2013-07-18 Nr. AB-4326-3-61-3-02148-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-1050/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02148-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 33.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 3R-167 (AG-148/05-2012); 2) Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2012 m. balandžio 13 d. sprendimą ir įpareigoti NMA skirti pareiškėjui atitinkamą paramą.

Pareiškėjas nurodė, kad paraiškoje paramai gauti deklaruoti laukai (pievos) atitinka žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152 (2012 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 3D-231 redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“ „Ekologinis ūkininkavimas“, „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 2 punkto reikalavimus, keliamus natūraliai pievai bei pusiau natūraliai pievai.

Nepaisant to, atsakovas 2012 m. balandžio 13 d. sprendime vertindamas pareiškėjo pateiktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. sausio 9 d. pažymą bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. sausio 9 d. pažymą (toliau – ir Pažymos), kuriose nurodyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 084612-6911, lauke Nr. 1 ir kontroliniame žemės sklype Nr. 057596-719, lauke Nr. 1 yra durpynai, dėl to šienavimo darbų įvykdyti neįmanoma, padarė nepagrįstą išvadą, kad pažymos patvirtina, jog deklaruojamuose laukuose nėra natūralių ganyklų-pievų.

Tokia atsakovo išvada yra nepagrįsta ir dėl to, kad atsakovas klaidingai interpretavo pateiktas Pažymas. Pareiškėjui 2009 ir 2010 metais buvo suteikta parama deklaruotose pievose, kadangi tais metais buvo įmanoma šiuose laukuose (pievose) atlikti šienavimo darbus, kas ir buvo padaryta. Pateiktose Pažymose, nors tiesiogiai ir nenurodyta, tačiau akivaizdu, jog kalbama apie negalėjimą minėtuose laukuose atlikti šienavimo darbų būtent 2011 m. vasarą, kadangi 2011 m. vasara buvo ypatingai lietinga, dėl ko pievose, atsižvelgiant į tai, jog jose yra durpynai, klimpo bet kokia šienavimo technika.

Šių aplinkybių VAGK tinkamai neįvertino. Taip pat nurodo, kad minėtuose laukuose šienavimo darbai objektyviai dėl tais metais buvusių gamtinių sąlygų (lietingos vasaros) negalėjo būti atlikti nepaisant pastangų bei investicijų (nuomojosi ekskavatorių melioracijos darbams laukuose atlikti, siekiant, kad vanduo pievose ir lietingomis vasaromis nesikauptų ir būtų įmanoma atlikti šienavimo darbus). Nurodytos aplinkybės ir pateiktos Pažymos patvirtina, kad laukų negalėjo nušienauti dėl force majeure aplinkybių, būtent dėl stichinės nelaimės, rimtai pakenkusios valdos žemei, kaip tai numato 2006 m. gruodžio 15 d.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 str. 1 d. 2011 m. lietinga vasara dėl pievų specifikos, t. y. jose esančių durpynų, būtent ir leidžia tokias aplinkybes traktuoti kaip stichinę nelaimę, rimtai pakenkusią valdos žemei. Tuo tarpu VAGK ginčijamame sprendime nepagrįstai per siaurai aiškino 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 str. 1 d. numatytas force majeure aplinkybes bei nepagrįstai traktavo, kad pateiktos Pažymos šių aplinkybių nepatvirtina. Aplinkybė, kad pareiškėjas atsakovą apie tokias force majeure aplinkybes informavo pavėluotai, t. y. vėliau negu per 10 darbo dienų nuo force majeure paskutinės veikimo dienos (Įgyvendinimo taisyklių 39 p.), neturėtų būti suabsoliutinama ir nulemianti 100 proc. paramos dydžio sankcijos skyrimą, kadangi Pažymos jam buvo išduotos tik 2012 m. sausio 9 d., be to, šiuo atveju būtina įvertinti, kad lietuvių kalba jam nėra gimtoji, jis yra 71 metų amžiaus.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 25-27) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas 2011 m. birželio 27 d. pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką (reg. Nr. 11-1011813313-A1-1) (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 19.58 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos bei teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau - ir Priemonė) programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“.

Pareiškėjo paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 3D-192 (toliau - ir Administravimo taisyklės), Įgyvendinimo taisyklėmis, bei kitais nacionaliniais bei Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais paramos žemės ūkiui bei kaimo plėtrai administravimą. Pareiškėjo valdoje 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. spalio 26 d. buvo atlikta patikra vietoje (toliau – ir Patikra), kurios metu nustatyta, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 093617-5616 esančiame lauke Nr. 2, kuriame deklaruota 1.90 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas), kontroliniame žemės sklype Nr. 084612-6911 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruota 4.00 ha 5PT-1, kontroliniame žemės sklype Nr. 093617-5616 esančiame lauke Nr. 3, kuriame deklaruota 7.73 ha 5PT-1, kontroliniame žemės sklype Nr. 093617-5616 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruota 1.60 ha 5PT-1, bei kontroliniame žemės sklype Nr. 057596-7197 esančiame lauke Nr. 1, kuriame deklaruota 4.35 ha 5PT-1, pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 9.1.5 p. numatyto įsipareigojimo, taip pat neįvykdė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 3D-327 (toliau - ir Aprašas), 1.2 punkte įtvirtinto reikalavimo. Visi pažeidimai Patikros metu įvertinti kaip sunkūs ir didelio masto. Patikros metu nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. 057596-7197 esančiame lauke Nr. 1 taip pat nebuvo laikomasi Aprašo 1.6 p. įtvirtinto reikalavimo. Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nestelbia auginamų augalų. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose pažeidimu nelaikomi atvejai, kai pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 0,2 SG/ha“ (toliau - pažeidimas GAAB6).

Minėtas pažeidimas Patikros metu įvertintas kaip sunkus, didelio masto, o poveikio trukmė - nepastovi. Teisės aktuose nustatyta tvarka pažeidimas GAAB6 Patikros metu kvalifikuotas kaip tyčinis. Taip pat pažymėjo, kad Įgyvendinimo taisyklių 10 p. nustatyta, kad žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Apraše nurodytus geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus (toliau – ir GAAB reikalavimai). Pareiškėjai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonėse, turi laikytis reikalavimų, numatytų tų priemonių įgyvendinimo taisyklėse.

Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 (toliau – ir Metodika), 2 punkte yra apibrėžta tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvoka. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Patikros metu visuose laukuose nustatyti GAAB2 pažeidimai įvertinti kaip sunkūs, o faktinis laukų plotas, kuriuose minėtas pažeidimas nustatytas, sudaro 100 procentų viso paramai tinkamo ploto, Paraiškoje nustatytas GAAB2 ir GAAB6 pažeidimai laikomi tyčiniais.

Taip pat nurodo, kad 2012 m. sausio 11 d. gavo pareiškėjo 2012 m. sausio 10 d. prašymą „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus“, kuriuo pareiškėjas prašė netaikyti sankcijų dėl šienavimo (toliau – ir Prašymas). Kartu su Prašymu be kitų dokumentų pareiškėjas pateikė ir Pažymas. Šis Prašymas dėl sankcijų netaikymo nebuvo tenkintas. NŽT, baigusi administruoti Paraišką, 2012 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-1828470 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta pareiškėjui nemokėti paramos pagal 2011 m.

Paraišką, t. y. vadovaudamasi Metodikos 20.1 p. ir Metodikos 18.2 p. pagal 2011 m. Paraišką pareiškėjui pritaikė 100 procentų sankciją. Pažymėjo, kad nei 2009 m., nei 2010 m. pareiškėjo deklaruotuose laukuose patikros vietoje nebuvo atliekamos, todėl išmokos už minėtus metus pareiškėjui buvo išmokėtos preziumuojant, kad pareiškėjo 2009 m. bei 2010 m. paraiškose deklaruotuose laukuose išmokoms gauti pažeidimų nėra. Tačiau šis faktas pareiškėjui nesuteikia teisės teigti, jog 2009 m. ir 2010 m. paraiškose deklaruoti laukai atitiko GAAB reikalavimus.

Ginčo atveju, išmokų už 2009 m. ir 2010 m. gavimas su 2011 m. Paraiškoje nustatytais pažeidimais apskritai nėra susijęs. Komisijos sprendime teisėtai ir pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo teiktos Pažymos nepatvirtina tokių aplinkybių, kurios atitiktų force majeure apibrėžimą, t. y., aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti; priešingai - jos nurodo pastovią laukų būklę (durpynai). Pareiškėjas, pateikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, kad su paramos teikimo tvarka bei taisyklėmis yra išsamiai susipažinęs, todėl skundo teiginys, kad sprendžiant ginčą reikėtų įvertinti jo garbų amžių bei tą faktą, kad lietuvių kalba nėra gimtoji, turėtų būti atmestini.

Taip pat pažymėjo, kad NMA nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. Pabrėžė, kad Agentūra vykdo jai priskirtas funkcijas vadovaudamasi teisės aktais ir neturi teisės savo nuožiūra taikyti mažesnes sankcijas, negu jos yra numatytos teisės aktuose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu (b. l. 38-45) pareiškėjo M. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2011 m. birželio 27 d. atsakovui NMA pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką tiesioginėms išmokoms gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – ir Priemonė) programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ (toliau – ir Programa), kurioje deklaravo kontrolinio žemės sklypo Nr. 057596-7197 lauką Nr. 1 (pasėlio kodas 5PT-1, t. y. natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas), kontrolinio žemės sklypo Nr. 084612-6911 lauką Nr. 1 (pasėlio kodas 5PT-1) bei kontrolinio žemės sklypo Nr. 093617-5616 laukus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr.3 (pasėlio kodas 5PT-1), iš viso – 19.58 ha žemės ūkio naudmenų plotą (VAGK byla, b. l. 24-27). Atsakovo NMA Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyrius 2011 m. spalio 4 d., dalyvaujant pareiškėjui, atliko jo sklypų (tikrintas kontrolinio žemės sklypo Nr. 084612-6911 laukas Nr. 1 bei kontrolinio žemės sklypo Nr. 093617-5616 laukai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr.

3) patikrą vietoje ir surašė Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitas Nr. 11-1011813313-D4-1 ir Nr. 11-1011813313-D5-1, kuriose nurodė, kad bloko Nr. 093617-5616 laukas Nr. 3 yra dalinai šienautas, ganytas. Visi kiti laukai nešienauti ir neganyti. Minėti laukai neatitinka GAAB2 reikalavimo (mastas – didelis, sunkumas – sunkus, poveikio trukmė – nepastovi) (VAGK byla, b. l. 34-44). Pareiškėjas apie patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus buvo informuotas NMA Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyriaus 2011 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 555 (VAGK byla, b. l. 33). NMA Kontrolės departamento Vilniaus patikrų vietoje skyrius 2012 m. spalio 26 d. atliko pareiškėjo sklypo (tikrintas kontrolinio žemės sklypo Nr. 057596-7197 laukas Nr.

1) patikrą vietoje, kurioje pareiškėjas nedalyvavo, tačiau buvo informuotas telefonu, ir surašė Paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitas Nr. 11-1011813313-D4-1 ir Nr. 11-1011813313-D5-1, kuriose nurodė, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. 057596-7197 laukas Nr. 1 neatitinka GAAB2 ir GAAB6 reikalavimų (mastas – didelis, sunkumas – sunkus, poveikio trukmė – nepastovi, tyčinis) (VAGK byla, b. l. 45-54). Pareiškėjas 2012 m. sausio 10 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą NMA, prašydamas netaikyti sankcijų dėl šienavimo, kadangi: iš žemės sklypo Nr. 057596-7197 (sklypo riba pažymėta medeliais) pašalinti laukiniai medžiai ir krūmokšniai; iš žemės sklypo Nr. 084612-6911 pašalinti laukiniai medžiai ir krūmokšniai, savo lėšomis dalinai pravesta melioracija, nušienauta ten, kur įmanoma;

žemės sklype Nr. 093617-5616 savo lėšomis suremontuotas melioracijos kolektorius, pašalinti laukiniai krūmokšniai, dvare įrengtas poilsio ir reabilitacijos centras, pagrindiniame lauke buldozeriais pažymėti sveikatingumo takai, auginami stručiai (VAGK byla, b. l. 74). Su šiuo prašymu pareiškėjas pateikė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-01-09 pažymą Nr. M21-3, kurioje nurodyta, kad M. R. priklausančiame lauke (bloko Nr. 084612-6911 laukas Nr.

1) yra durpynas, šienavimo darbų įvykdyti neįmanoma (VAGK byla, b. l. 75), taip pat Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. sausio 9 d. pažymą Nr. ŽŪ.01, kurioje nurodyta, kad M. R. priklausančiame lauke (bloko Nr. 057595-7197 laukas Nr. 1) šienavimo ir laukų darbų įvykdyti neįmanoma dėl blogai atliktų melioracijos darbų (VAGK byla, b. l. 77). NMA 2012 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-1828470 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nusprendė pagal pareiškėjo M. R. 2011 m. Paraišką paramos nemokėti. Sprendime nurodė išmokų ir sankcijų dydžius, priežastis, dėl kurių parama jam nėra skiriama, teisės aktus, kuriais remiantis buvo vertinama jo Paraiška ir kuriais remiantis pritaikytos sankcijos (VAGK byla, b. l. 69-71). Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. BR6-1828470, su skundu kreipėsi į VAGK, kuri 2012 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 3R-167 (AG-148/05-2012) pareiškėjo skundą atmetė (VAGK byla, b. l. 69-71).

Teismas nurodė, kad kaip matyti iš ginčijamo NMA 2012 m. balandžio 13 d. sprendimo, sankcija yra paskirta dėl Patikros metu nustatytų GAAB2 ir GAAB6 reikalavimų pažeidimų, t. y., kad kontrolinio žemės sklypo Nr. 093617-5616 laukuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 bei kontrolinio žemės sklypo Nr. 084612-6911 lauke Nr. 1 pareiškėjas nesilaikė Priemonės Programos veiklos „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ reikalavimo - pievas kasmet šienauti arba ganyti gyvulius, laikantis šių reikalavimų - pievas nuganyti ir (ar) nušienauti, išvežti nušienautą žolę iki rugsėjo 30 d. (susmulkintą nušienautą žolę susmulkinti ir paskleisti draudžiama); kontrolinio žemės sklypo Nr. 057596-7197 lauke Nr. 1 pareiškėjas nesilaikė: Priemonės Programos veiklos „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ reikalavimų - pievas kasmet nuganyti ir (ar) nušienauti, išvežti nušienautą žolę iki rugsėjo 30 d. (susmulkintą nušienautą žolę susmulkinti ir paskleisti draudžiama); geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenų reikalavimo – ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nestelbia auginamų augalų. Ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose pažeidimu nelaikomi atvejai, kai pareiškėjo laikomų ūkinių gyvūnų skaičius sudaro ne mažiau kaip 0,2 SG/ha. Sankcija pareiškėjui paskirta remiantis Metodika (VAGK byla, b. l. 69-71).

Teismas pabrėžė, kad 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 108/2010 2010 m. vasario 8 d.), 47 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės narės gali pripažinti toliau nurodytas force majeure ar išimtinių aplinkybių kategorijas, kurioms esant jos nereikalaus iš paramos gavėjo grąžinti dalį ar visą gautą paramą: a) paramos gavėjo mirtis; b) ilgalaikis paramos gavėjo profesinis nedarbingumas; c) didelės valdos dalies konfiskavimas, jei to nebuvo įmanoma numatyti įsipareigojimo prisiėmimo dieną; d) didelė stichinė nelaimė, rimtai pakenkusi valdos žemei; e) nenumatytas gyvuliams skirtų pastatų sugriuvimas valdoje; f) epizootinė liga, paveikusi visą ar dalį ūkininko gyvulių. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo raštu praneša apie force majeure ar išimtines aplinkybes kompetentingai institucijai, kartu pateikdamas tai institucijai priimtinus atitinkamus įrodymus, per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią paramos gavėjas ar jo įgaliotasis asmuo gali tai padaryti.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas iš esmės neginčija sprendime nustatytų faktinių aplinkybių dėl GAAB2 ir GAAB6 reikalavimų pažeidimų, tačiau teigia, kad pažeidimai padaryti dėl force majeure aplinkybių, kurias NMA įvertino netinkamai.

Nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, force majeure aplinkybėms pagrįsti, pareiškėjas NMA pateikė Švenčionių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. sausio 9 d. pažymą Nr. M21-3, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui priklausančiame lauke (bloko Nr. 084612-6911 laukas Nr.

1) yra durpynas, šienavimo darbų įvykdyti neįmanoma (VAGK byla, b. l. 75), bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. sausio 9 d. pažymą Nr. ŽŪ.01, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui priklausančiame lauke (bloko Nr. 057595-7197 laukas Nr. 1) šienavimo ir laukų darbų įvykdyti neįmanoma dėl blogai atliktų melioracijos darbų (VAGK byla, b. l. 77). Taip pat pareiškėjas pateikė 2010 m. rugpjūčio mėn. Mechanizmų nuomos sutartį Nr. 7, iš kurios matyti, kad pareiškėjas iš H.

P. personalinės įmonės išsinuomojo ekskavatorių PC-210LC, pareiškėjo teigimu, melioracijos darbams laukuose atlikti (VAGK byla, b. l. 8). Tačiau teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės negali būti laikomos force majeure aplinkybėmis: kad deklaruojami laukai yra durpynuose ir lietingą vasarą juos šienauti gali būti sudėtinga ar net neįmanoma, pareiškėjui turėjo būti žinoma paraiškos pateikimo metu, kadangi tada jis buvo supažindintas su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis (VAGK byla, b. l. 28), kurių privalu laikytis ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Be to, jokie įrodymai, kad įsipareigojimų nebuvo galima laikytis dėl force majeure aplinkybių, numatytų Reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 str. 1 d., nepateikti, kadangi lietinga vasara minėto teisės akto prasme, savaime didele stichinė nelaime nėra laikoma. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas apie jo teigimu force majeure aplinkybes atsakovą NMA informavo tik 2012 m. sausio 10 d., t. y. praėjus pakankamai daug laiko nuo, jo manymu, tokių aplinkybių atsiradimo, nors Įgyvendinimo taisyklių 38 p. nustatyta, kad dėl aplinkybių (force majeure), nurodytų reglamento (EB) Nr. 1974/2006 47 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjas informuoja Agentūrą per 10 darbo dienų nuo force majeure paskutinės veikimo dienos.

Nors pareiškėjas apie jo manymu, buvusias force majeure aplinkybes atsakovo nustatytu terminu neinformavo, pareiškėjo pateiktas pažymas NMA priimdama ginčijamą sprendimą įvertino visų kitų įrodymų kontekste ir pagrįstai pripažino nepatvirtinančiomis force majeure aplinkybių. Nurodė, kad kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – senyvas amžius ir tai, kad lietuvių kalba nėra pareiškėjo gimtoji – niekaip negalėjo sukliudyti pareiškėjui vykdyti įsipareigojimų, kadangi, kaip nurodyta skunde, ankstesniais metais šios aplinkybės jam netrukdė tinkamai vykdyti įsipareigojimų pagal minėtą priemonę.

Todėl konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos force majeure, kurioms esant gali būti taikomos Įgyvendinimo taisyklių 38 str. nuostatos.

Pažymėjo, kad GAAB2 ir GAAB6 pažeidimai buvo nustatyti ir kituose tų pačių blokų laukuose, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, pareiškėjo teigimu, force majeure ar kitų nenumatytų aplinkybių buvimą, pareiškėjas nepateikė nei NMA, nei VAGK nei teismui. Pareiškėjo padaryti GAAB2 ir GAAB6 reikalavimo pažeidimai įvertinti kaip sunkūs, didelio masto, poveikio trukmė – nepastovi, pažeidimai tyčiniai. Todėl NMA neturėjo pagrindo netaikyti minėtų sankcijų arba taikyti mažesnes, kadangi GAAB2 reikalavimo pažeidimai apima daugiau kaip 50 proc. visų tinkamų laukų.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina buvus force majeure ar kitų aplinkybių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti, teismas ginčijamus atsakovo NMA ir VAGK sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais.

III. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 51-53) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Nustačius Europos Sąjungos teisės ir (ar) Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimus, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir (ar) Konstitucinį Teismą dėl minėto nacionalinių teisės aktų, kurių pagrindu pareiškėjui buvo pritaikyta 100 proc. sankcija, atitikties Konstitucijai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nepasisakė dėl proporcingumo principo pažeidimo pareiškėjui taikant 100 proc. sankciją, nors šiuos argumentus pareiškėjo atstovas akcentavo ir teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju, 2012 m. balandžio 13 d. Agentūros sprendimu pareiškėjui 100 proc. skirtinos paramos dydžio sankcija, be kita ko, buvo taikyta vadovaujantis Metodikos 17.1 bei 18.2. punktais, tačiau pareiškėjo nuomone, minėtais teisės aktais nustatytos sankcijos dydžio apskaičiavimo ir skyrimo taisyklės, t. y., jog nepriklausomai, nuo to, kad pareiškėjas dalies deklaruotų laukų negalėjo nušienauti dėl nuo jo nepriklausančių ir jo nekontroliuojamų aplinkybių (dėl force majeure aplinkybių), jam skiriama 100 proc. dydžio sankcija, prieštarauja proporcingumo principui. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimų pažeidimas (deklaruotų laukų nenušienavimas laiku) nėra tyčinis Metodikos 2 p. prasme, jokių pareiškėjo tyčinių ar nesąžiningų veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, priešingai, pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog jis dėjo visas pastangas deklaruotus laukus nušienauti. Todėl pareiškėjo sąžiningi veiksmai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nušienauti deklaruotus laukus, negali būti prilyginami tyčiniam reikalavimų pažeidimui, kaip tai numato Metodikos 2 punktas.

2. Nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjo deklaruoti paramai gauti laukai yra durpynuose ir jų pareiškėjas 2011 m. vasarą negalėjo nušienauti dėl lietingos vasaros, t. y. dėl gamtinių aplinkybių (ką patvirtina pareiškėjo pateiktos seniūnijų pažymos) neatitinka force majeure aplinkybių. 2011 m. lietinga vasara dėl pareiškėjo pievų specifikos, t. y. jose esančių durpynų, būtent ir leidžia tokias aplinkybes traktuoti kaip stichinę nelaimę, rimtai pakenkusią valdos žemei. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad įsipareigojimų nebuvo galima laikytis dėl force majeure aplinkybių. Pažymi, kad pareiškėjo pateiktos seniūnijų pažymos būtent expressis verbis patvirtina, kad dėl 2011 m. lietingos vasaros šienavimo darbų pareiškėjas nurodytuose laukuose negalėjo atlikti, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių įrodymų tinkamai neįvertino, nenurodė, kokius dar papildomus įrodymus pareiškėjas galėjo patekti. Mano, kad tiek teismas, tiek Komisija klaidingai interpretavo, jog pareiškėjas force majeure aplinkybėmis laiko ne didelį kritulių kiekį 2011 m. vasarą, tačiau pačių durpynų buvimo faktą, dėl ko darė klaidingą išvadą, jog reikalavimai nebuvo įgyvendinti ne dėl force majeure aplinkybių.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 59-61) prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nesutikimą su pareiškėjo apeliaciniu skundu atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir (arba) Europos Teisingumo Teismą yra nepagrįstas. Dėl apeliacinio skundo prašymo įvertinti, ar situacija, kuomet pareiškėjui Agentūros buvo skirta 100 procentų paramos dydžio sankcija, nepažeidžia Europos Sąjungos teisės bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, pažymi, jog Konstituciniam Teismui yra suteikta kompetencija spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams (Konstitucijos 102 str.), tačiau ministerijų priimtų teisės aktų (sankcijos pareiškėjui pritaikytos vadovaujantis Metodika, patvirtinta žemės ūkio ministro įsakymu) atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas nesprendžia.

2. Sutinka su teismo išvada, jog jokie įrodymai, kad įsipareigojimų nebuvo galima laikytis dėl force majeure aplinkybių, numatytų Reglamente (EB) Nr. 1974/2006, nepateikti, kadangi lietinga vasara minėto teisės akto prasme, savaime didele nelaime nėra laikoma. Teismas pagrįstai konstatavo, jog, nors pareiškėjas apie, jo manymu, buvusias force majeure aplinkybes atsakovo nustatytu terminu neinformavo, pareiškėjo pateiktas pažymas NMA priimdama sprendimą įvertino visų kitų įrodymų kontekste ir pagrįstai pripažino nepatvirtinančiomis force majeure aplinkybių.

3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog pareiškėjui 2010 m., 2009 m. buvo suteikta parama deklaruotuose laukuose, kadangi tais metais buvo įmanoma šiuose laukuose (pievose) atlikti šienavimo darbus, kas ir buvo padaryta. Atkreipia dėmesį, jog nei 2009 m., nei 2010 m. pareiškėjo deklaruotuose laukuose patikros vietoje nebuvo atliekamos, todėl išmokos už minėtus metus pareiškėjui buvo išmokėtos preziumuojant, jog pareiškėjo 2009 m. bei 2010 m. paraiškose deklaruotuose laukuose išmokoms gauti pažeidimų nėra. Taigi, šis faktas pareiškėjui nesuteikia teisės teigti, jog 2009 m. ir 2010 m. paraiškose deklaruoti laukai atitiko GAAB reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl ekonominių sankcijų paramos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gavėjui taikymo pagrįstumo.

Atsakovas, administruodamas paramos skyrimą ir patikrinęs pareiškėjo deklaruotus žemės sklypus, nustatė pažeidimus, kurie lėmė, jog kaip sankcija pareiškėjui parama už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2011 metais buvo sumažinta 100 procentų.

Pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovo veiksmus teisėtais ir pagrįstais, patvirtinęs ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos poziciją.

Apeliantas teigia, kad 2011 metais egzistavo force majeure aplinkybės ( itin lietinga vasara), kurios šalina arba bent jau švelnina jo atsakomybę, be to, paskirtoji sankcija nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o dėl to pirmosios instancijos teismas nepasisakė.

Ginčo teisiniams santykiams svarbios nacionalinės teisės normos yra Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės 2011 m. taisyklės, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos įgyvendinimo taisyklės bei Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas. Taip pat būtina atsižvelgti į 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1974/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2010 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 108/2010). Šios teisės normos, inter alia nustato, kad žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimus. Tarp šių reikalavimų, taikomų natūralioms ir pusiau natūralioms pievoms, yra ir reikalavimas tokias pievas kasmet nušienauti arba nuganyti iki rugsėjo 30 d.

Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl patikrų metu nustatytų faktinių aplinkybių, t.y. dėl to, kad iš deklaruotų 19,58 ha žemės sklypų tik bloko Nr. 093617-5616 laukas Nr.3 (7,73 ha) 2011 metais buvo iš dalies šienautas, o kiti laukai nešienauti ir neganyti iki nustatyto termino ir todėl pažeisti GAAB reikalavimai. Šalys nesutaria tik dėl šių pažeidimų padarymo priežasčių ir pareiškėjo kaltės.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimų force majeure aplinkybių egzistavimą. Pareiškėjo pateiktos Pažymos patvirtina tik tai, kad jose nurodyti laukai yra durpynai, kuriuose neįmanoma įvykdyti šienavimo darbų. Tačiau Pažymose nėra nurodoma, ar tokie darbai yra neįmanomi pastoviai, ar tokia situacija buvo tik 2011 metais, ar 2011 metais šienavimo darbams kliudė meteorologinės sąlygos, ar melioracijos problemos, ar kitos priežastys. Pareiškėjas, žinodamas apie valdomos žemės ypatybes, trukdančias laikytis geros agrarinės būklės reikalavimų, turėjo arba valdomos žemės nedeklaruoti ir nepretenduoti į paramą, arba nedelsiant ( per 10 dienų) informuoti atsakovą apie atsiradusias aplinkybes, trukdančias laikytis Įgyvendinimo taisyklių. To jis nepadarė, pažymas iš seniūnijų atsakovui pateikė tik po patikros atlikimo. Pažymėtina, kad po patikros atlikimo pareiškėjas ėmėsi ir kitų darbų žemės agrarinei būklei pagerinti – pašalino laukinius krūmokšnius, remontavo ir plėtė melioracijos sistemą ir pan. (VAGK bylos l.74). Atsižvelgiant į paties pareiškėjo pateiktus duomenis apie technikos melioracijai nuomojimą 2010 metais, darytina išvada, kad apie šienavimo ir melioracijos problemas valdomuose sklypuose jam buvo žinoma ir iki 2011 metų. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad 2011 metų vasarą kritulių kiekis tiek viršijo įprastus dydžius, jog toks kiekis gali būti laikomas stichine nelaime, padariusią didelį poveikį valdos žemės ūkio paskirties žemei. Iš visuotinai prieinamų meteorologijos žinių šaltinių (pvz. www.meteo.lt) bei Lietuvos statistikos departamento ataskaitų apie 2011 metų gamtos išteklius ir aplinkos apsaugą matyti, kad 2011 metų vasarą lietingi buvo tik liepos ir rugpjūčio mėnesiai, tačiau po to mėnesinis kritulių kiekis nesiekė vidutinio daugiamečio mėnesinio kritulių kiekio, o bendras metinis kritulių kiekis nežymiai viršijo vidutinį daugiametį.

Nesant byloje pateiktų įrodymų apie kokių nors ypatingų stichinių meteorologinių reiškinių buvimą pareiškėjo žemės ūkio valdoje 2011 metais, nėra teisiškai pagrįsta nagrinėjamu atveju aiškintis Komisijos reglamento (EB) Nr.1974/2006 47 straipsnio 1 dalies normos taikymo galimybes. Dėl šios priežasties netenkintinas apelianto prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiuo klausimu.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su sankcijos proporcingumu, pažymėtina, jog pagal Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną, proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai). Pastebėtina, jog proporcingumo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, – proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Iš esmės taip pat proporcingumo principą apibrėžia ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (žr. 2010 m. birželio 8 d. sprendimo Vodafone ir kt., C‑58/08, 51 punktą; 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Stichting Al-Aqsa prieš Europos Sąjungos Tarybą (C-539/10 P) ir Nyderlandų Karalystė prieš Stichting Al-Aqsa (C-550/10 P) 122 punktą).

Apeliaciniame skunde minimas Tarybos reglamentas (EB) Nr.73/2009 apibrėžia tik bendrasias išmokų sumažinimo ir neskyrimo taisykles. Išsamios šio akto įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, yra nustatytos 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009 bei integruotos nacionalinėje teisėje, t.y. perkeltos į Metodiką. Tuo pačiu nacionalinės teisės normos suderintos ir su proporcingumo principu.

Įgyvendinimo taisyklėse ir Metodikoje numatytos sankcijos siekia tinkamo ir teisingo paramos žemės ūkiui naudojimo, užkerta kelią piktnaudžiavimui šia parama, skatina atsakingą požiūrį į žemės ūkio naudmenas ir aplinkosaugą, todėl tai pripažintina teisėtais ir visuomenei svarbiais tikslais. Nacionalinė mokėjimo agentūra yra viešojo administravimo subjektas, kuris įgaliotas ir kompetentingas administruoti paramos žemės ūkiui naudojimą bei, teisės aktų numatytais atvejais, taikyti sankcijas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui tik 100 procentų sumažinta pagrindinė ir kompensacinė išmoka, tačiau nėra skirta kokia nors piniginė bauda, reikalaujanti papildomų pareiškėjo lėšų. Nustatydama pareiškėjui taikytiną sankcijos dydį, Agentūra atsižvelgė į nustatytų pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą bei vadovavosi Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009 bei Metodikos nuostatomis. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 72 straipsnis leidžia nacionalinei mokėjimo agentūrai už tyčinius reikalavimų pažeidimus sumažinti išmokų sumas nuo 15 iki 100 procentų. Tokia sankcija, teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškiai neproporcinga ir nevaržo pareiškėjo teisių ir laisvių daugiau, nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Pareiškėjas taip pat į bylą nepateikė įrodymų, liudijančių, kad tokios sankcijos pritaikymas sukels jam neproporcingas pasekmes ar itin žymiai atsilieps jo materialinei padėčiai.

Apelianto prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šiuo aspektu taip pat nėra pagrįstas. Jame keliami klausimai, į kuriuos turi atsakyti konkrečią bylą nagrinėjantis teismas. Tiek Tarybos reglamentas (EB) Nr.73/2009 , tiek Komisijos reglamentai (EB) Nr.796/2004 ir Nr. 1122/2009 aiškiai nurodo, kad skiriant sankcijas būtina atsižvelgti tiek į proporcingumo principą, tiek į pažeidėjo elgesį, tiek į pažeidimo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą. Nagrinėjamu atveju į šias aplinkybes buvo atsižvelgta, o teisėjų kolegija nemato pagrindo keisti padaryto pažeidimo vertinimo ir pritaikytos sankcijos dydžio.

Dėl tų pačių priežasčių netenkintinas ir apeliaciniame skunde išreikštas prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, nes jis nėra pakankamai pagrįstas teisiniais argumentais, o teisėjų kolegijai nekyla rimtų abejonių dėl galiojančio teisinio reguliavimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė