6fc04f17-e433-4311-9be6-ee7134e4ec0d · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Byla Nr. PK-66-1021/2017Teisminio proceso Nr. 1-53-3-00001-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.11.1; 2.11.6; 2.11.7.2. (S) VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. vasario 6 d.Vilkaviškis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis susipažinęs su nukentėjusiojo A. Č. privataus kaltinimo pareiškimu, n u s t a t ė : Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas A. Č. pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo jis prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R.

Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 148 str.,PareiÅ¡kime A. Č. nurodo, kad šiuo metu yra kalinamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Kaltinamasis R. Z. jam daro neteisėtÄ kriminalinį poveikį, siekdamas kiek tik sugeba apsunkinti dirbtinai jo kalinimo sÄ lygas kaltinamojo administruojamoje įstaigoje, siekdamas priversti jį pakeisti teismui duotus parodymus. Kaltinamasis eidamas laikinai (duomenys neskelbtini) PN direktoriaus pareigas, elgdamasis žinomai neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnyba, priima trečiųjų asmenų jam duotus kriminalinius užsakymus maksimaliai jam apsunkinti ir komplikuoti jo kalinimo sÄ lygas.

Tuo tikslu kaltinamasis R. Z. gavęs trečiojo asmens užsakymÄ , apie tai neinformavęs savo vadovų, kaip to reikalauja iÅ¡ jo teisės aktai apie jam daromÄ kriminalinį poveikį jį terorizuoti ir daryti žalÄ , elgdamasis nesÄ Å¾iningai, bÅ«damas pats pažeidžiamas ir todėl valdomas trečiojo asmens, jam sistematiÅ¡kai ilgÄ laikÄ skiria pačias sunkiausias ir žiauriausias nuobaudas, kokias tik numato teisės aktai, ir visada tik už tai, kad jis ,,savo noru“ neinantis egzistuoti į kaltinamojo jam smurtu brukamÄ lagerio 1-Ä jį bÅ«rį, kuriame kolektyviai gyvena apie 100 kalinamųjų ir kurių elgesys yra kriminalizuotas.

Administruodamas lagerį - (duomenys neskelbtini) PN kaltinamasis gerai žino, kad tame bÅ«ryje visi ten kalinami asmenys yra veikiami kriminalinio pasaulio subkultÅ«ros, savų taisyklių, tradicijų, nuostatų, elgesio standartų, įpročių ir t.t. Ä® tokiÄ kraÅ¡tutinai kriminalizuotÄ ir smurtinę egzistavimo terpę kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais, taip pat smurtiniais, siekia jį perkelti vegetuoti. Savo paranojiÅ¡kais atkakliais veiksmais skirdamas nuobaudas jam, kuris jau tris metus kalinamas kameroje nesutinka ,,savo noru“ eiti į jam brukamÄ aplinkÄ vegetuoti ir kuri yra ypač jam pavojinga.

Kaltinamasis terorizuodamas nukentėjusįjį žiauriomis ir nežmoniÅ¡komis, dirbtinai pritrauktomis nuobaudomis, teisina savo nederamus ir sadistinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį teiginiu, kad esÄ jis privalo vykdyti jo įsakymÄ . Kaltinamasis bÅ«damas užangažuotas susidoroti fiziÅ¡kai su nukentėjusiuoju, neteisėtai vykdydamas trečio asmens kriminalinį užsakymÄ , pažeisdamas įstaigos sistemos statuto nuostatas, savo duotÄ priesaikÄ , gerai žino, kad nukentėjusysis jo administruojamoje įstaigoje yra patyręs daugybę kartų smurtinius iÅ¡puolius iÅ¡ jam nepažįstamų asmenų ir visada vieÅ¡ose vietose, kas yra oficialiai užfiksuota dokumentuose.

Visa tai akivaizdžiai ignoruodamas ir nepaisydamas to pasekmių, smurtu stumia į kriminologinę terpę gyventi, gerai žinodamas tų veiksmų pasekmes. Tai kaltinamasis daro per nesibaigiančias smurtines nuobaudas jį terorizuodamas ir kartu piktnaudžiaudamas savo tarnyba. Kaltinamasis nukentėjusiajam esant iÅ¡vykus į Kauno TI dalyvauti teismo posėdyje, gavo neteisėtÄ kriminalinį užsakymÄ 2016-12-10-16 dienomis skubiai komplikuoti ir apsunkinti nukentėjusiojo egzistavimo lageryje sÄ lygas, jį terorizuoti įvairiomis nuobaudomis ir žiauriu elgesiu, tikslu priversti jį teisme pakeisti duotus parodymus, priversti nevykdyti teismo nutarties reikalavimų dalyvauti teismo posėdžiuose, kartu su pastangomis jį įstumti į kriminalinių delikvalentinių asmenų terpę, kad bÅ«tų galima narkomano ir psichiÅ¡kai nestabilaus asmens rankomis susidoroti.

GautÄ korupcinį trečio asmens užsakymÄ kaltinamasis pradėjo vykdyti 2016-12-16 tik grįžus nukentėjusiajam iÅ¡ Kauno TI ir tÄ pačiÄ dienÄ jam nutarimu paskyręs pačiÄ sunkiausiÄ ir žiauriausiÄ Â nuobaudÄ -12 parų uždaryti nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis į nežmoniÅ¡kai ankÅ¡tÄ bausmių kamerÄ , kuri neatitinka Lietuvos higienos normų ir kitų teisės aktų. Po to sekė dar 15 parų laikyti nukentėjusįjį Å¡uniÅ¡komis sÄ lygomis, o po to dar 15 parų, ir t.t. naudojant fizinę ir psichinę prievartÄ , siekiant smurtu ir drakoniÅ¡komis bausmėmis neteisėtai nukentėjusįjį priversti pakeisti duotus teisme parodymus, priversti atlikti neteisėtus veiksmus ir susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo elgiantis pagal kaltinamojo įnorius ir siekius.

Minėti konkretÅ«s kaltinamojo veiksmai akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijos 21 str.3 d. garantuotas ir saugomas teises ir laisves, draudžiančias žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Kaltinamasis, elgdamasis neteisėtai iÅ¡ savo asmeninių paskatų, vykdydamas jo gautÄ užsakymÄ terorizuoti nukentėjusįjį ir smurtu priversti jį atsisakyti savo jam garantuojamos Konstitucijos garantų ir saugomų teisių, esminiai pažeidė LR Konstitucijos saugomÄ nukentėjusiojo teisę įtvirtintÄ 30 str. dėl savo teisių ir laisvės pažeidimų turėti teisę kreiptis į teismÄ .

Savo neteisėtais terorizavimo veiksmais prieÅ¡ jį jam realizuojant savo Konstitucines ir įstatymų garantuotas ir saugomas teises, kaltinamasis esminiai pažeidė nukentėjusiojo Konstitucijoje 33 str.2 d. įtvirtintÄ teisę kritikuoti įstaigų ir pareigÅ«nų darbÄ ir apskųsti jų sprendimus, draudimÄ persekioti asmenį už kritikÄ . Kaltinamojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį terorizuojant pačiomis sunkiausiomis, ir žiauriausiomis, nežmoniÅ¡kiausiomis nuobaudomis, žeminant jo orumÄ , žalojant jo sveikatÄ , siekimas priversti nukentėjusįjį pakeisti duotus parodymus teisme, daromos pastangos priversti nedalyvauti teismo posėdžiuose ir nevykdyti jam duotų teismo pavedimų, atisakymas kaltinamojo įvykdyti teismo sprendimo reikalavimus, visos Å¡ios kaltinamojo veikos akivaizdžiai patenka į BK 148 str. ir 228 str. dispozicijas.

Kaltinamasis R. Z. skiria pačias sunkiausias, nežmoniÅ¡kiausias ir žiauriausias bausmes nukentėjusiajam, žaloja jo sveikatÄ , žemina jo orumÄ ir jį terorizuoja, tai teisindamas tuo, kad nukentėjusysis jau tris metus gyvena lagerio kameroje ir ,,savo noru“ neina gyventi į aukščiau minėtÄ kriminalinę ir smurtaujančiÄ , narkotikus vartojančių asmenų terpę. Tačiau EŽT Konvencijos 3 str., EŽT teismo sprendimai analogiÅ¡kais atvejais, EŽT iÅ¡aiÅ¡kinimai, TPPT Pakto 7 d., Europos Konvencija prieÅ¡ kankinimus, nežmoniÅ¡kÄ , žiaurų, žeminantį elgesį ir baudimÄ , LR BVK 4 str., 70 str.1-6 dalys,112 str. 1,2 d., pataisos įstaigų taisyklių 65 p. užtikrina nukentėjusiajam teisę į izoliacijÄ kameroje nuo visų asmenų, praktikuojančių smurtÄ , narkotikų vartojimÄ , telefoninius sukčiavimus, reketÄ ir įstaigos režimo pažeidimus.

Taip pat Europos tarybos ministrų Komiteto patvirtintų Europos kalinimo taisyklių 18.4.18.5,18.6,18.7,18.9 p. nustato kalinių paskirstymo į gyvenamÄ sias patalpas tvarkÄ ir taisykles. Pastarosios įpareigoja kalinimo įstaigose laikyti kalinius kartu tik tada, kai jie patys pageidauja bÅ«ti patalpintais kartu su kitais kaliniais ir tik tada kai kaliniai sutaria. Ir visada kaliniai atskiriami, jeigu jie nesutaria, nesutinka bÅ«ti kartu. PrieÅ¡ paskirstant kalinius vienoje patalpose su kitais, jie turi galimybę pasirinkti.

Tokiu bÅ«du teisės aktai draudžia skirti bausmes tik už tai, kad kalinamas asmuo nenori kartu gyventi vienoje patalpoje ar bÅ«ti vienoje patalpoje su kitais kaliniais su kuriai nesutaria ar nesutinka bÅ«ti laikomi kartu. Toks kalinio sprendimas nėra ir negali bÅ«ti laikomas teisės aktų pažeidimu. Aukščiau paminėti kaltinamojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį, esminiai ir Å¡iurkščiai pažeidžiantys Å alies konstitucijos įteisintos ir garantuotos nukentėjusiojo teisės ir saugomus interesus, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį ir dvasinį didžiulį stresÄ , emocinę depresijÄ , žymų sveikatos pablogėjimÄ AKS ligos žymų paÅ«mėjimÄ , svorio didelį kritimÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , bendrÄ diskomfortÄ , neurologinės bÅ«klės ilgalaikį pablogėjimÄ , todėl iÅ¡ kaltinamojo priteistina neturtinė žala-35000 eurų.

Vadovaudamasis LR BPK 407 str., 408 str., BK 148 str., Konstitucijos 21 str.3 d., 30 str., 33 str.2 d., EŽT Konvencijos 3 str., TPPT pakto 7 str., EŽT teismo sprendimais analogiÅ¡kose bylose, Europos Konvencijos prie kankinimÄ , nežmoniÅ¡kÄ , žiaurų, žeminantį elgesį bei baudimÄ , Europos kalinimo taisyklių 18.4-18.7 p., 18.9 p., LR BVK 4 str., 70 str. 1,2,3,4,6 d., 112 str. 1,2 d., Pataisos įstaigų Vidaus taisyklių 65 straipsnį, teismo praÅ¡antis patraukti R. Z. baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka, pripažinti R.

Z. padariusiu nusikaltimÄ , numatytÄ BK 148 str. ir nubausti įstatymo nustatyta tvarka, priteisti iÅ¡ R. Z. 35000 eurų neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti. Teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ ar jo teisėto atstovo pareiÅ¡kimÄ , atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesÄ , jeigu skunde ar pareiÅ¡kime nurodyti faktai apie nusikalstamÄ veikÄ yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiÅ¡kios Å¡io Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. (BPK 4121 str.).Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 str. 2 d. numato, kad skunde turi bÅ«ti nurodytos nusikalstamos veikos, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės, liudytojų vardai ir pavardės ir gyvenamoji vieta.

Pažymėtina tai, kad privatus kaltintojas, formuluodamas kaltinimÄ turi aiÅ¡kiai apibrėžti kaltinimo ribas, nurodydamas Lietuvos Respublikos BPK 412 str. skundui keliamus reikalavimus. Kaltinimas turi bÅ«ti konkretus ir aiÅ¡kus, tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 str. nuostatomis privalo padaryti nukentėjusysis, kaltinimo esmė turi bÅ«ti aiÅ¡ki kaltinamajam, kad jis galėtų gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsnio 4 dalies (2001 m. rugsėjo 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 244 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d., 2003 m. rugsėjo 16 d. redakcijos), 407 straipsnio (2003 m. birželio 19 d. redakcija), 408 straipsnio 1 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 412 straipsnio 2 ir 3 dalių (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 413 straipsnio 5 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija), 414 straipsnio 2 dalies (2002 m. kovo 14 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiÅ¡kėjo - Å iaulių rajono apylinkės teismo praÅ¡ymų iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 410 straipsnis (2002 m. kovo 14 d. redakcija) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Žin., 2006, Nr. 7-254) konstatuota, kad privataus kaltinimo tvarka raÅ¡tu paduodamas skundas atlieka ir kaltinamojo akto funkcijÄ , todėl jam keltini didesni formalÅ«s reikalavimai nei kreipimuisi, pagal kurį dar bus atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Taigi privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta nusikalstama veika, kuria yra kaltinamas kiekvienas baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, nurodyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo padarymu kaltinamas asmuo turi žinoti, kuo jis yra kaltinamas, kuo grindžiamas kaltinimas ir, atitinkamai, turėti galimybę gintis nuo kaltinimų. Iš pareiškimo turinio matyti, kad privatus kaltintojas A. Č. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R.

Z., laikinai einantį (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 str.. Privatus kaltintojas kaltina nusikaltimo, numatyto BK 148 str.1 d. padarymu, kuri remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 407 str.1 d. priskiriamas prie privataus kaltinimo nusikalstamų veikų, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nėra atliekamas.             Privatus kaltintojas savo pareiÅ¡kime nurodo, kad kaltinamasis R. Z. daro jam neteisėtÄ kriminalinį poveikį, siekdamas priversti jį pakeisti teismui duotus parodymus, žinomai neteisėtai piktnaudžiaudamas tarnyba priima trečiųjų asmenų užsakymus, skiria nuobaudas, nes jis neina į kriminalinę aplinkÄ , reikalauja vykdyti jo įsakymÄ , pažeidžia įstaigos sistemos statuto nuostatas, jį terorizuoja, piktnaudžiaudamas savo tarnyba, terorizuoja įvairiomis nuobaudomis tikslu jį priversti pakeisti teisme duotus parodymus, priversti nevykdyti teismo nutarties reikalavimų dalyvauti teismo posėdžiuose, paskyrė žiauriausiÄ nuobaudÄ 12 parų, naudojant fizinę ir psichinę prievartÄ tikslu jį priversti pakeisti teisme duotus parodymus, savo neteisėtais terorizavimo veiksmais kaltinamasis pažeidė konstitucinę teisę kritikuoti įstaigų ir pareigÅ«nų darbÄ ir apskųsti jų sprendimus kaltinamojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį jį terorizuojant bausmėmis, žeminant jo orumÄ , žalojant jo sveikatÄ , siekimas priversti nukentėjusįjį pakeisti duotus parodymus teisme, daromos pastangos priversti nedalyvauti teismo posėdžiuose, nevykdyti teismo duotus parodymus, atsisakymas vykdyti teismo sprendimo reikalavimus, visos Å¡ios veikos patenka į BK 148 str. ir 228 str.. dispozicijas.

Kaltinamojo veiksmai jam padarė neturtinę žalÄ , kuriÄ jis vertinantis 35000 eurų.Pagal BK 148 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas reikalavo iÅ¡ žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymÄ panaudodamas psichinę prievartÄ nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems. Å io nusikaltimo objektu laikytina žmogaus valios laisvė. Reikalavimo, kaip veikos, požymis suprantamas kaip tam tikras poveikis kitam asmeniui, siekiant kad Å¡is pasielgtų prieÅ¡ savo valiÄ taip, kaip nori kaltininkas.

Taikant BK 148 straipsnio 1 dalį turi bÅ«ti nustatytas reikalavimo neteisėtumas, t. y. turi bÅ«ti konstatuota, kad reikalavimas nesusijęs su kaltininko ar kito asmens teisės įgyvendinimu. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, o tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas, reikalaudamas kitÄ Å¾mogų elgtis pagal jo nurodymus, suvokia savo reikalavimo ir grasinimo neteisėtumÄ , kad taip suvaržo kito asmens laisvę. BÅ«tini objektyvÅ«s Å¡io nusikaltimo požymiai yra reikalavimas elgtis taip, kaip nurodo kaltininkas ir to siekiama vartojant psichinę prievartÄ .

Psichinės prievartos vartojimas suprantamas kaip grasinimas reikalavimo nevykdymo atveju padaryti žalÄ nukentėjusiojo asmens ar jo artimųjų interesams. Taigi bÅ«tinasis Å¡io nusikaltimo požymis yra ryÅ¡ys tarp žmogaus veiksmų laisvės varžymo ir psichinės prievartos panaudojimo, nes vien žmogaus veiksmų laisvės varžymas, nenaudojant psichinės prievartos, nesudaro minėto nusikaltimo sudėties.BK 228 str. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilyginta asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

Å i nusikalstama veika nėra privataus kaltinimo veika, dėl jos turi bÅ«ti atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to kaltinamasis nurodo, kad kaltinamasis visus veiksmus atlieka vykdydamas trečiojo asmens nurodymus, bei siekdamas, kad jis atsisakytų, pakeistų duotus parodymus teisme. Už poveikį liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui numato baudžiamÄ ja atsakomybę BK 233 str.. Å i nusikalstama veika taip pat nėra privataus kaltinimo veika, dėl jos turi bÅ«ti atliekamas ikiteisminis tyrimas.              Nusikaltimo numatyto BK 148 str. objektas yra žmogaus laisvė, nusikaltimo, numatyto 228 str. objektas yra valstybės tarnyba ir vieÅ¡ieji interesai, nusikaltimo, numatyto BK 233 str. objektas yra teisingumas.

IÅ¡ privataus kaltinimo pareiÅ¡kimo matyti, kad privatus kaltintojas nurodo požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 148 str.1 d., 233 str.1 d., 228 str.1 d.. Å ios BK numatytos nusikalstamos veikos tarpusavyje konkuruoja, kas laikoma teisės normų konkurencija. BK 148 str.1 d. ir 233 str.1 d. konkuruoja tarpusavyje kaip bendra ir speciali norma, kadangi BK 148 str.1 d. numato baudžiamÄ ja atsakomybę už reikalavimÄ atlikti veiksmu ar kitaip elgtis pagal kaltinamojo nurodymÄ , o BK 233 str.1 d. numato atsakomybę už konkrečius veiksmus - už poveikį liudytojui, kaip ir nurodo privatus kaltintojas.

Esant bendro ir specialaus pobÅ«džio konkurencijai, taikoma speciali, Å¡iuo atveju BK 233 str.1 d..Privatus kaltintojas nurodo, kad kaltinamasis laikinai eina (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus pareigas, todėl jis yra valstybės tarnautojas, specialus nusikaltimo, numatyto BK 228 str., subjektas. Privatus kaltintojas kaltina kaltinamÄ jį padarius privataus kaltinimo nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 148 str., kurios objektyvioji pusė apima tik vienÄ iÅ¡ veikų, kurių padarymu kaltinamas R.

Z.. Visus galimai nusikalstamus veiksmus pagal privataus kaltintojo pareiÅ¡kimÄ apima BK 228 str.1 d., todėl Å¡i nusikalstama veika ir BK 148 str. numatyta veika tarpusavyje konkuruoja pagal visumos ir dalies konkurencijos taisyklę. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumÄ nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, iÅ¡skyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumÄ , yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Å iuo atveju BK 148 str., taip pat 233 str. numato Å¡velnesnę baudžiamÄ jÄ atsakomybę negu BK 228 str., todėl turi bÅ«ti taikoma pastaroji teisės norma. Nusikalstama veika, numatyta BK 228 str.1 d., nėra privataus kaltinimo veika, dėl jos turi bÅ«ti atliekamas ikiteisminis tyrimas bendra tvarka, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jis turi teisę, manydamas, kad R.

Z. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str.1 d., požymių kreiptis pagal teritorinį priklausomumÄ Ä¯ įstaigas, turinčias teisė pradėti ikiteisminį tyrimÄ : prokuratÅ«ra, Specialiųjų tyrimų tarnybÄ , policijÄ .Atsižvelgiant į tai, kad privatus kaltintojas A. Č. kreipėsi į teismÄ nepagrįstai kaltinamojo R. Z. galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuodamas pagal privataus kaltinimo nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 148 str., todėl jo pareiÅ¡kimas, aiÅ¡kiai esant aplinkybei, numatytai BPK 3 str.1 d.1 p., t.y. kad nepadaryta privataus kaltinimo nusikalstama veika, numatyta BK 148 str.1 d., negali bÅ«ti priimtas, privataus kaltinimo byla nepradėtina.

Kadangi skundas tuo pačiu neatitinka ir skundui keliamų reikalavimų, numatytų BPK 412 str.2 d., t.y. jame nėra suformuluotas kaltinimas dėl privataus kaltinimo nusikalstamos veikos, jis įsiteisėjus Å¡iai teismo nutarčiai, gražintinas jį padavusiam asmeniui.Remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 str., 412 str. 3 d., 4121 str.1 d., 440 str., teismas, n u t a r i a : Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ pagal nukentėjusiojo A. Č. privataus kaltinimo skundÄ , kaltinant R.

Z. padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 148 str.1 d., ir Å¡iai nutarčiai įsiteisėjus skundÄ grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.IÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjui, kad manydamas, jog R. Z. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str.1 d., požymių jis turi teisę kreiptis pagal teritorinį priklausomumÄ Ä¯ įstaigas, turinčias teisę pradėti ikiteisminį tyrimÄ : prokuratÅ«rÄ , ar Specialiųjų tyrimų tarnybÄ , ar policijÄ . Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                             Jonas Abraitis