2013-05-07 Nr. BB-754-1-10-1-00460-2011-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-230/2013

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00460-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.9.2(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. B. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria nuteistosios S. B. gynėjo advokato S. Zabitos apeliacinis skundas atmestas.

Šioje byloje taip pat nuteisti Ž. S. ir O. S., tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

n u s t a t ė :

S. B. nuteista už tai, kad 2011 m. balandžio 11 d., apie 16 val., prie viešbučio „Eglė“ Vilniuje, Motorų g. 16, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 1,024 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį laikė paslėpusi pusseserės O. S. name ir kieme Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur 2011 m. balandžio 14 d., apie 14.50 val., bendrininkaudama su O. S., perdavusia jai iš Ž. S. gautus 100 Lt, pardavė Ž. S. 0,112 g heroino, o likusius 0,912 g heroino laikė su savimi drabužiuose, kibire šalia tvoros, ant spintelės šalia televizoriaus, kol 2011 m. balandžio 14 d. 17.00 val. kratos metu jį rado policijos pareigūnai.

Kasaciniu skundu nuteistosios gynėjas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus pakeisti: pripažinti S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto arba 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kasatorius teigia, kad nepripažindami S. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes ji nebuvo nuosekli, teismai nesilaikė įstatymo reikalavimo ir teismų praktikos, kad atvejai, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų neesminių neigia, vertinami kaip prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Jis pažymi, kad šioje byloje, S. B. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikalstamą veiką ir niekada neginčijo veikos kvalifikavimą lemiančio narkotinių medžiagų platinimo fakto, be to, ji padėjo išaiškinti kitus nusikaltime dalyvavusius asmenis.

Nuteistoji nepripažino tik fakto, kad visas rastas narkotinių medžiagų kiekis, t. y. kieme kibire rastas heroino kiekis (35 folijos lankstinukai, kuriuose 0,152 g heroino), priklauso būtent jai, o ši aplinkybė nėra reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Kasatorius pabrėžia, kad S. B. apibūdinama teigiamai, neteista ir neturi administracinių nuobaudų, o dėl jos socialinės padėties – priklausymo romų bendruomenei, kurioje moteris privalo dirbti visus buities darbus, taip pat verčiamos pardavinėti narkotikus, neabejotina, kad šią pirmą kartą padarytą nusikalstamą veiką ji įvykdė ne tik savo valia, bet paveikta ir kitų asmenų, neturėdama kitos išeities dėl griežto romų tradicijų laikymosi, menko išsilavinimo, gyvenimo kartu su kriminalinės patirties turinčia giminaite dėl sunkios turtinės padėties į Lietuvą grįžus iš Jungtinės Karalystės ir neturint darbo bei vienai auginant vienerių metų vaiką, kurio dėl paskirtos bausmės nebūtų kam prižiūrėti.

Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatas ir nuteistajai už padarytą nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį, tačiau teismai to nepadarė. Kasatorius nurodo, kad šioje byloje nuteistajai paskirta bausmė neatitinka teisingumo principo ne tik dėl nuteistosios socialinės padėties ir aplinkos, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, bet ir dėl BPK 6 straipsnio 2 dalyje numatyto lygybės prieš įstatymą ir teismą principo, tiesiogiai susijusio su teisingumo principo įgyvendinimu, pažeidimo.

Pirmosios instancijos teismas šį principą pažeidė skirdamas nuteistajai S. B. lygiai tokią pačią bausmę, kaip ir jos bendrininkei O. S., kuri jau ne kartą teista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis.

Atsiliepime į nuteistosios gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo nuteistosios S. B. gynėjo advokato S. Zabitos kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė nurodo, kad teismai, skirdami bausmę nuteistajai S. B., nepažeidė BK 41 ir 54 straipsniuose įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kad ji padarė sunkų nusikaltimą). Teismai S. B. prisipažinimo pagrįstai nelaikė nuoširdžiu, nes kaltę ji pripažino tik iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitė parodymus, buvo nenuosekli, ir teisingai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nenustačius S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, byloje nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Byloje taip pat nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. S. B. paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, nes jos padaryta nusikalstama veika, susijusi su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, yra ypač pavojinga, daro žalą tiek visai visuomenei, tiek atskiriems jos nariams. Tokios veikos padarymo niekaip negali pateisinti nuteistosios gynėjo kasaciniame skunde ypač akcentuojamas nuteistosios priklausymas romui bendruomenei, kitų asmenų įtaka ar nedarbas. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti teismų sprendimus dėl S. B. paskirtos bausmės rūšies, nes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę S. B., atsižvelgė į tai, kad ji padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), teisiama pirmą kartą, neturi administracinių nuobaudų, kad nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, kad ji pripažįsta narkotinės medžiagos įgijimą platinti ir laikymą, bet neigia viso rasto heroino kiekio priklausymo jai faktą, kad ji nedirba, nes grįžusi iš Jungtinės Karalystės pagimdė ir augina mažametį vaiką, kad romų bendrija ją apibūdina teigiamai. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, šis teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai S. B. bus pasiekti paskiriant jai įstatyme nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę, nes nenustatė pagrindo taikyti jai BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir kad įstatymo sankcijoje numatytos minimalios bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai S. B., nepažeidė BK 41 ir 54 straipsniuose įtvirtintų bausmės tikslų ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskyrė bausmę, kuri nėra per griežta.

Abiejų instancijų teismai pagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes kaltę ji pripažino tik iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme keitė parodymus, buvo nenuosekli. Taip pat teismai pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalyje, arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytų nuostatų ir neskyrė švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės. Pagal BK 62 straipsnio 2 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai byloje nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat esant bent vienai iš alternatyvių sąlygų, numatytų šios dalies 1-6 punktuose.

Tik esant tokių sąlygų visumai teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas nuostatas, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Byloje nenustatyta šių sąlygų visumos, todėl teismai pagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Byloje nėra nustatytos išimtinės aplinkybės, kurios rodytų, kad šiuo atveju bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismai pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nurodė išsamius bei pagrįstus tokio sprendimo argumentus.

Skirdami bausmę teismai atsižvelgė į tai, kad S. B. romų bendruomenės apibūdinama teigiamai, augina mažametį vaiką, nėra bausta administracine tvarka. Taigi paskirta bausmė S. B. pakankamai individualizuota ir užtikrinanti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų siekį, bausmių skyrimą reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos nepažeistos, pritaikytos teisingai. Dėl to nėra teisinio pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nes BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios S. B. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Antanas Klimavičius

Vytautas Greičius