2023-02-08 Nr. AB-3307-3-62-3-00776-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-228-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00776-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. (G. B.) ir atsakovų Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), Kauno tardymo izoliatoriui (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba)) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus pavaduotojo 2021 m. vasario 12 d. raštą Nr. 49-75 „Dėl pasimatymų suteikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. kovo 24 d. raštą Nr. 2S-1210 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamuose sprendimuose nebuvo išnagrinėta jo individuali situacija, atsakymai grindžiami abstrakčiais neteisiniais motyvais. Pažymėjo, kad jis yra suimtas itin ilgą laiką (trejus metus), todėl jo socialinių ryšių su šeima negalima lyginti su asmenų, esančių laisvėje, ryšiais, o pagarba šeimos gyvenimui taip, kaip ji suprantama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, negali būti ribojama tokiais nepagrįstais ir tolimais nuo pareiškėjo situacijos motyvais.

3. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami, nors jokio imperatyvaus draudimo suteikti tokius pasimatymus nebuvo, tačiau dėl šio skundo motyvo Departamentas skundžiamame rašte apskritai nepasisakė.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad suimtieji visą laikotarpį nuo 2020 m. vasario–kovo mėn. buvo etapuojami (konvojuojami) į teismų procesus tiesioginiuose posėdžiuose baudžiamosiose bylose, vykdavo procesiniai veiksmai (apklausos, kiti procesiniai veiksmai) ikiteisminiuose tyrimuose, šiuose veiksmuose dalyvaudavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, advokatai, prokurorai.

5. Pareiškėjas teigė, kad galimybė, nuteistajam ar suimtajam pageidavus, vietoj vieno ilgalaikio pasimatymo gauti tris trumpalaikius pasimatymus arba penkis vaizdo arba telefoninius skambučius buvo priverstinė, nes suimtajam nelieka galimybės nesutikti su tokiu neišvengiamu siūlymu, kadangi nesutikus, nebūtų suteikta net ir tų garso / vaizdo skambučių.

6. Nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bet koks kišimasis į asmens šeimos ir privatų gyvenimą, kuris negali būti pateisinamas pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį, gali būti laikomas kėsinimusi į Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje saugomą teisę. Teisėtų apribojimų atvejai turi būti proporcingi siekiamam tikslui, numatyti įstatyme ir taikomi tik tada, kai tai yra būtina demokratinėje visuomenėje, valstybei siekiant teisėtų tikslų, kuriuos aiškiai nurodo Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjo nuomone, skundžiamų raštų motyvai nesuderinami su EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų nevykdymu ar netinkamu vykdymu, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Pareiškėjui padaryta neturtinė žala pasireiškė nerimu, nusivylimu, ypač dėl to, kad tarptautiniai teisės aktai leidžia jam tikėtis nepatirti Konvencijos prasme kankinančio elgesio, o atsakovas nevykdo jam priklausančios pozityviosios pareigos, nereaguodamas į jo raštus ir prašymus.

8. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų ribojimas pradėtas vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas priėmė rekomendacijas, kuriomis iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo apribojo asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose, ilgalaikius pasimatymus. Ilgalaikių pasimatymų suteikimas buvo apribotas ir vėlesniais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Teigė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nesuteikdamas įstaigoje laikomiems asmenims ilgalaikių pasimatymų Kauno TI vykdė teisės aktų reikalavimus. Nuteistojo ar suimtojo pageidavimu vietoj vieno ilgalaikio pasimatymo buvo sudaryta galimybė gauti tris trumpalaikius pasimatymus arba penkis vaizdo ar telefoninius skambučius, o to neginčija ir pareiškėjas, todėl, atsakovo vertinimu, galimybė palaikyti socialinius ryšius pareiškėjui buvo sudaryta.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

11. Nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog ilgalaikiai pasimatymai draudžiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais, dėl to buvo apribotas trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimas ir vykdymas.

12. Pažymėjo, jog pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad klausimas dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo nuolat svarstomas Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro pasitarimuose. Svarstant klausimus dėl ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų atnaujinimo, atkreipė dėmesį, kad pasimatymai buvo uždrausti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, todėl tik pakeitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą bus galimi ilgalaikiai pasimatymai. Pastebėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti reikalavimai ir draudimai šalyje galioja visiems piliečiams, kurie gyvena atskirai, negali matytis su artimaisiais, net negali kirsti savivaldybių ribų. Atsakant į pareiškėjo nusiskundimus, jis buvo informuotas, kad ilgalaikių pasimatymų organizavimas sustabdytas vienodai visose laisvės atėmimo vietų įstaigose ir daugybė žmonių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir visame pasaulyje patyrė ir patiria įvairių nepatogumų, atsiradusių dėl valstybių taikomų ribojimų ir draudimų, būtinų išsaugoti kuo daugiau gyvybių.

13. Nurodė, kad kol galiojo įvairūs įvesti draudimai dėl epidemiologinės situacijos šalyje, socialinius ryšius su artimaisiais pareiškėjas galėjo palaikyti skambindamas ir rašydamas laiškus. Nepatogumų sukėlimas ir pasirinkimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama ir teismų pripažįstama kalinimo pasekmė. Atkreipė dėmesį, kad ilgalaikių pasimatymų tuo metu nebuvo daugelyje Europos šalių.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikino Kauno TI 2021 m. vasario 12 d. raštą Nr. 49-75 ir Departamento 2021 m. kovo 24 d. raštą Nr. 2S-1210. Pripažino, kad buvo pažeista G. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno TI sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. Teismas bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Kauno TI suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine nutraukė.

16. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Kauno TI 2021 m. vasario 12 d. rašto Nr. 49-75 „Dėl pasimatymų suteikimo“ ir Departamento 2021 m. kovo 24 d. rašto Nr. 2S-1210 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos dėl Kauno TI neteisėtų veiksmų pareiškėjui nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine atlyginimo.

17. Teismas nustatė, kad G. B. 2021 m. vasario 4 d. pateikė prašymą Kauno TI dėl kontaktinio trumpalaikio pasimatymo su vaikais ir ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine suteikimo. Kauno TI 2021 m. vasario 12 d. raštu Nr. 49-75 „Dėl pasimatymų suteikimo“ atsisakė organizuoti ilgalaikį pasimatymą. Pareiškėjui šį raštą apskundus Departamentui išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, Departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 2S-1210 pareiškėjo skundas buvo atmestas. Ginčo dėl trumpalaikio pasimatymo, dėl kurio teiktas prašymas 2021 m. vasario 4 d., byloje nėra. Byloje taip pat nėra ginčo dėl pareiškėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus.

18. Teismas nurodė, kad ilgalaikių pasimatymų ribojimas pradėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. priėmus nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės. Atsižvelgdamas į tai, Departamentas 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ 2.5 papunkčiu iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo apribojo asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose, ilgalaikius pasimatymus.

19. Ilgalaikių pasimatymų ribojimas pradėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. priėmus nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės. Atsižvelgdamas į tai, Kalėjimų departamentas 2020 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ 2.5 papunkčiu iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo apribojo asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose, ilgalaikius pasimatymus.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 nutarimo Nr. 837 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d.) 4.3 papunktyje nurodyta, kad apribojamas ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną ir 2.2.12 papunkčiu apribojo trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimą ir vykdymą.

21. Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-167 patvirtintų Rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) 15 punkte buvo nurodyta iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų.

22. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. birželio 20 d.) 119 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti: 1) nuteistųjų išvykimą už pataisos įstaigos teritorijos ribų; 2) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, perduodamų daiktų įteikimą nuteistiesiems; 3) kitų asmenų patekimą į pataisos įstaigas; 4) nuteistųjų asmeninių daiktų įsigijimą; 5) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių pataisos įstaigose organizavimą; 6) kitų teisių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti laikinai ribojamos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties metu, įgyvendinimą.

23. Departamento direktoriaus 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-241 pakeistas Rekomendacijų 15 punktas, kuriame nurodyta, kad iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų. Nuteistojo ar suimtojo pageidavimu vietoj vieno ilgalaikio pasimatymo suteikti tris trumpalaikius pasimatymus arba penkis vaizdo ar telefoninius skambučius (1.2 p.). Rekomendacijų 16 punkte nustatyta, kad iki atskiro Departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose leisti organizuoti tik bekontakčius iki keturių valandų trunkančius trumpalaikius pasimatymus užtikrinant, kad atvykstantiesiems būtų matuojama kūno temperatūra, reikalaujama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Lankytojams šių priemonių neturint, pagal galimybes jomis aprūpina įstaiga. Kontroliuoti, kad trumpalaikių pasimatymų laikas būtų skaičiuojamas nuo nuteistojo ar suimtojo susitikimo su lankytojais pradžios, o ne nuo asmens išvedimo į pasimatymą (1.4 p.). Įtvirtintas nurodymas užtikrinti šių pasimatymų trukmės kontrolę taip, kad trumpalaikių pasimatymų laikas būtų skaičiuojamas nuo nuteistojo ar suimtojo susitikimo su lankytojais pradžios, o ne nuo asmens išvedimo į pasimatymą (1.4 p.).

24. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių, kad ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas prieštarauja Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintai nuostatai dėl teisės į privatų šeimos gyvenimą ir EŽTT praktikai, teismas nurodė, jog remiantis EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad sprendžiant kilusį ginčą turi būti įvertintos aplinkybės, siejamos su pareiškėjo šeimyniniu (ar jį faktiškai atitinkančiu), glaudžiu ir Konvencijos 8 straipsnio prasme vertingu bei saugotinu ryšiu su žmona, taip pat ir tai, ar nėra pakankamas su minėtu asmeniu bendravimas trumpalaikių pasimatymų forma.

25. Teismas nurodė, kad konkrečiu atveju iš skundžiamų raštų turinio matyti, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikių pasimatymų nebuvo vertinta individuali jo situacija, o atsakymai grindžiami abstraktaus bendro pobūdžio argumentais, nurodant bendrą šalies situacijos sudėtingumą ir išdėstant teisinį reglamentavimą. Vertinant pareiškėjo individualią situaciją matyti, kad pareiškėjas Kauno TI laikomas jau ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2019 m. spalio 11 d. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas turi šeimą – sutuoktinę G. B., vaikus G. B. ir H. B.. Iš Suimtojo pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjas palaiko glaudžius socialinius ryšius su sutuoktine ir vaikais, t. y. nuo 2020 m. sausio mėn. iki skundo padavimo dienos pareiškėjas aktyviai palaikė socialinius ryšius su sutuoktine, kurie pasireiškė trumpalaikių pasimatymų forma. Teismas sprendė, kad G. B. socialiniai ryšiai su sutuoktine yra glaudūs.

26. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 4 d. kreipėsi dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo, taigi išreiškė valią gauti ilgalaikį pasimatymą su savo sutuoktine, o atsakovas 2021 m. vasario 12 d. raštu atsisakė tokį pasimatymą suteikti, remdamasis nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremalią situaciją dėl pandemijos, buvo ribojamas ilgalaikių pasimatymų suteikimas. Departamentas 2021 m. kovo 24 d. raštu iš esmės pritarė Kauno TI 2021 m. vasario 12 d. rašte išdėstytiems motyvams, papildomai paaiškindamas pareiškėjui, jog ir kitose Europos šalyse ilgalaikių pasimatymų nėra.

27. Teismas pažymėjo, kad Kauno TI ir Departamentas yra viešojo administravimo subjektai, todėl, be specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

28. Įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, teismas sprendė, kad ginčijami Kauno TI 2021 m. vasario 21 d. raštas ir Departamento 2021 m. kovo 24 d. sprendimas Nr. 2S-1210, nors juose ir išdėstytas teisinis pagrindas, tačiau faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo konkrečios situacijos iš esmės neišnagrinėtos, sprendimų motyvai orientuoti į bendrą situaciją šalyje, užsienyje, neanalizuota pareiškėjo socialinių ryšių svarba, todėl konstatavo, jog skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, tai sudaro pagrindą juos panaikinti.

29. Teismas šiuo atveju sutiko su pareiškėjo pozicija, kad atsakovui neišnagrinėjus ir neįvertinus pareiškėjo individualios situacijos, buvo nukrypta nuo EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos aiškinant Konvencijos 8 straipsnio nuostatas. Tačiau vertinant pareiškėjo individualią situaciją Konvencijos 8 straipsnio požiūriu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti asmens šeimos bei privataus gyvenimo pažeidimo.

30. Teismas pažymėjo, kad skundžiami sprendimai buvo pagrįsti nacionaliniu teisiniu reglamentavimu. Pagal nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojusią BVK 119 straipsnio 2 dalies redakciją, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremalią situaciją dėl pandemijos, Departamentui buvo suteikta teisė ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti nuteistųjų teises Vyriausybės nutarimų pagrindu, siekiant teisėto tikslo – apsaugoti nuteistųjų sveikatą.

31. Pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, tačiau duomenų apie ankstesnius jo skundus dėl šio pobūdžio nusiskundimų į bylą nepateikta. Byloje pateiktas Kauno TI 2020 m. rugpjūčio 7 d. atsakymas Nr. 49-308 į pareiškėjo 2020 m. liepos 15 d. prašymą dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo ekstremalios situacijos metu, tačiau nėra duomenų, kad jis buvo apskųstas ikiteismine tvarka, kaip numato BVK 183 straipsnio nuostatos, į bylą nėra pateikta duomenų apie teisės aktų nustatyta tvarka konstatuotus atsakovo neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamoje byloje ginčo dalyką sudaro skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas ir iš to kildinamos žalos atlyginimo aplinkybės.

32. Teismas nurodė, kad panaikinus skundžiamus sprendimus nekyla abejonių, jog Kauno TI atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė procedūriniais pažeidimais, tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo individualios situacijos, sprendžiant jo 2021 m. vasario 24 d. prašymą dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo su žmona, taip pat byloje nustatyti ir Kalėjimų departamento neteisėti veiksmai, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Nors pagal Rekomendacijų 15 punktą pareiškėjas turėjo teisę vietoje vieno ilgalaikio pasimatymo gauti tris trumpalaikius pasimatymus arba penkis vaizdo ar telefoninius skambučius, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus pareiškėjo ilgą buvimo laiką Kauno TI ir jo santykius su sutuoktine, teismas konstatuoja, kad Kauno TI neišnagrinėdama individualios situacijos ir neįvertinusi minėtų aplinkybių, atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Neteisėti veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų.

33. Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą nurodė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog vienkartinis ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine nesuteikimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Iš Suimtojo pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelės duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas su artimaisiais (sutuoktine, vaikais, mama) turėjo galimybę bendrauti per trumpuosius pasimatymus ir minėta priemone aktyviai naudojosi ir naudojasi. Byloje nėra jokių duomenų, jog dėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo būtų pablogėję ar nutrūkę pareiškėjo santykiai su žmona. Priešingai, minėtos apskaitos kortelės duomenys ir patikslintame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo ryšiai su šeima yra glaudūs, nenutrūkę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų turėjęs pretenzijų dėl telefoninių skambučių ribojimo. Kauno TI pateiktas į bylą raštas patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigai kitų prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo neteikė.

34. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad kaip patvirtino pareiškėjas patikslintame skunde, bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus su žmona buvo atkurta, ilgalaikiai pasimatymai pareiškėjui suteikiami. Teismas pažymėjo, kad nors ir panaikino pareiškėjo ginčijamus raštus, tačiau vertindamas dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikoje buvusią ekstremalią situaciją.

35. Byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, taip pat įrodymų, kad Kauno TI sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei tai, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi kitomis BVK įtvirtintomis nuteistųjų ryšių su šeima ir socialinių ryšių palaikymo formomis, sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

36. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintu skundu atsisakė nuo reikalavimo įpareigoti Kauno TI suteikti pareiškėjui G. B. ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine G. B. ir prašė šioje dalyje administracinę bylą nutraukti.

37. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo atsisakymą nuo skundo dalies priėmė ir administracinės bylos dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė (ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis, 103 straipsnio 4 punktas). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

III. 38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra atmestas ir šioje dalyje tenkinti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą priteisti iš atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

39. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Kauno TI sąlygas bei panaikinti skundžiami individualaus pobūdžio administraciniai aktai, yra teisinga, pagrįsta, priimta tinkamai taikant tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės normas. Šioje dalyje pareiškėjas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neskundžia, ši sprendimo dalis turi būti palikta galioti. Taip pat pareiškėjas sutinka ir su ta sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nutraukti administracinės bylos dalį, tačiau tai nereiškia, kad atsakovo elgsena, kuria jau po skundo teismui padavimo buvo vėl atnaujintas ilgalaikių pasimatymų suteikimas, atleidžia atsakovą nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.

40. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje atmestas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nėra teisingas, todėl su ja nesutinka.

41. Tiek pagal CK 1.138 straipsnį, tiek ir pagal bendruosius proceso pradmenis ieškovas civilinėse bylose, taip pat ir pareiškėjas administracinėje byloje yra laisvas pasirinkti tokį savo teisių gynimo būdą, kokį numato įstatymas, t. y. pasirinkti vieną ar keletą iš įmanomų įstatymo leidžiamų būdų ar alternatyvų, kokiais jo nuomone, tinkamiausiais būdais jo pažeista teisė turėtų būti ginama. Pareiškėjo pasirinktas būdas prašyti priteisti jam neturtinę žalą pinigais yra leistinas ir įstatymų leidėjo numatytas pažeistos teisės gynimo būdas Pirmosios instancijos teismo pasirinkta pozicija, esą, neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, yra kritikuotina, kadangi nėra jokių faktinių ir teisinių pagrindų leisti atsakovui išvengti neturtinės žalos atlyginimo, o teismui parinkti kitokį pažeistų teisių gynimo būdą, nei pasirinko pareiškėjas.

42. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra universalus gynybos būdas, nes, jei įstatyme nenustatyta konkretaus civilinių teisių gynimo būdo, šis gynybos būdas gali būti taikomas kumuliatyviai, alternatyviai su kitais galimais gynybos būdais, arba išimtinai. Pareiškėjui atsisakius reikalavimo įpareigoti Kauno TI suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine ir pirmosios instancijos teismui šią bylos dalį nutraukus, atsakovo pareiga atlyginti neturtinę žalą neišnyko, todėl šiuo aspektu netinkamas yra skundžiamos sprendimo dalies motyvas, jog atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip pats pareiškėjas patikslintame skunde patvirtino, jog bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėjo teisė į ilgalaikius pasimatymus su žmona buvo atkurta, ilgalaikiai pasimatymai pareiškėjui suteikiami. Pareiškėjas, elgdamasis procesiškai sąžiningai, atitinkamai tikslino skundą, atsisakė vieno iš reikalavimų ir atitinkamai sumažino prašomos atlyginti neturtinės žalos dydį, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepriteisė neturtinės žalos.

43. Pareiškėjas teigia, kad jo teisė į ilgalaikius pasimatymus patenka į pripažįstamų ir ginamų teismų praktikoje socialinių vertybių apimtį. Ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine nebuvimas reiškia diskriminaciją ir neabejotinai daro žalą abiejų sutuoktinių fizinei ir psichinei sveikatai bei galėjo sukelti neatitaisomą žalą jų šeimai. Ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine draudimas, dėl kurio skundėsi pareiškėjas, patenka į Konvencijos 8 straipsnio taikymo sritį. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimą (Konvencijos 8 str.) ribojimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad kiti bendravimo būdai (telefoniniai skambučiai, laiškai, perduodami siuntiniai ar smulkieji paketai ar pan.) gali kompensuoti tuos praradimus, kurie atsiranda dėl ne bet kokio, o neteisėto ilgalaikių pasimatymų draudimo. Tuo būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje ne kartą yra pažymėta, kad teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis. Paties pareiškėjo paaiškinimai yra tinkamas ir leistinas įrodymas, pagrindžiantis patirtos neturtinės žalos faktą ir apimtį.

44. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės, reglamentuojančios valstybės civilinę atsakomybę, principus ir normas (CK 6.271 str.), todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra keistinas, o pareiškėjo reikalavimas atlyginti 9 000 Eur neturtinės žalos tenkintinas.

45. Atsakovai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

46. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teismas turi teisę išspręsti ginčą kitu įstatymo numatytu būdu. CK 1.138 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais, t. y. ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimu. Teisės pažeidimo pripažinimas, kaip neturtinės žalos atlyginimo būdas, įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei EŽTT praktikoje. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas ir ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis EŽTT praktika, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog vienkartinis ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine nesuteikimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.

47. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis pasimatymas suteikiamas tik suimtajam pateikus prašymą ir nesant kitų kliūčių. Pareiškėjas raštu į Kauno TI dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo, kai jam jis nebuvo suteiktas, kreipėsi tik 2021 m. vasario 4 d., todėl akivaizdu, kad vieno ilgalaikio pasimatymo nesuteikimas negalėjo pareiškėjui sukelti didelių išgyvenimų ir neigiamų pasekmių.

48. Pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos palaikyti socialinius ryšius ir jis jomis naudojosi. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esanti Suimtojo pasimatymų, gautų pašto, perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų apskaitos kortelė. Pasimatymai ir bendravimas laiškais, telefonu, vaizdo skambučiais nebuvo uždraustas, ir net gi priešingai – vietoj vieno ilgalaikio pasimatymo suteikti papildomi 3 trys trumpalaikiai pasimatymai arba penki vaizdo / telefoniniai skambučiai. Į minėtas aplinkybes atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas. Nepaisant to, pareiškėjas skunde teigia, jog, neva pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad kiti bendravimo būdai gali kompensuoti tuos praradimus, kurie atsiranda dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo, tačiau tokio savo teiginio pareiškėjas apeliaciniame skunde plačiau neargumentavo ir neįrodinėjo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai.

49. Atsakovai pažymi, kad teismas, vertindamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atsižvelgė ir į Lietuvos Respublikoje buvusią ekstremalią situaciją. Teismas pripažino, kad teisinis pagrindas riboti ilgalaikius pasimatymus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims – buvo, o Kauno TI ir Departamento raštus panaikino tik dėl formalių (procedūrinių) trūkumų. Nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Kauno TI 2021 m. vasario 12 d. atsakymas Nr. 49-75 pareiškėjui neteisėtas, nes buvo pažeistos formalios administracinės procedūros, tačiau Kauno TI dėl šios sprendimo dalies taip pat pateikė apeliacinį skundą. Kauno TI nuomone, įvertinus teisinį reglamentavimą ir individualias bylos aplinkybes, atsakymas pareiškėjui buvo parengtas nepažeidžiant esminių jo priėmimo procedūrų, priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas, o teisės aktų nuostatos buvo taikytos tinkamai. Neginčytina, kad ilgalaikių pasimatymų ribojimai buvo proporcingi tikslui užkirsti kelią koronaviruso plitimui ir apsaugoti žmonių sveikatai ir gyvybei, ypač laikant asmenis rėžiminėje zonoje (laisvės atėmimo įstaigoje). Pats laisvės atėmimo vietose galiojantis režimas ir jose laikomų asmenų statusas savaime daro įtaką jų teisėms ir laisvėms (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 9 str.), todėl tam tikri, griežtesni apribojimai nei laisvėje laikomų asmenų yra neišvengiami. Pareiškėjui buvo aiškiai išdėstyti pagrįsti, aiškūs ir pakankami motyvai dėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimo ir jokie teisės aktų reikalavimai jo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

50. Atsakovų vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo tenkinti jo skundą. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl kurių jo ginčijama teismo sprendimo dalis turėtų būti pakeista.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su jo nesutinka ir prašo jį atmesti.

52. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tai, kad skundžiama teismo sprendimo dalis netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo ją panaikinti.

53. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog vienkartinis ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine nesuteikimas pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Teismas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 146 ir 147 straipsniuose įtvirtintų sprendimo ar jo dalies panaikinimo ir negaliojimo pagrindų, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

54. Atsakovai apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai.

55. Atsakovas teigia, kad sprendimo dalies, kuria nuspręsta nutraukti bylą, neginčija, tačiau nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta panaikinti Kauno TI ir Kalėjimų departamento raštus bei pripažinti, jog buvimo Kauno TI metu buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas.

56. Teismas padarytų išvadų logiškai neargumentavo ir nemotyvavo, tendencingai ir paviršutiniškai analizavo bylos duomenis, pažeidė proceso ir materialiosios teisės normas. Teismas nenurodė, kurio konkretaus reikalavimo, įtvirtinto VAĮ 10 straipsnyje, Kauno TI ir Departamentas nesilaikė, t. y. nenurodė konkrečios nuostatos pažeidimo. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados, Kauno TI vertinimu, nėra pagrįstos ir argumentuotos.

57. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi iš pirmosios instancijos teismo motyvų manytina, kad Kauno TI ir Departamentas (galbūt) pažeidė VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punktą, kuriame nurodyta, jog administraciniame sprendime turi būti nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Nepaisant to, vėliau ginčijamame sprendime šiuos savo argumentus pirmosios instancijos teismas paneigė, nurodydamas, jog skundžiami sprendimai buvo pagrįsti nacionaliniu teisiniu reglamentavimu. Tai reiškia, jog teismas nors ir pripažino, kad buvo teisinis pagrindas riboti pareiškėjo ilgalaikius pasimatymus ir pareiškėjas neturėjo teisės jo gauti, tačiau Kauno TI ir Departamentas turėjo nagrinėti pareiškėjo socialinius ryšius, buvimo įstaigoje laiką, nors jie ne tik kad nesusiję su pateiktu prašymu, tačiau ir negalėtų turėti įtakos priimtam sprendimui. Atsakovo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimas neatitinka teisinio reglamentavimo ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų efektyvumo, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, proporcingumo principų.

58. Atkreipia dėmesį, kad bendro pobūdžio argumentai, kaip juos įvardino pirmosios instancijos teismas, nurodyti Kauno TI ir Kalėjimų Departamento raštuose, iš esmės yra susiję su paties prašymo abstraktumu, jo bendro pobūdžio turiniu – suteikti ilgalaikį pasimatymą bei su visoje šalyje galiojusiu teisiniu reglamentavimu. Ilgalaikių pasimatymų draudimas ginčui aktualiu metu buvo nustatytas visoje Lietuvos Respublikoje ir galiojo visiems šalies laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims be jokių išimčių. Taigi nesuprantama kuo vadovaujantis sprendime teigiama, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta neobjektyviai. Kauno TI ir Departamentas nepažeidė pareiškėjo teisių, vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir jo nediskriminavo, prašymą išnagrinėjo teisės aktų nustatyta tvarka ir nepažeidžiant VAĮ 10 straipsnio nuostatų. Pareiškėjui aiškiai ir detaliai buvo nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu visose laisvės atėmimo įstaigose yra uždrausti suimtųjų ir nuteistųjų ilgalaikiai pasimatymai, nurodytas ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo teisinis pagrindas, ir svarbiausia – buvo atsakyta į esminį jo prašymą – nurodytos ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo aplinkybės. Kauno TI direktorius negalėjo suteikti pareiškėjui ilgalaikio pasimatymo, kadangi galiojantys teisės aktai tai draudė.

59. Teismas nepagrindė aplinkybių, dėl kurių Kauno TI ir Departamentas pareiškėjo prašymą vertino ne objektyviai ar net šališkai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas draudė bet kokius ilgalaikius pasimatymus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ir Kauno TI atsakyme tai pažymėta, nurodyti minėtus draudimus nustatę teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog Kauno TI ir Departamento raštai nėra objektyvūs. Ginčijami raštai yra aiškūs, juose nurodyti motyvai ir teisinis pagrindas visiškai pakankami. Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo suėmimo laiku, socialiniais ryšiais, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos ir negalėjo daryti įtakos priimtam sprendimui.

60. Atsakovų vertinimu, Kauno TI ir Departamento raštai atitinka visus VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, o konkrečios pažeidimo nuostatos neįvardino ir pirmosios instancijos teismas. Nepaisant to, jei ir būtų nustatyti kokie nors procedūriniai pažeidimai, jie galėtų būti tik nežymūs ir negalėję turėti jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui.

61. Pažymi, kad socialinius ryšius su artimaisiais pareiškėjas turėjo galimybę palaikyti gaudamas daugiau trumpalaikių pasimatymų, vaizdo ar telefoninių skambučių, todėl ilgalaikio pasimatymo nesuteikimas negalėjo sukelti jam nepatogumų ir išgyvenimų. Įvertinus teisinį reglamentavimą ir individualias bylos aplinkybes, raštai pareiškėjui buvo priimti nepažeidžiant esminių jų priėmimo procedūrų, priimti teisėti ir pagrįsti sprendimai, o teisės aktų nuostatos buvo taikytos tinkamai. Kauno TI ir Departamento atsakymuose pareiškėjui motyvų išdėstymas yra aiškus, adekvatus, pagrįstas ir pakankamas, o jų priėmimo procedūros taip pat nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į VAĮ nuostatas, teismų praktiką ir reikšmingas aplinkybes.

62. Trečiasis suinteresuotas asmuo prisidėjime prie atsakovų apeliacinio skundo nurodo, kad palaiko atsakovų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

63. Trečiasis suinteresuotas asmuo, prisidėdamas prie atsakovų apeliacinio skundo, pažymi, kad pagal nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojusią BVK 119 straipsnio 2 dalies redakciją, Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremalią situaciją dėl pandemijos, Departamentui buvo suteikta teisė ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti nuteistųjų teises Vyriausybės nutarimų pagrindu, siekiant teisėto tikslo – apsaugoti nuteistųjų sveikatą. Ilgalaikių pasimatymų draudimas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apribotas visoje Lietuvoje visiems laisvės atėmimo vietose esantiems asmenims be jokių išimčių, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai pažymėjo, kad tiek Kauno TI, tiek Departamento pareiškėjui parengtuose atsakymuose faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo konkrečios situacijos iš esmės neišnagrinėtos, sprendimų motyvai orientuoti į bendrą situaciją šalyje, užsienyje, neanalizuota pareiškėjo socialinių ryšių svarba, todėl teismo vertinimu, skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, tai sudaro pagrindą juos panaikinti.

64. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

65. Pareiškėjas nurodo, kad palaiko savo pateiktą apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti, o atsakovų apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

66. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad nepaisant to, jei ir būtų nustatyti kokie nors procedūriniai pažeidimai, jie galėtų būti tik nežymūs ir negalėję turėti jokios įtakos priimto sprendimo teisėtumui. Atsakovas be jokio pagrindo palankiai jam ir siaurinamai bando aiškinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kuriame aptarta tiek EŽTT, tiek ir nacionalinių teismų praktika. Siaurinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinę reikšmę, bandant aiškinti, esą, teismo sprendimas tebuvo paremtas procedūriniais pažeidimais, yra visiškai nepagrįsta ir tokie apeliacinio skundo argumentai turėtų būti atmesti. Pažymi, kad Konvencijoje garantuota (ne mažiau, o netgi labiau, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuota) teisė, esant neišvengiamam būtinumui, gali būti ribojama ne bet kaip, o tik įstatymu, kaip bendrojo (ne individualaus) imperatyvaus teisinio reguliavimo aktu, ir toks reguliavimas negali būti deleguojamas žemesnio, juolab ne demokratiškai išrinkto ir ne atstovaujamojo lygmens administraciniam subjektui.

67. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais, kad nesuteikdamas pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų elgęsis teisėtai, nors kurį laiką karantino Lietuvos Respublikoje apskritai nebuvo, tačiau net ir karantiną atšaukus, ilgalaikiai pasimatymai vis tiek suteikti nebuvo. Tuo būdu visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas draudė bet kokius ilgalaikius pasimatymus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims ir Kauno TI atsakyme tai pažymėta pareiškėjui, bei nurodyti minėtus draudimus nustatę teisės aktai. Kauno TI nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog Kauno TI ir Departamento raštai nėra objektyvūs. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime bei pareiškėjo apeliaciniame skunde detaliai nurodoma, jog imperatyvaus draudimo suteikti ilgalaikius pasimatymus (bent jau laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo) nebuvo. Net ir laikotarpiu, kai draudimas užtikrinti ilgalaikius pasimatymus buvo, šio laikotarpio dalį jis buvo ne imperatyvaus, o rekomendacinio pobūdžio. Toks draudimas yra visiškai neproporcingas, vertinant, kad visu laikotarpiu, kurį pareiškėjui nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, suimtieji (ir teisiamieji, nuteistieji) buvo nuolat etapuojami (konvojuojami) į teismų procesus tiesioginiuose posėdžiuose baudžiamosiose bylose, be to, suimtieji iš kitų suėmimą vykdančių įstaigų buvo laikinai patalpinami Kauno TI ir etapuojami (konvojuojami) į kitus (ne Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ar Kauno apygardos) teismus, todėl tiesioginių kontaktų buvo begalės. Be to, visą laiką vykdavo procesiniai veiksmai (apklausos, kiti procesiniai veiksmai) ikiteisminiuose tyrimuose, ir šiuose veiksmuose, atliekamuose atsakovo patalpose su suimtaisiais, dalyvaudavo ikiteisminio tyrimo pareigūnai, advokatai, prokurorai. Esant tokiai situacijai teigti, jog ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas buvo būtinas ar neišvengiamas, o atsakovas elgėsi teisėtai, nėra jokio pagrindo.

68. Pareiškėjas teigia, kad negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais motyvai, esą, atsakovas, neleisdamas pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų, elgėsi teisėtai, nes Kauno TI direktorius 2020 m. vasario 13 d. priėmė įsakymą Nr. 1-48, kurį pagrindė Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. A-510 „Dėl gripo epidemijos paskelbimo“. Gripo epidemija (kurią patvirtinančių duomenų visiškai nėra) niekaip negali būti pripažinta pakankamu (ir net daliniu) pagrindu riboti vieną iš Konvencijoje garantuotų ir itin ilgą laiką suimtam asmeniui aktualių teisių. Suprantama, itin svarbu ir tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo suimtas itin ilgą laiką, kas išskyrė jį iš kitų suimtų asmenų.

69. Pareiškėjas pažymi, kad labai aiškiai nukrypimas nuo privalomumo išnagrinėti individualią pareiškėjo situaciją matyti iš to, kad Departamento Saugumo valdymo skyriaus viršininko 2021 m. kovo 24 d. rašte Nr. 2S-1210 „Dėl informacijos pateikimo“ ne tik neskirta dėmesio pareiškėjo individualiai situacijai, bet ir pasiremta kažkodėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus motyvais. Be kita ko, Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad atsiliepiama ne į pareiškėjo, o į M. Š. apeliacinį skundą. Tai rodo, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo suvienodina visus suimtus ar laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis, neskirdamas nei konkrečių suėmimą vykdančių įstaigų, nei netgi jose laikomų suimtųjų ir parodo apeliacinio skundo ir prisidėjimo motyvų nepagrįstumą.

70. Apeliacinio skundo argumentai, esą, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurio konkretaus reikalavimo, įtvirtinto VAĮ 10 straipsnyje, Kauno TI ir Departamentas nesilaikė, t. y. nenurodė konkrečios nuostatos pažeidimo, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 71. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno TI 2021 m. vasario 12 d. rašto Nr. 49-75 „Dėl pasimatymų suteikimo“ ir Departamento 2021 m. kovo 24 d. rašto Nr. 2S-1210 „Dėl informacijos pateikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos dėl Kauno TI neteisėtų veiksmų pareiškėjui nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų su sutuoktine, atlyginimo.

72. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo patikslintame prašyme nurodytus argumentus, bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Kauno TI suteikti pareiškėjui ilgalaikius pasimatymus su sutuoktine G. B., pareiškėjui atsisakius šio skundo reikalavimo, nutraukė. Konstatavęs, kad nors skundžiamuose sprendimuose ir išdėstytas teisinis pagrindas, tačiau faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo konkrečios situacijos iš esmės neišnagrinėtos, sprendimų motyvai orientuoti į bendrą situaciją šalyje, užsienyje, neanalizuota pareiškėjo socialinių ryšių svarba, todėl skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, dėl to juos panaikino. Teismas vertino, kad Kauno TI atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė procedūriniais pažeidimais, tinkamai neišnagrinėjus pareiškėjo individualios situacijos, sprendžiant jo 2021 m. vasario 24 d. prašymą dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo su žmona, taip pat nustatė Departamento neteisėtus veiksmus, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjus pareiškėjo skundą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

73. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai jam nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, todėl su šia sprendimo dalimi nesutinka, kitų sprendimo dalių neginčija.

74. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino pareiškėjo skundžiamus raštus, kadangi jie atitinka VAĮ administraciniams aktams keliamus reikalavimus, yra pagrįsti ir argumentuoti, atitinkamai nepagrįstai sprendė, jog Kauno TI atliko neteisėtus veiksmus bei pripažino, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista.

75. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

76. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

77. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu 2021 m. vasario 4 d. kreipėsi į Kauno TI direktorių prašydamas suteikti jam ilgalaikį pasimatymą su žmona G. B. ir trumpalaikį kontaktinį pasimatymą su vaikais.

78. Atsakovas Kauno TI 2021 m. vasario 12 d. rašte Nr. 49-75 „Dėl pasimatymų suteikimo“ informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbė karantiną bei 2.2.12 papunkčiu apribojo trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų pataisos įstaigose ir tardymo izoliatoriuose organizavimą ir vykdymą, todėl suteikti trumpalaikį ir ilgalaikį pasimatymą nėra galimybės. Nurodė, kad trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų ribojimas pradėtas vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl COVID-19 ligos plitimo grėsmės. Atsižvelgiant į tai, Kalėjimų departamentas 2020 m. vasario 28 d.

įsakymu Nr. V-57 „Dėl koronaviruso (COVID-19) karantino paskelbimo“ 2.5 papunkčiu iki ekstremalios situacijos Lietuvos Respublikoje atšaukimo, apribojo asmenų, laikomų įkalinimo įstaigose, ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2020 m. birželio 17 d. trumpalaikiai pasimatymai be kontakto buvo suteikiami, ilgalaikiai pasimatymai nebuvo suteikiami vadovaujantis Rekomendacijų Kalėjimų departamentui ir jam pavaldžioms įstaigoms užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2020 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. V-167 (toliau – ir Rekomendacijos) 15 punktu iki atskiro Kalėjimų departamento direktoriaus nurodymo laisvės atėmimo vietų įstaigose neorganizuoti nuteistųjų ir suimtųjų ilgalaikių pasimatymų. Nuo 2020 m. liepos 31 d. ilgalaikių pasimatymų organizavimas apribotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. 837 4.3 papunkčiu. Taip pat atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad socialiniams ryšiams palaikyti pagal Rekomendacijų 15 punktą nuteistajam ir suimtajam pageidavus, vietoje vieno ilgalaikio pasimatymo buvo sudaryta galimybė gauti tris trumpalaikius pasimatymus arba penkis vaizdo ar telefoninius skambučius.

Sustabdžius asmenų, atvykstančių į trumpalaikius pasimatymus su suimtaisiais ir nuteistaisiais, patekimą į įstaigą, pagal Rekomendacijų 16 punktą nuteistajam ar suimtajam pageidavus, vietoje vieno trumpalaikio pasimatymo sudaryta galimybė gauti iki trijų vaizdo ar telefoninių skambučių. Atsakovas Rašte konstatavo, kad pasimatymai su artimaisiais neorganizuojami vadovaujantis teisės aktų nustatytais reikalavimais, siekiant sustabdyti COVID-19 ligos plitimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo teisė bendrauti su artimaisiais, palaikyti socialinius ryšius užtikrinama suteikiant papildomus vaizdo ir telefoninius skambučius.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. vasario 10 d. posėdyje patvirtino Laipsniško taikomų karantino režimo ribojimų keitimo planą (toliau – ir Planas), priemones taikant atitinkamai pagal visos Lietuvos arba atskiros savivaldybės sergamumo ir teigiamų tyrimų dalies rodiklius. Pagal šį Planą numatyta, kad esant 150-200 susirgimų COVID-19 atvejų 100 tūkstančių gyventojų įkalinimo įstaigose bus leidžiami trumpalaikiai pasimatymai, užtikrinant Operacijų centro vadovo sprendimo reikalavimus, testavimą, esant 50-100 susirgimų – ilgalaikiai pasimatymai.

79. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Kauno TI Raštu, su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris 2021 m. kovo 24 d. raštu pareiškėjo skundo netenkino ir paliko galioti Kauno TI Raštą. Departamentas nurodė teisinį reguliavimą, nustatantį ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų ribojimą esant paskelbtam karantinui dėl COVID-19 ligos. Informavo, kad kol nebus priimta šiuo metu galiojančių ir įvairius ribojimus ekstremalios situacijos metu nustatančių teisės aktų pakeitimų, išimčių nebus. Visi asmenys lygūs prieš įstatymą ir visiems taikomos vienodos apribojimų sąlygos. Apie pasikeitusią situaciją dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo bus paskelbta žiniasklaidoje, pataisos įstaigose ir Departamento interneto svetainėje bei apie tai informuos įstaigos administracija. Departamentas pritarė Kauno TI (rašte nurodyta ŠTI laikytina rašymo apsirikimu) rašte nurodytiems motyvams ir, kadangi šalyje neatšaukta ekstremalioji situacija, ilgalaikiai pasimatymai yra teisėtai ir pagrįstai apriboti. Raštas atitinka VAĮ 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

80. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Kauno TI Raštas bei Departamento raštas, nors juose ir išdėstytas teisinis pagrindas, tačiau faktinės aplinkybės dėl pareiškėjo konkrečios situacijos iš esmės neišnagrinėtos, sprendimų motyvai orientuoti į bendrą situaciją šalyje, užsienyje, neanalizuota pareiškėjo socialinių ryšių svarba, todėl jie neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, tai sudaro pagrindą juos panaikinti.

81. Teisėjų kolegija pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad VAĮ 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Todėl taikant VAĮ 10 straipsnio 1 dalį vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, kt.).

82. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, atsižvelgdama į ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šiuo konkrečiu atveju nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

83. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad ginčijami Kauno TI Raštas ir Departamento raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, tačiau įvertinus ginčijamų raštų turinį akivaizdu, jog nors juose ir neišdėstytas pareiškėjo individualios situacijos vertinimas, tačiau jie iš esmės yra teisingi, pagrįsti tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, dėl ekstremalios situacijos šalyje ribojusiomis galimybę suimtiesiems ir nuteistiesiems gauti ilgalaikius pasimatymus su šeima. Pažymėtina, kad ginčijamuose raštuose teisinis pagrindas ir objektyvios aplinkybės dėl bendros situacijos šalyje ir su tuo susijusių ribojimų yra detaliai išdėstytos, todėl pareiškėjo subjektinė teisė žinoti bei suprasti ginčijamų sprendimų esmę bei turinį nebuvo suvaržyta. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme suteikti ilgalaikį ir trumpalaikį pasimatymus iš esmės jokių išskirtinių ir individualių aplinkybių, kurias Kauno TI turėjo įvertinti, nenurodė. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundžiami Kauno TI Raštas ir Departamento raštas neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai juos panaikino.

84. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog ne bet kokie trūkumai laikomi esminiais, o tik tie, kurie, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, sukliudė atitinkamo individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

85. Konvencijos 8 straipsnis nustato, jog kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas (1 d.), o valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti (2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad dėl laisvės atėmimo asmeniui neatimamos jo ar jos Konvencijos garantuojamos teisės, įskaitant teisę į šeimos gyvenimo gerbimą (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimo byloje P. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 26761/95), 32 ir 35 p.), todėl bet koks šių teisių apribojimas turi būti pateisinamas kiekvienu konkrečiu atveju (žr. minėto sprendimo byloje D. prieš Jungtinę Karalystę [GC] 68 p.) (116–117 p.).

86. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytiems draudimams buvo taikomos alternatyvos, t. y. vietoj ilgalaikių pasimatymų, kurie buvo uždrausti, nuteistasis ar suimtasis galėjo pasirinkti trumpalaikius pasimatymus arba vaizdo ir telefoninius skambučius. Buvo numatytos garantijos, užtikrinant teisę į tam tikrą pasimatymo trukmę.

87. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų dėl Konvencijos 8 straipsnio pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti asmens šeimos bei privataus gyvenimo pažeidimo, kadangi tam tikras privataus gyvenimo suvaržymas yra galimas, kai tai būtina demokratinėje visuomenėje siekiant teisėtų tikslų ir atliekama vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. BVK 119 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremalią situaciją dėl pandemijos, Kalėjimų departamentui buvo suteikta teisė ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti nuteistųjų teises Vyriausybės nutarimų pagrindu, siekiant teisėto tikslo – apsaugoti nuteistųjų sveikatą. Be to, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė bendrauti su šeima nuotolinio ryšio priemonėmis arba gauti trumpalaikius pasimatymus (kai jie buvo leidžiami pagal šalyje galiojančius teisės aktus).

88. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant Lietuvos Respublikoje neatšauktai ekstremaliai situacijai, ilgalaikiai pasimatymai buvo teisėtai ir pagrįstai ribojami, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Kauno TI veiksmus vertino kaip neteisėtus.

89. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, kt.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

90. Nagrinėjamu atveju nenustačius vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų – viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Atsižvelgiant į tai, nenustačius Kauno TI neteisėtų veiksmų, negali būti tenkinamas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai nėra pagrindo pasisakyti ir dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu ir dydžiu.

91. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir atsakovas apeliaciniuose skunduose neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria administracinės bylos dalis nutraukta pareiškėjui atsisakius skundo reikalavimo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.

92. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiti pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodyti argumentai, konstatavus, kad Kauno TI Raštas ir Departamento raštas yra teisėti ir pagrįsti, nenustačius Kauno TI neteisėtų veiksmų, yra teisiškai nereikšmingi ir nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, taip pat nekeičia jų teisinio vertinimo.

93. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, dėl to atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje pareiškėjo skundas tenkintas, naikinama, ir pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. (G. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovų Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) prisidėjimą prie apeliacinio skundo tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas, panaikinti, ir pareiškėjo skundą atmesti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė