne visi sÄ matoje nurodyti paskaičiavimai yra susiję su turto sugadinimo paÅ¡alinimu, todėl sÄ matoje įtraukų papildomų iÅ¡laidų - 3% papildomų medžiagų vertė 49,24 Eur, 17 % specifiniai darbai 3,77 Eur, 8 % papildomas darbo užmokestis 45,18 Eur, 31% soc. draudimo iÅ¡laidos 188,83 Eur, 9 % statybvietės iÅ¡laidos 225,32 Eur bendra verte (512,34 Eur) sumažino sÄ matÄ .

Taip pat sprendė, kad sÄ matoje nurodytos netiesioginės iÅ¡laidos (pridėtinės iÅ¡laidos 30 %, kas sudaro – 182,75 Eur ir pelnas 5 %, kas sudaro 145,68 Eur) nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sÄ naudomis, todėl jų bendra verte sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydį. Teismas pažymėjo, kad mažinat iÅ¡laidų dydį, toje dalyje mažintinas ir priteistinas PVM mokestis.Spręsdamas dėl neturinės žalos, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytas atvejis – turtinės žalos padarymas – nenumatytas įstatyme kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas.

Be to, teisės pažeidimas savaime nėra pagrindas pripažinti, kad yra padaryta ir neturtinė žala. IeÅ¡kovė neįrodė, kad turtinės žalos padarymas nagrinėjamu atveju jÄ ypatingai sukrėtė, dėl to ji patyrė ypač didelius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , nepatogumus, kurie bÅ«tų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktÄ ir jÄ kompensuoti. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad teisės pažeidimo pripažinimas ir teisės apgynimas Å¡ioje byloje, yra pakankama satisfakcija ieÅ¡kovei, todėl reikalavimÄ dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atmetė (CK 1.5 str. 4 d.).Dėl senaties termino taikymo, teismas nurodė, kad abejoti ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis, kada ji tiksliai sužinojo apie savo teisės pažeidimÄ , nėra objektyvaus pagrindo, todėl laikė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju senaties terminas nėra pasibaigęs. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniame skunde atsakovai praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas priimdamas sprendimÄ , netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, to pasėkoje netinkamai konstatavo bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes ir padarė klaidingas iÅ¡vadas. Teismas kreipė dėmesį tik į prieÅ¡taringus ieÅ¡kovės Z. B. bei jos pasikviestų liudytojų parodymus ir visiÅ¡kai neįvertino juos paneigiančių atsakovų, taip pat ir tų pačių liudytojų, pateiktų duomenų.

Tuo tarpu kita grupė bylos duomenų bei argumentų teismo sprendime tiesiog nutylėti, nekalbant apie jų įvertinimÄ . Liudytojos D. V. nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės grįžimo iÅ¡ sodo ir aplieto buto pastebėjimo laiko - bÅ«tent gegužės mėnesio, teismas skundžiamame sprendime net nenurodo ir nevertina. IeÅ¡kovė Z. B. savo ieÅ¡kinyje, patikslintame ieÅ¡kinyje, taip pat duodama paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje nurodė, kad bute buvo aplietos dviejų kambarių sienos, matėsi vandens nubėgimai nuo lubų per sienas, baldai, kilimai buvo aplieti, per rozetę bėgo vanduo, tame kambaryje dingusi elektra, aplietas tualetas, vonia, koridorius, holas, atÅ¡okęs parketas.

Tačiau nei trečiasis asmuo, ieÅ¡kovės sÅ«nus A. B., nei bute tÄ pačiÄ ieÅ¡kovės sugrįžimo į butÄ ir galimo apliejimo pastebėjimo dienÄ ieÅ¡kovės bute lankęsi liudytojai D. V., I. B., nei atsakovai jokių sulietų baldų ir kilimų nematė ir tokių aplinkybių teismui nedėstė. Trečiasis asmuo A. B. paneigė ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie abiejuose kambariuose sugadintas (sulietas) grindis, taip pat A. B. nurodė, prieÅ¡ingai ieÅ¡kovei, kad tualetas aplietas nebuvo, o dėl ieÅ¡kovės nurodomų aplietų lubų A.

B. apskritai nieko konkrečiai nurodyti negalėjo (2015-12-23 teismo posėdžio garso įrašas). Nors ieškovė nurodė, kad viename iš kambarių buvo dingusi elektra, jos ir iki šiol nėra, tačiau šių aplinkybių niekaip nepatvirtino ieškovės pasikviesta liudytoja I. B. (2015-11-19 teismo posėdžio garso įrašo laikas 01.14.00-01.14.25), juo labiau aplinkybės dėl elektros rozečių galimo suliejimo, elektros nebuvimo niekaip nėra konstatuotos kompetentingo, specialių žinių turinčio asmens.

Trečiasis asmuo A. S. nurodo, kad ieškovė jį informavusi, kad bute buvo sulieta bendro naudojimo patalpos koridorius, vonia ir tualetas. Analogiškai, 2015-11-19 teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. nurodo, kad ieškovė jį informavo, kad sulietas butas, kad sulietos tik bendro naudojimo patalpos - koridorius, vonia ir tualetas (2015-11-19 teismo posėdžio garso įrašo laikas 00.45.00-00.45.10). Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojos D. parodymus dėl to, kad jos po atsakovų butu esantis butas nebuvo užlietas.

Å ios liudytojos parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai vien dėl tos aplinkybės, kad liudytojai priklausęs butas 2012 m. gruodžio mėn. buvo parduotas atsakovų sÅ«nui V. Å .. Tačiau 2012 m. gegužės 4 d. liudytoja D. buvo buto savininkė, butas buvo pardavinėjamas, o V. Å . dar net nebuvo potencialus Å¡io buvo pirkėjas. Esant prieÅ¡taringiems teiginiams dėl buto apžiÅ«ros laiko ir sÄ matos sudarymo/pateikimo, pagrįstai kyla abejonės dėl fiksuojamų apgadinimų padarymo laiko, pobÅ«džio, dydžio ir kt.

Neatmestina ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigta galimybė, kad ieÅ¡kovės bute esantys apgadinimai per tokį ilgÄ laiko tarpÄ (2012 m. gegužės mėn. -2013 m. vasario mėn. : viso 10 mėn.) galėjo atsirasti ir dėl kitokio, nei galimo vandens nutekėjimo iÅ¡ atsakovų buto, poveikio. Atsakovai ieÅ¡kovės bute atÅ¡okusį parketÄ yra matę jau prieÅ¡ 11 metų, be to pati ieÅ¡kovė neneigia namuose laikanti Å¡unį, o buto remontas, pasak ieÅ¡kovės, buvo padarytas prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus laiko.

Ieškovė nepateikė jokio specialių žinių turinčio asmens išaiškinimo, kokiais būtent požymiais remiantis yra teigiama, kad parketas iššokęs dėl vandens poveikio, o ne dėl netinkamos priežiūros, nusidėvėjimo ar perdžiūvimo, kas beje, yra visiškai įmanoma, o lubos ir sienos pageltę ne dėl apliejimo, o tiesiog dėl prastai vėdinamų patalpų ir jose besikaupiančios drėgmės. Liudytojo G. Š. paaiškinimai visiškai atmestini, vertintini kritiškai, nes pats G.

Å . ieÅ¡kovės bute niekada nesilankė, buto neapžiÅ«rinėjo, sugadinimų natÅ«roje nematė, jų nefiksavo, o iÅ¡vadas pateikė pagal kito asmens surinktus duomenis. PrieÅ¡ingai nei ginčijamame sprendime nurodo teismas, atsakovai pateikė iÅ¡samius argumentus, kurie paneigia sÄ matoje nurodytos žalos dydį, nurodyti dydžiai esmingai prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės ir liudytojų nurodytiems buto apgadinimais, kitoms faktinėms aplinkybėms. SÄ matoje esančius didelius neatitikimus ir padarytas klaidas teisme pripažino sÄ matÄ sudaręs liudytojas G.

Å ., taip pat abejones dėl sÄ matos sudarytojo kompetencijos teismo posėdžio metu kėlė ir ieÅ¡kovės atstovas, nors teismas Å¡io liudytojo pripažinimÄ padarius eilę skaičiavimo ir sÄ matos sudarymo klaidų, priimdamas sprendimÄ , visiÅ¡kai ignoravo.SÄ matoje nurodoma, kad reikalingas perdažyti/perklijuoti ieÅ¡kovės buto lubų bendras plotas - 63,2 m2, kai ieÅ¡kovės buto bendras plotas yra 77,78 m2. Taigi neapgadinta ir neremontuotina lieka vos 14,58 m2 ploto iÅ¡ visų lubų. Remiantis ieÅ¡kovės parodymais dėl sulietų buto patalpų, apsemtų lubų plotas bÅ«tų 46,75 m2.

Taigi, sÄ matoje priskaičiuojama 16,45 m2 daugiau lubų ploto, nei nurodo pati ieÅ¡kovė. AnalogiÅ¡kai yra ir su sienomis. SÄ matoje dėl senų sienų tvarkymo darbų nurodoma 54,5 m2, kai tuo tarpu naujai atliktinų sienų darbų jau skaičiuojamas 88,9 m2. Å iuo atveju skirtumas tarp senų sienų ploto ir naujai aptaisomų 34,4 m2, nors sÄ matÄ sudaręs G. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad nuluptų/nuvalytų sienų plotas turi atitikti naujai aptaisomų/perdažomų sienų plotÄ , o nustatytas 34,4 m2 skirtumas yra ženklus.Atkreiptinas dėmesys į sÄ matoje nurodytus 12 ir 12 bei 14 ir 15 punktus, kur nurodomi lubų ir sienų plotai yra visiÅ¡ki identiÅ¡ki, nors, kaip ir paaiÅ¡kino liudytojas G.

Å ., toks vienodas sienų ir lubų plotas nėra galimas. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl senaties termino taikymo, rėmėsi iÅ¡imtinai prieÅ¡taringais ieÅ¡kovės parodymais dėl įvykio datos ir su ja susijusių aplinkybių. Teismas, atmesdamas nuoseklius atsakovų parodymus, dar ir visiÅ¡kai ignoruoja liudytojos D. V. parodymus dėl įvykio datos. Tačiau, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, į tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ ties tik po ilgo laiko kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, dėl sÄ matos teisingumo ir jos sudarymo bei pateikimo ir kt., ieÅ¡kovės parodymai dėl sužinojimo laiko yra vertintini iÅ¡ ties kritiÅ¡kai.

IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: Teismas, vadovaudamasis ieÅ¡kovės Z. B., liudytojų E. A., A. A., R. A., D. V., I. B., suinteresuoto asmens A. B. parodymais, visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, kad buvo užlietos ieÅ¡kovės patalpų lubos, nenustatyta kitų užpylimo Å¡altinių, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės buto užpylimas įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovų patalpų.

Teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodo, kad nesiremti liudytojų parodymais pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė įrodė aplinkybę, kad jos buto užpylimas įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovų patalpų. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad galioj ant generalinio delikto taisyklei (žalos padarymas preziumuoja neteisėtus veiksmus - CK 6.263 str. 1 d.), byloje įrodyti neteisėti atsakovų veiksmai, t.y. netinkamas jiems priklausančio turto valdymas ir naudojimas, sukėlęs žalÄ kitiems asmenims (CK 6.246, 6.263 str.).

Teismas 2016-02-17 sprendime aiÅ¡kiai pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovė nurodė, kad G. Å . (sÄ matos sudarytojas) objektyviai negalėjo paaiÅ¡kinti sÄ matoje nurodytų taisytinų lubų ir sienų plotų, tačiau duomenų, kurie paneigtų sÄ matoje nurodytos žalos dydį nepateikė, sÄ mata nenuginčyta, atlikta kvalifikuoto specialisto, nurodyti dydžiai neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės ir liudytojų nurodytiems buto apgadinimams, todėl abejoti Å¡ia sÄ mata nėra objektyvaus pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiojo asmens patirtų netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę ir Å¡iuo atveju teismas tÄ ir darė bei apskaičiavo atkuriamÄ jÄ vertę nuo buto remontui naudotinų medžiagų. Priimant sprendimÄ , teismas taikė protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, atsižvelgė į tai, kad butas remontuotas prieÅ¡ 8 metus, buto remonto bÅ«klę apliejimo metu, todėl pritaikė 30 proc. nusidėvėjimÄ , juo sumažinant medžiagų vertę.

Teismas motyvuotai sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti žalos dydį netiesioginių, pridėtinių iÅ¡laidų suma, o bÅ«tent 328,43 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovų atsiliepime detalizuojami sÄ matos netikslumai ir kiti jų argumentai tėra absurdiÅ¡ka ir įžūli gynybinė taktika, siekiant iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, t.y. turtinės žalos ieÅ¡kovei atlyginimo. Atsakovų praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi byloje yra pakankamai įrodymų, kad ieÅ¡kovė pastebėjo, kad butas užlietas tik 2012 m. liepos mėn. pabaigoje, kai iÅ¡ sodo parvyko į butÄ adresu (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovės Z. B. namuose nebuvo apie 1,5 mėnesio, todėl ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo žinoti, kad jos butas užlietas, nes jame nebuvo. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės konkreti buto užliejimo data, ieÅ¡kovė ir teismo posėdžio metu neneigė, kad pats užliejimas galėjo bÅ«ti tada, kaip ir nurodo atsakovai, t.y. 2012-05-04, tačiau ji apie užliejimÄ sužinojo tik liepos mėn. pabaigoje. Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas 2016-02-17 sprendimÄ visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrÄ jÄ taisykle.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :       Apeliacinis skundas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1ir 2dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 str. nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Apeliacijos objektÄ sudaro Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovams dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Taikant deliktinę atsakomybę bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės pareiga yra leistinais įrodymais įrodyti žalos faktÄ ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų sprendė, kad ieÅ¡kovės buto, kuris jai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise (5/12 dalys), patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietos dėl veiksmų atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad labiausiai tikėtina atsiradusios žalos įvykio priežastis yra atsakovų nurodytas įvykis ju bute, kai trūkus skalbimo mašinos žarnai 2012 m. gegužės 4 d. išsiliejo vanduo vonioje ant grindų. Apeliantai su šia teismo nuomone nesutinka, motyvuodami tuo, jog nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovės buto patalpos užlietos dėl 2012 m. gegužės 4 d. jų buto vonioje išbėgusio vandens, nes trečiajame aukšte gyvenę D. žalos nepatyrė, kad teismas rėmėsi tik ieškovės Z.

B. bei jos pasikviestų liudytojų prieštaringais parodymais ir visiškai neįvertino juos paneigiančių atsakovų ir tų pačių liudytojų parodymų. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles ir neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus.Kasacinio teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011).

Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių, t. y. vertinant įrodymus galima remtis tikėtinumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).

Vertinant atsakovų apeliacinio skundo motyvus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, sutiktina su atsakovų argumentais, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės patalpos buvo užlietos ir bÅ«tent iÅ¡ atsakovų buto, neįrodyta, kad ieÅ¡kovės turtas sugadintas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovų civilinei atsakomybei taikyti. Su Å¡ia skundo nuostata kolegija sutinka, nes byloje nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių kada ir kokiomis aplinkybėmis ginčo butas buvo užlietas vandeniu.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ( 1 t. b. l. 2-4) nurodė aplinkybes, kad 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje grįžusi iÅ¡ sodo rado stipriai sudrėkusias sienas, lubas, grindis, sulietus baldus bei kilimus, patikslintame ieÅ¡kinyje (1 t. b. l. 58-60) nurodė, kad buvo užlieti ir kiti 2 butai, esantys trečiame bei pirmame aukÅ¡tuose, kad atsakovai žadėjo jai atlyginti žalÄ , tačiau žalos padarymo faktÄ patvirtinančių įrodymų (pvz. buto apžiÅ«ros akto, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir pan.) į bylÄ nepateikė, Å¡ias aplinkybes įrodinėjo liudytojų E., A. ir R.

A., D. V., I. B., Z. O. trečiojo asmens A. B. pagalba bei UAB „UGIRA“ sudaryta 2013 m. vasario 27 d. lokaline sÄ mata dėl apdailos darbų bei medžiagų kainos ieÅ¡kovės buto remontui ir fotonuotraukomis. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jokių avarijų 2012 m. liepos mėnesį jų bute nebuvo, o dėl 2012 m. gegužės 4 d. įvykio nei trečio aukÅ¡to kaimynams, nei antrame aukÅ¡te esančiam ieÅ¡kovės butui jokia žala nepadaryta. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės buto užpylimas įvyko iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovų patalpų.

Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovams kaip buto bendraturčiams ir nesant jų kaltės. TurtÄ sugadinus butÄ užpylus vandeniu, virÅ¡uje esančių patalpų asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Byloje nustatyta, jog atsakovų butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) aukšte, o ieškovės buto patalpos – (duomenys neskelbtini) aukšte. Todėl ieškovė privalėjo įrodyti, kad būtent dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo įvyko jos patalpų užliejimas. Atsakovai bei pirmosios instancijos teisme 2015 m. gruodžio 23 posėdyje apklausti liudytojai J. D. ir atsakovų sūnus V. Š. teigė, kad virš ieškovės buto esantis D. butas 2012 m. gegužės 4 d. nebuvo užlietas, jokio remonto jame neatliko ir pardavė atsakovų sūnui V.

Å . tik 2012 m. gruodžio mėnesį. Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovės nurodytomis aplinkybėmis 2012 m. liepos mėn. pabaigoje ar atsakovų nurodytu 2012 m. gegužės 4 d. buvo užlietas ieÅ¡kovės butas ir kad žala (turto sugadinimas) padaryta bÅ«tent dėl vandens nutekėjimo iÅ¡ atsakovų buto. Kaip minėta iÅ¡ liudytojų J. D. ir V. Å . parodymų matyti, kad butas esantis trečiame aukÅ¡te (virÅ¡ ieÅ¡kovės buto) nebuvo užlietas, ir vien tai, kad J. D. savo butÄ 2012 m. gruodžio mėn. pardavė atsakovų sÅ«nui V.

Š., neteikia pagrindo šių liudytojų parodymais netikėti ir jais nesivadovauti. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje apklausti nei trečiasis asmuo (ieškovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis) A. S., nei liudytojai E., A. ir R. A., I. B. ieškovės bute 2012 m. gegužės 4 d. - liepos mėn. laikotarpiu pas ieškovę bute nesilankė, todėl aplinkybių, susijusių su ieškovės buto užliejimu bei turto sugadinimu, nežino.

Liudytoja D. V. 2015 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje patvirtino, kad lankėsi pas ieÅ¡kovę bute vasarÄ , pastebėjo Å¡lapias sienas, iÅ¡kilotÄ parketÄ , ieÅ¡kovė jai sakė, kad kaimynai iÅ¡ 4-o aukÅ¡to užliejo ir žadėjo atsilyginti, tačiau kada tai įvyko nežino. IÅ¡Â 2015 m. gruodžio 23 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o nustatyta, kad trečiasis asmuo ( ieÅ¡kovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturtis) A. B. nenurodė jokių aplinkybių dėl buto užliejimo bei žalos padarymo, kurios patvirtintų ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytÄ Å¾alos padarymo faktÄ .Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi specialisto G.

Å . atliktu skaičiavimu - 2013 m. vasario 27 d. lokaline sÄ mata. Apeliantai vienu iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų nurodė tai, kad G. Å . bute niekada nesilankė, buto neapžiÅ«rinėjo, sugadinimų natÅ«roje nematė, jų nefiksavo, o iÅ¡vadas pateikė pagal kito asmens surinktus duomenis, kurie, jų nuomone, klaidingi. Kolegijos vertinimu, nors 2016 m. sausio 27d. teismo posėdyje apklaustas liudytoju G. Å . nurodė, kad lokalinėje sÄ matoje apdailos darbus apskaičiavo minimaliomis kainomis, kad skaičiavo 2012 m. spalio mėn. „Statybos resursų skaičiuojamosiomis rinkos kainomis“, kad tapetai, parketas atsiklijavo dėl suliejimo, tačiau nagrinėjamoje byloje lokalinė sÄ mata yra tik vienas iÅ¡ įrodymų, o teiginiai dėl turto sugadinimo priežasties – užliejimo nėra eksperto iÅ¡vada CPK 216 straipsnio nuostatų prasme, ir nei patvirtina, nei paneigia žalÄ padariusio įvykio priežasties.

Be to, iÅ¡Â lokalinėje sÄ matoje nurodytų darbų sÄ raÅ¡o negalima konstatuoti, kad jame nurodyti buto patalpų remonto darbai : parketinių grindų iÅ¡ardymas, senų tapetų nuplėšimas, lubų aptaisymo medinėmis dailylentėmis nuardymas, parketlenčių grindų dangų įrengimas, ankščiau dažytų lubų klijiniais arba vandens emulsiniais dažais dažymas ir kt. yra bÅ«tinos iÅ¡laidos, kurios susiję su sugadinto turto atkÅ«rimu (CK 6.249 str.). Lokalinė sÄ mata, kurioje nėra užfiksuotų duomenų apie konkretaus turto sugadinimus (lubų, sienų, grindų), jų apimtį, nepakankama konstatuoti žalos padarymo faktÄ , nesant byloje kitų tai patvirtinančių įrodymų (CPK 185 str.).

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi Å¡i atsakomybės sÄ lyga lemia civilinės atsakomybės ribas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima iÅ¡skirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo).

Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, jog nustatytų pakankamÄ neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015ir kt.) Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės butas buvo užlietas bÅ«tent dėl atsakovų nurodyto 2012 m. gegužės 4 d.

įvykio, tačiau ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kinyje, patikslintame ieÅ¡kinyje) nenurodė jokių aplinkybių ir nesiejo buto užliejimo padarinių 2012 m. liepos mėn. pabaigoje su atsakovų pripažinta aplinkybe dėl įvykio atsakovų buto vonioje 2012 m. gegužės 4 d.. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieÅ¡kovė teisminio nagrinėjimo metu darė tokiÄ prielaidÄ , kad butas galėjo bÅ«ti užlietas atsakovų 2012 m. gegužės mėn., tačiau iÅ¡ byloje esančių aplinkybių visumos spręstina, jog toks ryÅ¡ys tarp įvykio ir neigiamų padarinių pernelyg nutolęs ir mažai tikėtinas, nes iÅ¡ byloje aptartų įrodymų nustatyta, kad virÅ¡ ieÅ¡kovės buto esantis butas 3-ame aukÅ¡te nebuvo užlietas, laiko tarpas nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki liepos pabaigos – beveik 3 mėnesiais, vasaros metas, kai viskas greitai iÅ¡džiÅ«va, o ieÅ¡kovės teigimu, liepos pabaigoje rado stipriai sudrėkusias sienas, lubas, grindis, baldus (CPK 185 str.).

 Įvertinusi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė byloje neįrodė, kad atsakovų nurodytas įvykis 2012 m. gegužės 4 d. buvo ieÅ¡kovei priteistų 2086, 43 Eur nuostolių atsiradimo priežastis (faktinio priežastinio ryÅ¡io nebuvimas), todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų – priežastinio ryÅ¡io tarp praÅ¡omų atlyginti nuostolių (žalos) atsiradimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6. 247 str.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieÅ¡kinio senaties taikymo taisykles, nes neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ â€“ 2012 m. liepos mėn., visiÅ¡kai nevertino liudytojos D. V. nurodytų aplinkybių dėl ieÅ¡kovės grįžimo iÅ¡ sodo ir aplieto buto pastebėjimo laiko - bÅ«tent gegužės mėnesio. Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi momento, nuo kada ieÅ¡kovė suprato, jog jos teisės pažeidžiamos, nustatymas (CK 1.127 str.).

Ä®vertinus byloje esančius įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad Å¡is momentas sietinas su ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybe, kad ji namuose nebuvo apie 1,5 mėnesio ir apie buto užliejimÄ sužinojo 2012 m. liepos mėn., ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas 2015 m. birželio 17 d., o priimtas 2015 m. birželio 26 d. (t. I, b. l.2), teisėjų kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovė nėra praleidusi trijų metų ieÅ¡kinio senaties termino (CK 1. 125 str. 8 d.). Ä®vertinusi bylos medžiagÄ , Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai iÅ¡ esmės grindžiami tik prielaidomis, byloje nepateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovės buto patalpos buvo aplietos iÅ¡ atsakovams priklausančio buto, byloje nenustatyti jokie neteisėti atsakovų veiksmai (neveikimas).

Nesant Å¡ių duomenų, negalima teigti, kad atsakovai nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims, neužtikrino, kad jiems priklausantys santechnikos prietaisai bÅ«tų tvarkingi, todėl pagrindo atsakovams taikyti deliktinę civilinę atsakomybę nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , netinkamai ne pagal CPK nurodytas įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias deliktinės civilinės atsakomybės taikymÄ , dėl ko netinkamai nustatė svarbias bylai iÅ¡spręsti aplinkybes ir tai turėjo esminės įtakos, jog byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai.

Nurodyti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Panaikinus sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, perskirstytinos ir Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnis).Nustatyta, jog atsakovai turėjo 562 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose: 300 Eur iÅ¡laidos advokato (advokato padėjėjos V. Å .) pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (1 t. b. l. 108-110), 62 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 200 Eur advokato (advokato padėjėjos V.

Å .) pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (2 t. b.l 6-9). Å ios iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais ir nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių advokatų bei advokato padėjėjų priteistinų užmokesčių dydžių už teikiamÄ pagalbÄ civilinėse bylose.

Patenkinus atsakovų apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 562 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui V. Å ., kadangi visi mokėjimai atlikti jo vardu (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovei byloje suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 proc., todėl  pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos, kadangi ji, remiantis LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsniu, CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybei yra atleista (CPK 96 str. 1, 2 d.) (1 t. b. l. 5-6, 2 t. b. l. 19-20).          Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 325-331 straipsniais,n u s p r e n d ž i a:

         Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovui V. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡ ieÅ¡kovės Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini))  562 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                 Aušra Baubienė                                                                               Virginija Gudynienė                                                                               Izolda Nėnienė