2025-10-15 Nr. AB-16666-3-61-3-01372-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-989-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01372-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Ministerija), 30 066 531,02 Eur turtinę žalą; 2) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 32 371 544,91 Eur turtinę žalą; 3) solidariai iš atsakovų 11 300 Eur turtinę žalą; 4) iš atsakovų po 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad prašomą priteisti turtinę žalą kildina iš Vyriausybės 2004 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 611 patvirtintų Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skirstymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 28 punkto ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3-197 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.1 punkto, 2.1 punkto ir 2.7 punkto (toliau visi kartu – ir punktai) nuostatų. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2023 m. lapkričio 28 d. nutarime Nr. 1S-162(2023) (toliau – ir Nutarimas) yra konstatavusi, kad Įsakymo punktų kriterijai pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, ir dėl to vyksta ginčas teisme (administracinės bylos Nr. eI4-1003-816/2025).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje ir procesiniame dokumente „Prašymas“ (reg. Nr. DOK-31957) pareiškė nuomonę, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas gali būti priimtas, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog Įsakymo punktai neteisėti. Pareiškėjas nurodė, jog bylos sustabdymas dar padidintų jo nuostolius ir atsakovų atlygintinos žalos dydį dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų, tai yra nepalanku nei pareiškėjui, nei atsakovui, todėl prašė bylos nestabdyti.

Atsakovo atstovai dėl bylos stabdymo paliko spręsti teismo nuožiūra.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 14 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI4-1003-816/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10131-2023-6) pagal pareiškėjo Susisiekimo ministerijos skundą atsakovui Konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir nustatė, kad Regionų administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eI4-1003-816/2025 pagal pareiškėjo Ministerijos skundą atsakovui Konkurencijos tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Gargždų geležinkelis“ ir akcinė bendrovė „LTG Infra“, dėl nutarimo panaikinimo. Byloje buvo sprendžiama, ar Konkurencijos taryba Nutarimu pagrįstai pripažino, kad susisiekimo ministro Įsakymo punktai, t. y. tos pačios teisės akto nuostatos, iš kurių kildinama turtinė žala nagrinėjamoje byloje, pažeidžia Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Teismas 2025 m. sausio 10 d. sprendimu Ministerijos skundą atmetė. Ministerijos apeliacinis skundas nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eA-1564-552/2025), todėl teismo 2025 m. sausio 10 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs. Teismas sprendė, jog teisme vyksta ginčas dėl susisiekimo ministro Įsakymo punktų teisėtumo, iš kurių, be kita ko, kildinama turtinė žala nagrinėjamoje byloje, ir tik įsiteisėjus teismo galutiniam procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. eI4-1003-816/2025 paaiškės, ar Įsakymo punktai yra teisėti.

Kadangi administracinė byla Nr. eI4-1003-816/2025 ir nagrinėjama administracinė byla yra tarpusavyje susijusios, o galutinis teismo procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI4-1003-816/2025, turės svarbią reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant prašomos priteisti turtinės žalos pagrįstumo klausimą, teismas priėjo prie išvados, jog yra pagrindas nagrinėjamą bylą sustabdyti, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-1003-816/2025.

III. Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartį. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1 790,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė privačius vežėjus (tarp jų ir pareiškėją) diskriminuojančių teisės aktų priėmimu, kurie jau konstatuoti kaip neteisėti: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-209-968/2024 dėl Taisyklių 28 punkto taikymo, kuris sukėlė su Direktyvos 2012/34/ES reikalavimais nesuderinamą rezultatą; Konkurencijos taryba Nutarimu konstatavo, jog Ministerijos veiksmais, patvirtinus diskriminacinius Įsakymo punktus, buvo pažeistas Konkurencijos įstatymo 4 straipsnis. Dėl šių neteisėtų valstybės institucijų veiksmų pareiškėjo teikiamos paraiškos dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros skyrimo 2017–2022 m. laikotarpiu nebuvo tenkinamos, tokiu būdu sukeliant žalą pareiškėjui, kurios suma nuolat auga, nes didėja pareiškėjo tiesioginiai nuostoliai (mokamos palūkanos bankams ir grupės įmonėms dėl neįvykdytų įsipareigojimų) bei negautų pajamų nuostoliai, patiriami dėl infliacijos.

2) Byloje jau surinkta ir pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Įsakymo punktų neteisėtumą, todėl nėra objektyvaus poreikio stabdyti šią administracinę bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ministerija pripažino Įsakymo punktų neteisėtumą, kadangi įvykdė Konkurencijos tarybos Nutarimo 5 punkte nustatytą įpareigojimą pakeisti Įsakyme įtvirtintus įsipareigojimus taip, kad šie neprieštarautų Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui. Regionų administracinis teismas Nutarimą pripažino teisėtu. Neabejotina, kad tokį sprendimą priims ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, t. y. paliks pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

3) Europos Komisija 2021 m. vasario 18 d. pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respubliką būtent dėl neteisėtų Įsakymo punktų. Pažeidimo procedūra buvo užbaigta tik 2025 m. liepos mėn., kai Europos Komisija nustatė, kad Lietuvos Respublika panaikino diskriminacinius Įsakymo punktus.

Atsakovo atstovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovo atstovai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2017–2022 m. prašytais skirti pajėgumais ir teisminiais procesais, aptaria argumentus, kuriuos pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, pagrįsdami Įsakymo punktų teisėtumą, poziciją dėl šioje byloje pareiškėjo pareikštų reikalavimų (praleido ieškinio senaties terminą, neegzistuoja visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (nėra jokio sprendimo, kuriuo būtų pripažinta, kad Taisyklių 28 punktas prieštarauja nacionalinės teisės normoms) ir teigia, jog:

1) Atskirojo skundo teiginiai nepaneigia skundžiamoje teismo nutartyje nustatyto prejudicinio ryšio tarp bylų pagal pareiškėjo suformuluotą ginčo dalyką. Pareiškėjas, formuluodamas reikalavimus bei nurodydamas jų faktinį bei teisinį pagrindą, pats pasirinko įrodinėti, kad tariamus jo nuostolius sukėlė valstybės neva neteisėti veiksmai Taisyklių ir Įsakymo punktų priėmimas. Tačiau šioje byloje Taisyklių ir Įsakymo punktų neteisėtumas nėra įrodinėjamas, tai daroma kituose dar nepasibaigusiuose procesuose. Todėl aplinkybė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus nėra nustatyta ir negali būti savarankiškai nustatyta šioje byloje (toks reikalavimas teismui nepareikštas).

2) Atskirojo skundo argumentas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliks pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą byloje dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo paneigia šalies teisės į apeliaciją esmę. Pareiškėjo subjektyvus vertinimas dėl galimos kito teisminio proceso baigties negali sudaryti teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

3) Europos Komisijos vykdytos pažeidimo procedūros nutraukimas nėra ir negali būti laikomas įrodymu, kad byloje aptariamas reguliavimas buvo tariamai neteisėtas. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų dėl Europos Komisijos tyrimo nutraukimo motyvų.

4) Ministerija nepripažino Įsakymo punktų neteisėtumo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 3-197, buvo pakeistos susisiekimo ministro 2024 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 3-74, Įsakymo punktais nustatytas teisinis reguliavimas pasikeitė dėl objektyvių priežasčių.

5) Nagrinėjamu atveju neegzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas Lietuvos Respublikos civilinei atsakomybei kilti ir vien dėl to pareiškėjo argumentai dėl bylos sustabdymo metu didėsiančių atlygintinų nuostolių yra teisiškai nereikšmingi. Nei jei tokie teiginiai ir būtų pagrįsti, teisės aktai nenumato, jog jais remdamasis teismas, nustatęs įstatyminį bylos sustabdymo pagrindą, galėtų atsisakyti stabdyti bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 14 d. nutarties, kuria sustabdytas administracinės bylos nagrinėjimas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).

Įvertinusi skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, proceso šalių argumentus bei administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė prejudicinį ryšį tarp administracinės bylos Nr. eI2-10486-423/2025 bei administracinės bylos Nr. eI4-1003-816/2025.

Administracinėje byloje Nr. eI2-10486-423/2025 pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti: 1) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, kurią atstovauja Ministerija, 30 066 531,02 Eur turtinę žalą; 2) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 32 371 544,91 Eur turtinę žalą; 3) solidariai iš atsakovų 11 300 Eur turtinę žalą; 4) iš atsakovų po 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Teikdamas skundą teismui, pareiškėjas teigia, kad 2017–2022 m. galiojusiais tarnybinių traukinių tvarkaraščių galiojimo laikotarpiais pareiškėjas negalėjo vykdyti veiklos ir gauti pajamų pagal sudarytą sutartį. To priežastis – neteisėtos prioriteto taisyklės, nustatytos Taisyklių 28 punkte bei Įsakymo 1.1, 2.1, 2.7 punktuose, todėl valstybė yra atsakinga už pareiškėjui neteisėtais veiksmais sukeltą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Vyriausybė, nustatydama Taisyklių 28 punktą, Ministerija, nustatydama Įsakymo punktus, neveikė taip, kaip privalėjo: 1) Taisyklių 28 punkto taikymas diskriminavo pareiškėją, neatitiko 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (toliau – ir Direktyva 2012/34/ES) reikalavimų, Taisyklių 28 punkte nustatyta prioriteto taisyklė buvo neteisėta ir nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjui patekti į krovinių vežimo geležinkelių transportu Lietuvos Respublikoje rinką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. sprendimas); 2) Įsakymo punktuose nustatyti prioriteto kriterijai nepagrįstai ribojo pareiškėjo prieigą prie viešosios geležinkelių infrastruktūros Lietuvoje, diskriminavo jį, Įsakymo punktai neatitiko Direktyvos 2012/34/ES reikalavimų, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus (Konkurencijos tarnybos Nutarimas); 3) pažeista pareiškėjo laisvė užsiimti verslu (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., 46 str. ir kt.)

Administracinėje byloje Nr. eI4-1003-816/2025 pareiškėjas Susisiekimo ministerija kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Konkurencijos tarybos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimo Nr. 1S-162 (2023) rezoliucinės dalies 1, 2, 5 ir 6 punktus. Šioje administracinėje byloje UAB „Gargždų geležinkelis“ dalyvauja trečiojo suinteresuoto asmens statusu. Skunde Ministerija teigė, jog Konkurencijos taryba Nutarimu nepagrįstai pripažino pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus susisiekimo ministro 2020 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3-197 „Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo perpildytoje viešosios geležinkelių infrastruktūros dalyje prioriteto taisyklių nustatymo“ (toliau – Prioriteto taisyklės) 1.1 ir 2.1 papunkčius ir 2.7 papunktį. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-1003-816/2025 Ministerijos skundą atmetė. Susisiekimo ministerija pateikė apeliacinį skundą, byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. eA-1564-552/2025), todėl teismo 2025 m. sausio 10 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisme vyksta ginčas dėl Įsakymo 1.1 punkto, 2.1 punkto ir 2.7 punkto teisėtumo, iš kurių, be kita ko, kildinama turtinė žala nagrinėjamoje byloje, ir tik įsiteisėjus teismo galutiniam procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. eI4-1003-816/2025 paaiškės, ar Įsakymo punktai yra teisėti. Tiek nagrinėjamoje administracinėje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eI4-1003-816/2025 teismas vertina tų pačių Įsakymo punktų atitiktį Konkurencijos įstatymo nuostatoms. Įsakymo punktų (ne)teisėtumas sudaro esminį šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Tai reiškia, kad administracinėje byloje Nr. eI4-1003-816/2025 (Nr. eA-1564-552/2025) nustatytos faktinės aplinkybės bei šių aplinkybių teisinis vertinimas turi išimtinę įrodomąją (prejudicinę) galią šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje (Nr. eI2-10486-423/2025) ir reikšmingai užkerta kelią pačiam teismui išspręsti minėtai administracinei bylai reikšmingus klausimus.

Administraciniame teisme ginčyti administraciniai sprendimai, apskundus teismo sprendimą ir šiam sprendimui neįsiteisėjus, galutinio teisinio stabilumo neįgijo, todėl atmestini pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, susiję su jau konstatuotu Įsakymų punktų neteisėtumu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos Nr. eI2-10486-423/2025 nagrinėjimą. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi bylos neišnagrinėjus iš esmės ir nepriėmus baigiamojo teismo akto, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė