6fccfac7-977d-41ee-81fc-78dc686426e2 · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo KazakiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Art Studio“ administratoriaus S. B. ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui R.

K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ - 9 599,06 Eur bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kas. Bankroto administratorius S. B. taip pat prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo administravimo iÅ¡laidas- 4 383,87 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas UAB „Art Studio“ direktoriumi, turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. Dėl pavėluoto kreipimosi iÅ¡kelti bankroto bylÄ ieÅ¡kovas BUAB „Art Studio“ patyrė žalÄ , kuriÄ sudaro skolų kreditoriams suma. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2017-02-22 nutartimi iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , įmonės vadovas R. K. buvo įpareigotas perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, tačiau to nepadarė, dėl ko Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 20 d. nutartimi UAB „Art Studio“ vadovui paskyrė 200 Eur baudÄ už teismo įpareigojimų nevykdymÄ .

Galimybės padengti BUAB „Art studio“ reikalavimus iš įmonės turto nėra, nes bankroto administratoriui neperduotas įmonės turtas, Valstybės įmonės „REGITRA“ duomenimis UAB „Art Studio“ vardu nėra registruotų transporto priemonių. Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-VSDFV) duomenimis įmonė darbuotojų neturi nuo 2012-04-02, o Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis UAB „Art Studio“ finansinių ataskaitų Registrų centrui neteikia nuo 2012 m.

3. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-08-30 sprendimu už akių ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus S. B. ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ , grÄ Å¾ino jam žyminio mokesčio dalį- 99 Eur, o ieÅ¡kovo BUAB „Art studio“ ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai. Priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Art studio“ iÅ¡ atsakovo R. K. žalos atlyginimÄ - 9 599,06 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir valstybei priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas- 216 Eur.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-04 pagal pareiÅ¡kėjo R. K. praÅ¡ymÄ atnaujino civilinės bylos dalį dėl turtinės žalos atlyginimo.

5. Atsakovas praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017-02-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-3082-562/2017, kuria UAB „ART Studio“ iÅ¡kelta bankroto byla, nurodyta, jog 2011 m. UAB „Art Studio“ turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 46 920 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 249,59 Eur. Taigi 2011 m. UAB „ART Studio“ buvo moki įmonė, kadangi įmonės visi (pradelsti ir nepradelsti) įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusės į bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl bent jau 2012 m. pirmoje pusėje atsakovas neturėjo pareigos inicijuoti bendrovei bankroto bylos.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) pranešimas patvirtina, kad UAB „ART Studio“ nesumokėjo mokesčių laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. spalio mėn. pabaigos, kuomet UAB „ART Studio“ nebuvo nemoki įmonė. Skolos VSDFV atsirado tik 2011 m.

6. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ ieÅ¡kovas BUAB „Art Studio“ nurodė, kad įmonė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo, joks turtas administratoriui nebuvo perduotas. IeÅ¡kovas teigė, kad įrodymų, jog įmonė turėjo turto 2009 m. nėra, įmonė turėjo skolų, todėl ji nemoki tapo dar 2009 m. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-07 sprendimu pakeitė 2018-08-30 sprendimo už akių dalį dėl BUAB „Art Studio“ reikalavimų. Priteisė ieÅ¡kovui BUAB „Art Studio“ iÅ¡ atsakovo R. K. žalos atlyginimÄ - 9 569,11 Eur ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-30 sprendimo už akių dalį paliko nepakeistÄ .

8. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog įmonė su finansiniais sunkumais susidÅ«rė dar 2009 m. 2013-02-15 VMI praneÅ¡ime pateikti duomenys patvirtina, kad 2009 m. UAB „Art Studio“ buvo pradelsusi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (1 t., e. b. l. 33, 34). Nuo 2009-08-01 iki 2012-02-04 bendra pradelstų ir nesumokėtų mokesčių VMI suma sudarė 20 740,47 Lt (6 006,86 Eur). Nurodytos aplinkybės leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė finansinių sunkumų turėjo jau 2009 m., o atsakovas, kaip įmonės vadovas, galėjo įžvelgti galimas grėsmes dėl įmonės finansinio stabilumo.

9. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vis dėlto UAB „Art studio“ balansai už laikotarpius iki pat 2011-12-31 rodo, kad įmonės įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (1 t., e. b. l 123-128). Paskutiniame VÄ® Registrų centrui už 2011 metus pateiktame balanse esantys duomenys rodo, kad turtas daugiau kaip tris kartus virÅ¡ijo per vienerius metus mokėtinas sumas (1 t., e. b. l. 128). Be to, įmonė iki 2011 metų pabaigos mokėjo mokesčius:

VSDFV sumokėta 6 917,41 Lt (1 t., e. b. l. 173). VÄ® Registrų centrui pateikti duomenys yra vieÅ¡i, kol nenuginčyti, jie laikomi teisingais. Ä®vertinęs Å¡iuos duomenis, teismas neturėjo pagrindo prieiti prie iÅ¡vados, kad atsakovas jau 2009 metais turėjo inicijuoti UAB „Art studio“ bankroto bylÄ . Tokios iÅ¡vados negalėjo padaryti ir pagal 2011 metų finansinės atskaitomybės, VSDFV praneÅ¡imo duomenis. Pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad įmonė tapo nemoki 2012-04-02, kai įmonės vadovas nutraukė su ja darbo sutartį ir joje neliko nė vieno darbuotojo (1 t., e. b. l. 29).

Tuo metu įmonės skolos sudarė 6 006,86 Eur VMI (1 t., e. b. l. 33, 34) ir 319,84 Eur VSDFV (1 t., e. b. l. 173), t. y. iÅ¡ viso 6 326,70 Eur. IÅ¡kėlus UAB „Art studio“ bankroto bylÄ , buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių suma- 9 599,06 Eur (1 t., e. b. l. 9, 10, 13, 14). Nors atsakovas ginčijo jų dydį, teismas neturėjo pagrindo su juo sutikti, nes nutartis dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nepakeista, galiojanti, todėl teismas rėmėsi bÅ«tent joje esančiais duomenimis.

Skirtumas, susidaręs iÅ¡ patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos atėmus kreditorinius reikalavimus, atsiradusius iki 2012-04-02, t. y. 3 272,36 Eur yra įmonės kreditoriams padaryta žala, kuriÄ privalo atlyginti atsakovas dėl nesikreipimo laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

10. Spręsdamas dėl kitos dalies žalos, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors šie kreditoriniai reikalavimai susidarė, įmonei esant mokiai, tačiau šių mokesčių įmonė, vadovaujama atsakovo, nesumokėjo. Ji nesumokėjo jų, deklaruodama turinti turto tris kartus daugiau, negu įsipareigojimai kreditoriams. Nagrinėjamu atveju atsakovas nutraukė darbo santykius su įmone 2012-04-02, 2011 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, įmonei turint turto už 162 008 Lt (1 t., e. b. l. 128).

Nepaisant to, įmonės vadovas nei atsiskaitė su kreditoriais, nei iÅ¡saugojo įmonės turto. Turto neperdavė net teismui įpareigojus 2017-02-22 nutartimi (1 t., e. b. l. 6- 8), dėl ko vadovui buvo skirta bauda (1 t., e. b. l. 15, 16). Dalis turto buvo atsakovo panaudota kitos įmonės veikloje, nors iÅ¡ jo galėjo bÅ«ti patenkinti kreditorių reikalavimai. Pats atsakovas pripažino, kad balanso duomenys, pateikti VÄ® Registrų centrui, teisingi. Vadinasi, ir jame nurodytÄ turtÄ Ä¯monė turėjo. Nors ne visas 2011 metų balanso turtas buvo realus (dalį jo sudarė gautinos sumos), visgi, teismas pažymėjo, kad vien ilgalaikis turtas sudarė 11 393 Lt, o trumpalaikis- 150 615 Lt iÅ¡ kurio kreditoriniai reikalavimai galėjo bÅ«ti patenkinti visiÅ¡kai.

Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neveikė įmonės interesais, nepasirÅ«pino skolų padengimu, tinkamu turto panaudojimu ar jo iÅ¡saugojimu, todėl turi atlyginti kreditoriams žalÄ visiÅ¡kai, t. y. sumokėti ne tik 3 272,36 Eur kaip žalÄ dėl nesikreipimo laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet ir atlyginti likusiÄ nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumÄ , t. y. 6 296,75 Eur, iÅ¡ viso 9 569,11 Eur.

11. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina visas bÅ«tinas sÄ lygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. ŽalÄ kreditoriams patvirtina iÅ¡augusi įmonės skola VMI ir VSDFV. Tai nulėmė atsakovo neveikimas, nesikreipiant laiku dėl bankroto bylos UAB „Art studio“ iÅ¡kėlimo. Dėl tokio neveikimo kaltas yra atsakovas, todėl privalo atlyginti žalÄ Ä¯monei. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 12. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-07 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - atmesti ieÅ¡kinį;

2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-30 sprendimo už akių dalį civilinėje byloje Nr. e2-24382-872/2018, kuria iš atsakovo R. K. valstybei priteistas 216 Eur žyminis mokestis (bylinėjimosi išlaidos).

13. Apeliantas nurodo, kad 3 272,36 Eur skirtumo tarp bankroto byloje patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos atėmus VMI nurodytÄ skolÄ iki 2012-04-02, nėra pagrindo vertinti, kaip įmonės kreditoriams padalytÄ Å¾alÄ dėl atsakovo nesikreipimo į teismÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Teigia, kad 3 272,36 Eur skirtumas tarp VMI nurodytos skolos iki 2012-04-02 ir VMI bankroto byloje pareikÅ¡tų finansinių reikalavimų sumos atsirado todėl, kad VMI į 2013-02-15 praneÅ¡imÄ apie UAB „Art studio“ nesumokėtus mokesčius (1 t., e. b. 1. 33, 34) įtraukė ne visus UAB „Art studio“ nesumokėtus mokesčius, o tik jų dalį.

VMI į 2013-02-15 praneÅ¡imÄ apie UAB „Art studio“ nesumokėtus mokesčius neįtraukė įmonės nesumokėto 2 331,15 Eur pelno mokesčio, 125,64 Eur pelno mokesčio delspinigių, bei 5,27 Eur skolos pagal teismo vykdomuosius dokumentus. Sudėjus VMI 2013-02-15 praneÅ¡ime apie UAB „Art studio“ nesumokėtus mokesčius nurodytÄ nepriemokÄ - 6 006,85 Eur, VMI 2017-03-28 VMI praÅ¡yme patvirtinti finansinį reikalavimÄ (1 t., e. b. l. 48, 49) nurodytÄ pelno mokestį- 2 462,06 Eur, pelno mokesčio delspinigių nepriemokÄ , bei skolÄ pagal teismo vykdomuosius dokumentus, susidaro 8 468,91 Eur įmonės skola VMI, kuri praktiÅ¡kai atitinka įmonės bankroto byloje VMI finansiniame reikalavime nurodytÄ sumÄ (8 469,51 Eur).

Todėl spręstina, kad VMI finansiniame reikalavime įmonės bankroto byloje nurodytas įmonės įsiskolinimas atsirado įmonės veiklos laikotarpiu iki įmonei tapus nemokiai 2012-04-02. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad 3 272,36 Eur yra įmonės kreditoriams padaryta žala dėl nesikreipimo laiku į teismÄ , kadangi atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku neiÅ¡augo. Skola įmonei atsirado iki 2012-04-02, t. y. pirmosios instancijos teismo konstatuoto įmonės nemokumo momento, o ne vėliau, todėl kreditoriai nepatyrė žalos dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku.

Nėra priežastinio ryÅ¡io tarp žalos kreditoriams atsiradimo dėl atsakovo nesikreipimo laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

14. Apeliantas paaiÅ¡kina, kad bankroto byla įmonei iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2017-02-22 nutartimi, įsiteisėjusia 2017-03-07, todėl konstatuoja, kad bankroto byla įmonei iÅ¡kelta po penkerių metų nuo tada, kai įmonėje nebeliko darbuotojų. PaaiÅ¡kina, jog teismo posėdžio metu nagrinėjant bylÄ , buvęs įmonės vadovas, atsakovas R. K. pasakė, kad įmonės turtÄ sudarė kompiuteriai, popierius,- kas liko, atsakovas iÅ¡vežė į kitÄ sandėlį. 2015-2016 metais sandėlį užpylė vanduo (dokumentus ir kompiuterius taip pat užpylė).

Bendrovė vykdė reklamos ir spaudos darbus (teikė atitinkamas paslaugas), bendrovės ilgalaikį turtÄ sudarė veiklai vykdyti naudoti kompiuteriai, o bendrovės trumpalaikį turtÄ (atsargas) sudarė popieriaus ir dažų atsargos, kurias įmonė naudojo veikloje. Kadangi paskutinis bendrovės darbuotojas (atsakovas) nutraukė darbo santykius su bendrove 2012-04-02, vadinasi bendrovė ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ buvo įsigijusi anksčiau, negu 2012-04-02. Taip pat pažymėjo, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2017-02-22 nutartyje nurodytus duomenis BUAB „Art Studio“ bankroto byloje, įmonė registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi dvi transporto priemones, kurios yra iÅ¡registruotos ir jų dalyvavimas vieÅ¡ajame eisme yra draudžiamas (1 t., e. b. 1. 6- 8).

Ieškovo prašomas priteisti žalos atlyginimo dydis neįrodytas, įmonės balansai negali būti pripažinti tinkamais žalos atlyginimo dydį pagrindžiančiais įrodymais, kadangi bankroto administratoriui neperduotas įmonės kilnojamasis turtas ir atsargos pagal bankroto bylos iškėlimo dienos duomenis buvo nusidėvėjęs, tai yra bevertis.

15. Apeliaciniame procese teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. eA2-5520-964/2019, panaikintina ir teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-24382-872/2018 dalis, kuria iÅ¡ atsakovo valstybei priteistas 216 Eur žyminis mokestis (bylinėjimosi iÅ¡laidos).

16. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kuriame nurodo, kad pats atsakovas pripažino, jog balanso duomenys, pateikti VÄ® Registrų centrui, teisingi. Atsakovas, prieÅ¡ nutraukdamas darbo santykius su įmone, turėjo realiÄ galimybę iÅ¡ įmonės turimo turto atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais ir likviduoti įmonę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) VIII skyriuje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau- ABÄ®) nustatyta tvarka, arba inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ jo vadovaujamai įmonei.

Tiek vienu, tiek kitu atveju su įmonės kreditoriais bÅ«tų visiÅ¡kai atsiskaityta. Minėtas atsakovo neveikimas pripažintinas neteisėtu pagal CK 6.246 str. nuostatas. Dėl įmonės vadovo neteisėto neveikimo įmonės kreditoriams atsirado žala. Tarp įmonės vadovo neteisėto neveikimo ir žalos kreditoriams atsiradimo yra tiesioginis priežastini ryÅ¡ys. Ä®monės vadovas 2012 metais turėjo realiÄ galimybę (kol turtas dar nebuvo nuvertėjęs ir jo vertė kelis kartus buvo didesnė, negu skolų dydis kreditoriams) iÅ¡ įmonės turimo turto atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais ir likviduoti įmonę, arba inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ jo vadovaujamai įmonei ir paskirtam bankroto administratoriui perduoti visÄ Ä¯monės turtÄ , kurį realizavus bÅ«tų atsiskaityta su įmonės kreditoriais.

17. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad teiginys, jog 2015- 2016 metais sandėlis, kuriame buvo įmonės dokumentai ir kitas turtas, buvo užpiltas vandeniu ir dėl to buvo sugadinti dokumentai ir turtas, nėra pagrįstas įrodymais. Pats atsakovas teigia, kad sandėlis buvo užpiltas 2015-2016 metais, tačiau įmonės veikla buvo nutraukta 2012 metais ir įmonės vadovas turėjo pareigÄ , prieÅ¡ nutraukdamas įmonės veiklÄ , t. y. 2012 metais, kol dar dokumentai nebuvo užpilti vandeniu ir turtas nebuvo nuvertėjęs, iÅ¡ turimo turto atsiskaityti su kreditoriais arba inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ jo vadovaujamai įmonei bei perduoti paskirtam administratoriui įmonės dokumentus ir turtÄ .

Be to, laikant, jog atsakovo nurodytas įvykis 2015- 2016 metais buvo, atsakovas turėjo pareigÄ reikalauti atlyginti žalÄ dėl turto sugadinimo iÅ¡ kaltų trečiųjų asmenų, tačiau tokių įrodymų nebuvo pateikta. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės nėra jo neveikimÄ pateisinančios, o atsakovo argumentai dėl įmonės dokumentų ir turto sugadinimo bei dėl turto nuvertėjimo yra nepagrįsti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo vykdymo ir iš šio veiksmo (neveikimo) kylančios civilinės atsakomybės dydžio nustatymo.

20. Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK Å¡eÅ¡tosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). IÅ¡ aptartų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytÄ Å¾alÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl vienasmenio valdymo organo atsakomybės, turi bÅ«ti individualiai nustatytas Å¡io asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu, ir bÅ«tent iÅ¡ to asmens neteisėto elgesio iÅ¡plaukianti žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Už fiduciarinių pareigų pažeidimÄ ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama, taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma, tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai.

Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimÄ (pvz., nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nevykdymÄ )) vadovui civilinė atsakomybė atsiranda, esant paprastam neatsargumui. 21. 2017-02-22 nutartimi Vilniaus apygardos teismas UAB „Art Studio“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ pagal VMI pareiÅ¡kimÄ (1 t., e. b. 1. 6- 10). 2017-06-02 ir 2017-10-11 nutartimis Vilniaus apygardos teismas patvirtino VÄ® Turto banko 8 469,51 Eur dydžio reikalavimÄ bei VSDFV Vilniaus skyriaus 1 129,55 Eur dydžio reikalavimÄ (1 t., e. b. 1. 9, 10, 13, 14).

IÅ¡ VÄ® Registrų centro juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovas R. K. įmonės vadovas buvo nuo 2002-11-21 iki 2017-03-30 (1 t., e. b. 1. 17- 22). Vadovas darbinę veiklÄ Ä¯monėje nutraukė 2012-04-02.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai iÅ¡aiÅ¡kino, jog bÅ«tina nustatyti momentÄ nuo kada vadovui atsirado pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 ir 4 dalys). Nustačius šį momentÄ , galima nustatyti, kokiÄ Å¾alÄ dėl atitinkamo bendrovės vadovo neveikimo patyrė bendrovė ir jos kreditoriai. Teismas nustatė, jog įmonė su finansiniais sunkumais susidÅ«rė dar 2009 m. 2013-02-15 VMI praneÅ¡ime pateikti duomenys patvirtina, kad 2009 m. UAB „ART Studio“ buvo pradelsusi sumokėti gyventojų pajamų mokestį (1 t., e. b. l 33, 34).

Nuo 2009-08-01 iki 2012-02-04 bendra pradelstų ir nesumokėtų mokesčių suma VMI sudarė 20 740,47 Lt (6 006,86 Eur). Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido manyti, kad įmonė finansinių sunkumų turėjo jau 2009 m., o atsakovas, kaip įmonės vadovas, galėjo įžvelgti galimas grėsmes dėl įmonės finansinio stabilumo. Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Art studio“ balansai už laikotarpius iki 2011-12-31 rodo, kad įmonės įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusės į balansÄ Ä¯raÅ¡ymo turto vertės (1 t., e. b. l 123- 128).

Paskutiniame VÄ® Registrų centrui už 2011 metus pateiktame balanse esantys duomenys rodo, kad turtas daugiau kaip tris kartus virÅ¡ijo per vienerius metus mokėtinas sumas (1 t., e. b. l 128). Be to, įmonė iki 2011 metų pabaigos mokėjo mokesčius: VSDFV sumokėta 6 917,41 Lt (1 t., e. b. l 173). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie iÅ¡vados, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas 2009 metais turėjo inicijuoti UAB „Art studio“ bankroto bylÄ , įmonė „Art Studio“ tapo nemoki 2012-04-02, kai įmonės vadovas nutraukė su ja darbo sutartį ir joje neliko nė vieno darbuotojo (1 t., e. b. l 29).

Bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2017-02-22, VMI inicijavus procesÄ .

23. Atsakovas neneigia, jog įmonė nemoki tapo tuo metu, kai jis nutraukė su įmone darbo santykius- 2012-04-02. Taip pat laikosi pozicijos, kad VMI finansinis reikalavimas įmonei atsirado iki 2012-04-02, ne vėliau. Pagal atsakovÄ , turi bÅ«ti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, iÅ¡augusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų bÅ«ti laikomas bendras iÅ¡augęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Teismas, atsakovo teigimu, turi nustatyti, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo, vadovui pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir to paties vadovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje.

Pirmosios instancijos teismas žalos atsiradimÄ siejo su laikotarpiu nuo įmonės nemokumo pradžios iki iÅ¡keltos bankroto bylos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2012-04-02 įmonės skolos sudarė 6 006,86 Eur VMI (1 t., e. b. l 33, 34) ir 319,84 Eur VSDFV (1 t., e. b. l 173), t. y. iÅ¡ viso 6 326,70 Eur. IÅ¡kėlus UAB „Art studio“ bankroto bylÄ , buvo patvirtinti jo kreditoriniai reikalavimai, kurių suma- 9 599,06 Eur (1 t., e. b., l. 9, 10 ir 13, 14). Skirtumas, susidaręs iÅ¡ patvirtintos kreditorinių reikalavimų sumos atėmus kreditorinius reikalavimus, susidariusius iki 2012-04-02, t. y. 3 272,36 Eur yra įmonės kreditoriams padaryta žala, kuriÄ privalo atlyginti atsakovas dėl nesikreipimo laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

24. Atsakovas (apeliantas) tvirtina, kad prie 2012-04-02 įmonės „Art Studio“ įsipareigojimų duomenų turėjo būti pridėti VMI 2017-03-28 rašte šios įmonės bankroto administratoriui „Dėl finansinio reikalavimo pateikimo“ (2 t., e. b. l. 48, 49) nurodyti: pelno mokestis- 2 331,15 Eur, pelno mokesčio delspinigiai- 125,64 Eur, skola pagal vykdomuosius dokumentus- 5,27 Eur. Pridėjus šiuos mokesčius prie 2012-04-02 įmonės „Art Studio“ neįvykdytų įsipareigojimų duomenų, gautoji suma (8 788,76 Eur) nedaug kuo skirtųsi nuo paminėtos įmonės kreditorinių reikalavimų po bankroto bylos iškėlimo (9 599,06 Eur).

25. Nėra pagrindo pripažinti, kad VMI 2017-03-28 rašte BUAB „Art Studio“ bankroto administratoriui „Dėl finansinio reikalavimo pateikimo“ (2 t., e. b. l. 48, 49) nurodyti atsakovo apeliaciniame skunde paminėti mokesčiai yra susidarę iki 2012-04-02 ir kad šie mokesčiai turėjo būti pridėti prie paminėtos įmonės nevykdytų įsipareigojimų, atsiradusių iki 2012-04-02. Paminėtame VMI 2017-03-28 rašte nenurodyta, kad šie mokesčiai turėjo būti sumokėti iki 2012-04-02 (o ne vėliau, iki 2017 03 28 rašto parengimo). Todėl apeliantas neįrodė, kad įmonės įsipareigojimai iki 2012-04-02 buvo didesni, negu nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai apskaičiavo žalos, atsiradusios dėl atsakovo neveikimo (bankroto bylos neinicijavimo) dydį- 3 272,36 Eur.

26. Taip pat dar viena iÅ¡ įstatyme įtvirtintų bendrovės vadovo pareigų yra tinkamai organizuoti bendrovės turto apskaitÄ (BAÄ® 21 straipsnio 1 dalis). Už Å¡ios pareigos nevykdymÄ vadovui taikytina civilinė atsakomybė, nes tai iÅ¡imtinai valdymo organui nustatyta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017, 23 punktas). BAÄ® 4 straipsnis nustato reikalavimus Å«kio subjektams tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.

Be to, juridinio asmens vadovas atsako už inventorizacijos organizavimÄ ir atlikimÄ laiku, inventorizavimo duomenų iÅ¡saugojimÄ , sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trÅ«kumų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir t. t. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ 64 punktas). Kasacinis teismas byloje dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neiÅ¡saugotÄ ir neįtrauktÄ Ä¯ apskaitÄ turtÄ yra nurodęs, kad Å¡i vadovo pareiga kildintina iÅ¡ CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iÅ¡ specialiųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (ABÄ®) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (BAÄ®) nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs dvi valdymo organų narių fiduciarinių pareigų grupes: bendrovės vadovo rÅ«pestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2–6 dalys). Sprendžiant ginÄÄ dėl bendrovės vadovo atsakomybės už tinkamai neiÅ¡saugotÄ ir neįtrauktÄ Ä¯ apskaitÄ bendrovės turtÄ yra reikÅ¡minga nustatyti, ar vadovas laikėsi rÅ«pestingumo pareigos. Kasacinis teismas pažymėjo, kad vadovo rÅ«pestingumo pareiga apima pareigÄ saugoti įmonės turtÄ , jį tinkamai įtraukti į apskaitÄ : bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima, be kita ko, pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad bendrovės vadovas neiÅ¡saugojo įmonės turto, jo neperdavė bankroto administratoriui bei naudojo kitos įmonės veikloje. Pirmosios instancijos teismas priėjo iÅ¡vadÄ , jog pagal 2011 m. turto balanso duomenis, bendrovės turimo turto bÅ«tų užtekę skoloms sumokėti. Atsakovas nurodo, kad žala grindžiama mažiausiai 5 (penkerių) metų senumo, lyginant su iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės balanse užfiksuota materialaus bendrovės turto verte. Nurodo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas priteisti žalos atlyginimo dydis neįrodytas, įmonės balansai negali bÅ«ti pripažinti tinkamais ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti žalos dydį pagrindžiančiais įrodymais, kadangi bankroto administratoriui neperduotas įmonės kilnojamasis turtas ir atsargos bankroto bylos kėlimo dienÄ buvo nusidėvėjęs, tai yra bevertis.

Tokie atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi iÅ¡ 2011 m. turto balanso duomenų matyti, jog iki 2012-04-02 turtas nebuvo bevertis ir jį pardavus buvo galima atsiskaityti su kreditoriais. Å iuo atveju nėra vertinamas turto nusidėvėjimas, kadangi atsakovui prievolė kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kilo 2012-04-02, o tuo metu turtas buvo vertingas. Atsakovas, nepardavęs įmonės turto atsikaityti su kreditoriais, nekėlęs bankroto bylos, turėjo prievolę iÅ¡saugoti įmonės turtÄ ir vėliau jį perduoti bankroto administratoriui.

Byloje yra duomenų, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-10-20 nutartimi atsakovui paskirta bauda už teismo įpareigojimo perduoti įmonės turtÄ nevykdymÄ . Vadinasi, atsakovas nesielgė rÅ«pestingai ir apdairiai, nevykdė teisės aktų reikalavimų, skirtų įmonės vadovui ir tokiais veiksmais padarė įmonei žalÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ patikimo Å¡altinio- 2011 m. balanso nustatė, kad UAB „Art Studio“ realiai turėjo turto, kurio vertės pakaktų visiems kreditorių reikalavimams įvykdyti (ilgalaikio turto už 11 393 Lt arba 3 299,64 Eur, trumpalaikio- už 150 615 Lt arba 43 621,12 Eur).

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad atsakovas, neiÅ¡saugojęs Å¡io turto, privalo atlyginti žalÄ dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku- 3 272,36 Eur ir žalÄ kerditoriams, t. y. atlyginti nepatenkintų reikalavimų sumÄ - 6 296,75 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Atsakovas laikosi pozicijos, jog nėra priežastinio ryÅ¡io tarp žalos kreditoriams atsiradimo dėl atsakovo nesikreipimo laiku į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pažymėtina, kad priežastinio ryÅ¡io samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima iÅ¡skirti į du etapus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018). Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sÄ lyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo.

Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018). Remiantis teismų praktika darytina iÅ¡vada, jog atsakovui nesikreipiant į teismÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jam, kaip vadovui, paliekant įmonę, neiÅ¡saugojant ar nerealizuojant jos turo yra konstatuotinas priežastinis ryÅ¡ys tarp didėjančių bendrovės skolinių įsipareigojimų.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina visas bÅ«tinas sÄ lygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Dėl tokio neveikimo kaltas yra atsakovas- įmonės vadovas, todėl privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ Ä¯monei.

28. Nors 2018-08-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas už akių buvo panaikintas 2019-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, tačiau iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, ji iÅ¡spręsta ieÅ¡kovo naudai. Atsakovo reikalavimas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-30 sprendimo už akių dalį civilinėje byloje Nr. e2-24382-872/2018, kuria iÅ¡ atsakovo R. K. valstybei priteistas 216 Eur žyminis mokestis (bylinėjimosi iÅ¡laidos) negali bÅ«ti patenkintas, kadangi galutinai (po bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo) byla iÅ¡spręsta ieÅ¡kovo naudai. Tad ir žyminis mokestis valstybei iÅ¡ atsakovo priteistas pagrįstai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

29. Atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, darytina iÅ¡vada, kad apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . BylÄ nagrinėjęs teismas sprendime pagrįstai ir pagal teisės aktų reikalavimus iÅ¡sprendė vadovo atsakomybės klausimÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas. BylÄ iÅ¡sprendus ne apelianto naudai, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atmesti atsakovo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo BUAB „Art Studio“ bankroto administratoriaus S. B. ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui R. K.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-07 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Bujokaitė Visvaldas Kazakiūnas Žilvinas Terebeiza