2016-04-12 Nr. AB-8270-3-61-3-02402-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-498-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02402-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. Ž. padavė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3072 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą VSDFV išnagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 24 d. prašymą iš esmės. 2015 m. kovo 16 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. sausio 21 d. ir 2014 m. vasario 10 d. su raštais kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyriaus Plungės skyrių, prašydamas paskaičiuoti, koks pensijos skirtumas yra susidaręs. VSDFV Mažeikių skyriaus Plungės skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė paskaičiavimus. Gavęs pažymas, pareiškėjas su 2014 m. vasario 24 d. raštu kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Pažymėjo, kad apie tai, jog jo teisės buvo pažeistos, sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam 2010–2011 metais negautos pensijos dalį, 2014 m. vasario 24 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV. Pažymėjo, kad pirmoji sumažinta pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, o pirmoji sumažinta nukentėjusių asmenų valstybinė pensija – 2010 m. vasario mėnesį. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo. Sprendimu šiuo atveju laikytinas skyriaus priimtas valinis aktas – perskaičiuotų pagal Laikinąjį įstatymą senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų išmokėjimas 2010 metų sausio ir vasario mėnesiais. Atsakovo teigimu, apie tai, kad jam mokamos ne viso dydžio paskirtos pensijos, pareiškėjas sužinojo 2010 metais sausio ir vasario mėnesiais. Į VSDFV pareiškėjas kreipėsi praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Dėl šios priežasties atsakovas 2014 m. balandžio 1 d. Sprendimu, vadovaudamasis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą. Minėtame sprendime nurodė, kad jei iki 2014 m. balandžio 17 d. pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėjas, nepateikdamas VSDFV jokių įrodymų, kreipėsi į teismą.

Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, išnagrinėjusi ginčą dėl pensijos dalies, negautos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, išmokėjimo, išaiškino, kad pirmosios sumažintos pensijos diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir LVAT formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose, nustatė, kad apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, o nukentėjusių asmenų valstybinė pensija – 2010 m. vasario mėnesį, kai jam buvo išmokėta ne visa pensija. VSDFV 2014 m. balandžio 1 d. sprendime aiškiai nurodė, kad nenagrinėja jai pateikto prašymo dėl neteisėtai sumažintų senatvės ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijų išmokėjimo pareiškėjui, šį atsakymą pagrįsdama Taisyklių 31 punktu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad VSDFV pasiūlė pareiškėjui iki 2014 m. balandžio 17 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodė, kad, pateikus šiuos įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Duomenų, kad pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti, nėra.

Teismas pažymėjo, jog ginčams dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo spręsti įstatymų leidėjas yra nustatęs privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką. Dėl to, kad dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijų priteisimo būtina iki galo išnaudoti privalomą valstybinio socialinio draudimo įstatymuose nustatytą ikiteisminę tvarką, t. y. neužtenka tik pradėti šią procedūrą, o būtina, kad VSDFV skundą išnagrinėtų iš esmės, konstatuota LVAT 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013 ir kt. Nagrinėjamu atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija atsisakė išnagrinėti iš esmės pareiškėjo prašymą dėl senatvės ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijų išmokėjimo, tuo užkirsdama kelią pareiškėjui pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka savo pažeistoms teisėms ginti. Tačiau VSDFV, vadovaudamasi Taisyklių 20 punktu, išaiškino pareiškėjui teisę per nustatytą terminą pateikti VSDFV prašymą atnaujinti kreipimosi į VSDFV terminą bei įrodymus, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Atsižvelgiant į tai, remiantis Taisyklių 31 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad pareiškėjas dar gali pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, teismas negali atnaujinti termino skundui paduoti VSDFV, kol su tokiu prašymu nebuvo kreiptasi į VSDFV.

Pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į VSDFV su prašymu atnaujinti skundo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus Plungės skyriaus veiksmų padavimo terminą, kartu pateikiant objektyvius įrodymus, pagrindžiančius šio termino praleidimą.

Teismas padarė išvadą, kad antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą VSDFV išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš esmės, laikytinas išvestiniu iš reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, todėl teismui konstatavus, kad VSDFV Sprendimas yra teisėtas, šis pareiškėjo reikalavimas taip pat atmestinas.

III. Pareiškėjas R. Ž. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 40–43).

Apeliantas palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, mano, kad jo skundas turėjo būti išnagrinėtas ir patenkintas, atnaujinus praleistą terminą. Nurodo, kad jo teisę reikalauti išmokėti neišmokėtą pensijos dalį patvirtina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažyma Nr. (12)-SN-03, o pensijos neišmokėjimas diskriminuoja pareiškėją kitų pensininkų atžvilgiu.

Atsakovas VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi su atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose bei skundžiamame teismo sprendime išdėstytais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas siekia jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytos pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijos pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta senatvės pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėnesio, nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija – nuo 2010 m. vasario mėnesio.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas su 2014 m. vasario 24 d. prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydamas jam išmokėti neišmokėtas pensijų dalis (b. l. 15–17). Atsakovas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime Nr. (6.5) I-3072 nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į VSDFV su prašymu dėl 2010–2011 metais negautos senatvės ir nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dalies, praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ir vadovaudamasis Taisyklių 31 punktu, pareiškėjo prašymą nagrinėti atsisakė. Nurodė, kad jeigu iki 2014 m. balandžio 17 d. pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 13–14).

Taigi ginčas šioje byloje kilo dėl VSDFV sprendimo, kuriuo nustatyta, kad praleistas skundo atsakovui padavimo terminas, teisėtumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tinkamu atsakovu tokio pobūdžio ginčuose turi būti laikomas tam tikras VSDFV teritorinis skyrius, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paminėtas pareiškėjo VSDFV paduotas 2014 m. vasario 24 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio (vasario) mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo pagrindu sumažinta senatvės pensija. Todėl atsakovas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime pagrįstai konstatavo termino praleidimą ir prašymą atsisakė nagrinėti (Taisyklių 31 p.), o vadovaudamasis Taisyklių 20 punktu, nustatė terminą pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą terminą atnaujinti.

Pareiškėjas į VSDFV su prašymu atnaujinti praleistą terminą nesikreipė ir jokių šio termino praleidimą pateisinančių priežasčių VSDFV nenurodė. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjo paduotą skundą (prašymą) nenagrinėtą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo galimybės teisme, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų.

Konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas ir teismas tinkamai vadovavosi tokio pobūdžio bylose LVAT suformuota praktika. Papildomai įvertinusi byloje surinktus duomenis, apeliacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyvių priežasčių nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui aktualias materialinės teisės normas, teisingai taikė aktualią teismų praktiką, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė