2020-10-07 Nr. AB-18765-3-61-3-02558-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-621-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02558-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Trans Grup“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Trans Grup“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Auto Trans Grup“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. S-26(7-167/2019); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 69-101; 3) perduoti klausimą dėl pareiškėjo mokėtinų mokesčių VMI spręsti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat prie skundo pridėtu prašymu prašė atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašyme nurodė, kad teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2803-860/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-3115-484/2020 ir 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-3333-811/2020 laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, t. y. nepateikė teismui prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą. Teigė, kad 2020 m. birželio 15 d. pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą administracinėje byloje Nr. eI3-3333-811/2020. Teismas 2020 m. liepos 15 d. raštu grąžino skundą pareiškėjui. Pareiškėjas 2020 m. birželio 15 d. ir 2020 m. liepos 1 d. prašymuose atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė, kad skundžiamų sprendimų apskundimo terminą praleido dėl svarbios priežasties, todėl prašo jį atnaujinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas nurodė, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad Komisija 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. S-26 (7-167/2019) pareiškėjui išsiuntė registruota pašto siunta (siuntos Nr. RE147057249LT), kuri pareiškėjui įteikta 2020 m. vasario 19 d. Taigi pareiškėjas teismui skundą turėjo paduoti iki 2020 m. kovo 10 d. įskaitytinai. Pareiškėjas pirmą kartą 2020 m. kovo 12 d. pateikė teismui skundą elektroniniu paštu. Pateikus skundą elektroniniu paštu, ne vėliau kaip per tris dienas teismui turėjo būti pateiktas jo originalas, tačiau pareiškėjas originalaus skundo per įstatymo nustatytą terminą teismui nepateikė. Vėliau pareiškėjas iki 2020 m. balandžio 22 d. per teismo nutartimis nustatytus terminus nepašalino trūkumų. Pareiškėjas su skundu 2020 m. liepos 21 d. vėl kreipėsi į teismą.

Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika sprendžiant dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, pažymėjo, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjai, siekdami efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jiems teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jų teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teismas vertino, kad pareiškėjas apskritai nenurodė svarbios termino praleidimo priežasties (prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodoma abstrakčiai „svarbi priežastis“ arba „dėl apsirikimo“ šalinant teismo nutartimis nustatytus skundo trūkumus), o argumentai dėl neva svarbių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių laikytini subjektyviais pamąstymais. Pareiškėjo veiksmus, delsiant kreiptis teisminės gynybos, teismas laikė kaip nerūpestingą, nesąžiningą ir neatidų procesinį elgesį, kuris negali būti pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl negali būti procesinis elgesys laikomas atidžiu, kuomet ketvirtą kartą teikiant teismui skundą nėra pašalinami ankstesnėse administracinėse bylose Nr. I3-3115-484/2020 ir I3-2803-860/2020 nurodyti trūkumai, įskaitant skundo padavimo termino praleidimo priežasčių svarbumo įvardijimą ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimą. Prašyme dėstomos apie teismo nustatytų trūkumų šalinimo aplinkybės nėra susijusios su skundo padavimo termino, t. y. iki 2020 m. kovo 10 d. įskaitytinai, praleidimu ir termino praleidimo priežastimis bei jų svarba.

Teismas konstatavo, kad skundo dėl Komisijos 2020 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. S-26 (7-167/2019) padavimo teismui terminas praleistas, o prašymas jį atnaujinti netenkinamas, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad su skundu 2020 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Komisijos 2020 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. S-26(7-167/2019) ir VMI 2019 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 69-101 bei perduoti klausimą dėl pareiškėjo mokėtinų mokesčių VMI spręsti iš naujo. Teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2803-860/2020 nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. balandžio 1 d. pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjas teigia, kad buvo pašalinęs teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2803-860/2020 nustatytus trūkumus, t. y. parengė ir išsiuntė teismo nurodytus dokumentus per nustatytą terminą, tačiau pareiškėjo darbuotoja supainiojo adresą ir vietoj Vilniaus apygardos administracinio teismo adreso ant laiško voko nurodė atsakovo VMI Teisės departamento adresą. Šią aplinkybę patvirtina 2020 m. kovo 31 d. pašto kvitas apie korespondencijos Nr. RE184830475LT priėmimą. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad skundo trūkumus pašalino tinkamai ir laukė, kol skundas bus priimtas. Teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas, gavęs teismo nutartį, 2020 m. balandžio 14 d. padavė teismui skundą ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-3115-484/2020 pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas iki 2020 m. balandžio 23 d. nepašalino skundo trūkumų, nurodytų 2020 m. balandžio 8 d. teismo nutartyje. Pažymi, kad teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutarties pareiškėjas negavo. Įvertinęs, kad teismo nutartyje galbūt yra rašymo apsirikimai, pareiškėjas padavė atskirąjį skundą LVAT, kuris 2020 m. birželio 17 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2020 m. birželio 14 d. gavo įsiteisėjusią teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-3333-811/2020, kurioje teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nurodė, jog teisme yra gautas pareiškėjo skundas administracinėje byloje Nr. I3-3115-44/2020, todėl prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą turi būti paduotas pastarojoje byloje. Pareiškėjas įvykdė 2020 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodytus reikalavimus ir 2020 m. birželio 15 d. padavė prašymą atnaujinti terminą administracinėje byloje Nr. eI3-3333-811/2020, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. raštu grąžino pareiškėjui skundą. Pareiškėjas 2020 m. liepos 21 d. teismui padavė skundą ir prašymą atnaujinti jo padavimo terminą. Tačiau skundžiama nutartimi teismas neatnaujino termino skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Akcentuoja, kad skundus ir prašymus dėl termino atnaujinimo teismui keletą kartų teikė šalyje paskelbto karantino laikotarpiu. Dėl karantino pareiškėjas neturėjo galimybės susipažinti su teisme esančia administracinės bylos medžiaga ir tik gavęs teismo 2020 m. liepos 1 d. raštą, kuris įteiktas 2020 m. liepos 15 d., pareiškėjas suprato, kad jo siunčiami identiški skundai ir prašymai teismui per klaidą buvo užregistruoti keletą kartų suteikiant skirtingus numerius (Nr. I3-2803-860/2020, Nr. eI3-3333-811/2020 ir Nr. I3-3115-44/2020), nurodant šalinti trūkumus, kuriuos, pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo pašalinęs. Be to laiškų su neįsiteisėjusia teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi ir 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjas negavo.

Pareiškėjas teigia, kad dėl informacijos apie teisme registruotus pareiškėjo dokumentus trūkumo jis suklydo vertindamas, kuri nutartis dėl kurio pareiškėjo dokumento buvo priimta. Tokią situaciją nulėmė paskelbtas karantinas, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės patekti į teismą ir susipažinti su teisme esančiais dokumentais. Akcentuoja, kad pareiškėjo teikti skundai teismui patvirtina, jog jis aktyviai siekė pasinaudoti savo teise paduoti skundą dėl VMI sprendimo, tačiau šios teisės nerealizavo dėl objektyvių priežasčių – darbuotojos klaidos išsiunčiant dokumentus ne tuo adresu (ne teismui, bet VMI) bei informacijos stokos, kurią nulėmė karantino sukelti apribojimai. Kadangi pareiškėjas savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, teismui skirti dokumentai buvo išsiųsti netinkamu adresu dėl apsirikimo, terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido dėl svarbios priežasties, todėl prašo jį atnaujinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, kuria teismas, netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių svarbių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, o nurodytus argumentus dėl neva svarbių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių laikė subjektyviais pamąstymais. Pareiškėjo nurodytus veiksmus vertino kaip nerūpestingą, nesąžiningą ir neatidų procesinį elgesį, kuris nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, kad procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, šalinant teismo nutartimi nustatytus trūkumus, teismui skirti dokumentai buvo išsiųsti netinkamu adresu dėl apsirikimo, todėl skundo padavimo terminą praleido dėl svarbios priežasties.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju specialiojo įstatymo, t. y. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo įteikimo dienos. Taigi, šioje byloje turi būti taikomas specialiojo įstatymo nustatytas 20 dienų terminas, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą (žr., pvz., LVAT 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas praleido MAĮ 159 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Komisijos 2020 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. S-26(7-167/2019) panaikinimo paduoti. Pareiškėjas pirmą kartą skundą teismui elektroniniu paštu padavė 2020 m. kovo 12 d. Teismas nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. balandžio 1 d. skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 1 d. su skundu vėl kreipėsi į teismą. Teismas 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2020 m. balandžio 23 d. skundo trūkumams pašalinti. Kadangi pareiškėjas per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, teismas 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. LVAT 2020 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-408-442-2020 pareiškėjo atskirasis skundas atmestas. Pareiškėjas taip pat 2020 m. balandžio 17 d. su skundu kreipėsi į teismą, tačiau teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytas termino skundui dėl Komisijos ir VMI sprendimų panaikinimo paduoti praleidimo priežastis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šios priežastys (darbuotojos klaida išsiunčiant teismui ne tuo adresu dokumentus, suklydimas vertinant teismo nutartis, karantinas) yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, objektyviai sukliudžiusios laiku paduoti skundą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl negali būti jo procesinis elgesys laikomas atidžiu, kuomet ne pirmą kartą teikiant teismui skundą nėra pašalinami ankstesnėse administracinėse bylose priimtose nutartyse nurodyti trūkumai. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, esminę reikšmę turi pareiškėjo procesiniai veiksmai ir aplinkybės, siekiant realizuoti teisę į teisminę gynybą po ginčijamo sprendimo gavimo. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo argumentus dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo ir jo įtakos atitinkamiems proceso dalyvių veiksmams dėl procesinių terminų. Tačiau šiais argumentais prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas negrindė. Paminėtus argumentus jis nurodė tik atskirajame skunde. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl paminėtų argumentų plačiau nepasisako. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundžiamą Komisijos sprendimą gavo 2020 m. vasario 19 d., su skundu pirmą kartą į teismą kreipėsi 2020 m. kovo 12 d., t. y. iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo (Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 karantinas Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas 2020 m. kovo 16 d). Taigi teisę į teisminę gynybą, siekiant nuginčyti Komisijos ir VMI sprendimus, pareiškėjas turėjo realizuoti iki karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad terminas skundui dėl Komisijos ir VMI sprendimų panaikinimo paduoti praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, termino skundui paduoti praleidimą nulėmė pareiškėjo nepakankamas operatyvumas ir rūpestingumas. Jokių kitų priežasčių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nenurodė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Auto Trans Grup“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė