6fc6d14a-de22-427e-9b2d-07ed8cfec656 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2401-624/2013 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00482-2013-3) Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74  (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Dirvonas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. P., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S. P. skunde, kurį patikslino 2013-03-04, praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4350 Lt neturtinę žalÄ . Nurodo, kad nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 ir nuo 2010-05-21 buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) kamerose, kurių plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose, kurių plotas apie 8 m2, jis buvo laikomas periodiÅ¡kai su 2-3 asmenimis, dėl to jis kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K žodžiu, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių pažeidžiamos jo teisės į atitinkamÄ kalinimo plotÄ .

PareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad LukiÅ¡kių TI-K yra nuolat perpildyta, dėl to negali užtikrinti tinkamų kalinimo sÄ lygų. Dėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų – kalinimo perpildytose ankÅ¡tose kamerose jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgÅ«džiai. Dėl nuolatinio asmens erdvės pažeidinėjimo sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ fobijÄ aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl patirtų iÅ¡gyvenimų ir traumų ne kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K psichiatrÄ ir psichologÄ .

PadarytÄ neturtinę žalÄ vertina 4350 Lt, t. y. po 50 Lt už kiekvienÄ , kalinimo netinkamomis sÄ lygomis dienÄ . ReikalavimÄ grindžia ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose (b. l. 1-3, 7). PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad S. P. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K 2009-07-03 ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas - 7,45 m2, vakare kameroje buvo - 4 asmenys; nuo 2009-07-04 iki 2009-07-06 kameroje Nr. 115, kurios plotas - 7,45 m2, ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-07 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 140, kurios plotas – 7.94 m2, kurioje 2009-07-07 ir 2009-07-08 ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-07-09 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009-07-10-2009-07-12 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-13 kameroje ryte buvo – 4, vakare - 3 asmenys; 2009-07-14 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-15 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-07-16 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-17-2009-07-26 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-27 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-28-2009-08-04 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-08-05 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 154, kurios plotas 7.94 m2, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-08-06 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009-08-07-2009-08-12 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-08-13-2009-08-14 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-08-15-2009-09-02 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-09-03 kameroje ryte buvo 3 asmenys; 2009-09-03 pareiÅ¡kėjas buvo paleistas į laisvę.

AntrÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2010-05-24 ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas – 7.49 m2, kurioje ryte buvo 2 asmenys, vėliau buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas – 7.38 m2, kurioje vakare buvo 2 asmenys; 2010-05-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 169, kurios plotas – 7.94 m2, joje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys, 2010-05-26-2010-05-27 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2010-05-28 kameroje ryte buvo 4, vakare - 3 asmenys; 2010-05-29-2010-06-01 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2010-06-02 kameroje ryte buvo 2, vakare - 4 asmenys; 2010-06-03 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 160, kurios plotas – 7.94 m2, kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2010-06-04-2010-06-07 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2010-06-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 148, kurios plotas – 8.02 m2, kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010-06-09-2010-06-13 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2010-06-14 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims (ne mažiau kaip 5 kv. m. vienam asmeniui), tačiau nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3.6 kv. m. ploto. LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems.

Suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. nustato asmenų pristatymÄ Ä¯ tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė - suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį. Taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.

Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri kiekvienais metais yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

Nesutinka su skundo teiginiais, kad pareiÅ¡kėjui dėl jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K, pablogėjo sveikata, kadangi kaip matyti iÅ¡ sveikatos istorijos, pareiÅ¡kėjas buvo gydytas odontologo, kitų įrašų dėl pareiÅ¡kėjo pablogėjusios sveikatos bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K neužfiksuota. Mano, kad nėra ryÅ¡io tarp įstaigoje prastų kalinimo sÄ lygų ir pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės. Taip pat psichologinės tarnybos pažymoje pateikta informacija, kad pareiÅ¡kėjas 2009-07-03 ir 2010-05-25, t. y. atvykus į įstaigÄ buvo du kartus iÅ¡kviestas pirminiam psichologiniam įvertinimui, iÅ¡skirtiniais adaptaciniais sunkumais įkalinimo įstaigoje nepasižymėjo.

Taip pat praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03, o skundÄ teismui surašė 2013-02-05. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246-6.249 str. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant S. P. skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos (b. l. 11-15). Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas S. P. į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2009-07-03 ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas - 7,45 m2, vakare kameroje buvo - 4 asmenys; nuo 2009-07-04 iki 2009-07-06 kameroje Nr. 115, kurios plotas - 7,45 m2, ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-07 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 140, kurios plotas – 7.94 m2, kurioje 2009-07-07 ir 2009-07-08 ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-07-09 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009-07-10-2009-07-12 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-13 kameroje ryte buvo – 4, vakare - 3 asmenys; 2009-07-14 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-15 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-07-16 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-17-2009-07-26 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-07-27 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-07-28-2009-08-04 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-08-05 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 154, kurios plotas 7.94 m2, kurioje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2009-08-06 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2009-08-07-2009-08-12 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-08-13-2009-08-14 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2009-08-15-2009-09-02 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2009-09-03 kameroje ryte buvo 3 asmenys; 2009-09-03 pareiÅ¡kėjas buvo paleistas į laisvę.

AntrÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2010-05-24 ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas – 7.49 m2, kurioje ryte buvo 2 asmenys, vėliau buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 106, kurios plotas – 7.38 m2, kurioje vakare buvo 2 asmenys; 2010-05-25 perkeltas į kamerÄ Nr. 169, kurios plotas – 7.94 m2, joje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys, 2010-05-26-2010-05-27 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2010-05-28 kameroje ryte buvo 4, vakare - 3 asmenys; 2010-05-29-2010-06-01 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2010-06-02 kameroje ryte buvo 2, vakare - 4 asmenys; 2010-06-03 buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 160, kurios plotas – 7.94 m2, kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys; 2010-06-04-2010-06-07 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys; 2010-06-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 148, kurios plotas – 8.02 m2, kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys; 2010-06-09-2010-06-13 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys; 2010-06-14 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 11-15).

PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ priteisti jam neturtinę žalÄ grindžia netinkamomis jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, t. y. tuo, kad per laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 ir nuo 2010-05-21 iki 2010-06-13 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus gyvenamasis plotas kameroje.   Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461 patvirtintos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, priežiūra“ (toliau – ir Higienos norma), galiojusios iki 2010-04-11, 6.15 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose laikomiems asmenims turi būti užtikrintas ne mažesnis kaip 5 kv. m. plotas vienam žmogui.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai, tačiau Å¡ioje higienos normoje nėra nustatytas minimalus kamerų tipo patalpų plotas, tenkantis vienam joje kalinam asmeniui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3.6 m2 (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo laikotarpiu nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 ir nuo 2010-05-24 iki 2010-06-14 (iÅ¡skyrus 2010-05-24) nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ patalpose, kuriose jam tenkantis kameros plotas bÅ«tų ne mažesnis nei nustatytas Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (5 m2 ir 3.6 m2), t. y.

LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerų patalpose sÄ lygomis, teismas mano, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai, kad kalinamas tokiomis sÄ lygomis patyrė dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, yra įrodytas. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti teiginiai dėl sveikatos sutrikimų (pablogėjo sveikata ir kt.) atsirado bÅ«tent dėl jo kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis, nėra. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos, ginčijamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K nereiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas 2010-07-23, 2010-08-16 skundėsi dirglumu, blogu miegu, tačiau tokiÄ sveikatos bÅ«klę siejo su byla, o ne su netinkamomis jo kalinimo sÄ lygomis (b. l. 31-44), kiti sveikatos istorijoje užfiksuoti pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl sveikatos bÅ«klės nepatenka į ginčo laikotarpį, todėl nevertinami. Psichologinės tarnybos 2013-03-14 pažymoje Nr. 24-995 nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į psichologinės tarnybos specialistus raÅ¡tu kreipėsi dėl psichologinės pagalbos 3 kartus, tačiau apibendrinant konsultacijų pokalbius, iÅ¡skirtiniais adaptaciniais sunkumais įkalinimo įstaigoje nepasižymėjo (b. l. 18).

 Įrodymai, kad dėl kalinimo sÄ lygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikata, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovę dėl netinkamų jo kalinimo sÄ lygų. CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpius nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 ir nuo 2010-05-21 iki 2010-06-13, iÅ¡ viso 4350 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda ta kiekvienÄ dienÄ .

CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03, 2009-09-03 paleistas į laisvę. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis ieÅ¡kinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovo reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatÄ , kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2013-02-08 (žyma ant voko), pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 negali bÅ«ti tenkinamas.

Pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2009-07-03 iki 2009-09-03 įskaitytinai, nėra: CK 1.131 str. 2 d. numato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant iÅ¡imtinai tik į ieÅ¡kovo interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti ieÅ¡koma protingos viešųjų interesų užtikrinti realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuoti teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ pusiausvyros.

Atsižvelgiant į laikotarpio (nuo 2010-05-25 iki 2010-06-13, kadangi 2010-05-24 kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus), kuriuo pareiÅ¡kėjui S. P. LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į pažeidimo mÄ stÄ , jo trukmę, teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus, į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, Å¡alies ekonominę padėtį, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 300 Lt neturtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2010-06-13.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K, kaip matyti iÅ¡ kalinamojo asmens įskaitos kortelės, atvyko 2010-05-24, o ne 2010-05-21, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas savo skunde, o 2010-05-24 kameros plotas vienam asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl žalos atlyginimas priteisiamas už laikotarpį nuo 2010-05-25 iki 2010-06-13. Atsakovės atstovės tiek atsiliepime į skundÄ , tiek ir teismo posėdyje nurodyta aplinkybė, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, nėra svarbi, kadangi pagal CK 6.271 str. 1 d. nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, 300 Lt (trijų Å¡imtų litų) neturtinę žalÄ . KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                ArÅ«nas Dirvonas Â