2022-06-15 Nr. AB-16475-3-63-3-00499-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2022-06-15 Nr. AB-16475-3-63-3-00499-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1720-870; 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. vasario 23 sprendimą Nr. 21R2-36 (AG2-20/14-2022). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-493-525/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00499-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja 2022 m. kovo 31 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti: 1) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1720-870; 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. vasario 23 sprendimą Nr. 21R2-36 (AG2-20/14-2022). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėja nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-NT-1720-870 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Šį sprendimą apskundė Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2022 m. vasario 23 sprendimu Nr. 21R2-36 (AG2-20/14-2022) skundą atmetė.
Pareiškėja tvirtino, kad skundžiami sprendimai prieštarauja Europos Sąjungos teisei, Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Konstitucinio teismo suformuotai praktikai. Pareiškėja teigė, kad dėl sveikatos būklės ir kompetencijos neturėjimo nustatytu terminu negalėjo paruošti skundo teismui. Pareiškėjai ir jos įgaliotam asmeniui 2022 m. kovo 26 d. buvo nustatytas teigiamas Covid testas. Tik 2022 m. kovo 31 d. atsirado galimybė įgaliotam asmeniui paruošti skundą.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Teismas nustatė, kad pareiškėja su skundu pateikė, Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. vasario 23 d. sprendimo kopiją (1 egzempliorių) ir savo Metinę asmens pajamų deklaraciją antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti (1 egzempliorių).
Teismas 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2022 m. balandžio 27 d. (įskaitytinai) pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Minėtoje nutartyje nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad dėl ligos negalėjo pateikti teismui skundą per įstatymo nustatytą terminą, todėl siūlė pareiškėjai pateikti duomenis apie savo ligos laikotarpį, dėl kurio negalėjo paruošti teismui skundo. Pareiškėja skunde nenurodė savo asmens kodo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Lietuvos pašto duomenimis teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2022 m. balandžio 12 d.
Teismas nurodė, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nurodytų jos skundo trūkumų ir iš jos negautas prašymas dėl termino pratęsimo skundo trūkumams šalinti. Teismas minėta 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjai išaiškino, jog per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir jai grąžinamas.
Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, teismas jos skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai.
III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį ir duoti eigą skundo nagrinėjimui.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad gydytojai jai griežtai rekomendavo nedalyvauti teisminiuose ar analogiškuose procesuose. Buvo išduota pažyma, kuri pateikta Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjos teigimu, nuo Tarnybos Klaipėdos skyriaus įkūrimo jai užblokuotas teisinės pagalbos teikimas, kuris vykdomas iki šiol. Pareiškėjai buvo grasinama, jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas bei naudojamas iki šiol psichologinis smurtas. Dėl šių įvykių visumos, pareiškėja nurodo, neturinti kompetencijos vesti teisminius procesus, paruošti procesinius dokumentus, negali būti teisminėse institucijose dėl sveikatos būklės. Teisėjai L. J. buvo žinomos pareiškėjos gyvenimiškos istorijos aplinkybės, bet teisėja buvo nesąžininga pareiškėjos atžvilgiu visose jos nagrinėtose bylose. Viso persekiojimo laikotarpiu pareiškėjai padėjo tik Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas J. S., kuris dėl analogiškų aplinkybių taip pat prarado sveikatą ir ne visada gali padėti. Pareiškėjos teigimu, ji neturėjo galimybių paruošti procesinių dokumentų, be teisinės pagalbos negali kreiptis į teismą, negali ginti pažeistų savo interesų, todėl yra diskriminuojama.
Pareiškėja teigia, kad teismui pateikė objektyvius ir tikrus duomenis, kad Covid-19 sirgo. Sveikatos priežiūros institutai atsisakė pateikti rašytinius duomenis, bet duomenys apie pareiškėjos susirgimą Covid yra duomenų bazėje, todėl teismui jie yra prieinami. Pareiškėjos nuomone, teismo reikalavimas pateikti duomenis apie sveikatos būklę yra abstraktus, nei pareiškėjai, nei gydytojai neaišku, kokių duomenų teismas nori gauti. Teismas gali tiesiogiai kreiptis į šeimos gydytoją ir pareikalauti konkrečių duomenų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria teismas nusprendė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad pareiškėja nepašalino teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų ir iš jos negautas prašymas dėl termino pratęsimo skundo trūkumams šalinti.
Pareiškėja su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, laikydamasi pozicijos, kad ji teismui pateikė objektyvius ir tikrus duomenis, jog Covid-19 sirgo. Pareiškėjos teigimu, ji neturi kompetencijos vesti teisminius procesus, paruošti procesinius dokumentus, negali būti teisminėse institucijose dėl sveikatos būklės. Pareiškėja nurodo, kad asmens kodas teismui žinomas, papildomai pateikia asmens kodą atskirajame skunde.
Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau kartu joje pažymėta, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2011 m. birželio 9 d., 2000 m. birželio 30 d. nutarimus).
Vadinasi, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis procesinių reikalavimų, įtvirtintų administracinį procesą reglamentuojančiame ABTĮ, kuris aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į administracinį teismą. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-438/2021; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-232-13).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, jeigu, skundo priėmimo klausimą sprendžiantis teismo pirmininkas ar teisėjas, nustato, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo pirmininkas ar teisėjas priima nutartį, kuria nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, jeigu skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis (ABTĮ 33 str. 3 d.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 7 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, jog dėl ligos negalėjo pateikti teismui skundą per įstatymo nustatytą terminą, todėl siūlė pareiškėjai pateikti duomenis apie savo ligos laikotarpį, dėl kurio negalėjo paruošti teismui skundo. Teismas nurodė ir tai, kad pareiškėja skunde nenurodė savo asmens kodo, kaip tai numatyta ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teismas minėta nutartimi pareiškėjai išaiškino, jog per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir jai grąžinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl trūkumų šalinimo instituto, savo praktikoje yra išaiškinęs ir tai, kad: laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020); sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-690-822/2021; 2012 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-3717-95/2012); teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-525-580-11); termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas skundą pateikusiam asmeniui yra palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, asmeniui suteikia galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-647-502/2021; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių teigiamą Covid-19 susirgimą, ar kitų įrodymų iš medicinos įstaigų dėl jos sveikatos būklės (ligos), patvirtinančių, jog pareiškėja dėl sunkios sveikatos būklės negalėjo įstatymo nustatytu terminu paduoti skundą teismui, tokių įrodymų pareiškėja nepateikia ir apeliacinės instancijos teismui.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir įvertinusi pareiškėjos skundą, teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria pareiškėjai nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartį ir pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino jos skundui nustatytų trūkumų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nagrinėjamoje byloje duomenų, sudarančių pagrindą manyti esant aplinkybių, dėl kurių nutartį priėmusi teisėja negalėtų spręsti skundžiama nutartimi išspręsto klausimo, nėra, tokių aplinkybių nepagrindžia ir pareiškėjos abstraktūs teiginiai dėl teisėjos L. J. nesąžiningumo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėja per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria pareiškėjos skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius