AS-520-383-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS520–383/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00181-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 70.1; 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ skundą atsakovui valstybės įmonei Lietuvos prabavimo rūmams dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Juvelta“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Juvelta“, bendrovė) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų (toliau – ir Prabavimo rūmai, atsakovas) 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad, vykdydami 2011 m. lapkričio 3 d. pavedimą Nr. 4.1-S-271, Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai 2011 m. lapkričio 7 d. patikrino bendrovės veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais. Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnas, susipažinęs su 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktu Nr. 04-1S-208 (toliau – ir Patikrinimo aktas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011, 2011 m. lapkričio 10 d. surašė UAB „Juvelta“ administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir Protokolas).

Pareigūnai, atlikdami patikrinimą, paėmė iš prekybos 152 vienetus pareiškėjui UAB „Juvelta“ priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai. Už šiuos pažeidimus 2011 m. lapkričio 14 d. Prabavimo rūmai skyrė privalomai vykdomą nurodymą – iki 2011 m. lapkričio 30 d. įpareigojo UAB „Juvelta“ patikrinimo metu rastus 152 vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus (toliau – ir Privalomasis nurodymas). 2011 m. lapkričio 30 d. pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirtu įpareigojimu, kreipėsi į Prabavimo rūmus su skundu ir prašė pripažinti įpareigojimą neteisėtu bei nepagrįstu ir jį panaikinti. 2011 m. gruodžio 13 d. buvo gautas Prabavimo rūmų raštas Nr. 1.5-906, kuriuo atsisakyta panaikinti įpareigojimą bei administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4.2/04-1S-208. 2012 m. sausio 2 d. pareiškėjas pateikė Prabavimo rūmams papildomą pretenziją, nes 2011 m. gruodžio 12 d. rašte nebuvo pateikti visi atsakymai į pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skunde išdėstytus argumentus.

Pareiškėjo teigimu, jis tinkamai pažymėjo savo auksinius gaminius, t. y. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Naujos žymėjimo taisyklės Lietuvos Respublikoje įsigaliojo tik 2010 m. vasario 2 d., t. y. vėliau, nei pareiškėjas importavo ir pažymėjo auksinius gaminius. Mano, kad naujasis teisinis reguliavimas neturi būti taikomas pareiškėjui, t. y. tiems auksiniams gaminiams, kurie buvo pažymėti iki tol, kol įsigaliojo naujos auksinių gaminių žymėjimo taisyklės. Mano, kad pareigūnai, surašę protokolą ir įpareigoję pareiškėją iki 2011 m. lapkričio 30 d. 152 vienetus aukso gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal dabar Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, elgėsi neteisėtai, netinkamai bei jų veiksmai prieštarauja visuotinai pripažintam principui lex retro non agit. Pažymėjo, kad pareigūnų rasti 152 vienetai auksinių gaminių buvo importuoti ir pažymėti iki įsigaliojant naujoms auksinių gaminių ženklinimo taisyklėms, todėl akivaizdu, kad taip pažymėti jie gali būti realizuojami Lietuvos Respublikoje ir neturi būti iš naujo paženklinti.

Nurodė, kad pareigūnai, surašydami Protokolą, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011, kurioje ginčas kilęs ne tuo pačiu pagrindu ir ne dėl to paties dalyko. Atvejis, dėl kurio pareigūnai surašė protokolą, ir ginčas, kuris buvo išnagrinėtas priėmus sprendimą minėtoje administracinėje byloje, iš esmės skiriasi (bylų faktinės aplinkybės nėra panašios). Pareiškėjo įsitkinimu, jis teisėtai realizuoja 152 vienetus auksinių gaminių, nes jie buvo importuoti ir pažymėti iki ženklinimo taisyklių naujos redakcijos įsigaliojimo, pareiškėjui nėra taikomos naujojo įstatymo nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė.

Pareiškėjo manymu, Prabavimo rūmų įteiktas įpareigojimas iki 2011 m. lapkričio 30 d. pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai 152 vienetus netinkamai paženklintų auksinių gaminių ir juos paženklinti pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus.

Nurodė, kad nekvestionuoja Prabavimo rūmų teisės duoti jam privalomus įpareigojimus, tačiau nesutinka su privalomojo įpareigojimo turiniu, t. y. kad jam gali būti skirtas įpareigojimas iš naujo paženklinti auksinius gaminius. Mano, kad toks įpareigojimas riboja jo teises, kadangi užkerta galimybę turimą turtą (aukso gaminius) realizuoti ne Lietuvos rinkoje arba apskritai išimti šiuos gaminius iš prekybos. Nustatyti Prabavimo rūmų pažeidimai yra siejami su aukso gaminių ženklinimo reikalavimais, kurie taikomi aukso gaminiams, realizuojamiems Lietuvos Respublikoje. Įstatymų leidėjas už tokio pobūdžio pažeidimus yra suteikęs įgaliojimus Prabavimo rūmams, kaip kontroliuojančiai institucijai, sustabdyti tokių tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių gamybą, perdirbimą, supirkimą, realizavimą, paslaugų teikimą, prekybą ir kitą su tuo susijusią veiklą.

Manė, kad nurodytos administracinio poveikio priemonės tikslas yra uždrausti netinkamai paženklintus aukso gaminius realizuoti Lietuvos rinkoje, todėl Prabavimo rūmų įgaliotų pareigūnų privalomas nurodymas negali būti platesnis, t. y. negali uždrausti šiuos aukso gaminius pareiškėjui realizuoti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse ar trečiosiose valstybėse, kur esamas aukso gaminių žymėjimas yra laikomas tinkamu pagal atitinkamos valstybės teisinį reguliavimą. Be to, pareiškėjas turi teisę minėtus aukso gaminius ne tik eksportuoti į užsienio valstybes, bet ir grąžinti pardavėjams arba išimti šiuos aukso gaminius iš prekybos ir sandėliuoti, arba išlydyti aukso gaminius. Taigi Prabavimo rūmai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsniu, sustabdę tauriųjų metalų prekybą, t. y. atrinkę 152 gaminius ir sudėję į maišelį, kurį užantspaudavo, nepagrįstai nurodė šį maišelį (nepažeistą) pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai, nes toks įpareigojimas riboja pareiškėjo nuosavybės teises.

Atsakovas Prabavimo rūmai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad Įstatymo 26 straipsnis nustato, kad ūkio subjektų ir fizinių asmenų skundus dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų per 15 dienų nuo skundo gavimo dienos išnagrinėja Prabavimo rūmų vadovas arba jo nesant – pavaduotojas. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Prabavimo rūmų vadovo sprendimu, jis turi teisę per 30 dienų po sprendimo gavimo kreiptis į teismą. Pareiškėjas, pateikęs Prabavimo rūmų direktoriui 2011 m. lapkričio 30 d. skundą dėl Prabavimo rūmų direktoriaus duoto privalomo nurodymo, neskundė tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų, o skundą dėl privalomojo nurodymo turėjo nagrinėti tik teismas, ne pats direktorius, kurio sprendimas skundžiamas.

Nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas 2011 m. lapkričio 30 d. skundą Prabavimo rūmų direktoriui dėl jo paties priimto 2011 m. lapkričio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. 1.5.-814, taip pat pateikdamas 2012 m. sausio 2 d. papildomą pretenziją dėl to paties privalomojo nurodymo, praleido Įstatymo 26 straipsnyje nustatytą 30 dieną terminą apskųsti teismui Prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-81 dėl privalomojo nurodymo davimo. Atkreipė dėmesį, kad galiojantys teisės aktai nenustato, jog fiziniai ar juridiniai asmenys, Prabavimo rūmų vadovui apskundę tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmus arba ketinantys Prabavimo rūmų vadovo sprendimus skųsti teismui, turėtų pateikti papildomą pretenziją.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad pareigūnai, davę privalomą nurodymą ir surašę protokolą, elgėsi neteisėtai, netinkamai, o jų veiksmai prieštarauja visuotinai pripažintam principui lex retro non agit. Paaiškino, kad tiek tikrinant UAB „Juvelta“ veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, bei surašant jos direktoriui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4.2/04-1S-208, tiek 2011 m. lapkričio 14 d. duodant privalomą nurodymą Nr. 1.5-814 buvo vadovaujamasi minėtų dokumentų surašymo momentu galiojusio Įstatymo nuostatomis.

Paaiškino, kad Įstatymo 3, 4, 6, 15, 17, 19 straipsnių pakeitimo įstatymas buvo priimtas 2010 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Nr. XI-669, nenustatant jokių įstatymo ar atskirų jo straipsnių įsigaliojimo nukėlimo terminų, todėl visi, taip pat ir nauja įstatymo 3 straipsnio 21 dalies (valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo sąvokos apibrėžimas), 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakcija įsigaliojo Lietuvos Respublikoje 2010 m. vasario 2 d. paskelbus Įstatymą leidinyje „Valstybės žinios“.

Teigė, kad pareigūnai, UAB „Juvelta“ mažmeninės prekybos vietoje patikrinę visus prekybos vitrinose išdėstytus skirtus realizuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, rado 152 auksinius 375 ir 585 prabų gaminius, paženklintus prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes užfiksavo patikrinimo akte, kuriame konstatavo, kad gaminiuose esantis Lenkijos Respublikos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas su skaičiumi „3“ nėra Įstatymo reikalavimus atitinkantis ženklas, nes Lenkijos Respublikos valstybiniame kontroliniame prabavimo ženkle esantis vienas arabiškas skaičius „3“ nepatvirtina nustatytos prabos – santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių. Pareigūnai, atlikdami patikrinimą, vadovavosi tuo metu (2011 m. lapkričio 7 d.) galiojusio Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, t. y. teisės norma, kuri nustato reikalavimus tauriųjų metalų gaminiams, kada Lietuvos rinkoje tauriųjų metalų gaminiai, įvežti iš kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, gali būti realizuojami Lietuvoje be Prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, teigdamas, jog neginčija, kad auksinių gaminių žymėjimas ženklu „A“ ar arabišku skaitmeniu neišreiškia prabos, bet nesutikdamas, kad toks žymėjimas yra privalomas tiems gaminiams, kurie iki 2010 m. vasario 2 d. buvo tinkamai pažymėti pagal tuo metu galiojančias teisės normas, pats pripažįsta, kad atlikus jo veiklos patikrinimą rasti skirti realizuoti auksiniai gaminiai su atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu yra (buvo) netinkamai paženklinti. Be to, Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikdamas išvadą dėl Įstatymo 3, 4, 6, 15, 17, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei, nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie arabiškais skaičiais ar tam tikrais simboliais išreikšti kitų valstybių kontroliniai prabavimo ženklai Lietuvos Respublikos vartotojams yra nesuprantami, galima reikalauti juos pakartotinai prabuoti Prabavimo rūmuose.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pareigūnai, surašydami protokolą, negalėjo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-2650/2011, kadangi minėta nutartis priimta išnagrinėjus analogišką bylą, kurioje faktinės aplinkybės yra tapačios ginčo su pareiškėju aplinkybėms dėl auksinių gaminių, paženklintų prabos ženklu, atsakomybės ženklu ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu su vienu arabišku skaičiumi „3“, bei ūkio subjektui duoto privalomojo nurodymo Lietuvos rinkoje rastus skirtus realizuoti netinkamai paženklintus gaminius pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinės bylos Nr. A662-2650/2011 nutartyje išaiškino, kad Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu“ turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje, todėl skirtų realizuoti Lietuvos rinkoje auksinių gaminių su Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu su vienu arabišku skaičiumi „3“ ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Teigė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl privalomojo nurodymo prieštaravimo Konstitucijoje įtvirtintai asmens nuosavybės teisės apsaugai yra neargumentuoti, nes bet kokia komercinė veikla turi būti vykdoma pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, o reikalavimų nevykdymas negali būti dangstomas asmens nuosavybės teisės apsauga.

Pažymėjo, kad UAB „Juvelta“ direktorius iki jo vadovaujamos bendrovės veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimų ne kartą telefonu konsultavosi su Prabavimo rūmų specialistais dėl jo, kaip bendrovės direktoriaus, pareigų, susijusių su tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių, skirtų realizuoti juos Lietuvos Respublikos rinkoje, ženklinimu ir teisės priimti sprendimą dėl rinkoje esamų netinkamai – Lenkijos Respublikos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu – paženklintų auksinių gaminių. Direktoriui buvo paaiškinta jo teisė priimti vieną iš jam labiausiai priimtinų sprendimų: netinkamai paženklintus gaminius išimti iš apyvartos Lietuvoje ir išvežti į kitas šalis arba sulydyti, arba pateikti gaminius jo pasirinktai įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Be to, Prabavimo rūmų specialistės asmeniškai konsultavo pareiškėjo direktorių 2011 m. kovo 3 d. parodoje „Amber trip“. Taigi UAB „Juvelta“ direktorius, būdamas ne naujokas tauriųjų metalų versle, ne tik galėjo ar turėjo, bet privalėjo domėtis ir žinoti galiojančių teisės aktų reikalavimus dėl tauriųjų metalų gaminių ženklinimo, taip pat turėjo žinoti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą analogiško ginčo atveju.

Teigė, kad teismui patenkinus pareiškėjo skundą, į Lietuvos Respublikos rinką laisvai patektų tauriųjų metalų gaminiai, paženklinti ne tik Lenkijos Respublikos, bet ir kitų valstybių valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais, nesuprantamais Lietuvos vartotojams, ir taip būtų pažeidžiamos vartotojų teisės, būtų sudarytos nevienodos verslo ir konkurencijos sąlygos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Juvelta“ skundą atsakovui Prabavimo rūmams dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai, vykdydami 2011 m. lapkričio 3 d. pavedimą Nr. 4.1-S-271, 2011 m. lapkričio 7 d. patikrino UAB „Juvelta“ veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, ir surašė patikrinimo aktą Nr. 04-1S-208. Atlikus patikrinimą, iš prekybos išimti 152 vienetai UAB „Juvelta“ priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai. 2011 m. lapkričio 14 d. Prabavimo rūmai raštu Nr. 1.5-814 UAB „Juvelta“ skyrė privalomai vykdomą nurodymą – iki 2011 m. lapkričio 30 d. įpareigojo patikrinimo metu rastus 152 vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirtu įpareigojimu, kreipėsi į Prabavimo rūmus su 2011 m. lapkričio 30 d. skundu ir prašė pripažinti įpareigojimą neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Prabavimo rūmų direktorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2011 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 1.5-906 informavo pareiškėją, kad jie vadovavosi galiojančios Įstatymo redakcijos nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. 2012 m. sausio 9 d. pareiškėjas pateikė Prabavimo rūmams papildomą pretenziją, kurioje vėl prašė panaikinti įpareigojimą ir leisti gaminius išimti iš užantspauduotų maišelių. Prabavimo rūmai, atsakydami į papildomą pretenziją, 2012 m. sausio 24 d. rašte Nr. 1.5-72 pakartotinai konstatavo, kad tiek patikrinimo aktas, tiek protokolas, tiek privalomasis nurodymas surašyti pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.

Teismas nurodė, kad ūkio subjektų ir fizinių asmenų skundus dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų per 15 dienų nuo skundo gavimo dienos išnagrinėja Prabavimo rūmų vadovas arba jo nesant – pavaduotojas. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Lietuvos prabavimo rūmų vadovo sprendimu, jis turi teisę per 30 dienų po sprendimo gavimo kreiptis į teismą (Įstatymo 26 straipsnis). Teismas, įvertinęs Įstatymo 21 straipsnio, 24 straipsnio 1 ir 2 dalių, 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad Prabavimo rūmų direktorius (Lietuvos Respublikos vyriausiasis tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros inspektorius) nagrinėja skundus dėl specialistų veiksmų, o jo paties priimti aktai per 30 dienų nuo gavimo skundžiami tiesiogiai teismui. Išankstinė neteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka šiuo atveju taikoma tik dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros specialistų veiksmų, o tuo atveju, jei administracinis aktas priimtas direktoriaus, išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka Įstatyme nenustatyta.

Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. Prabavimo rūmų raštą Nr. 1.5-814, kuriame įformintas privalomasis nurodymas, pasirašė Prabavimo rūmų direktorius E. M., kuris yra vyriausiasis tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros inspektorius. Teismas konstatavo, kad dėl 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814 įforminto privalomojo nurodymo panaikinimo pareiškėjas per 30 dienų turėjo kreiptis tiesiogiai į teismą, o ne skųsti jį pačiam Prabavimo rūmų direktoriui. Teismas nustatė, kad apie 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814 įformintą privalomąjį nurodymą pareiškėjui buvo žinoma vėliausiai 2011 m. lapkričio 30 d., kai jis dėl minėto privalomojo nurodymo parengė skundą Prabavimo rūmų direktoriui, taigi skundas teismui dėl 2011 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. 1.5-814 vėliausiai galėjo būti paduotas iki 2011 m. gruodžio 30 d. (imtinai). Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju skundas dėl minėto rašto panaikinimo paduotas 2012 m. vasario 2 d., taigi praleidus skundo padavimo terminą. Atkreipė dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jei, vadovaujantis pareiškėjo pozicija, būtų laikoma, kad jis naudojosi išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, jis vis viena būtų praleidęs kreipimosi į teismą terminą, kadangi, kaip matyti iš byloje esančio voko, 2011 m. gruodžio 12 d. Prabavimo rūmų raštą Nr. 1.5-906, kuriuo atsakyta į jo 2011 m. lapkričio 30 d. skundą, gavo 2011 m. gruodžio 16 d., o reikalavimą panaikinti 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814 įformintą privalomąjį nurodymą bei Prabavimo rūmų 2011 m. gruodžio 12 d. raštą Nr. 1.5-906 pateikė tik 2012 m. vasario 2 d. patikslintame skunde.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-694/2010). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybės, kad siekdami apginti galimai pažeistas savo teises pareiškėjai kreipiasi ne į teismą, o į kitas institucijas, kai toks kreipimasis dėl ginčo iškėlimo administraciniame teisme nėra nustatytas įstatymo ir nėra būtinas, yra vertinamos kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, kurios priklausė nuo pareiškėjo valios ir rūpestingumo pasirenkant savo teisių gynybos būdą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS15-313/2005, 2007 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-230/2007, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-179/2011 ir kt.). Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu, bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814 įformintą privalomąjį nurodymą nutraukė.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Pabrėžė, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, teismų nenagrinėtina (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011). Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų (institucijos pareigūnų) priimtų teisės aktų, darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Įvertinęs pareiškėjo ginčijamo Prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akto Nr. 04-1S-208 turinį, teismas nustatė, kad jame aprašytos atliekant patikrinimą nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. nurodyta, kad prekyboje rasti 152 vienetai UAB „Juvelta“ priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose neįspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai, nurodoma, kad ūkio subjektas 2011 m. sausio 1 d. yra atlikęs inventorizaciją, pardavimai atliekami pagal kompiuterinę programą, nurodytas tikrinimo metu rastas faktinis tauriųjų metalų ir brangakmenių likutis ir pan. Patikrinimo akte nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių pareiškėjui, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Pačiame patikrinimo akte nurodyta, kad jis surašytas be privalomojo nurodymo, o šis buvo įformintas atskirai, t. y. 2011 m. lapkričio 14 d. Prabavimo rūmų direktoriaus pasirašytu raštu Nr. 1.5-814.

Iš ginčijamo Prabavimo rūmų 2011 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 1.5-906 turinio teismas nustatė, kad jame taip pat nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių pareiškėjui, nėra nustatyta privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Raštu pareiškėjas tik informuotas, kad, atliekant patikrinimą, surašant protokolą ir duodant privalomąjį nurodymą, vadovautasi minėtų dokumentų surašymo metu galiojusio Įstatymo nuostatomis, nurodyta, kad atsakovas nesutinka su pareiškėjo pozicija dėl Įstatymo „galiojimo atgal“ taikymo. Ginčijamame 2011 m. gruodžio 12 d. rašte Nr. 1.5-906 atsakovas jokių privalomo pobūdžio sprendimų neįtvirtino, jame nenurodyta apskundimo tvarka. Teismas konstatavo, kad Prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktas Nr. 04-1S-208 ir 2011 m. gruodžio 12 d. raštas Nr. 1.5-906 negali būti laikomi individualiais teisės aktais, nes neatitinka jo požymių, nurodytų ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl jie negali būti laikomi savarankišku bylos administraciniame teisme nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad patikrinimo aktas buvo pagrindas (vada) pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną bei priimti individualų teisės aktą – 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1.5-814 įformintą privalomąjį nurodymą, kurio apskundimo teismui terminą pareiškėjas praleido.

Teismas administracinės bylos dalį dėl Prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akto Nr. 04-1S-208 bei 2011 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. 1.5-906 panaikinimo nutraukė remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu kaip nenagrinėtiną teismų.

III. Pareiškėjas UAB „Juvelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti 2012 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos apygardos administracinio teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo:

1. 2011 m. lapkričio 14 d. Prabavimo rūmai priėmė privalomąjį nurodymą – pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2011 m. lapkričio 30 d. visus 2011 m. lapkričio 7 d. veiklos patikrinimo metu prekyboje rastus skirtus realizuoti netinkamai paženklintus 152 auksinius gaminius pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. 2011 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą priėmė Prabavimo rūmų pareigūnas, kuris, pagal Įstatymo 24 straipsnį, yra ir vyriausiasis tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros inspektorius. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Įstatymo 26 straipsnis nustato privalomą ikiteisminę ginčų dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų nagrinėjimo tvarką. Vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio nuostatomis, per 15 dienų nuo skundo gavimo dienos jį išnagrinėja Prabavimo rūmų vadovas arba jo nesant – pavaduotojas. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Prabavimo rūmų vadovo sprendimu, jis turi teisę per 30 dienų po sprendimo gavimo kreiptis į teismą. Tokia ginčų, kilusių dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų, nagrinėjimo tvarka buvo nustatyta ir ginčijamo Prabavimo rūmų direktoriaus sprendimo priėmimo metu. Šiuo atveju buvo skundžiamas Prabavimo rūmų pareigūno, kuris tuo pačiu yra ir vyriausiasis tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros inspektorius, veiksmai, todėl prieš paduodant skundą administraciniam teismui, buvo vadovautasi įstatyme nurodyta ikiteismine ginčų sprendimo tvarka ir skundas buvo paduotas Prabavimo rūmams, o ne teismui.

2. Nors 2011 m. lapkričio 14 d. patikrinimo akte, t. y. individualiame teisės taikymo akte, nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kreipėsi į Prabavimo rūmus, skųsdamas Prabavimo rūmų pareigūnų veiksmus bei prašydamas panaikinti 2011 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą. Pažymi, jog 2011 m. lapkričio 30 d. kreipdamasis į Prabavimo rūmus nurodė, jog skundą teikia Įstatymo 26 straipsniu pagrindu, t. y. jog skundžia Prabavimo rūmų pareigūno sprendimą privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka.

Pareiškėjui 2011 m. lapkričio 30 d. pateikus skundą dėl Prabavimo rūmų pareigūno sprendimo, 2011 m. gruodžio 12 d. Prabavimo rūmų direktorius priėmė sprendimą pareiškėjo skundo netenkinti. Vadinasi, Prabavimo rūmų direktoriui nepatenkinus pareiškėjo skundo, pareiškėjas, pasinaudojęs ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, tik tuomet įgijo teisę kreiptis į teismą ir skųsti Prabavimo rūmų pareigūnų veiksmus (Įstatymo 26 straipsnis). Pabrėžia, jog tuo atveju, jeigu Prabavimo rūmų direktorius negalėjo nagrinėti pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skundo, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktu turėjo perduoti skundą nagrinėti kitam kompetentingam viešojo administravimo subjektui, o tokio nesant – ne vėliau nei per 5 dienas apie tai informuoti skundą pateikusį asmenį.

Tačiau Prabavimo rūmų direktorius, gavęs pareiškėjo skundą, žinodamas, jog pareiškėjas skundą teikia vadovaudamasis Įstatymo 26 straipsnio pagrindu, pats išnagrinėjo skundą, neinformavo, jog to padaryti negalėjo ir nepasiūlė kreiptis tiesiogiai į teismą. Vertina, kad pareiškėjas tinkamai vykdė Įstatymo 26 straipsnyje nurodytą Prabavimo rūmų pareigūnų veiksmų apskundimo tvarką, o Prabavimo rūmų direktoriaus veiksmai (išnagrinėjo skundą, kurio nagrinėti neturėjo teisės, neinformavo pareiškėjo apie tai, jog jis turėtų tiesiogiai kreiptis į teismą) negali užkirsti kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamą sprendimą priėmusi institucija apskundimo tvarkos klausimą iškėlė tik pareiškėjui pateikus skundą teismui, tačiau to nepadarė gavusi skundą. Akivaizdu, jog netinkamas viešojo subjekto pareigų vykdymas, įstatymų pažeidimas bei individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų nepaisymas, t. y. apskundimo tvarkos ir terminų nenustatymas negali suponuoti aplinkybės, kad dėl tokių netinkamų Prabavimo rūmų direktoriaus veiksmų pareiškėjui, kuris tinkamai ir aktyviai gynė savo teises, būtų apribota teisė ginti savo teises teisme.

3. Nesutinka su teismo argumentu, jog net ir pripažinus, jog pareiškėjas tinkamai naudojosi ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, jis vis tiek praleido terminą skundui pateikti. Pažymi, jog pareiškėjas skundą dėl 2011 m. gruodžio 12 d. Prabavimo rūmų pareigūno sprendimo, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2011 m. gruodžio 16 d., pateikė 2012 m. sausio 16 d., t. y. nepraleidęs Įstatyme nurodyto 30 dienų skundo pateikimo termino. 2012 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 punkto nuostatomis, priėmė nutartį, kuria įpareigojo pareiškėją patikslinti skundo reikalavimus. 2012 m. vasario 2 d. pareiškėjas, atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 19 d. teismo nutartį, pateikė teismui patikslintą skundą su patikslintais reikalavimais. Pareiškėjas, pateikdamas patikslintą skundą, nekeitė skundo pagrindo, tačiau patikslino skundo dalyką, kurį suformuluoti pasiūlė pats Vilniaus apygardos administracinis teismas (pareiškėjas, remdamasi teismo siūlymu, tiksliai suformulavo ginčijamus sprendimus skundo dalyke, tačiau skundo pagrindas, t. y. skundžiami Prabavimo rūmų veiksmai, liko tie patys). Tuo labiau, teismui nustačius terminą patikslinti skundą, o pareiškėjui laiku pateikus patikslintą skundą, skundo pateikimo data yra laikoma pirminio skundo pateikimo data, t. y. šiuo atveju privalo būti laikoma, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą 2012 m. sausio 16 d., t. y. tuomet, kai pateikė pradinį skundą, o ne 2012 m. vasario 2 d., kuomet, atsižvelgęs į 2012 m. sausio 19 d. nutartį, tiksliau suformulavo skundo reikalavimus, pateikė patikslintą skundą.

4. ABTĮ nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). Atsižvelgęs į ABTĮ 2 straipsnio 14 punkto, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, daro išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012). 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte, nors privalomas nurodymas nėra pateiktas ties paskyra „privalomas nurodymas“, tačiau pačiame patikrinimo akte nurodyta, kad netinkamai paženklinti 152 vienetai aukso gaminių yra paimami iš prekybos. Akivaizdu, jog neva tai netinkamai paženklintų gaminių nepagrįstas paėmimas iš prekybos sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, t. y. pareiškėjas, kuris užsiima komercine-ūkine veikla (prekiauja aukso gaminiais), prarado teisę prekiauti 152 vienetais aukso gaminių.

Atsakovas Prabavimo rūmai atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo:

1. Prabavavimo rūmų direktorius 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814 „Dėl nustatytų pažeidimų“ davė apeliantui skundžiamą privalomą nurodymą – „iki š. m. lapkričio 30 d. visus 2011 m. lapkričio 7 d. UAB „Juvelta“ veiklos patikrinimo metu, Ežero g. 1, Pasvalyje, prekyboje rastus skirtus realizuoti netinkamai paženklintus 152 (vieną šimtą penkiasdešimt du) auksinius 375/585 prabų gaminius pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimus“ (toliau – ir Privalomas nurodymas).

Sutinka su teismo motyvu, kad Įstatymas išankstinę neteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką nustato tik dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų, o tuo atveju, jei sprendimas yra priimtas Prabavimo rūmų vadovo (direktoriaus), išankstinė neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka Įstatyme nėra nustatyta, t. y. Lietuvos prabavimo rūmų vadovo sprendimai per 30 dienų po sprendimo gavimo gali būti skundžiami tik tiesiogiai teismui. UAB „Juvelta“, pateikusi Prabavimo rūmų direktoriui 2011 m. lapkričio 30 d. skundą dėl Lietuvos prabavimo rūmų direktoriaus duoto Privalomo nurodymo, neskundė tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų (specialistų) veiksmų (pagal Įstatymo 24 straipsnio 2 dalį tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnais yra specialistai).

Atkeipia dėmesį į tai, kad pirminiame UAB „Juvelta“ skunde, pateiktame 2012 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pareiškėjas neskundė Prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814 įforminto privalomo nurodymo – skundė Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą Nr. 04-1S-208 ir 2011 m. lapkričio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4.2/04-1S-208. Minėtus patikrinimo aktą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ne Lietuvos prabavimo rūmų direktorius, o jam pavaldūs tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai (specialistai).

UAB „Juvelta“ 2012 m. vasario 2 d. patikslintu skundu, pateiktu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, iš esmės skundė kitus, nei pirminiame 2012 m. sausio 16 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktamame skunde įvardytus Lietuvos prabavimo rūmų veiksmus. Todėl atskirajame skunde pateiktas argumentas, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą skundą, nekeitė skundo pagrindo, tačiau patikslino skundo dalyką, kurį suformuluoti pasiūlė pats Vilniaus apygardos administracinis teismas (t. y. skundžiami Prabavimo rūmų veiksmai liko tie patys), neatitinka tiesos.

UAB „Juvelta“ neprašė teismo atnaujinti praleistą terminą apskųsti Prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1.5-814 jam duotą Privalomą nurodymą, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. 1.5-814 pareiškėjui duotą Privalomą nurodymą.

2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad netinkamas viešojo subjekto pareigų vykdymas, įstatymų pažeidimas bei individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų nepaisymas, t. y. apskundimo tvarkos ir terminų nenustatymas, negali suponuoti aplinkybės, kad dėl tokių netinkamų Prabavimo rūmų direktoriaus veiksmų pareiškėjui, kuris tinkamai ir aktyviai gynė savo teises, būtų apribota teisės ginti savo teises teisme. Atkreipia dėmesį į tai, kad Įstatymas, o ne Prabavimo rūmai nustato Prabavimo rūmų direktoriaus (vadovo) ir tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų apskundimo tvarką ir terminus. Prabavimo rūmai vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo 36-5 straipsnio „Ūkio subjektų veiklos priežiūros informacinė sistema“ nuostatomis ir savo interneto svetainėje www.lpr.lt skelbia visą privalomą skelbti informaciją, taip pat priežiūrą atliekančio subjekto, t. y. Lietuvos prabavimo rūmų priimtų sprendimų apskundimo tvarką. 2011 m. gruodžio 12 d. Lietuvos prabavimo rūmų rašte Nr. 1.5-906 nėra suformuluotos pareiškėjui jokios privalomojo elgesio taisyklės, nėra nustatytos privalomos pareigos, neįtvirtinti privalomo pobūdžio sprendimai ar pan. Minėtu raštu pareiškėjas yra informuojamas, kad jo veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, Ežero g. 1, Pasvalyje, tikrinimo metu – 2011 m. lapkričio 7 d., tiek 2011 m. lapkričio 10 d., surašant UAB „Juvelta“ direktoriui administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.4.2/04-1S-208, tiek 2011 m. lapkričio 14 d., duodant UAB „Juvelta“ direktoriui privalomą nurodymą Nr. 1.5-814, buvo vadovaujamasi minėtų dokumentų surašymo momentu galiojusio Įstatymo nuostatomis, taip pat nurodyta, kad atsakovas nesutinka su UAB „Juvelta“ pozicija dėl Įstatymo „galiojimo atgal“.

3. 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. 04-1S-208 yra užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai, UAB „Juvelta“ veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo metu, mažmeninės prekybos vietoje patikrinę visus prekybinėse vitrinose išdėstytus skirtus realizuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminius, rado 152 auksinius 375 ir 585 prabų gaminius, paženklintus prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu. Patikrinimo akte pareigūnai konstatavo, kad gaminiuose esantis Lenkijos Respublikos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas su skaičiumi „3“ nėra Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus atitinkantis ženklas, nes Lenkijos Respublikos valstybiniame kontroliniame prabavimo ženkle esantis vienas arabiškas skaičius „3“ nepatvirtina nustatytos prabos – santykinio tauriųjų metalų kiekio lydinio masės tūkstantyje dalių. Netinkamai paženklintų auksinių gaminių išėmimas iš prekybos buvo pritaikytas kaip priemonė užkirsti kelią administraciniam teisės pažeidimui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 6 straipsnis, Įstatymo 25 straipsnio 5 dalis, 25 straipsnio 7 dalis). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A662-2650/2011 išaiškino, kad „Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu“ turi būti suprantama taip, kaip ji apibrėžta šio įstatymo 3 straipsnio 21 dalyje“, todėl skirtų realizuoti Lietuvos rinkoje auksinių gaminių su Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu su vienu arabišku skaičiumi „3“ ženklinimas neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų. Taigi rinkoje rastų skirtų realizuoti netinkamai paženklintų 152 auksinių gaminių išėmimas iš prekybos yra pagrįstas galiojančių teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

4. 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. 04-1S-208 yra aprašytos pareiškėjo – UAB „Juvelta“ veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo Ežero g. 1, Pasvalyje, metu nustatytos faktinės aplinkybės: rinkoje rasti skirti realizuoti ir patikrinti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių kiekiai, jų ženklinimas, atliktos tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių inventorizacijos data, tai, kad tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizacija apskaitoma pagal kompiuterinę programą, nurodytas patikrinimo metu rinkoje rastas skirtų realizuoti tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių likutis ir kt. Patikrinimo aktą be pastabų pasirašė pareiškėjo atstovas – UAB „Juvelta“ buhalterė D. B.. 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. 04-1S-208 nėra suformuluotos pareiškėjui jokios privalomojo elgesio taisyklės, nėra nustatytos privalomos pareigos ar pan. Svarbu tai, kad pačiame patikrinimo akte yra nurodyta, kad patikrinimo aktas – Privalomas nurodymas – buvo įformintas atskiru – Prabavimo rūmų direktoriaus sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas iš esmės tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Juvelta“ su skundu 2012 m. sausio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą Nr. 04-1S-208 ir 2011 m. lapkričio 10 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 4.2/04-1S-208. Atsižvelgęs į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartyje suformuluotą pasiūlymą, pareiškėjas skundą patikslino ir 2011 m. vasario 2 d. patikslintu skundu prašė panaikinti Prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė, kad patikslintas skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimus ir skundą priėmė.

Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų apskundimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad ūkio subjektų ir fizinių asmenų skundus dėl tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmų per 15 dienų nuo skundo gavimo dienos išnagrinėja Prabavimo rūmų vadovas arba jo nesant – pavaduotojas. Jeigu pareiškėjas nesutinka su Prabavimo rūmų vadovo sprendimu, jis turi teisę per 30 dienų po sprendimo gavimo kreiptis į teismą. Kolegijos vertinimu, ši Įstatymo nuostata įtvirtina išankstinę ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, kai tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai atlieka veiksmus, numatytus Įstatymo 25 straipsnyje, o ūkio subjektas, fiziniai asmenys nesutinka su tais veiksmais.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmus, surašant Patikrinimo aktą, Protokolą, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 (Privalomąjį nurodymą), pareiškėjas, pasinaudojęs Įstatyme nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, apskundė Prabavimo rūmų direktoriui. 2011 m. lapkričio 30 d. skunde (b. l. 12-14) pareiškėjas nurodė, kad vykdydami 2011 m. lapkričio 3 d. pavedimą Nr. 4.1-S-271, tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai V.

V. (V. V.) ir V. P. 2011 m. lapkričio 7 d. patikrino UAB „Juvelta“ veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais. Pareigūnai, atlikdami patikrinimą, paėmė iš prekybos 152 vienetus pareiškėjui UAB „Juvelta“ priklausančių auksinių gaminių, kurie buvo paženklinti prabos ženklu, atsakomybės ženklu „A“ ir Lenkijos Respublikos įgaliotos ir nepriklausomos prabavimo institucijos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, tačiau juose nebuvo įspausti Lietuvos Respublikos valstybiniai prabavimo ženklai. Už šiuos pažeidimus 2011 m. lapkričio 14 d.

Prabavimo rūmai skyrė privalomai vykdomą nurodymą – iki 2011 m. lapkričio 30 d. įpareigojo UAB „Juvelta“ patikrinimo metu rastus 152 vienetus auksinių gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas 2011 m. lapkričio 30 d. skunde Prabavimo rūmams nurodė, kad pareigūnai, 2011 m. lapkričio 10 d. surašę Protokolą (Patikrinimo akto pagrindu) bei davę 2011 m. lapkričio 14 d. Privalomąjį nurodymą iki 2011 m. lapkričio 30 d. 152 vienetus aukso gaminių pateikti įgaliotai ir nepriklausomai prabavimo institucijai juos paženklinti pagal dabar Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, elgėsi neteisėtai, o jų veiksmai prieštarauja teisės principui lex retro agit.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareigūnai, surašydami Protokolą, nepagrįstai vadovavosi administracine byla Nr. A662-2650/2011. Įvertinus pareiškėjo Prabavimo rūmams 2011 m. lapkričio 30 d. pateikto skundo turinį, akivaizdu, kad nepaisant to, jog skundu buvo prašoma tik panaikinti Prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą, iš tiesų buvo skundžiami ir tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnų veiksmai tiek surašant Patikrinimo aktą, tiek Protokolą bei priimant 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą – Privalomąjį nurodymą.

Tą aplinkybę, kad skundo dalykas buvo pareigūnų veiksmai, patvirtina ir Prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo turinys, iš kurio matyti, kad Prabavimo rūmų vadovas išsamiai išnagrinėjo pareigūnų, kurie surašė Patikrinimo aktą ir Protokolą, veiksmus (b. l. 15-16). Prabavimo rūmų 2011 m. gruodžio 12 d. sprendime konstatuota, kad tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai – revizorius V. P. ir inspektorius-revizorius V. V. UAB „Juvelta“ veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, tikrinimo metu vadovavosi patikrinimo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis neviršydami savo kompetencijos.

Taip pat konstatuota, kad pareigūnė V. P., pagal Patikrinimo akte užfiksuotas faktines aplinkybes surašydama Protokolą, vadovavosi Protokolo surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatomis neviršydama savo kompetencijos.

Iš byloje pateikto Patikrinimo akto matyti, kad šiuo aktu iš prekybos buvo paimti 152 vienetai aukso gaminių, be to, šis Patikrinimo aktas yra sudėtinė Privalomojo nurodymo, suformuluoto 2011 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. 1.5-814, dalis. Ta aplinkybė, kad 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 pasirašė Prabavimo rūmų direktorius, šiuo atveju nepripažintina reikšminga sprendžiant šio sprendimo apskundimo tvarkos klausimą – nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 14 d. privalomąjį nurodymą Prabavimo rūmų direktorius pasirašė, remdamasis Įstatymo 25 straipsnio 9 punktu, reglamentuojančiu teisę tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnams duoti privalomus nurodymus ūkio subjektams, vadinasi, priimdamas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 duoti Privalomąjį nurodymą, Prabavimo rūmų direktorius veikė kaip tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnas.

Išnagrinėjęs pareiškėjo 2011 m. lapkričio 30 d. skundą, Prabavimo rūmų direktorius 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1.5-906 jo netenkino, nes nenustatė, kad minėtų pareigūnų veiksmai buvo nepagrįsti, neteisėti. Prabavimo rūmų direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. atsakymą į 2011 m. lapkričio 30 d. skundą pareiškėjas gavo 2011 m. gruodžio 16 d. (b. l. 17), taigi vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio nuostata jis per 30 dienų šį atsakymą galėjo skųsti teismui. Termino, nustatyto Įstatymo 26 straipsnyje, ir skaičiuojamo atsižvelgus į ABTĮ 66 straipsnio 4 dalį, skundui dėl 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo paskutinė diena buvo 2012 m. sausio 16 d. Pareiškėjas pirminiame skunde, paduotame teismui 2012 m. sausio 16 d. (b. l. 26), reikalavimo panaikinti Prabavimo rūmų 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906 bei 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 nesuformulavo, tačiau tą padarė tikslindamas skundą, kurio padavimo diena laikytina ta diena, kai buvo paduotas pirminis skundas, t. y. 2012 m. sausio 16 d. Taigi skundas tiek dėl 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1.5-906, tiek dėl 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo laikytinas paduotu nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Pažymėtina, kad pareiškėjas, paduodamas 2012 m. sausio 16 d. skundą, skunde nurodė aplinkybes, susijusias su 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1.5-906, kartu su skundu pateikė šio sprendimo kopiją (b. l. 15-16). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 19 d. nutartimi, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, suformuluotus reikalavimus, nustatė terminą pareiškėjui skundo trūkumams pašalinti, nurodydamas pareiškėjui pateikti patikslintą skundą su suformuluotais reikalavimais dėl minėtų sprendimų panaikinimo. Įvertinus aplinkybes, susijusias su teismo nustatytais trūkumais, tai, kad pareiškėjas teismo nustatytu laiku tuos trūkumus pašalino, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad patikslinto skundo padavimo data yra 2012 m. sausio 16 d.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, kurių pagrindu nutraukta bylos dalis dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų: panaikinti valstybės įmonės Lietuvos prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 1.5-906.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, pasisakė ir dėl Patikrinimo akto teisinio statuso – konstatavo, kad šis aktas nenagrinėtinas teismų, nes nesukelia teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija, pastebėdama, kad Patikrinimo aktas yra sudėtinė 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis, kad šiuo aktu iš pareiškėjo prekybos buvo išimti aukso gaminiai (b. l. 7), kartu pastebi, kad pagal bylos medžiagą Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi (b. l. 56) priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą tik dėl Prabavimo rūmų 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1.5-814 ir 2011 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 1.5-906 panaikinimo. Pareiškėjas patikslintame skunde reikalavimo dėl Patikrinimo akto panaikinimo nebuvo suformulavęs, o byloje nėra duomenų, kad buvo priimtas nagrinėti pradinis pareiškėjo skundas, kuriame šis reikalavimas buvo suformuluotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje tik išsiaiškinus, ar pareiškėjas reiškia reikalavimą panaikinti Patikrinimo aktą, gali būti svarstomas ginčo dėl Patikrinimo akto teisėtumo nagrinėjimo priskirtinumo teismams klausimas. Dėl šių aplinkybių panaikintina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutraukta byla dėl pareiškėjo reikalavimo: panaikinti 2011 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl panaikintina, atskirasis skundas iš esmės tenkintinas, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Juvelta“ atskirąjį skundą tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti, bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė