2026-02-04 Nr. AB-2739-3-61-3-04096-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-681-624/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04096-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3; 17.3.4; 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ryto projektas“) dėl sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. SDPN-20-240628-00056 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pratęsti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. gruodžio 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-231219-00168 pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2025 m. birželio 19 d.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2023 m. lapkričio 3 d. nuosavybės teisė valdė gyvenamosios paskirties butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuris yra ypatingajame gyvenamosios paskirties daugiabučiame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Butas 2023 m. lapkričio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Ryto projektas“ (toliau – ir Bendrovė).

3. Tarp pareiškėjo ir viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektuotojas) 2015 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta projektavimo sutartis, kurios pagrindu pareiškėjas užsakė, o Projektuotojas įsipareigojo atlikti Buto kapitalinio remonto darbų aprašą, kurį parengti dviem etapais: parengiant pasiūlymo dalį ir aprašą; projektavimo sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais pagal pareiškėjo užsakymą̨ padalinti Butą į dvi patalpas; atlikti projektų derinimą̨ su atitinkamomis valstybės ir savivaldybės institucijomis.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. buvo atliktas Pastato laiptinės konstrukcijų būklės įvertinimas, o 2017 m. buvo surengtas Pastato butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas dėl galimybės atlikti Buto padalinimą į du turtinius vienetus (tuo tikslu atliekant visus reikiamus Buto / Pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų pertvarkymo (uždengimo, ardymo) darbus), kurio metu Pastato patalpų savininkų dauguma tokių darbų atlikimui Bute / Pastate pritarė.

5. Pareiškėjas iki atliekant praėjimo angų įrengimo darbus Buto / Pastato kapitalinėse sienose, dėjo pastangas bei atliko nuo jo, kaip specialių žinių neturinčio subjekto, reikiamus veiksmus, jog Buto / Pastato atžvilgiu atliekami remonto darbai būtų atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

6. Inspekcija dėl pareiškėjo atliekamų darbų 2023 m. gruodžio 18 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-231218-00163 (toliau – ir Aktas), kuriame konstatavo, jog 2016–2018 metais Pastate, kuris įregistruotas Kultūros vertybių registre, esančiame Bute atlikti kapitalinio remonto darbai padalijant butą į du atskirus turtinius vienetus – butus. Buto patalpos 17-5, 17-6, 17-7, 17-8, 17-9 ir 17-10 atidalintos nuo Buto patalpų 17-1, 17-2, 17-3 ir 17-4. Tarp Buto koridoriaus patalpos 17-1 ir koridoriaus patalpos 17-6 užmūryta sienoje buvusi anga, taip butą padalinant į du atskirus turtinius vienetus. Koridoriaus patalpos 17-1 dalis atitverta pertvara, kurioje įrengtas sanitarinis mazgas su dušu, o kitoje šios patalpos dalyje įrengta virtuvė. Pertvaroje esančioje angoje įstatytos durys. Laikančioje sienoje, esančioje tarp kambario patalpos 17-2 ir kambario patalpos 17-4, įrengta 0,90 m pločio ir 2,10 m aukščio anga sienoje ir joje įstatytos durys. Išgriautos buvusios pertvaros tarp buto patalpų 17-5, 17-6, 17-7, 17-8 ir 17-9 įrengiant virtuvės – svetainės patalpą, drabužinę ir vonios kambarį. Buto 17-10 patalpa atitverta pertvaromis į du miegamuosius ir koridorių. Koridoriuje įrengti laipteliai link naujai įrengto išėjimo. Sienoje, esančioje tarp kambario patalpos 17-10 ir Pastato kitos laiptinės įrengta 0,90 m pločio ir 2,00 m aukščio anga sienoje ir joje įstatytos įėjimo durys į atidalinto Buto patalpas.

7. Inspekcija 2023 m. gruodžio 19 d. surašė pareiškėjui privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-231219-00170 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kuriuo nurodė nevykdyti jokių Buto / Pastato kapitalinio remonto darbų, išskyrus darbus, būtinus šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

8. Taip pat Inspekcija surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo nurodė pareiškėjui iki 2024 m. birželio 19 d. atstatyti (atkurti) savavališkai Bute išardytas statinio dalis į padėtį, buvusią iki statinio kapitalinio remonto darbų pradžios.

9. Pareiškėjas teigė, kad 2024 m. birželio 18 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Vėliau paaiškėjo, kad el. laiškas su 2024 m. birželio 18 d. prašymu dėl techninių priežasčių Inspekcijai neišsisiuntė, pareiškėjo prašymas Inspekciją pasiekė 2024 m. birželio 25 d. Dėl to Inspekcija formaliais pagrindais nepagrįstai ir nemotyvuotai pareiškėjo prašymo netenkino, priimdama ginčijamą Sprendimą, tokiu būdu pareiškėjui iš esmės buvo užkirstas kelias pasinaudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą bei įteisinti Bute / Pastate atliktus statybos darbus.

10. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) terminas privalomajam nurodymui įvykdyti negali būti pratęsiamas tik tuomet, kai toks privalomasis nurodymas jau yra perduotas priverstinai vykdyti antstoliui. Prašymo Inspekcijai ir šio skundo pateikimo teismui dieną Privalomasis nurodymas nėra perduotas antstoliui priverstiniam vykdymui.

11. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad Inspekcija, vadovaudamasi tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo redakcijos (nuo 2024 m. sausio 1 d., toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui surašė Aktą, kuriame konstatuota, jog atliktas ypatingojo gyvenamosios paskirties daugiabučio gyvenamojo namo, kultūros paveldo statinio, esančio (duomenys neskelbtini) buto kapitalinis remontas padalijant Butą į du atskirus turtinius vienetus – butus, neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą. Inspekcija pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo įpareigojo iki 2024 m. birželio 19 d. atstatyti (atkurti) savavališkai (neturint privalomojo statybą leidžiančio dokumento – leidimo atlikti statinio kapitalinį remontą) kultūros paveldo statinyje, ypatingajame gyvenamosios paskirties daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) bute išardytas statinio dalis į padėtį, buvusią iki statinio kapitalinio remonto darbų pradžios, dėl kurio kapitalinio remonto surašytas Aktas, ir sutvarkyti statybvietę. Privalomasis nurodymas buvo išsiųstas Inspekcijos 2023 m. gruodžio 19 d. raštu pareiškėjo elektroniniu paštu ir laikomas įteiktu 2023 m. gruodžio 20 d. Taip pat pareiškėjui surašytas nurodymas nevykdyti statybos darbų, kuriuo pareiškėjas įpareigotas nevykdyti jokių statinio – kultūros paveldo statinio, ypatingojo gyvenamosios paskirties daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) buto kapitalinio remonto darbų, dėl kurių surašytas Aktas, išskyrus darbus, būtinus šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

13. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcija, remdamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 punktu, netenkino pareiškėjo 2024 m. birželio 25 d. gauto prašymo ir nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nes prašymas paduotas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Atsakovas akcentavo, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, gali kreiptis tiek į Inspekciją, tiek į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta, o Priežiūros įstatymas nenustato termino atnaujinimo galimybės.

II. 14. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad Inspekcijos pareigūnas 2023 m. spalio 26 d. gauto rašto pagrindu 2023 m. lapkričio 16 d. atliko Buto faktinių aplinkybių patikrinimą bei 2023 m. lapkričio 21 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1, o 2023 m. lapkričio 29 d. atlikus pakartotinį faktinių aplinkybių patikrinimą, 2023 m. gruodžio 15 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 2. Taip pat Inspekcija 2023 m. gruodžio 18 d. surašė Aktą, o 2023 m. gruodžio 19 d. Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2024 m. birželio 19 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjui Privalomasis nurodymas buvo išsiųstas Inspekcijos 2023 m. gruodžio 19 d. raštu pareiškėjo elektroniniu paštu ir laikomas įteiktu 2023 m. gruodžio 20 d.

16. Pareiškėjas pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau Inspekcija netenkino pareiškėjo 2024 m. birželio 25 d. gauto prašymo, nes jis paduotas pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

17. Teismas, remdamasis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys" patvirtinimo“ (toliau – ir STR 1.01.08:2002), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, vertino, kad pareiškėjas, atlikdamas Pastate Buto kapitalinį remontą, padalijant Butą į du atskirus turtinius vienetus – butus, privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą. Pareiškėjas, atlikdamas kapitalinį remontą, statybą leidžiančių dokumentų neturėjo ir Inspekcijai nepateikė.

18. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, sprendė, kad Inspekcija teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui surašė Aktą, 2023 m. gruodžio 19 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-20-231219-00170 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir Privalomąjį nurodymą.

19. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog jis laiku, t. y. 2024 m. birželio 18 d., surašė ir pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad el. laiškas dėl techninių priežasčių Inspekciją pasiekė tik 2024 m. birželio 25 d., teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, siųsdamas Inspekcijai prašymą, pats privalėjo įsitikinti ar prašymas tinkamai išsiųstas. Jeigu dėl techninių kliūčių iš savo kompiuterio nepavyko išsiųsti prašymo Inspekcijai, pareiškėjas privalėjo pasirūpinti pateikti prašymą kitais būdais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių duomenų, jog dėl kompiuterio gedimo nepavyko išsiųsti prašymo Inspekcijai.

20. Teismas sprendė, kad Inspekcija ginčijamame Sprendime pagrįstai nurodė, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2024 m. birželio 19 d., pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi 2024 m. birželio 25 d., t. y. praleidęs terminą, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

21. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Taigi asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą arba Inspekciją su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

22. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją po to, kai Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo pasibaigęs, todėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybė yra išnykusi, dėl to Inspekcija neturėjo pagrindo pratęsti pasibaigusį Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

23. Teismas akcentavo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisės aktai nenustato pasibaigusio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ar jo atnaujinimo galimybės, kad ir kokios svarbios būtų pareiškėjo nurodytos priežastys. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nagrinėjamoje byloje neturėtų būti vadovaujamasi teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuotomis iš esmės analogiškose bylose. Taip pat nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, kadangi jos šiuo atveju teisiškai nereikšmingos.

24. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijamas Sprendimas turėtų būti panaikintas, todėl šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė. Netenkinęs pagrindinio skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti panaikinant Inspekcijos Sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, sprendimas yra grindžiamas tik formaliu teismo konstatavimu, jog teisės aktai nenustato Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galimybės, todėl pasibaigus terminui, prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą netenka prasmės. Toks teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio 1–2 dalyse nustatytų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų.

27. Pareiškėjas teigia, kad tiek jo prašymas Inspekcijai, tiek ir skundas buvo atmesti formaliu pagrindu, t. y. nustačius, jog prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą praleistas 6 dienomis, ir nevertinant, ar prašymas paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Tokiu būdu pareiškėjui užkertant kelią ginti savo teisėtus interesus ir pažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

28. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į privalomojo nurodymo kaip teritorijų planavimo ir statybos priežiūros teisinio reglamentavimo instituto specifiškumą bei įstatymo leidėjo tokiu institutu siekiamą realizuoti tikslą, kuriuo siekiama, jog subjektai, kurių atžvilgiu surašomi privalomieji nurodymai, turėtų galimybę teisės aktuose nustatyta tvarka patys įgyvendinti privalomojo nurodymo reikalavimus (nepriklausomai nuo jo įgyvendinimo būdo, t. y. pozityvaus, kuomet atlikti statybos darbai įteisinami teisės aktų nustatyta tvarka, ar negatyvaus, kai atlikti statybos darbų padariniai yra pašalinami į pradinę padėtį), netaikant subjekto atžvilgiu valstybės prievartos mechanizmo). Teismas neatsižvelgė į privalomojo nurodymo institutu siekiamus įgyvendinti tikslus, nevertino ir visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su statybos darbų, atliktų tuo metu dar pareiškėjui priklausiusiame Bute, aplinkybėmis ir darbų atlikimo laikotarpiu, t. y. iš esmės ignoruojant aplinkybes, jog ginčo darbai pareiškėjo buvo atlikti dar 2016–2018 metais, ir per minėtąjį laikotarpį jokios pretenzijos iš suinteresuotų asmenų bei priežiūros institucijų pareiškėjui niekada nebuvo pareikštos. Tai rodo egzistuojant formalų teisės pažeidimo ir surašyto Privalomojo nurodymo pobūdį.

29. Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat nepasisakė ir nevertino aplinkybės, jog pagal galiojantį statybos teisinį reguliavimą Buto kapitalinio remonto projekto parengimas, suderinimas ir statybą leidžiančio dokumento gavimas per 6 mėnesių terminą yra objektyviai neįmanomas vien dėl derinimus atliekančiose institucijose nustatytų procedūrinių terminų, kurių dėl didelio darbo krūvio ir nuolatinės teisės aktų kaitos (reformų) bei poįstatyminių aktų savalaikio neparengimo, derinančios institucijos dažnai ir negali tinkamai prisilaikyti.

30. Pareiškėjo nuomone, minėtos aplinkybės yra esminės sprendžiant klausimą, ar pareiškėjo vos 6 dienas pavėluotas pateikti prašymas dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo ir jame nurodytos aplinkybės sudaro ir gali būti laikytinos svarbiomis priežastimis tokiam terminui pratęsti bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo doktrinai suformuoti.

31. Pareiškėjo vertinimu, ginčo situaciją apibrėžianti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria vadovavosi teismas, yra keistina, nustatant, jog privalomojo nurodymo termino pratęsimo ir subjekto savanoriško privalomojo nurodymo įvykdymo galimybės realizavimas yra prioritetiniai prieš neproporcingą kraštutinę (ultima ratio) priemonę - skubų savavališkos statybos padarinių pašalinimą, bet ne jos įteisinimą.

32. Teismas sprendime nepasisakė ir nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog galimybė įteisinti Bute atliktus statybos darbus buvo paneigta vien tik formaliu (konkrečiu atveju visiškai minimaliu) termino prašymui dėl Privalomojo nurodymo termino įvykdymo pratęsimo praleidimu. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog Buto padalinimas į du butus nepažeidė ir šiuo metu nepažeidžia jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Byloje nėra jokių duomenų, jog pastato, kuriame yra Butas, patalpų savininkai prieštarautų tokiam Buto padalinimui. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas buvo gavęs Pastato bendrasavininkų sutikimus tokių darbų atlikimui. Teismas taip pat nevertino ir to fakto, jog faktiškai jau atliktais statybos darbais nei Butui nei Pastatui (kaip kultūros paveldo objektui) nebuvo padaryta jokia žala.

33. Pareiškėjo vertinimu, nurodytos aplinkybės lemia, jog formalus, skubus ir prievartinis Privalomojo nurodymo vykdymas yra neproporcingas, o Sprendimas bei teismo sprendimas tėra formali teisingumo, nelemiančio teisėtumo ir teisingumo, išraiška.

34. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl Priežiūros įstatymo 11 ir 14 straipsnių taikymo. Pareiškėjo vertinimu, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis imperatyviai nenustato ir neįtvirtina draudimo pratęsti privalomo nurodymo, surašyto savavališkos statybos atveju, įvykdymo termino, net ir jam pasibaigus, todėl Sprendime nurodytas pagrindas dėl tariamo Priežiūros įstatyme nustatyto apribojimo pratęsti Privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą, jam pasibaigus, kuris liko nepakeistas ir teismui priėmus skundžiamą sprendimą, negali būti vertinamas teisėtu ir pagrįstu.

35. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nevertino STR 1.05.01:2017 nuostatų, t. y., jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas, jei Inspekcija perdavė nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui.

36. Teismas sprendime nepagrįstai nevertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, suponuojančių jo teisę ir realiai egzistuojančią galimybę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti Bute beveik prieš dešimtmetį atliktus statybos darbus, o ne juos pašalinti atliekant Bute ir Pastato, kuriame yra Butas, bendrojo naudojimo patalpose naujus statybos darbus, kurie tik keltų nepatogumus visiems kitiems Pastato patalpų savininkams.

37. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo įvykdytas formalusis teisingumas, nors formalusis teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, o tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo reikalavimai būtų patenkinti.

38. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti.

39. Atsakovas, pakartodamas faktines bylos aplinkybes, pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

40. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija nepratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nes pareiškėjas su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą į Inspekciją kreipėsi pasibaigus jo įvykdymo terminui. Teismas skundžiamame sprendime teisingai įvertino faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą.

41. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių objektyvių įrodymų, jog prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikė laiku. Pažymi, kad pratęsti galima tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Priežiūros įstatymas nenumato tokio termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus privalomajame nurodyme nustatytam jo įvykdymo terminui, prašymo pateikimas Inspekcijai ar teismui nebetenka prasmės. Nagrinėjamu klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra suformuota ir aiški, todėl, Inspekcijos nuomone, šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės suformuotos praktikos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2024 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. SDPN-20-240628-00056 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo / nepratęsimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo prašymo pratęsti Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2023 m. gruodžio 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-231219-00168 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2025 m. birželio 19 d., pagrįstumo.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas prašymą Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (iki 2024 m. birželio 19 d.) pateikė šiam terminui pasibaigus (2024 m. birželio 25 d.); kadangi teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl, pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

44. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

45. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Priežiūros įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 4 dalis (2023 m. gruodžio 19 įstatymo Nr. XIV-2414 redakcija, įsigaliojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. (2024 m. kovo 28 d. įstatymas Nr. XIV-2524) nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, kurį nustato Inspekcija, įvertinusi savavališkos statybos mastą (apimtis), galimus viešojo intereso pažeidimus, trečiųjų asmenų teisių užtikrinimą ir galimybę įteisinti savavališką statybą. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių ir pažeidimas nėra kartotinis, asmens rašytiniu prašymu gali pratęsti vieną kartą 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir panašiai), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

46. Kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei Priežiūros įstatyme, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose savavališkos statybos padarinių šalinimą, nėra nustatyta, jog pasibaigęs Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujinamas, kas iš tiesų yra konstatuota nuoseklioje administracinių teismų praktikoje, aptartoje skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl Inspekcija, savo veikloje privalanti vadovautis viešojoje teisėje taikomais įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principais, lemiančiais, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, o institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012), nustačiusi, jog pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikė šiam terminui jau pasibaigus, ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai jo netenkino; teisės aktuose nesant nustatyta, kad pasibaigęs Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas gali būti atnaujinamas, taigi – ir teismo procesiniu sprendimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

47. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su savavališkos statybos priežastimis, jos vykdymo eiga, prašymo padavimo aplinkybėmis, Reglamento nuostatomis ir kitos, nėra svarbios nagrinėjamo ginčo kontekste: kaip jau minėta, pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012). Nagrinėjamu atveju Inspekcija, viešojo administravimo subjektas, Sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo pratęsti pasibaigusį Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą motyvo šio įstatymo nuostatomis, kurios jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis negali būti keičiamos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nurodytos Reglamento nuostatos negali būti aiškinamos ignoruojant aiškias Priežiūros įstatymo nuostatas, kurių aiškinimas ginčui reikšmingu aspektu yra aiškus ir nuoseklus.

48. Apibendrindama aptartas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

49. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, dėl to prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė