6fd8beae-ba63-4e6c-8b5c-ca5f12fedf73 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-354/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34561-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.17.5.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.16.2.6; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.4.9. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 4 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui, nuteistajai L.

R., jos gynėjui advokatui ArÅ«nui Justeikui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo GruÅ¡o ir nuteistosios L. R. gynėjo advokato ArÅ«no Justeiko apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. R. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 1 dalį (dėl naminės degtinės gabenimo ir laikymo automobilyje) 60 MGL (3 000 eurų) bauda; pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (dėl kratos metu rastos naminės degtinės) 54 MGL (2 700 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį – 5 MGL baudos už kitÄ nusikaltimÄ , ir L. R. paskirta galutinė bausmė – 70 MGL (3 500 eurų) bauda. Nustatyta, kad L. R. paskirtÄ baudÄ privalo sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais bei transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grÄ Å¾inti L.

R. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. L. R. nuteista už tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslÄ realizuoti, gabeno G. (turėtų bÅ«ti – G.) R. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame (duomenys neskelbtini) teritorijoje, laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 40,67 litrų naminės degtinės, kurios tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3–56,9 proc., iki 2019 m. rugsėjo 16 d., apie 19.30 val., kol juos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigÅ«nai.

2. Be to, L. R. nuteista už tai, kad 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslÄ realizuoti, G. (turėtų bÅ«ti – G.) R. priklausančioje (duomenys neskelbtini), esančioje: (duomenys neskelbtini), laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 44,41 litrų naminės degtinės, kurios tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 22,1–30,1 proc., iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 20.55 val., kol juos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigÅ«nai. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas GruÅ¡as praÅ¡o pakeisti 2020 m. spalio 14 d. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų nuosprendį ir priimti naujÄ sprendimÄ :

1) L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 1 dalyje (dėl naminės degtinės gabenimo ir laikymo automobilyje), ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 1 dalyje (dėl kratos metu rastos naminės degtinės), ir paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį – 3 mėn. laisvės atėmimo ir L. R. paskirti galutinę subendrintÄ â€“ 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, L. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per 3 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 valandų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; užsiregistruoti darbo biržoje; pradėti dirbti arba mokytis; bÅ«ti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neturėti, neįsigyti, nenaudoti stiprių alkoholinių gėrimų;

5) G. R. priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone ir L. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Bora“ vertę atitinkančios pinigų sumos (1 590 eurų) konfiskavimÄ ;

6) automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti teisėtam savininkui – G. R.;

7) kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, kad esant įstatymo numatytam pagrindui konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę, apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ nekonfiskuoti G. R. priklausančio automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nesprendė klausimo dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ nuteistosios L. R. konfiskavimo, o minėtÄ automobilį bei transporto priemonės registracijos liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾ino nuteistajai L.

R., kuri nėra automobilio savininkė, todėl netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimÄ bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias daiktų grÄ Å¾inimÄ , ir priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ . Be to, vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde atkreipia aukÅ¡tesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas L. R. padarytas nusikalstamas veikas bei parinkdamas bausmės rūšį už atskiras nusikalstamas veikas, jas subendrindamas ir paskirdamas galutinę bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , t. y. neatsižvelgė į kaltinamajai nepalankias aplinkybes ir todėl neįgyvendino bausmės paskirties: neatsižvelgė į bausmei keliamų tikslų įgyvendinimÄ , neįvertino L.

R. polinkio daryti naujas nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, visuomenės interesų bei pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, kurios reikalauja, jog pridedamos paskirtos bausmės – baudos dalis nebÅ«tų mažesnė nei įstatyme numatytas minimalus dydis – 50 MGL. 3.2. Dėl automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonės pripažinimo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde teigia, kad L. R. buvo nuteista už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslÄ realizuoti, gabeno G.

R. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), 40,67 litrų naminės degtinės, kurios tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3-56,9 proc., supilstytos į (duomenys neskelbtini) vnt. plastikines (duomenys neskelbtini) 1 talpas ir (duomenys neskelbtini) vnt. plastikinę (duomenys neskelbtini) 1 talpÄ . Pažymi, kad, nors automobilis, kuriuo L. R. gabeno naminę degtinę, nebuvo specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, t. y. jame nebuvo įrengta slėptuvių naminei degtinei gabenti, tačiau nuteistoji be Å¡ios transporto priemonės nebÅ«tų galėjusi gabenti tokio didelio kiekio naminės degtinės (40,67 l) didesniais nuotoliais, t. y. iÅ¡ vieno kaimo į kitÄ .

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo manymu, minėto automobilio panaudojimas nuteistajai buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė įvykdyti nusikalstamas veikas ir gaminti naminę degtinę. 3.3. Dėl automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo teisėtam savininkui – G. R. vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodo, jog iÅ¡ baudžiamojoje byloje surinktų duomenų matyti, kad automobilis „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso G.

R. Pažymi, kad G. R. teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akte yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nors G. R. teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akte konstatuotas (duomenys neskelbtini), tačiau tai nepaneigia jo nuosavybės teisės į jam priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti ne jo teisėtam savininkui, o nuteistajai L.

R., kuri nėra minėto automobilio savininkė, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio nuostatas. 3.4. Dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės nuteistajai skyrimo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog G. R. priklausantis automobilis „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) yra laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, nuteistajai L. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos (1 590 eurų) konfiskavimas. 3.5.

Dėl nuteistajai už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde pažymi, kad apylinkės teismas nuteistajai už atskiras nusikalstamas veikas parinkdamas bausmės rūšį bei paskirdamas galutinę subendrintÄ bausmę neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Nurodo, kad nuteistoji L. R. iki jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymo buvo teista (duomenys neskelbtini) kartus, t. y. (duomenys neskelbtini) kartus už BK 201 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, bausta administracine tvarka.

Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo manymu, nuteistoji naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl ji turėjo būti pripažinta recidyviste (BK 27 straipsnis), tai yra laikoma asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Akivaizdu, jog L. R. dėl ankstesnio savo elgesio reikiamų išvadų nepadarė, neparodė noro taisytis ir laikytis įstatymų, toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas (susijusias su neteisėtu naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimu, laikymu, gabenimu ar realizavimu).

Todėl nagrinėjamu atveju nuteistajai bÅ«tų tikslinga už nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės atėmimo bausmes bei kartu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirti įpareigojimus. 3.6. Dėl netinkamai subendrintų bausmių vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atkreipia aukÅ¡tesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad apylinkės teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nepagrįstai bausmes subendrino iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridėjo dalį – 5 MGL baudos už kitÄ nusikaltimÄ ir L.

R. paskyrė galutinę bausmę – 70 MGL baudÄ . Vyriausiojo prokuroro įsitikinimu, prie griežtesnės bausmės, t. y. 60 MGL, pridėdamas kitos paskirtos bausmės dalį, t. y. 5 MGL, ir nuteistajai paskirdamas galutinę subendrintÄ bausmę – 70 MGL baudÄ , žemesnės instancijos teismas netinkamai atliko sudėties veiksmÄ , bei pažeidė bausmių bendrinimo taisykles, kurios reikalauja, jog pridedamos paskirtos bausmės – baudos dalis nebÅ«tų mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas 50 MGL dydis.

4. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. R. gynėjas advokatas ArÅ«nas Justeikas praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį, kuriuo L. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 201 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir nuteistosios L. R. atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 4.1. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog skundžiamasis apylinkės teismo nuosprendis yra priimtas nepilnai ir nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei neteisingai juos įvertinus.

Gynėjo manymu, dėl netinkamo įrodymų įvertinimo buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų iÅ¡tyrimÄ ir įvertinimÄ , todėl priimtas neteisingas nuosprendis. 4.2. Advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino liudytojų policijos pareigÅ«nų A. U., K. M., D. Č., J. Č., T. S. parodymus, kaip jo ginamosios kaltę pagrindžiančius įrodymus. Pažymi, kad minėtų liudytojų parodymų patikimumÄ ir jų parodymų nuoseklumÄ paneigia tai, kad ikiteisminiame tyrime minėtus asmenis apklausus liudytojais jie pagrindines aplinkybes galėjo nurodyti tiksliai, tačiau apylinkės teisme apklausų metu iÅ¡aiÅ¡kėjo akivaizdÅ«s Å¡ių liudytojų parodymų prieÅ¡taravimai, kurie skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nebuvo argumentuotai paneigti.

Gynėjo įsitikinimu, liudytojų parodymai ikiteisminiame tyrime yra identiÅ¡ki, galimai suraÅ¡yti vieno asmens, o po to perraÅ¡yti, pasiraÅ¡ant kitiems pareigÅ«nams, kadangi tos pačios frazės ir jų eiliÅ¡kumas negali sutapti apklausiant kiekvienÄ liudininkÄ atskirai. Visi policijos pareigÅ«nai parodė aplinkybę, kad L. R. yra policijai gerai žinomas asmuo, kadangi verčiasi alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba, kurios apylinkės teisme negalėjo patvirtinti nei vienas liudytojas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios L.

R. kaltę (subjektyviÄ jÄ nusikaltimo sudėties pusę) iÅ¡ esmės įrodo tik policijos pareigÅ«nų parodymai, gynėjo manymu, apylinkės teismo iÅ¡vadoms dėl aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, nepakanka įrodymų. 4.3. Dėl liudytojo A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo vertinimo nuteistosios gynėjas teigia, kad Å¡is dokumentas niekaip nepagrindžia jo ginamosios kaltės, kadangi liudytojas yra policijos pareigÅ«nas, kuris yra tiesiogiai suinteresuotas savo parodymų, duotų apklausos metu, patvirtinimu.

Baudžiamojoje byloje neaiÅ¡ku, kodėl parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas bÅ«tent su pareigÅ«nu, nors, kaip nurodė pats liudytojas A. U., vietÄ , kurioje buvo laikomi stiprÅ«s naminiai alkoholiniai gėrimai, nurodė nuteistoji L. R. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis, L. R. gyvenamojoje vietoje buvo rasti alkoholiniai gėrimai ir pateiktos foto nuotraukos, tačiau jo ginamoji apylinkės teisme aiÅ¡kiai nurodė, jog ji policijos pareigÅ«nams negalėjo parodyti laikomų alkoholinių gėrimų, kadangi visÄ laikÄ buvo laikoma policijos tarnybiniame automobilyje.

Nuteistoji papildomai apklausiama pirmosios instancijos teisme nurodė, kad nuotraukose užfiksuota rastų alkoholinių gėrimų vieta nėra jos (duomenys neskelbtini) teritorijoje. 4.4. Nuteistosios gynėjas atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, jog policijos pareigūnai, paimdami talpas su galimu alkoholinio skysčio turiniu, privalėjo talpas užantspauduoti, t. y. nuteistajai turėjo būti pateiktas pasirašyti dokumentas su plombų numeriais bei jos akivaizdoje minėtos talpos turėjo būti užantspauduotos.

Tik tokiu bÅ«du nuteistoji ir jos gynėjas bei žemesnės instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu galėtų įsitikinti, kad Å¡ios talpos ir jose esantis turinys buvo pateikti ekspertams. Anot nuteistosios gynėjo, neatlikus minėtų procesinių veiksmų policijos pareigÅ«nai Å¡iurkščiai pažeidė įrodymų rinkimo tvarkÄ . Teisiamojo posėdžio metu policijos pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimai, kad jie neturi jokio suinteresuotumo pakeisti talpose buvusio skysčio turinio, nesuteikia teisės pirmosios instancijos teismui traktuoti grubių įrodymų rinkimo pažeidimo kaip menkaverčio, nepaneigiančio jo ginamosios kaltės. Pažymi, kad apylinkės teisme Å¡is klausimas nekartÄ buvo keliamas, tačiau dėlto skundžiamame nuosprendyje nebuvo pasisakyta. 4.5.

Advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė tik vienÄ argumentÄ , kad tikslÄ realizuoti įrodo laikomos naminės degtinės kiekis. Gynėjo manymu, G. R. (duomenys neskelbtini) rasti alkoholiniai gėrimai, kurių alkoholio koncentracijos kiekis 22,1-30,1 proc., įrodo, kad minėtų alkoholinių gėrimų kaip stipriųjų realizacija nėra galima, kadangi ji negali bÅ«ti mažesnė kaip 40 proc. Å is logiÅ¡kas faktas tik patvirtina aplinkybę, kad tokio alkoholinio gėrimo realizacija yra negalima, juolab, kad baudžiamojoje byloje nėra nustatytas nei vienas faktas apie galimÄ rastos naminės degtinės realizavimÄ . 4.6.

Dėl veikų kvalifikavimo nuteistosios gynėjas teigia, jog žemesnės instancijos teismas nuteistosios atžvilgiu priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį pagal dvi atskiras nusikalstamas veikas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad nuteistosios L. R. veikos yra teisingai kvalifikuotos kaip du nusikaltimai, nes skiriasi talpų su namine degtine laikymo vietos, prie pirmosios nusikalstamos veikos prisideda ir gabenimo požymis, tačiau, gynėjo manymu, Å¡io fakto argumentavimas neapsprendžia padarytos veikos pobÅ«džio ir tikslo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pati naminė degtinė buvo rasta tiek automobilyje, tiek prie (duomenys neskelbtini), priklausančios tam pačiam asmeniui – G. R. Nusikalstamų veikų padarymo laikas yra tas pats, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d., bei rastas toks pat produkto kiekis tik skirtingomis koncentracijomis. Akivaizdu, kad buvo gabenamas tik toks kiekis, kokio reikėjo pirkėjui, o ne visas rastas, pagamintas ar įsigytas bendras kiekis. Todėl visų faktinių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių visuma akivaizdžiai leidžia teigti, kad buvo padaryta viena tęstinė nusikalstama veika, o ne du atskiri nusikaltimai.

5. Atsiliepimų į vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ir nuteistosios gynėjo apeliacinius skundus byloje nebuvo gauta.

4. Apygardos teismo posėdyje prokuroras Egidijus Timonis prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistoji L. R. ir jos gynėjas ArÅ«nas Justeikas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, o vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 7. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo GruÅ¡o ir nuteistosios L. R. gynėjo advokato ArÅ«no Justeiko apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies. Dėl nuteistosios kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 201 straipsnio 1 dalyje, įrodymų vertinimo, veikų kvalifikavimo.

1. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, iÅ¡nagrinėjusi (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo GruÅ¡o ir nuteistosios L. R. gynėjo advokato ArÅ«no Justeiko apeliacinių skundų argumentus, byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad nuteistosios L. R. kaltė neteisėtai laikius ir gabenus naminius stiprius alkoholinius gėrimus, turint tikslÄ juos realizuoti (BK 201 straipsnio 1 dalis), įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tačiau netinkamai nuteistosios veiksmus kvalifikavo kaip dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl apylinkės teismo nuosprendis yra keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

2. Dėl konkrečios baudžiamosios bylos įrodymų vertinimo paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Å ios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieÅ¡ kitus įrodymus – jie turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, visetÄ .

Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamÄ veikÄ , nustatyti jo kaltę bei iÅ¡spręsti kitus kiekvienai bylai reikÅ¡mingus klausimus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

Å iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pakankamai atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , iÅ¡dėstė kaltinančius L. R. bylos duomenis, pakankamai motyvuotai atmetė nuteistosios keltÄ versijÄ , kad talpos su skysčiais priklauso jos (duomenys neskelbtini), tai, jog ji, bÅ«dama (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams negalėjo pati parodyti (duomenys neskelbtini) talpų su namine degtine, kadangi ji sėdėjo policijos pareigÅ«nų automobilyje, ir pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigÅ«nų A.

U., K. M., D. Č., J. Č., T. S. parodymais, pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, specialisto iÅ¡vada, įvykio vietos apžiÅ«ros, daiktų apžiÅ«ros, kratos protokolais bei kitais byloje esančiais įrodymais, dėl to teisingai konstatavo, kad L. R. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

3. Kartu pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), teismui gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-42-942/2016).

Dėl to Å¡iuo atveju nuteistajai L. R. ar jo gynėjui nepriimtinos apylinkės teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar rodančios, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimÄ remdamasis prielaidomis.

4. Pagrindiniai argumentai, kuriais nuteistosios gynėjas ginčija L. R. kaltę, yra tai, jog apylinkės teismas nepagrįstai vertino liudytojų, policijos pareigūnų A. U., K. M., D. Č., J. Č., T. S. parodymus, kaip jo ginamosios kaltę pagrindžiančius įrodymus, nes juose, anot gynėjo, yra prieštaravimų, liudytojų parodymai duoti bei surašyti vieno asmens. Be to, gynėjas abejoja A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolu kaip įrodymu, kadangi vertinant šio liudytojo parodymus, kad nuteistoji jam buvo parodžiusi, kur laikomi naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, prieštarauja aplinkybei, kad nuteistoji negalėjo policijos pareigūnams nurodyti (duomenys neskelbtini) laikomos naminės degtinės, kadangi ji tuo metu sėdėjo policijos automobilyje.

Gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad policijos pareigÅ«nai kratos metu rastas talpas su namine degtine neužantspaudavo (neužplombavo), nuteistajai nepateikė jokių dokumentų pasiraÅ¡yti, todėl pažeidė įrodymų rinkimo tvarkÄ . Taip pat nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde teigia, jog L. R. tikslo realizuoti neįrodo rastas mažesnis nei 40 proc. alkoholio koncentracijos kiekis (rastas 22,1-30,1 proc.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir jos pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl L.

R. kaltės.

5. Apygardos teismo vertinimu, nuteistosios L. R. kaltę dėl naminių stiprių alkoholinių gėrimų gabenimo ir laikymo automobilyje įrodo: iš dalies pačios L. R. parodymai apylinkės teisme, kur ji patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu su (duomenys neskelbtini) G. R. važiavo automobiliu susitikti su A. B. Policijos pareigūnams patikrinus automobilio bagažinę buvo rastos (duomenys neskelbtini) talpos su skysčiu; liudytojo A. B. apylinkės teisme ir ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad nurodytu laiku automobiliu važiavo susitikti su L.

R. Policijos pareigÅ«nams tikrinant L. R. automobilį, matė, kaip L. R. automobilio bagažinėje pareigÅ«nai rado (duomenys neskelbtini) talpas (1 t., b. l. 75-76); liudytojų policijos pareigÅ«nų A. U., D. Č., J. Č. nuoseklÅ«s parodymai apylinkės teisme ir ikiteisminiame tyrime, liudytojos T. S. ikiteisminiame tyrime duoti ir teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai, kuriais visi liudytojai patvirtino, kad pastebėję L. R. ir A. B. vienas paskui kitÄ važiuojančius automobilius juos nusekė ir sustabdę patikrino.

Patikrinus abu automobilius, L. R. automobilio bagažinėje buvo rasta apie 40 litrų naminės degtinės ((duomenys neskelbtini) talpos po (duomenys neskelbtini) l ir (duomenys neskelbtini) talpa (duomenys neskelbtini) l.). L. R. pareigÅ«nams minėjo, kad naminę degtinę vežė parduoti A. B. (1 t., b. l. 81-82, 87-88, 112-113, 124-125); policijos pareigÅ«no D. Č. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 16 d. patikrinus, automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę buvo rastos (duomenys neskelbtini) plastikinės (duomenys neskelbtini) l talpos su skysčiu, turinčiu specifinį naminės degtinės kvapÄ , ir viena (duomenys neskelbtini) l talpos plastikinė talpa su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapÄ .

IÅ¡ viso buvo rasta apie 40 l tokio skysčio. L. R. nurodė, kad minėtas skystis priklauso jai ir kad tai yra naminė degtinė (1 t., b. l. 36); įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota, kad iÅ¡ automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu paimta plastikinė talpa, (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) l talpos, su naminės degtinės kvapÄ turinčiu skysčiu, ir (duomenys neskelbtini) plastikinės talpos, (duomenys neskelbtini) spalvos, po (duomenys neskelbtini) litrų talpos, su naminės degtinės kvapÄ turinčiu skysčiu (1 t., b. l. 41-48); iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tirti pateikti skysčiai, esantys (duomenys neskelbtini) talpose, pažymėtuose Nr. (duomenys neskelbtini), paimtose iÅ¡ L.

R. vairuojamo automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribose, yra naminiai stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3-56,9 proc. Tirti pateikta 40,670 dm3 (litro) skysčio, esančio talpose Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69). Nors nuteistoji L. R. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiama pirmosios instancijos teisme teigė, jog važiavo tik susitikti su A. B., nežinojo, kad automobilio bagažinėje yra vežamos talpos su namine degtine, neturėjo tikslo jų parduoti, apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistosios teiginius laiko tik jos gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurios nepatvirtina kita byloje esanti medžiaga.

Netikėti minėta nuteistosios versija teisėjų kolegijai duoda pagrindÄ byloje esantis nuteistosios 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiÅ¡kinimas, kuriame ji aiÅ¡kiai nurodė, jog „rugsėjo 16 dienÄ sustabdė mane ir (duomenys neskelbtini) su maÅ¡ina (duomenys neskelbtini) ir rado bagažinėje 40 litrų naminės degtinės. Naminę degtinę pasidariau pati. Vežiau parduoti A. B. su kuriuo telefonu susitariau, prie (duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 25). Be to, nuteistoji, susitarusi su A. B., vyko automobiliu su pastaruoju susitikti veždamasi (laikydama ir gabendama) naminę degtinę, o A.

B. automobilio bagažinėje turėjo tuščias talpas, kas netiesiogiai patvirtina, kad susitikimo tikslas buvo ne pasikalbėti, o siekis pirkti–parduoti naminę degtinę, t. y. nuteistosios veikoje įrodo nusikalstamos veikos sudėties požymį – tikslÄ realizuoti turimÄ naminę degtinę. 5.1. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytų byloje esančių faktinių duomenų visetÄ , apylinkės teismas, spręsdamas dėl L. R. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai rėmėsi liudytojų policijos pareigÅ«nų A.

U., D. Č., J. Č., T. S. parodymais, kurie iš esmės sutampa ir jais netikėti nėra jokio pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, jog minėtų liudytojų parodymus, be kita ko, patvirtino ir D. Č. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir apžiūros protokolas bei net pačios L. R. ranka rašytas jau minėtas paaiškinimas, kuris, priešingai nei nurodo nuteistoji, ne paneigia, o pagrindžia policijos pareigūnų nurodytas įvykio aplinkybes. Aplinkybė, kad liudytojų A. U., D. Č., J. Č., T.

S. parodymai, anot nuteistosios gynėjo, yra analogiškai, žodis į žodį surašyti, neduoda pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, kadangi minėti liudytojai buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo. Be to, jų parodymus pagrindžia ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai. Pritartina žemesnės instancijos teismo argumentui, kad negalima vadovautis (duomenys neskelbtini) liudytojo (buvusio įtariamojo) G. R. parodymais, kadangi (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G.

R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, taip pat negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti ir Å¡iuo metu dėl ligos, kurios (duomenys neskelbtini). G. R. negali bÅ«ti apklausiamas, negali dalyvauti teismo posėdyje (2 t., b. l. 10-12). Pažymėtina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Armino ElijoÅ¡iaus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G. R. atžvilgiu nustatyta, kad duomenų, jog pats G.

R. naminę degtinę neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno, išskyrus jo paties prieštaringus parodymus, bylos medžiagoje nėra. Ikiteisminiame tyrime duoti G. R. parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims (2 t., b. l. 17-18). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. R. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta baudžiamojoje byloje esančių surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

6. Nuteistosios L. R. kaltę dėl naminių stiprių alkoholinių gėrimų laikymo G. R. priklausančioje (duomenys neskelbtini) įrodo: 2019 m. rugsėjo 16 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog atliekant neatidėliotinÄ kratÄ pas G. R., gyv. (duomenys neskelbtini), ten gyvenanti L. R. pateikė (duomenys neskelbtini) plastikines talpas ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) l talpos), kuriose buvo skystis, turintis naminės degtinės kvapÄ (1 t., b. l. 132-136); policijos pareigÅ«no A. J. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. rugsėjo 16 d. pas L.

R., gyv. (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta apie 45 l skysčio, turinčio naminės degtinės kvapÄ (1 t., b. l. 145-149); įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota vieta: (duomenys neskelbtini), koordinatės (duomenys neskelbtini), kurioje kratos metu buvo rastos (duomenys neskelbtini) talpos su namine degtine (1 t., b. l. 101-109); (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kad tirti pateikti skysčiai, esantys (duomenys neskelbtini) talpose, pažymėtuose Nr. (duomenys neskelbtini), paimtose atlikus kratÄ (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančioje G.

R. (duomenys neskelbtini), yra naminiai stiprÅ«s alkoholiniai gėrimai, kurių tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 22,1-30,1 proc. Tirti pateikta 44,410 dm3 (litro) skysčio, esančio talpose Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69); liudytojų policijos pareigÅ«nų A. U., D. Č., J. Č., K. M. nuoseklÅ«s parodymai apylinkės teisme ir ikiteisminiame tyrime, liudytojos T. S. ikiteisminiame tyrime duoti ir teisiamajame posėdyje pagarsinti parodymai, kuriais visi liudytojai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) atliekant kratÄ bei L.

R. paklausus, ar ji turi draudžiamų daiktų, pastaroji pareiÅ¡kė, kad turi naminės degtinės, sutiko jÄ parodyti. A. U. nuėjus su nuteistÄ ja, A. U. Parnešė (duomenys neskelbtini) plastikines talpas su skysčiu (1 t., b. l. 81-82, 87-88, 112-113, 118-119, 124-125); liudytojo A. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojas parodė, kur (duomenys neskelbtini) jam L. R. parodė paslėptas (duomenys neskelbtini) talpas su namine degtine (1 t., b. l. 93-100); pačios nuteistosios 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiÅ¡kinimas, kuriame pastaroji nurodė, jog „tÄ pačiÄ dienÄ kratos metu pas mane (duomenys neskelbtini) pati pareigÅ«nams pateikiau dar apie 45 l naminės degtinės. Daugiau nelegalių prekių neturėjau.

VisapusiÅ¡kai prisipažįstu padarius nusikalstama veikÄ gailiuosi. L. R.“ (2 t., b. l. 25); 6.1. Atsakant į nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentÄ dėl liudytojo A. U. atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokolo kaip įrodymo pagrįstumo, pasakytina tai, jog visi byloje apklausti policijos pareigÅ«nai nuosekliai patvirtino, jog pati L. R. parodė A. U., kur yra laikoma naminė degtinė. Šį faktÄ patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d. kratos protokole užfiksuota, kad atliekant kratÄ G.

R. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), L. R. pareiÅ¡kė, kad namuose dar turi apie 45 l naminės degtinės – „Kratos metu L. R. pateikė (duomenys neskelbtini) plastikines talpas (duomenys neskelbtini) l talpos ir (duomenys neskelbtini) l talpos su skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapÄ â€œ. Kratos metu savanoriÅ¡kai pateiktų objektų apyraÅ¡e taip pat nurodoma, kad L. R. savanoriÅ¡kai pateikė objektus, t. y. plastikinę talpÄ , (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) l, ir plastikinę talpÄ , (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) l.

Kratos protokole nurodytas aplinkybes nuteistoji patvirtino savo parašu (1 t., b. l. 132-135). Pažymėtina, kad nuteistoji minėtame kratos protokole, pastabose nenurodė, kad kratos protokole yra nurodytos neteisingos aplinkybės. Pretenzijų dėl kratos atlikimo ji neturėjo. Be to, jau anksčiau minėtas nuteistosios 2019 m. rugsėjo 16 d. paaiškinimas taip pat patvirtina, jog nuteistoji kratos metu pati policijos pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) talpas su namine degtine (2 t., b. l. 25). Taigi, nesivadovauti A.

U. parodymų patikrinimo vietoje protokolu kaip įrodymu nėra teisinio pagrindo, kadangi liudytojo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. 6.2. Kaip jau minėta, nuteistosios advokato apeliaciniame skunde teigiama, jog 2019 m. rugsėjo 16 d. vykusios kratos G. R. (duomenys neskelbtini) metu rastos naminės degtinės talpos nebuvo antspauduotos (užplombuotos), todėl pareigÅ«nai pažeidė BPK įtvirtintÄ Ä¯rodymų rinkimo tvarkÄ . Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo apelianto argumentu dėl įrodymų rinkimo tvarkos pažeidimo, kadangi iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios 2019 m. rugsėjo 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybai suformuluotos užduoties atlikti objektų tyrimÄ matyti, kad (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybai buvo siunčiamos (duomenys neskelbtini) naminės degtinės pakuotės, paženklintos numeriais, t. y. (duomenys neskelbtini) l talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapÄ , paimta iÅ¡ (duomenys neskelbtini). (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) l plastikinė talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapÄ , paimta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) l plastikinė talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapÄ , paimta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) l plastikinė talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapÄ , paimta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) l plastikinė talpa, su apie (duomenys neskelbtini) l skysčio, turinčio specifinį kvapÄ , paimta iÅ¡ (duomenys neskelbtini) (pakuotė Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 64-65).

Iš (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tyrimui atlikti specialistui pateiktos plastikinės talpos su namine degtine buvo sužymėtos ir pateiktos pakuotėse Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69). Kad kratos metu rastos plastikinės talpos su namine degtine buvo užplombuotos, patvirtino apylinkės teisme liudytojais apklausti D. Č. ir J. Č. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad teikiant specialistui naminę degtinę, plastikinėse talpose esantis turinys nebuvo pakeistas, buvo pateiktas toks, kokį jie rado kratos metu.

Sutiktina, kad bylos medžiagoje (nei kratos protokole, nei kratos metu darytose nuotraukose) nėra užfiksuotas kratos metu rastų talpų užplombavimas įvykio vietoje, tačiau Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, juolab, kad minėtos talpos, esančios pakuotėse, buvo pateiktos specialistui atlikti tyrimÄ . Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai pažeidė įrodymų rinkimo taisykles. 6.3.

Dėl nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumento, kad G. R. (duomenys neskelbtini) rastų alkoholinių gėrimų, kurių alkoholio koncentracija 22,1-30,1 proc., realizacija dėl mažos alkoholio koncentracijos (mažiau nei 40 proc.) nėra galima, atsakytina, jog naminės degtinės, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 proc. (BK 212 straipsnio 3 dalis), laikymas apskritai draudžiamas. 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas) Nr. I-857 (galiojanti įstatymo redakcija nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad „Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti naminius alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui (t. y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus – ne didesnė kaip 9,5 procento)“.

Nagrinėjamu atveju kratos metu rastos naminės degtinės tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 22,1-30,1 proc., t. y. virÅ¡ija Ä®statyme savo reikmėms naudoti skirtos naminės degtinės alkoholio koncentracijos kiekį, o ir rastas naminės degtinės kiekis – 44,41 l, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistoji turėjo tikslÄ kratos metu rastÄ naminę degtinę realizuoti, o ne naudoti savo asmeninėms reikmėms. Be to, kaip jau aptarta anksčiau, realizavimo požymį patvirtina nuteistosios ir liudytojo A.

B. susitarimas susitikti ketinant pirkti–parduoti naminę degtinę. Taigi, gynėjas neteisus teigdamas, kad nuteistosios veikoje nėra realizavimo požymio. 6.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog anksčiau aptarti nuteistosios kaltę patvirtinantys bylos duomenys tarpusavyje sudaro logiÅ¡kÄ , nuosekliÄ Ä¯rodymų grandinę, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė Å¡iuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio iÅ¡vadas apie tai, kad nuteistosios L. R. veikoje pasireiÅ¡kė visi kaltinime inkriminuoti nusikalstamos veikos požymiai.

Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistosios L. R. kaltei dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti pakanka duomenų.

7. Apeliaciniame skunde nuteistosios advokatas praÅ¡o jos ginamosios padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikuoti į vienÄ tęstinę veikÄ , nes buvo rastas toks pat naminės degtinės kiekis skirtingomis koncentracijomis tiek automobilyje, tiek (duomenys neskelbtini), veikos padarymo laikas yra toks pat, t. y. 2019 m. rugsėjo 16 d. Teisėjų kolegija su tokiu gynėjo praÅ¡ymu sutinka iÅ¡ dalies. 7.1. Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iÅ¡ dviejų ar daugiau tapačių ar vienarÅ«Å¡ių veikų, iÅ¡ kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). 7.2.

IÅ¡analizavusi nuteistosios gynėjo apeliacinio skundo argumentus, palyginusi juos su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad L. R. tÄ pačiÄ dienÄ , skirtingose vietose padarytos veikos nepagrįstai buvo kvalifikuotos kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos. Bylos duomenimis, L. R. 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslÄ realizuoti, gabeno G. R. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, be to, turėdama tikslÄ realizuoti, tÄ pačiÄ dienÄ , G.

R. priklausančioje (duomenys neskelbtini), esančioje: (duomenys neskelbtini), laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, kol juos surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigÅ«nai. Nuteistosios parodymai bei byloje esantys surinkti duomenys neduoda pagrindo teigti, kad ji nusikalstamų veikų darymo metu turėjo vieningÄ tyčiÄ , t. y. padarė vienÄ tęstinę nusikalstamÄ veikÄ , tačiau atsižvelgus į tÄ patį nusikalstamų veikų dalykÄ , į tai, kad veikos padarytos tÄ pačiÄ dienÄ , į tai, jog abiem atvejais yra naminės degtinės laikymo ir realizavimo požymiai, o pirmuoju atveju prisideda ir gabenimo požymis, yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti nuteistosios gynėjo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ praÅ¡ymÄ ir pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), L.

R. nusikalstamus veiksmus kvalifikuojant pagal BK 201 straipsnio 1 dalį kaip vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kaltinimÄ L. R. iÅ¡dėstant taip: L. R. 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslÄ realizuoti, gabeno G. R. priklausančiu automobiliu „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame (duomenys neskelbtini) teritorijoje, laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 40,67 litrų naminės degtinės, kurios tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3-56,9 proc. iki 2019 m. rugsėjo 18 d. 19.30 val., kol juos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.

Be to, L. R. 2019 m. rugsėjo 16 d., turėdama tikslÄ realizuoti, G. R. priklausančioje (duomenys neskelbtini), esančioje: (duomenys neskelbtini), laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 44,41 litrų naminės degtinės, kurios tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 22,1-30,1 proc., iki 2019 m. rugsėjo 16 d., 20.55 val., kol juos rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigÅ«nai. Dėl bausmės.

1. Kadangi nuteistosios L. R. padarytas nusikaltimas pirmosios instancijos teismo buvo kvalifikuotas kaip dvi nusikalstamos veikos, o šiuo nuosprendžiu kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika, iš naujo spręstinas nuteistajai skiriamos bausmės klausimas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

2. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikÅ¡mės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotÄ bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

3. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ yra baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai L. R. bausmę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymo, netinkamai parinko skirtinos bausmės rūšį.

4. Byloje nustatyta, kad L. R. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 201 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau buvo teista už BK 201 straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų, t. y. už analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų, padarymÄ (2 t., b. l. 55-58). Taip pat nuteistoji yra bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 60-62), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 63), (duomenys neskelbtini) nėra registruota (2 t., b. l. 64). Pažymėtina, kad nuteistosios L. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

5. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti nuteistosios L. R. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamas veikas ji padarė bÅ«dama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 5.1. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veikÄ padarė recidyvistas. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sÄ voka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje. Joje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų.

Toks asmuo yra recidyvistas. AiÅ¡kinant Å¡ias nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neiÅ¡nykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytÄ tyčinį nusikaltimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neiÅ¡nykusį ar nepanaikintÄ teistumÄ , yra pripažįstamas padaręs naujÄ tyčinį nusikaltimÄ .

Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), Å¡iuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvÄ , o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85-303/2017, 2K-231-495/2019). 5.2.

IÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistoji L. R. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teisiama (duomenys neskelbtini) kartus, paskutinį kartÄ ji nuteista Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. gegužės 14 d. baudžiamuoju įsakymu už padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 201 straipsnio 3 dalyje (2 t., b. l. 57), kuris, BK 11 ir 97 straipsnių prasme, nėra nusikaltimas ir neužtraukia teistumo, todėl L. R. pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nėra recidyvistė.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, prokuroro praÅ¡ymas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytÄ aplinkybę pripažinti L. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe netenkinamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamÄ nuteistosios L. R. orientacijÄ visuomenėje, jos susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorÄ laikytis įstatymų. Nuteistoji L. R. nekeičia savo elgesio, iÅ¡vadų iÅ¡ jai anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas nuteistajai L. R. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ parenka griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , nes tik paskyrus Å¡iÄ bausmės rūšį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai (praeityje nuteistajai taikytos baudos ir laisvės apribojimo bausmės jai teigiamos įtakos nebenusikalsti nepadarė).

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajai laisvės atėmimo bausmę už BK 201 straipsnio 1 dalyje įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bausmės dydį nustato artimÄ BK 201 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). 1.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip <...> ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sÄ lygos:

1) tyčinio nusikaltimo sunkumas;

2) paskirtos bausmės trukmė;

3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog realus laisvės atėmimas asmeniui yra skiriamas tais atvejais, kai yra bÅ«tinas nuteistojo izoliavimas, kadangi prieÅ¡ingu atveju visuomenei grėstų neginčijamas pavojus, nebÅ«tų matoma galimybės jos apsaugos užtikrinti niekaip kitaip, kaip tik realiai atėmus nuteistajam laisvę. 1.2. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytų formalių sÄ lygų egzistavimo, t. y.

L. R. yra nuteisiama už nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , jai skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri nevirÅ¡ija ketverių metų. Å iuo atveju iÅ¡ esmės kyla klausimas, ar paskirtos bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti atidėjus jos vykdymÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajai L. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti Å¡ios bausmės vykdymÄ atidedant. 1.3. Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų.

Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

IÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ . Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grÄ Å¾inimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimÄ , galimas be realaus laisvės atėmimo.

Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. 1.4. Kaip jau aptarta anksčiau, L. R. Å¡iuo nuosprendžiu nuteisiama dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo (BK 11 straipsnio 3 dalis, 201 straipsnio 1 dalis), iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad anksčiau ji buvo teista už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, bausta administracine tvarka, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra registruota (2 t., b. l. 55–58, 60–64).

Byloje nėra nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi, L. R. asmenybė iki veikos padarymo ir veikos padarymo metu nėra vertinama itin teigiamai. Vis dėlto, sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo privalo bÅ«ti įvertintos aplinkybės, susijusios su kaltininko elgesiu, jo teigiamu ar neigiamu pokyčiu jau po nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai nulėmusias priežastis (sÄ Å¾iningas noras keisti savo elgesį, požiÅ«rį ar tik formalus siekis suÅ¡velninti savo teisinę padėtį).

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas atsižvelgia ne tik į anksčiau paminėtas aplinkybes, bet ir į tai, kad nuteistoji rÅ«pinosi savo (duomenys neskelbtini) G. R., kuris, Lietuvos gyventojų registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., b. l. 183). Kaip patvirtina bylos duomenys (liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymai, tarnybiniai praneÅ¡imai), nuteistoji atliekant kratÄ jos (duomenys neskelbtini) priklausančioje (duomenys neskelbtini), pati policijos pareigÅ«nams pateikė dar (duomenys neskelbtini) turėtas talpas su namine degtine. 1.5.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus nurodytas aplinkybes, bausmės tikslų (ilgalaikių) galima pasiekti paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant ir nustatant nuteistajai pareigas, kurios padėtų jai keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ bei požiÅ«rį į pareigas. Vis dėlto bÅ«tina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistoji nevykdys jai nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jai privalės bÅ«ti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, už jos padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajai L.

R. paskyrus bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , o jos vykdymÄ BK 75 straipsnio pagrindu atidedant ir paskiriant teismo įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininkės asmenybės pavojingumÄ , o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje. Dėl prokuroro praÅ¡omos skirti baudžiamojo poveikio priemonės.

6. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o G. R. priklausantį automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone ir L. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Bora“ vertę atitinkančios pinigų sumos (1 590 eurų) konfiskavimÄ . 6.1. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl nustačius, kad automobilis ,,Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo L. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, jog BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Be to, konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos.

Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, jog įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas yra privalomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-35-719/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1173/2018). IÅ¡imtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018). 6.2. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sÄ moningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtÄ , žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). 6.3.

Nagrinėjamu atveju L. R., turėdama tikslÄ realizuoti, G. R. automobiliu gabeno ir laikė naminius stiprius alkoholinius gėrimus, t. y. 40,67 litrų naminės degtinės, kurios tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija yra 55,3-56,9 proc. Pažymėtina, kad kartu su L. R. automobiliu važiavo ir G. R. Pats G. R. (2019 m. lapkričio 4 d. liudytojo apklausos protokolas, 2019 m. gruodžio 9 d. įtariamojo apklausos protokolas, 1 t., b. l. 155, 169-170) apklausiamas patvirtino, jog automobilis priklauso jam ir žinojo, kad jo automobilio bagažinėje yra vežamos (duomenys neskelbtini) naminės degtinės talpos.

Be to, iÅ¡ byloje esančio 2019 m. lapkričio 4 d. L. R. praÅ¡ymo matyti, jog ji naudojosi minėtu automobiliu, t. y. (duomenys neskelbtini) vežė į gydymo įstaigas, vyko į parduotuves apsipirkti (1 t., b. l. 57). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, jog automobilio savininkas G. R. žinojo apie jo automobilyje vežamÄ naminę degtinę, t. y. leido L. R. vairuoti automobilį, jame laikyti ir gabenti naminę degtinę. Nors L. R. (duomenys neskelbtini) G. R. priklausantis automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, be Å¡ios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarymas buvo neįmanomas, kadangi buvo gabenamas gan didelis (40,67 l) naminės degtinės kiekis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, L. R. vairuojamas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, jÄ naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti keliÄ analogiÅ¡kų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, transporto priemonę bÅ«tina konfiskuoti vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu. Teisėjų kolegijos nuomone, konfiskuojant patį automobilį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, priklausantį jau (duomenys neskelbtini) asmeniui, o ne iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ nuteistosios automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , kaip apeliaciniu skundu praÅ¡o prokuroras, nebus pasunkinta nuteistosios teisinė padėtis daugiau, nei praÅ¡oma apeliaciniu skundu.

Siekiant įstatymo leidėjo suformuotų tikslų tinkamo įgyvendinimo, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas yra bÅ«tinas ir nelaikytinas neproporcinga priemone. Pastebėtina ir tai, kad Å¡ioje situacijoje, jei nebÅ«tų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bÅ«tų formuojamas asmens nebaudžiamumas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo bei sudarant sÄ lygas pakartotiniam asmens nusikalstamumui. Nusprendus taikyti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio ,,Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimÄ , naikintina skundžiamo nuosprendžio dalis dėl minėto automobilio su užvedimo rakteliais bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo L.

R. (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktais, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. spalio 14 d. nuosprendį pakeisti. L. R. inkriminuotas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį (dėl naminės degtinės gabenimo ir laikymo automobilyje) ir 201 straipsnio 1 dalį (dėl kratos metu (duomenys neskelbtini) rastos naminės degtinės), kvalifikuoti kaip vienÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį ir L.

R. paskirti laisvės atėmimÄ 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, L. R. įpareigojant per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotai Užimtumo tarnyboje.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti automobilį „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais, saugomÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu prie baudžiamosios bylos.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl automobilio „Volkswagen Bora“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliais bei transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimo L. R. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Nerijus Masiulis Nijolė Matuzevičienė Virginija Žindulienė