2025-09-10 Nr. AB-14177-3-61-3-04109-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-81-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04109-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 11.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės, Arūno Sutkevičiaus, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AS „Dobeles dzirnavnieks“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AS „Dobeles dzirnavnieks“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas AS „Dobeles dzirnavnieks“ (toliau – ir pareiškėjas, Dobeles) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovas, Konkurencijos taryba, Taryba) 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 1S-95 (2022) „Dėl atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją AS „Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę“ (toliau – ir Nutarimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti atnaujintą pranešimą apie koncentraciją AS „Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Baltic Mill“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios Bendrovės kontrolę.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Taryboje 2021 m. gruodžio 10 d. buvo gautas Dobeles pranešimas apie koncentraciją AS „Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios Bendrovės kontrolę (toliau – ir koncentracija). 2022 m. gegužės 3 d. gautos Tarybos preliminarios įžvalgos dėl koncentracijos galimo neigiamo poveikio konkurencijai analizuojamose rinkose (toliau – ir Įžvalgos). Dobeles ir AB „Baltic Mill“ (toliau abu kartu – ir koncentracijos dalyviai, Dalyviai) 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 9 d. pateikė atsiliepimą į Įžvalgas bei papildomą informaciją, įskaitant 2022 m. birželio 6 d.

Copenhagen Economics (toliau – ir CE) parengtas ekonomines analizes. Pareiškėjas 2022 m. liepos 19 d. gavo Tarybos koncentracijos nagrinėjimo išvadas (toliau – ir Išvados), kuriose siūloma atsisakyti leisti vykdyti koncentraciją. Taryba 2022 m. liepos 19 d. raštu Nr. (2.41Mr-46)6V-896 „Dėl pranešimo apie koncentraciją AS „Dobeles dzirnavnieks“ įgyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant pastarosios bendrovės vienvaldę kontrolę, nagrinėjimo išvadų“ (toliau – ir 2022 m. liepos 19 d. raštas) nurodė iki 2022 m. liepos 22 d. 12 val. (t. y. vos 3,5 darbo dienos) pateikti paaiškinimus dėl Išvadų ir susipažinti su koncentracijos nagrinėjimo medžiaga, taip pat informavo apie 2022 m. liepos 22 d. 13:30 val. paskirtą išklausymo posėdį, kuriame Dalyviams yra suteikiama teisė pristatyti savo poziciją Tarybai.

Pareiškėjas 2022 m. liepos 22 d. pateikė nesutikimą su Išvadų argumentais bei pristatė savo poziciją Tarybos posėdyje, akcentavo neprotingai trumpą laiką teisei į gynybą realizuoti, netinkamai parengtą koncentracijos bylos nagrinėjimo medžiagą, galimybę pasiūlyti Tarybai įsipareigojimų Išvadose nurodytoms problemoms spręsti. Pareiškėjas Tarybai 2022 m. liepos 25 d. pateikė pasiūlymą dėl ketinamų prisiimti įsipareigojimų. Atsakovas 2022 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 1S-89 (2022) „Dėl pranešimo apie koncentraciją AS „Dobeles dzirnavnieks“ įgyjant 100 proc.

AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę, nagrinėjimo termino pratęsimo“ (toliau – ir 2022 m. liepos 27 d. nutarimas) priėmė sprendimą koncentracijos nagrinėjimą pratęsti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui, kad būtų sudaryta galimybė Dobeles patikslinti pasiūlymą dėl įsipareigojimų. Tuo pačiu pareiškėjas buvo informuotas, kad gali ne vėliau kaip iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. (imtinai) pateikti papildomus paaiškinimus dėl Išvadų raštu bei žodžiu 2022 m. rugpjūčio 4 d. išklausymo posėdyje.

Nurodytu terminu Dobeles pateikė papildomus paaiškinimus bei sudalyvavo 2022 m. rugpjūčio 4 d. išklausymo posėdyje. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m. rugpjūčio 22 d. Tarybai pateikė papildytus įsipareigojimus (toliau – ir Įsipareigojimai). Taryba 2022 m. rugpjūčio 26 d. priėmė Nutarimą.

2.2. Taryba Nutarime konstatavo, kad įgyvendinus koncentraciją būtų sukurta dominuojanti padėtis ir tuo itin apribota konkurencija didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais (toliau – ir Gamintojo prekės ženklo miltai), privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais (toliau – ir PE miltai), miltų mišiniais ir žemos kainos segmento makaronais (toliau – ir ŽKS makaronai) Lietuvoje mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams (toliau – ir mažmenininkai) atitinkamose rinkose. Taip pat konstatuota, kad Dobeles siūlomi patvirtinti Įsipareigojimai nešalina Tarybos nustatytų konkurencijos problemų, ir vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atsisakyta duoti leidimą vykdyti koncentraciją. Nutarimas naikintinas tiek dėl materialiosios teisės klaidų, tiek dėl procedūrinių pažeidimų, vertinant įrodymus ar kitas aplinkybes.

2.3. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, pažeidė gero administravimo principą bei padarė esminį procedūrinį pažeidimą, nes neužtikrino pareiškėjo teisės į veiksmingą gynybą bei objektyvaus visų faktinių aplinkybių vertinimo, netinkamai organizavo išklausymo procedūrą. Atsižvelgus į bylos apimtį (156 lapų Išvados, kelių dešimčių tomų bylos medžiaga), Išvadų sudėtingumą (Išvadų nuorodų neinformatyvumą arba itin bendro pobūdžio), Dobeles nebuvo suteiktas pakankamas terminas (atitinkamai 3,5 ir 4 (Tarybos vertinimu – 5) d.) pateikti objektyviai reikalingus paaiškinimus ir įrodymus dėl Išvadų, ypač turint omenyje, kad pareiškėjas yra ne Lietuvos įmonė, o koncentracijos nagrinėjimo procese dalyvaujantys Dobeles atstovai bei dalis pasitelktų ekonomistų-konsultantų iš CE nemoka lietuvių kalbos. Tarybai suteikus papildomą 4(5) dienų terminą, pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė papildomus paaiškinimus tik dėl Išvadų miltų mišinių ir makaronų dalies, tačiau neturėjo galimybės pasisakyti dėl visų pagrindinių Išvados argumentų. Teisės į veiksmingą gynybą pažeidimo nepašalina ir Dobeles 2022 m. gegužės 3 d. pateiktos Įžvalgos, kurios buvo itin abstraktaus turinio, nesudaryta galimybė susipažinti su koncentracijos nagrinėjimo medžiaga, įrodymais. Nors pareiškėjas pateikė Tarybai paaiškinimus dėl Įžvalgų, bet juos rengė iš esmės bandydamas nuspėti, kokius duomenis ir informaciją gali turėti Taryba. Vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika pareiškėjas teigė, kad preliminarių išvadų pateikimas nesudaro prielaidų nustatyti trumpesnį terminą paaiškinimams pateikti, nes tik gavę galutines išvadas ir bylos medžiagą koncentracijos dalyviai gali tinkamai pasirengti teisei į gynybą. Būtent dėl Tarybos procedūros ir darbo organizavimo trūkumų pareiškėjui liko toks terminas.

2.4. Nutarimą Taryba grindė slapta informacija, su kuria nesudarė galimybių pareiškėjui susipažinti, kad būtų užtikrintas tinkamas balansas tarp trečiųjų asmenų teisės apsaugoti jiems svarbią informaciją ir pareiškėjo teisės pateikti paaiškinimus dėl Išvadų. Pareiškėjui kilo pagrįstų abejonių, ar tikrai visa neatskleista informacija sudaro komercinę paslaptį, nes daugeliu atveju įslaptintos yra trečiųjų asmenų nuomonės ir vertinimai, bet ne jų komercinės paslaptys. Dėl šios priežasties Nutarimas iš esmės yra neaiškus.

2.5. Atsakovas Nutarime netinkamai aiškino ir taikė Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Didžiausi miltų ir miltų mišinių rinkoje veikiantys tiekėjai yra AB „Baltic Mill“, Dobeles ir AB „Kauno grūdai“. Esminis klausimas, į kurį Taryba turėjo atsakyti, ar Dobeles kaip nepriklausomo konkurento „eliminavimas“ po koncentracijos galėtų sukelti reikšmingą neigiamą poveikį konkurencijai, turint omenyje, jog konkurencija tarp pagrindinių rinkos dalyvių – Bendrovės ir AB „Kauno grūdai“ – išliks ir po koncentracijos. Taryba Nutarime padarė išvadą, kad koncentracija „itin apriboja konkurenciją“, tačiau sąvoka „itin apribota konkurencija“ turėtų būti aiškinama kaip apimanti dvejų kumuliatyvių sąlygų egzistavimą ir įrodymą: dėl koncentracijos turėtų išnykti svarbūs konkurenciniai suvaržymai, anksčiau egzistavę dėl konkuravusių, o dabar susijungusių šalių; ir dėl koncentracijos turėtų sumažėti konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog:

2.5.1. Taryba Nutarime taikė per žemą įrodinėjimo standartą, t. y. įrodymus vertino ir savo argumentaciją grindė lygindama tikimybes. Nutarime nustatyta, kad yra veikiau tikėtina, jog koncentracija „itin apribos konkurenciją“. Aukštesnį vertinimo standartą suponuoja tiek pati koncentracijų vertinimo esmė (turi būti išlaikomas balansas tarp teisės į nuosavybę bei sąžiningos konkurencijos laisvės), tiek ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika (2020 m. gegužės 28 d. sprendimas CK Telecoms UK Investments prieš Komisiją byloje Nr. T‑399/16 (toliau – ir Bendrojo Teismo sprendimas Nr. T‑399/16), kuris apskųstas, tačiau jo vykdymas nesustabdytas);

2.5.2. Taryba neatliko dviejų kriterijų testo. Kadangi dominuojanti padėtis suponuoja galimybę rinkoje daryti vienasmenį poveikį, „itin apribota konkurencija“ galėtų būti konstatuota tik tais atvejais, kai koncentracijos dalyviai turėtų būti patys artimiausi vienas kito konkurentai bei dėl koncentracijos turėtų sumažėti konkurencijos spaudimas likusiems konkurentams. Priešingu atveju, poveikis dėl koncentracijos tiesiog nebūtų didelis, nepaprastas bei nebūtų pagrindo uždrausti koncentraciją. Pasirinkus kitokį šios nuostatos aiškinimą, Tarybai yra suteikiama neaiškios apimties diskrecija, t. y. galimybė šią nuostatą interpretuoti kaip nori ir uždrausti bet kurią koncentraciją, kadangi nebūtų jokių aiškių kriterijų. Tokią išvadą patvirtina Tarybos reglamento Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – ir Reglamentas Nr. 139/2004) preambulė bei Bendrojo Teismo sprendimas Nr. T‑399/16;

2.5.3. Taryba Nutarime netinkamai aiškino ir vertino, kad dėl koncentracijos išnyko svarbūs konkurenciniai suvaržymai, anksčiau egzistavę dėl konkuravusių, o dabar susijungusių šalių. Dobeles niekada nebuvo pagrindinis konkurencinio suvaržymo šaltinis AB „Baltic Mill“ atžvilgiu bei neišsiskyrė iš kitų konkurentų, pareiškėjas negali būti kvalifikuojamas kaip „svarbi konkurencinė jėga“, nes tokio efekto neturėjo, reikšmingiausią poveikį konkurencijai atitinkamose rinkose darė didžiausi šių rinkų „žaidėjai“. Todėl Dalyvių susijungimas nesudaro prielaidų konstatuoti, jog dėl koncentracijos išnyko svarbūs konkurenciniai suvaržymai, anksčiau egzistavę dėl konkuravusių, o dabar susijungusių šalių;

2.5.4. Taryba Nutarime neįrodinėjo, kad dėl koncentracijos sumažėjo konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams ir kaip toks konkurencinio spaudimo sumažėjimas galėtų pasireikšti ar keisti šių ūkio subjektų elgesį. Kadangi Nutarime nėra atliekama analizė, t. y. nėra vertinama, ar ir kaip keisis konkurentų elgesys po koncentracijos įgyvendinimo, kodėl daromas konkurencijos spaudimas sumažės, ar tai darys poveikį jų konkurencijai (padidės kaina, kokybė), jis turi būti panaikintas, nes administracinis aktas nėra tinkamai motyvuotas.

2.6. Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad dėl koncentracijos Gamintojo prekės ženklo miltų rinkoje bus itin apribota konkurencija ar sukurta, ar sustiprinta dominuojanti padėtis. Šiuo aspektu Tarybos išvados nėra tinkamai pagrįstos, o analizė neatitinka jai keliamų metodinių reikalavimų:

2.6.1. Pervertinta Dobeles reikšmė kvietinių ir ruginių miltų rinkoje, ignoruojant aplinkybę, jog pareiškėjas, Lietuvoje veikiantis daugiau nei 10 metų, yra itin mažas konkurentas itin siaurai apibrėžtoje rinkoje. Pagal pardavimų apimtį Dobeles rinkos dalis neviršija 6 proc., apyvartų prasme Dobeles, kartu su susijusiais ūkio subjektais, Lietuvoje pardavė Gamintojo prekės ženklo miltų už 182 812 Eur sumą, 2019 m. – už 181 084 Eur sumą, 2020 m. – už 248 708 Eur sumą, o 2021 m. – už 72 044 Eur. Taigi, Dobeles pajamos atitinkamoje rinkoje buvo itin mažos, o 2021 m. jos dar sumažėjo. Itin maža vienam iš koncentracijos dalyvių tenkančios atitinkamos rinkos dalis yra pagrįstas įrodymas, jog dėl koncentracijos neįvyks neigiamas pokytis rinkoje. Tokią išvadą pagrindžia Tarybos (pvz., Tarybos 2016 m. kovo 22 d. nutarimas Nr. 1S-37/2016 (pateikiama aktyvi nuoroda skundo 32 psl.) ir Europos Komisijos praktika. Nutarime Taryba daro nepagrįstą prielaidą, jog Dobeles galėjo pati sąmoningai sumažinti pardavimus į Lietuvą. Tai tik įrodo nebuvimą argumentų, galinčių pagrįsti Tarybos poziciją. Nutarimo argumentai dėl Dobeles gamybinių pajėgumų, kurie, be kita ko, yra už Lietuvos ribų – Latvijoje ir Estijoje, naudojami prekių, tiekiamų į Estiją, Latviją bei kitas šalis, gamybai, Dobeles neretai perka miltus iš Lenkijos gamintojų, nes turimų gamybinių pajėgumų nepakanka, taip pat nekeičia fakto dėl pareiškėjo užimamos itin menkos rinkos dalies. Be to, Nutarime suponuojama, kad AB „Kauno grūdai“ gali turėti ribotas galimybes padidinti pasiūlą, tačiau visi šią išvadą paaiškinantys teiginiai yra slapti. Teiginys, jog Dalyviai konkuruoja kainomis, neįrodo nieko, kadangi kainų konkurencija vyksta tarp visų rinkos dalyvių. Nėra jokių įrodymų, jog būtent Dobeles buvimas lemia Bendrovės produkcijos kainų lygį. Dobeles svarbia konkurencine jėga nelaiko ir Tarybos apklausti mažmeninės prekybos tinklai, o pirkėjų nurodytas ir Tarybos akcentuojamas argumentas dėl rinkos dalyvių skaičiaus sumažėjimo taip pat yra nepagrįstas, nes jeigu konkurentų skaičiaus sumažėjimas savaime būtų svarbios konkurencinės jėgos panaikinimo įrodymas, tokio argumento pagrindu galima būtų uždrausti bet kurią horizontalią koncentraciją;

2.6.2. Koncentracijos dalyviai niekada nebuvo artimi konkurentai Gamintojo prekės ženklo miltų rinkoje. Nutarimo 3.2.1.2 dalyje pateikiamas Dalyvių konkurencinio artumo vertinimas yra metodologiškai nekorektiškas ir prieštarauja bylos medžiagoje esantiems įrodymams. Kadangi oligopolinėse rinkose veikia nedaug konkurentų, kurie neišvengiamai sąveikauja, nemaža dalis Nutarimo 3.2.1.2 dalyje pateikiamų argumentų ir vertinimų yra arba apskritai neaktualūs konkurenciniam artimui vertinti, arba gali būti pritaikomi bet kuriam oligopolinėje rinkoje veikiančiam konkurentui.

Tai neatitinka Europos Komisijos Gairėse dėl horizontalių susijungimų vertinimo pagal Tarybos reglamentą dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (toliau – ir Gairės dėl horizontaliųjų susitarimų, Gairės) įtvirtintų analizės principų, kurie suponuoja poreikį nustatyti, jog būtent koncentracijos dalyviai yra artimi konkurentai. Priešingu atveju, tektų pripažinti, jog koncentracijos oligopolinėje rinkoje yra apskritai negalimos ir / arba a priori (iš anksto) nustatyti minimalų rinkoje veikiančių konkurentų skaičių (pvz., ne mažiau kaip 3), kuris turėtų būti saugomas uždraudžiant visas koncentracijas, kurios dar labiau sumažintų rinkoje veikiančių ūkio subjektų skaičių.

Gairės ex ante (iš anksto) neįtvirtina jokio minimalaus rinkos dalyvių skaičiaus, kuris turėtų būti išlaikytas. Lygiai taip pat jos nesuponuoja išvados, jog koncentracijos oligopolinėse rinkose turėtų būti draudžiamos vien todėl, kad rinka jau iki koncentracijos buvo oligopolinė. Artimiausias AB „Baltic Mill“ konkurentas ir didžiausias konkurencinio spaudimo šaltinis yra būtent AB „Kauno grūdai“, nes tiek Bendrovė, tiek AB „Kauno grūdai“ yra Lietuvoje veikiantys gamintojai, kurie valdo Lietuvoje žinomus (lietuviškus) prekės ženklus.

Dobeles yra Latvijoje veikiantis gamintojas, kurio prekės ženklo žinomumas Lietuvoje nėra toks stiprus, koks yra vietinių gamintojų. Nutarime nepagrįstai akcentuojama aplinkybė, kad dalis prekybininkų miltus perka iš Dalyvių, bei tai, kad kai kurie pirkėjai iš Dobeles pirktus miltus pakeitė AB „Baltic Mill“ parduodamais miltais. Tačiau rinkoje, kurioje veikia nedidelis skaičius pirkėjų ir pardavėjų, „persidengimai“ kliento lygmeniu yra neišvengiami. Tai savaime neįrodo, nei Dobeles konkurencinio artumo, nei to, kad Dobeles yra reikšmingas konkurencinio suvaržymo (spaudimo) šaltinis Bendrovei.

Tyrimo bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų apie tai, kad Dobeles prekių atsisakę prekybininkai ieškojo alternatyvų, t. y. ar konkurencija dėl lentynų „užpildymo“ vyko tarp Dalyvių, ar tarp AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“. Tai reiškia, kad Dalyvių koncentracija svarbaus konkurencinio spaudimo šaltinio neeliminuos, kadangi tiek iki koncentracijos, tiek po koncentracijos pagrindiniu konkurencinio spaudimo šaltiniu buvo ir išliks AB „Kauno grūdai“;

2.6.3. Taryba nepagrįstai neatsižvelgia į Lenkijos miltų gamintojų keliamą grėsmę. Tyrimo metu pareiškėjas pateikė Tarybai CE atliktą Lenkijoje veikiančių miltų gamintojų ir jų pajėgumų analizę, kuri parodo, jog, atsižvelgiant į transportavimo kaštus, Lenkijoje veikiantys gamintojai galėtų tapti alternatyviu tiekimo šaltiniu tuo atveju, jeigu po koncentracijos Dobeles imtų kelti kainas. Taip pat Tarybai buvo pateikta CE atliktas „Konkurencinių suvaržymų miltams, parduodamų didmena mažmenininkams Lietuvoje, įvertinimas“, kuriame buvo įvertintas konkurencinis spaudimas, kylantis iš Lenkijos gamintojų.

Tačiau Taryba atmetė šiuos argumentus. Tiekimų iš užsienio nebuvimą gali lemti tai, jog būtent dėl baimės prarasti pardavimus vietiniai gamintojai palaiko tokį kainų lygį, kuriam esant jų pirkėjai neturi paskatų prekes gabentis iš toliau. Tai ypač aktualu šios koncentracijos kontekste, kadangi Lietuvoje veikiantys mažmeninės prekybos tinklai praeityje naudojo strategiją, kuomet pirkimai iš Lenkijos gamintojų buvo panaudoti kaip priemonė „sudrausminti“ Lietuvoje veikiančius gamintojus. Lygiai taip pat tiekimo srautų iš Lenkijos nebuvimą galima paaiškinti ir didele pirkėjų derybine galia.

Taryba, vertindama Lenkijos gamintojų konkurencinį spaudimą po koncentracijos, turėjo ne tik įvertinti iki koncentracijos buvusią situaciją (t. y. kad apklausti mažmenininkai lenkiškų miltų nepirko), bet ir užduoti klausimą, kaip mažmenininkai elgtųsi, jei koncentracijos dalyviai įgytų rinkos galią ir imtų kelti miltų kainas. Taryba neatliko į ateitį orientuoto vertinimo darant prielaidą, jog Lietuvos gamintojų kainų lygis kyla. Tarybos argumentas, jog lenkiški miltai skiriasi nuo lietuviškų miltų, yra neįrodytas ir tinkamai nepaaiškintas, o Nutarime šiuo aspektu duodama nuoroda į ūkio subjektų atsakymus sudaro įspūdį, jog Taryba savarankiškai netyrė šios itin svarbios aplinkybės. Atsakovas rėmėsi užslaptintais 3 mažmeninės prekybos tinklų paaiškinimais apie neįvardintus Lietuvoje ir Lenkijoje gaminamų miltų „techninius skirtumus“, o Tarybos klausimynų turinys šiuo aspektu buvo suponuojantis konkrečią poziciją, t. y. buvo prašoma nurodyti bet kokias priežastis, dėl kurių Lenkijoje gaminami kvietiniai ir ruginiai miltai gali būti „nepatrauklūs ar mažiau patrauklūs galutiniams vartotojams Lietuvoje“.

Visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, Lenkiją ar Latviją, yra gaminami tokie patys miltai, sumalant grūdą. Tai, kad skirtingose šalyse jie gali būti skirtingai klasifikuojami, savaime nekeičia tos aplinkybės, jog pakuotės viduje esantis produktas yra toks pats (Gdansko malūno pavyzdys). Tarybai pateikti laboratorinės analizės duomenys, būtent tai ir įrodo, tačiau atsakovas juo vertino kaip neva patvirtinančius Tarybos, o ne Dalyvių poziciją. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, perkeldamas įrodinėjimo naštą koncentracijos Dalyviams.

Nutarime daroma išvada, jog Lenkijos gamintojų pasiūlymai yra nekonkurencingi dėl skirtingo miltų „rūšingumo“, pakuočių dydžio populiarumo Lietuvoje ir Lenkijoje bei santykinai mažesnių Lietuvos mažmenininkų užsakymų kiekių suponuoja fakto teiginį – tiekiant į Lietuvą lenkiškų miltų savikaina / kaina padidėja taip, kad jie tampa nekonkurencingi lyginant su Lietuvos ar Latvijos gamintojų miltais. Tačiau toks fakto teiginys turi būti pagrindžiamas konkrečiais, faktą įrodančiais duomenimis bei skaičiavimais, kurių atsakovas nepateikia, remiasi tik kelių mažmeninės prekybos įmonių paaiškinimais, nepaprašęs jų pagrįsti ar įrodyti.

Toks požiūris į įrodymus bei įrodinėjimą neatitinka Europos Komisijos gerosios praktikos koncentracijų procedūroje gairių, kurios rekomenduoja trečiųjų asmenų teiginiais remtis tada, kai jie yra pagrįsti ir paremti pavyzdžiais, dokumentais ir kitais faktiniais įrodymais. Atsakovas nespėjo tinkamai ištirti Lenkijos gamintojų kaip konkurencinio spaudimo šaltinio: nors ir kreipėsi su paklausimais į Vengrijos ir Lenkijos miltų gamintojus, tačiau atsakymai nebuvo gauti, nėra duomenų, kad atsakovas dėjo pastangas susisiekti su respondentais ir paskatinti juos atsakyti į klausimus.

Bandymas rinkti atitinkamus įrodymus buvo pavėluotas, nes tuo metu Taryba jau formulavo savo tyrimo išvadas. Nutarime ir pareiškėjui prieinamoje bylos medžiagoje nėra pakankamai informacijos, kuri leistų įvertinti atsakovo teiginį, jog Lietuvos mažmenininkams teikiami Lenkijos gamintojų pasiūlymai yra nekonkurencingi bei suprasti, kiek rimtai Lenkijos gamintojų pasiūlymų gavę Lietuvos mažmeninės prekybos tinklai vertino galimybę pirkti iš Lenkijos gamintojų;

2.6.4. Nutarime nepagrįstai nuvertinama kompensacinė pirkėjų įtaka. Nors atsakovas akcentuoja, jog iki koncentracijos egzistavusi pirkėjų derybinė galia atsiranda iš galimybės rinktis, tačiau spaudimas iš pirkėjų pusės atsiranda dėl pasirinkimo tarp AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“. Mažesni mažmenininkai perka mažesnius miltų kiekius, todėl nesuprantama, kuo remiantis daroma išvada, jog jie negalėtų pakeisti Dobeles prekės ženklo miltų, pavyzdžiui, AB „Kauno grūdai“ miltais. Vertindama kompensacinę pirkėjo įtaką, Taryba atsižvelgė tik į mažmenininkų pardavimus miltų segmente ir neįvertino, kad pirkėjai gali daryti konkurencinį spaudimą atsisakydami pirkti kitus koncentracijos dalyvių tiekiamus produktus. Be miltų, Dalyviai mažmenininkams taip pat tiekia makaronus, dribsnius ir miltų mišinius. Tuo atveju, jei Dalyviai bandytų pakelti miltų kainas, prekybos centrai galėtų ne tik grasinti pereiti prie alternatyvių miltų tiekimo šaltinių, bet ir atsisakyti pirkti kitus Dalyvių tiekiamus produktus. Galimybę taikyti šią priemonę ir taip užsitikrinti kompensacinę pirkėjo galią patvirtina ir Europos Komisijos praktika. Nutarime yra praleistas svarbus analizės etapas – šiuo metu esančios situacijos įvertinimas. Gairių dėl horizontaliųjų susitarimų 9 punktas reikalauja atlikti vadinamąją kontrafaktinę analizę – įvertinti po koncentracijos tikėtinai susiklostysiančią situaciją ir palyginti ją su ta situacija, kuri, tikėtina, susiklostytų nesant koncentracijos. Jeigu atsakovas analizę būtų pradėjęs nuo esamos situacijos įvertinimo, neišvengimai būtų turėjęs nagrinėti – ar tikėtina, kad tokio smulkaus rinkos dalyvio kaip Dobeles susijungimas su AB „Baltic Mill“ pakeistų tiekėjo-pirkėjo santykių pusiausvyrą taip, jog pirkėjai prarastų tuos derybinės galios svertus, kuriais jie naudojosi iki koncentracijos. Pareiškėjo vertinimu, susijungimas negali pakeisti šios pusiausvyros;

2.6.5. Tarybos pateikiamas naujų rinkos dalyvių įėjimo į rinką tikimybės vertinimas yra itin paviršutiniškas, nepateikiami jokie skaičiavimai ar objektyvūs įrodymai, kurie pagrįstų, jog kylant kainoms mažmeninės prekybos įmonės negalėtų išnaudoti jau praeityje taikytos taktikos – įvežimo iš užsienio (visų pirma iš Lenkijos) kaip vietinius gamintojus drausminančios priemonės. Šia prasme atsakovas ignoruoja faktinę realybę – tai, kad prekybininkai esant poreikiui ne tik gali, bet ir perka Gamintojo prekės ženklo miltus iš užsienio tiekėjų, ypač jeigu nori „paspausti“ vietinius gamintojus. Todėl ir Tarybos vertinimai, jog, viena vertus, prekybininkai gali nukentėti nuo sumažėjusio pasirinkimo po koncentracijos, o, kita vertus, didesniam pasirinkimui kelią užkerta prekybininkų nenoras įsileisti naujus gamintojus, yra nenuoseklus ir prieštaringas.

2.7. Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad dėl koncentracijos didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje (PE miltai) rinkoje bus itin apribota konkurencija ar sukurta, ar sustiprinta dominuojanti padėtis. Ir šiuo aspektu atsakovo išvados nėra tinkamai pagrįstos, grindžiamos tais pačiais argumentais kaip ir išvados dėl koncentracijos poveikio atitinkamai Gamintojo prekės ženklo miltų rinkai, analizė neatitinka jai keliamų metodinių reikalavimų:

2.7.1. Nutarime atsakovas nagrinėjo 8 konkursų duomenis. Pagrindinis šioje rinkoje yra AB „Kauno grūdai“, kuri nuosekliai didino savo rinkos dalį. Nepriklausomai nuo kitiems konkurentams tenkančių rinkos dalių apskaičiavimo tikslumo, struktūrinė rinkos dalių analizė parodo tik tai, kad Dobeles pardavimai PE miltų rinkoje buvo ir yra itin nedideli, tiek ir tai, kad tai yra paskutinių 3 metų tendencija. Mažmeninės prekybos įmonių skelbiami konkursai vyksta periodiškai. Atsakovas ignoravo faktą, kad konkurencija PE miltų tiekimo rinkoje vyksta pirmiausia tarp AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“, pastaroji yra pagrindinė konkursų laimėtoja. Nutarime ir bylos medžiagoje nėra jokios informacijos ar įrodymų, kurie paaiškintų, kodėl praktiškai visą rinką užėmusi AB „Kauno grūdai“ negalėtų perimti Dobeles rinkos dalies, kurią atspindi pardavimai už 18 tūkst. Eur. Vertindamas Dobeles argumentus, atsakovas prašė pateikti konkrečią informaciją apie pajėgumų panaudojimą bei aptarnaujamų klientų grupių pelningumą, tačiau neprašė tokio pobūdžio informacijos iš AB „Kauno grūdai“. Kadangi AB „Kauno grūdai“, kaip konkurentas, galėjo turėti tam tikrą suinteresuotumą dėl nagrinėjamos koncentracijos baigties, tokios reikšmės informacija turėjo būti patikrinta / įvertinta taip pat atidžiai, kaip ir Dobeles paaiškinimai. Vien dėl šios aplinkybės Nutarime pateikiamas Dobeles ir AB „Kauno grūdai“ galimybių padidinti pasiūlą vertinimas yra ne tik neaiškus dėl užslaptintų duomenų, bet ir nenuoseklus. Nėra aišku, kodėl Dalyviai turėtų ir galėtų pakelti kainas po koncentracijos, jeigu abu koncentracijos dalyviai ir taip jau yra „praradę“ šią rinką AB „Kauno grūdai“, o koncentracija vyksta tarp AB „Baltic Mill“ ir pareiškėjo, kuris daugeliu atveju apskritai nedalyvauja konkursuose. Šiuo aspektu atsakovas nekorektiškai vadovaujasi Europos Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu byloje COMP/M.7387. Nagrinėjamu atveju negali būti daromos jokios paralelės, nes pareiškėjas nėra svarbi konkurencinė jėga, laimėjo vieną konkursą iš nagrinėtų 8, tai patvirtina aplinkybę, jog Dobeles konkursuose dalyvauja retai, o laimi dar rečiau;

2.7.2. Koncentracijos dalyviai nėra artimi konkurentai PE miltų rinkoje. Išvadą šiuo aspektu Taryba grindė Dalyvių dalyvavimo konkursuose analize, tačiau tiek analizė, tiek duomenys, kurių pagrindu ši analizė buvo atlikta, yra slapti. Nesant konkrečios kritikos iš pareiškėjo, teismas taip pat neturi galimybės savo iniciatyva ir nuožiūra įvertinti konkrečių skaičiavimų, todėl byloje susiklosto situacija, kai dalis atsakovo tyrimo rezultatų tiesiog nebus patikrinta. Tai yra akivaizdus pareiškėjo teisės į teisminę gynybą pažeidimas. Tarybos išvados yra paremtos nereprezentatyvia, t. y. tik labai riboto skaičiaus konkursų analize (8 konkursai, vykę per vienerius metus), bei pareiškėjo teiktais pasiūlymais juose. Aplinkybė, jog Dobeles nėra reikšmingas konkurentas ir nulemia tai, kad palyginamų Dobeles pasiūlymų yra mažiau. Europos Komisijos praktikoje yra analizuojamas statistiškai reprezentatyvus laikotarpis (byloje Nr. COMP/M.3083 buvo nagrinėjami per 5 metus vykusių 3 355 konkursų duomenys, byloje Nr. M.7278 – taip pat 5 metų konkursų duomenys, byloje Nr. M.6570 – vieno iš koncentracijos dalyvių pateikta informacija apėmė 3 500 konkursų). Iš Nutarimo nėra aišku, kuo remiantis daroma išvada, kad Dobeles dalyvavimas konkursuose mažina AB „Baltic Mill“ tikimybę laimėti, nėra pateikiamas bendras konkursų analizės metodologijos paaiškinimas, kuriuo remiantis būtų galima suprasti, kokia statistinių duomenų koreliacija ir kodėl įrodo konkurencinį artumą, bei įvertinti kiek tokia analizė atitinka Europos Komisijos praktiką;

2.7.3. Taryba vėlgi nepagrįstai neatsižvelgia į Lenkijos miltų gamintojų keliamą grėsmę bei nepagrįstai daro išvadą, jog Dalyvių po koncentracijos negalėtų suvaržyti naujo konkurento įėjimas į atitinkamą rinką. Šiuo aspektu papildomai pažymima, kad „privati etiketė“ yra prekybininkui priklausantis prekės ženklas, įėjimas į PE miltų rinką yra paprastesnis nei įėjimas į Gamintojo prekės ženklo miltų rinką, Lietuvoje veikiantys mažmenininkai kviečia teikti pasiūlymus, be kita ko, ir Lenkijos bei kitų šalių miltų gamintojus, Lenkijos gamintojai kartais pateikia pasiūlymų, tiekimas net ir iš tolimesnių teritorijų nei Lenkija yra įmanomas, pareiškėjas ruginius miltus į Lietuvą gabena iš Estijos.

Tyrimo medžiagoje esanti informacija apie Lenkijos gamintojų pasiūlymus yra užslaptinta, kyla abejonė, ar ši informacija yra tiek reprezentatyvi, kad jos pagrindu būtų galima daryti išvadas. Jeigu atsakovas analizavo tik labai nedidelį pasiūlymų skaičių, tokiu atveju nėra prielaidų apibendrinančioms išvadoms apie Lenkijos gamintojų pasiūlymų brangumą, ar pasiūlymo buvo paprašyta tik formaliai, ar iš tiesų svarstant galimybę pirkti miltus iš atitinkamo gamintojo (ar vyko derybos), neaišku, kokias kainas lygino (palyginamų prekių ar kainų vidurkius).

Lenkijos gamintojai negali būti 30 proc. brangesni nei Lietuvos gamintojai ar Dobeles. Kadangi jie yra labiau nutolę nuo eksporto uostų, jų pagrindinės žaliavos – grūdų – supirkimo kaina yra geresnė nei Lietuvos ir Latvijos ar Estijos gamintojų. Nutarimo išvados yra prieštaringos arba bent jau nenuoseklios: viena vertus Taryba pripažįsta, kad B2B (business-to-business) rinkoje (t. y. miltus tiekiant kepykloms ir pan.) lenkiški miltai yra visiškai konkurencingi, kita vertus, teigia, jog galutiniams vartotojams skirtų miltų rinkoje lenkiški miltai nėra konkurencingi, nes neva Lenkijos gamintojų pasiūlymai yra 30 proc. brangesni.

Tačiau tam nėra jokių objektyvių prielaidų, nes tiek B2B rinkoje, tiek B2C (business-to-consumer) (galutiniams vartotojams) skirti miltai yra tie patys, transportavimo kaštai irgi tie patys, Lietuvos ir Lenkijos gamintojai naudoja tokias pat pakuotes, kurių savikaina neviršija 4 ct už vienetą (ir niekaip negali sudaryti 30 proc. skirtumo), o fasavimo įranga ir procesai taip pat yra standartiniai. Kadangi pareiškėjas šiuo aspektu atsakovui teikė įvairius įrodymus ir paaiškinimus, Tarybos atlikta patekimo į PE miltų rinką kliūčių ir konkurencinio spaudimo iš Lenkijos analizė yra paviršutiniška;

2.7.4. Atsakovas Nutarimo 3.2.2.6 dalyje daro išvadą, jog koncentracijos dalyviai po koncentracijos nesusidurs su kompensacine pirkėjo įtaka – mažmeninės prekybos įmonių derybine galia PE miltų didmeninio tiekimo rinkoje. Šią išvadą Taryba iš esmės grindžia argumentu, jog tiekimo konkursuose iš esmės dalyvauja tik 3 konkurentai – Dalyviai ir AB „Kauno grūdai“. Šiuo aspektu svarbu tai, kad tos pačios rūšies PE miltus prekybininkai perka tik iš vieno tiekėjo, tiekėjų skaičius yra svarbus prekybininko organizuoto konkurso rezultatui, tačiau konkursą laimi tik vienas tiekėjas. Privataus prekės ženklo produktus perka tik didžiausi Lietuvos mažmenininkai, kurie turi tiek galimybes, tiek resursus esant poreikiui paskatinti naujų konkurentų įėjimą į rinką. Pirkėjo galia pasireiškia per galimybę „priversti“ konkurentus mažinti kainas. Kompensuojančios pirkėjo galios fenomeną paaiškina Tarybos 2020 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 1S-44 (2020) „Dėl Konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl dominuojančios padėties nustatymo“ (toliau – ir Paaiškinimai) III skyrius. Paaiškinimų 32–33 punktai kompensacinę pirkėjo galią sieja su galimybe atgrasyti galimai dominuojančią padėtį užimantį ūkio subjektą nuo pelningo kainų kėlimo, o 33.5 punkte nurodoma, jog tais atvejais, kai pirkėjai renkasi tiekėjus aukcionų ar kitų panašaus pobūdžio konkurencingų procedūrų būdu, konkurencija gali būti intensyvi, net jeigu egzistuoja tik keli tiekėjai ir jie veiksmingai konkuruoja tokiose konkurencingose procedūrose. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje rinkoje PE miltai yra perkami konkurso būdu, esmine vertintina aplinkybe yra ne konkurso dalyvių skaičius po koncentracijos, bet konkurencijos efektyvumas tarp tų ūkio subjektų, kurie lieka rinkoje po koncentracijos, t. y. Dalyviai ir AB „Kauno grūdai“ (darant prielaidą, kad kitų šalių tiekėjai nėra konkurencingi). Nutarime nėra pateikiama jokių įrodymų, jog Dobeles dalyvavimas konkursuose turėtų įtakos kainų, kurias siūlo AB „Baltic Mill“ ar AB „Kauno grūdai“, lygiui, ar po koncentracijos mažmeninės prekybos įmonių turima pirkėjo rinkos galia reikšmingai sumažėtų. Nutarime pateikiamas pirkėjo kompensacinės galios vertinimas nepagrindžia išvados, jog po koncentracijos Dalyviai įgis galimybę pelningai pakelti kainas. Iš esmės tokio pobūdžio analizė net nebuvo atlikta.

2.8. Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad dėl koncentracijos didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje, rinkoje bus itin apribota konkurencija ar sukurta, ar sustiprinta dominuojanti padėtis. Taryba daro prielaidą, jog išnykus Dobeles ir AB „Baltic Mill“ tarpusavio konkurencijai, šios įmonės po koncentracijos galės pakelti atitinkamos prekės kainą, o tokio elgesio neatsvers nei esami / likę konkurentai, nei galimas naujas įėjimas į rinką (nes egzistuoja patekimo į rinką barjerai), nei kompensacinė pirkėjo jėga. Tačiau toks vertinimas yra atsietas nuo realybės ir neatitinka aptariamos rinkos specifikos (pakankamai nauja ir dar auganti, besiformuojanti), miltų mišiniai kaip produktas dar nėra itin žinomas vartotojams, jo vartojimo įpročiai dar nėra galutinai susiformavę, o produkto pardavimai yra labai maži.

2.8.1. Naujoje, mažoje bet augančioje rinkoje rinkos dalys nėra pakankamai informatyvus duomuo koncentracijos poveikiui įvertinti. Be to, netgi informacija apie rinką ir koncentracijos dalyvių rinkos dalis yra pateikiama ir vertinama neobjektyviai. Nutarime pateikiant informaciją apie rinkos struktūrą, apsiribojama tik rinkos dalių intervalų, išreikštų procentiniais dydžiais pateikimu, nedetalizuojant nei konkretaus rinkos dydžio pinigine (Eur) bei kiekine (kg) išraiška, nei Dalyvių pardavimų dydžiu. Tokiu būdu yra sudaromas neobjektyvus įspūdis, jog koncentracija vyksta tarp didelių verslų. Tačiau būtent dėl rinkos santykinio naujumo ir besiformuojančių vartojimo įpročių miltų mišinių pardavimai vis dar yra santykinai nedideli. Tarybos atliktas tyrimas patvirtina, kad dauguma arba bent pusė nuomones pateikusių įvairaus dydžio mažmeninės prekybos įmonių išreiškė poziciją, jog nagrinėjama koncentracija neturės neigiamo poveikio konkurencijai miltų mišinių rinkoje. Koncentracijos tyrimo metu nuomonės ir paaiškinimai gali ir turi būti vertinami kritiškai. Tačiau atsakovas taiko skirtingus standartus – tais atvejais, kai respondentų atsakymai sutampa su Tarybos vertinimais, atsakovas juos pateikia kaip įrodymą, o tais atvejais, kai rinkos dalyvių vertinimai Tarybos išvadoms prieštarauja, jie yra tiesiog nutylimi. Nutarime nepaaiškinama, kaip išvados dėl Dobeles kaip svarbios konkurencinės jėgos, naujos įmonės įėjimo negalimumo, kompensacinės pirkėjų jėgos nebuvimo yra suderinamos su ta aplinkybe, kad net ir santykinai mažesni prekybininkai neįžvelgia su koncentracija susijusių problemų miltų mišinių rinkoje;

2.8.2. Dėl Dobeles ir AB „Baltic Mill“ konkurencinio artumo šiuo aspektu iš Nutarimo turinio nėra aišku, nei kokios apimties turi būti asortimentas, kad tiekėjas taptų „artimu“ Dalyvių konkurentu, nei kodėl tiekėjai su mažesniu asortimentu negali daryti efektyvaus konkurencinio spaudimo tose lentynų pozicijose, dėl kurių jie konkuruoja, nei kiek argumentas dėl plataus asortimento yra suderinamas su Nutarimo 375 pastraipos išvada, kad miltų mišinių rinkoje egzistuoja pasiūlos pakeičiamumas (galima keisti mišinių receptūrą, plėsti asortimentą).

Nutarime nėra jokios informacijos apie daugumos į Lietuvą miltų mišinius tiekiančių tiekėjų asortimentą, dėl to nėra galimybės suprasti, ar koncentracijos dalyviai ir AB „Kauno grūdai“ iš tiesų yra vieninteliai Lietuvos rinkoje veikiantys tiekėjai, turintys platų asortimentą. Analizuodama miltų mišinius Taryba neišskyrė atskiros, privačiu prekės ženklu pažymėtos miltų mišinių rinkos, pripažindama, jog privataus prekės ženklo miltų mišinių segmentas yra itin mažas, Dalyvių pardavimai šiame segmente yra itin maži.

Todėl nėra aišku, kuo dalyvavimas privataus prekės ženklo segmente yra svarbus miltų mišinių rinkos analizės tikslais, kai privačios etiketės segmentas sudaro mažiau nei 10 proc. visų miltų mišinių pardavimų. Taip pat nėra aišku, kuo remdamasi Taryba daro išvadas dėl vertikalios integracijos, suteikiančios kaštų pranašumą, dėl vertikaliai integruotų gamintojų turimo pranašumo dėl to, kad gali pasiūlyti žemiausias kainas rinkoje, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Nekorektiška atsakovo išvada dėl Dalyvių artumo pagrindimo tuo, kad jie yra 2 iš 3 ūkio subjektų, dalyvavusių 2020–2021 m. skelbtuose privačia etikete pažymėtų miltų mišinių konkursuose.

Atsakovo analizė nereprezentatyvi, AB „Kauno grūdai“ dažniau dalyvauja konkursuose ir konkuruoja su AB „Baltic Mill“ nei Dobeles, duomenys tiek tyrimo medžiagoje, tiek Nutarime, yra užslaptinti, todėl neatmestinas informacijos interpretavimas, neobjektyvumas, be kita ko, Nutarime esančiose lentelėse (466 pastraipa). Net jeigu konkurenciniam artumui matuoti būtų taikomi Nutarimo 456 pastraipoje nurodomi kriterijai, AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“ būtų artimesni konkurentai nei Bendrovė ir Dobeles vien dėl to, kad AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“ turi populiariausius gamintojo prekės ženklus, antrą pagal dydį rinkos dalį ir dažniausiai dalyvauja privataus prekės ženklo konkursuose;

2.8.3. Nutarimo išvados, jog klientams gali būti sudėtinga pakeisti tiekėją, yra nepagristos tyrimo medžiaga (įrodymais). Taryba neteigia, jog miltų mišinių tiekėjo pakeitimas reikalautų didelių išlaidų. Nutarimo 4.2.3 dalyje turėjo būti pagrįsta išvada, jog dėl alternatyvų trūkumo po koncentracijos mažmeninės prekybos įmonės nekeistų koncentracijos dalyvio kitu tiekėju net ir tuo atveju, jeigu koncentracijos dalyviai imtų kelti kainas, tačiau to neįrodo šioje dalyje pateikiama analizė. Aplinkybė, jog iš Dalyvių miltų mišinius pirko tik 6 iš 11 apklaustų mažmeninės prekybos įmonių, paneigia prielaidą, jog pastarosios neturi galimybės pakeisti vieno iš koncentracijos dalyvių kitu tiekėju arba atsisakyti kurio nors iš koncentracijos dalyvių produkcijos.

Bent 5 iš 6 įmonių miltų mišinius perka ir iš kitų tiekėjų. Pareiškėjui neaišku, kaip išvada apie tariamą tiekėjo pakeitimo sudėtingumą yra suderinama su ta aplinkybe, jog koncentracijos dalyvių pardavimai atskiriems mažmenininkams (Aibė, Maxima, Rimi, Grūstė, Lupra) yra itin maži, kodėl jiems būtų sunku atsisakyti pareiškėjo produktų ar juos pakeisti, pavyzdžiui, AB „Kauno grūdai“ produkcija, juolab, kai du prekybininkai (Palink ir Rivona), kuriems pareiškėjo miltų mišinių pardavimai 2021 m. viršijo 10 tūkst.

Eur sumą, neįžvelgė jokių problemų dėl koncentracijos poveikio miltų mišinių rinkoje. Atsakovas klaidingai interpretavo prekybos tinklo Maxima paaiškinimus šiuo aspektu, o paaiškinimai apie AB „Baltic Mill“ (Malsena) kaip nepakeičiamą tiekėją neatitinka tyrimo medžiagos, nes koncentracijos dalyviai kartu su atsiliepimu į tyrimo išvadas pateikė įrodymus, jog Maxima, reaguodama į Bendrovės pasiūlymą peržiūrėti kainas, pagrasino atsisakyti pusės AB „Baltic Mill“ tiekiamo miltų mišinių asortimento. Dobeles dalyvavo tik viename iš trijų privataus prekės ženklo miltų mišinių konkurse, AB „Kauno grūdai“ (žinomesnis prekės ženklas) gali užtikrinti ne mažiau platų asortimentą nei pareiškėjas.

Nutarimo 473 pastraipoje atskaitos tašku imamos Rimi 2019 m. pirkime nustatytos kainos (iš Lenkijos) leidžia pagrįstai abejoti Tarybos sprendimu diskontuoti tiekimą iš užsienio kaip alternatyvą keičiant tiekėjus, juolab, kad Nutarimo 965 pastraipoje pripažįstama aplinkybė, jog prekybos tinklas Lidl miltų mišinius gabenasi iš Vokietijos. Dėl šios priežasties, Lidl ar Rimi pavyzdžių ignoravimas argumentuojant, jog šie prekybos tinklai iš Vokietijos ir Lenkijos veža tik privataus prekės ženklo produktus neatitinka Tarybos išvados apie tai, jog privataus prekės ženklo miltų mišiniai sudaro vieną rinką su gamintojo prekės ženklo miltų mišiniais.

Vien aplinkybė, jog iki koncentracijos dauguma prekybininkų miltų mišinius pirko iš Lietuvos ir Latvijos tiekėjų, neįrodo, kad kylant miltų mišinių kainoms pirkėjai negali pakeisti savo pirkimų įpročių arba kad dėl tokio sprendimo jie susidurtų su didelėmis keitimo išlaidomis;

2.8.4. Nutarimo išvada, jog AB „Kauno grūdai“ laisvų pajėgumų egzistavimas rinkoje savaime nėra laikomas pakankamu atsverti neigiamas koncentracijos pasekmės, yra neįrodyta, neaišku, kodėl apsiribota tik Dr. Oetker ir AB „Kauno grūdai“ apklausa. Tarybos atliktas „galimybės padidinti pasiūlą tyrimas“ neadekvatus lyginant su kitais tyrimo duomenimis (Nutarimo 443 pastraipoje esančiose lentelėse yra nurodoma daug miltų mišinių tiekėjų, tačiau 478 pastraipoje analizės rezultatus apibendrinančioje lentelėje yra nurodomi tik trys – Dalyviai ir AB „Kauno grūdai“). Taryba atliko Dr. Oetker apklausą, tačiau neįvertino Lenkijos gamintojų pajėgumų, nors Lenkijos gamintojai tiekia miltų mišinius į Lietuvą. Nutarime nepaaiškinama, kuo remiantis yra manoma, jog net ir po koncentracijos dalyviams pradėjus kelti kainas AB „Kauno grūdai“ vis tiek išliks brangesniu tiekėju ir savo laisvais pajėgumais negalės „sudrausminti“ koncentracijos dalyvių;

2.8.5. Koncentracija nepanaikins svarbios konkurencinės jėgos ir šiuo aspektu, nes tokią išvadą leidžia daryti rinkos dalyvių vertinimai, byloje nėra jokių įrodymų, kad egzistuotų reikšmingi patekimo į rinką ar plėtros joje barjerai, į Lietuvos rinką miltų mišinius tiekiančių tiekėjų skaičius yra pakankamai didelis, o atsakovo atliktas kainų palyginimas yra užslaptintas, nors jo skaidrumas yra itin svarbus (dėl skirtingų receptūrų, pakuočių, ar buvo vertintos tiems patiems prekybininkams tuo pačiu metu pasiūlytos didmeninės tiekimo kainos). Atsakovas, pripažinęs, kad vidutinių kainų palyginimas gali būti nekorektiškas, visgi Nutarimo 490 pastraipoje palygino Dalyvių ir AB „Kauno grūdai“ vidutines kainas. Nors atsakovas pripažįsta, kad Dobeles yra paprastai pigesnė nei AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“, tačiau šia įžvalga nesivadovauja atlikdamas kitus vertinimus, pvz., nedaro prielaidos, jog Dobeles nėra itin artimas Bendrovės konkurentas. Atsakovas neteisingai interpretavo Kantar nuomonės tyrimą, nes jis parodo, jog pagal prekės ženklo pozicionavimą egzistuoja sutapimas tarp Dobeles ir AB „Kauno grūdai“, t. y. kuriamo įvaizdžio prasme šie prekės ženklai yra panašūs. Nutarimo 4.2.5 dalyje pareiškėjo konkurencinės jėgos svarba yra dirbtinai padidinama, ignoruojant pagrindinius konkurentus AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“ bei prekybininkus (Lupra, Čia Market, Express Market, Palink, Rivona/Norfa), kurie byloje labai aiškiai išsakė savo poziciją, jog koncentracija neturės neigiamo poveikio konkurencijai;

2.8.6. Vertindama kompensacinę pirkėjo įtaką, Taryba ignoruoja tai, jog ši galia atsiranda dėl tokio derybinių galių santykio, kuriam esant pirkėjas gali grasinti atsisakyti visų ar dalies pirkimų. Miltų mišinių rinkos kontekste svarbu yra tai, kad tokioje mažoje rinkoje dėl santykių nutraukimo daugiau praranda į prekės ženklą investavęs gamintojas, o ne prekybininkas. Tai patvirtina byloje esantys prekybininkų paaiškinimai;

2.8.7. Nutarime nėra pateikiama jokių konkrečių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti išvadą, jog egzistuoja tokio pobūdžio kliūtys, kurios naujos įmonės įėjimą į rinką augant kainoms padaryti arba neįmanomu, arba bent jau mažai tikėtinu. Nutarimo 4.2.7 daliai trūksta loginio nuoseklumo, faktinių duomenų išvadoms pagrįsti, 499 pastraipos pasvarstymai nesusiję su įėjimo į rinką kliūčių vertinimu, nes jie nevertina situacijos po koncentracijos, iš 500 pastraipos neįmanoma suprasti, kodėl, atsakovo nuomone, naujai į rinką įeinanti įmonė turėtų ribotą asortimentą ar itin didelius transportavimo kaštus, o 501 pastraipoje atkartojami Nutarimo argumentai dėl Dalyvių konkurencinio artumo, nepaaiškinant, kaip tai susiję su patekimo į rinką kliūtimis. Tai, kad atitinkama rinka yra nedidelė, tik palengvina įėjimo į rinką galimybes, nes nereikia organizuoti didelio masto tiekimo, o tarp naujo konkurento ir esamų rinkos dalyvių nebūtų reikšmingų masto ekonomijos skirtumų. Be to, dėl rinkos naujumo, priešingai nei teigia atsakovas, nėra ir negali būti vartotojų prisirišimo, nes jie miltų mišinių dar nevartoja kaip įprasto pirkinių asortimento, prekės ženklas taip pat nėra svarbus, vartotojai noriai išbando naujoves. Nutarime pateikiami abstraktūs teiginiai apie vietinių miltų gamintojų pranašumus (miltai yra reikšmingas miltų mišinių ingredientas) negali būti vertinami kaip įrodymais pagrįstos išvados, nes jie yra pagrįsti prielaidomis, prieštarauja kitoms žinomoms aplinkybėms.

2.9. Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad dėl koncentracijos didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronais Lietuvos Respublikoje rinkoje (ŽKS makaronai) bus itin apribota konkurencija ar sukurta, ar sustiprinta dominuojanti padėtis, nes šiuo aspektu buvo netinkamai ir metodologiškai nepagrįstai apibrėžta geografinė rinka, o tai jau pagrindas panaikinti šią Nutarimo dalį. Argumentai dėl koncentracijos poveikio analizės aktualūs tik tuo atveju, jeigu būtų pritarta Tarybos pasirinktam rinkos apibrėžimui:

2.9.1. Nė vienas iš Nutarime pateiktų įrodymų (nei jų visuma) nėra pakankamas atskirai išskirti ŽKS makaronais rinką, nes joje nėra konsensuso dėl vartotojų elgesio. Taryba vadovavosi didžiosios dalies apklaustų prekybos tinklų nuomone (4 iš 6), tačiau šiuo atveju turėjo būti taikomas hipotetinio monopolisto testas, t. y. rinką būtų galima apibrėžti siauriau tik tuo atveju, jeigu mažiau nei 5–10 proc. apklaustųjų nurodo, kad kainai pakilus 5–10 proc., nebūtų renkamasi kito produkto. Jei daugiau nei 5–10 proc. apklaustųjų (pagal vertę, kiekį ar kitą pasirinktą metodologiją) vis dėlto nurodytų, kad rinktųsi kitą produktą, rinką reikėtų apibrėžti plačiau, kadangi kainos pakėlimas būtų nepelningas. Nors atsakovas Nutarime referuoja į keletą Dalyvių vidinių dokumentų, nė vienas iš jų nepagrindžia siauresnio rinkos apibrėžimo. Tarybos įvertinti absoliutūs kainų skirtumai nerodo, kad skirtingų kainų segmentų makaronai yra nepakeičiami tarpusavyje. Todėl šis atsakovo naudojamas įrodymas taip pat nėra tinkamas siekiant apibrėžti siauresnę rinką ir skaidyti ją pagal kainų segmentus. Žemiausiame kainų segmente identifikuotos problemos nėra pagrįstos, kadangi ignoruojamas aukštesnių kainų segmentų makaronų spaudimas, t. y. bandant kelti žemiausio segmento makaronų kainą pakankama dalis vartotojų pereitų prie aukštesnio segmento makaronų bei todėl bet kokia žalos teorija ir toks rinkos skaidymas pagal kainas yra fiktyvus. Nutarime nepagrįstai neatsižvelgiama į Dalyvių pateiktus įrodymus apie tai, kad vartotojai renkasi ir brangesnius makaronus;

2.9.2. Nutarime atlikta analizė nepagrindžia išvados, kad dėl koncentracijos ŽKS makaronais rinkoje kiltų neigiamas poveikis, nes Dobeles yra pakankamai mažas žaidėjas, vertinant jo padėtį atitinkamoje rinkoje, niekaip neišsiskiria iš kitų konkurentų savo svarbumu, Dobeles rinkos dalies ir pardavimų dinamika yra stabiliai maža ir mažėjanti rinkos dalis leidžia abejoti prielaida tiek apie Dobeles, kaip konkurencinio spaudimo šaltinio svarbą, tiek apie reikšmingą neigiamą šios koncentracijos poveikį rinkai. Nutarime nepagrįstai mažinamas kitų tiekėjų daromas spaudimas, taip rinkoje išskiriant AB „Baltic Mill“ ir Dobeles, neįvertintos atskirų užsienio tiekėjų rinkos dalys ir konkurencinė jėga bei potencialas, neatsižvelgta į neskaidrius mažmeninių prekybos įmonių rengiamus konkursus. Atsakovo akcentuojami pirkėjų pasisakymai taip pat niekaip nesuponuoja išvados apie pareiškėją kaip reikšmingą konkurencinę jėgą;

2.9.3. Nutarimo 5.2.2 dalyje pateikiamas Dalyvių konkurencinio artumo vertinimas yra metodologiškai nekorektiškas (duomenys užslaptinti) ir prieštarauja bylos medžiagoje esantiems įrodymams. Tarybos pateikiama statistika nesuponuoja išvados, jog Dobeles dalyvavimas dėsningai daro konkurencinį spaudimą Bendrovės pasiūlymams privačios etiketės makaronų tiekimo konkursuose ir, kad Dobeles turėtų būti laikoma artimiausiu konkurentu. Todėl neaišku, kaip Taryba Nutarimo 5.2.2 dalyje pateikiamus statistikos pjūvius susieja su apibendrinančia išvada, jog Dobeles yra artimas Bendrovės konkurentas. Pareiškėjui kyla abejonių, ar buvo naudota pakankama imtis išvadoms padaryti bei ar nebuvo įvertintas per mažas konkursų skaičius (6 konkursai);

2.9.4. Taryba nepagrįstai teigia, kad mažmeninę prekyba vykdantys ūkio subjektai turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėjus, kadangi tam tikruose prekybos tinkluose Dalyvių ŽKS makaronų produkcija sudaro didžiąją dalį. Šiuo aspektu netinkamai vertinamas bei eliminuojamas užsienio tiekėjų daromas konkurencinis spaudimas, o dėl užslaptintos informacijos neaišku, kodėl mažmeninės prekybos centrai nelaiko užsienio tiekėjų tinkama alternatyva. Iš esmės, Taryba vadovaujasi mažmenininkų nuomonėmis, visiškai ignoruodama faktą, kad užsienio tiekėjai jau tiekė ŽKS makaronus Lietuvoje;

2.9.5. Nutarime nuvertinama kompensacinė pirkėjų įtaka užslaptintais argumentais, ignoruojant pateiktus įrodymus, jog mažmenininkai turi didelę pirkėjų galią ir jau ja naudojasi (pvz., Maxima dėl dalies makaronų kainų kėlimo pašalino iš prekybos netgi tuos Dobeles produktus, kuriems kaina nebuvo keliama. Kad spaudimas tiekėjo sprendimams egzistuotų, pakanka dviejų aplinkybių: kad pirkėjas turėtų galimybę pasinaudoti tokiomis priemonėmis, o pardavėjas tai suprastų. Tokiais atvejais tiekėjas priverstas nusileisti ir ieškoti kompromiso, nes jis žino, jog konfrontacija su stipriu pirkėju baigsis jo nenaudai ir dar didesniais nuostoliais. Mažmenininkai valdo priėjimą prie vartotojų. Nutarime yra praleistas svarbus analizės etapas – šiuo metu esančios situacijos įvertinimas;

2.9.6. Nutarime klaidingai vertinamos įėjimo į rinką kliūtys bei naujos įmonės įėjimo į rinką tikimybė, neatsižvelgta į tai, kad Dobeles yra itin mažas rinkos žaidėjas. Šiuo aspektu turėjo būti įvertinta, kokio masto konkurencijos sumažėjimą ši koncentracija suponuotų. Rinkoje esantys pavyzdžiai įrodo, kad užsienio tiekėjų įėjimas į rinką yra tikėtinas ir savalaikis, esant poreikiui, mažmenininkai gali pirkti makaronus iš užsienio gamintojų ir tokių makaronų gamintojų įėjimas į rinką nėra „sudėtingas“.

2.10. Įsipareigojimų vertinimo procese padaryti materialiosios teisės ir procedūriniai pažeidimai. Nutarimas pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes dalis argumentų suponuoja išvadą, jog pareiškėjo pasiūlyti Įsipareigojimai Tarybai netiko iš esmės, nors atsakovas priėmė 2022 m. liepos 27 d. nutarimą pratęsti tyrimą Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalies pagrindu – siekiant suderinti pareiškėjo įsipareigojimus. Spręsdama dėl miltų, Taryba pradėjusi derinti pareiškėjo pasiūlytus įsipareigojimus, kurių esmę sudarė grūdų malimo (miltų gamybos) pajėgumų nuoma, vėliau, derinimo eigoje ėmė kelti reikalavimus, kurie neatitinka pasiūlytų įsipareigojimų pobūdžio, t. y. parduoti ar kitaip atskirti įsigyjamą miltų gamybos verslą. Toks vienašalis reikalavimų iškėlimas pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Įsipareigojimų derinimo procesas nebuvo tinkamai organizuotas, neatitiko gero administravimo principų (formuluoti bendro pobūdžio, neaiškūs, neproporcingi, ankstesnės atsakovo praktikos neatitinkantys reikalavimai, nevertinta, ar jie įgyvendinami, nėra aiškaus teisinio pagrindo dėl reikalavimų teisėtumo), nes atsakovui po pareiškėjo pastangų (pvz. išimti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Amber pasta“ iš perleidžiamo verslo) taip ir liko neaišku, ar pareiškėjo siūlomi Įsipareigojimai sprendžia jo identifikuotas konkurencijos problemas. Įsipareigojimų derinimo procesas ne tik pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą, bet ir yra nesąžiningas, o Nutarimo dalis dėl siūlomų Įsipareigojimų atmetimo – neteisėta:

2.10.1. Atmesdamas įsipareigojimą neįgyti makaronus gaminančios ir parduodančios UAB „Amber pasta“, atsakovas nepagrįstai prašė Dobeles pateikti perteklinius įrodymus (apie šiam verslui naudojamą turtą, darbuotojus, prekės ženklus, gamybos ir realizacijos grandinę (tiekėjus, pirkėjus, distribucijos kanalus, sutartis ir pan.), detalią informaciją apie verslo tvarumą pasikeitus susijusiems asmenims) siekiant įsitikinti, kad UAB „Amber pasta“ veiks kaip savarankiškas, gyvybingas ir konkurencingas verslas, sudarantis veiksmingą konkurencinį spaudimą. Taryba ignoravo visą koncentracijos nagrinėjimo metu jų surinktą informaciją bei iš esmės prašė pagrįsti Dobeles tai, ką atsakovas jau žinojo, t. y. kad yra miltų tiekimo šaltinių B2B segmente. Makaronų prekės ženklo „Malsena“ neperleidimas šiuo atveju nesuponuoja, kad įmonės veikla galėtų pasikeisti. Taryba vertino ne tai, ar konkurentas bus veiksmingas, bet tai, ar jis bus identiškas. Šie klausimai nėra tapatūs;

2.10.2. Atsakovas nepagrįstai sprendė, kad įsipareigojimas neįgyti UAB „Malsena plius“ priklausančio miltų mišinių gamybos padalinio, jį perleidžiant UAB „Amber pasta“ prieš sandorio užbaigimą, skirtas spręsti problemas didmeninės prekybos miltų mišiniais rinkoje, nėra tinkamas, nes ši bendrovė jau turi gamybos, pardavimų patirties, todėl jai įeiti į panašią rinką turint žmogiškuosius išteklius ir gamybos įrangą nebūtų sudėtinga. Koncentracija praktikoje yra laikomi net tie atvejai, kai yra perduodamas turtas (t. y. jeigu jam galima priskirti apyvartą), kaip šiuo atveju, todėl teigti, kad tai nėra savarankiškas verslas ar kad reikėtų detaliau pagrįsti tokio verslo gyvybingumą neproporcinga. Atsakovas nepagrįstai kelia abejones dėl verslo atskyrimo. Dobeles įsipareigojimuose nurodyta, kad verslas būtų atskirtas iki koncentracijos įgyvendinimo. Be to, UAB „Amber pasta“ visada gali sukurti naują prekės ženklą ir bandyti jį įvesti į rinką;

2.10.3. Tarybos Nutarime pateikti nepagrįsti argumentai dėl įsipareigojimo nuomoti grūdų malimo pajėgumus. Pareiškėjas nesutinka, kad šis įsipareigojimas nesprendžia Nutarime identifikuotų problemų, nes turi būti vertinamas įsipareigojimų poveikis. Pagrindinė atsakovo analizės problema yra tai, kad vertintas ne šių pajėgumų į rinką pasiūlymo daromas konkurencinis spaudimas, bet ieškoma naujo konkurento, nors ne tik naujo konkurento atsiradimas šioje rinkoje galėtų užtikrinti veiksmingą konkurenciją. Paskatos AB „Kauno grūdai“ gaminti daugiau produkcijos bei užimant didesnę pardavimų dalį plėstis, kitų alternatyvių tiekėjų galimybė įeiti darytų reikšmingą konkurencinį spaudimą koncentracijos dalyviams po koncentracijos, kuris atsvertų galimus neigiamus padarinius. Pritarus šiems teiginiams, įsipareigojimas iš principo turėjo būti priimtas, o kilę klausimai galėjo būti išspręsti koncentracijos nagrinėjimo metu.

3. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

(duomenys neskelbtini).

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 15 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AS „Dobeles dzirnavnieks“ skundą.

5. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1. Konkurencijos taryboje 2021 m. gruodžio 10 d. gautas Dobeles pranešimas apie koncentraciją AS „Dobeles Dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir perimant vienvaldę pastarosios Bendrovės kontrolę.

5.2. Tarybos 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 1S-2 (2022) pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas buvo pratęstas Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytam laikotarpiui. Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminas buvo sustabdytas nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. balandžio 6 d.

5.3. Tarybos Susijungimų priežiūros grupė 2022 m. gegužės 3 d. Dalyviams nurodė preliminarias įžvalgas dėl koncentracijos galimo neigiamo poveikio konkurencijai analizuojamose rinkose. Dalyviai 2022 m. birželio 7 d. ir 2022 m. birželio 9 d. pateikė atsiliepimą į Įžvalgas bei papildomą informaciją, įskaitant 2022 m. birželio 6 d. CE parengtas ekonomines analizes.

5.4. Tarybos 2022 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 1S-75 (2022) pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminas buvo pratęstas papildomam vieno mėnesio laikotarpiui iki 2022 m. liepos 27 d. Koncentracijos nagrinėjimo išvados bei bylos medžiaga 2022 m. liepos 19 d. buvo išsiųsta pareiškėjui. Dalyviai buvo informuoti apie galimybę pateikti paaiškinimus dėl Išvadų tiek raštu, tiek išklausymo posėdžio metu žodžiu. Dalyviai 2022 m. liepos 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d. pateikė atsakovui rašytinius paaiškinimus dėl Išvadų. Pareiškėjas atsiliepimuose į Išvadas, taip pat ir 2022 m. liepos 22 d. bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. įvykusiuose išklausymo posėdžiuose nurodė, kad nesutinka su Išvadose pateiktu vertinimu, tačiau, jeigu Taryba pritartų Išvadoms, pareiškėjas yra pasiruošęs prisiimti įsipareigojimus, kurie pašalintų Išvadose nustatytas abejones dėl koncentracijos poveikio atitinkamose rinkose. Pareiškėjas 2022 m. liepos 25 d. Tarybai pateikė pasiūlymą dėl ketinamų prisiimti įsipareigojimų.

5.5. Pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas buvo pratęstas 2022 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 1S-89 (2022) Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatytam laikotarpiui.

5.6. Pareiškėjas pateikė Tarybai Įsipareigojimus bei papildomus paaiškinimus 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m rugpjūčio 22 d.

5.7. Konkurencijos taryba 2022 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą Nr. „Dėl atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją AS „Dobeles Dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę“, kuriuo atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją. Nutarime konstatuota, kad įgyvendinus koncentraciją būtų sukurta dominuojanti padėtis ir tuo itin apribota konkurencija didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais, privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais, miltų mišiniais ir žemos kainos segmento makaronais Lietuvoje mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams atitinkamose rinkose. Taip pat buvo konstatuota, kad Dobeles siūlomi patvirtinti Įsipareigojimai nešalina Tarybos nustatytų konkurencijos problemų, ir vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, buvo atsisakyta duoti leidimą vykdyti koncentraciją.

5.8. Pareiškėjas, nesutikdamas su Nutarimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti atnaujintą pranešimą apie koncentraciją AS „Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. akcinės bendrovės „Baltic mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę.

6. Teismas vadovavosi Konkurencijos įstatymo, Tvarkos nuostatomis, atsižvelgė į atitinkamos rinkos apibrėžimą, pateiktą Paaiškinimuose dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintuose Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1S-150 (2019), bei Europos Komisijos gaires dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo (97/C 372/03).

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų (nepakankamai laiko, pažeistas gero viešojo administravimo principas), teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių – Įžvalgos pateiktos 2022 m. gegužės 3 d., Išvados bei bylos medžiaga pareiškėjui išsiųstos 2022 m. liepos 19 d. raštu, rašytiniai paaiškinimai dėl Išvadų gauti 2022 m. liepos 22 d. ir 2022 m. rugpjūčio 1 d., surengti du išklausymo posėdžiai: 2022 m. liepos 22 d. bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas Įsipareigojimus bei papildomus paaiškinimus pateikė 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m rugpjūčio 22 d. Atsakovas, išsiuntęs Išvadas, pareiškėjui suteikė 3 d. terminą susipažinti su Išvadomis bei bylos medžiaga, numatė išklausymo posėdžio datą (2022 m. liepos 22 d.), kurio metu, atsižvelgdamas į Dalyvių argumentus dėl galimo laiko trūkumo, pasiūlė išklausymo posėdį nukelti iki 2022 m. liepos 25 d., tačiau Dalyviai atsisakė. Po 2022 m. liepos 27 d. nutarimo, pareiškėjui buvo suteiktas papildomas 5 kalendorinių dienų terminas atsiliepimams papildyti. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais dėl trumpų terminų analizei ir pozicijai pateikti, tačiau pažymėjo, kad tokius trumpus terminus nustatyti įpareigoja Konkurencijos įstatyme įtvirtinti koncentracijos nagrinėjimo naikinamieji terminai. Jei per nustatytą terminą nepriimamas vienas iš Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų, ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys turi teisę vykdyti koncentraciją pagal pranešime apie koncentraciją nurodytas sąlygas.

7.1. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui iš anksto buvo žinomos pagrindinės nustatytos problemos, kadangi Įžvalgose buvo aptarti esminiai koncentracijos tyrimo aspektai, pareiškėjas pasinaudojo galimybe pateikti argumentus dėl Įžvalgų, o tai, kad jos, anot pareiškėjo, buvo abstrakčios, nekeičia situacijos vertinimo, juolab, kad pareiškėjo pasitelkti CE ekonomistai dalyvavo abiejuose išklausymo posėdžiuose ir 2022 m. liepos 22 d. pasisakė dėl Gamintojo prekės ženklo bei PE miltų rinkų, o 2022 m. rugpjūčio 4 d. – dėl miltų mišinių ir ŽKS makaronų rinkų.

7.2. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl laiko stokos pasiruošti nagrinėjimui kaip abstrakčius, dėl vertimų į anglų kalbą, kaip nekeičiančių teisės aktuose nustatytų terminų, dėl nuorodų į bylos medžiagą, kaip nelaikytinų apsunkinančiais informacijos paiešką. Nustatęs, kad pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimas iš viso truko 5 mėnesius 3 savaites ir 5 dienas, teismas atmetė pareiškėjo argumentus šiuo aspektu.

7.3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta duoti leidimą vykdyti koncentraciją, bet nebuvo sprendžiama dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, todėl atsakovas pagrįstai saugojo ūkio subjektų komercines paslaptis, o pareiškėjui prieinama informacija buvo pakankama suprasti atsakovo esminius argumentus.

7.4. Neaktualiais nagrinėjamu atveju pripažinęs pareiškėjo nurodomus Bendrojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimą ir ESTT 2019 m. sausio 16 d. sprendimą, pažymėjęs, jog Išvadose buvo pateikti pakankami paaiškinimai apie atliktas analizes, teismas sprendė, kad Taryba nenukrypo nuo ESTT išaiškinimų, pareiškėjo išklausymo procedūrą vykdė tinkamai ir nepažeidė pareiškėjo teisės į gynybą bei gero administravimo principo, kuris kyla iš konstitucinio imperatyvo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.).

8. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl taikyto įrodinėjimo standarto, teismas akcentavo Konkurencijos įstatymo paskirtį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktą koncentracijos kontrolės mechanizmo tikslą bei atmetė pareiškėjo argumentus dėl Bendrojo Teismo sprendimo Nr. T‑399/16 ir jame taikyto įrodinėjimo standarto, motyvuodamas ESTT statuto 60–61 straipsniais bei tuo, kad šis sprendimas nėra įsiteisėjęs. Nustatęs, kad atsakovas įrodymus vertino ir argumentus grindė vadovaudamasis Gairėmis dėl horizontaliųjų susitarimų, teismas sutiko su Taryba, jog Gairėse suponuojamas įrodinėjimo standartas savo esme atspindi tikimybių balanso įrodinėjimo standartą, reiškiantį, kad vertinant susijungimus nėra privaloma neginčijamai įrodyti, jog koncentracija nekelia jokių abejonių dėl konkurencijos, o reikia atlikti tikimybių vertinimą, t. y. nustatyti, ar labiau tikėtina, kad dėl susijungimo reikšmingai susilpnės konkurencija, nei kad nesusilpnės. Kadangi atsakovas vertino ir analizavo Dalyvių bei jų konkurentų užimamas rinkos dalis, koncentracijos dalyvių konkurencinį artumą, klientų galimybes pakeisti tiekėją, konkurentų galimybes padidinti pasiūlą, jei išaugs kaina, tai, ar susijungimas panaikins svarbią konkurencinę jėgą, pareiškėjo ir kito koncentracijos dalyvio tarpusavio konkurencinį spaudimą, tiek pareiškėjo ir kito koncentracijos dalyvio konkurencinį spaudimą kitiems rinkos dalyviams, įvertino ir veiksnius, galinčius atsverti neigiamą poveikį konkurencijai – kompensacinę pirkėjo įtaką, įėjimo į rinką kliūtis bei naujos įmonės atėjimo tikimybę, teismas sprendė, kad atsakovas, taikydamas Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį testą, vadovaudamasis Gairėmis, tinkamai įvertino visus svarbius veiksnius, galinčius turėti įtakos konkurencijai.

9. Teismas, pasisakydamas dėl koncentracijos poveikio didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinkoje vertinimo (Nutarimo 3.2.1.8 d.), vadovavosi Gairių 16, 37–38 punktais, analizavo Nutarimo 243–244, 246–250 pastraipų turinį (koncentracija vyktų labai koncentruotoje rinkoje, pareiškėjo miltų produkcija buvo 5 prekybos tinklų reguliaraus asortimento dalimi, Dalyvių tarpusavio konkurencija pasireiškė pardavimo dalių pokyčiuose, lyginti Dalyvių tiekiami galutiniams vartotojams skirti miltai, analogiški Gamintojo prekės ženklo miltai, atlikta produkcijos tiekimo kainos analizė tarp AB „Baltic Mill“, Dobeles, AB „Kauno grūdai“, kitų konkurentų konkurencinis spaudimas pasireiškia itin ribotai) bei nurodė, jog iš šių atsakovo nustatytų aplinkybių pagrįstai prieita prie išvados, kad pareiškėjo rinkos dalis neatspindi jo realiai daromo konkurencinio spaudimo. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad jis nėra novatorius ir neturi išskirtinių savybių, vadovaudamasis Nutarimo 246 pastraipoje esančia AB „Baltic Mill“ vidinių dokumentų analize (AB „Baltic Mill“ vertina Dobeles aktyvumą ir atidžiai stebi jos veiksmus) bei paties pareiškėjo pristatymu.

9.1. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas pats nurodė, jog 2021 m., kuomet Dobeles buvo paskelbusi apie ketinimą įsigyti AB „Baltic Mill“, jo strategija pasikeitė. Aptaręs Nutarimo 898 pastraipą (nors pareiškėjo 2021 m. rinkos dalis ir mažėjo, tačiau šis laikotarpis yra mažiau indikatyvus, kadangi gali būti nulemtas planuojamos koncentracijos), 910 pastraipą (vertinti kvietinių ir ruginių miltų gamintojų pajėgumai pagal atitinkamos miltų produkcijos tiekimo faktą į Lietuvą, miltų gamintojų, kurių produkciją nėra perkama B2C pirkėjų, įtraukimas į pajėgumų skaičiavimą iš esmės neatitiktų nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir nekeistų vertinimo bei fakto, jog rinkoje veikia ir konkurencingas kainas siūlo tik 3 kvietinių ir ruginių miltų gamintojai, kurių gamintojo prekės ženklu ir privačia etikete pažymėta produkcija yra faktiškai tiekiama Lietuvoje esantiems B2C pirkėjams), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas iš Lenkijos gamintojų pirko ne B2C, o B2B transportavimo pakuotėje supakuotus miltus. Todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl neįtrauktų Lenkijos gamintojų gamybinių pajėgumų.

9.2. Atsakovas nustatė, jog nors pareiškėjas ir nėra artimiausias AB „Baltic Mill“ konkurentas, tačiau jis yra vienas iš riboto skaičiaus alternatyvių tiekėjų, iš kurių mažmenininkai gali įsigyti Gamintojo prekės ženklo miltus; pareiškėjo prekės ženklas pagal žinomumą yra trečioje vietoje; Dobeles 2018–2021 m. buvo reguliaraus kvietinių ir ruginių miltų asortimento dalimi 5 mažmeninės prekybos tinkluose, o dar viename dalyvavo in-out akcijose. Teismas pripažino pagrįstu koncentracijos dalyvių artumo vertinimą ir pabrėžė, kad Nutarimo 223 pastraipoje pagrįstai teigiama, jog Dalyviai yra artimi ir svarbūs konkurentai (AB „Baltic Mill“ yra Dobeles artimiausias konkurentas, o Dobeles yra artimas AB „Baltic Mill“ konkurentas). Teismas pritarė atsakovo vertinimui dėl AB „Kauno grūdai“ konkurencinio spaudimo (Nutarimo 239 pastraipa).

9.3. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl Lenkijos miltų gamintojų keliamos grėsmės, atsakovo Nutarimo 179, 181 pastraipas, nustatęs, kad Taryba rėmėsi Maxima, Palink ir Aibė paaiškinimais bei vertino įrodymų visumą, t. y. mažmenininkų nuomones dėl lenkiškų miltų, faktinę situaciją dėl lenkiškų miltų tiekimo bei analizavo pasiūlymus konkursuose dėl PE miltų tiekimo, sutiko su atsakovu, jog koncentracijų nagrinėjimo bylose rinkos dalyvių nuomonės yra svarbus įrodymų šaltinis. Kadangi pareiškėjas nepagrindė, kodėl Taryba turėjo nevertinti rinkos dalyvių nuomonių ar abejoti jų patikimumu, teismas sprendė, kad mažmenininkai yra suinteresuoti konkurencija rinkoje, kuri užtikrintų, jog nesumažėtų pasirinkimas ir neišaugtų kainos. Teismas sutiko su atsakovu, kad miltų rūšingumas nebuvo esminis Tarybos argumentas, o tik vienas iš aspektų, kuris buvo vertintas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas įvertino ir tai, jog mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų nuomone, Lenkijos gamintojų siūlomi galutiniams vartotojams skirti miltai nėra patrauklūs dėl Lietuvoje ir Lenkijoje gaminamų miltų techninių savybių skirtumų, jų įvedimas į Lietuvos rinką reikalautų papildomų išlaidų, o lenkiški miltai skiriasi tiek rūšimis, tiek pakuotėmis (1 kg), aukščiausios rūšies kvietinių miltų, kuriuos Lietuvoje tiekia UAB „Malsena plius“ ir kurie yra vieni iš populiariausių miltų produktų Lietuvoje, negalėtų įsigyti iš Lenkijos gamintojų dėl siūlomų aukštų pardavimo kainų, nes Lenkijoje galioja kitokie miltų kategorijai taikomi specifikacijos reikalavimai ir atitinkančių reikalavimų produkto (kaip unikalaus produkto) pagaminimas yra labai brangus, reikalaujantis didelių sąnaudų, taip pat dėl to, kad prie pardavimo kainų prisideda papildomi tokios produkcijos transportavimo (logistikos) kaštai.

9.4. Dėl Gdansko malūno teikto pasiūlymo teismas pažymėjo, kad Nutarime nėra konstatuota, jog Lenkijos gamintojai negalėtų tiekti miltus 2 kg pakuotėse. Atsakovas vertino faktų visumą (rūšingumo standartus, kiekius, nekonkurencingas kainas, transportavimo kaštus), ne tik pakuotės kiekį. Detalus Gdansko malūno pasiūlymas įvertintas Nutarimo 920 pastraipoje. Teismas, pagrįstais pripažinęs atsakovo argumentus, kad negali priversti užsienyje veikiančių ūkio subjektų atsakyti į Tarybos užduotus klausimus, atmetė pareiškėjo argumentus dėl skuboto tyrimo dėl Lenkijos gamintojų. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepaneigė atsakovo argumentų, kad Lenkijos tiekėjai labai retai dalyvauja Lietuvos B2C pirkėjų konkursuose dėl privačia etikete pažymėtos produkcijos tiekimo, o kai dalyvauja, jų kainos yra nekonkurencingos; kad 2018–2021 m. nei vienas iš apklaustų B2C pirkėjų nepirko galutiniams vartotojams skirtų kvietinių ir ruginių miltų iš Lenkijos tiekėjų; kad Lenkijos tiekėjai ne tik netiekė B2C pirkėjams skirtų miltų (nei gamintojo prekės ženklu, nei privačia etikete pažymėtų), bet ir nepateikdavo pasiūlymų dėl tokio tiekimo arba tas pasiūlymas būdavo nekonkurencingas. Teismas vertino, kad atsakovo atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė, kurios visumoje padarytos išvados tiek dėl geografinės rinkos apibrėžimo, tiek dėl Lenkijos gamintojų konkurencinio spaudimo yra pagrįstos. Įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl B2B pirkėjų perkamos produkcijos, teismas pažymėjo, kad jų skirtumams įtakos turi ne tik perkamos produkcijos kiekiai, bet ir tai, kad B2C pirkėjai turi kokybinius, specifinius reikalavimus, kurių iš esmės B2B pirkėjai nekelia. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai Lenkijos gamintojų konkurencinio spaudimo nevertino kaip potencialaus ar realaus.

9.5. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl kompensacinės pirkėjų įtakos, teismas nurodė, kad atsakovas nagrinėjimo metu nustatė, jog mažmenininkai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, AB „Baltic Mill“ produkciją yra būtina turėti asortimente, o jeigu po susijungimo pakiltų AB „Baltic Mill“ ar Dobeles miltų kainos, jie neturėtų į ką pakeisti šių gamintojų produkcijos arba pakeitimas užtruktų, ar būtų komerciškai nenaudingas (Nutarimo 258 pastraipa). Teismas šiuo aspektu aptarė Nutarimo 261–263 pastraipas (ne visi Lietuvoje veikiantys mažmenininkai turi aukštas rinkos dalis ir reikšmingą derybinę galią perkant Gamintojo prekės ženklo miltus, visi kiti ūkio subjektai turėtų dar mažesnes galimybes pasipriešinti įtakos rinkoje išaugimui, kurią galėtų sukurti koncentracija, mažmenininkų pirkėjo galią mažina ir tai, kad Dalyviai gali parduoti kvietinius bei ruginius miltus B2B segmentui, kuriam Dalyviai 2021 m. pardavė apie 84 proc. nuo viso savo parduoto kvietinių ir ruginių miltų kiekio, o mažmenininkai negalėtų įsigyti šių miltų tolimesniam perpardavimui galutiniams vartotojams).

9.6. Dėl spaudimo, kuris neva atsiranda dėl pasirinkimo tarp AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“ teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė, jog ypač koncentruotoje rinkoje AB „Baltic Mill“ visgi yra artimiausias Dobeles konkurentas. Atsakovas neneigė, kad AB „Kauno grūdai“ yra artimas Dalyvių konkurentas. Teismas pritarė atsakovo Nutarime pateiktai pozicijai, kad koncentracija panaikintų Dobeles daromą konkurencinį spaudimą AB „Baltic Mill“ ir kitiems rinkos dalyviams bei Bendrovės daromą konkurencinį spaudimą Dobeles, o mažmenininkai po koncentracijos turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėją, kadangi šioje rinkoje yra svarbu tiekėjų tarpusavio konkurencija, teikiant kainos pasiūlymus konkursuose. Dviejų konkurentų likimas rinkoje po koncentracijos nėra pakankama efektyviai konkurencijai užtikrinti (Nutarimo 865 pastraipa). Teismas aptarė Nutarimo 860 pastraipą, kurioje nustatyta, kad mažmeninės prekybos tinklai patys miltų negamina, o PE miltus jiems tiekia tie patys Gamintojo prekės ženklo miltų gamintojai, t. y. iš esmės didindami privačia etikete pažymėtų miltų pardavimus prekybos tinklai parduotų tų pačių gamintojų produktus pagal atitinkamų gamintojų pasiūlytas tiekimo kainas. PE miltų pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, po koncentracijos tas pasirinkimas sumažės iki vienos alternatyvos koncentracijos dalyviams, o atitinkamų tiekėjų tarpusavio konkurencija, teikiant kainos pasiūlymus konkursuose, dėl koncentracijos reikšmingai sumažėtų, sumažėjus konkurencingų tiekėjų skaičiui. Kadangi konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos, naujai įmonei įeiti į PE miltų rinką būtų sudėtinga. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad Dobeles rinkos dalies koncentracija esmingai nekeičia, o mažmenininkai turi derybinę galią Dalyviams dėl konkurencijos tarp AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“ bei galimybės įsivežti miltus iš trečiųjų šalių.

9.7. Pasisakydamas dėl derybinių mažmeninės prekybos įmonių svertų teismas vadovavosi Gairių 64, 67 punktais ir pritarė atsakovui, jog tai, kad B2C pirkėjai nesutinka su kainos pakėlimu ir derasi dėl tiekimo kainų, savaime nereiškia, kad jie turi pakankamą kompensacinę pirkėjo galią; tai, kad klientai derėjosi prieš koncentraciją, nereiškia kad analogiškai elgtųsi ir po koncentracijos, kadangi prieš koncentraciją klientai turėjo galimybę pakeisti vieną iš koncentracijos dalyvį į kitą, o po koncentracijos tokia galimybė išnyktų; ne visų B2C pirkėjų galia yra identiška. Teismo vertinimu, pagrįsta atsakovo išvada, jog tai, kad šiuo metu dalis pirkėjų derasi dėl tiekimo kainų, niekaip neparodo, kad pirkėjo galia nesumažės, kuomet įvykus koncentracijai alternatyvių kvietinių ir ruginių miltų tiekėjų skaičius sumažės nuo 3 iki 2. Teismas sprendė, jog nėra pakankama, kad pirkėjo galia egzistuotų tik iki susijungimo, ji turi likti ir po susijungimo.

9.8. Atsižvelgęs į pareiškėjo nesutikimą su Nutarime pateiktu vertinimu dėl naujos įmonės tikimybės įėjimo į rinką (neįvertinta koncentracijos specifika, Lenkijos vaidmuo), aptaręs atsakovo argumentus (2018–2021 m. mažmenininkai neįsigijo nei Gamintojo prekės ženklo, nei PE miltų iš Lenkijos tiekėjų net ir esant mažesnėms (anot Dalyvių) pagamintos miltų produkcijos kainoms, egzistuoja skirtumai tarp lenkiškų ir lietuviškų miltų, pareiškėjo dėl kainodaros sumažėjusią rinkos dalį perėmė Bendrovė, o ne Lenkijos tiekėjai, nepasiteisino 2012 m. sprendimas bendradarbiauti su Lenkijos miltų tiekėjais, Lenkijos tiekėjai nelaimėjo nei vieno 2021 m. organizuoto konkurso dėl miltų tiekimo B2C pirkėjams Lietuvoje 2022 m.), teismas vadovavosi Gairių 68 punktu ir iš Nutarimo turinio nustatė, kad atsakovas vertino naujo rinkos dalyvio galimybes įvesti galutiniams vartotojams skirtų Gamintojo prekės ženklo miltų produkciją į atitinkamą rinką bei sėkmingai tiekti nurodytą produkciją mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams. Aptaręs ūkio subjektų atsakymus dėl naujam rinkos dalyviui kilsiančių sunkumų (rinkoje „dominuoja keli stambūs gamintojai, su kuriais sunku konkuruoti kaina“, „didžiausi rinkos dalyviai yra gerai žinomi visiems pirkėjams“, mažmenininkų nenoras suteikti naujam ir galimai nežinomam prekės ženklui vietą lentynoje (tam reikia dalyvauti asortimento peržiūrose, kurios vyksta kartą per metus)), teismas sprendė, kad pagrįsta atsakovo išvada, jog naujos įmonės įėjimas nebūtų tikėtinas, savalaikis ir pakankamas atgrasinti ar įveikti potencialius koncentracijos padarinius.

9.9. Pasisakydamas dėl koncentracijos poveikio didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinkoje vertinimo, teismas nustatė, kad šiuo aspektu Taryba padarė pagrįstą išvadą, jog dėl koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais PE miltais, nes Dobeles yra artimas AB „Baltic Mill“ konkurentas, dalyvaujantis konkursuose dėl PE miltų tiekimo bei tiekiantis šią produkciją mažmenininkams, o vertinant pagal konkursų metu teikiamus kainos pasiūlymus – artimiausias AB „Baltic Mill“ konkurentas; PE miltų pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, o po koncentracijos tas pasirinkimas sumažės iki vienos alternatyvos koncentracijos dalyviams; nagrinėjamoje rinkoje yra svarbu ne tik pirkėjo galimybė pakeisti tiekėją, bet ir tiekėjų tarpusavio konkurencija teikiant kainos pasiūlymus konkursuose, kuri dėl koncentracijos reikšmingai sumažėtų, sumažėjus konkurencingų tiekėjų skaičiui; konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos, o naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais PE miltais rinką būtų sudėtinga, kadangi šioje rinkoje veikia stiprūs miltų gamintojai, o miltų gamybos nevykdantys ūkio subjektai neturi planų įeiti į atitinkamą rinką bei negali konkuruoti kainomis perparduodami gamintojų produktus; kompensacinė pirkėjo įtaka nėra pakankama atsverti galimus neigiamus koncentracijos padarinius.

9.10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl atsakovo nepagrįstų išvadų dėl PE miltų rinkos bei Tarybos atliktos analizės neatitikties metodiniams reikalavimams, nustatęs, jog buvo analizuoti 8 konkursai dėl 38 PE miltų produktų, apklausti ūkio subjektai, organizuojantys konkursus atitinkamoje rinkoje, surinkti duomenys buvo palyginti su koncentracijos dalyvių pateiktais duomenimis ir buvo padaryta išvada, kad mažmenininkai skelbia po vieną konkursą. Teismas iš Nutarimo nustatė, jog atsakovas vertino konkursų dalyvių dalyvavimo dažnumą, Dalyvių įtaką vienas kito tikimybei laimėti, kaip dažnai konkursų dalyviai teikdavo antrą geriausią pasiūlymą bei kiek skyrėsi konkursų dalyvių teikiami kainų pasiūlymai.

Lentelėje Nr. 9 nurodyti visi 2020–2021 m. pasiūlymus pateikę miltų tiekėjai, pagrindiniai mažmenininkų organizuojamų konkursų dėl PE miltų tiekimo dalyviai yra AB „Baltic Mill“, AB „Kauno grūdai“ bei Dobeles. AB „Baltic Mill“ pateikė pasiūlymus dėl 80–90 proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]) skirtingų kvietinių ir ruginių miltų produktų, AB „Kauno grūdai“ – dėl 70–80 proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]), o Dobeles – dėl 30–40 proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]). Kiti ūkio subjektai – Armbruster, Gdanskie Mlyny bei Fasma pateikė pasiūlymus atitinkamai dėl 5–10 proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]), 5–10 proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]) ir 0–5 proc. ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]) skirtingų kvietinių ir ruginių miltų produktų.

Visi apklausti mažmenininkai (Maxima, Lidl, Rimi, Palink, Norfa/Rivona), organizuodami konkursus dėl PE miltų tiekimo, kviečia abu koncentracijos dalyvius pateikti kainos pasiūlymus. 4 iš 5 ūkio subjektų taip pat kviečia ir pagrindinį Dalyvių konkurentą AB „Kauno grūdai“. Galiausiai, ūkio subjektai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] ir [KOMERCINĖ PASLAPTIS] išsiunčia pasiūlymus dalyvauti konkursuose dėl privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekimo 13 ir 24 ūkio subjektams atitinkamai, bet, kaip matyti iš Lentelės Nr. 9, kiti ūkio subjektai beveik visais atvejais nepateikia kainų pasiūlymų konkrečiame konkurse.

Vertinant, kaip dažnai abu Dalyviai dalyvavo tuose pačiuose konkursuose, buvo nustatyta, kad Dobeles dalyvavo 44 proc. visų konkursų, kuriuose dalyvavo AB „Baltic Mill“, o AB „Baltic Mill“ dalyvavo 100 proc. visų konkursų, kuriuose dalyvavo Dobeles (t. y. visuose konkursuose, kuriuose dalyvavo Dobeles, taip pat dalyvavo ir Bendrovė). Bent 60–70 proc. visų atvejų konkurse dalyvavo tik du, o 10–20 proc. visų atvejų vieninteliai konkurso dalyviai buvo Dalyviai. Pagal pateiktus duomenis, Bendrovė laimėjo 70–80 proc. visų atvejų, kai dalyvavo konkurse, Dobeles – 30–40 proc. atvejų, kai tuo tarpu AB „Kauno grūdai“ – tik 20–30 proc. atvejų.

Iš Lentelės Nr. 10 teismas nustatė, kad Dobeles dalyvavimas konkursuose mažina Bendrovės tikimybę laimėti. Dobeles dalyvaujant konkurse dėl tų pačių PE miltų tiekimo, AB „Baltic Mill“ tikimybė laimėti siekė 40 proc., o nedalyvaujant Dobeles – 100 proc. Teismas nustatė, kad atsakovas neturėjo galimybės palyginti, ar AB „Baltic Mill“ dalyvavimas turėjo įtakos Dobeles tikimybei laimėti tiekimą konkrečiam kvietinių ar ruginių miltų produktui, kadangi visais atvejais, dalyvaujant Dobeles, konkurse dalyvavo ir AB „Baltic Mill“.

Atliekant pasiūlymų vietų analizę (į konkursų imtį įtraukiant tik tuos atvejus, kuomet dalyvavo du ir daugiau tiekėjų) buvo nustatyta, kad visais atvejais ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]), kuomet Dobeles laimėjo konkretaus PE miltų produkto tiekimą, AB „Baltic Mill“ kainos pasiūlymas buvo antroje vietoje. Vertinant iš AB „Baltic Mill“ perspektyvos, 80–90 proc. atvejų ([KOMERCINĖ PASLAPTIS]), kuomet AB „Baltic Mill“ laimėjo konkretaus PE miltų produkto tiekimą, antroje vietoje buvo AB „Kauno grūdai“ kainos pasiūlymas, o 10–20 proc. atvejų antroje vietoje buvo Dobeles kainos pasiūlymas.

Vertinant atvejus, kuomet Dobeles laimėjo konkretaus PE miltų produkto tiekimą, Dobeles pasiūlymai [KOMERCINĖ PASLAPTIS] atvejais iš [KOMERCINĖ PASLAPTIS] buvo vidutiniškai 5–10 proc. mažesni, nei AB „Baltic Mill“ (AB „Kauno grūdai“ [KOMERCINĖ PASLAPTIS] atvejų nedalyvavo, o [KOMERCINĖ PASLAPTIS] atveju AB „Kauno grūdai“ kainos pasiūlymas buvo 10–20 proc. didesnis, nei artimiausias Dalyvio pasiūlymas), o dar 1 atveju Dobeles pasiūlė identiškas kainas, kaip AB „Baltic Mill“ (AB „Kauno grūdai“ pasiūlymas tuo atveju buvo 5–10 proc. didesnis nei artimiausias Dalyvių pasiūlymas).

Atsakovas neturėjo galimybės kiekybiškai įvertinti Dobeles dalyvavimo įtaką AB „Baltic Mill“ pasiūlytoms kainoms, nes atitinkamoje rinkoje konkursai vyksta dėl skirtingų pagal savo savybes miltų produktų, kartą per metus, skirtumai tarp identiškų pasiūlymų skirtingais metais gali būti paveikti kitų priežasčių (pvz., grūdų supirkimo kainos augimu); identiškų miltų produktų (pvz., kvietinių miltų 550D) kainų palyginimas tarp skirtingų mažmenininkų taip pat negali būti objektyviai atliktas dėl galimų skirtumų PE miltų produktų konkursų sąlygose (pvz., užsakomas produkcijos kiekis, pakavimo reikalavimai).

Teismas sutiko su Nutarimo teiginiu, kad Tarybos atliktos konkursų analizės išvados neprieštarauja Dalyvių pateiktai CE analizei.

9.11. Dėl koncentracijos dalyvių artumo teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nurodė, jog Nutarime nebuvo teigiama, kad Dobeles yra artimiausias AB „Baltic Mill“ konkurentas. Nutarime daroma išvada, kad AB „Baltic Mill“ yra artimiausias Dobeles konkurentas, o Dobeles yra artimas AB „Baltic Mill“ konkurentas. Artimiausiu AB „Baltic Mill“ konkurentu atitinkamoje rinkoje yra AB „Kauno grūdai“, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas nedaro konkurencinio spaudimo AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“. Nutarime yra akcentuojama, kad Dobeles artimai konkuruoja su AB „Baltic Mill“ ir AB „Kauno grūdai“, vertinant Dobeles dalyvavimą konkursuose, laimėjimus konkursuose bei daromą konkurencinį spaudimą kitiems konkursų dalyviams.

9.12. Teismas sutiko su atsakovu, kad tai, jog Dobeles rinkos dalis PE miltų atitinkamoje rinkoje 2019–2022 m. išliko maža, neparodo Dobeles, kaip ūkio subjekto, daromo konkurencinio spaudimo, kadangi iš rinkos dalies nėra aišku, kiek artimi Dobeles kainos pasiūlymai konkursuose buvo kitiems ūkio subjektams. Atsižvelgus į pareiškėjo rinkos dalį kaip į konkurencinio spaudimo matą, nustatyta, kad 2018 m. jo rinkos dalis sudarė 30–40 proc. pagal pardavimų vertę ir pagal pardavimų apimtį. Koncentracijos dalyvių rinkos dalis 2018–2020 m. būtų dar didesnė ir siektų 40–55 proc. pagal pardavimų vertę ir pagal pardavimų apimtį, jeigu į rinkos dalių analizę nebūtų įtraukiamas Lidl, kuris įsigyja didžiąją dalį PE miltų. Vien Lidl organizuojami konkursai daro reikšmingą įtaką rinkos dalims atitinkamoje rinkoje. Nors AB „Kauno grūdai“ laimėjo tik 10–20 proc. visų konkursų, jo PE miltų rinkos dalis 2020–2021 m. siekė mažiausiai 80–90 proc., nes nuo 2018 m. tiekė produkciją vienam iš prekybos tinklų, kuris pateikė informaciją tik apie 2021 m. paskelbtą konkursą dėl kvietinių ir ruginių miltų tiekimo 2022 m. Šio prekybos centro dalis atitinkamos produkcijos visų mažmenininkų pirkimuose yra didžiausia ir siekia apie 60–70 proc., dėl to AB „Kauno grūdai“ rinkos dalis yra didžiausia.

9.13. Teismas pritarė atsakovui ir dėl to, kad tais atvejais, kuomet organizuojami konkursai nėra skaidrūs, konkursų dalyvių skaičius daro tiesioginę įtaką konkursų metu siūlomoms kainoms, t. y. mažėjant konkursų dalyvių skaičiui, kiekvieno dalyvio kainų pasiūlymas didės. Teismas pripažino pagrįstais argumentus, kad nepriklausomai nuo to, ar AB „Baltic Mill“ preziumuoja, kad jai reikia laimėti prieš AB „Kauno grūdai“, AB „Baltic Mill“ taip pat turi atsižvelgti ir į Dobeles siūlomas kainas, kadangi Dobeles dalyvauja beveik 40 proc. visų konkursų. Taigi, po koncentracijos neapibrėžtumas konkursuose sumažėtų, kadangi būtų prarastas Dobeles ir Bendrovės tarpusavio konkurencinis spaudimas bei rinkoje sumažėtų tiekėjų, turinčių reikšmingus gamybinius pajėgumus bei teikiančius konkurencingus kainų pasiūlymus konkursų metu.

9.14. Dėl AB „Kauno grūdai“ konkurencinio spaudimo teismas aptarė Nutarimo 318 pastraipą (AB „Kauno grūdai“ galėtų būti labiau ekonomiškai racionalu didinti Gamintojo prekės ženklo, o ne PE miltų gamybos apimtis, kadangi Gamintojo prekės ženklo produktų pelningumas yra didesnis, nei PE miltų produktų), 880 pastraipą (Dalyvių 2021 m. rinkos dalis siekia mažiausiai 95 proc. pagal pardavimų vertę ir apimtį ) ir sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina atsakovo padarytą išvadą dėl AB „Kauno grūdai“ spaudimo. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad konkursuose kainą mažina ne pirkėjo galia, o konkuruojančių ūkio subjektų pasiūlymai. Sumažėjus konkurencingų tiekėjų skaičiui iki dviejų, toks neapibrėžtumas ir tarpusavio konkurencija iš esmės sumažės.

9.15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad įėjimas į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais PE miltais rinkas yra paprastesnis, vadovaudamasis atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kad Lenkijos tiekėjų kainų pasiūlymai PE miltų konkursuose yra žymiai didesni, Dalyviai po koncentracijos galėtų turėti paskatas sumažinti savo pasiūlą iki žemesnio lygio, nei buvo prieš koncentraciją, tokiu būdu padidinant didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtų PE miltų rinkos kainų lygį. PE miltų dalis, lyginant su Gamintojo prekės ženklo miltais, nagrinėjamo laikotarpio metu iš esmės nesikeitė ir svyravo tarp 18,17 proc. ir 22,87 proc. pagal pardavimų apimtį (2021 m. – 18,17 proc.). Vertinant absoliučiais dydžiais, 2021 m. PE miltų dalis buvo mažesnė, nei 2019 m. 2018–2021 m. neatsirado nei vieno reikšmingo tiekėjo, kuris pradėtų tiekti PE miltus (arba bent jau aktyviai dalyvautų konkursuose). Teismas pažymėjo, kad atsakovo apklausti mažmenininkai nepirko nei PE, nei Gamintojo prekės ženklo miltų iš Lenkijos tiekėjų, Lenkijos tiekėjai pateikdavo pasiūlymus tik dalyje konkursų, dėl kurių buvo kviečiami, o jų pateikti pasiūlymai buvo mažiausiai 30 proc. didesni, nei Dalyvių bei AB „Kauno grūdai“.

9.16. Teismas pažymėjo, kad tai, jog PE miltai yra perkami nedideliais kiekiais iš Vokietijos, Vengrijos bei Švedijos savaime nekeičia fakto, kad pastarieji miltai nėra perkami iš Lenkijos. Nutarime akcentuojama, jog dėl įvairių priežasčių pirkimai šiuo metu nėra konkurencingi ir nedaro konkurencinio spaudimo Dalyviams bei AB „Kauno grūdai“, bet ne tai, kad miltų pirkimas iš Lenkijos nėra įmanomas.

9.17. Teismas nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas apklausė mažmenininkus (Maxima, Lidl, Palink, Rimi, Norfa/Rivona) ir surinko informaciją apie 8 galutiniams vartotojams skirtų PE miltų konkursus Lietuvoje dėl 38 skirtingų kvietinių ir ruginių miltų produktų (kvietinių – 32, ruginių – 6), kurie vyko 2020–2021 m. Iš visų atvejų, tik vienas Lenkijos tiekėjas pateikė pasiūlymą dėl PE miltų. Todėl teismas atmetė pareiškėjo abejones dėl atliktų pasiūlymų skaičiaus nepakankamumo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas išanalizavo bei pateikė vertinimą ir dėl koncentracijos dalyvių pateiktos informacijos, o taip pat pagrįstai sprendė dėl Lenkijos gamintojų konkurencinio spaudimo (Nutarimo 922, 926, 920 pastraipos).

9.18. Teismas, įvertinęs atsakovo nustatytą aplinkybę, kad mažmenininkai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, pagrįsta pripažino koncentracijos nagrinėjimo metu atliktą analizę, jog konkursuose kainą mažina ne pirkėjo galia, o konkuruojančių ūkio subjektų pasiūlymai. Tais atvejais, kai privačia etikete pažymėtos produkcijos tiekimo konkursus laimėjo Dobeles, mažmeninės prekybos tinklai galėjo gauti geresnę kainą negu siūlė AB „Baltic Mill“ ar AB „Kauno grūdai“ ne dėl to, kad jie turėjo derybinę galią, bet todėl, kad tame konkurse dalyvavo Dobeles. Tačiau sumažėjus konkurencingų tiekėjų skaičiui iki dviejų, toks neapibrėžtumas ir tarpusavio konkurencija iš esmės sumažės. Koncentracijos dalyvių pateikti duomenys nepatvirtino argumento, kad kaina konkursuose yra mažinama dėl pirkėjo galios, bet, priešingai, parodė, kad mažmenininkai Lietuvoje vykdo derybas, atsižvelgiant į kitų ūkio subjektų pateiktas kainas.

10. Dėl koncentracijos poveikio didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkoje vertinimo, teismas nustatė, kad šiuo aspektu Taryba padarė pagrįstą išvadą, kad Dalyviai po koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį, koncentracijos dalyviai yra vienas kito artimi konkurentai; koncentracija panaikintų Dobeles daromą konkurencinį spaudimą AB „Baltic Mill“ ir kitiems rinkos dalyviams bei AB „Baltic Mill“ daromą konkurencinį spaudimą Dobeles; mažmeninę prekybą miltų mišiniais vykdantys ūkio subjektai po koncentracijos turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėją, o konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos; naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinką būtų sudėtinga dėl stipraus vartotojų prisirišimo prie rinkoje esančių gamintojų prekės ženklų, atitinkamos rinkos dydžio, o potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas; kompensacinė pirkėjo įtaka nėra pakankama atsverti galimus neigiamus koncentracijos padarinius.

10.1. Teismas nustatė, kad informaciją apie didmeninės prekybos B2C pirkėjams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinkos dydį atsakovas rinko ir vertino, prašydamas Lietuvos Respublikoje veikiančių miltų mišinių tiekėjų pateikti gamintojo prekės ženklu ir privačia etikete pažymėtų miltų mišinių 2018–2021 m. pardavimo duomenis (pagal vertę ir apimtį), parduodant galutiniams vartotojams skirtus miltų mišinius bei duomenis apie visus tiekėjus, iš kurių pirko. Nustatant rinkos dydį, buvo sudedami apklaustų miltų mišinių tiekėjų pateikti pardavimo duomenys ir neapklaustų ūkio subjektų pardavimo apklaustiems mažmenininkams duomenys. Rinkos dydžiui (pagal pardavimų apimtį) bei rinkos dalims įvertinti buvo naudojami tyrimų bendrovės Nielsen duomenys, kuriuose yra pateikiami miltų mišinių tiekėjų 2018–2020 m. metiniai pardavimų duomenys (pagal vertę bei apimtį), tokiu būdu užtikrinant Tarybos surinktų duomenų apie rinkos dydį bei rinkos dalių analizės patikimumą, palyginamumą (Lentelės Nr. 13 ir Nr. 14 ). Įvertinęs surinktus duomenis, atsakovas nusprendė, kad koncentracijos metu jungiasi pirmas ir trečias galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių tiekėjai. Dobeles rinkos dalis tik nežymiai atsilieka nuo antro pagal dydį rinkos dalyvio. Dėl koncentracijos reikšmingą rinkos dalį turinčių konkurentų skaičius bendroje galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių rinkoje ženkliai sumažėtų nuo 3 iki 2.

10.2. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog atsakovas neįvertino miltų mišinių rinkos naujumo, nustatęs, kad atsakovas atsižvelgė į tai, jog miltų mišinių rinka sąlyginai nėra didelė (pagal pardavimų vertę), bet sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog ji gali būti nevertinama ar vertinama reikšmingai kitaip nei bet kuri kita su koncentracija susijusi rinka, kurioje veikia koncentracijos dalyviai. Teismas pažymėjo, jog atsakovas vertino atskirus pirkėjus ir nustatė, kad jie perka mažus kiekius, rinkos dydis nėra didelis (atitinkama rinka 2018–2021 m. padidėjo 46,4 proc. pagal pardavimų vertę ir tik 15,6 proc. pagal pardavimų apimtį, 2021 m. rinkos dydis mažėjo), rinka turi stiprius prekės ženklus ir yra koncentruota. Atsakovas nustatė ir tai, kad miltų mišinių rinkoje pardavimai nėra dideli, tačiau paskatos įeiti į šią rinką yra reikšmingai mažesnės (toks ūkio subjektas turi turėti galimybę pasiūlyti konkurencingas kainas). Miltų mišinių gamybos savikainoje reikšmingą dalį sudaro miltai, o po koncentracijos rinkoje liktų tik du miltų gamintojai, kurie taip pat yra ir pagrindiniai galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių gamintojai. Naujai įmonei įeiti į atitinkamą miltų mišinių rinką būtų sudėtinga ir dėl stipraus vartotojų prisirišimo prie rinkoje esančių gamintojų prekės ženklų, atitinkamos rinkos dydžio, o potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas. Kadangi 2018–2021 m. neatsirado jokių reikšmingų naujų miltų mišinių tiekėjų, teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai teigė, kad atitinkamoje rinkoje negali būti tikimasi didelio augimo, ar tuo labiau, kad toks augimas lems pelningą įėjimą į rinką.

10.3. Teismas netiksliais pripažino pareiškėjo argumentus, jog apklaustų respondentų atsakymus atsakovas analizavo selektyviai, nes iš Nutarimo turinio nustatė, kad nuomonių vertinimas buvo atliktas visų aplinkybių kontekste (Nutarimo 499–500 pastraipos). Teismas pagrįstai pripažino atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, jog koncentracijos nagrinėjimo metu buvo vertinti įvairūs horizontalios koncentracijos poveikio vertinimo kriterijai, analizuoti duomenys apie kompensacinę pirkėjo įtaką, įėjimą į rinką, našumai, atlikta konkursų analizė ir kt., o išvados darytos atsižvelgiant į visus koncentracijos nagrinėjimo metu surinktus duomenis. Teismas sutiko su Tarybos argumentu, kad tiekimą iš kitų valstybių riboja transportavimo kaštai bei maži užsakymo kiekiai, kurie netenkina minimalių gamybos reikalavimų. Nors atitinkama rinka pasižymėjo augimo tendencija 2018–2020 m., neatsirado jokių naujų reikšmingų rinkos dalyvių, kas netiesiogiai patvirtina, kad atitinkama rinka nėra patraukli kitiems rinkos dalyviams, kurių nėra šiuo metu atitinkamoje rinkoje. Didesni nei 3 proc. transportavimo kaštai daro įtaką galimybėms konkuruoti tiekiant miltų mišinių produkciją Lietuvoje esantiems B2C pirkėjams, ką netiesiogiai patvirtina tai, kad Dr. Oetker nagrinėjamu laikotarpiu prekiavo išskirtinai brangesnio kainos segmento miltų mišinių produkcija. Tai, kad minėtas konkurentas kitose valstybėse turi platų asortimentą, tačiau į Lietuvą veža tik ribotą asortimentą, būtent ir parodo, kad jo konkurencinis spaudimas Lietuvoje yra ribotas.

10.4. Teismas pritarė atsakovo vertinimui dėl koncentracijos dalyvių artumo, pabrėžęs Nutarimo išvadą šiuo aspektu – koncentracijos dalyviai yra artimi ir svarbūs konkurentai jau ir taip labai koncentruotoje didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvoje rinkoje, nepriklausomai nuo prekės ženklo. Tokia išvada padaryta įvertinus Dalyvių veiklos modelį, asortimento plotį, konkursų analizes, mažmenininkų pateiktą informaciją.

10.5. Vertindamas pareiškėjo argumentą, jog nepagrįsta atsakovo išvada, kad po koncentracijos mažmeninės prekybos įmonės neturės galimybės pakeisti vieno iš koncentracijos dalyvių kitu tiekėju, teismas aptarė Gairių 31 punktą ir pažymėjo, kad po koncentracijos rinkoje liktų tik vienas rinkos dalyvis – AB „Kauno grūdai“ – kuris galėtų varžyti rinkos lyderį didesnės dalies galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių asortimento atžvilgiu mažmeninės prekybos tinklams parduodant tiek gamintojo prekės ženklu pažymėtą produkciją, tiek dalyvaujant privačia etikete pažymėtos produkcijos konkursuose. Be prieš tai jau aptartų aplinkybių (Dalyviai po koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį, koncentracija panaikina vieną iš dviejų artimų ir svarbių konkurentų, Dalyvių miltų mišiniai sudaro reikšmingą perkamos produkcijos dalį), atsakovas taip pat nustatė, kad 2018–2021 m. neatsirado nei vieno konkurento, kuris reikšmingai padidintų savo miltų mišinių pardavimo rinkos dalį, o pagrindiniais miltų mišinių tiekėjais buvo ir išliko AB „Baltic Mill“, AB „Kauno grūdai“, Dobeles ir Dr. Oetker. Atsakovas apklausė didžiausius miltų mišinių tiekėjus, Nutarime aptarė AB „Kauno grūdai“, Dr. Oetker atsakymus, todėl teismas nepagrįstai pripažino pareiškėjo argumentus, kad Dr. Oetker nepagrįstai eliminuotas iš pajėgumų analizės. Teismas atsakovo nustatytas aplinkybes pripažino pakankamomis spręsti, kad Dr. Oetker konkurencinis spaudimas Lietuvoje yra ribotas. Teismas nurodė, kad AB „Kauno grūdai“ po koncentracijos liktų viena alternatyva Dalyviams, o mažmenininkai paaiškino, kad: jiems yra svarbu turėti bent jau vieno iš Dalyvių galutiniams vartotojams skirtų gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų mišinių produkciją lentynose; 6 iš 11 apklaustųjų nagrinėjamu laikotarpiu pirko abiejų koncentracijos dalyvių galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių produkciją, o Dalyvių pardavimų dalis nurodytuose prekybos tinkluose buvo ne mažesnė nei 68 proc., todėl AB „Kauno grūdai“ laisvų pajėgumų egzistavimas rinkoje savaime nėra laikomas pakankamu atsverti neigiamas koncentracijos pasekmes.

10.6. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl svarbios konkurencinės jėgos panaikinimo, vadovavosi Gairių 37 punktu, aptarė atsakovo atliktą koncentracijos dalyvių tiekiamų galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių kainų, analogiškų miltų mišinių produktų palyginimą (Lentelė Nr. 18) bei nurodė, kad iki koncentracijos B2C pirkėjai turėjo galimybę rinktis tarp tiekėjų, kurių analogiškų produktų tiekimo kainos yra mažesnės, o galutiniai vartotojai – atitinkamai įsigyti pigesnius miltų mišinių produktus. Po koncentracijos liktų miltų mišinių tiekėjai, kurių miltų mišinių vidutinės didmeninės tiekimo ir mažmeninės pardavimo kainos 2020–2021 m. buvo didesnės, o Dobeles konkurencinis spaudimas kainomis išnyktų arba Dobeles nebeliktų paskatų konkuruoti kainomis. Atsižvelgęs į tai, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad po koncentracijos AB „Baltic Mill“ ir kiti rinkos dalyviai nebesusidurtų su konkurenciniu spaudimu iš Dobeles, tiekiant B2C pirkėjams skirtus miltų mišinius (o Dobeles atitinkamai nebeturėtų paskatų konkuruoti su AB „Baltic Mill“), o tai reikštų svarbios konkurencinės jėgos panaikinimą bei didintų nekoordinuojamų padarinių riziką nagrinėjamoje rinkoje.

10.7. Teismas nurodė, kad mažmeninės prekybos veiklą vykdančių ūkio subjektų galimybės veiksmingai varžyti koncentracijos dalyvių laisvę elgtis nepriklausomai nuo konkurencinio spaudimo padidinant gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų mišinių pirkimus nebūtų pakankamos, nes didelei daliai mažmenininkų svarbu turėti abiejų Dalyvių miltų mišinių produkciją asortimente, kad užtikrintų vartotojams pakankamą pasirinkimą. Po koncentracijos ši koncentracijos dalyvių tarpusavio konkurencija būtų prarasta ir dėl to galėtų nukentėti tiek mažmenininkai, tiek ir galutiniai vartotojai. Teismas aptarė mažmenininkų paaiškinimus (po koncentracijos pakilus miltų mišinių kainai, jie neturėtų į ką pakeisti Dalyvių produkcijos arba toks pakeitimas užtruktų ar būtų komerciškai nenaudingas) ir sutiko su Nutarimo 493 pastraipos argumentais dėl prarastos galimybės veiksmingai varžyti Dalyvių elgesio laisvę. Teismas, akcentavęs, kad kompensacinė pirkėjo įtaka turi išlikti ir po susijungimo, nurodė, kad 2 iš 3 privačia etikete pažymėtų miltų mišinių gamintojų susijungimas sumažina pirkėjo įtaką, kadangi panaikina alternatyvų tiekimo šaltinį ir svarbų konkurencinį spaudimą konkursuose. Net jeigu iki koncentracijos kai kurie mažmenininkai turėjo galimybes varžyti koncentracijos dalyvius, panaikinus vieną iš trijų alternatyvų ir po koncentracijos likus tik vienam alternatyviam tiekėjui, kompensacinė pirkėjo įtaka reikšmingai sumažėtų. Teismas atkreipė dėmesį į Nutarimo 460–464 pastraipose aprašytą konkursų analizę, kuri rodo, kad Dobeles yra artimas AB „Baltic Mill“ konkurentas privačia etikete pažymėtų miltų mišinių konkursuose, o vertinant skirtumus tarp Dobeles ir AB „Baltic Mill“ kainų pasiūlymų konkursuose – artimiausias konkurentas. Teismas sprendė, kad atsakovas priėjo prie pagrįstos išvados, jog kompensacinė pirkėjo įtaka ribota ir neatsvertų neigiamų koncentracijos pasekmių.

11. Dėl prekybos žemos kainos segmento makaronais Lietuvoje mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams atitinkamoje rinkoje vertinimo teismas nustatė, kad šiuo aspektu Taryba padarė pagrįstą išvadą, jog koncentracijos dalyviai po koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį didmeninės prekybos ŽKS makaronais rinkoje; prieš koncentraciją Dalyviai yra vienas kito artimiausi konkurentai, po koncentracijos AB „Baltic Mill“ ir kiti rinkos dalyviai nebesusidurtų su konkurenciniu spaudimu iš Dobeles ŽKS makaronais rinkoje, o tai reikštų svarbios konkurencinės jėgos panaikinimą bei didintų nekoordinuojamų padarinių riziką nagrinėjamoje rinkoje; mažmenininkai turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėjus, kadangi tam tikruose prekybos tinkluose Dalyvių ŽKS makaronų produkcija sudaro didžiąją dalį, be to, tam tikrais atvejais pardavimų dalys pereina nuo vieno koncentracijos dalyvio kitam (vieno koncentracijos dalyvių produkcija keičiama kito dalyvio konkurencinga produkcija), kas reiškia, kad mažmeninės prekybos tinklams Lietuvoje po koncentracijos būtų sudėtinga pakeisti Dalyvius kitais tiekėjais; naujai įmonei įeiti į ŽKS makaronų didmeninio tiekimo rinką Lietuvoje būtų sudėtinga, kadangi šioje rinkoje veikia stiprūs ir gerai žinomi makaronų gamintojai, o konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas; kompensacinė pirkėjo įtaka nėra pakankama tam, kad atsverti galimus neigiamus susijungimo padarinius.

11.1. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamai nustatytu rinkos apibrėžimu, teismas nurodė, kad atsakovo surinkti duomenys patvirtina, jog ŽKS makaronų vartotojas negalėtų pakeisti aukštesnės kainos segmento (AKS) makaronais. Atsižvelgus į tai, kad mažmenininkai atspindi vartotojų poreikius pagal paklausos pakeičiamumo tendencijas formuodami savo asortimentą, atitinkama išvada daroma vertinant iš tiesioginių makaronų pirkėjų – mažmenininkų perspektyvos. Aptaręs duomenis apie makaronų tiekimo kainas, nustatęs, kad skirtumai tarp kainų segmentų yra ženkliai didesni nei 5–10 proc. riba, teismas nurodė, jog taikytinas hipotetinio monopolisto testas. Teismas pagrįstu pripažino atsakovo argumentą, jog nėra pagrindo teigti, kad ŽKS makaronų kainoms pakilus 5–10 proc., vartotojai (ar tuo labiau ženkli jų dalis) pradėtų pirkti AKS makaronus. Skirtumas tarp brangiausių ŽKS ir pigiausių AKS makaronų 2018–2021 m. sudarė daugiau nei 10 proc. (2018–2020 m. skirtumas buvo dar didesnis). Teismas nustatė, kad buvo vertinama, ar galutiniai ŽKS makaronų vartotojai reaguodami į mažą, bet reikšmingą ilgalaikį kainos padidėjimą pradėtų pirkti AKS makaronus, todėl pagrįsta pripažino atsakovo išvadą, kad atitinkamai MRIKP nėra pakankamai reikšmingas, kad galėtų lemti reikšmingos dalies vartotojų pasirinkimą pirkti AKS makaronus. Faktas, jog dalis ŽKS makaronų pirkėjų perka ir AKS makaronus, savaime nereiškia, kad jie juos keičia vieni kitais, be to, tai neparodo pakeičiamumo įvykus 5–10 proc. kainos pasikeitimui. Teismas sutiko su atsakovo pastebėjimu, kad ŽKS makaronai buvo išskirti ne tik remiantis kainų analize, bet ir vadovaujantis rinkos dalyvių nuomone, praktiniu veikimu rinkoje, o ir patys Dalyviai savo vidiniuose dokumentuose skaidė makaronus į segmentus pagal kainas.

11.2. Dėl mažmeninės prekybos tinklų nuomonių išsiskyrimo teismas pažymėjo, kad dauguma, t. y. 4 iš 6 atsakymus pateikusių mažmenininkų nurodė, kad MRIKP atveju galutiniai vartotojai nepradėtų pirkti AKS makaronų. Dauguma didmeninių makaronų tiekėjų taip pat laikėsi nuomonės, kad atskirų kainų segmentų makaronai tarpusavyje nėra pakeičiami.

11.3. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl metodologiškai nekorektiško ir įrodymams prieštaraujančio Dalyvių konkurencinio artumo vertinimo. Teismas nustatė, kad atsakovas (Nutarimo 5.2.2 dalis) tinkamai analizavo ir įvertino rinkos dalis, B2C pirkėjų pateiktą informaciją bei konkursų analizę. Dėl konkursų imties teismas pažymėjo, kad atsakovas analizavo 6 konkursus dėl 62 privačia etikete pažymėtų ŽKS makaronų produktų ir apklausė visus ūkio subjektus, organizuojančius konkursus atitinkamoje rinkoje, gautą informaciją palygino su Dalyvių pateiktais duomenimis.

Atsakovas nustatė, kad mažmenininkai skelbia po vieną konkursą (Nutarimo 674 ir 1074 pastraipos) dėl ŽKS makaronų tiekimo per metus. Nutarimo 695, 696–706 pastraipose detaliai nurodomi metodai, kuriais atsakovas vadovavosi, atlikdamas analizę, ir pateikė šios analizės rezultatus. Teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai teigė, jog Dobeles dalyvavimas konkursuose neturėjo įtakos AB „Baltic Mill“ tikimybei laimėti ir priešingai, Bendrovės dalyvavimas konkursuose turėjo įtakos pareiškėjo tikimybei laimėti tiekimą konkrečiam ŽKS makaronų produktui; kad AB „Baltic Mill“ laimėjo absoliučiai didžiąją dalį konkursų, galima sakyti, kad jų laimėjimo tikimybei kitų dalyvių dalyvavimas įtakos neturėjo (bet tai nereiškia, kad neturėjo įtakos Bendrovės siūlomoms kainoms), kuomet AB „Baltic Mill“ dalyvavimas konkursuose mažino Dobeles tikimybę laimėti.

Šios nustatytos aplinkybės teismui suteikė pagrindą prieiti prie išvados, kad pareiškėjas darė konkurencinį spaudimą AB „Baltic Mill“ privačia etikete pažymėtų ŽKS makaronų konkursų metu. Atlikęs pasiūlymų vietų analizę (į konkursų imtį įtraukiant tik tuos atvejus, kuomet dalyvavo du ir daugiau tiekėjų), atsakovas nustatė, kad Dobeles yra artimiausias AB „Baltic Mill“ konkurentas, kadangi 50–60 proc. atvejų jo pasiūlymas buvo antroje vietoje po AB „Baltic Mill“, o Bendrovė yra artimiausias Dobeles konkurentas, kadangi pareiškėjas pralaimėjo daugiausiai konkursų būtent AB „Baltic Mill“.

Vertindamas pasiūlymų kainas, atsakovas nustatė, kad tais atvejais, kuomet AB „Baltic Mill“ laimėjo tiekimą makaronų produktams, Dobeles kainos pasiūlymai buvo vidutiniškai 10–20 proc. didesni, nei Bendrovės. Kitų rinkos dalyvių Makarony Polskie S.A. bei Okruszek kainų pasiūlymai, kuomet AB „Baltic Mill“ laimi tiekimą konkrečiam makaronų produktui, buvo vidutiniškai 20–30 proc. didesni nei AB „Baltic Mill“ (išskyrus vienintelį konkursą). Vertindamas atvejus, kuomet Dobeles laimėjo konkretaus privačia etikete pažymėtų makaronų produktų tiekimą, atsakovas nustatė, kad AB „Baltic Mill“ neteikė kainų pasiūlymų, o Dobeles kainos pasiūlymai buvo 10–20 – 20–30 proc. mažesni, nei kitų tiekėjų kainos pasiūlymai.

Teismas sprendė, kad atsakovas priėjo prie pagrįstos išvados, jog koncentracijos dalyviai daugumoje atvejų tiekė artimiausius kainos pasiūlymus (t. y. buvo faktiškai du mažiausią kainą siūlantys tiekėjai); kad po koncentracijos konkurencija tarp AB „Baltic Mill“ ir Dobeles išnyktų, koncentracijos poveikis pasireikštų skirtumuose tarp Dobeles siūlomų kainų ir sekančio pagal kainos pasiūlymus ūkio subjekto, t. y. ūkio subjekto, kurio kainos pasiūlymai yra trečioje vietoje. Teismas pažymėjo, jog buvo nustatyta ir tai, kad 60–70 proc. visų atvejų, kuomet dalyvavo abu koncentracijos dalyviai, Dobeles pasiūlymų kainos buvo vidutiniškai 10–20 proc. mažesnės, nei sekančio, t. y. trečio pagal kainos pasiūlymą ūkio subjekto, dalyvavusio tame pačiame konkurse.

Dėl AB „Baltic Mill“ laimėjimo galimybių sumažinimo teismas pažymėjo, kad buvo sprendžiama, jog faktiškai jokio ūkio subjekto dalyvavimas nesumažina AB „Baltic Mill“ laimėjimo tikimybės, kadangi surinkti duomenys leidžia spręsti, kad pastarasis ūkio subjektas laimėjo beveik visus konkursus, kuriuose dalyvavo (išskyrus vieną atvejį). Taigi, teismas pritarė atsakovui, kad tokioje situacijoje faktiškai neįmanoma įvertinti konkursų dalyvių dalyvavimo įtakos AB „Baltic Mill“ laimėjimo tikimybei.

11.4. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas netinkamai įvertino klientų galimybes pakeisti tiekėją, nustatęs, jog atsakovas, apklausęs mažmenininkus, priėjo prie pagrįstos išvados dėl ŽKS makaronų rinkoje egzistuojančio riboto tiekėjų pasirinkimo, pakeisti atitinkamas prekes yra sudėtinga, o užsienio ūkio subjektai dažiausiai nedalyvauja organizuojamuose privačios etiketės konkursuose arba jų pateikiami pasiūlymai didžiajai daliai mažmeninės prekybos tinklų yra nepriimtini dėl siūlomų kainų bei minimalių gamybos kiekių (Nutarimo 720–727 pastraipos). Teismas sutiko ir su Nutarime padaryta išvada dėl sudėtingo įėjimo naujai įmonei į ŽKS makaronų rinką Lietuvoje, kadangi šioje rinkoje veikia stiprūs ir gerai žinomi makaronų gamintojai, o makaronų gamybos nevykdantys ūkio subjektai neturi planų įeiti į atitinkamą rinką bei negali konkuruoti kainomis perparduodami gamintojų produktus. Potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas.

12. Teismas, vadovavosi ESTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl teisminės patikros apimties, ir sprendė, kad Taryba laikėsi procedūrinių taisyklių, Nutarime įvertino visas aplinkybes ir pateikė motyvuotas išvadas. Teismas nepagrįstais pripažino pareiškėjo argumentus, kad tam tikras vertinimas buvo lakoniškas ir neišsamus.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Tarybai 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Įsipareigojimus, kuriuose pasiūlė: neįgyti makaronus gaminančios ir parduodančios UAB „Amber pasta“, paliekant ją dabartiniams savininkams (toliau – ir Įsipareigojimas Nr. 1); neįgyti UAB „Malsena plius“ priklausančio miltų mišinių gamybos padalinio, jį perleidžiant UAB „Amber pasta“ prieš sandorio užbaigimą (toliau – ir Įsipareigojimas Nr. 2); nuomoti grūdų malimo pajėgumus (toliau – ir Įsipareigojimas Nr. 3). Aptaręs Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Pranešime dėl konkurencijos gynimo priemonių, priimtinų pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 802/2004, (toliau – ir Pranešimas dėl konkurencijos gynimo priemonių) nurodytą šalių pasiūlytų įsipareigojimų tikslą, įvertinęs Tarybos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo turinį, Tvarkos 50, 52 punktus, teismas padarė išvadą, kad paminėtos teisės aktų nuostatos visiškai pagrindžia atsakovo poziciją, jog net ir tuo atveju, jei yra pratęsiamas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminas, siekiant įvertinti, ar įsipareigojimai yra tinkami, tai jokiu būdu nereiškia, kad Taryba privalo tokius įsipareigojimus tvirtinti.

13.1. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovui nusprendus pratęsti terminą Įsipareigojimams įvertinti, tai sudarė prielaidas spręsti, jog Tarybai Įsipareigojimai yra tinkami. Teismas pažymėjo, kad tik įsitikinęs, jog dėl koncentracijos neatsiras neigiamos žalos konkurencijos struktūrai bei koncentracija nepadarys neigiamos įtakos konkurencijai, atsakovas gali leisti vykdyti koncentraciją pagal nustatytas vykdymo sąlygas ir Įsipareigojimus. Aptaręs Pranešimo dėl konkurencijos gynimo priemonių 6–7 pastraipas, teismas sprendė, kad pareiškėjas privalėjo formuluoti įsipareigojimus, pagrįsti juos, pateikti įsipareigojimų turinį bei sąlygas ir įrodyti, kad įsipareigojimai spręstų atsakovo identifikuotas problemas.

13.2. Teismas nustatė, kad atsakovas įvertino pareiškėjo pateiktus Įsipareigojimus ir kiekvieną iš jų aptarė: dėl Įsipareigojimo Nr. 1 atsakovas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė išsamių duomenų (kaip veikia ir veiks šis verslas iki ir po koncentracijos, įskaitant informaciją apie šiam verslui naudojamą turtą, darbuotojus, prekės ženklus, gamybos ir realizacijos grandinę (tiekėjus, pirkėjus, distribucijos kanalus, sutartis ir pan.), detalią informaciją apie verslo tvarumą pasikeitus susijusiems asmenims); dėl Įsipareigojimo Nr. 2 atsakovas sprendė, kad nepakanka duomenų įvertinti, ar UAB „Amber pasta“ perėmus verslą Įsipareigojimuose nurodyta apimtimi, verslą perėmęs subjektas turės reikiamas sąlygas, išteklius ir paskatas veiksmingai konkuruoti su Dalyviais, o toks konkuravimas būtų dar labiau apsunkintas, jei AB „Baltic Mill“ atnaujintų miltų mišinių veiklą; dėl Įsipareigojimo Nr. 3 atsakovas sprendė, kad pareiškėjas nepagrindė, kaip pasiūlytas Įsipareigojimas Nr. 3 panaikintų dėl koncentracijos atsirasiantį reikšmingą konkurencijos ribojimą bei kaip veiksmingai bus užtikrinama konkurencinga rinkų struktūra bei palaikoma veiksminga konkurencija rinkose. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kurie parodytų, kad iš tikrųjų atsiras esamų ar potencialių konkurentų, kurie pasinaudos siūlomais grūdų malimo pajėgumais. Nutarimo 1125 pastraipoje nurodyta, kad Dalyviai nepateikė ir informacijos apie visų Įsipareigojimuose nurodytų Dobeles paslaugų kainas, jų apskaičiavimo pagrindimo, nepateikė išsamios informacijos apie paslaugų teikimo sąlygas, Įsipareigojimuose nėra nuostatų, reikalingų efektyviai siūlomų Įsipareigojimų priežiūrai. Teismas pažymėjo, kad Nutarime yra išsamiai išnagrinėti pareiškėjo pateikti Įsipareigojimai ir nurodytos priežastys, kodėl jie nėra pakankami konkurencijos problemoms spręsti. Teismas deklaratyviais pripažino pareiškėjo argumentus, kad nėra aišku, kokią baigtinę informaciją turėjo pateikti pareiškėjas. Nepagrįstais teismas pripažino ir pareiškėjo argumentus dėl viešos konsultacijos, nes įsipareigojimų veiksmingumas paprastai yra testuojamas skelbiant viešą konsultaciją po to, kai su Taryba yra suderinamos visos įsipareigojimų formuluotės bei sąlygos, o šiuo atveju koncentracijos dalyviai nesugebėjo pagrįsti, kad Įsipareigojimai bus tinkami.

14. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nusprendė, kad Nutarime padaryta pagrįsta išvada, jog įgyvendinus koncentraciją būtų sukurta dominuojanti padėtis ir tuo itin apribota konkurencija didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais, privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais, miltų mišiniais ir žemos kainos segmento makaronais Lietuvoje mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams atitinkamose rinkose, o Dobeles siūlomi patvirtinti Įsipareigojimai nešalina Tarybos nustatytų konkurencijos problemų, todėl, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, atsakovas pagrįstai atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją.

15. Teismas nenagrinėjo kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pripažinęs juos neesminiais sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičiančiais šiame sprendime padarytos išvados, taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 16. Pareiškėjas AS „Dobeles Dzirnavnieks“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Nutarimą bei įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti atnaujintą pranešimą apie koncentraciją AS „Dobeles Dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios Bendrovės kontrolę.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą, savo išvadas grindė Nutarimo argumentais, tokiu būdu liko neįvertinti esminiai pareiškėjo argumentai, kuriais buvo ginčijamos būtent tos Nutarimo išvados, nepasisakyta dėl pareiškėjo teiktų įrodymų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja skundo, teikto teismui, argumentus, o nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu, kuris, jo nuomone, neatspindi savarankiško ir kritiško teismo vertinimo, objektyvaus ir nešališko ginčo išsprendimo, rungtyniškumo principo realizavimo, grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Teismas daugeliu atveju tiesiog sutiko su atsakovo pozicija, apsiribojo argumentacija, pateikta atsakovo atsiliepime, tokiu būdu ignoravo pareiškėjo žodinio bylos nagrinėjimo metu išsamiai išdėstytą poziciją (III t., b. l. 1–222), pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principus. Teismo galimybė pasiremti kitos institucijos argumentais, juos inkorporuojant į teismo sprendimą neturėtų pavirsti į formalų argumentų perrašymą, nepateikiant savarankiško vertinimo. Teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų (II t., b. l. 49–78), neanalizavo epizodo, susijusio su UAB „Osama“ teiktos medžiagos neįtraukimu į pareiškėjui prieinamą bylos medžiagą (III t., b. l. 124–136), neaptarė pareiškėjo kontrargumento, kad termino eigos sustabdymas savaime nereiškia Tarybos darbo dėl koncentracijos nagrinėjimo sustabdymo, citavo atsakovo atsiliepimo teiginius (65 pastraipa), nors pareiškėjas nurodė, jog jie neatitinka Nutarimo 250 pastraipos turinio. Teismas taip pat nenurodė jokių argumentų, dėl kokių konkrečių priežasčių teismo neaptarti argumentai buvo priskirti prie neesminių. Vien tai, kad ginčo šalis, kurios pozicijai teismas pritarė, dėl jų nepasisakė, nėra pagrindas atmesti ar nutylėti argumentus kaip neesminius.

17.2. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl neužtikrintos jo teisės į gynybą, iš esmės klaidingai vertino Tarybai ir pareiškėjui tenkančią įrodinėjimo pareigą šiuo aspektu (Tvarkos 44 p. neturi nieko bendro su veiksminga teise į gynyba, atsakovas atsiliepimui pateikti paprašė net 36 dienų, motyvuodamas didele apimtimi, nepagrįstas teismo reikalavimas pareiškėjui nurodyti, kokius konkrečiai jis dar argumentus būtų galėjęs pateikti, nes pareiškėjas negali įrodyti, ką jis būtų daręs kitaip, nes jis to nedarė ir nesvarstė, kadangi neturėjo galimybės atlikti atitinkamus veiksmus ar priimti sprendimus), neanalizavo dalies skundo argumentų (pvz., dėl nenuoseklaus termino, kuris yra esminė kliūtis teisei į gynybą). Teisė į gynybą turi būti realizuojama efektyviai:

17.2.1. Teismo pozicija dėl itin trumpų terminų analizei ir pozicijai pateikti pagrįsta Nutarime ir atsakovo atsiliepime pateiktu paaiškinimu, tačiau ES praktika suponuoja, kad tinkamam teisės į gynybą realizavimui užtikrinti turėtų būti suteikti gerokai ilgesni terminai (pirmosios instancijos teismo 2002 m. gruodžio 14 d. sprendimas General Electric byloje Nr. T-210/01). Nei Konkurencijos įstatyme numatyti koncentracijos nagrinėjimo terminai, nei koncentracijos nagrinėjimo sustabdymas nėra objektyvi kliūtis Tarybai, kaip viešojo administravimo subjektui, procesą organizuoti taip, kad pareiškėjui būtų suteiktas pakankamas terminas teisei į gynybą. Greta teisinio pobūdžio argumentų ir įrodymų, šių procedūrų kontekste yra atliekama ir ekonominė analizė, dėl savo specifikos esanti sudėtinga, todėl tinkami terminai yra gerokai reikšmingesni nei įprastai atliekamos administracinės procedūros atveju. Teismas nevertino, ar egzistavo objektyvios priežastys, dėl kurių Taryba, tinkamai suplanavusi procesą, nebūtų galėjusi pareiškėjui suteikti ilgesnių terminų;

17.2.2. Taryba koncentraciją nagrinėjo 8 mėn., o teismas neatsižvelgė į tai, kad koncentracijos nagrinėjimo termino sustabdymas niekaip neriboja Tarybos įgaliojimų nagrinėti koncentraciją, rinkti jos nagrinėjimui reikalingą informaciją ir ją vertinti (Konkurencijos įstatymo 11 str. 2 d.). Pareiškėjas teikė įrodymus, pagrindžiančius, kad koncentracija buvo nagrinėjama ir jos nagrinėjimo termino sustabdymo metu. Taryba neįrodė ir nepagrindė, jog koncentracijos nagrinėjimo termino sustabdymas objektyviai darė įtaką pareiškėjui nesuteiktam pakankamam terminui teisei į gynybą įgyvendinti. Faktas, kad atsakovas koncentracijai nagrinėti turėjo gerokai ilgesnį terminą nei Konkurencijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatytas naikinamasis terminas. 8 mėn. koncentracijos nagrinėjimo termino kontekste turėjo būti vertinamas pareiškėjui suteikto termino pasisakyti dėl Išvadų pakankamumas ir proporcingumas bei tai, ar buvo užtikrinta teisė į veiksmingą gynybą;

17.2.3. Teismas pervertino Įžvalgų reikšmę, neišanalizavęs pareiškėjo argumentų šiuo aspektu (Įžvalgos – abstrakti el. pašto žinutė (III t., b. l. 10–13), be faktinių aplinkybių bei įrodymų, koncentracijos nagrinėjimo medžiagos, paaiškinimai teikti bandant atspėti kokius duomenis turi Taryba, Nutarimas svarbiais aspektais skiriasi nuo Įžvalgų, ESTT praktikos, nepagrindęs, kuo Įžvalgos reikšmingai sutrumpino Nutarimo išvadų analizę, susipažinimą su bylos medžiaga ar pasirengimo Tarybos posėdžiui laikotarpį;

17.2.4. Pakankamo termino nesuteikimas yra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą Nutarimą panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-770-1062/2019). Taryba pareiškėjo išklausymo procedūrą vykdė formaliai, todėl Nutarimo priėmimo procesas buvo nesąžiningas ir neobjektyvus. Pareiškėjas neturi pagrįsti, jog ilgesnis terminas būtų nulėmęs kitokį Nutarimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011; ESTT 2019 m. sausio 16 d. sprendimą United Parcel Service byloje Nr. C-265/17);

17.2.5. Teismas nevertino pareiškėjo skundo bei teismo posėdžio metu išsakytų argumentų, jog atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą, įslaptindamas reikšmingą dalį koncentracijos nagrinėjimo išvadų, grįsdamas tai kitų ūkio subjektų komercine paslaptimi. Dalis apeliaciniame skunde detaliai nurodytoje tyrimo medžiagoje esančios užslaptintos informacijos neatitinka komercinės paslapties kriterijų, teismo posėdyje atsakovas tai pripažino, tačiau teismas nepasisakė dėl konkrečių informacijos užslaptinimo atvejų.

Byloje nėra duomenų, kad Taryba būtų aiškinusis ir vertinusi ūkio subjektų prašymus dėl komercinių paslapčių apsaugos, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog Taryba pagrįstai nesudarė galimybių pareiškėjui susipažinti su visa informacija ir dokumentais. Pareiškėjas įrodinėjo, jog praktikoje egzistuoja įvairūs komercinių paslapčių būdai, todėl yra teisėtų galimybių užtikrinti ir komercinių paslapčių apsaugą, ir teisę į gynybą, kurių teismas neanalizavo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria rėmėsi tiek atsakovas, tiek teismas, nepagrindžia pozicijos, kad koncentracijų bylose teisė į gynybą ir komercinių paslapčių apsauga turi būti balansuojamos kaip nors kitaip nei pažeidimų bylose.

Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nereiškia, kad koncentracijų atveju galima taikyti mažesnį ar kitokį teisės į gynybą ir komercinių paslapčių balansą. Europos Sąjungos institucijų bei teismų praktika patvirtina, kad teisė į gynybą turi būti užtikrinama vienodai tiek pažeidimų, tiek koncentracijų atveju. Tai, kad pavyzdžiui duomenų saugyklos ar kitų komercinės paslapčių apsaugos būdų naudojimo galimybė nėra tiesiogiai įtvirtinta Lietuvos teisės aktuose, neriboja Tarybos galimybių taikyti šias procedūras.

Taryba yra įsipareigojusi remtis Europos Komisijos praktika (Tvarkos 4 p., Tarybos darbo reglamento 2 p.). Teismo išvada, kad Taryba, nesuteikusi galimybės pareiškėjui susipažinti ir pasisakyti dėl reikšmingos dalies Išvadų, atliktų analizių ir įrodymų, užtikrino pareiškėjo teisę į gynybą, padaryta neįvertinus faktinių bylos aplinkybių ir apsiribojant bendro pobūdžio abstrakčiomis išvadomis. Ne Taryba, o pareiškėjas gali įvertinti, kas reikšminga jo teisei į gynybą. Teismas nevertino, ar informacija, kuri pareiškėjui nebuvo atskleista, iš tikrųjų patvirtina Tarybos daromas išvadas.

Reikšmingos dalies informacijos ir dokumentų neatskleidimas koncentracijos dalyviams yra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis pagrindą Nutarimą panaikinti;

17.2.6. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad pareiškėjui prieinamoje koncentracijos tyrimo medžiagoje nėra nekonfidencialių UAB „Osama“ atsakymų versijos. Šių atsakymų aktualumo klausimas iškilo paaiškėjus, jog UAB „Osama“ net ir tyrimo laikotarpiu vežė miltus iš Lenkijos, supakuotus į savo prekės ženklo pakuotę „Flora“, o Nutarime padaryta išvada, kad Lenkijos miltų gamintojai nėra konkurencijos ar konkurencinio spaudimo šaltinis. UAB „Osama“ vykdytas miltų importas iš Lenkijos paneigia nemažai esminių Nutarimo išvadų.

17.3. Teismas ginčo dalyje dėl koncentracijos poveikio galutiniams vartotojams skirtų Gamintojo prekės ženklo miltų rinkai neatliko tinkamos Nutarime pateiktų ekonominių duomenų aiškinimo kontrolės. Pareiškėjas palaiko savo skundo argumentus šiuo aspektu, o nesutikimą su teismo motyvais grindžia iš esmės šiais argumentais:

17.3.1. Nevertinti pareiškėjo argumentai dėl itin mažos jo rinkos dalies reikšmės koncentracijos poveikio vertinimo kontekste bei kiti argumentai, kuriais Dobeles ginčijo Tarybos išvadas dėl Dalyvių konkurencinio artumo ir pareiškėjo, kaip svarbios konkurencinės jėgos. Pareiškėjo pajamos atitinkamoje rinkoje taip pat buvo itin mažos, 2021 m. jos dar sumažėjo. Šie ekonominiai duomenys, atsižvelgiant į Gairių dėl horizontaliųjų nuostatas, yra svarbūs tuo, kad rinkos dalis ir rinkos dalies dinamika per ilgą laikotarpį paprastai koreliuoja su nagrinėjamo ūkio subjekto įtaka konkurencijos procesui, dėl to Gairės suponuoja poreikį apsibrėžti rinkas, įvertinti šalių rinkos dalis. Taryba teigia, kad pareiškėjas, kaip konkurencinio spaudimo šaltinis, yra žymiai svarbesnis, nei būtų galima manyti vertinant tik rinkos dalis. Teismas turėjo įvertinti tiek metodinį tokios pozicijos pagrįstumą, tiek jos įrodytinumą, tačiau:

17.3.1.1. Teismas patvirtino atsakovo poziciją dėl „kitų aplinkybių“ egzistavimo. Nutarime pateiktas vertinimas iš esmės buvo grįstas 2018–2021 m. duomenimis, Dobeles teismui pateikė įrodymus apie pokyčius atitinkamoje rinkoje po Nutarimo priėmimo, kurie paneigia Tarybos išvadas (pvz., Nielsen duomenys II t., b. l. 76–77, vieša informacija apie UAB „Galinta ir partneriai“ miltų kainas (II t., b. l. 74) ir įrodo, kad atsakovas klydo, nes nevertino UAB „Galinta ir partneriai“, kaip reikšmingo konkurento (Nutarimo 85 pastraipa neatitinka tikrovės), o Dobeles su itin maža rinkos dalimi negali būti tokia reikšminga konkurencinė jėga, kurios praradimas turėtų reikšmingą poveikį konkurencijai. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai (II t., b. l. 49–53, 57, 61–66, 68, 69–72) įvairiais aspektais parodo, kad pareiškėjas, kaip konkurencinio spaudimo šaltinis, Nutarime buvo dirbtinai sureikšmintas, o pareiškėjui tenkanti itin mažos rinkos dalies kaip koncentracijos vertinimui svarbios aplinkybės reikšmė – nepagrįstai diskontuota. Tokių įrodymų pateikimas teismui yra korektiškas, kadangi leidžia tiesiogiai įvertinti, ar Tarybos išvados pasiteisino, o teismas, vykdydamas Tarybos pateiktų ekonominių duomenų aiškinimo kontrolę, turėjo šiuos įrodymus įvertinti, tačiau tai nebuvo padaryta, argumentuojant atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, kurios nesuderinamos tiek su UAB „Galinta ir partneriai“ įėjimu į rinką, tiek su kitais įrodymais.

17.3.1.2. „Kitos aplinkybės“, kurias šiuo aspektu patvirtino teismas, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingos bei neįrodytos: (i) argumentas apie rinkos koncentruotumą (ginčo dėl to nėra) ir Dobeles buvimą trečiu pagal dydį tiekėju nepagrindžia išvados, kad koncentracija, kurioje dalyvauja itin mažą rinkos dalį turintis konkurentas, gali apriboti konkurenciją (skundo 130 pastraipoje nurodyta teismų praktika, UAB „Galinta ir partneriai“ pavyzdys tai patvirtina); (ii) būtent dėl duomenų (Dobeles yra „antras pagal dydį iš trijų tiekėjų, turinčių gamybinius pajėgumus atitinkamoje rinkoje“) interpretavimo kilęs ginčas tarp bylos šalių, tačiau teismas neįsigilino į šio epizodo ypač svarbią reikšmę (pareiškėjas atitinkamoje rinkoje (geografiškai – Lietuvos Respublika) neturi gamybinių pajėgumų, jo pajėgumai – Latvijoje ir Estijoje, Nutarimo 3.2.1.1. dalies 213 pastraipoje pateiktos klaidinančios išvados (skundo 132–139 pastraipos) dėl gamybinių pajėgumų vertinimo ir palyginimo nekorektiškumo, teismo posėdžio metu atkreiptas dėmesys, kad atsakovas į pajėgumų analizę įtraukė visus į Lietuvą miltus tiekiančius tiekėjus, tačiau neįtraukė UAB „Galinta ir partneriai“, kitų užsienyje esančių miltų gamintojų (pvz., Lenkijos, Ukrainos), kurių miltais prekiaujama Lietuvoje, pajėgumų, tokia analizė neatitinka Gairių 9 p. principų); (iii) aplinkybė „miltų produkcija 2018–2021 m. buvo 5 prekybos tinklų reguliaraus asortimento dalimi, o dar viename dalyvavo in-out akcijose“ nėra analitinio pobūdžio (nekeičia fakto dėl itin mažos Dobeles rinkos dalies, nesvarbaus prekės ženklo, prekybos tinklų skaičiui nepriskirta jokia objektyviai palyginama ir įvertinama reikšmė (kiek viso tinklų yra Lietuvoje, kokį svorį turi tie 5, kokia jų apyvarta, parduotuvių skaičius, Lietuvos „padengimas“, o Dobeles miltais nagrinėjamu laikotarpiu buvo prekiaujama mažesnių prekybos tinklų reguliariame asortimente (Palink – 2 miltų pakuotės, Norfa – 1 pakuotė), Nutarime nepaaiškinta statistika, t. y. ką tokie skaičiai reiškia rinkos kontekste, byloje yra duomenų, kad mažesniųjų prekybininkų segmentas gali nesunkiai pakeisti pareiškėją kitais tiekėjais, nebūtinai AB „Baltic Mill“ ar AB „Kauno grūdai“).

Nei Nutarime, nei teismo sprendime nėra paaiškinta, kas yra in-out akcijos, kokia jų trukmė bei reikšmė, teismas nesiaiškino šios aplinkybės santykio su ja grindžiama išvada; (iv) Dalyviai yra konkurentai ir ginčo dėl to nėra, tačiau konkurencinio artumo aplinkybė turėjo būti vertinama visos rinkos kontekste (nėra paaiškinta, ar vieną iš Dalyvių pasirinkę prekybininkai tai padarė dėl to, kad rinkoje nebuvo kitų alternatyvų, ar tiesiog dėl to, kad vieno iš koncentracijos dalyvių pasiūlymas buvo konkurencingiausias visos rinkos kontekste, teismas, pripažinęs, jog rinkos mastu pareiškėjas ir AB „Baltic Mill“ nėra artimiausi konkurentai, vis dėlto sureikšmino informaciją apie tai, jog du prekybininkai kažkuriuo metu sumažino pirkimus iš vieno Dalyvio ir padidino iš kito); (v) teismas nevertino, ar argumentas, jog pareiškėjo produkcijos vidutinė tiekimo kaina neva buvo mažesnė nei AB „Baltic Mill“ yra tinkamai įrodytas bei apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti ir gali pagrįsti Tarybos išvadas (teismas suklydo interpretuodamas Nutarimo 250 pastraipą, nekritiškai pakartojęs atsakovo atsiliepimą, nes pareiškėjas teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog Taryba brangesniais laikė tik ruginius miltus, rinka buvo apibrėžta kaip apimanti kvietinius ir ruginius miltus, todėl vieno itin mažo segmento išskyrimas nesudaro pagrindo apibendrinančiai išvadai, neaiškus atsakovo atliktas kainų palyginimas (vidutinių kainų palyginimas), argumentų dėl jo nėra ir teismo sprendime); (vi) neįrodyta aplinkybė dėl kitų, mažesnių konkurentų itin riboto konkurencinio spaudimo, nes Taryba nevertino UAB „Galinta ir partneriai“ įėjimo į rinką, mažesnių prekybos tinklų segmento lankstumo, formuojant savo asortimentą; (vii) vien tai, kad AB „Baltic Mill“ vertina pareiškėjo aktyvumą ir atidžiai stebi jo veiksmus, negali pagrįsti Tarybos išvados dėl pareiškėjo kaip konkurencinio spaudimo šaltinio, atliekančio „varžantį“ vaidmenį, reikšmės.

17.3.1.3. Teismas nevertino, ar Tarybos pateiktas Dalyvių artumo vertinimas atitinka Gairių nuostatas ir tyrimo medžiagoje esančius įrodymus. Toks konkurencinis santykis turi būti nustatytas ne vieno ar dviejų klientų atžvilgiu, o visos rinkos mastu (Gairių 28, 29 p.). Tiek Taryba, tiek teismas pripažino, jog AB „Baltic Mill” daro didesnį konkurencinį spaudimą pareiškėjui, nei AB „Kauno grūdai“ ar kiti konkurentai, tačiau toks vertinimas nepagrįstas įrodymais, o atspindi tik faktą, kad Bendrovė turi didžiausią rinkos dalį ir yra populiariausias prekės ženklas. Byloje esantys įrodymai (pvz., susirašinėjimas su Norfa dėl kainų) patvirtina, kad kainų lygį atitinkamoje rinkoje lemia būtent konkurencija tarp artimiausių konkurentų – Bendrovės ir AB „Kauno grūdai“ – kiti prie šio kainų lygio prisitaiko, todėl ir prielaida dėl neigiamo koncentracijos poveikio konkurencijai nėra teisinga.

17.3.1.4. Teismo pozicija dėl pareiškėjo 2021 m. rinkos dalių reikšmės yra nepagrįsta, nes nėra tokios taisyklės dėl laikotarpio po koncentracijos paskelbimo duomenų neįtraukimo nagrinėjant koncentraciją (šiuo aspektu duomenys turi būti vertinami atsargiai, individualiai). Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurios pagrįstų išvadą, jog viešas paskelbimas apie koncentraciją galėjo nulemti pareiškėjo pardavimų sumažėjimą 2021 m. Taryba pareiškėjo rinkos sumažėjimą nepagrįstai siejo su Dobeles sprendimu dėl koncentracijos, nevertindama to, kad pareiškėjo miltų pardavimai visada buvo maži, neatsižvelgdama į visas rinkas (pvz., PE miltų, miltų mišinių, ŽKS makaronų), nepateikdama argumentų, kodėl pareiškėjas turėtų sąmoningai mažinti ir taip nedidelius savo prekės ženklo produktų pardavimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas keistų savo strategiją ir / ar kad tokį strategijos pakeitimą nulėmė koncentracija. Pareiškėjas tiesiog peržiūrėjo savo kainas.

17.3.1.5. Teismo požiūris į ginčo šalių rėmimąsi administraciniais precedentais nėra nuoseklus (kai Taryba Nutarime vadovaujasi Europos Komisijos praktika, teismas remiasi tokiomis išvadomis net nevertindamas, ar Nutarime esanti praktikos interpretacija yra korektiška, pareiškėjo nurodoma tiek Tarybos, tiek Europos Komisijos praktika panašaus pobūdžio tyrimuose teismo sprendime neminima). Teismas nepabandė savarankiškai atsakyti į klausimą, ar Tarybos nustatytų aplinkybių visuma, patvirtina išvadą, jog nepaisant itin mažos rinkos dalies pareiškėjas yra svarbi konkurencinė jėga.

17.3.2. Nevertinti pareiškėjo argumentai apie Lenkijos gamintojų esamą arba potencialų konkurencinį spaudimą. Ji svarbi tuo aspektu, kad Lenkijos gamintojų situacija yra panaši į pareiškėjo padėtį (nutolę panašiu atstumu, neturi gamybinių pajėgumų Lietuvoje, nėra vietinis prekės ženklas, ir kt.). Pareiškėjas teikė į bylą duomenis (UAB „Osama“ pavyzdys su „Flora“ prekės ženklo miltais, susirašinėjimas su UAB „Handelshus“, kuris patvirtina, kad AB „Kauno grūdai“ perka miltus iš Lenkijos, mažmenininkų asortimente yra ukrainietiškų miltų (II t., b. l. 66, 68–72), kurie pagrindžia, kad: importo galimybė iš Lenkijos yra reali, todėl į Lenkijos gamintojus, kaip konkurencinio spaudimo šaltinį, turi būti atsižvelgta, atliekant į ateitį orientuotą analizę; importą iš Lenkijos prekybininkai panaudojo kaip priemonę mažinti kainas Lietuvoje, todėl tai, kad praėjus tam tikram laikui šis importas nutrūko savaime nereiškia, jog toks bandymas buvo nesėkmingas ir negali būti pakartotas ateityje.

Bet kokiu atveju, pasitvirtina faktas, kad Lenkijoje pagaminti miltai nėra netinkami Lietuvos rinkai, tačiau teismas jų nevertino. Teismas nenagrinėjo pareiškėjo argumentų dėl konkurencinio spaudimo iš Lenkijos, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti dėl pareiškėjo skundo, teikto teismui, argumentų, išdėstytų 168–248 pastraipose, atkreipiant dėmesį į tai, kad teismas neįsigilino, jog Tarybos vertinimas neatitinka perspektyvinei analizei keliamų reikalavimų (Gairių 9 p., Europos Sąjungos teismų praktika).

Tarybos vertinimas turėjo būti modeliuojamas darant prielaidą, jog Lietuvos gamintojų kainų lygis pakyla, Nutarime nėra jokių skaičiavimų ar analizės dėl neva nekonkurencingų Lenkijos gamintojų, teismas atmetė CE pateiktą iš Lenkijos ateinančio konkurencinio spaudimo analizę, nutylėjo dalį reikšmingų įrodymų šiuo aspektu (UAB „Osama“ su prekės ženklu „Flora“ leidžia teigti, kad vyko lenkiškų B2C miltų importas į Lietuvą, UAB „Handelshus“ su Gdansko malūno prekės ženklu pažymėtais miltais buvo laimėjusi Europos socialinio fondo agentūros vykdytą kvietinių miltų pirkimą, aplinkybė, kad pirkimai iš Lenkijos gamintojų buvo panaudoti kaip priemonė „sudrausminti“ Lietuvoje veikiančius gamintojus).

Teismo pozicija dėl lietuviškų ir lenkiškų miltų skirtumų ir / ar nepakeičiamumo nesuprantama ir prieštaringa, juolab, kad byloje yra laboratorijos pažymos apie atitiktį tarp AB „Baltic Mill“ ir Lenkijoje pagamintų miltų. Teismas atsisakė spręsti ginčą dėl lenkiškų ir lietuviškų miltų „techninių skirtumų“ motyvuodamas, jog tai yra tik viena iš aplinkybių dėl koncentracijos draudimo, tuo pačiu laikydamasis pozicijos, jog ši aplinkybė, kartu su kitomis aplinkybėmis pagrindžia Tarybos išvadas. Teismas neatsižvelgė į skirtumus tarp nuomonių, faktų ir įrodymų.

Nors teismas pripažino, kad Taryba išvadą dėl lenkiškų ir lietuviškų miltų pakeičiamumo grindė rinkos dalyvių nuomonėmis, tačiau iš pareiškėjo reikalavo įtikinamų įrodymų, kurie paneigtų rinkos dalyvių nuomones. Byloje šiuo aspektu yra atitinkami argumentai ir jų pagrindimas (skundo 184–222 pastraipos, nuomonės turi būti pagrįstos dokumentais, Taryba selektyviai rėmėsi nuomonėmis, kai kurie duomenys užslaptinti), įrodymai buvo teikiami nagrinėjant bylą teisme, tačiau teismas jų nevertino, nenurodė jokių argumentų, kodėl nelaiko tinkamais įrodymus, kuriuos Dalyviai pateikė kai kurių rinkos dalyvių nuomonėms paneigti.

Teismas nepasisakė dėl Tarybos atlikto tyrimo apimties (skundo 228–234 pastraipos – nėra aišku, ar rinkos dalyvių nuomonės buvo formuluojamos gavus pakankamai išsamius klausimus, ar Taryba dėjo pastangas užtikrinti, kad jai teikiami atsakymai būtų pagrįsti ir objektyvūs), neatliko jokios kontrolės, savo poziciją grindė ginčijamais, abstrakčiais teiginiais, pvz., „specifikacijos reikalavimai“, kurie neva suponuotų poreikį Lenkijos gamintojui gaminti unikalų produktą, nors miltai yra homogeniškas produktas.

17.3.3. Nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, kuriais ginčytos Tarybos išvados dėl kompensacinės pirkėjų įtakos nebuvimo (slapti duomenys, galbūt nepagrįstai pripažinti komercine paslaptimi (Nutarimo 258 pastraipa, kurią pats teismas cituoja užslaptindamas atitinkamus duomenis), Dobeles nėra „reikalinga“ tam, kad prekybininkas galėtų „spausti“ tiekėją (dėl itin mažos rinkos dalies), kompensuojamosios derybinės galios analizė yra grindžiama klaidingomis prielaidomis (neįvertinti visi mažmenininkų galimi tiekėjams daryti spaudimo būdai (ne tik nutraukdami pirkimus, bet ir sumažindami kiekį / asortimentą, atsisakydami kitų Dalyvių tiekiamų produktų, investuodami į privataus prekės ženklo produktus), neatsižvelgta į tai, kad: mažmenininkai greičiau / lanksčiau pasinaudoja importo galimybėmis; derybinei galiai atsirasti pakanka to, jog pirkėjas turėtų galimybę patikimai grasinti atsisakyti pirkti tiekėjo produkciją; jeigu mažmenininkai įsiveda į asortimentą pigesnį produktą ir / ar pradeda rinkoje esantį produktą pardavinėti pigiau, tai turi įtakos kitų konkurentų kainoms;

B2B atitinkamoje rinkoje Dalyviai susiduria su žymiai didesniu konkurenciniu spaudimu, nes šioje rinkoje prekiaujama ir lenkiškais miltais). Teismas, nurodydamas, jog keli mažmenininkai teigė, kad AB „Baltic Mill“ produkciją būtina turėti asortimente, po susijungimo pakiltų AB „Baltic Mill“ ar Dobeles miltų kainos, jie neturėtų į ką pakeisti šių gamintojų produkcijos arba pakeitimas užtruktų, būtų komerciškai nenaudingas, nepaaiškino, kuo šios aplinkybės susijusi su koncentracijos poveikio vertinimu (koncentracija neturi poveikio AB „Baltic Mill“ prekės ženklo stiprumui, ar jo įtakai, Dobeles produkcijos apskritai nebuvo 6 iš 11 Tarybos nagrinėtų mažmenininkų reguliariame asortimente), nevertino kitų spaudimo būdų, nepateikė tokią išvadą pagrindžiančių įrodymų vertinimo (AB „Baltic Mill“ taip pat susiduria su derybine pirkėjų galia, įvairaus dydžio prekybininkai veikia be Dobeles produkcijos).

Pirkėjo kompensacinės įtakos vertinimas turi būti atliekamas ne abstrakčiai, bet atsižvelgiant į realią konkrečios atitinkamos rinkos situaciją ir į konkrečią Dalyvių padėtį. Faktiniai duomenys nesuponuoja išvados, jog „mažųjų prekybininkų“ segmentas būtų taip priklausomas nuo Dalyvių tiek, kad koncentracija turėtų tokį teismo nurodomą poveikį kaip „įtakos rinkoje išaugimas“ (nėra pareiškėjo produkcijos mažesniųjų prekybos centrų asortimente, vadovaujamasi apibendrintais procentiniais dydžiais, kurie neatspindi ir neparodo, koks realus rodiklių pokytis įvyksta būtent dėl koncentracijos).

Teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumento, jog Tarybos išvada dėl pirkėjų galios mažinimo tuo, kad Dalyviai gali parduoti kvietinius ir ruginius miltus B2B segmentui, mažmenininkai šių miltų tolimesniam perpardavimui galutiniams vartotojams įsigyti negalėtų (Nutarimo 263 pastraipa) ne tik nepagrįsta įrodymais, bet ir nesuderinama su atsakovo nustatytomis aplinkybėmis, byloje nėra jokių įrodymų, kad tokia situacija yra reali. Taryba ignoruoja tai, kad į B2B miltų rinką jau yra efektyviai įėję Lenkijos gamintojai ir lenkiškų miltų rinkos dalis šioje rinkoje auga (Taryba tai pripažino Nutarimo 107 pastraipoje), Dalyviai bei AB „Kauno grūdai“ iš B2B rinkos „stumiami“.

Jei Dalyviams parduoti daugiau miltų būtent B2B rinkoje būtų pelningiau, tokiu atveju jie ir iki koncentracijos būtų tai darę (ši aplinkybė buvo akcentuota ir nagrinėjant bylą teisme, tik liko neįvertinta, o taip pat atmesta CE analizė apie Lenkijos gamintojų konkurencinį spaudimą). Teismas pareiškėjo argumentus dėl AB „Kauno grūdai“ įtakos kompensacinės pirkėjo įtakos egzistavimui atmetė cituodamas Tarybos argumentus, susijusius su koncentracijos poveikiu kitoje rinkoje, t. y. privačia etikete pažymėtų B2C miltų rinkoje vertinimu.

Rinkų supainiojimas savaime leidžia abejoti tuo, ar teismas gilinosi į šalių argumentus bei bylos medžiagą. Net teigiant, jog tai rašymo apsirikimas, Gamintojo prekės ženklo miltų rinka nėra konkursinė, šiai rinkai nepagrįsta taikyti konkursinėms rinkoms vertinti pritaikytą metodiką. Byloje nėra įrodymų, kurie galėtų pagrįsti išvadą, jog būtent konkurencija tarp Dalyvių turėtų kažkokią įtaką kainų lygiui atitinkamoje rinkoje. Principinė pareiškėjo pozicija yra ta, jog jis nėra tiek reikšmingas tiekėjas, kad po koncentracijos įvyktų pokytis.

Dalis Tarybos ir teismo argumentų (apie Bendrovės prekės ženklo svarbą ir poreikį tokius produktus turėti asortimente) nesusiję su koncentracija priežastiniu ryšiu. Teismas, spręsdamas, jog visi ar dalis pareiškėjo argumentų nėra reikšmingi dėl to, kad nėra susiję su situacijos po koncentracijos vertinimu, suklydo vertindamas pareiškėjo argumentų reikšmę.

17.3.4. Nepasisakyta dėl pareiškėjo argumentų, kuriais ginčytos Tarybos išvados dėl pateikimo į rinką barjerų ir naujos įmonės įėjimo į rinką tikimybės – teismas netinkamai įvykdė pareigą atlikti Tarybos ekonominio vertinimo pagrįstumo kontrolę. Tarybos išvadas paneigia įrodymai apie UAB „Galinta ir partneriai“, ukrainietiškų miltų importą, UAB „Osama“ vykdytą lenkiškų miltų importą 2018 m. Esminis klausimas yra – ar situacija pasikeistų tuo atveju, jeigu kainos po koncentracijos imtų kilti dėl sumažėjusio konkurencinio spaudimo. Pastebėtina ir tai, kad tai, kada daryti asortimento peržiūras yra pačių prekybininkų sprendimas. Tarybos tyrimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, jog rinkoje būtų sudaromos sutartys su užfiksuotais terminais ir privalomais nupirkti miltų kiekiais. Santykinai mažą tiekėjų ir prekės ženklų lentynose kiekį lemia ne tiekimo šaltinių trūkumas, bet pačių prekybininkų sprendimai dėl to, kaip formuoti savo asortimentą.

17.4. Teismas neatliko tinkamos Nutarime dėl koncentracijos poveikio galutiniams vartotojams skirtų PE miltų rinkai pateiktų duomenų aiškinimo kontrolės, todėl išlieka aktualūs pareiškėjo skundo teismui argumentai šiuo aspektu dėl kurių apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti:

17.4.1. Teismas nevertino į bylą pateiktų naujų įrodymų, kurie prieštarauja Nutarime pateiktai ekonominių duomenų interpretacijai ir teismo pozicijai (2022 m. mažmenininkai prekiavo ukrainietiškais miltais, pvz., „Hlebodar“, dalis prekiavo į lietuvišką pakuotę supakuotais ukrainietiškais miltais, UAB „Osama“ Lenkijoje gamino ir fasavo savo prekės ženklo 1 kg pakuotės miltus „Flora“ bei tiekė juos Lietuvos prekybininkams (paneigiamos Tarybos išvados dėl lenkiškų miltų netinkamumo dėl techninių priežasčių, kad norint gaminti savo prekės ženklo miltus reikia užsakyti didelius miltų kiekius, jog po koncentracijos augant kainoms miltų pirkimas iš Lenkijos nebūtų reali alternatyva net tiems mažmenininkams, kurie yra gerokai didesni ūkio subjektai nei UAB „Osama“), AB „Kauno grūdai“, tikėtina, perka Lenkijoje pagamintus miltus (II t., b. l. 55–56), Norfa užklausa (II t., b. l. 78), kuri parodo, kad kai kurie Lietuvos mažmenininkai užsakinėja gerokai didesnius PE miltų kiekius, nei Tarybos nurodytos 200 tonų per metus, kad mažmenininkai prekiauja įvairių dydžių pakuotėmis (1 kg, 2 kg).

17.4.2. Teismas iš esmės nevertino pareiškėjo argumentų, kad esminės Tarybos išvados šiuo aspektu grindžiamos užslaptinta informacija. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas patvirtino, kad išvadą dėl gerokai brangesnių Lenkijos gamintojų pasiūlymų padarė remdamasis informacija tik apie vieną tokį pasiūlymą, dėl kitų aplinkybių – Tarybos naudoti duomenys neaiškūs. Kadangi teismo sprendime nėra nuorodų į Tarybos tyrimo medžiagą, abejotina, ar teismas tikrino įrodymus, kuriais, pavyzdžiui, buvo grindžiama Tarybos konkursų analizė. Teismas nenagrinėjo, ar konkretūs užslaptinti duomenys atitinka komercinės paslapties kriterijus, ar pareiškėjo teisės negalėjo būti užtikrintos taikant tokius būdus kaip ribotos prieigos „duomenų kambarys“, ar „duomenų saugykla“, duomenų anonimizavimas, užslaptintos informacijos aprašymas. Teismas nepripažino pareiškėjo teisės susipažinti su atitinkama informacija, pats nepatikrino bylos medžiagos ir nepasisakė dėl to, už užslaptinti įrodymai iš tiesų pagrindžia tas aplinkybes, kurių įrodytinumą kvestionuoja pareiškėjas.

17.4.3. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, jog itin maža Dobeles rinkos dalis per ilgą laikotarpį bei nedideli pardavimai paneigia Tarybos išvadą dėl pareiškėjo kaip svarbaus konkurencinio suvaržymo. Tarybos konkursų analizės interpretacija nepagrindžia išvadų, jog koncentracija eliminuotų svarbų konkurencinio spaudimo šaltinį. Nagrinėjamu atveju Taryba vertino situaciją, kai Dalyviams kartu teko 20–10 proc. rinkos dalies, taigi kyla klausimas, ar apskritai tikėtina, jog po koncentracijos jos Dalyviai keltų kainas. AB „Kauno grūdai“ nagrinėjamu laikotarpiu turėjo 80–90 proc. atitinkamos rinkos, taigi „papildoma” rinkos dalis, dėl kurios AB „Kauno grūdai“ galėtų konkuruoti su Dalyviais yra labai maža (ne tik kaip procentinis dydis, bet ir vertine ar kiekine išraiška). Norint konkuruoti dėl nedidelių Dalyvių rinkos dalių, AB „Kauno grūdai“ nereikia turėti itin didelius laisvus pajėgumus. Pakankamai ilgą laiką išliekanti itin maža rinkos dalis yra svarbus įrodymas, į kurį reikia atsižvelgti (pareiškėjas retai dalyvauja konkursuose, laimi dar rečiau, Taryba „kiekybiškai“ neįvertino pareiškėjo dalyvavimo konkursuose įtakos AB „Baltic Mill“ kainoms (Nutarimo 297 pastraipa). Net jeigu teismas mano, kad konkursinis atitinkamos rinkos pobūdis sumenkina itin mažų rinkos dalių svarbą, teismas privalėjo įvertinti, ar Tarybos pateikta konkursų analizė bei AB „Kauno grūdai“ gamybinių pajėgumų vertinimas yra pakankami išvadai dėl pareiškėjo, kaip svarbios konkurencinės jėgos, pagrįsti.

17.4.3.1. Teismas nepasisakė dėl Tarybos atliktos konkursų analizės reprezentatyvumo (rezultatai gali sudaryti klaidinantį įspūdį apie koncentraciją PE miltų pirkimo „konkursų rinkoje“: trūksta nuoseklumo, išvados pateiktos procentiniais dydžiais be paaiškinimo, Taryba analizavo 8 konkursus, vykusius per 1 metus). Tvarkos priedas numato, jog apie veikiamas rinkas turi būti pateikiami 3 paskutinių ūkinių metų informacija. Iš teismo sprendimo neaišku, su kokiais konkrečiais metodiniais reikalavimais Tarybos analizė buvo lyginta ir kuri metodika leidžia daryti apibendrinančias išvadas iš vieno atvejo.

17.4.3.2. Tarybos atlikta konkursų analizė nepagrindžia išvadų apie Dalyvių konkurencinį artumą ir / ar kad koncentracija eliminuos svarbią konkurencinę jėga (šiai išvadai pagrįsti remtasi tik vienu konkursu, kuriame AB „Kauno grūdai“ nedalyvavo, todėl Dalyviai, kurie buvo vieninteliai konkurso dalyviai natūraliai užėmė 1 ir 2 vietas, teismas šiuo aspektu apibendrino išvadą žodžių junginiu „visais atvejais“ užslaptinęs atvejų skaičių, tokiu būdu klaidinant ir manipuliuojant duomenimis). Atkreiptinas dėmesys ir į rinkos neskaidrumą (konkurentai neturi informacijos apie ateitį, žino, kad prekybininkai kviečia daug tiekėjų) bei į tai, kad pareiškėjas dalyvauja konkursuose retai, o laimi dar rečiau, jis yra itin mažas rinkos dalyvis tiek PE, tiek Gaminto prekės ženklo miltų rinkoje. Teismo išvada, jog Dalyviai vienas kito atžvilgiu yra didesnis konkurencinio spaudimo šaltinis nei AB „Kauno grūdai‘ jų atžvilgiu neatitinka Tarybos surinktos informacijos apie šioje rinkoje veikiančių konkurentų rinkos dalis, nei informacijos apie jų dalyvavimo konkursuose dažnumą. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų Tarybos pateikiamą konkursų analizės rezultatų interpretaciją. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, jog Taryba savo analizėje nepagrįstai sumenkino AB „Kauno grūdai“ konkurencinį spaudimą.

17.4.4. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Tarybos analizėje nepagrįstai ignoruojamas Lenkijoje esančių miltų gamintojų konkurencinis spaudimas, remdamasis Nutarimo išvadomis ir pateikdamas jų apibendrinimą, neįvertindamas byloje esančių naujų įrodymų (UAB „Osama“ su miltais „Flora“, Norfa užklausa), nepasisakydamas, jog analizė dėl Lenkijos gamintojų kaip konkurencinio spaudimo šaltinio neatitinka perspektyvinei analizei keliamų Gairių reikalavimų (susijusi su situacija iki koncentracijos – Lenkijos gamintojai arba nedalyvauja konkursuose (Taryba visgi nustatė, kad kartais dalyvauja), arba jų pasiūlymai brangesni (vien tokia išvada iš vieno Lenkijos gamintojo pasiūlymo nepakankama perspektyvinei analizei atlikti). Kadangi atitinkama tyrimo medžiaga buvo užslaptinta, pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį į tas aplinkybes, kurias reikėtų patikrinti siekiant įvertinti, ar Taryba korektiškai interpretuoja surinktus įrodymus, tačiau teismas nevertino šių argumentų. Byloje yra ir kitų įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, kad kainų skirtumai tarp Lenkijos ir Lietuvos gamintojų negali būti tokie dideli (UAB „Osama“ pavyzdys).

17.4.5. Teismas ignoravo pareiškėjo argumentus dėl kompensacinės pirkėjo įtakos bei ukrainietiškų miltų importo, pacitavo Tarybos poziciją šiuo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas turėtų skundo, teikto teismui, III.4.3 dalyje esančius argumentus vertinti kartu su akcentuojamomis šiomis aplinkybėmis: dalis prekybininkų prekiauja į lietuvišką pakuotę supakuotais ukrainietiškais miltais (II t., b. l. 69–72). Šie miltai pagaminti ne Lietuvoje, tačiau yra konkretus PE miltų tiekimo pavyzdys, taigi alternatyvų yra daugiau, nei vertino Taryba (be kita ko, ir UAB „Galinta ir partneriai”), jomis naudojasi tiek dideli, tiek maži prekybos tinklai, o teismas ignoravo faktą, jog byloje esminis klausimas yra, ar Taryba atliko tinkamą į ateitį orientuotą tyrimą; teismas nepagrįstai atmetė derybinę arba kompensacinę pirkėjų įtaką kaip veiksnį, turintį įtaką kainoms (Gairių 64 p.). Pirkėjų derybinė galia gali atsirasti ir iš kitų šaltinių (atsisakyti kitų produktų pirkimo, sumažinti kiekius / asortimentą, paskatinti naujų tiekėjų įėjimą į rinką arba investuoti į privataus prekės ženklo produktus). Taryba atmetė tokias galimybes, tačiau ukrainietiškų miltų lietuviškoje pakuotėje importas yra geras pavyzdys. Teismas šiuo aspektu padarė esminę klaidą, nuspręsdamas, jog analizė susiveda į esamų alternatyvų paskaičiavimą. Pagal teismo logiką, tai, kad kažkuris pirkėjas gavo tiekėjo pasiūlymą, kuris pasirodė geriausias, tokiu atveju būtų galima uždrausti bet kokią koncentraciją, kadangi visada atsirastų atvejis, kai koncentracijos dalyvis kažkuriam klientui pasiūlė geriausią kainą. Neaišku ir tai, kodėl teismas pritarė Tarybos išvadai, jog AB „Kauno grūdai“ buvimas rinkoje nėra pakankamas, kad kompensacinė įtaka išliktų. Teismo sprendime nėra įrodymų, kurie pagrįstų išvadą, jog konkurentų skaičiaus sumažėjimas visais atvejais suponuoja, jog pirkėjai praranda kompensacinę įtaką.

17.5. Teismas neatliko tinkamos Nutarime pateiktų duomenų, susijusių su miltų mišiniais, aiškinimo kontrolės, nevertino skundo argumentų šiuo aspektu (III.5 dalis), todėl jie laikytini apeliacinio skundo dalimi. Esminiai nesutikimo su teismo išvadomis aspektai:

17.5.1. Tarybos analizėje nepakankamai atsižvelgta į rinkos dydį ir naujumą. Teismas nurodė, kad Taryba tinkamai ištyrė rinkos dydį ir nustatė, jog jungiasi pirmas ir trečias rinkos dalyviai, o po koncentracijos konkurentų skaičius sumažėtų iš 3 į 2, atsižvelgė į tai jog rinka nauja ir maža, tačiau teismo išvados nesuderinamos su koncentracijų vertinimo metodikos principais. Teismas, apibendrindamas Nutarime pateiktus atsakovo argumentus, nepasisakė dėl ginčo esmės (pareiškėjas kvestionavo Tarybos išvadas, jog veiksmingai į atitinkamą rinką įeiti gali tik miltų gamintojas, kadangi miltų mišinių savikainoje reikšmingą dalį sudaro miltai, jog miltų mišinių rinkoje pardavimai nėra dideli, o paskatos įeiti į šią rinką reikšmingai mažesnės, jog naujai įmonei įeiti būtų sudėtinga dėl stipraus vartotojų prisirišimo prie esamų prekės ženklų ir tikėtinų kliūčių, jog netinkama Tarybos atlikta rinkos augimo faktoriaus reikšmė ir pan., bei šių išvadų įrodytinumą), o apklaustų subjektų nuomones šiuo aspektu traktavo kaip įrodymus, kurie neva yra pakankami, atsižvelgiant į kitas nustatytas aplinkybes. Tačiau tai neteisinga interpretacija, kadangi nuomonės nėra vieningos, dalis teismo nurodomų kitų aplinkybių tėra abstraktūs teiginiai, nesusiję su ginčo objektu. Visiškai neaiškus Dr. Oetker pavyzdys dėl transportavimo atstumų, dėl būtent 3 procentų dydžio, dėl to, kaip šis pavyzdys iliustruoja tai, kad po koncentracijos kainos kils, kad miltų mišiniai tiekiami iš Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Austrijos, Švedijos.

17.5.2. Tarybos pateikta, o teismo sprendime pakartota atitinkamos rinkos vizija, yra visiškai nepagrįsta. Rengiant apeliacinį skundą gauta informacija, jog rinkoje atsirado UAB „Skanovė“ miltų mišiniai (Priedas Nr. 1), taigi dabartinis rinkos dydis neatgraso naujų žaidėjų nuo patekimo į rinką. Vien ta aplinkybė, kad UAB „Skanovė“ miltų mišiniai yra brangesni nei paprastesnės sudėties ir pigesnės pakuotės analogiškų ar panašių produktų mišiniai savaime nereiškia, kad UAB „Skanovė“ nebus konkurencinio spaudimo šaltiniu kitiems rinkos dalyviams. Prekybos tinklas Rimi iki šios prekiauja Lenkijoje pagamintais privataus prekės ženklo miltų mišiniais (Priedas Nr. 2), o tai reiškia, jog arba Rimi susiderėjo dėl naujų, palankesnių tiekimo kainų, arba yra kitos priežastys, kurios skatina Rimi ir toliau pirkti iš Lenkijos gamintojų. Bet kuriuo atveju tai parodo, kad Lenkija yra stabilus importo šaltinis (Lidl, Dr. Oetker). Nutarime nebuvo tinkamai atskleistos tiekėjų paskatos įeiti į atitinkamą rinką arba plėsti savo pasiūlą.

17.5.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus, jog Taryba suklydo vertindama Dalyvių konkurencinį artumą, miltų mišinių pirkėjų galimybes pakeisti tiekėją, esamų ir potencialių tiekėjų gamybinius pajėgumus bei galimybes atsverti Dalyvius, apsiribojo tik tuo, kad pareiškėjas kvestionuoja Tarybos išvadas šiuo aspektu, o teismas sutinka su atsakovu. Pareiškėjas ginčijo tiek atsakovo pateiktą ekonominių duomenų interpretavimą, tiek ir atskirų išvadų pagrįstumą įrodymais bei atitiktį tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms. Vykstantis UAB „Skanovė“ įėjimas į atitinkamą rinką parodo, jog naujų tiekėjų įėjimas į rinką vyksta net nesant konkurencijai nepalankaus kontrafaktinio scenarijaus – t. y. hipotetinio pasiūlos ribojimo ir kainų rinkoje kilimo 5–10 proc. Dalyviai, kartu su pranešimu, teikė informaciją apie patekimo į rinką ir naujų produktų kūrimo sąnaudas, kuri rodė, jog įėjimas į atitinkamą rinką nėra sudėtingas ir reikalaujantis didelių investicijų.

17.5.4. Teismas iš esmės nevertino pareiškėjo argumentų, kuriais buvo ginčijama išvada, jog koncentracija panaikintų svarbią konkurencinę jėgą (pvz., jeigu būtų pripažinta, kad Tarybos pateikta kainų analizė yra nekorektiška ir / arba, kad jos užslaptinimas neteisėtai apribojo pareiškėjo teises, teismo sprendime akcentuotos Tarybos išvados dėl pareiškėjo, kaip tariamai pigesnės alternatyvos, būtų paneigtos), nepasisakė dėl kompensacinės pirkėjo įtakos atitinkamoje rinkoje, dėl kurios pareiškėjas teikė tiek konkrečias aplinkybes, tiek jas pagrindžiančius įrodymus bei nesutikimo su Tarybos išvadomis argumentus, taigi skundo III. 5.1(6) dalyje esantys pareiškėjo argumentai liko neįvertinti. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad mažmenininkai nedisponuoja informacija apie tiekėjų pajėgumus, paskatas bei galimybes padidinti pardavimus. Rinkoje yra 11 tiekėjų, todėl nepagrįsta pagrindinė prielaida, jog net pakilus kainoms po koncentracijos mažmenininkai galės rinktis tik iš dviejų alternatyvų. Be to, šiuo metu į atitinkamą rinką įeina UAB „Skanovė”. Teismas nevertino argumentų dėl kitų kompensacinės pirkėjų įtakos šaltinių.

17.5.5. Pareiškėjas taip pat ginčijo Tarybos išvadas dėl reikšmingų patekimo į rinką ar plėtros joje kliūčių, su kuriomis susidurtų arba į rinką siekiantis įeiti konkurentas, arba jau rinkoje esantis ūkio subjektas, norintis padidinti pasiūlą. Teismas nepateikė nei savo pozicijos šiuo aspektu, nei Tarybos pozicijos apibendrinimo.

17.6. Teismas neatliko tinkamos Nutarime pateiktų duomenų, susijusių su ŽKS makaronais, aiškinimo kontrolės, kadangi nepagrįstai konstatavo, jog Taryba tinkamai apibrėžė rinką bei pagrįstai nustatė, kad būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija. Teismas netinkamai vertino konkurentų daromą konkurencinį spaudimą, Dalyvių konkurencinį artumą, konkurentų galimybes plėstis, naujos įmonės galimybes įeiti į rinką ir kompensacinę pirkėjų įtaką:

17.6.1. Taryba netinkamai apibrėžė ŽKS makaronais Lietuvos Respublikoje atitinkamą rinką dėl kainų skirtumų skirtingų kainų makaronų segmentuose. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad absoliutus kainų skirtumas nebūtinai reiškia, kad produktai nekonkuruoja tarpusavyje ar vartotojų požiūriu nėra pakaitalai, ignoravo nuolaidų daromą vaidmenį kainai. Pareiškėjas teigė, kad Tarybos atliktas makaronų kainų skirtumo palyginimas yra nekorektiškas, o esantis kainų skirtumas nėra esminis faktorius, lemiantis makaronų pakeičiamumą tarpusavyje, teismas į tai neatsižvelgė. Dalis ŽKS makaronų pirkėjų perka ir AKS makaronus. Šiuo aspektu teismas neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus įrodymus (pvz., Kantar analizė, atspindinti vartotojų elgseną, faktas, jog vis labiau perkami kietagrūdžiai makaronai). Vidiniai dokumentai nėra tinkamas įrodymas apibrėžiant ŽKS rinką. Tik dalyje vidinių dokumentų yra aptariamas toks skirstymas bei rinka analizuojama bendrai, tačiau Taryba ir teismas šią aplinkybę ignoravo ir duomenis rinko selektyviai. Vidiniai dokumentai taip pat rodo, kad konkurencija vyksta tarp skirtingų segmentų, Dalyviai vertina makaronų konkurencinę aplinką bendrai, lygina skirtingų kainų segmentus, stebi jų kainodaras bei nustato makaronų kainas. Mažmenininkų nuomonės dėl vartotojų elgesio pakilus makaronų kainai išsiskyrė, todėl rinkoje nėra konsensuso dėl vartotojų elgesio. Mažmenininkų rinkoje egzistuoja mažas ūkio subjektų skaičius, todėl vadovautis tik daugumos nuomone (kai ją skiria vieno ūkio subjekto atsakymas) yra nekorektiška. Taryba turėjo taikyti į hipotetinio monopolisto testą panašią metodologiją. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl kritikos, kad pirkėjų nuomonės turi būti pagrįstos. Kadangi neaišku, ar nepalankios koncentracijos dalyviams nuomonės tenkino šį standartą (duomenys konfidencialūs), teismas turėjo detaliai pasisakyti dėl tokių nuomonių vertinimo.

17.6.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl koncentracijos ŽKS makaronais Lietuvos Respublikoje rinkoje kils neigiamas poveikis. Vertindamas rinkos dalis, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjas pakankamai ilgą laiką nesugeba padidinti savo rinkos dalies, Dobeles pasiūlymai buvo mažiau konkurencingi tiek lyginant su AB „Baltic Mill“, tiek su kitais konkurentais ir mažmenininkai nesirinko šios įmonės kaip partnerio, kad kiti tiekėjai yra žymiai didesni už pareiškėją (konkurencinio spaudimo aspektas), kad užsienio tiekėjai gali plėsti savo pasiūlą arba mažmenininkai gali kreiptis į bet kurį kitą užsienio tiekėją dėl ŽKS makaronų įsigijimo. Vertindamas koncentracijos dalyvių artimumą ir konkursų analizės rezultatus, teismas nevertino, ar pareiškėjo dalyvavimas neporporcingai sumažina AB „Baltic Mill“ laimėjimo tikimybę, kas leistų teigti, kad būtent pareiškėjas yra reikšmingiausias konkurentas ir jam pasitraukus iš rinkos pakiltų ŽKS makaronų kainos. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra laimėjęs kelis konkursus savaime nieko nepasako apie tai, kaip pareiškėjo (kaip savarankiško konkurento) buvimas ar nebuvimas rinkoje daro įtaką AB „Baltic Mill“ sprendimams dėl kainų, kai rinkoje veikia ir kiti konkurentai, kurių pasiūlymų Bendrovė negali nežinoti. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kitų konkurentų dalyvavimo dažnumas privačios prekės ženklu pažymėtuose konkursuose ženkliai nesiskiria nuo Dobeles dalyvavimo. Nėra aišku, kaip teismo pateikiamas statistikos vertinimas lemia išvadą, kad Dobeles yra artimas Bendrovės konkurentas. Teismas nepagrįstai pripažino, kad buvo panaudota pakankama imtis, siekiant daryti išvadas dėl artumo, kadangi tai apėmė tik vienerių metų duomenis, nevertino aplinkybės, jog prieš dalyvaudamas konkurse AB „Baltic Mill“ nežino kokie gamintojai – tiekėjai dalyvaus konkurse. Teismas iš esmės ignoravo realią pasiūlymo pateikimo dinamiką ir procesą. Nesutiktina su teismo nuomone, kad mažmenininkai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, nes reali situacija suponuoja, kad mažmenininkai perka ŽKS makaronus iš užsienio tiekėjų, taigi liko neįvertintas užsienio tiekėjų daromas konkurencinis spaudimas. Teismo teiginys dėl Dalyvių sudaromos didelės dalies ŽKS makaronų savo klientų pasiūloje, yra neaktualus, nes nieko nepasako apie mažmenininkų galimybes pakeisti tiekėją.

17.6.3. Teismas visiškai nepagrįstai pripažino, kad mažmenininkai neturi kompensacinės pirkėjo galios (Palink, Maxima pavyzdžiai, kuomet pašalinti Dalyvių produktai iš tinklo, mažmenininkai turi reikšmingus derybinius svertus, kurie nesusiję su pasirinkimu tarp alternatyvių gamintojų (valdo priėjimą prie vartotojų), neatkreipė dėmesio, kad dėl itin mažos Dobeles rinkos dalies koncentracija iš esmės nekeičia egzistuojančios rinkos struktūros (mažesni mažmenininkai perka mažesnius kiekius, todėl faktiškai žymiai dažniau perka prekes iš užsienio bei jau dabar nelaiko Dalyvių reikšmingais prekių tiekėjais).

17.6.4. Netinkamas aplinkybės, kokio masto konkurencijos sumažėjimą koncentracija suponuotų, įvertinimas, suponavo nepagrįstą teismo išvadą, jog naujai įmonei įeiti į ŽKS makaronų didmeninio tiekimo rinką Lietuvoje būtų sudėtinga. Norint atsverti neigiamas koncentracijos pasekmes, nėra būtinas didelio masto įėjimas į rinką, užsienio tiekėjų įėjimas į rinką yra tikėtinas ir savalaikis, ypač jog makaronai yra pakankamai paprasta, homogeniška ir mažos vertės prekė.

17.7. Teismas neįsigilino į ginčo esmę ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Įsipareigojimų vertinimu (dėl procedūros nesuderinamumo su gero administravimo principu). Teismo sprendime nėra jokių argumentų, kurių pagrindu teismas būtų sprendęs, ar Taryba tinkamai realizavo savo diskreciją. Teismo pozicija suponuoja, jog Tarybos diskrecijai realizuoti nėra taikomos jokios taisyklės, o visa atsakomybė už įsipareigojimų derinimo procedūros rezultatą tenka pareiškėjui, kadangi jis turėjo pareigą pasiūlyti įsipareigojimus, kurie tiktų Tarybai. Tarybai taikomi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimai, todėl įsipareigojimų derinimo procesas neišvengiamai reikalauja tinkamo administravimo ir atsakovo pusės, juolab, kad už institucijos darbo sąnaudas pareiškėjas sumokėjo (Konkurencijos įstatymo 17 str. 5 d.). Taryba nėra išsamiai reglamentavusi įsipareigojimų derinimo procedūros, nepaisant to, kad įstatymas jai tokią teisę suteikia, vadovaujasi abstrakčia Tvarkos 50 punkto nuostata. Atsakovas yra sukūręs didelio neapibrėžtumo situaciją, kas lemia, jog didelė arba itin plati institucijos diskrecija turi suponuoti ir adekvačią atsakomybę. Teismas nevertino pareiškėjo argumentų, kuriais buvo ginčijamas Nutarime pateiktas pareiškėjo pasiūlytų Įsipareigojimų vertinimas, apsiribojo tuo, kad pareiškėjas nesugebėjo pagrįsti Įsipareigojimų tinkamumo.

18. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, sutinka su skundžiamu teismo sprendimu, nes jame buvo atsakyta į visus esminius pareiškėjo argumentus. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

19.1. Pareiškėjas į bylą pateikė naujus įrodymus, duomenis iš laikotarpio po Nutarimo priėmimo. Šie duomenys negali keisti Tarybos atlikto vertinimo. Vadovaujantis Europos Komisijos praktika, laikotarpis po planuojamos koncentracijos paskelbimo yra mažiau indikatyvus, kadangi gali būti nulemtas planuojamos koncentracijos. 2021 m., kuomet Dobeles buvo paskelbusi apie ketinimą įsigyti AB „Baltic Mill“, jo strategija pasikeitė. Kadangi vis dar vyksta teisminis procesas dėl Nutarimo teisėtumo, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjas neatsisakė savo planų dėl koncentracijos įgyvendinimo, todėl jo strategijai įtakos gali turėti ir ši aplinkybė, atitinkamai, dabartinė pareiškėjo padėtis gali būti nulemta ir teisminio ginčo.

19.2. Taryba užtikrino pareiškėjo procesines garantijas. Nutarimo 800 pastraipoje bei atsiliepimo į skundą 28 pastraipoje buvo pažymėta, kad vien Įžvalgų išsiuntimas galėtų būti nepakankamas teisei į gynybą įgyvendinti, tačiau pateikus Įžvalgas, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti argumentus dėl preliminarių atitinkamų rinkų apibrėžimo, konkurencinės aplinkos identifikuotuose sektoriuose, pateikti papildomas ekonomines analizes, kurios galėtų paneigti Įžvalgas. Atsižvelgdama į koncentracijos dalyvių atsiliepimus bei atlikusi papildomą nurodytų aplinkybių analizę, Taryba įvertino, kad ne visose iš preliminariai identifikuotų atitinkamų rinkų konkurencijos problemos gali būti nustatytos.

19.3. Teismas nustatė, kad suteiktas terminas buvo trumpas, tačiau nei proceso Taryboje metu, nei proceso teisme metu pareiškėjas taip ir nepagrindė, kaip nustatytas terminas neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių vertinimo ir tai galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pareiškėjas taip ir nepagrindė, kokių argumentų negalėjo pateikti dėl nustatyto trumpo termino. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis negali nurodyti, kokių paaiškinimų negalėjo pateikti, nes didelė dalis duomenų yra užslaptinta, tačiau šie argumentai yra susiję su ginčo dalimi dėl komercinių paslapčių neatskleidimo, o ne dėl nustatyto termino trukmės.

19.4. Taryba įvertino pareiškėjo argumentus dėl komercinių paslapčių Nutarimo 808–815 pastraipose bei atsiliepimo į skundą 4 dalyje. Nors Dobeles ir teigia, kad Europos Komisija naudoja duomenų saugyklas ir Taryba galėjo įgyvendinti tokią pačią procedūrą, tačiau Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra numatytos tokios procedūros, o Europos Komisija įgyvendina duomenų saugyklos procedūrą tik išimtiniais atvejais bei kai neįmanoma užtikrina teisės į gynybą, suteikiant nekonfidencialią bylos versiją.

19.5. Taryba argumentus dėl skaičiavimų ir palyginimų pateikė Nutarimo 803–810 ir atsiliepimo į skundą 39–40 pastraipose.

19.6. Tarybos bylos 29 tomo 178–181 bei 39 tomo 106–109 lapuose yra nekonfidenciali UAB „Osama“ atsakymų versija. UAB „Osama“ 2020–2021 m. nepirko miltų iš Lenkijos gamintojų, „šiuo metu neprekiauja privačiu prekės ženklu, kurį turi, dėl per didelių gamybos kaštų“. Taip pat netgi tuo laikotarpiu, kai UAB „Osama“ pirko lenkiškus miltus, UAB „Osama“ didžiąja dalimi platino Lietuvoje veikiančio gamintojo produktus, o kitų miltų gamintojų produkcija šių distributorių krepšelyje sudarė tik nedidelę dalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ir pačios Dobeles pateiktame paklausime UAB „Osama“, uždavus klausimą „Ar teisingai suprantame, kad šių miltų gamybos ir fasavimo šalis buvo Lenkija?“, buvo nurodyta, kad „Deja, ne. Būtent 2 kg Flora prekės ženklo miltus mums gamino Lietuvoje. O vieno kilogramo miltus gaminomės Lenkijoje“. Atitinkamai, atsakovo surinkti duomenys patvirtina, kad paskutiniu metu UAB „Osama“ nepirko lenkiškų miltų, todėl nėra pagrindo vertinti ankstesnio laikotarpio duomenų.

19.7. Didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinka. Taryba dėl Dobeles rinkos dalies pasisakė Nutarimo 893–894 bei atsiliepimo į skundą 6.1 dalyje. Pareiškėjo pateikti įrodymai nekeičia Tarybos atlikto vertinimo:

19.7.1. Dėl susirašinėjimo su UAB „Handelshus“. Pareiškėjo vertinimu, šis susirašinėjimas netiesiogiai patvirtina atsakovo neįvertintą aplinkybę, jog AB „Kauno grūdai“ perka miltus iš Lenkijos, kai pritrūksta „savų“ miltų. Tokie pirkimai iš Lenkijos buvo vykdomi ne B2C, o B2B lygmeniu, nes buvo perkami nesupakuoti ir be gamintojo prekės ženklo žymėjimo. Dėl to, net ir ta aplinkybė, kad AB „Kauno grūdai“ perka miltus iš Lenkijos, nekeičia Nutarime atlikto vertinimo;

19.7.2. Dėl susirašinėjimo su prekybos tinklais IKI, Rivona/Norfa ir Lupra, kurie turėtų iliustruoti prekybos tinkų, kaip pirkėjų, derybinę galią bei rodyti, jog pagrindinė konkurencija dėl miltų tiekimo B2C segmentui Lietuvoje vyksta tarp vietinių gamintojų. Tai, kad B2C pirkėjai nesutinka su kainos pakėlimu ir derasi dėl tiekimo kainų, savaime nereiškia, kad jie turi pakankamą kompensacinę pirkėjo galią. Be to, ne visi Lietuvoje veikiantys mažmenininkai turi aukštas rinkos dalis ir reikšmingą derybinę galią perkant Gamintojo prekės ženklo miltus. Tai patvirtina ir koncentracijos dalyvių pateikti duomenys, kur su dalimi pirkėjų derybos dėl kainų pakėlimo vyksta sunkiai ir yra daromos nuolaidos, o su kitomis – „sklandžiai“ (t. y. derybos truko neilgai, o pirkėjas sutiko su gamintojo siūlomu kainos pakėlimu);

19.7.3. Dėl duomenų, iš kurių matyti, kad Lietuvoje galima įsigyti ukrainietiškų miltų. Tarybos vertinimu, tai nekeičia Nutarime padarytų išvadų. Prasidėjus kariniam konfliktui tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos, buvo suspenduoti muitai ukrainietiškoms prekėms (to neginčija ir pareiškėjas). Atsižvelgiant į tai, ukrainietiškų miltų importo augimas yra siejamas su kariniu konfliktu ir Europos Sąjungos taikomomis priemonėmis, todėl tai nepaneigia Tarybos atliktos analizės dėl patekimo į rinką barjerų;

19.7.4. Dėl nepagrįstai neįtrauktų UAB „Galinta ir partneriai“ gamybinių pajėgumų. Tarybos argumentai šiuo aspektu pateikti Nutarimo 908–910 punktuose. Taryba vertino kvietinių ir ruginių gamintojų pajėgumus pagal atitinkamos miltų produkcijos tiekimo faktą į Lietuvą, t. y. tik atitinkamoje rinkoje veikiančių ūkio subjektų pajėgumus. Miltų gamintojų, kurių produkciją nėra perkama B2C pirkėjų, įtraukimas į pajėgumų skaičiavimą iš esmės neatitiktų nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir rinkoje neveikiančių ūkio subjektų pajėgumų vertinimas nekeistų vertinimo ir tuo labiau fakto, jog rinkoje veikia ir konkurencingas kainas siūlo tik trys kvietinių ir ruginių miltų gamintojai, kurių gamintojo prekės ženklu ir privačia etikete pažymėta produkcija yra faktiškai tiekiama Lietuvoje esantiems B2C pirkėjams. Taryba Nutarimo 213 pastraipoje ir Lentelėje Nr. 4 įvertino gamybinius pajėgumus. Iš Lentelės Nr. 4 matyti, kad buvo įvertinti koncentracijos dalyvių, AB „Kauno grūdai“, UAB „Fasma“, UAB „Grūdmalta“, UAB „Du medu“ gamybiniai pajėgumai. UAB „Galinta ir partneriai“ gamybiniai pajėgumai nebuvo įtraukti į skaičiavimus, nes UAB „Galinta ir partneriai“ nenurodė, kad turi gamybinius pajėgumus.

19.8. Dėl Gairių suponuojamo poreikio įvertinti / įrodyti, jog Dalyviai labiau konkuruoja tarpusavyje, nei su kitais konkurentais. Taryba niekada ir neteigė, kad Dobeles yra artimiausias AB „Baltic Mill“ konkurentas. Taryba nurodė, kad nors Dobeles ir nėra artimiausias AB „Baltic Mill“ konkurentas atitinkamoje rinkoje, jis: yra vienas iš riboto skaičiaus alternatyvių tiekėjų, iš kurių mažmenininkai gali įsigyti Gamintojo prekės ženklo miltus; Dobeles prekės ženklas pagal žinomumą yra trečioje vietoje. Dobeles, kaip ir AB „Baltic Mill“, veikia įvairiuose grūdų produktų segmentuose (miltų mišiniai, dribsniai, makaronai), o tai didina Dobeles, kaip Gamintojo prekės ženklo, žinomumą, ypač atsižvelgiant į tai, kad naujam konkurentui įeiti į atitinkamą rinką yra sudėtinga; Dobeles 2018–2021 m. buvo reguliaraus kvietinių ir ruginių miltų asortimento dalimi penkiuose mažmeninės prekybos tinkluose, o dar viename dalyvavo in-out akcijose. Duomenų apie tai, kas yra artimiausias Dobeles konkurentas Kantar ataskaitose nėra, bet atsižvelgiant į tai, kad AB „Baltic Mill“ yra įvardijamas kaip „aiškus lyderis“ atitinkamoje rinkoje, manoma, kad artimiausias Dobeles konkurentas yra AB „Baltic Mill“. Tai patvirtina ir 2021 m. duomenys, kai sumažėjusią Dobeles rinkos dalį perėmė būtent AB „Baltic Mill“.

19.9. Dėl Lenkijos gamintojų kaip konkurencinio spaudimo šaltinio argumentai yra pateikti Nutarimo 6.2 ir atsiliepimo į skundą 6.2 dalyje. Taryba vertino įrodymų visumą: mažmenininkų nuomones dėl lenkiškų miltų, faktinę situaciją dėl lenkiškų miltų tiekimo bei analizavo pasiūlymus konkursuose dėl PE miltų tiekimo. Mažmenininkai nurodė, kad Lenkijos gamintojų siūlomi galutiniams vartotojams skirti miltai nėra patrauklūs dėl lietuviškų ir lenkiškų miltų techninių savybių skirtumų, skiriasi įprastos pakuotės dydis, o lenkiškų miltų įvedimas į Lietuvos rinką reikalautų papildomų išlaidų. Mažmenininkai pažymėjo, kad jiems yra svarbu turėti 2 kg pakuotės miltus savo asortimente ir dauguma jų, pakilus 2 kg pakuotės kainoms, neatsisakytų šio pakuotės dydžio miltų gamintojų produkto. Taip pat nagrinėjamu laikotarpiu Lenkijos tiekėjai ne tik netiekė B2C pirkėjams skirtų miltų (nei Gamintojo prekės ženklu, nei PE pažymėtų), bet ir nepateikdavo pasiūlymų dėl tokio tiekimo arba tas pasiūlymas būdavo nekonkurencingas.

19.10. Teismas pagrįstai nurodė, jog rinkos dalyvių nuomonės buvo iš vienas aspektų, kurį Taryba vertino, kadangi koncentracijų nagrinėjimo bylose rinkos dalyvių nuomonės yra visuomet renkamos bei vertinamos ir yra svarbus įrodymų šaltinis, ypatingai kai faktinė situacija rinkoje patvirtina rinkos dalyvių vertinimus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepagrindžia argumentų, kodėl Taryba turėjo nevertinti rinkos dalyvių nuomonių ar abejoti jų patikimumu bei pažymėjo, kad mažmenininkai yra suinteresuoti konkurencija rinkoje, kuri užtikrintų, kad nesumažėtų pasirinkimas ir neišaugtų kainos.

19.11. Dėl neva neteisingai įvertintos kompensacinės pirkėjų įtakos Taryba nustatė, kad mažmenininkai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, nes AB „Baltic Mill“ produkciją yra būtina turėti asortimente, o po susijungimo pakilus AB „Baltic Mill“ ar Dobeles miltų kainoms, mažmenininkai neturėtų į ką pakeisti šių gamintojų produkcijos arba pakeitimas užtruktų, ar būtų komerciškai nenaudingas. Ne visi Lietuvoje veikiantys mažmenininkai turi aukštas rinkos dalis ir reikšmingą derybinę galią perkant Gamintojo prekės ženklo miltus.

19.12. Nutarime yra nurodyta, kad UAB „Galinta ir partneriai“, nuo 2021 m. pradėjo Gamintojo prekės ženklo miltų prekybą (rinkos dalis 2021 m. siekė 0–5 proc. bei 0–5 proc. pagal pardavimų vertę ir apimtį). Kaip nurodė pati bendrovė, ji „negali efektyviai konkuruoti (ir daryti jokių spaudimų su šiuo metu veikiančias rinkoje konkurentais) parduodami savo prekinio ženklo miltus“. Taip pat, tiek UAB „Fasma“, tiek UAB „Galinta ir partneriai“ asortimentas skiriasi nuo Dalyvių: UAB „Fasma“ parduoda rupius viso grūdo miltus, neturi rūšinių miltų savo asortimente, o UAB „Galinta ir partneriai“ parduoda brangesnio asortimento miltus. Taigi UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Fasma“ galimybės veiksmingai konkuruoti su didmenine prekyba kvietiniais ir ruginiais miltais užsiimančiais pagrindiniais žaidėjais yra gana ribotos. Galiausiai, reikšmingai skiriasi konkurencinė aplinka parduodant manus bei parduodant kvietinius ar ruginius miltus, kur koncentracijos lygis yra aukštesnis. Nielsen duomenys neatspindi realios padėties rinkoje. Nei UAB „Galinta ir partneriai“ tinklalapyje nėra nurodyta, kad UAB „Galinta ir partneriai“ parduoda kvietinius miltus, nei el. parduotuvėse nėra parduodamų UAB „Galinta ir partneriai“ miltų.

19.13. Didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinka. Tai, kad Dobeles rinkos dalis PE miltų atitinkamoje rinkoje 2019–2022 m. išliko maža neparodo pareiškėjo, kaip ūkio subjekto, daromo konkurencinio spaudimo, kadangi iš rinkos dalies nėra aišku, kiek artimi Dobeles kainos pasiūlymai konkursuose buvo kitiems ūkio subjektams. Net ir atsižvelgiant į Dobeles rinkos dalį kaip į konkurencinio spaudimo matą, pareiškėjas ignoruoja, kad 2018 m. Dobeles rinkos dalis sudarė 30–40 proc. pagal pardavimų vertę ir 30–40 proc. pagal pardavimų apimtį. Koncentracijos dalyvių rinkos dalis 2018–2020 m. būtų dar didesnė ir siektų 40–55 proc. pagal pardavimų vertę ir 40–55 proc. pagal pardavimų apimtį, jeigu į rinkos dalių analizę nebūtų įtraukiamas Lidl, kuris įsigyja didžiąją dalį PE miltų. Taigi, vien Lidl organizuojami konkursai daro reikšmingą įtaką rinkos dalims atitinkamoje rinkoje. Nors AB „Kauno grūdai“ laimėjo tik 10–20 proc. visų konkursų, jo PE miltų rinkos dalis 2020–2021 m. siekė mažiausiai 80–90 proc. Taip yra dėl to, kad AB „Kauno grūdai“ nuo 2018 m. tiekė produkciją vienam iš prekybos tinklų, kuris pateikė informaciją tik apie 2021 m. paskelbtą konkursą dėl kvietinių ir ruginių miltų tiekimo 2022 m. Be to, šio prekybos centro dalis atitinkamos produkcijos visų mažmenininkų pirkimuose yra didžiausia ir siekia apie 60-70 proc., dėl to AB „Kauno grūdai“ rinkos dalis yra didžiausia. CE taip pat yra žinoma, kad AB „Baltic Mill“ 2021 m. laimėjo tiekimą Lidl organizuotame konkurse dėl 5 produktų tiekimo (pagal 2022 m. balandžio 7 d. priede pateiktą informaciją). Koncentracijos metu surinkta informacija suponuoja, kad Lenkijos tiekėjai šiuo metu nedaro reikšmingo konkurencinio spaudimo Dalyviams bei AB „Kauno grūdai“, kadangi nagrinėjamo laikotarpio metu (2018–2021 m.) apklausti mažmenininkai nepirko nei privačia, nei gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų iš Lenkijos tiekėjų, Lenkijos tiekėjai pateikdavo pasiūlymus tik dalyje konkursų, dėl kurių buvo kviečiami, o jų pateikti pasiūlymai buvo mažiausiai 30 proc. didesni, nei Dalyvių bei AB „Kauno grūdai“.

19.14. Didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinka. Tarybos argumentai dėl rinkos dydžio yra pateikti Nutarimo 945–946, 951 pastraipose. Taryba nurodė, kad naujai įmonei įeiti į miltų mišinių rinką Lietuvoje būtų sudėtinga, kadangi šioje rinkoje juntamas gana stiprus vartotojų prisirišimas prie rinkoje esančių gamintojų prekės ženklų, taip pat dėl atitinkamos rinkos dydžio, be to, potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas. Nors pareiškėjas nurodė, kad buvo pradėti gaminti UAB „Skanovė“ miltų mišiniai, tačiau ši aplinkybė nekeičia Nutarime padarytų išvadų. UAB „Skanovė“ miltų mišiniai yra reikšmingai brangesni. UAB „Skanovė“ produktams buvo taikytos akcijos, o AB „Malsena“ ir Dobeles produktams – ne, tad lyginant reguliarias kainas skirtumas būtų dar didesnis. Taryba Nutarime analizavo Dr. Oetker konkurencinį spaudimą ir nurodė, kad istoriškai yra stebima tendencija, kad Dr. Oetker parduodamos produkcijos vidutinės didmeninės tiekimo ir mažmeninės pardavimo kainos yra žymiai didesnės, nei Dalyvių ir AB „Kauno grūdai“, o asortimentas – siauresnis. Pastarasis ūkio subjektas nurodė, kad didesni, nei 3 proc. transportavimo kaštai daro įtaką minėto ūkio subjekto galimybėms konkuruoti tiekiant miltų mišinių produkciją Lietuvoje esantiems B2C pirkėjams, ką netiesiogiai patvirtina tai, kad Dr. Oetker nagrinėjamu laikotarpiu prekiavo išskirtinai brangesnio kainos segmento miltų mišinių produkcija. Galiausiai, tai, kad minėtas konkurentas kitose valstybėse turi platų asortimentą, tačiau į Lietuvą veža tik ribotą asortimentą, būtent ir parodo, kad jo konkurencinis spaudimas Lietuvoje yra ribotas. Atsižvelgiant į tai, bei vertinant UAB „Skanovė“ miltų mišinių kainas, kurios yra netgi didesnės, nei Dr. Oetker, nėra pagrindo manyti, kad UAB „Skanovė“ galėtų daryti konkurencinį spaudimą koncentracijos dalyviams.

19.15. Dėl vertikalios integracijos šioje rinkoje kaip privalumo. Taryba Nutarimo 1005 pastraipoje nurodė, kad visų pirma, ūkio subjektai (neįtraukiant Lidl privačia etikete pažymėtų miltų mišinių tiekėjų), turintys miltų gamybinius pajėgumus atitinkamoje rinkoje 2021 m. užėmė mažiausiai 80–90 proc. pagal pardavimų vertę bei 80–90 proc. pagal pardavimų apimtį (įtraukiant Lidl tiekėjus – 70–80 proc. ir 80–90 proc. atitinkamai). Apklausti distributoriai (UAB „Osama“, UAB Sanitex) atstovauja kitus gamintojus, t. y. tiekia minėtų tiekėjų gamintojo prekės ženklu pažymėtą miltų mišinių produkciją, o privačia etikete pažymėtų miltų mišinių netiekia, kadangi „negali pasiūlyti <...> konkurencingos kainos lyginant su gamintojų siūlomomis kainomis“ bei „perparduodami negalime pasiūlyti žemiausios“. Antra, Išvadų 5.1.1.2.2 dalyje yra pateikiamas vertinimas dėl miltų mišinių tiekimo B2C ir B2B pirkėjų grupėms ir yra prieita prie išvados, kad didmeninė prekyba B2C pirkėjams skirtais miltų mišiniais analizuojama atskirai nuo didmeninės prekybos B2B pirkėjams skirtais miltų mišiniais, be to, nei viena iš apklaustų B2B segmentui tiekiančių ūkio subjektų nenurodė, kad galėtų ar svarstytų greitai ir veiksmingai pradėti tiekti B2C pirkėjams galutiniams vartotojams skirtus miltų mišinius. Galiausiai, ūkio subjektai, turintys miltų gamybos pajėgumus, bet kuriuo atveju turėtų pranašumą prieš kitus dalyvius dėl vertikalios integracijos. Aplinkybę, kad vertikali integracija suteikia pranašumą miltų mišinių rinkoje pagrindžia ir pačios apeliantės nurodytas UAB „Skanovė“ pavyzdys. UAB „Skanovė“ pati negaminą miltų, o jos kainos yra reikšmingai didesnės nei koncentracijos dalyvių.

19.16. Dėl prekybos tinklo Rimi, prekiaujančio Lenkijoje pagamintais privataus prekės ženklo miltų mišiniais. Nutarimo 967 pastraipoje nurodyta, kad tik vienas iš mažmenininkų perka ženkliai brangesnius miltų mišinius iš Lenkijos, tačiau tuo pačiu metu miltų mišinius perka ir iš Dalyvių. Tarybos vertinimu, ši aplinkybė tik patvirtina tai, kad Lenkijos gamintojų tiekiami miltų mišiniai mažmeninės prekybos tinklams nėra tinkama (konkurencinga) alternatyva, lyginant juos su rinkoje veikiančių ūkio subjektų tiekimais.

19.17. Dėl didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronais Lietuvoje mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams atitinkamoje rinkos Taryba savo argumentus pateikė atsiliepimo į skundą 9.1 dalyje. Taryba nurodė, kad ŽKS makaronai buvo išskirti ne tik remiantis kainų analize, bet ir vadovaujantis rinkos dalyvių nuomone, praktiniu veikimu rinkoje. Be to, patys Dalyviai savo vidiniuose dokumentuose skaido makaronus į segmentus pagal kainas. Nors vartotojai perka skirtingos kainos segmento makaronus, tačiau vien tai, kad vartotojai tam tikrus produktus vartoja kartu arba žino įvairius prekės ženklus, savaime nereiškia ir nerodo atitinkamų produktų paklausos pakeičiamumo ar to, kad MRIKP atveju vartotojai vieno prekės ženklo produktus keistų kitais. Be to, kaip nurodyta Kantar ataskaitoje, „Barilla“ yra galima grėsmė aukštesnės kainos makaronų segmente, jei ji skatins reguliarų naudojimą. Atitinkamas teiginys (kad „Barilla“ ir kiti panašūs prekės ženklai) yra galimi ar „stebėtini“ konkurentai būtent aukštesnės kainos segmente nurodytas iš esmės visose pateiktose Kantar ataskaitose. Be to, „Barilla“ prekės ženklas geriau žinomas Vilniaus ir Kauno vartotojams. Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad nelojalūs „Pasaka“, „Gintariniai“ ir „Malsena“ vartotojai lygiomis dalimis vartoja konkuruojančių prekės ženklų makaronus, kurių kaina yra panaši, taip pat naudoja pigesnes to paties prekės ženklo alternatyvas. Taryba nustatė, kad tik Norfa/Rivona nurodė, kad konkurencingomis kainomis miltų gali įsigyti ir iš Vengrijos tiekėjų. Taip pat, kad vienas prekybos centras privačia etikete pažymėtus makaronus atsirinko tarptautiniu lygiu, t. y. šį tiekėją atsirinko ne prekybos centro atstovybė Lietuvoje ir jis tiekia tarptautiniu lygiu, todėl šie pirkimai neatspindi kitų Lietuvos pirkėjų galimybių tokiomis sąlygomis bei kainomis įsigyti makaronus. Taryba taip pat nustatė, kad vienas prekybos centras vieną tiekėją iš užsienio atsirinko ne dėl mažiausios kainos, o dėl kitų priežasčių. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad ir kiti mažmenininkai galėtų įsigyti ŽKS makaronus iš nurodytų užsienio gamintojų.

19.18. Taryba pagrįstai nustatė, kad Įsipareigojimai nesprendžia konkurencijos problemų. Nors įsipareigojimų procesas neatitiko pareiškėjo lūkesčių, tačiau nėra jokio pagrindo sutikti su tokiu vertinimu. Remiantis Europos Komisijos išaiškinimais, pateiktais Pranešime dėl konkurencijos gynimo priemonių, šalių pasiūlytų įsipareigojimų tikslas yra pašalinti Europos Komisijos identifikuotas abejones dėl konkurencijos ir užtikrinti konkurencingas rinkos struktūras. Įsipareigojimų turi pakakti konkurencijos problemoms visiškai išspręsti, ir jie turi būti išsamūs bei visais atžvilgiais veiksmingi, be to, įsipareigojimai turi būti tinkami veiksmingai juos įgyvendinti per trumpą laiko tarpą. Įsipareigojimų tinkamumo įvertinimui reikalinga, kad šalys Europos Komisijos vertinimui pateiktų reikalingą išsamią informaciją apie siūlomų įsipareigojimų turinį, jų įgyvendinimo sąlygas bei pagrįstų pateiktų įsipareigojimų tinkamumą išspręsti konkurencijos problemas. Pažymėtina, kad tik šalys turi visą svarbią informaciją, kuri būtina įvertinti, ar šalių pasiūlyti įsipareigojimai juos įgyvendinus išspręs nustatytas konkurencijos problemas. Jeigu šalys nepasiūlo įtikinamų konkurencijos gynimo priemonių, kurios būtų tinkamos konkurencijos problemoms išspręsti, vienintelė Europos Komisijai liekanti galimybė – uždrausti koncentraciją. Taigi pagrįsta teismo išvada, kad pareiga pagrįsti įsipareigojimų tinkamumą tenka koncentracijoms dalyviams, o Taryba neprivalo tiksliai nurodyti, kokius įsipareigojimus šalys turėtų pateikti. Nutarimo 7 dalyje išsamiai įvertinti Įsipareigojimai ir nuspręsta, kad jie nespręstų identifikuotų problemų.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 1S-95 (2022) „Dėl atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją AS „Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

21. Taryba ginčijamu Nutarimu, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisakė duoti leidimą vykdyti koncentraciją pareiškėjui AS „Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę pagal pareiškėjo pateiktą pranešimą apie koncentraciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Dobeles 2021 m. gruodžio 10 d. Tarybai pateiktu pranešimu apie koncentraciją siekė įsigyti 100 proc. AB „Baltic mill“ akcijų ir įgyti vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę. Pagal šį pareiškėjo pranešimą apie koncentraciją pradėjusi ir atlikusi pranešimo nagrinėjimo administracinę procedūrą, Taryba priėmė Nutarimą, konstatavusi, jog dėl koncentracijos galėtų būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija šiose atitinkamose rinkose: i) didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtų gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų Lietuvos Respublikoje rinkoje; ii) didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtų privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų Lietuvos Respublikoje rinkoje; iii) didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių Lietuvos Respublikoje rinkoje; iv) didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronų Lietuvos Respublikoje rinkoje.

22. Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl Nutarimo panaikinimo, tačiau teismas atmetė pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo šiuos pagrindinius argumentus: i) pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas ir netinkamai atliko Nutarimo teisminę kontrolę; ii) teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl esminių procedūrinių pažeidimų priimant Nutarimą; iii) teismas netinkamai vertino atsakovo išvadas dėl koncentracijos poveikio konkurencijai atitinkamose rinkose ir Įsipareigojimų vertinimo.

23. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (su apeliaciniu skundu: uždarosios akcinės bendrovės „Skanovė“ produktų asortimentą internetinėje parduotuvėje barbora.lt; informaciją apie UAB „Rimi Lietuva“ privataus prekės ženklo produktus, kuriais prekiaujama elektroninėje parduotuvėje rimi.lt; su rašytiniais paaiškinimais: rinkos tyrimo bendrovės Nielsen brošiūrą „Kokie vertinimo metodai taikomi tyrime nedalyvaujantiems mažmenininkams?“; rinkos tyrimo bendrovės Nielsen pristatymą „Nebendradarbiaujančių prekybininkų vertinimas Baltijos šalyse“).

24. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

25. Kadangi šiuo atveju teikdamas naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui pareiškėjas nesuformulavo atitinkamo prašymo pridėti šiuos įrodymus prie bylos bei kartu nenurodė priežasčių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti anksčiau, arba kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nenustačius atitinkamų pagrindų minėti įrodymai prie bylos nepridedami.

26. Išplėstinė teisėjų kolegija, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo pagrindų (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 146 straipsnio 2 dalis), patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

27. Kartu šiame kontekste pažymėtina, jog Nutarimas buvo priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymu, kurio 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje aiškinant ir taikant nacionalinės konkurencijos teisės nuostatas koncentracijų kontrolės srityje kaip teisės aiškinimo ir taikymo šaltinis reikšmingos Europos Sąjungos teisės nuostatos, reglamentuojančios iš esmės analogiškus teisinius santykius supranacionaliniu lygmeniu, bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija koncentracijų srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-10-502/2024).

Dėl proceso teisės normų pažeidimo pirmosios instancijos teisme

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jo skundą ir tikrindamas Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, tinkamai neatliko šio ginčijamo administracinio sprendimo teisminės kontrolės, todėl pažeidė proceso teisės normas. Pareiškėjo vertinimu, teismas ištyrė ne visus jo pateiktus įrodymus bei atsakė ne į visus argumentus, iš esmės pritardamas atsakovui ir pakartodamas jo poziciją.

29. Vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis).

30. Dėl to tik remiantis įrodymais galima spręsti apie tam tikrų objektyvių aplinkybių – faktų – egzistavimą. Teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis), o, kaip įtvirtinta ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Taigi pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus ir nustatyti visas faktines bylos aplinkybes bei jas teisiškai įvertinti (ABTĮ 10 straipsnio 2 dalis, taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1231-821/2024).

31. Vis dėlto pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-520/2025). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020).

32. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog teisės doktrinoje išskiriamos šios įrodinėjimo dalyką sudarančios aplinkybės: materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai (jų pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos); įrodomieji faktai (tai faktai, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad egzistuoja kiti materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai); procesinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai (jiems esant atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia procesiniai teisiniai santykiai). (žr. Norkus, R. (2007). Įrodymai ir įrodinėjimas administraciniame procese. Administracinė jurisprudencija, 2(12), p. 162)).

33. Atsižvelgusi į išdėstytas teisines aplinkybes ir įvertinusi pareiškėjo argumentą, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas ištyrė bei įvertino ne visus pateiktus įrodymus, išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta šį argumentą nepagrįstu, nenustačiusi konkrečių įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų ištyręs, pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai neidentifikavus tokių įrodymų. Nors iš pareiškėjo teiginių galima manyti, kad jis laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė pareiškėjo atstovo paaiškinimų 2022 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu, kurie kartu buvo išdėstyti pareiškėjo pristatyme, bei kitų keliamų abejonių Nutarimo pagrįstumu ir teisėtumu, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys nėra pripažintini įrodymais ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies prasme. Įvertinus šių duomenų turinį, darytina išvada, jog pareiškėjo paaiškinimai bei kiti teiginiai, dėl kurių netinkamo tyrimo pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismą, laikytini pareiškėjo skundo argumentais ir jo, kaip proceso šalies, pozicija, kuria remdamasis pareiškėjas teisminio proceso metu kvestionuoja Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.

34. Vertindama pareiškėjo teiginius, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir aptarė ne visus pareiškėjo teismui pareikštus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 21 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 49684/99).

35. Tačiau minėta nacionalinių teismų pareiga pateikti sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną. Iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). Kaip nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime byloje Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19), nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių argumentų.

36. Dėl to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, laikomasi pozicijos, jog sprendžiant dėl teismo pareigos aptarti ir atsakyti į proceso šalies pareikštus argumentus tinkamo vykdymo, reikšminga atsižvelgti į byloje nagrinėjamo ginčo esmę, keliamų argumentų pobūdį ir reikšmę bylos procesinei baigčiai bei šių argumentų kiekį procesinių dokumentų apimties kontekste (žr., pvz., 2025 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-154-520/2025; išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-9-822/2024).

37. Nagrinėjamoje byloje ginčo esmę sudaro Nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta duoti leidimą vykdyti koncentraciją, pagrįstumas ir teisėtumas, pareiškėjui ginčijant šį administracinį sprendimą ir prašant įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, kaip tai įtvirtinta Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, ir įvertinti esminius pareiškėjo argumentus, susijusius su šia ginčo išvada ir turinčius reikšmės bylos procesinei baigčiai. Kitaip tariant, teismas turėjo nustatyti, ar atsakovo surinkti duomenys ir Nutarimo priėmimo faktinis pagrindas sudarė teisinį pagrindą atsakovui priimti ginčijamą Nutarimą bei atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją, o ištyręs pareiškėjo pateiktus įrodymus ir įvertinęs jo argumentus, teismas turėjo priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų dėl Nutarimo teisinio vertinimo ir bylos procesinės baigties.

38. Tačiau, kaip matyti iš nurodytos teismų praktikos, pareiškėjui procesiniuose dokumentuose ir proceso pirmosios instancijos teisme metu pareiškus eilę argumentų ir aplinkybių, kuriais remdamasis jis nepritaria Tarybai ir ginčija Nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą bei grindžia savo poziciją, teismo pareiga išnagrinėti pareiškėjo argumentus neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą arba kiekvieną keltą abejonę dėl atskirų bylos epizodų. Pažymėtina, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė itin didelės apimties procesinį dokumentą (pareiškėjo skundo apimtis 117 psl.) bei papildomai teikė paaiškinimus teismo posėdžio metu. Dėl šių priežasčių pareiškėjas negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, jog atlikdamas Nutarimo teisminę kontrolę ir vertindamas argumentus dėl pagrindinės ginčo išvados, t. y., kad dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose, pirmosios instancijos teismas išnagrinės ir atsakys į kiekvieną pareiškėjo pareikštą teiginį ar argumentą ar aplinkybę, ypač atsižvelgiant į jų reikšmę bylos procesinei baigčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-9-822/2024).

39. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju priimant skundžiamą teismo sprendimą esminiai ir pagrindiniai pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo aptarti bei išnagrinėti. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, teismui pagrindus išvados dėl esminės ginčo esmės, t. y. dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, o pareiškėjo įrodymai bei argumentai įvertinti ir aptarti iš esmės laikantis ABTĮ ir teismų praktikoje nurodytų reikalavimų, išnagrinėjus esminius pareiškėjo skundo argumentus ir aiškiai pasisakius, dėl kokių priežasčių pateikti įrodymai ir iškelti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti Nutarimą.

40. Kartu pažymėtina, jog pareiškėjo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė savarankiškų motyvų ir atmetė pareiškėjo skundą tik pritardamas atsakovo argumentams, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai nepagrindus šio teiginio konkrečiais pavyzdžiais ir apeliacinės instancijos teismui neidentifikavus tokius teiginius pagrindžiančių akivaizdžių teismo sprendimo trūkumų.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl proceso normų pažeidimo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą yra atmetami.

Dėl esminių procedūrinių pažeidimų administracinės procedūros metu

42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovui priimant ginčijamą Nutarimą administracinės procedūros metu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į gynybą, atsakovui padarius šiuos esminius procedūrinius pažeidimus: i) nesuteikus pakankamo ir protingo termino pasisakyti dėl atsakovo 2022 m. liepos 19 d. pateiktų Išvadų; ii) nepagrįstai pripažinus komercinėmis paslaptimis dalį Nutarimą grindžiančių duomenų ir tokiu būdu nesudarius pareiškėjui galimybės tinkamai susipažinti su visa bylos medžiaga.

43. Vertindama šiuos argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, vienas kurių – jeigu skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 p.). Taigi, ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo yra panaikinamas aktas, o nežymūs ar neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu bei jį panaikinti. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-614-624/2024).

44. Tuo atveju, jei individualus administracinis teisės aktas yra priimtas pažeidžiant esmines jo priėmimo procedūras, ir dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas dėl konkretaus asmens, tai kartu gali reikšti ir netinkamą teisės normos taikymą šiuo administraciniu aktu. Procedūriniai individualaus administracinio akto priėmimo pažeidimai taip pat gali turėti įtakos asmens teisės į gynybą tinkamam įgyvendinimui, todėl individualūs administraciniai aktai, turintys minėtų procedūrinio pobūdžio trūkumų, yra naikintini kaip nepagrįsti ir (ar) neteisėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017).

45. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog tais atvejais, kai kompetentinga institucija (šiuo atveju – Konkurencijos taryba) disponuoja vertinimo laisve, kaip yra koncentracijų priežiūros srityje, asmenims suteikiamų teisinių garantijų paisymui tenka dar didesnė reikšmė, o tarp šių garantijų, be kita ko, yra kompetentingos institucijos pareiga rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visas reikšmingas atitinkamos bylos aplinkybes, suinteresuoto asmens teisė išdėstyti savo nuomonę bei teisė į pakankamą sprendimo pagrindimą (žr. Bendrojo Teismo 2010 m. liepos 6 d. sprendimo Ryanair prieš Komisiją, T 342/07, ECLI:EU:T:2010:280, 31 p.). Taigi koncentracijų priežiūros srityje ypač svarbu tai, kad institucijos paisytų suteikiamų garantijų per administracinę procedūrą (žr. Pirmosios instancijos teismo 2009 m. gegužės 7 d. sprendimo NVV ir kt. prieš Komisiją, T-151/05, ECLI:EU:T:2009:144, 164 p.).

46. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumento, kuriuo jis kvestionuoja administracinės procedūros teisėtumą, teigdamas, jog atsakovas nesuteikė jam tinkamo termino pateikti atsiliepimą į 2022 m. liepos 19 d. pateiktas Išvadas dėl koncentracijos, pažymėtina, jog pareiga informuoti Konkurencijos tarybą pranešimu apie koncentraciją įtvirtinta Konkurencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Konkurencijos taryba, prieš priimdama šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą nutarimą, koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims raštu pateikia motyvuotas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadas ir nuo šių išvadų pateikimo momento sudaro galimybę susipažinti su pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo medžiaga, išskyrus tarnybinio naudojimo dokumentus ir kitų ūkio subjektų komercines bei profesines paslaptis sudarančią informaciją (Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Konkurencijos tarybos nutarime, numatytame šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte, nurodomi koncentracijos vykdymo sąlygų ir įpareigojimų nustatymo ar atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją motyvai, o, priimdama šį nutarimą, Konkurencijos taryba turi teisę remtis tik tokiais motyvais, dėl kurių turėjo galimybę duoti paaiškinimus koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys (Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

47. Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 1S-82/2015, 44 punkte nustatyta, jog, jeigu pranešimo nagrinėjimo išvadose siūloma atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją, koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims pateikiamos pranešimo nagrinėjimo išvados ir jie informuojami apie terminą, iki kada Konkurencijos tarybai gali būti raštu pateikti paaiškinimai dėl pranešimo nagrinėjimo išvadų (paprastai suteikiamas 7 kalendorinių dienų terminas). Koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys taip pat informuojami apie Konkurencijos tarybos posėdžio, kurio metu jie bus išklausomi žodžiu, datą.

48. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pagal Reglamento Nr. 139/2004 18 straipsnį prieš priimdama šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 2–6 dalyse, 14 ir 15 straipsniuose numatytus sprendimus, Komisija suteikia galimybę konkretiems asmenims, įmonėms ir įmonių asociacijoms kiekviename procedūros etape iki pat konsultavimosi Patariamajame komitete pareikšti savo nuomonę dėl jiems pateiktų prieštaravimų (1 dalis). Komisija, priimdama sprendimą, remiasi tik tais prieštaravimais, dėl kurių šalys galėjo pateikti savo pastabas. Procedūros metu pilnai garantuojama šalių teisė į gynybą. Bent jau tiesiogiai su procesu susijusioms šalims garantuojama galimybė susipažinti su proceso medžiaga, atsižvelgiant į teisėtus įmonių verslo paslapčių apsaugos interesus (3 dalis).

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienas esminių procedūrinių reikalavimų, keliamų pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimui Konkurencijos taryboje, yra reikalavimas pateikti koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims motyvuotas pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadas bei, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, sudaryti galimybę susipažinti su pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo medžiaga, Konkurencijos tarybai turint teisę remtis vėliau priimant administracinę procedūrą užbaigiantį administracinį sprendimą tik tokiais motyvais, dėl kurių koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys turėjo galimybę duoti paaiškinimus.

50. Nors Konkurencijos įstatymo 12 straipsnyje, nustatančiame Konkurencijos tarybos pareigą pateikti koncentracijoje dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadas, nėra nustatytas minimalus terminas, kurį Konkurencijos taryba turi teisę nustatyti minėtiems asmenims pateikti paaiškinimus, iš Tvarkos 44 punkto matyti, jog tokiais atvejais asmenims „paprastai suteikiamas 7 kalendorinių dienų terminas“. Dėl to, vadovaujantis viešosios teisės principu, pagal kurį institucija yra saistoma savo pačios priimtų taisyklių (lot. patere legem quam ipse fecisti), konstatuotina, kad Konkurencijos tarybos nustatomas terminas pateikti paaiškinimus dėl pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadų, išskyrus tinkamai motyvuotus ir pagrįstus atvejus, neturėtų būti trumpesnis nei 7 kalendorinės dienos, o nustatydama šį terminą Konkurencijos taryba gero administravimo principo kontekste turi atsižvelgti, ar terminas yra protingas ir pakankamas, be kita ko, įvertinus bylos pobūdį ir jos medžiagos apimtį.

51. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių, šiuo atveju administracinė procedūra, kurią baigus buvo priimtas Nutarimas, buvo pradėta pagal pareiškėjo 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovui pateiktą pranešimą apie koncentraciją. Pranešimo nagrinėjimo metu įžvelgęs, kad yra galimas neigiamas poveikis dėl koncentracijos, atsakovas 2022 m. gegužės 3 d. pateikė pareiškėjui preliminarias Įžvalgas, o pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo Išvados bei bylos medžiaga 2022 m. liepos 19 d. buvo išsiųstos pareiškėjui. Rašytiniai paaiškinimai dėl koncentracijos nagrinėjimo išvadų gauti 2022 m. liepos 22 d. ir rugpjūčio 1 d., taip pat buvo surengti du išklausymo posėdžiai: 2022 m. liepos 22 d. bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėjas 2022 m. liepos 25 d. atsakovui pateikė Įsipareigojimus, 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir 2022 m rugpjūčio 22 d. teikė papildomus paaiškinimus. Atsakovas, išsiuntęs Išvadas, pareiškėjui suteikė 3 dienų terminą susipažinti su Išvadomis bei bylos medžiaga ir numatė, kad išklausymo posėdis bus rengiamas 2022 m. liepos 22 d. Atsakovas pasiūlė išklausymo posėdį nukelti iki 2022 m. liepos 25 d., tačiau Koncentracijos dalyviai pasiūlymo atsisakė ir pageidavo, kad posėdis įvyktų tada, kada buvo numatytas. 2022 m. liepos 27 d. atsakovui nusprendus Koncentracijos nagrinėjimą pratęsti vieno mėnesio laikotarpiui, pareiškėjui buvo suteiktas papildomas 5 kalendorinių dienų terminas atsiliepimams papildyti.

52. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl pažeidimų administracinės procedūros metu, sutiko su pareiškėju, jog suteiktas 3 dienų terminas ir vėliau suteiktas papildomas 5 dienų terminas iš esmės yra trumpi analizės ir pozicijos pateikimui, tačiau teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog šiuo atveju buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustatyti trumpus pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo terminus įpareigoja Konkurencijos įstatyme nustatyti naikinamieji terminai, o galimybė pareiškėjui teikti paaiškinimus buvo sudaryta 2022 m. gegužės 3 d. jam pateikus preliminarias įžvalgas bei vėliau administracinės procedūros metu.

53. Išplėstinė teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiai pirmosios instancijos teismo pozicijai. Visų pirma konstatuotina, jog įvertinus bylos medžiagos apimtį, atsakovo nustatyti terminai pripažintini trumpais, o, kaip teisingai teigia pareiškėjas, efektyvaus institucijos darbo organizavimo reikalavimas bei įstatyme nustatyti terminai neatleidžia institucijos nuo pareigos užtikrinti asmens teisių apsaugą administracinės procedūros metu bei nustatyti protingą ir pakankamą terminą, kuriuo vadovaujantis būtų galima parengti paaiškinimus bei pasisakyti dėl pateiktų išvadų, pasirengiant išklausymo posėdžiui. Kadangi pareiškėjui minėti terminai pateikti paaiškinimus dėl 2022 m. liepos 19 d. išvadų buvo nustatomi du kartus (pirmą kartą 2022 m. liepos 22 d. – 3 kalendorinių dienų, antrą kartą 2022 m. liepos 27 d. – 5 kalendorinių dienų terminas), yra pagrindas sutikti su argumentais, jog šiuo požiūriu tam tikra apimtimi pareiškėjo teisių apsaugai administracinės procedūros metu nebuvo teikiamas deramas dėmesys ir tokia procedūros eiga iš dalies galėjo apsunkinti tinkamą paaiškinimų Konkurencijos tarybai parengimą.

54. Vis dėlto, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesuteikia pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginių, jog ši susiklosčiusi situacija buvo esminė kliūtis veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą administracinės procedūros metu, dėl ko administracinės procedūros metu galėjo būti padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kaip tai apibrėžta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, t. y., jog dėl to galėjo būti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas administracinis sprendimas – Nutarimas (žr. šios nutarties 43 ir 44 p.).

55. Ginčo atveju atsakovo nustatyti terminai pareiškėjui pateikti paaiškinimus dėl 2022 m. liepos 19 d. pateiktų Išvadų atitiko Tvarkos 44 punktą, nes šių terminų suma nebuvo mažesnė nei 7 kalendorinės dienos, taigi nepažeidė galiojančios teisės reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra pagrindo spręsti dėl procedūrinių teisės normų pažeidimo šiuo aspektu.

56. Be to, kaip teisingai nusprendė pirmosios instancijos teismas, nustatydama terminus pateikti paaiškinimus dėl pranešimo apie koncentraciją nagrinėjimo išvadų, Konkurencijos taryba yra saistoma Konkurencijos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų administracinės procedūros terminų. Išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiuo požiūriu aktualūs įstatyme nustatyti pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimo terminai apibūdina bendrąją Konkurencijos įstatymo II skyriaus Trečiojo skirsnio (Koncentracijos priežiūra) struktūrą siekiant asmenų, inicijuojančių koncentraciją ir suinteresuotų jos baigtimi, verslo interesų apsaugos, bei nustato konkretų skubumo reikalavimą Konkurencijos tarybai nagrinėti pateiktus pranešimus, taigi saisto viešojo administravimo subjektą vykdant administracinę procedūrą privačių asmenų interesų naudai (šiuo klausimu pagal analogiją žr. ESTT (didžioji kolegija) 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Komisija prieš CK Telecoms UK Investments, C-376/20 P, ECLI:EU:C:2023:561, 72 p.). Todėl siekdama administracinės procedūros veiksmingumo bei pareiškėjo teisių administracinės procedūros metu užtikrinimo pusiausvyros, Konkurencijos taryba negali pažeisti imperatyviųjų įstatymo normų, kurių nesilaikymo padariniai gali pakirsti pačios koncentracijų priežiūros procedūros veiksmingumą.

57. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo teiginiais, jog byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės sietinos su Išvadų, kurios pareiškėjui buvo išsiųstos 2022 m. liepos 19 d., pateikimu, kadangi būtent šių pranešimo nagrinėjimo išvadų, o ne 2022 m. gegužės 3 d. pateiktų preliminarių Įžvalgų ar kitų Konkurencijos tarybos ar juos darbuotojų poziciją atspindinčių aktų pateikimas pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 dalis sudaro esminį procedūrinį reikalavimą koncentracijų priežiūros administracinės procedūros metu.

58. Nepaisant to, tai negali paneigti iš bylos aplinkybių matomo fakto, jog šiuo atveju atsakovui atliekant koncentracijos nagrinėjimo administracinę procedūrą, pareiškėjas buvo informuojamas apie besiformuojančią Konkurencijos tarybos poziciją, nuo 2021 m. gruodžio 10 d. atsakovui pateikto pranešimo apie koncentraciją jis faktiškai buvo įtrauktas į jo pranešimo nagrinėjimo procedūrą, o tai vertinant visos administracinės procedūros kontekste leidžia spręsti, jog pareiškėjui 2022 m. liepos 19 d. pateikus Išvadas dėl Koncentracijos jam bent iš dalies buvo žinomos pagrindinės Koncentracijos nagrinėjimo faktinės ir teisinės aplinkybės bei esminiai Konkurencijos tarybos pozicijos aspektai. Po Išvadų pateikimo pareiškėjas taip pat turėjo galimybių pateikti savo poziciją atsakovui tiek raštu, tiek išklausymo posėdžių metu. Todėl, nors šios aplinkybės nėra esminės sprendžiant dėl termino pateikti paaiškinimus dėl 2022 m. liepos 19 d. koncentracijos nagrinėjimo Išvadų, jos leidžia spręsti, kad gavus minėtas išvadas pareiškėjui ginčo situacija bei kompetentingos institucijos pozicija buvo žinomos, iki Išvadų pateikimo pareiškėjui teikus informaciją apie procedūrą bei vėliau suteikus papildomą galimybę pateikti savo poziciją.

59. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, susijusių su paaiškinimų dėl 2022 m. liepos 19 d. koncentracijos nagrinėjimo Išvadų, pateikimo terminu ir šiuos argumentus atmeta.

60. Sprendžiant dėl pareiškėjo argumento, jog šiuo atveju procedūrinis pažeidimas taip pat buvo padarytas įslaptinus dalį Nutarimo duomenų, pažymėtina, jog pagal Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo gali naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos.

61. Pagal Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį Konkurencijos taryba turi teisę atskleisti pažeidimu įtariamiems subjektams teisės į gynybą tikslais ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, jeigu to reikia pažeidimams, už kuriuos numatyta galimybė skirti baudas pagal šio įstatymo 36 straipsnį, įrodyti. Prieš Konkurencijos tarybai priimant sprendimą atskleisti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, ūkio subjektui, kurio komercines ar profesines paslaptis norima atskleisti, pasiūloma per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį negu 3 darbo dienų terminą pateikti savo paaiškinimus. Įvertinusi ūkio subjekto paaiškinimus, Konkurencijos taryba priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis, jeigu ūkio subjektas nepagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti, arba sprendimą neatskleisti komercinių ar profesinių paslapčių, jeigu ūkio subjektas pagrindžia, kad komercinių ar profesinių paslapčių atskleidimas nereikalingas pažeidimams įrodyti. Jeigu Konkurencijos taryba negauna ūkio subjekto paaiškinimų, ji priima sprendimą atskleisti komercines ar profesines paslaptis.

62. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus dėl nepagrįsto duomenų įslaptinimo, pažymėjo, jog Konkurencijos įstatymo nuostatos įpareigoja Konkurencijos tarybą saugoti atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą sužinotas ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis, o nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo, Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą Konkurencijos tarybos teisę atskleisti paslaptis siejant su pažeidimo, bet ne koncentracijų priežiūros procedūra. Be to, teismas konstatavo, jog šiuo atveju pareiškėjas galėjo suprasti esminius Konkurencijos tarybos argumentus, prieinama informacija buvo suprantama ir prieinama užtikrinti jo teisę į gynybą.

63. Išplėstinė teisėjų kolegija pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog iš šios nutarties 61 punkte nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad Konkurencijos taryba yra įpareigota saugoti atitinkamas komercines paslaptis užtikrindama Konkurencijos įstatymo priežiūrą, be kita ko, koncentracijų priežiūros srityje. Iš esmės analogiška nuostata taip pat įtvirtinta Reglamento Nr. 139/2004 18 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią koncentracijų priežiūros procedūros Europos Komisijoje metu bent jau tiesiogiai su procesu susijusioms šalims garantuojama galimybė susipažinti su proceso medžiaga, atsižvelgiant į teisėtus įmonių verslo paslapčių apsaugos interesus.

64. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta Konkurencijos tarybos teisė atskleisti teisės į gynybą tikslais ir naudoti ūkio subjektų komercines ar profesines paslaptis „pažeidimu įtariamiems subjektams“, taigi sprendžiant dėl pareiškėjo teisės susipažinti su atsakovo komercine paslaptimi Nutarime pripažinta informacija šiuo požiūriu reikšminga atsižvelgti į ginčo atveju vykdytos administracinės procedūros pobūdį.

65. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs procedūrų, vykdomų koncentracijų priežiūros ir pažeidimų tyrimų srityje, skirtumus, konstatavus, jog, nors vienos svarbiausių Konkurencijos tarybos, vykdančios valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinčios, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, funkcijų – nagrinėti pranešimus apie koncentraciją bei tirti ir nagrinėti Konkurencijos įstatymo pažeidimus bei taikyti pažeidėjams sankcijas įstatymų numatytais atvejais ir tvarka – skirtos tam pačiam tikslui – sąžiningos konkurencijos laisvei Lietuvos Respublikoje – užtikrinti, savo esme ir pobūdžiu jos yra skirtingos: pranešimų apie koncentraciją nagrinėjimas ir leidimų vykdyti koncentraciją išdavimas / neišdavimas skirtas tam, kad dėl ūkio subjektų koncentracijos nebūtų sukurta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje; pažeidimų nagrinėjimas ir sankcijų pažeidėjams taikymas skirtas nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimų pasekmes, taip pat skirtos nuo pažeidimų padarymo ateityje turinčios atgrasyti sankcijos (žr. 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1115-624/2018).

66. Taigi administracinės procedūros dėl leidimo vykdyti koncentraciją metu nėra sprendžiama dėl ūkio subjektų atsakomybės pagal Konkurencijos įstatymą, o atsakovo surinkti duomenys, esantys atitinkamo administracinio sprendimo dėl leidimo vykdyti koncentraciją faktiniu pagrindu, yra skirti ne pagrįsti administracinės atsakomybės taikymą, bet išsamiam atitinkamos rinkos ištyrimui bei apibrėžimui, siekiant užkirsti kelią dominuojančios padėties sukūrimui ar sustiprinimui arba itin apribojamai konkurencijai atitinkamoje rinkoje.

67. Toks administracinės procedūros pobūdis lemia tai, jog sprendžiant dėl koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto teisės susipažinti su atsakovo surinktais duomenimis turi būti atsižvelgiama į tai, jog susiklosčius situacijai, kai asmeniui, kuriam buvo atsisakyta duoti leidimą vykdyti koncentraciją, būtų atskleista, be kita ko, atitinkamoje rinkoje veikiančių kitų ūkio subjektų rinkodara, strategija ar pan., net sėkmingai neįvykdęs koncentracijos šis ūkio subjektas galėtų gauti reikšmingos Konkurencijos tarybos surinktos informacijos apie atitinkamą rinką ir tokiu būdu įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus atitinkamoje rinkoje veikiančius ūkio subjektus.

68. Dėl to tiek įstatymo nuostata, tiek ginčo atveju taikytos administracinės procedūros esmė patvirtina siauresnę pareiškėjo teisės susipažinti su Nutarime įslaptinta informacija apimtį, nei tokia teisė būtų sprendžiant dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, koncentracijų priežiūros srityje yra pažymėjęs, kad, jeigu ūkio subjektams medžiagos pripažinimas konfidencialia trukdo gintis teises, jie turi nurodyti ir motyvuotai pagrįsti, kodėl ir kokie konkretūs konfidencialiais pripažinti duomenys jiems trukdo ginti savo teises (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-10-502/2024).

69. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju įslaptinus dalį Nutarimą grindžiančių duomenų buvo pažeista pareiškėjo teisė į gynybą, jam užkirtus kelią suprasti Nutarimą ar ginti savo teises. Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus Nutarimo, kuris buvo pateiktas pareiškėjui ir kuriame yra ūkio subjektų komercinę paslaptį sudarančios informacijos, turinį, matyti, kad iš šios Nutarimo versijos galima aiškiai suprasti atsakovo argumentacijos esmę ir poziciją dėl konkurencijos problemų atitinkamose rinkose, atsakovui pateikus ir identifikavus duomenis tiek dėl atitinkamų rinkų apibrėžimo ir vertinimo, tiek dėl kitų ūkio subjektų užimamų rinkos dalių ir rinkų koncentracijos lygio, kas neleidžia pripažinti, jog dėl to galėjo būti sutrukdyta pareiškėjui suprasti Nutarimą ar veiksmingai ginti savo teises.

70. Be to, nors pareiškėjas apeliaciniame skunde siekia įrodyti, jog Nutarime nėra atskleidžiami skaičiavimai ir palyginimai, kuriais grindžiamos reikšmingos Koncentracijos nagrinėjimo išvados, o Nutarime bei bylos medžiagoje yra daug vietų, kurios yra įslaptintos, šie argumentai iš esmės laikytini deklaratyviais, pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai neidentifikavus konkrečių duomenų, kurie, pareiškėjo vertinimu, negalėjo būti įslaptintais. Didžioji dauguma pareiškėjo nurodomų duomenų yra susiję su kitų ūkio subjektų, vykdančių mažmeninę prekybą, atsakymais ar atitinkamas rinkas charakterizuojančiais duomenimis, kurie leidžia spręsti apie kitų ūkio subjektų veiklą atitinkamose rinkose, tačiau neturi tokių teisiškai reikšmingų implikacijų sprendžiant dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą vykdyti koncentraciją, jog būtų galima teigti, kad dėl to buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas Nutarimas. Dėl nekonfidencialių UAB „Osama“ atsakymų versijos pakanka pažymėti, jog išvada dėl vieno iš ūkio subjekto atsakymų, susijusių su jo veikla rinkoje, neturi tokios esminės reikšmės dėl Nutarimo teisinio vertinimo, jog galėtų sudaryti teisines prielaidas svarstyti apie viso administracinio sprendimo panaikinimą.

71. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų, siejamų su dalies Nutarimo duomenų įslaptinimu. Nenustačiusi administracinės procedūros metu padarytų esminių procedūrinių pažeidimų, išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas pagrįstomis ir atmeta su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus.

Dėl koncentracijos poveikio konkurencijai ir įsipareigojimų vertinimo

72. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ginčo esmės dėl koncentracijos poveikio konkurencijai bei pareiškėjo atsakovui pateiktų Įsipareigojimų vertinimo. Pareiškėjo teigimu, atsakovo priimtame Nutarime padarytos išvados dėl atitinkamų rinkų apibrėžimo bei neigiamo poveikio konkurencijai nėra pagrįstos, o pareiškėjo pateikti Įsipareigojimai, priešingai nei nusprendė atsakovas, galėjo pašalinti kilusias abejones dėl neigiamo poveikio konkurencijai atitinkamose rinkose.

73. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl jo inicijuotos koncentracijos poveikio konkurencijai, išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų: leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą (1 punktas); leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje (2 punktas); atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, arba pašalinti koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis ir nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje (3 punktas).

74. Konkurencijos tarybos nutarime, numatytame šio straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte, nurodomi koncentracijos vykdymo sąlygų ir įpareigojimų nustatymo ar atsisakymo duoti leidimą vykdyti koncentraciją motyvai. Priimdama šį nutarimą, Konkurencijos taryba turi teisę remtis tik tokiais motyvais, dėl kurių turėjo galimybę duoti paaiškinimus koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys (Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

75. Koncentracijų priežiūros procedūromis iš esmės siekiama patikrinti, ar ūkio subjektų koncentracijos veiksmai (susijungimų ar įsigijimų forma) neribos konkurencijos. Konkurencijos įstatyme įtvirtintas ex ante koncentracijų kontrolės mechanizmas turi užtikrinti, kad koncentracija nepadarytų neigiamos įtakos konkurencijai, kad dėl koncentracijos veiksmų neatsirastų neigiamos žalos konkurencijos struktūrai. Sprendimas atsisakyti leisti vykdyti koncentraciją priimamas tik tuo atveju, kai faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog dėl vykdomos koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta joje dalyvaujančių subjektų dominuojanti padėtis, ar gali būti reikšmingai apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2703/2012; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-10-502/2024).

76. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas kritiką Tarybos išvadoms grindžia principine pozicija, jog priimdama Nutarimą Taryba taikė pernelyg žemą poveikio konkurencijai įrodinėjimo standartą. Grįsdamas šiuos teiginius, pareiškėjas rėmėsi, be kita ko, Bendrojo Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu CK Telecoms UK Investments prieš Komisija, T‑399/16, EU:T:2020:217. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, be kita ko, Gairėmis dėl horizontaliųjų susitarimų, nepritarė pareiškėjo teiginiams dėl Tarybos padarytos klaidos šiuo požiūriu ir konstatavo, jog byloje dėl inicijuotos koncentracijos taikytinas tikimybių balanso įrodinėjimo standartas, kas atitinkamai reiškia, jog vertinant susijungimus nėra privaloma neginčijamai įrodyti, kad koncentracija nekelia jokių abejonių dėl konkurencijos, o reikia atlikti tikimybių vertinimą, t. y. nustatyti, ar labiau tikėtina, kad dėl susijungimo reikšmingai susilpnės konkurencija, nei kad nesusilpnės.

77. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Tarybos taikyto įrodinėjimo standarto ir atmesdama pareiškėjo argumentus pažymi, jog 2023 m. liepos 13 d. ESTT (didžioji kolegija) priėmė sprendimą Komisija prieš CK Telecoms UK Investments, C-376/20 P, ECLI:EU:C:2023:561, kuriame ESTT didžioji kolegija pritarė apeliacinį skundą dėl šios nutarties 76 punkte minėto Bendrojo Teismo sprendimo pateikusiai Europos Komisijai, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, konstatavus, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, nes taikė griežtesnius reikalavimus Komisijos vertinimui dėl koncentracijos poveikio konkurencijai, nei kylantys iš Reglamento Nr. 139/2004. Šiame sprendime ESTT didžioji kolegija nurodė, kad, atsižvelgiant į simetrišką Reglamento Nr. 139/2004 2 straipsnio 2 ir 3 dalių struktūrą ir Komisijos ekonominių analizių koncentracijų kontrolės srityje perspektyvųjį pobūdį, siekiant pripažinti, jog koncentracija yra nesuderinama arba suderinama su vidaus rinka, pakanka, kad Komisija, remdamasi pakankamai reikšmingais ir nuosekliais duomenimis, įrodytų, jog veikiau tikėtina, nei netikėtina, kad dėl atitinkamos koncentracijos bus reikšmingai apribota veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje (žr. šio sprendimo 87 p.).

78. Atsižvelgdama į Konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytą vieną šio įstatymo tikslų suderinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančias teisės nuostatas (žr. šios nutarties 27 punktą), išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendžiant dėl koncentracijos poveikio konkurencijai įrodinėjimo standarto, pagal kurį turi būti įrodyta, jog inicijuotos koncentracijos poveikis konkurencijai yra „veikiau tikėtinas, nei netikėtinas“, aktualus ESTT (didžioji kolegija) 2023 m. liepos 13 d. sprendimas Komisija prieš CK Telecoms UK Investments, C-376/20 P, ECLI:EU:C:2023:561, kuris patvirtina šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumą. Be to, šis ESTT sprendimas taip pat yra reikšmingas dėl teisminės kontrolės apimties sprendžiant dėl kompetentingos institucijos vertinimo, atlikto ex ante procedūra pagrįstoje koncentracijų priežiūros srityje.

79. Vadovaujantis ESTT jurisprudencija, prevencinė koncentracijų kontrolės sistema skiriasi nuo ex post kontrolės, taikomos įmonių susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ir suderintiems veiksmams, taip pat piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi. Vykdydama ex ante koncentracijų kontrolę, Komisija turi diskreciją ekonomikos srityje, taikydama Reglamento Nr. 139/2004 materialiąsias normas, ypač jo 2 straipsnį, nes atlieka perspektyviąsias ekonomines analizes, kuriomis siekiama nustatyti tam tikrų pokyčių atitinkamoje rinkoje tikimybę per numatomą laikotarpį. Šios perspektyviosios analizės, kurios dažniausiai būna sudėtingos, neabejotinai yra labiau neapibrėžtos nei ex post analizės. Vykdant koncentracijų kontrolės srityje reikalaujamą perspektyviąją analizę, kurią atliekant nagrinėjama, kokiu mastu koncentracija galėtų pakeisti konkurencijos parametrus paveiktose rinkose, ir siekiant nustatyti, ar dėl to galėtų atsirasti reikšmingas veiksmingos konkurencijos ribojimas, reikalaujama įsivaizduoti įvairias priežasties ir pasekmės grandines, siekiant pasiremti labiausiai tikėtinomis. Ši perspektyvioji analizė priskiriama ekonomikos srityje Komisijos turimai diskrecijai taikyti Reglamento Nr. 139/2004 materialines normas, ypač jo 2 straipsnį, todėl atlikdamas Komisijos sprendimo koncentracijos srityje kontrolę Sąjungos teismas tik patikrina, ar faktai iš esmės yra tikslūs ir ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos. Žinoma, tokia analizė reikalauja didelio dėmesingumo, nes reikia atlikti ne praeities įvykių, su kuriais dažniausiai susiję daugybė faktų, leidžiančių suprasti jų priežastis, ir net ne dabarties įvykių analizę, o numatyti įvykius, su didesne ar mažesne tikimybe įvyksiančius ateityje, jeigu nebus priimta planuojamą koncentraciją draudžiančio ar jos sąlygas nustatančio sprendimo (žr. ESTT (didžioji kolegija) 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Komisija prieš CK Telecoms UK Investments, C-376/20 P, 80–85 p.).

80. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad ekonominė analizė, kurią turi atlikti Komisija, yra perspektyvioji, neleidžiama reikalauti, kad ši institucija laikytųsi itin aukšto įrodymų lygio, siekdama įrodyti, kad koncentracija reikšmingai apribos arba, atvirkščiai, neapribos veiksmingos konkurencijos. Siekiant pripažinti, jog koncentracija yra nesuderinama arba suderinama su vidaus rinka, pakanka, kad Komisija, remdamasi pakankamai reikšmingais ir nuosekliais duomenimis, įrodytų, jog veikiau tikėtina, nei netikėtina, kad dėl atitinkamos koncentracijos bus reikšmingai apribota veiksminga konkurencija vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje (žr. ESTT (didžioji kolegija) 2023 m. liepos 13 d. sprendimo Komisija prieš CK Telecoms UK Investments byloje Nr. C-376/20 P, 86–87 p.).

81. Taigi, apibendrinant koncentracijų poveikio konkurencijai įrodinėjimo standartą ir teisminės kontrolės koncentracijų priežiūros bylose apimtį svarbu akcentuoti, jog toks administracinis sprendimas dėl koncentracijos buvo priimtas remiantis perspektyviąja ateities įvykių analize, skirtingai nei konkurencijos pažeidimų atveju. Dėl to remiantis perspektyviąja analize tiriama, kaip inicijuota koncentracija gali pakeisti koncentraciją lemiančius rodiklius atitinkamoje rinkoje. Šiuo požiūriu konkurencijos priežiūros institucija naudojasi nuožiūros laisve ekonominių rodiklių vertinimo srityje, į kurią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti. Todėl teismų atliekama kontrolė yra apribota įsitikinimu, ar faktai iš esmės yra tikslūs ir ar nėra akivaizdžios vertinimo klaidos. Vis dėlto tai nereiškia, jog teismai turi susilaikyti nuo ekonominio pobūdžio duomenų ar sąvokų aiškinimo kontrolės, taigi jie turi, be kita ko, patikrinti ne tik pateikiamų įrodymų faktinį teisingumą, jų patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas.

82. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Taryba ginčijamame Nutarime vertino pareiškėjo inicijuotos koncentracijos poveikį konkurencijai ir konstatavo, jog dėl koncentracijos galėtų būti sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija šiose atitinkamose rinkose: i) didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtų gamintojo prekės ženklu pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų Lietuvos Respublikoje rinkoje; ii) didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtų privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų Lietuvos Respublikoje rinkoje; iii) didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių Lietuvos Respublikoje rinkoje; iv) didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronų Lietuvos Respublikoje rinkoje.

83. Pirmosios instancijos teismas pritarė Tarybos motyvams ir Nutarime padarytoms išvadoms, pripažindamas, jog Tarybos surinkti duomenys pagrįstai ir teisėtai sudarė pagrindą pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsisakyti pareiškėjui AS „Dobeles dzirnavnieks“ leisti įsigyti 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų įgyjant vienvaldę pastarosios Bendrovės kontrolę, nes dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

84. Spręsdama dėl didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje atitinkamos rinkos, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog Taryba ginčijamame Nutarime padarė išvadą, kad šioje rinkoje dėl koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija: koncentracijos Dalyviai (pareiškėjas ir AB „Baltic Mill“) po koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį, Dalyviai yra artimi ir svarbūs konkurentai (AB „Baltic Mill“ yra pareiškėjo artimiausias konkurentas, o pareiškėjas yra artimas AB „Baltic Mill“ konkurentas) jau ir taip labai koncentruotoje rinkoje, o jų tarpusavio konkurencija yra reikšminga efektyvios konkurencijos užtikrinimui tiek tiesioginiams koncentracijos Dalyvių pirkėjams (t. y. mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams), tiek vartotojams; koncentracija panaikintų pareiškėjo daromą konkurencinį spaudimą AB „Baltic Mill“ ir kitiems rinkos dalyviams bei AB „Baltic Mill“ daromą konkurencinį spaudimą pareiškėjui, mažmeninę prekybą miltais vykdantys ūkio subjektai po koncentracijos turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėją, o konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos; naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais gamintojo prekės ženklu pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinką būtų sudėtinga dėl stipraus vartotojų prisirišimo prie rinkoje esančių gamintojų prekės ženklų, dėl atitinkamos rinkos dydžio, o potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas; kompensacinė pirkėjo įtaka nėra pakankama atsverti galimus neigiamus Koncentracijos padarinius (žr. Nutarimo 3.2.1.8 dalį).

85. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos Tarybos išvados dėl atitinkamos rinkos yra pagrįstos, pirmosios instancijos teismui tinkamai išnagrinėjus ir pagrįstai atmetus pareiškėjo skunde iškeltus argumentus dėl Nutarime ištirtos rinkos bei galimo koncentracijos poveikio konkurencijai. Kaip matyti iš ginčijamo Nutarimo, spręsdama dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, Taryba analizavo ginčo atveju reikšmingą prekę (miltus bei jų skirtingas rūšis) ir šios prekės rinką bei apibrėžė geografinę rinką, kartu vertindama paklausos ir pasiūlos pakeičiamumą, koncentracijos lygius. Apibrėždama atitinkamą rinka Taryba tinkamai atliko įvairius skirtingų prekių, rinkų ir juridinių asmenų veiklos ekonominius vertinimus, o administracinis teismas turi tik ribotą to apibrėžimo kontrolę (žr., pvz., ESTT 2025 m. birželio 26 d. sprendimo EVH prieš Komisiją, C-464/23 P, ECLI:EU:C:2025:478, 128 p.).

86. Kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl jo mažos rinkos dalies, konkurencinio artumo ir pareiškėjo kaip svarbios konkurencinės jėgos. Skundžiamame teismo sprendime yra aptartos ir analizuotos aplinkybės dėl pareiškėjo užimamos rinkos dalies Gairių dėl horizontaliųjų susijungimų 37 punkto kontekste, atsižvelgta į tai, jog koncentracija vyktų koncentruotoje rinkoje tarp pirmo (AB „Baltic Mill“) ir trečio (pareiškėjo) rinkos dalyvių. Bylos medžiaga patvirtina Tarybos padarytas išvadas, jog įvykus koncentracijai pagal pareiškėjo pateiktą pranešimą, t. y. AS „Dobeles dzirnavnieks“ įsigijus 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir perėmus vienvaldę pastarosios Bendrovės kontrolę, kartu Dalyviai užimtų itin didelę rinkos dalį ir taip koncentruotoje rinkoje, kas galėtų pakirsti veiksmingą konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės dėl jo užimamos rinkos dalies tokiu atveju neturi esminės reikšmės, nes, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas yra trečias pagal dydį gamintojo prekės ženklu pažymėtų miltų tiekėjas bei antras pagal dydį iš tiekėjų, turinčių gamybinius pajėgumus atitinkamoje rinkoje, AB „Baltic Mill“ esant atitinkamos rinkos lyderiu. Taigi įvykus šių įmonių koncentracijai kiltų rizika atitinkamos rinkos konkurencijos veiksmingumui. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog, nors pareiškėjas ir nėra AB „Baltic Mill“ artimiausias konkurentas, jis yra vienas iš alternatyvių tiekėjų, iš kurių tiekėjai gali įsigyti atitinkamos rinkos prekę. Tokiomis aplinkybėmis pareiškėjas pagrįstai laikytinas reikšminga konkurencine jėga, prisidedančia prie veiksmingos konkurencijos atitinkamoje rinkoje, kurią inicijuota koncentracija galėtų pakirsti. Pareiškėjas nepagrindė, jog šiuo požiūriu buvo vadovautasi iš esmės netiksliais faktais ar padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

87. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas vertino Lenkijos miltų gamintojų reikšmę konkurencijai atitinkamoje rinkoje ir konkurencinį spaudimą, konstatuodamas, jog minėti miltai nėra patrauklūs Lietuvoje dėl techninių savybių skirtumų ir konkurencinio spaudimo nebuvimo. Pažymėtina, jog spręsdama dėl šio klausimo Taryba atliko išsamią faktinių duomenų analizę, apklausė rinkos dalyvius, mažmeninę prekybą vykdančius ūkio subjektus. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pareiškėjo teikti ūkio subjektų susirašinėjimai ir kiti duomenys nepaneigia esminės išvados dėl koncentracijos poveikio atitinkamoje rinkoje. Nors pareiškėjas šiuo požiūriu teigia, kad Tarybos atlikta analizė neatitinka perspektyvinei analizei keliamų reikalavimų, vis dėlto pažymėtina, jog ši analizė objektyviai gali neapimti visų faktų, kuriuos ūkio subjektas laiko reikšmingais, todėl nėra pagrindo pripažinti atitinkamų argumentų pagrįstais. Šiuo atveju nelaikytina įrodyta aplinkybe dėl tokios Lenkijos gamintojų reikšmės atitinkamoje rinkoje, jog ši aplinkybė savaime leistų daryti priešingas atsakovo padarytoms išvadas dėl pačios atitinkamos rinkos struktūros ir jos dalyvių užimamų rinkos dalių, dėl ko galiausiai būtų paneigta ginčo išvada dėl inicijuotos koncentracijos poveikio konkurencijai.

88. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino kompensacinės pirkėjų įtakos nebuvimo, teismui pasisakius dėl šio argumento ir iš esmės pritarus Tarybos išvadoms. Išplėstinė teisėjų kolegija byloje nenustatė pagrindo abejoti Tarybos teiginiais, jog dėl AB „Baltic Mill“ reikšmės bei užimamos dalies atitinkamoje rinkoje ir rizikos, jog įvykus koncentracijai ir pareiškėjui dėl susijungimo nebesant minėto ūkio subjekto konkurentui, galėtų būti keliamos kainos, dėl ko gamintojų produkcija būtų sunkiai pakeičiama, ne visiems mažmeninę veiklą vykdantiems ūkio subjektams turint reikšmingas rinkos dalis ir derybinę galią. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjas šiuo požiūriu neįrodė, jog buvo padaryta akivaizdi vertinimo klaida.

89. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su patekimo į rinką barjerais, UAB „Galinta ir partneriai“ įėjimu į rinką ar ukrainietiškų miltų importu, pakanka pažymėti, jog byloje nepakanka duomenų spręsti apie iš esmės pasikeitusią rinkos konkurencinę aplinką dėl naujo ūkio subjekto ar ukrainietiškų miltų importo, kartu atsižvelgiant į tai, jog dalis šių aplinkybių yra išsidėstę jau po pranešimo apie koncentraciją pateikimo Tarybai, nors administracinio sprendimo dėl koncentracijos teisėtumą lemia pranešimo apie koncentraciją metu egzistavusių faktų ir teisės vertinimas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju kompetentingai institucijai nenustačius reikšmingų pakitimų atitinkamoje rinkoje, o pareiškėjui neįrodžius, jog šie vertinimai buvo pagrįsti netiksliais faktais, minėti argumentai atmetami.

90. Dėl išdėstytų priežasčių išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog Tarybos, kaip kompetentingos institucijos konkurencijos srityje, atliktas tyrimas atitinkamoje rinkoje iš esmės patvirtina iškeltas abejones dėl pareiškėjo inicijuotos koncentracijos poveikio konkurencijai šioje rinkoje, o išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo tuo abejoti. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė eilę įvairių argumentų ir aplinkybių, kuriomis remdamasis kvestionuoja ar nesutinka su Tarybos bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymėtina, jog šiuo požiūriu nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, teismams privalant tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas byloje Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19)), ypač atsižvelgiant į bylos ir pareikštų argumentų apimtį (žr. šios nutarties 38 p.). Dėl to nenustačiusi, jog Taryba vadovavosi netiksliais faktais ar padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo atliktos teisminės kontrolės apimtis leidžia pritarti Tarybos ginčo išvadai dėl atitinkamos rinkos ir atmesti susijusius pareiškėjo argumentus.

91. Be to, šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį, jog ESTT didžioji kolegija 2012 m. lapkričio 6 d. sprendime Éditions Odile Jacob prieš Komisiją, C‑551/10 P, ECLI: EU:C:2012:681 nurodė, kad rengdamos teisės aktą koncentracijų priežiūros srityje Europos Sąjungos institucijos neprivalo pareikšti nuomonės dėl aiškiai antraeilių klausimų arba nuspėti galimų prieštaravimų. Sprendimo motyvavimo tikslumo lygis turi būti proporcingas faktinėms galimybėms ir techninėms sąlygoms arba terminui, per kurį jis turi būti priimtas. Taigi Komisija nepažeidžia pareigos motyvuoti, jei įgyvendindama koncentracijų kontrolės įgaliojimus į savo sprendimą neįtraukia tam tikrų koncentracijos aspektų, kurie jai atrodo akivaizdžiai nesusiję, nereikšmingi ar aiškiai antraeiliai vertinant šią koncentraciją, vertinimo. (žr. šio sprendimo 48 p.).

92. Spręsdama dėl didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje atitinkamos rinkos, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog Taryba ginčijamame Nutarime padarė išvadą, kad šioje rinkoje dėl koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija: pareiškėjas yra artimas AB „Baltic Mill“ konkurentas, dalyvaujantis konkursuose dėl galutiniams vartotojams skirtų privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų tiekimo bei tiekiantis šią produkciją mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams, o vertinant pagal konkursų metu teikiamus kainos pasiūlymus – artimiausias AB „Baltic Mill“ konkurentas; privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėją, o po koncentracijos tas pasirinkimas sumažės iki vienos alternatyvos koncentracijos dalyviams; nagrinėjamoje rinkoje yra svarbu ne tik pirkėjo galimybė pakeisti tiekėją, bet ir tiekėjų tarpusavio konkurencija teikiant kainos pasiūlymus konkursuose, kuri dėl koncentracijos reikšmingai sumažėtų, sumažėjus konkurencingų tiekėjų skaičiui; konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos, o naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais privačia etikete pažymėtais kvietiniais ir ruginiais miltais Lietuvos Respublikoje rinką būtų sudėtinga, kadangi šioje rinkoje veikia stiprūs miltų gamintojai, o miltų gamybos nevykdantys ūkio subjektai neturi planų įeiti į atitinkamą rinką bei negali konkuruoti kainomis perparduodami gamintojų produktus; potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas; kompensacinė pirkėjo įtaka nėra pakankama atsverti galimus neigiamus Koncentracijos padarinius (žr. Nutarimo 3.2.2.8 dalį).

93. Išplėstinė teisėjų kolegija iš esmės pritaria šiam Tarybos vertinimui ir pirmosios instancijos teismo atliktai Nutarimo teisminei kontrolei dėl koncentracijos poveikio šioje rinkoje. Nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas abejoti Tarybos atliktu atitinkamos rinkos apibrėžimu, Tarybai pagrįstai atskyrus gamintojo prekės ženklu ir privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų prekės rinkas, vertinus paklausos pakeičiamumą pagal mažmeninės prekybos veikla vykdančių ūkio subjektų pozicijas ir Europos Komisijos praktiką koncentracijų bylose. Kaip paaiškinta Nutarime, privačia etikete pažymėti miltai perkami konkursų būdu, kurių laimėtojas gauna teisę tam tikrą laiką tiekti prekybos tinklui privačia etikete pažymėtą produkciją, o gamintojo prekės ženklu pažymėta produkcija perkama derybų būdu, pavyzdžiui, reguliarių asortimento peržiūrų metu arba miltų tiekėjui pasiūlius produktų naujienas (žr. Nutarimo 148 p.). Nenustačiusi, jog faktai, kuriais rėmėsi Taryba, buvo netikslūs, ar Taryba atliko akivaizdžią vertinimo klaidą, išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti atitinkamos rinkos apibrėžimu.

94. Dėl Tarybos išvadų, susijusių su pareiškėjo inicijuotos koncentracijos poveikiu atitinkamoje rinkoje, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog spręsdamas dėl šios rinkos pirmosios instancijos teismas iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo esminius skundo argumentus ir pagrindines aplinkybes, kurios patvirtina Tarybos teisinį vertinimą dėl poveikio konkurencijai tuo atveju, jei koncentracija šioje rinkoje būtų leista. Dėl to pareiškėjas nepagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismą ištyrus ne visus jo pateiktus įrodymus ar nepripažinus, jog dalis Tarybos naudotų duomenų buvo įslaptinti, nes, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismo atlikta teisminė kontrolė iš esmės sietina su esminių kompetentingos institucijos atliktų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimo patikra, nereikalaujant atskirai aptarti kiekvieno iškelto bylos aspekto.

95. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, siejamų su rinkos dalimi ar pardavimų kiekio atitinkamoje rinkoje, išplėstinė teisėjų kolegija šiuo požiūriu akcentuoja, jog iš bylos aplinkybių matyti, kad atitinkamoje rinkoje veikiantys prekės, t. y. privačia etikete pažymėtų kvietinių ir ruginių miltų, pirkėjai turi ribotas galimybes pakeisti tiekėjus, o koncentracijos atveju šioje rinkoje veiksminga konkurencija galėtų būti reikšmingai neigiamai paveikta. Tarybos išvados šiuo požiūriu yra grindžiamos perspektyvine analize ir prielaidomis, jog įvykus koncentracijai konkurencija naujai įmonei patekti ir veiksmingai konkuruoti atitinkamoje rinkoje būtų itin sunku dėl reikšmingų šios rinkos lyderių (stiprių miltų gamintojų), su kuriais konkurencija naujam tiekėjui būtų itin sudėtinga. Išplėstinė teisėjų kolegija pritaria šioms Tarybos suformuluotoms rizikoms atitinkamoje rinkoje bei kartu pažymi, jog, priešingai nei teigia pareiškėjas, Nutarime reikšmingo rinkos subjekto, AB „Kauno grūdai“, reikšmė atitinkamoje rinkoje nėra sumenkinta, Tarybai pagrįstai pagrindinį dėmesį skyrus situacijos, kuri susiklostytų įvykus koncentracijai ir pareiškėjui bei AB „Baltic Mill“ sujungus pajėgumus, vertinimui.

96. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde keliamų argumentų, susijusių su Lenkijos gamintojų konkurenciniu spaudimu, pakanka pastebėti, jog šiais argumentais kritikuodamas Tarybos atliktą perspektyvinę analizę bei pirmosios instancijos teismo atliktą minėtos analizės teisminę kontrolę pareiškėjas nepateikia tokių teisiškai reikšmingų argumentų, kurie leistų pripažinti, jog šiuo atveju buvo atlikta iš esmės ydingas koncentracijos poveikio konkurencijai atitinkamoje rinkoje vertinimas, iškraipant ar klaidingai identifikuojant rinkos struktūrą, esminius veikiančius ūkio subjektus ir pan. Išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė pagrindo konstatuoti, jog atskiri pareiškėjo nurodyti aspektai galėtų keisti ginčo išvadą, jog dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

97. Spręsdama dėl didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje atitinkamos rinkos, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog Taryba ginčijamame Nutarime padarė išvadą, kad šioje rinkoje dėl koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija: koncentracijos Dalyviai (pareiškėjas ir AB „Baltic Mill“) po koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį, Dalyviai yra vienas kito artimi konkurentai, koncentracija panaikintų pareiškėjo daromą konkurencinį spaudimą AB „Baltic Mill“ ir kitiems rinkos dalyviams bei šios Bendrovės daromą konkurencinį spaudimą pareiškėjui, mažmeninę prekybą miltų mišiniais vykdantys ūkio subjektai po koncentracijos turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėją, o konkurentų plėtros galimybės yra reikšmingai apribotos; naujai įmonei įeiti į didmeninės prekybos galutiniams vartotojams skirtais miltų mišiniais Lietuvos Respublikoje rinką būtų sudėtinga dėl stipraus vartotojų prisirišimo prie rinkoje esančių gamintojų prekės ženklų, atitinkamos rinkos dydžio, o potencialūs konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas; kompensacinė pirkėjo įtaka nėra pakankama atsverti galimus neigiamus Koncentracijos padarinius (žr. Nutarimo 4.2.8 dalį).

98. Išplėstinė teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktą Tarybos išvadų dėl atitinkamos rinkos vertinimą, nenustatė pagrindo abejoti Nutarime padarytomis išvadomis: šiuo atveju pareiškėjo ir AB „Baltic Mill“ rinkos dalys (žr. Nutarimo lentelę Nr. 13) inicijuotos koncentracijos kontekste atskleidžia, jog įvykus koncentracijai liktų tik du gamintojai, kurie taip pat yra ir pagrindiniai galutiniams vartotojams skirtų miltų mišinių gamintojai, kas leidžia pagrįstai spręsti apie identifikuotas rizikas veiksmingai konkurencijai. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismą dėl atliktos teisminės kontrolės šioje atitinkamoje rinkoje bei nesutinka su išvadomis dėl pareiškėjo ir AB „Baltic Mill“ konkurencinio artumo, galimybės pakeisti tiekėją, išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti esminėmis Tarybos išvadomis dėl šios atitinkamos rinkos ir rizikų konkurencijai joje.

99. Spręsdama dėl didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronais Lietuvoje mažmeninės prekybos veiklą vykdantiems ūkio subjektams atitinkamos rinkos, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog Taryba ginčijamame Nutarime padarė išvadą, kad šioje rinkoje dėl koncentracijos būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija: koncentracijos Dalyviai (pareiškėjas ir AB „Baltic Mill“) po koncentracijos užimtų itin didelę rinkos dalį didmeninės prekybos žemos kainos segmento makaronais rinkoje, prieš koncentraciją Dalyviai yra vienas kito artimiausi konkurentai, po koncentracijos AB „Baltic Mill“ ir kiti rinkos dalyviai nebesusidurtų su konkurenciniu spaudimu iš pareiškėjo žemos kainos segmento makaronais rinkoje, kas, atsižvelgiant į pareiškėjo šiuo metu daromą konkurencinį spaudimą AB „Baltic Mill“, reikštų svarbios konkurencinės jėgos panaikinimą bei didintų nekoordinuojamų padarinių riziką nagrinėjamoje rinkoje; mažmeninę prekybą vykdantys ūkio subjektai turėtų ribotas galimybes pakeisti tiekėjus, kadangi tam tikruose prekybos tinkluose Dalyvių žemos kainos segmento makaronų produkcija sudaro didžiąją dalį, be to, tam tikrais atvejais pardavimų dalys pereina nuo vieno koncentracijos dalyvio kitam (vieno koncentracijos dalyvių produkcija keičiama kito dalyvio konkurencinga produkcija), kas reiškia, kad mažmeninės prekybos tinklams Lietuvoje po koncentracijos būtų sudėtinga pakeisti Dalyvius kitais tiekėjais; naujai įmonei įeiti į žemos kainos makaronų segmento didmeninio tiekimo rinką Lietuvoje būtų sudėtinga, kadangi šioje rinkoje veikia stiprūs ir gerai žinomi makaronų gamintojai, o konkurentai, norintys įeiti į atitinkamą rinką, susidurtų su kliūtimis, kurios nulemtų reikšmingą atėjimo riziką ir išlaidas; kompensacinė pirkėjo įtaka nėra pakankama tam, kad atsverti galimus neigiamus susijungimo padarinius (žr. Nutarimo 5.2.8 dalį).

100. Išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl šios atitinkamos rinkos pagal pareiškėjo apeliaciniame skunde iškeltus argumentus. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog šiuo atveju Taryba netinkamai apibrėžė atitinkamą rinką, nes iš Tarybos pateiktų paaiškinimų matyti, kad buvo vadovaujamasi tiek kainų analize, tiek rinkos dalyvių veikimu ir rinkos praktika, įprastiniu makaronų segmentų skaidymu. Surinkusi reikšmingus duomenis apie šią rinką ir jų analize grįsdama atitinkamos rinkos apibrėžimą, Taryba pagrįstai nusprendė dėl skirtingų makaronų segmentų tarpusavio konkurencijos. Kiti pareiškėjo argumentai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

101. Spręsdama dėl Įsipareigojimų, išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, jog galutinė Įsipareigojimų versija Taryboje buvo gauta 2022 m. rugpjūčio 22 d. Šiuose Įsipareigojimuose koncentraciją inicijavęs pareiškėjas pasiūlė: 1) neįgyti makaronus gaminančios ir parduodančios UAB „Amber pasta“, paliekant ją dabartiniams savininkams; 2) neįgyti UAB „Malsena plius“ priklausančio miltų mišinių gamybos padalinio, jį perleidžiant UAB „Amber pasta“ prieš sandorio užbaigimą; 3) nuomoti grūdų malimo pajėgumus.

102. Pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, gali leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Konkurencijos tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus tam, kad nebūtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

103. Komisijos pranešimo dėl konkurencijos gynimo priemonių, priimtinų pagal Reglamentą Nr. 139/2004 ir Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 802/2004, kurių tikslas – pateikti koncentracijų keitimo gaires, visų pirma gaires, susijusias su suinteresuotųjų įmonių įsipareigojimais pakeisti koncentraciją, teigiama, jog tokius pakeitimus labiau įprasta vadinti „konkurencijos gynimo priemonėmis“, nes jų tikslas — išspręsti Komisijos nustatytas konkurencijos problemas (1 punktas). Komisija turi įvertinti, ar siūlomos konkurencijos gynimo priemonės, jas įgyvendinus, išspręs nustatytas konkurencijos problemas. Tik šalys turi visą svarbią informaciją, kuri būtina tokiam vertinimui atlikti, visų pirma dėl siūlomų įsipareigojimų įvykdomumo ir verslo, kurį siūloma perleisti, gyvybingumo ir konkurencingumo. Todėl šalys turi pateikti visą tokią turimą informaciją, kuri būtina Komisijai siūlomoms konkurencijos gynimo priemonėms įvertinti (7 punktas). Šalys turi pasiūlyti įsipareigojimus, kurių pakaktų konkurencijos problemoms išspręsti, ir pateikti būtiną informaciją jiems įvertinti, o Komisija nustato, ar koncentracija, iš dalies pakeista pagal tinkamai pateiktus įsipareigojimus, turi būti paskelbta nederančia su bendrąja rinka, nes, nepaisant įsipareigojimų, sudaro didelę kliūtį veiksmingai konkurencijai. Taigi pareigai įrodyti, kad pagal įsipareigojimus iš dalies pakeista koncentracija turi būti uždrausta ar patvirtinta, taikomi tokie pat kriterijai, kaip ir nepakeistos koncentracijos atveju (8 punktas). Pagal Reglamentą Nr. 139/2004 Komisija turi įgaliojimus tik priimti įsipareigojimus, kurie laikomi tinkamais užtikrinti, kad koncentracija būtų suderinama su bendrąja rinka, nes užkirs kelią didelei kliūčiai veiksmingai konkurencijai. Įsipareigojimų turi pakakti konkurencijos problemoms visiškai išspręsti, ir jie turi būti išsamūs bei visais atžvilgiais veiksmingi. Be to, įsipareigojimai turi būti tinkami veiksmingai juos įgyvendinti per trumpą laiko tarpą, nes konkurencijos rinkoje sąlygos nebus užtikrintos, kol nebus įvykdyti įsipareigojimai (9 punktas).

104. Priešingai nei Europos Sąjungos teisėje, kurioje yra įtvirtintas įsipareigojimų institutas, Konkurencijos įstatyme jis nėra nustatytas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2330-520/2016; išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-10-502/2024), vis dėlto išplėstinė teisėjų kolegija dėmesį atkreipia į tai, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 1S-82/2015 patvirtinto nutarimo „Dėl Pranešimo apie koncentraciją pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos patvirtinimo“ 48 punkte nurodyta, kad koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai turi teisę teikti Konkurencijos tarybai įsipareigojimus, pašalinančius konkurencijos problemą, kuri atsirastų dėl koncentracijos įgyvendinimo. Be to, pagal 50 punktą įsipareigojimai Konkurencijos tarybai gali būti teikiami kartu su pranešimu apie koncentraciją, pranešimo nagrinėjimo metu arba gavus pranešimo nagrinėjimo išvadas. Įsipareigojimai turi būti pakankami konkurencijos problemoms visiškai išspręsti, išsamūs bei tinkami juos įgyvendinti per kuo trumpesnį laiką. Prie įsipareigojimų turi būti pridėta nekonfidenciali įsipareigojimų versija, kuri Konkurencijos tarybos sprendimu būtų skelbiama Konkurencijos tarybos interneto svetainėje ir sudarytų galimybę tretiesiems asmenims susipažinti su įsipareigojimų turiniu bei įvertinti siūlomų įsipareigojimų įgyvendinamumą ir veiksmingumą konkurencijos problemoms išspręsti (51 p.). Jeigu įsipareigojimai nepašalina konkurencijos problemų, Konkurencijos taryba priima nutarimą atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją (52 p.).

105. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką specifinėje ūkio subjekto siūlomų įsipareigojimų, šalinančių konkurencijos problemą, kilsiančią dėl koncentracijos, procedūroje, ūkio subjektui, norinčiam vykdyti koncentraciją, tenka pareiga Konkurencijos tarybai pateikti tokius išsamius ir veiksmingus įsipareigojimus, kurie pašalina konkurencijos problemą, grindžiamus ne trečiųjų asmenų ketinimais ir jiems neprivalomais bei kontroliuoti negalimais ateities elgesio modeliais, kurių nesilaikant galiausiai įvyktų tai, kam šie įsipareigojimai turi užkirsti kelią, o Konkurencijos taryba turi atlikti to vertinimą. Nors tą vykdydama Konkurencijos taryba ir turi plačią diskreciją, ji, kaip ir bet kuri kita viešojo administravimo institucija, yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.); priimami individualūs administraciniai aktai (administraciniai sprendimai) turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos priemonės – motyvuotos (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-537-1188/2023).

106. Ši Konkurencijos tarybos vykdoma patikra privalo būti motyvuota ir grindžiama, be kita ko, objektyviais duomenimis, leidžiančiais įvertinti, ar įgyvendinus siūlomus įsipareigojimus bus pašalinta tyrime identifikuota konkurencijos problema, tačiau negali būti grindžiama vien trečiųjų šalių subjektyvių ketinimų ar planų (įskaitant planų aktyviai ar neaktyviai konkuruoti), kurių niekaip negalima patikrinti, o jų įgyvendinimo – užtikrinti, vertinimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-10-502/2024).

107. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Taryba tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus Įsipareigojimus, ir atmetė pareiškėjo argumentus dėl Nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo šiuo aspektu. Pacitavęs Nutarimo 7 dalyje išdėstytas išvadas dėl kiekvieno įsipareigojimo, teismas pažymėjo, kad Nutarime yra išsamiai išnagrinėti Įsipareigojimai ir nurodytos priežastys, kodėl jie nėra pakankami konkurencijos problemoms spręsti, o pareiga pateikti Tarybos nustatytas abejones dėl poveikio konkurencijai teko pareiškėjui. Šiuo aspektu teismas deklaratyviais pripažino pareiškėjo argumentus dėl neaiškumo, kokią baigtinę informaciją jis turėjo pateikti, bei dėl Tarybos nepagrįstai neinicijuotos viešos konsultacijos dėl Įsipareigojimų.

108. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo argumentų, jog Įsipareigojimų derinimo procesas neatitiko gero administravimo principo, o pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo argumentų ir pritarė Tarybai.

109. Išplėstinė teisėjų kolegija nepritaria šiems argumentams ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl Įsipareigojimų vertinimo. Visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjo teiginiai dėl Tarybos padaryto gero administravimo principo pažeidimo nagrinėjus jo pateiktus Įsipareigojimus, yra deklaratyvūs. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, Tarybą, kaip konkurencijos priežiūros srityje kompetentingą viešojo administravimo subjektą, saisto bendrosios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos bei gero administravimo principas, vis dėlto siekiant įrodyti šio įstatymo nuostatų bei principo reikalavimų pažeidimą, būtent pareiškėjui tenka pareiga aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti konkrečius veiksmus, kurie, jo manymu, neatitiko minėtų teisės reikalavimų. Šiuo atveju apeliaciniame skunde kritikuodamas pirmosios instancijos teismą bei Tarybą pareiškėjas pateikė samprotavimus apie minėtus teisės reikalavimus, išreiškė abejones dėl atskirų epizodų ar Tarybos diskrecijos bei Įsipareigojimų vertinimo apimties, tačiau konkrečiai neidentifikavo pirmosios instancijos padarytų klaidų sprendžiant dėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar gero administravimo principo reikalavimų pažeidimo.

110. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus dėl Tarybos atlikto Įsipareigojimų vertinimo iš esmės, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas tinkamai nurodė pagrindines aplinkybes ir argumentus, dėl kurių Taryba nusprendė, kad pareiškėjo pateikti Įsipareigojimai nešalina nustatytų konkurencijos problemų, Dalyviams nepagrindus Įsipareigojimų tinkamumo. Nors Įsipareigojimų vertinimo aspektu pirmosios instancijos teismo motyvai stokoja išsamumo, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pareiškėjo skundo nenustatęs, jog Taryba vadovavosi netiksliais faktais ar padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, pirmosios instancijos teismas Tarybos turimos diskrecijos Įsipareigojimų vertinimo kontekste pagrįstai pripažino esminę aplinkybę, kad pareiškėjo siūlyti Įsipareigojimai nešalina Tarybos nustatytų konkurencijos problemų. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Taryba, naudodamasi jai suteikta diskrecija ir vertindama pareiškėjo Įsipareigojimus, įvertino visus reikšmingus faktinius duomenis ir nepadarė klaidos, dėl ko pagrįstai nusprendė nepatvirtinti Įsipareigojimų ir nesvarstė dėl leidimo vykdyti koncentraciją išdavimo pagal Konkurencijos 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

111. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo jo pateiktų Įsipareigojimų vertinimo.

112. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo patvirtinamas Nutarimo atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją AS „Dobeles dzirnavnieks“ įsigyjant 100 proc. AB „Baltic Mill“ akcijų ir įgyjant vienvaldę pastarosios bendrovės kontrolę pagrįstumas ir teisėtumas pagal Konkurencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

113. Kadangi šis baigiamasis teismo aktas yra priimamas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo AS „Dobeles dzirnavnieks“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė