6fdae752-c416-4169-9fdd-d125ffd08f0e · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                                                            Skundas Nr. 1S-176-483/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17.; 2.5.19.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 27 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Lino Šiukštos, Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A.

B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio praÅ¡ymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės Å¡velninimo, n u s t a t ė : Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. B. buvo nuteistas: pagal 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visÄ jo turtÄ ; pagal 1961 m.

BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktÄ â€“ mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant Å¡velnesnę, galutinę bausmę paskiriant mirties bausmę, konfiskuojant visÄ nuteistojo turtÄ .

Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.Lietuvos apeliacinis teismas 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį ir A. B. nuteisė: pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu devyneriems metams, konfiskuojant visÄ jo turtÄ ; pagal 1961 m. BK 206 straipsnį – laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu ketveriems metams; pagal 1961 m.

BK 2321 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu deÅ¡imčiai metų; pagal 1961 m. BK 16 straipsnį, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus – laisvės atėmimu keturiolikai metų; pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktÄ â€“ mirties bausme. Vadovaujantis 1961 m. BK 24 straipsnio 4 dalimi, mirties bausmė pakeista į laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, konfiskuojant nuteistojo turtÄ . Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu, bausmės subendrintos griežtesne apimant Å¡velnesnę, galutinę bausmę paskiriant laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime, konfiskuojant visÄ nuteistojo turtÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1996 m. vasario 15 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria A.

B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį, pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, pagal 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalį, 1961 m. BK 16, 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, šioje dalyje palikdamas galioti Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį; panaikino apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 dalį paskirta papildoma bausmė – turto konfiskavimas ir kuria jis pripažintas kaltu bei nuteistas pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 4 dalį; pakeitė Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria A.

B. nuteistas pagal 1961 m. BK 2321 straipsnio 4 dalį, jo veiksmus perkvalifikavo pagal to paties straipsnio 1 dalį, paskirdamas laisvės atėmimÄ trejiems metams. Vadovaudamasis 1961 m. BK 42 straipsniu, Å¡ia nutartimi paskirtÄ bausmę subendrino su Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinę bausmę A. B. nustatant laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, konfiskuojant visÄ nuteistojo turtÄ .

Kauno apygardos teisme 2016 m. balandžio 6 d. buvo gautas nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio praÅ¡ymas nuteistajam A. B. paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos – suÅ¡velninti ir skirti BK numatytÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę; atsižvelgiant į tai, kad A. B. jau atliko 22 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti ir konstatuoti, kad jis atliko terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę ir iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos paleisti į laisvę.

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi praÅ¡ymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės Å¡velninimo atmestas. Skundu Lietuvos apeliaciniam teismui nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Betingis praÅ¡o nuteistajam A. B. paskirtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos – suÅ¡velninti ir skirti BK numatytÄ terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę; atsižvelgiant į tai, kad A. B. jau atliko virÅ¡ 22 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti ir konstatuoti, kad jis atliko terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę ir iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos paleisti į laisvę; praÅ¡ymui nagrinėti rengti teismo posėdį ir į teismo posėdį kviesti nuteistojo A.

B. gynėjÄ advokatÄ Kęstutį Betingį. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 38 Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimÄ laiko atžvil­giu, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d., BK 3 str. reikalavimais, prieÅ¡tarauja galiojančiai Å¡alies ir EŽTT teismų praktikai, neiÅ¡nagrinėjus ir net nepradėjus nagrinėti motyvuotame praÅ¡yme pateiktų faktinių duomenų bei argumentų, padarius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl turėtų bÅ«ti panaikinta.PareiÅ¡kėjai skunde dar kartÄ pateikia faktinius duomenis ir argumentus, nurodytus praÅ¡yme Kauno apygardos teismui dėl nuteistajam paskirtos bausmės Å¡velninimo.

Nurodo, kad naujojo BK 60 straipsnyje, jo papildymuose, pakeitimuose per visÄ laikotarpį sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimÄ padarė asmuo, kuris pirmiau buvo padaręs kokį nors nusikaltimÄ , įstatymų leidėjas nenumatė. Å i sunkinanti aplinkybė buvo panaikinta, todėl BK 60 straipsnis turi bÅ«ti vertinamas kaip nuteistojo A. B. bausmę Å¡velninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas. Naujojo BK 129 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodytos šį nusikaltimÄ kvalifikuojančios aplinkybės, kvalifikuojančios aplinkybės, jog tokį nusikaltimÄ padarė asmuo, anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, nėra numatyta, t. y. tokia nužudymÄ kvalifikuojanti aplinkybė yra panaikinta ir tai taip pat lengvina nuteistojo teisinę padėtį.

PareiÅ¡kėjai akcentuoja, kad Å¡ios veikos nusikalstamumÄ panaikinančios, bausmę Å¡velninančios arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančios baudžiamojo įstatymo normos nebuvo nagrinėjamos bei vertinamos Kauno apygardos teisme 2004 m. gegužės 26 d. bei Lietuvos apeliaciniame teisme 2004 m. liepos 8 d., kur teismų nutartimis iÅ¡ dalies buvo patenkintas A. B. praÅ¡ymas perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas pagal atitinkamas tuo metu įsigaliojusias 2000 m.

BK normas ir paskirti švelnesnes bausmes. Pagal 2004 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismo nutarties turinį (T. 12 b.l. 52-53), apygardos teismas duomenis analizavo ir vertino ne pagal BK 16 str. 2 d., 105 str. 8 p. ir 12 p. nuteistajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o pagal kitas - tiktai tariamai pagal BK 16 str. 2 d., 105 str. viename - 8 p. numatytas nusikalstamas veikas, o tai yra visiškai skirtingos ir esminės aplinkybės, nes A. B. buvo nuteistas ir pripažintas kaltu pagal BK 16 str. 2 d., 105 str. 8 p. ir 12 p.Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų A.

B. atžvilgiu priimtuose apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose, nutartyse bei aukÅ¡tesniųjų teismų nutartyse yra užfiksuoti ir konstatuoti faktiniai duomenys, kad A. B. prisipažino padaręs nusikaltimus, apie įvykių aplinkybes savarankiÅ¡kai detaliai papasakojo parodymų patikrinimo metu ir parodė vietoje, kaip buvo įvykdyti nusikaltimai, o taip pat gailėjosi dėl padarytų nusikaltimų, ir Å¡ios aplinkybės turėtų bÅ«ti vertinamos kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismai Å¡ių svarbių aplinkybių, gailėjimosi padarius nusikaltimus nepripažino lengvinančiomis aplinkybėmis ir į jas neatsižvelgė priimdami apkaltinamÄ jį nuosprendį bei skirdami A.

B. pačiÄ griežčiausiÄ bausmę. Naujasis, dabartiniu metu galiojantis BK 59 str. (atsakomybę lengvinančios aplinkybės) 1 dalies 2 punktas turi bÅ«ti vertinamas kaip nuteistojo A. B. bausmę Å¡velninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad dabartiniu metu galiojančio BK 22 straipsnis taip pat turi bÅ«ti vertinamas kaip nuteistojo A. B. bausmę Å¡velninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, tačiau tai iki Å¡iol nebuvo padaryta.

PareiÅ¡kėjai mano, kad Å¡ioje byloje gali ir turi bÅ«ti taikomos Å¡iuo metu galiojančio BK 61 str. nuostatos. Nurodyti svarbÅ«s esminiai nuteistojo ir bausmę atliekančio A. B. veikos nusikalstamumÄ panaikinantys, bausmę Å¡velninantys ir jo teisinę padėtį palengvinantys naujieji baudžiamieji įstatymai - BK 59 str. 1 d. 2 p., BK 60 str., BK 61 str., BK 22 str. ir BK 22, 129 str. 2 d. iki Å¡iol įstatymų nustatyta tvarka teismo nebuvo ir nėra įvertinti. Pasak pareiÅ¡kėjų, lyginant 1961 m.

BK ir naujojo BK nuostatas, naujasis BK yra veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, nuteistojo bausmę Å¡velninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, todėl pareiÅ¡kėjai mano, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, nuteistojo bausmę Å¡velninantis ir jo teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi bÅ«ti taikomas A. B. atžvilgiu.PareiÅ¡kėjai pažymi, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, dalinai vertindama kitÄ pateikto praÅ¡ymo dalį ir nurodydama, jog Å¡iuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys baudžiamieji įstatymai nenumato teismui jokios galimybės kaip nors suÅ¡velninti nuteistojo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme padėtį, iÅ¡skyrus bausmės vykdymo vietos iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus pakeitimÄ , tuo pačiu pripažino ir nepaneigė praÅ¡yme pateiktų faktinių duomenų bei argumentų, kad Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė savo turiniu prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, neatitinka tarptautinių teisės aktų, EŽTT nustatytų reikalavimų, prieÅ¡tarauja EŽTT suformuotai ir galiojančiai teismų praktikai, kuria Å¡alies teismai privalo vadovautis.

PareiÅ¡kėjai nurodo, kad Lietuva yra viena iÅ¡ nedaugelio Europos valstybių, kur laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistiesiems įstatymais nėra taikomas lygtinis paleidimas ar tokios bausmės Å¡velninimas. Nenumatyta ir kokia nors kitokia reabilituojanti įstatyminė galimybė bei siekiamybė kada nors iÅ¡eiti į laisvę. Tai prieÅ¡tarauja Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktikai tokios kategorijos asmenų praÅ¡ymu nagrinėjamose bylose priimtiems Å¡io teismo sprendimams. Skunde pažymima, kad EŽTT suformavo vieningÄ galiojančiÄ teisminę praktikÄ , jog nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę be lygtinio paleidimo ar bausmės suÅ¡velninimo galimybės, nenumatant nuteistajam konkrečios reabilituojančios įstatyminės galimybės bei siekiamybės kada nors iÅ¡eiti į laisvę, yra pažeidžiama Konvencijoje 3 straipsnyje įtvirtinta teisė nebÅ«ti kankinamam ir nepatirti žiauraus, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio elgesio.

Tačiau Lietuvos Respublikoje galiojančiais baudžiamaisiais įstatymais visiškai nebuvo ir nėra numatyta nuteistojo laisvės atėmimu iki gyvos galvos lygtinio paleidimo ar bausmės sušvelninimo galimybė, t. y. nenumatytos jokios konkrečios reabilituojančios įstatyminės galimybės bei siekiamybės tokiam nuteistajam kada nors išeiti į laisvę. Nagrinėjamoje byloje priimtais teismų sprendimais ir EŽTT suformuotai bei galiojančiai teismų praktikai prieštaraujančiais šalies baudžiamaisiais įstatymais gali būti pažeisti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnio bei 21 straipsnio imperatyvūs reikalavimai, o taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ne tik 3 straipsnio, bet ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Skunde taip pat praÅ¡oma atsižvelgti į tai, kad A. B. yra teigiamai charakterizuojamas pataisos įstaigos administracijos, turi sveikatos problemų ir yra atlikęs jau daugiau 22 metus bausmės.PareiÅ¡kėjai atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant, jog A. B. 1995 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo teisėjai V. V. (pirmininkaujantis), V. A. ir A. P., o teisėjas A. P. vėl buvo paskirtas nagrinėti nurodytÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pareiÅ¡kėjų 2016-04-05 praÅ¡ymÄ dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninančio bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinančio veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, nuteistojo A.

B. atžvilgiu taikymo, be to, Å¡is teisėjas paskirtas pirmininkaujančiu teisėjų kolegijai, pareiÅ¡kėjai 2016-04-18 pateikė motyvuotÄ pareiÅ¡kimÄ , kad Kauno apygardos teismo teisėjas A. P. nusiÅ¡alintų nuo nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato pateikto praÅ¡ymo nuteistojo A. B. atžvilgiu taikymo nagrinėjimo teisme, o to nepadarius - nuÅ¡alinti Kauno apygardos teismo teisėjÄ A. P. nuo nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato 2016-04-05 pateikto praÅ¡ymo nagrinėjimo teisme. Teisėjas A.

P. nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo nenusiÅ¡alino, o Kauno apygardos teismo teisėjai D. J. ir Viktoras PreikÅ¡as 2016-04-22 teismo nutartimi netenkino pareiÅ¡kimo ir pareikÅ¡tÄ nuÅ¡alinimÄ teisėjui A. P. atmetė. PareiÅ¡kėjai mano, kad teisėjas A. P. nenusiÅ¡alino nuo praÅ¡ymo nagrinėjimo, o teisėjai D. J. ir Viktoras PreikÅ¡as nuÅ¡alinimÄ teisėjui A. P. atmetė nepagrįstai, todėl 2016-04-05 pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir, priimdamas neigiamÄ sprendimÄ , jo netenkino Å¡aliÅ¡kas teismas.

Todėl Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 27 d. nutartis turėtų bÅ«tų panaikinta ir dėl nurodytos priežasties.           Nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundas atmetamas. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumÄ .

BPK 3621 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymÄ , panaikinantį veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninantį bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinantį veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo praÅ¡ymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylÄ pirmÄ ja instancija. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės suÅ¡velninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo iÅ¡nykimo (BPK 3621 str. 4 d.).Å iuo atveju skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas pagrįstai nustatė, kad nusikalstamų veikų, už kurias A.

B. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 1995 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. vasario 15 d. nutartimi, perkvalifikavimo pagal naujojo BK nuostatas klausimas buvo sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nutartimi (t. 12, 52-53), kuria buvo iš dalies patenkintas nuteistojo A. B. prašymas dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo, bausmės švelninimo. Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. liepos 8 d. nutartimi buvo palikta galioti.

AukÅ¡tesnysis teismas Å¡ioje nutartyje nurodė, kad Å¡iuo atveju už tyčinį nužudymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis A. B. buvo paskirta maksimali bausmė, o už pasikėsinimÄ padaryti tyčinį nužudymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis – beveik maksimali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Po mirties bausmės panaikinimo toliau keičiantis BK normoms, virÅ¡utinė terminuotos laisvės atėmimo bausmės, numatytos už tyčinį nužudymÄ sunkinančiomis aplinkybėmis, riba padidėjo nuo 15 iki 20 metų.

Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-12-20 nutarimu Nr. 38 Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimÄ laiko atžvil­giu ir atsižvelgdamas į tai, kad pagal padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, A. B. buvo paskirta maksimali ir artima maksimaliai bausmės, aukÅ¡tesnysis teismas konstatavo, kad naujasis įstatymas, t. y. 2000 m.

Lietuvos Respublikos BK, kaltininkui yra griežtesnis, taigi jis neturi grįžtamosios galios. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Kauno apygardos teismo sprendimas A. B. veikas iÅ¡ 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 105 str. 8 p., 16 str. ir 105 str. 8 ir 12 p. neperkvalifikuoti pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK yra teisingas. Nesant pagrindo perkvalifikuoti veikas, neperžiÅ«rėtos ir paskirtos bausmės (t. 12, b. l. 70-73). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 22 d. nutartimi atmestas nuteistojo A. B. pareiÅ¡kimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo, konstatuojant, kad perkvalifikavus 1961 m.

BK 105 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas pagal 2000 m. baudžiamojo kodekso normas, bÅ«tų apsunkinta nuteistojo teisinė padėtis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtos A. B. veikos pagrįstai kvalifikuotos ir bausmės paskirtos pagal įstatymÄ , galiojusį veikos padarymo metu (t. 12, b. l. 96-98). Taigi apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo A. B. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo pagal 2000 m. BK nuostatas klausimas jau buvo iÅ¡spręstas visų instancijų teismų, Å¡ie sprendimai yra įsiteisėję ir jų kvestionuoti nėra procesinio pagrindo.

PareiÅ¡kėjai skunde pagrįstai nurodo, kad Lietuva yra viena iÅ¡ nedaugelio Europos valstybių, kur laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistiesiems įstatymais nėra taikomas lygtinis paleidimas (BVK 158 str. 1 d. 2 p.). Vienintelės Å¡iuo metu galiojančių įstatymų paliktos galimybės nuteistiesiems laisvės atėmimu iki gyvos galvos – BK 78 str. numatytas atleidimas nuo bausmės Seimo priimtu amnestijos aktu ir BK 79 str. numatytas atleidimas nuo dalies bausmės Lietuvos Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės praÅ¡ymÄ .

Pagal BK 51 str. 2 d., suÅ¡velnintos laisvės atėmimo bausmės terminas negali bÅ«ti trumpesnis negu dvideÅ¡imt penkeri metai. Atsižvelgiant į Å¡iuo metu galiojantį teisinį reguliavimÄ , teismas neturi procesinių galimybių A. B. atžvilgiu taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.PareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad jų 2016 m. balandžio 5 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir, priimdamas neigiamÄ sprendimÄ , jo netenkino Å¡aliÅ¡kas teismas, nes A.

B. Kauno apygardos teismo 1995 m. birželio 27 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje buvo teisėjas A. P., kuris vėl buvo paskirtas nagrinėti nurodytÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ ir pareiÅ¡kėjų 2016 m. balandžio 5 d. praÅ¡ymÄ dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumÄ , Å¡velninančio bausmę arba kitokiu bÅ«du lengvinančio veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, nuteistojo A. B. atžvilgiu taikymo, be to, Å¡is teisėjas paskirtas pirmininkaujančiu teisėjų kolegijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas. Teismo Å¡aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu (kasacinė nutartis Nr.2K-416/2007). Å aliÅ¡ku visada pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardintų priežasčių. NuÅ¡alinimo pagrindai gali paaiÅ¡kėti ne tik iki įrodymų teisme tyrimo pradžios, bet ir vėlesnėse proceso stadijose (kasacinė nutartis Nr.2K-183/2008), tačiau pagal BPK 58 straipsnio prasmę, nuÅ¡alinimo pagrindas turi egzistuoti iki pradedant nagrinėti bylÄ teisme.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos nutarties teisėtumÄ , teismo Å¡aliÅ¡kumo priimant Å¡iÄ nutartį, nenustatė. BPK 58 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ , jeigu jis priėmė nuosprendį pirmosios instancijos teisme, negali nagrinėti tÄ pačiÄ bylÄ apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iÅ¡ naujo nagrinėti tÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis. Nors teisėjas A.

P. buvo Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijoje, priėmusioje 1995 m. birželio 27 d. nuosprendį, tai nedraudžia jam spręsti klausimų, kylančių vykdymo procese ir nesudaro pagrindo abejoti jo neÅ¡aliÅ¡kumu. PareiÅ¡kėjai skunde prašė praÅ¡ymui nagrinėti rengti teismo posėdį ir į teismo posėdį kviesti nuteistojo A. B. gynėjÄ advokatÄ Kęstutį Betingį. BPK 3621 str. 5 d. numatyta, kad teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį praÅ¡ymÄ ar teikimÄ atmesti.

BPK 3621 str. 6 d. numatyta, kad nutartis skundžiama ir skundas nagrinėjamas Å¡io Kodekso 364 straipsnyje nustatyta tvarka. SkundÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo nutartis yra neskundžiama. BPK 364 str. 6 d. numatyta, kad kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali bÅ«ti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundÄ padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Å ių asmenų, jeigu jiems buvo laiku praneÅ¡ta apie teismo posėdžio dienÄ , neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo.

Å iuo atveju skundas paduotas ne nuteistojo A. B. padėtį bloginančiais pagrindais, bylos medžiaga ir pateiktas skundas yra pakankamai iÅ¡samÅ«s, todėl aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė pagrindo rengti žodinį bylos nagrinėjimÄ .Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r ė: nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                                         Viktoras Kažys Teisėjos                                                                                                                      Linas Šiukšta              Daiva Pranytė-Zalieckienė