6fcc1114-efc3-4cf5-a86b-eae24eaa3cbd · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1990-640/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31303-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.5; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. gruodžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo I. P. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant ieÅ¡kovo I. P. V. skundo atsakovui J. B. dėl sklypo dalies užgrobimo, priėmimo klausimÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas I. P. V. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su skundu atsakovui J. B. dėl sklypo dalies užgrobimo.

2. Skunde nurodoma, kad 2019 m. liepos 11 d. atvažiavus į SB „(duomenys neskelbtini)“ esančiÄ nuosavÄ valdÄ , asmuo iÅ¡vydo, jog dalis metalinės tvoros nuardyta, iÅ¡verstas sklypo pietvakarių kampe įbetonuotas riboženklis , o vietoje jo įkaltas metalinis strypas, prie kurio pririÅ¡ta virvė kampu driekiasi iki bendros tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 ribos gali. Vaismedžiai, augę arti suniokoto ir iÅ¡versto riboženklio nupjauti. Asmuo teigia supratęs, jog jau pradėtas realizuoti jo sklypas dėl to kreipėsi į teismÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakė priimti, kaip neteismingÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Nustatė, kad iš ieškovo paduoto procesinio dokumento turinio, tarp šalių kilęs ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad ieškovo paduotas procesinis dokumentas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl jį atsisakytina priimti.

5. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovui iÅ¡aiÅ¡kino, kad jis su procesiniu dokumentu, atitinkančiu CPK reikalavimus turi teisę kreiptis į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 6. Apeliantas I. P. V. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį.

7. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 7.1. 2019 m. liepos 11 d. atvažiavus į SB „(duomenys neskelbtini)“ esančiÄ nuosavÄ valdÄ , asmuo iÅ¡vydo, jog dalis metalinės tvoros nuardyta, iÅ¡verstas sklypo pietvakarių kampe įbetonuotas riboženklis , o vietoje jo įkaltas metalinis strypas, prie kurio pririÅ¡ta virvė kampu driekiasi iki bendros tarp sklypų Nr. 168 ir Nr. 169 ribos gali. Vaismedžiai, augę arti suniokoto ir iÅ¡versto riboženklio nupjauti. 7.2. Sklypo Nr. 169 savininkas J.

B. buvo kreipęsis į NŽT dėl apeliantui priklausančio žemės sklypo Nr. 168 perleidimo, tačiau jam 2012 m. gruodžio 21 d. raÅ¡tu buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siekis pasididinti plotÄ yra nepagrįstas. 7.3. MaiÅ¡iagalos policija nustatė, kad atsakovas ir jo sÅ«nus sunaikino riboženklius ir bendrÄ sklypų ribÄ , užgrobė žemės sklypo Nr. 168 dalį ir kt., t.y. iÅ¡vykdė vagystę, bet teismas nežinia kodėl aneksijos nepastebėjo, prokuratÅ«ros nepasitelkė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

9. Apeliacijos objektÄ sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su skundu dėl dalies jo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) užgrobimo. IeÅ¡kovas teigia, kad jo sklypÄ užgrobė atsakovas J. B., kurio gyvenamÄ jÄ vietÄ ieÅ¡kovas nurodo adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti tokį I. P. V. skundÄ , nes jis yra teismingas ne Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mams. Apeliantas su tokia teismo nutartimi nesutinka, todėl praÅ¡o jÄ panaikinti.

11. Teisės kreiptis į teismÄ tvarkÄ nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iÅ¡ tinkamo teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurios buvimÄ ar nebuvimÄ teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio ieÅ¡kinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Pagal bendrÄ sias teismingumo taisykles ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (CPK 29 str.), o fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str. 1 d., LR Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.).

CPK 31 straipsnis iÅ¡plečia ieÅ¡kovo teisę pasirinkti teismÄ , kuriame jis gali alternatyviai pareikti ieÅ¡kinį atsakovui – numato, kad ieÅ¡kiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ , dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl areÅ¡to nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.).

12. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad žemės sklypo dėl kurio byloje kilo ginčas buvimo vieta yra Vilniaus rajone - (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iÅ¡ skundo, Vilniaus rajone nurodoma ir atsakovo J. B. gyvenamoji vieta. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieÅ¡kinys konkrečiu atveju turėtų bÅ«ti reiÅ¡kiamas remiantis CPK 29 arba 31 straipsnio nuostatomis, t.y. pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba pagal daiktinių teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ buvimo vietÄ , kurios Å¡iuo atveju sutampa ir yra Vilniaus rajone.

Kaip minėta, apeliantas nesutiko su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko, nes prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti. Pastebėtina, kad apeliantui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė tokį savo reikalavimÄ (CPK 178 str.), tačiau pateiktame atskirajame skundė jis nenurodė visiÅ¡kai jokių argumentų susijusių su bylos teismingumu, teismo nutartyje nustatytų aplinkybių teisingumu, kurios sudarytų pagrindÄ abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu.

Taigi, laikytina, kad apeliantas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina kaip neteisėta ar nepagrįstÄ .

13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

14. Atsižvelgdamas į tai kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines normas nustatančias bylų teismingumÄ , todėl vadovaudamasis CPK 29 ir 31 straipsniais teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog skundas nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 338, 339 straipsniais, teismas n u t a r i a: atskirÄ jį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė