6fd765d0-af35-4661-abc3-eee367b5aacc · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eB2-2033-945/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00072-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.3; 3.2.7.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zeltarma“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „AVERE“, skundÄ dėl kreditorių 2019 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimo nutarimo Nr. 6 panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Zeltarma“ bankroto byloje, n u s t a t ė :

1. Bankroto administratorė pateikė teismui skundÄ (2 t., e. b. l. 60–62), kuriuo praÅ¡o: 1) panaikinti BUAB „Zeltarma“ kreditorių 2019 m. rugpjūčio 26 d. susirinkimo nutarimÄ Nr. 6, kuriuo nutarta patvirtinti bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus pateiktÄ pasiÅ«lymÄ ;

2) patvirtinti BUAB „Zeltarma“ administravimo iÅ¡laidų sÄ matos projektÄ , sudarytÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 (toliau – Nutarimas) patvirtintuose Bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinių dydžių sÄ raÅ¡e (toliau – SÄ raÅ¡as) ir Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimÄ nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytais dydžiais, galiosiantį nuo BUAB „Zeltarma“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo iki bendrovės iÅ¡registravimo iÅ¡ Juridinių asmenų registro, pagal kurį administravimo iÅ¡laidos sudarytų 25 minimaliÄ sias mėnesines algas (toliau – MMA) plius mokesčiai, administratoriaus atlyginimas – 6 MMA plius mokesčiai.

Skunde nurodoma, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime buvo svarstomas bankroto administratorės pateiktas pasiÅ«lymas patvirtinti sÄ matÄ pagal bankroto administratorės pateiktÄ projektÄ , tačiau vienintelis kreditorių susirinkime dalyvavęs kreditorius VSDFV Kauno skyrius balsavo „prieš“ bei pasiÅ«lė savo nutarimo projektÄ , kuris ir buvo priimtas. Pagal kreditoriaus pateiktÄ projektÄ bendra administravimo iÅ¡laidų suma visam bankroto laikotarpiui sudaro 6 330 Eur (įskaitant mokesčius), iÅ¡ jų atlyginimas administratorei sudaro 3 330 Eur, kartu nurodant, kad, bankroto administratorei pagrindus papildomos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos bÅ«tinumÄ , prisiteisus ir iÅ¡ieÅ¡kojus žalÄ iÅ¡ vadovo, administravimo iÅ¡laidų sÄ mata gali bÅ«ti persvarstyta.

Patvirtintos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos dydis yra net du kartus mažesnis nei Nutarime nustatytas rekomenduotinas tokios įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ matos dydis.

2. VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (2 t., e. b. l. 75–78), kuriame nurodė, kad nesutinka su bankroto administratorės pateiktu skundu ir praÅ¡o jį atmesti, netvirtinti bankroto administratorės teikiamo administravimo iÅ¡laidų sÄ matos projekto. Atsiliepime nurodoma, kad Nutarime nustatyti administravimo iÅ¡laidų ir administratoriaus atlyginimo dydžiai yra rekomendaciniai ir neturėtų bÅ«ti vertinami kaip privalomi, nuo kurių negalima nukrypti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1025 buvo patvirtinta 555 Eur dydžio M.

G. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintas administratoriaus atlyginimas sudaro 6 MMA (555 Eur × 6 = 3 330 Eur), t. y. atitinka Taisyklių 1 priede nustatytÄ dydį. Patvirtinta administravimo iÅ¡laidų suma nepažeidžia teisingumo, protingumo principų ir administratoriaus pagrįsto lÅ«kesčio gauti teisingÄ atlygį už darbÄ . Bankroto administratoriui gaunant nepagrįstai didelį atlyginimÄ ar administravimo iÅ¡laidas, kreditorių reikalavimų tenkinimas tampa nerealus, t. y. tokiu atveju administratoriaus interesai iÅ¡keliami virÅ¡ kreditorių interesų.

Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad, ateityje atsiradus papildomų iÅ¡laidų poreikiui, administratorei yra paliekama galimybė kreiptis į kreditorių susirinkimÄ dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos pakeitimo. Skundas atmetamas 3. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 82–83) UAB „Zeltarma“ iÅ¡kelta bankroto byla, 2019 m. liepos 16 d. (2 t., e. b. l.

48) ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. (2 t., e. b. l. 65–66) nutartimis patvirtintas BUAB „Zeltarma“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 89–90) įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 150–151) teismas patvirtino 1 000 Eur administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ laikotarpiui iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2019 m. rugpjūčio 26 d. (2 t., e. b. l. 50–53), jo metu Å¡eÅ¡tuoju klausimu buvo sprendžiama dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos patvirtinimo. Kreditorių susirinkime administravimo iÅ¡laidų sÄ mata buvo patvirtinta ne pagal administratorės pateiktÄ projektÄ , bet pagal raÅ¡tu balsavusio kreditoriaus VSDFV Kauno skyriaus pateiktÄ pasiÅ«lymÄ . Dėl Å¡io nutarimo skundÄ teismui pateikė bankroto administratorė.

4. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

5. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007).

Tačiau kreditorių susirinkimo priimti nutarimai neteisėtais turėtų bÅ«ti pripažinti tik nustačius esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustačius, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014).

6. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkÄ nustato Ä®BÄ® 24 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Ä®BÄ® 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nutarimui priimti susirinkime balsų nepakako, administratorius per 15 dienų suÅ¡aukia pakartotinį kreditorių susirinkimÄ , kuriame galima priimti nutarimus tik pagal ankstesniojo susirinkimo darbotvarkę, iÅ¡skyrus nutarimus dėl įmonės bankroto proceso ne teismo tvarka ir dėl taikos sutarties. Pakartotiniame kreditorių susirinkime nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (Ä®BÄ® 24 straipsnio 3 dalis).

7. Iš byloje pateikto BUAB „Zeltarma“ 2019 m. rugpjūčio 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 (2 t., e. b. l.

59) matyti, kad buvo užregistruotas 1 kreditorių susirinkimo dalyvis (VSDFV Kauno skyrius), kurio kreditorinio reikalavimo suma sudaro 5 491,02 Eur arba 48,67 proc. Dėl kvorumo nebuvimo susirinkimas pripažintas neįvykusi. Ä®vertinus tai, kad praneÅ¡ime apie susirinkimo organizavimÄ bankroto administratorė informavo kreditorius ir apie pakartotinio susirinkimo datÄ bei aplinkybę, jog Å¡iame susirinkime galios pradiniam susirinkimui pareikÅ¡tos kreditorių nuomonės, 2019 m. rugpjūčio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 2 (2 t., e. b. l. 50–52) buvo konstatuota, kad susirinkimas, kuriame buvo vertinta ta pati VSDFV Kauno skyriaus nuomonė, yra įvykęs ir nutarimai Å¡iame susirinkime priimti bÅ«tent Å¡io kreditoriaus balsais.

Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčijamas nutarimas buvo priimtas nepažeidžiant Ä®BÄ® 24 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad nei skunde, nei kreditoriaus pateiktame atsiliepime į skundÄ neabejojama procedÅ«rinių reikalavimų iÅ¡pildymu priimant ginčijamÄ nutarimÄ , ginčas kyla dėl nutarimo atitikimo materialinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimams.

8. Ä®BÄ® 36 straipsnio 2, 4 dalyse nurodyta, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ visam bankroto laikotarpiui tvirtina pirmasis kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , iÅ¡sprendęs ginÄÄ , jÄ patvirtina bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinius dydžius.

Å i teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. AiÅ¡kindamas tokį teisinį reglamentavimÄ kasacinis teismas nurodė, kad administravimo iÅ¡laidų tvirtinimo modelis yra orientuotas į kreditorių autonomijÄ , kuri grindžiama objektyviais kriterijais (atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinius dydžius) ir veiksminga teismo kontrole sprendžiant ginčus dėl administravimo iÅ¡laidų sÄ matos dydžio (tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , iÅ¡sprendęs ginÄÄ , jÄ patvirtina bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo iÅ¡laidų rekomendacinius dydžius) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-915/2018).

Taip siekiama užtikrinti, kad administravimo iÅ¡laidų sÄ matos tvirtinimo klausimas netaptų kreditorių ilgų ginčų, kliudančių veiksmingai atlikti bankroto procedÅ«ras, objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-690/2018). Todėl teismas, gavęs administratoriaus ar kreditorių skundÄ dėl tokio nutarimo teisėtumo, turi iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje 2-271-798/2019) ir teismo iÅ¡sprendus ginÄÄ priimama nutartis, nepriklausomai nuo to, ar teismas skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo atmeta, ar, skundÄ patenkinęs, pats patvirtina administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , yra galutinė ir neskundžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391-690/2018).

9. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintose Bankroto administratorių atrankos taisyklėse įtvirtintus kriterijus priskirtina mažoms įmonėms. Kaip matyti iÅ¡ bankroto administratorės kreditorių susirinkimui teiktos administravimo iÅ¡laidų sÄ matos, siÅ«lytas tvirtinti administratorės atlyginimas (6 MMA) atitinka Taisyklių 1 priede nurodytÄ minimalų mažos įmonės bankroto administratoriaus atlyginimÄ , papildomai nurodant, kad Å¡iÄ sumÄ administratorė praÅ¡o tvirtinti prie jos pridedant mokėtinus mokesčius.

Ginčijamu nutarimu, vadovaujantis ta pačia Taisyklių nuostata, ir buvo patvirtintas 6 MMA administratorės atlyginimo dydis. Teismas pažymi, kad bankroto administratorė neįrodinėjo sÄ lygų vadovaujantis Taisyklių 3, 9 punktais, 2 priedu taikyti minimalų bankroto administratoriaus atlyginimÄ virÅ¡ijančias tikslinių priemokų sumas egzistavimo fakto, neteikė jokių argumentų, dėl kurių Taisyklėse įtvirtinta minimali administratoriaus atlyginimo suma turėtų virÅ¡yta, savo pozicijÄ grįsdama iÅ¡skirtinai Taisyklių ir SÄ raÅ¡o nuostatomis, todėl spręsti, jog nustatydamas bankroto administratorės atlyginimÄ (6 MMA įskaitant mokesčius arba 3 330 Eur) kreditorių susirinkimas pažeidė teisės aktų reikalavimus ar bankroto administratorės teisėtus interesus, nėra jokio pagrindo.

10. Vadovaudamasi sÄ raÅ¡o nuostatomis, bankroto administratorė taip pat prašė patvirtinti bendrÄ 25 MMA administravimo iÅ¡laidų sumÄ , papildomai nurodydama, kad Å¡iÄ sumÄ administratorė praÅ¡o tvirtinti prie jos pridedant mokėtinus mokesčius. Kreditorių susirinkimas patvirtino 6 330 Eur sumÄ , t. y. kitoms administravimo iÅ¡laidoms, nesusijusioms su administratorės atlyginimu, skyrė 3 000 Eur.

11. Administravimo iÅ¡laidų sÄ mata reiÅ¡kia iÅ¡laidų, kurios turės bÅ«ti apmokamos iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto vertės (parduoto arba perduoto kreditoriams), ribas. Administratorius negali pagrįstai tikėtis gauti administravimo iÅ¡laidų padengimo didesne apimtimi, nei kreditorių patvirtinta sÄ mata (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Bankroto administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui (komitetui) tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl praÅ¡omos patvirtinti administravimo iÅ¡laidos yra bÅ«tinos ir bÅ«tent toks iÅ¡laidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tiek tais atvejais, kai administravimo iÅ¡laidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktÄ sÄ matÄ , tiek tada, kai administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti praÅ¡omų administravimo iÅ¡laidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui iÅ¡laidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-690/2018).

Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018).

12. Kaip minėta nutarties 9 punkte, nei rengdama administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , nei teikdama skundÄ dėl kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto administratorė neįvardijo jokių specifinių aplinkybių, kuriomis bÅ«tų grindžiama praÅ¡oma nustatyti administravimo iÅ¡laidų suma, pabrėždama, kad vadovaujasi SÄ raÅ¡e įtvirtintu rekomendaciniu iÅ¡laidų dydžiu. Taip formuluojama bankroto administratorės procesinė pozicija leidžia spręsti, kad byloje nėra įrodinėjamas reikalavimo dalies rekomenduojamÄ tvirtinti 25 MMA sumÄ virÅ¡yti prie jos pridedant mokėtinus mokesčius.

13. Bankroto administratorės procesinės pozicijos formalumÄ , jai tenkančios įrodinėjimo pareigos nevykdymÄ patvirtina ir faktas, kad bankroto administratorė nedetalizavo konkrečių praÅ¡omų tvirtinti administravimo iÅ¡laidų sudedamųjų dalių, neteikė duomenų, kurie leistų spręsti, kad 3 000 Eur administravimo iÅ¡laidų suma yra nepakankama. Teismas pažymi, kad SÄ raÅ¡e nurodytas administravimo iÅ¡laidų dydis įvardintas ne konkrečia suma, kaip kad Taisyklėse įtvirtintas administratoriaus atlyginimas, bet rekomendaciniu dydžiu.

Tokį reglamentavimÄ lemia tai, kad realus iÅ¡laidų poreikis priklauso nuo faktinės situacijos. Net ir Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10 punkte apibrėžiant, kokios įmonės yra priskiriamos mažoms, yra nustatytos kriterijų ribos, kurios lemia, kad keliose įmonėse, priskirtose Å¡iai kategorijai, situacija ir atliktinų administravimo veiksmų skaičius gali skirtis iÅ¡ esmės. Pvz., Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.1.3 punkte nurodyta, kad įmonė pripažįstama maža, jeigu kreditorių skaičius nevirÅ¡ija 40 kreditorių arba darbuotojų, pareiÅ¡kusių reikalavimus, skaičius nevirÅ¡ija 20 darbuotojų.

Kaip matyti iÅ¡ bankroto byloje priimtas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties (2 t., e. b. l. 89–90) turinio, iÅ¡ viso į sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti 9 kreditoriai, iÅ¡ jų tik vieno reikalavimai kildinami iÅ¡ darbo santykių. Å i aplinkybė aiÅ¡kiai atskleidžia, kad organizacinių veiksmų, susijusių su kreditorių informavimu, kreditorių susirinkimų organizavimu, skaičius bus ženkliai mažesnis nei galimų tokio pobÅ«džio veiksmų mažoje įmonėje vidurkis. Papildomai pabrėžtina, kad jau nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (1 t., e. b. l. 82–83) buvo akcentuota, jog dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonėje nebuvo darbuotojų.

Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad administratoriui nereikėjo ir nereikės atlikti jokių veiksmų, susijusių su darbo santykių nutraukimo įforminimu.

14. Dar vienas kriterijus, įtvirtintas Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.1.2 punkte, yra bendra kreditorinių reikalavimų suma, kuri turi nevirÅ¡yti 30 000 Eur, kad įmonę bÅ«tų galima pripažinti maža. 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 89–90) bankroto byloje patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as, su bendra 11 841,07 Eur kreditorinių reikalavimų suma, kuri taip pat yra mažesnė už galimÄ kreditorinių reikalavimų mažose įmonėse vidurkį. Kartu teismas pažymi, kad bankroto byloje nekilo ginčo dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo.

Nors bankroto administratorės į bylÄ teikti duomenys, kad įmonės vadovas neperdavė turto ir dokumentų (1 t., e. b . l. 124–136), už kÄ jam 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 158–159) paskirta bauda, ir leidžia manyti, kad ateityje kreditorių ir jų sÄ raÅ¡as gali bÅ«ti papildytas, Å¡i galimybė esamoje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje pripažintina teorine. Kita vertus, ateityje situacijai iÅ¡ esmės pasikeitus, vadovaujantis Ä®BÄ® 36 straipsnio nuostatomis gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas ir dėl papildomos administravimo iÅ¡laidų sumos patvirtinimo.

Ši galimybė yra akcentuojama ir ginčijamame kreditorių susirinkimo nutarime.

15. Tas pats pasakytina ir apie įmonei priklausantį turtÄ , kurio vertė pagal Bankroto administratorių atrankos taisyklių 10.1.1 punktÄ taip pat turi nevirÅ¡yti 30 000 Eur. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartyje (1 t., e. b. l. 82–83) dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo konstatuota, kad įmonei priklauso du žemės sklypai ir kelios transporto priemonės, o duomenų apie kitÄ Ä¯ 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytÄ balansÄ Ä¯trauktÄ turtÄ nėra. Be to, bankroto administratorės teikti duomenys, kad joks turtas nebuvo perduotas (1 t., e. b . l. 124–136), leidžia spręsti, kad jau daugiau nei pusę metų besitęsiančiame bankroto procese administratorė negali turėti jokių iÅ¡laidų, susijusių su turto priežiÅ«ra ar saugojimu.

Vieninteliai veiksmai, dėl kurių būtinumo nekyla jokių abejonių, yra dviejų žemės sklypų, kurių bendra vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro išrašus, sudaro 4 960 Eur, t. y. neviršija ginčijamu nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sumos, realizavimas.

16. Papildomai akcentuotina, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2031-555/2019 pagal bankroto administratorė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį buvusiam įmonės vadovui dėl 73 595,45 Eur žalos atlyginimo priteisimo, į žalos sumÄ Ä¯traukiant bankroto administratorei neperduoto ilgalaikio turto vertę ir įmonės piniginių lėšų sumÄ . Å i aplinkybė kaip labiausiai tikėtinÄ leidžia vertinti situacijÄ , kad jokių papildomų veiksmų, susijusių su įmonės turto tvarkymu, bankroto administratorei atlikti nereikės, sėkmingos civilinio proceso dėl žalos atlyginimo priteisimo baigties atveju bankroto administratorei tereikės paskirstyti iÅ¡ žalos padariusio asmens iÅ¡ieÅ¡kotas sumas.

Kartu Å¡iame punkte aptarti duomenys leidžia spręsti, kad į administravimo iÅ¡laidų sumÄ pateks atstovavimo teisme iÅ¡laidos. Kadangi, kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo bankroto administratorė naudojasi profesionalaus teisininko pagalba, vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, ji neturi teisės į administratoriaus atlyginimo priemokÄ už bylas. Kita vertus, bankroto administratorė neįrodinėjo, kad atstovavimo iÅ¡laidų poreikis lems ginčijamame susitarime patvirtintų administravimo iÅ¡laidų nepakankamumÄ .

Teismas pažymi, kad civilinė byla dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo inicijuota 2019 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po ginčijamo nutarimo priėmimo, o kaip nurodyta nutarime, administratorei pagrindus papildomų lėšų poreikį, klausimas dėl tokių lėšų patvirtinimo administratorės iniciatyva gali būti sprendžiamas pakartotinai.

17. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumÄ teismas sprendžia, kad kreditorių susirinkimo metu patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ vertinti kaip neatitinkančiÄ teisės aktų reikalavimų ir faktiÅ¡kai susiklosčiusios situacijos nėra pagrindo. Bankroto administratorė, teikdama formalų praÅ¡ymÄ , nedetalizuodama iÅ¡laidų sumų ir neįvardindama, kad konkrečiai lėšos bus naudojamos, nepagrįstai siekia administravimo iÅ¡laidų sumos, kuri gali virÅ¡yti visÄ Ä¯monės turto vertę, patvirtinimo, kas užkirstų keliÄ kreditoriams gauti bent dalies reikalavimų patenkinimÄ .

Kreditorių susirinkime priimtas nutarimas neužkerta kelia bankroto administratorei ateityje kelti klausimÄ dėl papildomų iÅ¡laidų poreikio, tačiau palieka kreditoriams galimybes kontroliuoti bankroto administratorę, kad Å¡i savo veiksmus grįstų ne formaliais teisės aktuose nurodytais rekomendaciniais dydžiais, bet faktiÅ¡kai susiklosčiusios situacijos sÄ lygojama bÅ«tinybe. Bankroto administratorei neįvykdžius jai tenkančios pareigos įrodyti patvirtintų administravimo iÅ¡laidų nepakankamumÄ , skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Ä®BÄ® 24 straipsnio 5 dalimi, CPK 290–291 straipsniais, n u t a r i a : skundÄ atmesti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Marius Bartninkas