6fd60eb0-e79b-46c0-abb2-d9ac8c32db4e · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-367-206/2020 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01301-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 5.3.; 3.4.5.2.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1. PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 17 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja Raimonda Kulberkienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos B. N. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims L. N., P. R., notarei V. K., VÄ® „Turto bankas“ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja B. N. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po jos tėvo P. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), visÄ jo turtÄ priėmė žmona B. R., gim. (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad yra P. R. ir B. R. dukra. Ji turėjo tris brolius, iÅ¡ kurių gyvas yra tik P. R., gim. (duomenys neskelbtini). Broliai J. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini), o brolis J.

R., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiÅ¡kėja turi seserį L. N., gim. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos tėvai P. R. ir B. R., gyvendami santuokoje, įsigijo žemės sklypÄ su statiniais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu. Po sutuoktinio P. R. mirties (duomenys neskelbtini), B. R. su vaikais ir toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki pat savo mirties. Likusi gyventi savo namuose, B. R. perėmė visus namuose likusius savo vyro P. daiktus, fotonuotraukas, dokumentus, prižiÅ«rėjo namus, juos remontavo, mokėjo visus bÅ«tinus mokesčius, rÅ«pinosi visos sodybos priežiÅ«ra.

Tokiu bÅ«du po savo vyro P. R. mirties B. R. priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ turtÄ . Dėl nežinojimo ir teisinio neiÅ¡prusimo nepateikė notarui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo ir savo paveldėjimo teisių į sutuoktinio P. R. palikimÄ neįteisino. Ji buvo tikra, kad, mirus vyrui santuokos metu įsigytas turtas savaime tampa jos nuosavybe ir todėl jai nebereikia kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Jokie kiti įpėdiniai po P. R. mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė ir palikimo nepriėmė.

B. R. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja, paduodama pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui. PareiÅ¡kėjai pasikreipus į notarÄ dėl palikimo priėmimo ji sužinojo, kad nėra įteisintas tėvo P. R. palikimo priėmimo faktas, todėl pareiÅ¡kėja nebegali įgyvendinti savo teisėtų interesų ir paveldėti viso palikimo. Suinteresuotas asmuo VÄ® “Turto bankas” per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ .

PareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, nors suinteresuotas asmuo P. R. prašė pratęsti terminÄ atsiliepimui pateikti. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos tėvas P. R., gim. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos mama B. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja B. N. (ikisantuokinė pavardė R) ir suinteresuoti asmenys L. N., P. R. yra mirusių P. R. ir B. R. vaikai. Kiti sutuoktinių P. R. ir B. R. vaikai J. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini), ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra miręs (duomenys neskelbtini). Iš Kretingos rajono 3-ojo notarų biuro pažymos nustatyta, kad po P. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla Kretingos rajono 3-ajame notaro biure vedama nebuvo. Palikėjo P. R. palikimas priimtas nebuvo.

Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo P. R. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Darbėnų seniÅ«nijos duomenimis P. R. ir B. R., paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). B. R. po vyro P. R. mirties faktiÅ¡kai valdė po jo mirties visÄ likusį bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , rÅ«pinosi sodybos priežiÅ«ra, vykdė pastatų remontÄ . Ūkio tvarka ir priežiÅ«ra ji rÅ«pinosi iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o duomenimis B. R., gim. (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2005-02-14 valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo-sutartį Nr.1172, gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rÅ«sį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 1994-01-13, miesto (rajono) valdybos tarybos potvarkį Nr.14v, esančius (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėja tvirtina, kad jos mama B. R. po palikėjo P. R. mirties valdė jam priklausiusiÄ turto dalį, gyveno tame pačiame gyvenamajame name, jį prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi pastatais, mokėjo visus mokesčius už komunalinius patarnavimus, jį valdė ir naudojo. Suinteresuoti asmenys L. N. ir P. R. atsiliepimų ir prieÅ¡taravimų į pareiÅ¡kimÄ nepareiÅ¡kė. Juridinę reikÅ¡mę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti atitinkamÄ juridinį faktÄ . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu.

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Tokiu bÅ«du palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo. FaktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldėtÄ turtÄ , patvirtinančiu palikėjo mirties metu galiojusio 1964 m. CK 587 str. ir CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, iÅ¡nagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada pagal surinktus įrodymus po reikÅ¡mingų faktų iÅ¡nagrinėjimo.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.). Sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

P. R. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad B. R. po sutuoktinio mirties liko gyventi jai ir sutuoktiniui priklausiusiame gyvenamajame name, prižiÅ«rėjo ir tvarkė sodybÄ , rÅ«pinosi Å«kiu ir pastatais bei mokėjo visus mokesčius, naudojosi ir rÅ«pinosi likusiu turtu. B. R. veiksmų pobÅ«dis rodo, kad ji perėmė visÄ po sutuoktinio mirties likusį turtÄ ir pradėjo jį valdyti kaip savo ir laikė save turto savininke. B. R. įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo po palikėjo P. R. mirties, tačiau palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė.

Pripažintina, kad B. R. faktiÅ¡kai pradėdama valdyti turtÄ po vyro P. R. mirties, priėmė jo palikimÄ (1964 m. CK 587 straipsnis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) po vyro P. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visÄ jo palikimÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko susidėtų faktiniu valdymu ir jį valdė. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mus.

Teisėja Raimonda Kulberkienė